CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    Europos strateginė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su gynyba ar technologijomis, bet ir su energija. Pramonės lyderiai pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė, kaip stipriai Europos ekonomika ir saugumas priklauso nuo importuojamų išteklių.

    Įtampas sustiprinę konfliktai Artimuosiuose Rytuose, anot jų, dar kartą priminė, jog krizės dažnai sprendžiamos laikinais sprendimais. Tačiau vien išgyventi nepakanka, nes ilgalaikės priklausomybės išlieka, o kainų šuoliai ir tiekimo rizikos kartojasi.

    Dešimties Europoje įsikūrusių bendrovių vadovai, tarp jų „ABB“, „Alfa Laval“, „Danfoss“, „ROCKWOOL“, „Saint-Gobain“, „Schneider Electric“, „Signify“, „SSAB“ ir „VELUX Group“, teigia, kad kelias į mažesnį pažeidžiamumą prasideda nuo efektyvumo, elektrifikacijos ir vietinės švarios energijos plėtros. Jų vertinimu, Europa turėtų daugiau energijos pasigaminti pati, o pastatuose ir pramonėje mažinti švaistymą.

    „Konkurencingumas ir dekarbonizacija nėra pasirinkimas vienas prieš kitą, jie gali stiprinti vienas kitą“, – sakė bendrovių vadovai bendrame komentare.

    Verslo atstovai ginčija naratyvą, kad klimato politika esą mažina konkurencingumą. Jie akcentuoja, kad energijos efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius jau leido mažinti bendrą energijos vartojimą, nors ekonomika augo, o didesnis produktyvumas energijos atžvilgiu tiesiogiai mažina sąnaudas.

    Jų teigimu, didžiausia Europos silpnybė nėra pati dekarbonizacija, o uždelstos investicijos, priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir neefektyvus energijos vartojimas. Sprendimas, jų manymu, veikia tik tada, kai priemonės derinamos: pirmiausia mažinamas energijos poreikis, tuomet paklausa perkeliama į elektrą, o elektra gaminama iš vietinių mažai taršių šaltinių.

    Šio požiūrio esmė yra paprasta: kuo mažiau importuojamų dujų, naftos ar anglies reikia ekonomikai, tuo mažesnė geopolitinė priklausomybė ir tuo stabilesnė kainų dinamika verslui bei gyventojams. Dėl to pramonė ragina Europos institucijas pereiti nuo strategijų prie įgyvendinimo, užtikrinant aiškias taisykles ir ilgalaikį nuspėjamumą.

    Vadovai taip pat akcentuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmenį finansuojant pramonės transformaciją. Jų nuomone, dalis lėšų turėtų sparčiau pasiekti projektus, kurie mažina taršą ir didina efektyvumą, pavyzdžiui, elektrifikuotus pramonės procesus ar mažai taršias medžiagų gamybos technologijas.

    Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų sektoriui, nes renovacija, šildymo elektrifikacija bei modernesni energijos valdymo sprendimai yra vienas greičiausių būdų mažinti energijos sąskaitas ir priklausomybę nuo importo. Verslas pabrėžia, kad kiekvienas atnaujintas būstas ir modernizuotas tinklas didina atsparumą, tačiau tam reikia greitesnių leidimų, tinklo plėtros ir aiškių 2040 metų tikslų.

    Pramonės lyderiai primena, kad kapitalo investicijų sprendimai daromi šiandien ir lemia konkurencingumą dešimtmečiams. Todėl, jų vertinimu, svarbiausia politinė užduotis yra sukurti stabilų reguliavimą, kuris sumažintų riziką investuotojams ir leistų sparčiau įgyvendinti elektrifikacijos bei efektyvumo projektus visoje Europos Sąjungoje.

  • Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų komanda įvertino, kas nutiktų, jei virš pasaulio magistralių ir greitkelių būtų įrengti saulės modulių stogai. Modeliavimas rodo, kad toks sprendimas galėtų ne tik generuoti milžinišką elektros kiekį, bet ir prisidėti prie kelių eismo saugumo.

