Tag: Elektros tinklai

  • Duomenų centrai plečiasi sparčiai: energetika mato naują verslo kryptį ir DI vaidmenį tinkle

    Duomenų centrų bumas Europoje ir Lietuvoje vis dažniau siejamas ne tik su skaitmenizacija, bet ir su energetikos ateitimi. Augantis skaičiavimo galios poreikis, ypač DI sprendimams, reiškia sparčiai didėjantį elektros vartojimą ir naujus reikalavimus tinklams. Energetikos sektorius tai mato kaip iššūkį, bet kartu ir kaip galimybę kurti naujas paslaugas.

    Energetikos įmonės diskusijose apie skaitmenizaciją dažniausiai pabrėžia vieną dalyką: prieš statant naujas linijas verta maksimaliai išnaudoti esamos infrastruktūros rezervus. Tai apima išmanesnį pralaidumo valdymą, tikslesnį apkrovų prognozavimą ir operatyvesnį gedimų nustatymą. Praktikoje tai gali leisti greičiau prijungti atsinaujinančią energetiką ir sumažinti prastovų riziką.

    Skaitmenizacija vietoj brangiausios plėtros

    Elektros tinklų plėtra daugelyje šalių brangsta, o projektų tempą riboja ne vien finansai, bet ir rangos pajėgumai bei realus įgyvendinimo greitis. Dėl to skaitmeniniai sprendimai tampa „pigiausiu“ būdu didinti sistemos efektyvumą: nuo dinamiškesnio galios paskirstymo iki tikslesnio tinklo „butelio kakliukų“ identifikavimo. Kuo daugiau duomenų apie realų vartojimą ir tinklo būklę, tuo mažiau sprendimų tenka priimti remiantis prielaidomis.

    Viena ryškiausių krypčių yra procesų skaitmeninimas, kai klientų prašymai ar prijungimo procedūros perkeliamos į savitarną. Tokie sprendimai mažina administracinę naštą ir sutrumpina aptarnavimo laiką, ypač kai įdiegiami automatiniai tikrinimai bei standartizuotos formos. Tai tampa svarbu ir dėl augančio prijungimų skaičiaus, kurį lemia saulės elektrinės, kaupikliai bei elektrifikacija.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai tarifai laikomi vienu svarbiausių instrumentų, padedančių perkelti vartojimą į pigesnes valandas, realus jų naudojimas daugelyje rinkų išlieka ribotas. Priežastys dažniausiai tos pačios: nepakankamas vartotojų informuotumas, sudėtingas tarifų palyginimas, menkas automatizavimas namuose ir ribota motyvacija, kai galutinei kainai įtaką daro reguliuojamos dedamosios. Vis dėlto energetikai tikisi, kad didėjant išmaniųjų skaitiklių aprėpčiai šis instrumentas taps suprantamesnis ir praktiškesnis.

    Čia vis dažniau minimi sprendimai, kai vartotojams padeda skaitmeniniai asistentai: jie analizuoja suvartojimą ir pasiūlo tinkamesnį planą ar primena apie didžiausio tarifo valandas. Tačiau vien konsultacijos ne visada pakanka, todėl daug dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms automatizuoti vartojimo perkėlimą, pavyzdžiui, per išmanųjį elektromobilio įkrovimą ar šilumos siurblių valdymą. Kartu akcentuojama, kad reikalingi ir energijos kaupikliai, padedantys „perkelti“ vartojimą be komforto praradimo.

    DI energetikoje: nuo pilotų iki atsakomybės ribų

    Energetikos įmonės vis dažniau pripažįsta, kad DI sėkmę lemia ne madinga technologija, o aiškiai apibrėžtas verslo tikslas ir matuojamas rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad pirmiausia pasirenkamas pasikartojantis scenarijus, pavyzdžiui, gedimų prognozė ar vartotojų aptarnavimo automatizavimas, o tik tuomet sprendžiama, kokių duomenų ir procesų reikia. Be to, sektorius pabrėžia, kad dalis bandomųjų projektų natūraliai nepasiteisins, todėl būtina kontroliuoti kaštus ir turėti aiškias stabdymo taisykles.