    Skaičiavimuose vertintas apie 3,2 mln. kilometrų pasaulinis pagrindinių kelių tinklas ir hipotetiškai ant jo įrengiamos fotovoltinės konstrukcijos. Idėja remiasi paprasta logika: keliai jau užima erdvę ir yra nuolat apšviečiami, todėl energijos gamyba vyktų nenaudojant papildomos žemės.

    Kiek elektros tai duotų?

    Tyrėjai modelyje naudojo pramonėje įprastus polisilicio modulius ir skaičiavo, kokią metinę generaciją duotų vienodas saulės stogų sprendinys skirtinguose regionuose. Gautas rezultatas – apie 17 578 TWh per metus, tai sudarytų daugiau nei pusę pasaulio elektros suvartojimo 2023 metais.

    Tokio masto generacija teoriškai reikštų mažesnį iškastinio kuro poreikį energetikoje, ypač tankiai apgyvendintuose regionuose, kur nauji saulės parkai dažnai konkuruoja su žemės ūkiu ar gamtos apsauga. Kelių infrastruktūra šią problemą iš dalies apeina, nes išnaudoja jau urbanizuotas erdves.

    Netikėtas efektas kelių saugumui

    Modeliavimas išskyrė ir kitą galimą naudą: saulės stogai virš kelių galėtų sumažinti eismo įvykių riziką dėl geresnio matomumo ir mažesnio akinančios saulės poveikio. Tyrėjų vertinimu, tai pasauliniu mastu galėtų reikšti iki 150 000 išvengtų mirčių per metus, nors šis skaičius priklauso nuo daugybės prielaidų.

    Stogeliai taip pat galėtų sumažinti kelių dangos perkaitimą ir deformacijų riziką karščio bangų metu, o tai aktualu šiltėjant klimatui. Kita vertus, papildomos konstrukcijos keltų naujų saugos reikalavimų: nuo atsparumo vėjui iki avarijų scenarijų, kai transporto priemonė palieka važiuojamąją dalį.

    Kodėl tai vis dar teorija?

    Didžiausia kliūtis – mastas ir kaina: pasauliniam projektui prireiktų dešimčių milijardų modulių, naujų atraminių konstrukcijų, priežiūros infrastruktūros ir itin didelių elektros tinklų pajėgumų. Prie to prisidėtų sudėtingi leidimų, kelių rekonstrukcijų ir eismo valdymo klausimai, nes darbai vyktų virš intensyvaus transporto srautų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad realistiškesnis kelias būtų etapinis diegimas ten, kur sąlygos palankiausios: daug saulėtų dienų, ilgi tiesūs ruožai, aukšta elektros paklausa ir tinkamas tinklų pralaidumas. Tokie pilotiniai sprendimai skirtingose šalyse jau buvo išbandomi mažesniu mastu, tačiau iki globalios vizijos dar labai toli.

    Vis dėlto studija išryškina svarbią tendenciją: energetikos plėtra vis dažniau ieško vietų, kurios nekonkuruoja su žeme būstui ar maistui. Jei technologijos pigs, o tinklai taps lankstesni, dalis kelių infrastruktūros ateityje gali virsti ne tik transporto, bet ir elektros gamybos koridoriumi.

    „Nesitikėjau, kad vien magistralės galėtų sutalpinti tokio masto fotovoltines sistemas ir taip smarkiai sumažinti išmetimus“, – sakė pagrindinis darbo autorius Ling Yao.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Earth’s Future, o išvados pateikiamos kaip pirmasis tokio masto globalus kelių fotovoltikos potencialo įvertinimas. Praktinis įgyvendinimas, anot autorių, priklausys nuo regioninių kaštų, tinklų modernizavimo ir saugos standartų.

  • Lenkijos elektros tinklai PSE stiprina infrastruktūros apsaugą: bendradarbiaus su teritorine gynyba

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) pranešė pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su 2 Liublino teritorinės gynybos brigada. Sutarties tikslas – stiprinti kritinės elektros energetikos infrastruktūros apsaugą ir pasirengimą galimoms krizėms.

    PSE teigia kurianti daugiasluoksnę saugumo sistemą, apimančią grėsmių aptikimą, prevenciją ir neutralizavimą. Tam pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius orlaivius duomenims rinkti, taip pat teleinformatikos sprendimus operatyviai analizei.

    „PSE plėtojame daugiasluoksnes saugumo sistemas, kurios apima aptikimą, prevenciją ir grėsmių neutralizavimą“, – sakė PSE Saugumo departamento direktorius Danielis Wagneris.

    Operatorė taip pat nurodo, kad dalis atsparumo priemonių finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Pasak PSE, daugiau kaip 20 mln. eurų investicijos iš programos „Connecting Europe Facility“ prisideda prie pastočių atsparumo stiprinimo ir elektros jungties su Lietuva apsaugos.

    Susitarimas su teritorine gynyba numato praktinį bendradarbiavimą: bendrų procedūrų kūrimą, mokymus, pratybas ir keitimąsi patirtimi. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetikos operatoriai vis dažniau glaudžiau dirba su gynybos ir vidaus saugumo struktūromis dėl augančių fizinių ir hibridinių grėsmių.

    „Šiuolaikinis saugumas kuriamas bendradarbiaujant. Pasirašytas susitarimas leis kartu rengti procedūras, vykdyti mokymus ir pratybas bei keistis patirtimi“, – sakė pulkininkas Zbigniewas Krzyszczukas, 2 Liublino teritorinės gynybos brigados vadas.

    PSE pabrėžia, kad tai – tęstinė linija, stiprinant ryšius su už saugumą ir krizių valdymą atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. 2025 metų gruodį operatorė formalizavo bendradarbiavimą su Lenkijos kariuomenės Generaliniu štabu, o vėliau pradėjo partnerystę su Teritorinės gynybos pajėgų vadovybe.

    Kaip nurodo PSE, Liublino regionas pasirinktas pirmiausia dėl jo strateginės reikšmės valstybės saugumui ir infrastruktūros apsaugai. Operatorė planuoja analogiškus susitarimus su kitomis teritorinės gynybos brigadomis skirtingose šalies dalyse, siekiant suvienodinti apsaugos praktiką ir greičiau mobilizuoti pajėgas incidentų atveju.

    Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad perdavimo tinklų saugumas šiandien apima ne tik fizinę apsaugą, bet ir technologinę stebėseną, incidentų valdymo procedūras bei atsarginių pajėgumų planavimą. PSE pasirinktas modelis rodo siekį sujungti technologinius sprendimus su instituciniu reagavimu, kad kritinės infrastruktūros atsparumas būtų didinamas sistemingai.

  • Vertikalios saulės tvoros JAV: daugiau elektros ryte ir vakare, o pavėsyje netikėtai atsirado gyvybė

    Vertikalios saulės tvoros JAV: daugiau elektros ryte ir vakare, o pavėsyje netikėtai atsirado gyvybė

    Niuburge, Indianos valstijoje, 2024 metų lapkritį įrengta vertikali saulės baterijų tvora parodė, kad saulės elektrinė gali būti ne tik ant stogo. Tokia tvora vienu metu atlieka kelias funkcijas: žymi sklypo ribą, suteikia privatumo ir gamina elektrą.

    Skirtumas nuo įprastų ant stogo montuojamų modulių yra paprastas: vertikalūs moduliai geriau pagauna žemai esančią saulę. Tai reiškia didesnę gamybą ryte ir vėlyvą popietę, kai namų ūkiams energijos dažnai reikia labiausiai.

    Kodėl vertikali orientacija svarbi?

    Saulės elektrinių plėtra daugelyje šalių išryškino vadinamąją apkrovos ir gamybos neatitiktį, kai didžiausia saulės generacija būna vidurdienį. Tuo metu vartojimas neretai mažesnis nei ryte ar vakare, todėl tinklams tenka spręsti perteklinės energijos ir galios svyravimų problemą.

    Vertikaliai montuojami bifacial tipo moduliai energiją renka iš abiejų pusių, todėl geriau išnaudoja rytinę ir vakarinę šviesą. Tyrimuose, kuriuose vertinta vertikali dvipusė fotovoltinė sistema per visus metų laikus, fiksuotas pastebimas gamybos šuolis ankstyvomis valandomis ir pagerėjimas vėlyvą popietę, lyginant su įprastais pakreiptais moduliais.