    Ypatingas jautrumas išlieka ten, kur DI sprendimai galėtų daryti įtaką fizinei infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Energetikai dažnai renkasi modelį, kai algoritmas pateikia scenarijus bei pasekmes, o galutinė atsakomybė išlieka žmogui. Vis dėlto pripažįstama, kad kai kuriuose procesuose sprendimai turi būti priimami per milisekundes, todėl didesnė automatizacija ilgainiui taps neišvengiama.

    „Žingsnis po žingsnio turime nusibrėžti ribas, kur automatizavimas gali perimti sprendimus, o kur atsakomybė privalo likti žmogui“, – sakė viena energetikos bendrovės atstovė.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pavykti, tačiau turime leisti sau eksperimentuoti, kartu griežtai prižiūrėdami kaštus“, – pabrėžė skaitmenizacijos vadovė.

    Duomenų centrai keičia žaidimo taisykles

    Augantis duomenų centrų skaičius energetikai kelia dvi paralelines užduotis. Pirma, tokiems objektams reikalingas patikimas, didelės galios ir dažnai greitai įrengiamas prijungimas, todėl didėja spaudimas tinklų pralaidumui ir planavimui. Antra, duomenų centrai gali tapti lankstumo šaltiniu, jei jų apkrovos valdymas ir aušinimo sistemos gali reaguoti į kainos signalus ar sistemos poreikius.

    Kai kurie rinkos dalyviai svarsto ir platesnę viziją: energetikos grupės galėtų neapsiriboti vien elektros tiekimu, o investuoti į skaičiavimo infrastruktūrą ir pardavinėti skaičiavimo galią. Tokia kryptis ypač aktuali dėl DI plėtros, kuriai reikalingi galingi grafikos procesoriai ir didelės apimties duomenų apdorojimas. Tokiu atveju energetika būtų ne tik „vamzdis“ elektrai, bet ir aktyvus skaitmeninės ekonomikos dalyvis.

    Tam būtinos sąlygos apima aiškią nacionalinę strategiją, kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip bus užtikrinti prijungimai, rezervai ir tinklo stabilumas, taip pat kaip bus valdomos investicijų rizikos. Ne mažiau svarbus ir kibernetinis saugumas, nes didėjant tiekėjų ir platformų skaičiui, rizika persikelia į visą tiekimo grandinę. Energetikos įmonės vis dažniau pabrėžia, kad debesijos sprendimai įmanomi, tačiau būtina kontrolė dėl duomenų vietos, prieigos teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo.

  • Duomenų centrai auga sparčiai: energetikai atsiveria nauja rinka, bet DI diegimą stabdo kliūtys

    Skaitmenizacija keičia energetikos kasdienybę

    Duomenų centrų plėtra Europoje ir regione spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis. Energetikos įmonės vis dažniau kalba ne tik apie būtinybę stiprinti tinklus, bet ir apie galimybę iš skaitmenizacijos uždirbti daugiau nei iki šiol.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausia greito efekto erdvė slypi ne naujose linijose, o geresniame esamo tinklo valdyme. Tam pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys tiksliau planuoti pralaidumus, mažinti nuostolius ir greičiau aptikti gedimus.

    Esamas tinklas turi daugiau potencialo

    Diskusijose apie tinklų plėtrą vis dažniau akcentuojamas praktinis barjeras: dideli infrastruktūros projektai brangsta, o rangos pajėgumai ir reali statybų sparta tampa ribojančiu veiksniu. Dėl to pigiausiu sprendimu laikomas išmanesnis pralaidumų ir apkrovų valdymas.