    Dar vienas praktinis aspektas yra temperatūra: įkaitę saulės moduliai dirba mažiau efektyviai, todėl vėjas ir geresnė oro cirkuliacija aplink modulį tampa svarbūs. Vertikalus sprendimas, ypač kai moduliai atviri iš abiejų pusių, paprastai lengviau išsivėdina nei ant stogo prigludę skydai.

    Tvora, kuri gamina ir saugo

    Niuburgo projektas įgyvendintas bendradarbiaujant vietos tvorų montuotojams ir vertikalių saulės sprendimų kūrėjams. Namų ūkiams tai patrauklu todėl, kad tvora dažnai ir taip planuojama, o saulės moduliai tampa jos dalimi be papildomos vietos paieškos sklype.

    Palyginti su stogo elektrinėmis, tvoros sprendimas gali sumažinti dalį įrengimo rizikų: nereikia ardyti dangos, spręsti stogo sandarumo klausimų ar vertinti, ar konstrukcija atlaikys papildomą apkrovą. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklauso nuo krypties, šešėliavimo, atstumų, vietos vėjingumo ir konkrečios montavimo sistemos.

    Rinkoje atsiranda ir moduliai, skirti tvirtinti prie jau esamų tvorų. Tokie rinkiniai paprastai komplektuojami su inverteriu ir laidais, tačiau realus atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų, vietos saulėtumo ir to, kiek energijos pavyksta suvartoti pačiam, o ne atiduoti į tinklą.

    Netikėta pusė: pavėsis pritraukė vabzdžius

    Didžiausia šio sprendimo staigmena pasirodė ne elektros skaitiklyje. Prie tvoros pagrindo susiformavusi pavėsinga ir drėgnesnė juosta, ypač karštuoju sezonu, tapo palankiu mikroklimatu augalams ir smulkiai gyvūnijai.

    Šalia pasodintos laukinės gėlės ir natūralesnė augmenija pritraukė apdulkintojus, o kartu sukūrė tarsi siaurą judėjimo koridorių palei sklypo ribą. Tokia detalė svarbi ne tik biologinei įvairovei, bet ir pačių gyventojų patirčiai, kai energijos infrastruktūra pradeda veikti kaip labiau integruota kiemo dalis.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš renkantis vertikalią saulės tvorą verta prašyti vietai pritaikytos generacijos prognozės ir įvertinti šešėliavimą skirtingais metų laikais. Tačiau kryptis aiški: vis daugiau sprendimų orientuojami į gamybą tada, kai jos labiausiai reikia, ir į mažiau konfliktinę integraciją su gyvenamąja aplinka.

  • Pramonės elektrifikacija per partnerystes: „Power Couples“ modelis žada didesnę investicijų grąžą

    Europos pramonės elektrifikacija vėl atsidūrė darbotvarkės viršuje, o šįkart ją į priekį stumia ne tik klimato tikslai. Ekspertai vis dažniau pabrėžia energetinio saugumo, nepriklausomybės ir konkurencingumo argumentus, kurie ypač išryškėja kainų šokų laikotarpiais.

    Paneuropinė elektros sektorių vienijanti organizacija Eurelectric kartu su konsultacijų bendrove „Accenture“ siūlo modelį, kuris elektrifikaciją siūlo spartinti per glaudesnį pramonės ir energetikos bendradarbiavimą. Jų siūloma kryptis vadinama „Power Couples“ ir iš esmės remiasi bendrai valdomomis investicijomis bei rizikų pasidalijimu.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausia problema šiandien nebėra technologijų trūkumas. Daugelyje sričių elektrifikacijai reikalingos technologijos jau prieinamos ir komerciškai taikomos, tačiau pažangą stabdo ekonominiai ir instituciniai veiksniai.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamas elektros kainų neprognozuojamumas, kuris pramonei dažnai yra didesnis iššūkis nei pati kainų reikšmė. Taip pat minimos ribotos elektros tinklų galimybės, nevieninga politika ir praktiniai diegimo sunkumai, kai reikia keisti procesus, valdymą bei tiekimo grandines.