    Energetikos bendrovės jau diegia skaitmenines paslaugas klientams, pavyzdžiui, elektroninius prašymus ir automatizuotus procesus. Tikslas aiškus: sutrumpinti aptarnavimo laiką, sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir išlaisvinti specialistų laiką sudėtingesnėms užduotims.

    Kitas akcentas yra prognozavimo modeliai, padedantys numatyti avarijas ir planuoti remonto darbus. Praktikoje tai reiškia mažiau netikėtų atjungimų ir tikslesnį resursų paskirstymą, ypač kai tinkluose daugėja nepastovių atsinaujinančių išteklių.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai elektros tarifai turėtų skatinti vartotojus perkelti suvartojimą į pigesnes valandas, rinkoje jie vis dar naudojami palyginti retai. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turi informacijos trūkumas, įpročiai ir tai, kaip suformuotos vartotojams suprantamos pasiūlos.

    „Turime apie 20 mln. vartotojų arba elektros energijos paėmimo taškų, o sutarčių su dinaminiais tarifais yra tik apie 40 tūkst. Tai labai nedaug visos rinkos mastu“, – sakė Tomasz Kurdelski.

    Pasak rinkos dalyvių, proveržiui reikalingas aiškesnis vartotojų švietimas, patogios skaitmeninės priemonės ir technologijos, leidžiančios perkelti vartojimą. Čia svarbų vaidmenį gali atlikti energijos kaupikliai, išmanus namų valdymas ir tikslesnės tinklo balansavimo paslaugos.

    DI diegimui reikia aiškaus tikslo

    Energetikos bendrovės vis aktyviau testuoja DI, tačiau nuo bandomųjų projektų iki plataus masto diegimo pereina nedaugelis. Pagrindinė išvada, kuri kartojama skirtingose organizacijose, yra paprasta: DI turi spręsti konkretų, pamatuojamą verslo ar tinklo valdymo uždavinį.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pasisekti. Tai inovatyvi technologija, todėl turime suteikti sau teisę į nesėkmę, kartu kontroliuodami kaštus“, – sakė Beata Mycer.

    Energetikoje papildomą svorį turi rizikos valdymas, nes klaidos gali turėti realių pasekmių infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Dėl to vis dažniau akcentuojamas principas, kad algoritmas gali siūlyti scenarijus ir jų pasekmes, tačiau galutinė atsakomybė lieka žmogui.

    „Žingsnis po žingsnio turime nustatyti, kur automatizacija ir sprendimų perdavimas mašinoms yra įmanomas, o kur ne. Mūsų tikslas nėra atiduoti joms visų sprendimų“, – sakė Agata Dorożalska.

    Duomenys tampa verte tik sujungti

    Vienas dažniausių iššūkių, apie kurį kalba energetikos įmonės, yra duomenų fragmentacija. Išmaniųjų skaitiklių informacija pati savaime ne visuomet sukuria pakankamą vertę, kol ji nesujungiama su tinklo būkle, turto valdymu, klientų aptarnavimo duomenimis ir aiškiomis duomenų apibrėžtimis.

    Praktinis tikslas yra vienodas duomenų supratimas visoje organizacijoje, aiškios atsakomybės ir galimybė tuos pačius duomenis naudoti keliuose procesuose, jų nedubliuojant. Tai ypač aktualu diegiant DI, kai modelių kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų tvarkos ir procesų disciplinos.

    Duomenų centrai gali tapti nauju verslu

    Augant duomenų centrų skaičiui, energetikos įmonės mato dvi puses: viena vertus, tai didesnis poreikis tinklams ir generacijai, kita vertus, nauja galimybė kurti paslaugas, susijusias su skaičiavimo pajėgumais. Diskusijose keliama idėja, kad energetikos grupės galėtų tapti duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros investuotojomis.