    „Power Couples“ idėja siūlo pereiti nuo situacijos, kai atskira gamykla ar įmonė elektrifikaciją planuoja viena, prie partnerystės, kurioje dalyvauja energijos gamintojai, tinklų operatoriai, technologijų tiekėjai ir pramonės vartotojai. Tokios partnerystės galėtų kartu planuoti projektus, dalytis infrastruktūra ir suderinti ilgalaikį energijos poreikį.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių – bendros investicijos į saulės elektrinę ir energijos kaupimo sistemas. Skaičiuojama, kad kai tokius projektus įgyvendina du skirtingi dalyviai, investicijų grąža gali didėti nuo kelių iki keliolikos proc., nes geriau išnaudojama įrenginių galia ir sumažinamos sistemos sąnaudos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad daliai įmonių sunkiausia yra didelės pradinės investicijos. Todėl siūloma dažniau naudoti paslaugų modelius, kai energijos sprendimai perkami kaip paslauga, o ne statomi nuosavomis lėšomis, taip pat sudaryti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, kurios padeda stabilizuoti kainą.

    Didelė atsakomybė, pasak ekspertų, tenka valstybės institucijoms ir reguliuotojams. Pirmas signalas pramonei turi būti aiškus – Europa siekia mažiau taršios pramonės, tačiau kartu būtinos ir saugiklius primenančios priemonės, kurios padėtų, kai elektros kainos staiga šokteli.

    Antrasis signalas yra sudėtingesnis: siūloma kurti zonas, kuriose būtų sudarytos palankiausios sąlygos sparčiai elektrifikuoti pramonę. Tai reikštų kryptingą planavimą, kur tinklai turi pakankamai pajėgumų, kur galima greičiau prijungti naujus vartotojus ir gamybos šaltinius, o projektai nebūtų įstrigę dėl ilgų procedūrų.

    Šioje vietoje svarbus vaidmuo numatomas elektros tinklų operatoriams, kuriems rekomenduojama rengti aiškius tinklo pajėgumų žemėlapius. Tokie žemėlapiai padėtų pramonei ir investuotojams matyti, kur realiai įmanoma plėtra, ir sumažintų riziką, kad projektai bus sustabdyti dėl prijungimo apribojimų.

    Kartu keičiama ir energetikos įmonių rolė: jos raginamos tapti ne vien elektros pardavėjomis, o kompleksinių sprendimų koordinatorėmis. Tai reikštų daugiau atsakomybės už planavimą, lankstumo paslaugas, balansavimą bei sprendimų paketą, kurį pramonės įmonė galėtų gauti iš vienų rankų.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo elektrifikaciją sisteminti dideliu mastu, o ne vien nuo pavienių įdiegimų“, – teigiama ataskaitoje.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos planuojamas Electrification Action Plan, kurį numatyta pristatyti antroje birželio pusėje. Nors strategijos gali nubrėžti kryptį, ataskaitos autoriai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys bus reali koordinacija tarp sektorių ir greitesnis projektų įgyvendinimas.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • Europa kaista iki 43 laipsnių: ekspertai įspėja, kada karščiai gali baigtis elektros blackoutais

    Europa kaista iki 43 laipsnių: ekspertai įspėja, kada karščiai gali baigtis elektros blackoutais

    Europa šiemet susiduria su pasikartojančiomis ekstremalių karščių bangomis, o kai kuriose vietovėse temperatūra artimiausiomis dienomis gali pasiekti 43 laipsnius. Tokios sąlygos kelia riziką sveikatai, trikdo transportą ir vis dažniau verčia kalbėti apie elektros tiekimo saugumą.

    Karštomis dienomis staigiai šokteli elektros paklausa, nes beveik be pertraukų veikia kondicionieriai, ventiliatoriai ir vėsinimo sistemos. Pietų Europoje vartojimo pikas gali būti ypač ryškus: pavyzdžiui, Graikijoje karščių metu poreikis elektrai gali būti didesnis beveik 39 proc. nei įprastomis sąlygomis.