    „Kodėl tokios įmonės kaip Tauron ar PGE negalėtų tapti investuotojomis į DI gigafabrikus ir parduoti skaičiavimo pajėgumus verslui, kartu naudodamos juos savo reikmėms?“ – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Tokiai krypčiai būtina strateginė valstybės ir rinkos diskusija: kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip tam paruošti elektros sistemą ir kokią ekonominę grąžą tai gali sukurti. Kartu tai kelia ir praktinius klausimus dėl prisijungimo sąlygų, tinklo plėtros terminų, rezervų bei vartojimo šuolių valdymo.

    Debesija ir kibernetinis saugumas

    Skaitmenizacija neišvengiamai didina ir kibernetines rizikas, todėl energetikos sektoriuje pabrėžiama tiekimo grandinės atsakomybė. Praktikoje tai reiškia, kad saugumas apima ne tik pačią energetikos įmonę, bet ir jos tiekėjus, partnerius, naudojamas platformas bei duomenų centrus.

    Rinkos dalyviai dažnai pasisako už debesijos naudojimą ten, kur tai pagrįsta, pavyzdžiui, testavimams ir simuliacijoms, tačiau kritinių sistemų atveju reikalaujama griežtesnės kontrolės. Akcentuojama ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizika bei duomenų laikymo vietos svarba.

  • Didžiulis energijos kaupiklis Jedwabne: sumontuota 64 baterijų konteineriai, įjungimas 2026 metų gruodį

    Baigtas vienas svarbiausių etapų

    Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijoje statomame energijos kaupimo projekte Jedwabne užbaigtas įrangos pristatymo ir sumontavimo etapas. Projekto vystytoja „R.Power“ skelbia, kad aikštelėje jau pastatyti baterijų konteineriai ir transformatorinės, o darbai vyksta pagal grafiką.

    Objektas projektuojamas kaip 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupiklis. Tokie įrenginiai tampa vis svarbesni elektros sistemose, kur sparčiai auga saulės ir vėjo gamyba.

    Ką jau pavyko įrengti statybvietėje

    Statybvietėje sumontuoti 64 baterijų konteineriai ir 32 konteinerinės vidutinės įtampos transformatorinės. Už statybos darbus atsakingas konsorciumas, kuriame dirba „Nomad Electric“ ir ESIX.

    „R.Power“ nurodo, kad projekto prijungimas prie tinklo planuojamas 2026 metų gruodį. Nuo realių statybos darbų pradžios iki energizacijos numatomas maždaug dešimties mėnesių laikotarpis.

    Finansavimas ir ilgalaikės sutartys

    Jedwabne projektas 2024 metų gruodį gavo 17 metų trukmės galios rinkos kontraktą, kuris suteikia ilgalaikį pajamų stabilumą už pasirengimą tiekti galią sistemai. 2026 metų sausį pasirašyta ir ilgalaikė optimizavimo sutartis su „Axpo“, susijusi su kaupiklio darbo režimų valdymu ir pajamų paieška rinkoje.

    Statybas „R.Power“ pradėjo 2026 metų vasarį, o 2026 metų birželį pranešė pasirašiusi finansavimo sutartį su „Siemens Bank“ ir „Erste Group Bank“. Bendra sandorio vertė siekia apie 61 milijoną eurų.

    „Elektros gamybos struktūra Lenkijoje keičiasi įspūdingu tempu, o atsinaujinantys ištekliai jau sudaro reikšmingą gamybos dalį“, – sakė „R.Power“ valdybos narys ir technologijų direktorius Marcin Pajewski.

    Baterijų energijos kaupikliai naudojami trumpalaikiam balansavimui, tinklo apkrovų valdymui ir atsinaujinančios energijos svyravimų amortizavimui. Didėjant nepastovios generacijos daliai, tokie projektai tampa vienu greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą ir mažinti disbalanso kaštus.

    „R.Power“ yra 2010 metais Varšuvoje įkurta bendrovė, veikianti kaip nepriklausomas elektros gamintojas ir plėtojanti atsinaujinančios energetikos bei energijos kaupimo projektus. Grupė nurodo, kad jos baterijų projektų portfelyje yra eksploatuojamų ir statomų pajėgumų, taip pat parengtų statyboms projektų.

  • „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas pradeda strateginę partnerystę: kurs saugesnį, skaitmeninį elektros tinklą

    Lenkijos skirstomųjų tinklų operatorė „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas (valstybinis mokslinių tyrimų institutas) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą. Jo tikslas – spartinti skaitmeninės ir atsparesnės elektros infrastruktūros kūrimą, kai tinklui tenka vis daugiau užduočių dėl atsinaujinančios energetikos plėtros ir augančių duomenų srautų.

    Partneriai skelbia, kad daugiausia dėmesio skirs ryšio sprendimams, kurie leidžia valdyti tinklą realiuoju laiku ir mažina kibernetinių incidentų riziką. Tarp numatytų krypčių – privačios 5G ryšio sistemos, palydovinis ryšys, kibernetinis saugumas, laiko sinchronizacija ir nuotolinis elektroenergetikos įrenginių valdymas.

    Pastaraisiais metais elektros tinklai vis labiau priklauso nuo duomenų: informaciją generuoja išmanieji skaitikliai, tinklo automatika, išskaidyta gamyba ir vartotojai, tampantys aktyviais rinkos dalyviais. Kad toks modelis veiktų patikimai, duomenys turi būti perduodami stabiliai, apsaugotai ir atspariai trikdžiams, o operatoriai privalo greitai reaguoti į avarijas, apkrovas ir svyruojančią generaciją.

    Skaitmeninimas kelia naujų rizikų

    Susitarime pabrėžiama, kad tinklo modernizacija neapsiriboja laidais ir pastotėmis – vis svarbesnė tampa ryšių infrastruktūra ir saugus duomenų mainų sluoksnis. Didėjant išmaniųjų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialus atakos paviršius, todėl prioritetu tampa kibernetinio saugumo priemonės, sistemų suderinamumas ir kritinės infrastruktūros atsparumas.

    Partneriai planuoja dirbti su sprendimais, skirtais saugiam duomenų perdavimui tarp energijos rinkos dalyvių ir tinklo valdymo sistemų. Taip pat numatyti bandymai, pilotiniai projektai ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklos, kurios padėtų praktiškai įvertinti technologijų patikimumą skirtingomis tinklo darbo sąlygomis.

    „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas nurodo, kad skaitmeninis tinklas turi būti pasirengęs integruoti vis daugiau atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupiklių ir naujų paslaugų. Tokiai integracijai būtina ne tik galia ir pralaidumas, bet ir tikslus laiko suderinimas bei saugus valdymas, nes nuo to priklauso automatikos veikimas ir sistemos stabilumas.

    5G, palydovinis ryšys ir išmanus valdymas

    Bendradarbiavimas apims privačių 5G tinklų pritaikymą energetikai, palydovinio ryšio naudojimo scenarijus kaip papildomą kanalą, taip pat pažangių tinklo valdymo platformų vystymą. Įvardijamos ir technologijos, kurios palaiko nuotolinį skaitiklių duomenų surinkimą bei išmanaus apskaitos sprendimus.

    Ryšių sprendimai energetikoje tampa kritiški dėl augančio poreikio keistis informacija realiuoju laiku: nuo apkrovų balansavimo iki gedimų lokalizavimo ir tinklo perkonfigūravimo. Partneriai akcentuoja, kad modernus ryšys ir kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių tinklui išlikti patikimam didėjant sudėtingumui.

    „Transformacija reikalauja modernios, patikimos ir saugios ryšių infrastruktūros. Sujungus Ryšių instituto kompetencijas telekomunikacijų, laiko sinchronizacijos ir kibernetinio saugumo srityse su „Energa-Operator“ patirtimi valdant skirstomąjį tinklą, atsiranda galimybė kurti sprendimus, atliepiančius šiandienos energetikos iššūkius“, – sakė Ryšių instituto vadovė Anna Streżyńska.