    Didžiausia problema ta, kad skirstomieji tinklai vienu metu turi aptarnauti milijonus papildomų prietaisų, o dalis infrastruktūros yra senstanti. Jei paklausa viršija konkrečių tinklo mazgų galimybes arba įranga perkaista, išauga lokalių gedimų ir laikino elektros tiekimo nutraukimo tikimybė.

    Prancūzijoje tinklų operatorius Enedis perspėjo, kad dėl karščio požeminėse erdvėse temperatūra kai kur gali būti itin aukšta, o tai didina kabelių ir kitos įrangos pažeidimų riziką. Italijoje pastarosiomis dienomis fiksuotos laikinos elektros tiekimo pertraukos keliuose miestuose, o viena iš pasikartojančių priežasčių per karščius – perkaitę požeminiai kabeliai.

    Karščiai veikia ne tik vartojimą, bet ir gamybą: dalis elektrinių per aukštą temperatūrą susiduria su techniniais apribojimais. Pavyzdžiui, Prancūzijos energetikos grupė EDF buvo sustabdžiusi vieną reaktorių Golfech atominėje elektrinėje, siekdama neviršyti leistinos upės vandens temperatūros, naudojamos aušinimui.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ekstremalūs orų reiškiniai yra viena dažniausių elektros tiekimo sutrikimų priežasčių. Audros gali nutraukti oro linijas, potvyniai apgadinti pastotes, o karščio bangos sukelia ilgalaikį tinklų perkrovimą, ypač tankiai apgyvendintuose miestuose.

    Tokie įvykiai taip pat atskleidžia, kaip glaudžiai tarpusavyje susietos šiuolaikinės elektros sistemos. 2025 metais pavasarį didelio masto elektros tiekimo sutrikimai Pirėnų pusiasalyje parodė, kad net ir palyginti lokalūs techniniai nesklandumai gali turėti plataus masto pasekmių, jei sutrinka tinklo darbo parametrai.

    Paradoksalu, bet dalį piko per karščius gali amortizuoti saulės energetika, nes būtent saulėtomis dienomis fotovoltinės elektrinės dažnai gamina daugiausia. Vis dėlto vien to neužtenka: vakare, kai saulė leidžiasi, o kondicionavimo poreikis išlieka, sistemai reikia lanksčių rezervinių pajėgumų, patikimų perdavimo tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Specialistai akcentuoja, kad riziką mažina keli veiksniai: modernizuojami skirstomieji tinklai, diegiami skaitmeniniai stebėsenos sprendimai, plečiami energijos kaupikliai ir taikomas vartojimo valdymas piko metu. Tačiau karščio bangoms dažnėjant dėl klimato kaitos, elektros sistemos atsparumas tampa vienu svarbiausių energetikos politikos klausimų visoje Europoje.

  • Dingo elektra visame kaime: kodėl saulės elektrinė ant stogo staiga nustoja maitinti namus

    Dingo elektra visame kaime: kodėl saulės elektrinė ant stogo staiga nustoja maitinti namus

    Dalis gyventojų nustemba sužinoję, kad dingus elektrai kaimynystėje, namų saulės elektrinė dažniausiai taip pat nustoja tiekti energiją į būstą. Nors moduliai ant stogo ir toliau generuoja nuolatinę srovę, įprasta tinklinė (on-grid) sistema be viešojo tinklo paprastai neveikia.

    Pagrindinė priežastis yra inverterio veikimo principas. Tinklinis inverteris turi nuolat sinchronizuotis su skirstomuoju tinklu, kad pagamintą energiją saugiai paverstų kintamąja srove, tinkama buitiniams prietaisams. Kai tinkle dingsta įtampa, inverteris gedimą atpažįsta ir automatiškai atsijungia.

    Toks atsijungimas nėra įrangos trūkumas, o būtinas saugos reikalavimas. Jei saulės elektrinė toliau „stumtų“ energiją į linijas, kuriose vykdomi remonto darbai, tai keltų riziką tinklo darbuotojams ir galėtų sukelti nekontroliuojamą įtampos atsiradimą atjungtose atkarpose.

    Kada saulės elektrinė gali veikti per blackout?