    „Energetikos ateitis remsis duomenimis ir gebėjimu juos saugiai panaudoti. Plėtojant išmanaus tinklo valdymą ir nuotolinę apskaitą, o taip pat augant atsinaujinančių šaltinių ir kaupiklių skaičiui, patikimas ryšys bei kibernetinis saugumas tampa esminiai. Bendradarbiavimas leis kurti technologijas, didinančias kritinės infrastruktūros atsparumą ir duomenų saugą“, – teigė „Energa-Operator“ vadovas Robert Świerzyński.

    Susitarimas vertinamas kaip platesnių pastangų dalis stiprinant energetinį ir skaitmeninį saugumą. Partneriai tikisi, kad bendrų projektų rezultatas bus lankstesnis, atsparesnis ir geriau valdomas elektros skirstymo tinklas, pritaikytas sparčiai besikeičiančiai energetikos sistemai.

  • Energetikos užsakymai klimpsta ne teisėje: rangovai įvardijo, kas labiausiai stabdo investicijas

    Didelės energetikos investicijos teoriškai turėtų reikšti aukso laikus rangovams ir tiekėjams, tačiau praktikoje procesai ne visada juda taip sparčiai, kaip planuojama. Energetikos transformacijai reikalingi tinklai, generacijos pajėgumai ir infrastruktūra, bet užsakymų grandinėje vis dar daug trinties.

    Rangovų atstovai sako, kad vien nacionalinės taisyklės ir strategijos problemos neišsprendžia, ypač kai kalbama apie vietos pramonės įtraukimą į projektus. Nors formaliai siekiama stiprinti vadinamąjį vietinį turinį, realūs sprendimai dažnai stringa kasdieniuose santykiuose tarp valstybės valdomų užsakovų ir privačių vykdytojų.

    Victor Energy vadovas Lenkijoje Błażejus Madejskis, taip pat sektoriaus darbdavių asociacijoje dirbantis ekspertas, pabrėžia, kad konservatyvus energetikos sektoriaus požiūris kai kuriais atvejais stabdo investicijas net labiau nei teisinės spragos. Pasak jo, svarbiausia kliūtis yra ne strategijų trūkumas, o verslo kultūros stoka ir per menkas konstruktyvus dialogas.

    „Lenkijoje labai daug kalbame apie reguliavimą ir strategiją. Tačiau bet kuri strategija pralaimi kultūrai. Mums trūksta verslo kultūros: susitikimų, pokalbių, išvadų ir rūpesčio bendru interesu“, – sakė Błażejus Madejskis.

    Eksperto teigimu, rinkai reikia aiškesnių darbo organizavimo standartų ir labiau prognozuojamo bendradarbiavimo, kad investicijos būtų įgyvendinamos laiku, o rizikos nebūtų perkeliamos vien rangovams. Energetikos projektuose tai ypač svarbu dėl ilgo planavimo ciklo, griežtų techninių reikalavimų ir ribotų pajėgumų tiekimo grandinėse.

    Kartu akcentuojama, kad pokyčių ženklų atsiranda. Pasak Madejskio, dalis valstybės valdomų bendrovių jau mokosi dirbti kitaip, atverdamos daugiau erdvės dialogui su rinka ir bandydamos anksčiau identifikuoti projekto rizikas, terminų realumą bei tiekėjų galimybes.

    Kaip vienas pavyzdžių minimi Lenkijos perdavimo tinklų operatoriaus veiksmai, kai daugiau dėmesio skiriama konstruktyvioms konsultacijoms su sektoriumi. Panašia kryptimi, jo vertinimu, juda ir kiti didieji energetikos rinkos dalyviai, nors bendras sektoriaus konservatyvumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių.

    Rangovų žinutė paprasta: strategijos ir vietinio turinio gairės veiks tik tada, kai kartu keisis praktika, sprendimų priėmimo tempas ir kasdienė projektų valdymo kultūra. Be šio pokyčio energetikos transformacijos planai rizikuoja atsiremti į organizacines, o ne technologines ribas.