    Jei norima, kad saulės elektrinė maitintų namus ir dingus elektrai, reikalinga vadinamoji salos režimo (off-grid) arba atsarginio maitinimo funkcija. Tokiu atveju pastatas turi būti saugiai atskiriamas nuo viešojo tinklo, o energija tiekiama tik į vidinę namo elektros sistemą.

    Praktiškai tam dažniausiai reikia hibridinio inverterio su avarinio maitinimo išėjimu arba atskiro sprendimo, skirto salos režimui. Taip pat būtina tinkamai paruošta elektros instaliacija su atskirtais avariniais kontūrais, kad per pertrūkį būtų maitinami svarbiausi vartotojai, o ne visas namas vienu metu.

    Kas turi būti avarinėje grandinėje?

    Avarinis maitinimas paprastai planuojamas nuo kritinių poreikių: apšvietimo, šaldytuvo, interneto maršrutizatoriaus, apsaugos sistemų ar šildymo valdiklių. Tokiu režimu dažnai atsisakoma didelės galios prietaisų, nes jų paleidimo srovės ir momentinės apkrovos gali viršyti inverterio galimybes.

    Skirtingi namų ūkiai turi labai nevienodą elektros profilį, todėl sprendinys parenkamas pagal realius scenarijus. Pavyzdžiui, vieni siekia kelių valandų bazinio rezervo, kiti nori, kad veiktų šilumos siurblys, vandens tiekimo įranga ar indukcinė kaitlentė, o tai reikalauja gerokai didesnės galios ir sudėtingesnės automatikos.

    Ar vien baterijos pakanka?

    Energetikos kaupiklis padeda tada, kai saulės generacija sumažėja ar visai išnyksta, pavyzdžiui, vakare ar esant apniukusiam dangui. Tačiau vien baterijos nepakanka, jei sistema neturi tinkamos avarinio maitinimo architektūros, leidžiančios namui saugiai atsijungti nuo tinklo ir dirbti autonomiškai.

    Dažnai minimas pavyzdys yra maždaug 5 kilovatvalandžių talpos kaupiklis, kuris gali kelias valandas palaikyti bazinius poreikius, jei apkrovos suvaldytos. Vis dėlto energijai imliems įrenginiams reikalinga gerokai didesnė talpa, o kartu ir aiškiai apibrėžtas planas, ką tiksliai norima maitinti per elektros tiekimo sutrikimus.

  • JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros modernizavimo projektų Guame – Ramiojo vandenyno regione strategiškai svarbioje saloje. Atnaujinimai skirti padidinti karinės bazės patikimumą, saugumą ir atsparumą ekstremaliems orams bei galimiems trikdžiams.

    Guamas – JAV teritorija Mikronezijoje, laikoma vienu svarbiausių logistikos ir operacijų taškų Ramiajame vandenyne. Čia veikia Apra uostas, aptarnaujantis didelius laivus, taip pat infrastruktūra povandeniniams laivams ir aerodromai, pritaikyti sunkiesiems orlaiviams.

    Didžiausia projekto dalis – elektros tiekimo sistemos pertvarka, apimanti svarbius objektus, tarp jų Naval Base Guam, Polaris Point ir Naval Magazine Guam. Pagrindinis tikslas – sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra išliktų veikianti net esant stichijoms ar kitoms krizėms.

    Darbus laimėjo „Tutor Perini“, o sutarties vertė siekia apie 600 mln. eurų. Projektas numato antžeminių elektros linijų pakeitimą požemine sistema, kabelius klojant specialiuose betoniniuose kanaluose, taip pat keturių pastočių modernizavimą ir valdymo bei ryšio sprendimų atnaujinimą.

    Požeminiai tinklai Guame laikomi kritiškai svarbiais dėl dažnų taifūnų ir su klimato kaita siejamų ekstremalių reiškinių, kurie gali pažeisti antžeminę infrastruktūrą. Kartu tai atitinka platesnę tendenciją – karinių objektų atsparumo didinimą, kai energetika, ryšiai ir valdymas traktuojami kaip vienas svarbiausių saugumo elementų.

    Pagal paskelbtą grafiką pirmiausia numatyta projektavimo fazė, kuri planuojama iki 2026 metų rugpjūčio, o statybų startas – 2027 metų balandį. Užbaigti modernizavimą planuojama 2031 metų birželį, tai rodo darbų mastą ir techninį sudėtingumą.

    Projektą ketinama įgyvendinti kartu su vietos partnere „Black Construction“, kuri Guame dirba ne vienerius metus. Toks modelis leidžia derinti didelės tarptautinės rangovės pajėgumus su vietos patirtimi, reikalinga logistikai, leidimams ir darbams salos sąlygomis.

  • Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Ropoja tiesiai aukštos įtampos laidais

    Kinijoje pradedami naudoti autonominiai robotai, primenantys gyvates, skirti ne kovinėms užduotims, o elektros perdavimo ir skirstymo linijų patikroms. Pirmieji bandymai rodo, kad tokios sistemos gali iš esmės pakeisti, kaip stebima kritinė infrastruktūra, ir padėti išvengti gedimų.

    Technologija įdiegta Kunminge, Junanio provincijos sostinėje. Skirtingai nei dronai, kurie jau seniai pasitelkiami tinklų apžiūrai iš oro, šie robotai juda tiesiai laidais, todėl pasiekia atkarpas, kurias žmonėms tikrinti sudėtinga arba pavojinga.

    Kameros, jutikliai ir kliūčių įveikimas

    Robotų konstrukcija yra daugiasluoksnė ir segmentuota, todėl jie gali apvažiuoti izoliatorius, tvirtinimo detales bei kitus elementus ant linijos. Tai ypač svarbu ten, kur reikalinga detali apžiūra iš arti, o ne tik bendras vaizdas iš viršaus.

    Robotiniai įrenginiai aprūpinti kameromis ir jutikliais, kurie vertina infrastruktūros būklę. Jie gali fiksuoti pažeistus laidus, susidėvėjusias detales ir neįprastus temperatūros pokyčius, kurie neretai signalizuoja apie artėjantį gedimą ar perkaitimą.

    Kūrėjų teigimu, robotai jau patikrino daugiau nei 130 kilometrų skirstomųjų linijų. Taip pat skelbiama, kad jų darbo efektyvumas kai kuriais atvejais gali būti iki trijų kartų didesnis nei tradicinių patikrų, kurias atlieka darbuotojai vietoje.

    Kodėl tai gali aplenkti dronus

    Viena ryškiausių sistemos naudų siejama su zonomis, kur dronų skrydžiai ribojami arba draudžiami, pavyzdžiui, netoli oro uostų. Be to, robotai ant laidų gali būti mažiau pažeidžiami elektromagnetinių trikdžių, kurie dažnai apsunkina įprastų dronų darbą prie aukštos įtampos įrangos.

    Dar viena svarbi detalė yra energijos tiekimas: robotai gali naudoti energiją tiesiai iš linijų, kuriomis juda, todėl jiems rečiau reikia sustoti įkrovimui. Praktikoje tai leidžia ilgiau dirbti vienoje atkarpoje ir priartėti prie beveik nuolatinio stebėjimo modelio.

    Technologijų diegimas sutapo su gaokao egzaminų laikotarpiu, kuris Kinijoje laikomas vienu svarbiausių švietimo sistemos įvykių. Šiemet prie egzaminų prisijungė apie 12,9 milijono moksleivių, todėl elektros tiekimo patikimumas mokykloms ir centrams tampa kritiškai svarbus.

    Siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, tinklų operatoriai vis dažniau remiasi įvairiais autonominiais sprendimais. Be robotinių gyvačių, infrastruktūrą padeda saugoti ir robotiniai šunys, dronai bei pažangios stebėsenos sistemos, kurios leidžia greičiau aptikti anomalijas ir planuoti remontą.

    Tokie projektai atspindi platesnę tendenciją: autonominiai robotai vis dažniau perima pavojingas, brangias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, ypač energetikos, transporto ir pramonės srityse. Kuo daugiau patikrų pavyksta atlikti be žmogaus darbo aukštyje ar prie aukštos įtampos įrangos, tuo labiau mažėja nelaimių tikimybė ir neplanuotų išjungimų rizika.