  • DI keičia energetiką: nuo gedimų prognozavimo iki klientų aptarnavimo, bet viską lemia saugumas

    DI energetikos sektoriuje sparčiai pereina nuo bandomųjų projektų prie kasdienio naudojimo: padeda analizuoti duomenis, prognozuoti gedimus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greitinti klientų aptarnavimą. Tačiau įmonės pabrėžia, kad tikrą proveržį lems ne vien algoritmai, o duomenų kokybė, darbuotojų kompetencijos ir aiškios taisyklės.

    Energetika yra griežtai reguliuojama ir priskiriama kritinei infrastruktūrai, todėl DI čia vertinamas atsargiau nei daugelyje kitų sričių. Diskusijose su sektoriaus atstovais dažniausiai kartojama mintis paprasta: technologija gali padėti priimti sprendimus, bet atsakomybės už tinklo stabilumą ir duomenų apsaugą nepakeis.

    Reguliacijos ir saugumas

    Energetikos įmonės akcentuoja, kad DI diegimas turi vykti aiškiai apibrėžtose ribose, kurios saugo klientus, infrastruktūrą ir duomenis. Praktikoje tai reiškia vidines duomenų valdymo taisykles, prieigos kontrolę, nuolatinį rizikų vertinimą ir sprendimų audituojamumą.

    Europos Sąjungoje papildomą kryptį suteikia DI aktas, o kibernetinio saugumo srityje aktualūs reikalavimai, susiję su NIS2. Dėl to technologijų tiekėjai, norintys dirbti Europoje, turi pritaikyti produktus taip, kad organizacijos galėtų įrodyti atitiktį ir saugų naudojimą.

    „Energetikoje negalime atsisakyti formalių ir teisinių reikalavimų, nes tai būtų nesaugu sektoriui“, – sakė viena iš diskusijoje dalyvavusių energetikos bendrovių atstovių.

    Nuo pilotų prie realių sprendimų

    Pasak įmonių, pirmasis etapas dažnai būna skirtas išbandyti skirtingus modelius, įrankius ir naudojimo scenarijus, o vėliau pereinama prie sprendimų, kurie integruojami į kasdienes sistemas. Svarbiausia tampa ne „paleisti“ įrankį, o pasiekti, kad darbuotojai juo naudotųsi prasmingai ir suprastų jo ribas.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių, minimų sektoriuje, yra skaitmeniniai asistentai, padedantys klientui įsivertinti, ar pasirinktas tarifas atitinka jo vartojimo profilį. Kitas dažnai minimas prioritetas yra gedimų prevencija, kai modeliai vertina įrenginių būklės, eksploatacinius ir orų duomenis, kad techninės priežiūros komandos gautų signalą dar iki sutrikimo.

    Diegiant tokias sistemas dažnai taikomas principas, kai saugumas įtraukiamas nuo pat projektavimo pradžios. Tai reiškia etapinius bandymus, konservatyvesnius sprendimus kritinėse vietose ir aiškų žmogaus vaidmenį priimant galutinį sprendimą.

    Duomenys ir kompetencijos lemia rezultatą

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad DI projektų sėkmė prasideda nuo duomenų: jų prieinamumo, kokybės ir patikimumo. Energijos vartojimo ir tinklo duomenų apimtis auga, ypač plečiantis nuotoliniams skaitikliams ir didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, todėl organizacijoms tenka spręsti ne tik saugojimo, bet ir skirtingų duomenų versijų bei korekcijų valdymą.

    „Vien įrankio neužtenka: projektui reikia skirtingų sričių ekspertų, nes be domeno žinių energetikoje DI sprendimas nebus patikimas“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs technologijų vadovas.

    Darbuotojų parengimas įvardijamas kaip atskira užduotis: reikia ne tik duomenų analitikų ar programuotojų, bet ir žmonių, galinčių aiškiai paaiškinti DI veikimą, jo rizikas ir tinkamą pritaikymą. Įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus, bendruomenes ir „ambasadorių“ tinklus, kad įrankiai taptų kasdiene praktika, o ne pavieniais eksperimentais.

    Klientai tikisi greičio ir paprastumo

    Energetikos įmonės mato, kad vartotojų lūkesčius formuoja skaitmeninės paslaugos, kuriose atsakymai pateikiami čia ir dabar. Dėl to DI dažniausiai nukreipiamas į problemas, kurios tiesiogiai matomos klientui: sąskaitų patikra, netikslumų aptikimas, greitesnis užklausų nagrinėjimas ir paprastesnė savitarna.

    Įmonės tikina, kad DI gali sumažinti pasikartojančio darbo dalį kontaktų centruose ir sutrumpinti sprendimo laiką nuo dienų iki minučių, tačiau pabrėžia priežiūros būtinybę. Kritinėse situacijose prioritetas teikiamas patikimumui ir nuspėjamumui, todėl kai kur labiau tinka klasikiniai mašininio mokymosi metodai, o ne generatyviniai modeliai.

    Energetikos sektoriuje ryškėja bendras požiūris: DI turi būti praktiškas, pamatuojamas ir valdomas. Jei duomenų pagrindas tvirtas, o saugumas ir reguliacijos įgyvendintos, technologija gali tapti realiu įrankiu tiek tinklo patikimumui, tiek klientų patirčiai gerinti.

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.

  • Duomenų centrų bumas keičia Europos žemėlapį: kodėl Lietuvai svarbu energijos prieinamumas

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį spartina DI ir debesų kompiuterija, stumia į viršų Europos duomenų centrų rinką ir keičia jos geografiją. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „CBRE“ prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos bendra rinkos galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW ir per metus išaugti maždaug 20 proc.

    Didžiausias tempas numatomas vadinamiesiems hyperscaler’iams, kai pasauliniai debesų operatoriai duomenų centrus stato savo reikmėms. Šio segmento galia, „CBRE“ vertinimu, gali augti apie 22 proc. per metus, o colocation – kai infrastruktūra nuomojama kitiems verslams – apie 18 proc.

    Nors colocation tempas kiek lėtesnis, šis modelis išlieka didžiausias pagal apimtį. Skaičiuojama, kad iki 2026 metų pabaigos colocation galia Europoje gali siekti apie 8,7 GW ir viršyti saviems poreikiams statomų objektų apimtį.

    Investicijos slenka į antrinius miestus

    „CBRE“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje pradėjo veikti apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, tai yra beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Reikšminga dalis šių pajėgumų jau kuriama ne tik didžiausiuose tradiciniuose centruose, bet ir kitose Europos vietose.

    Toks poslinkis siejamas su paprastu veiksniu: investuotojams vis svarbiau, kur greičiau ir patikimiau galima užsitikrinti elektros įvadų galią. Duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus, tampa itin energetiškai imlūs, o tinklų prijungimo terminai daugelyje šalių virsta kritiniu „butelio kakleliu“.

    „Tai tinkamas metas stiprinti regiono pozicijas duomenų centrų sektoriuje, jei galima pasiūlyti vietas su pakankama prijungimo galia“, – sakė „CBRE“ atstovė Agnieszka Jankowska.

    Ko ieško duomenų centrų plėtotojai?

    Renkantis vietą duomenų centrui, pirmuoju filtru tampa ne tik sklypas ar pastatas, bet ir elektros infrastruktūra. Rinkoje įsitvirtina reikalavimas turėti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių, nes tai mažina riziką ir padeda pasiekti aukštesnius patikimumo standartus.

    „CBRE“ taip pat pažymi, kad investuotojams gali būti patrauklūs ir mažesni projektai, turintys 5–10 MW galią, ypač didesniuose regioniniuose miestuose. Tolstant nuo stambių urbanistinių centrų, dažnai tikimasi didesnių galios rezervų, nes svarbesni tampa masto ekonomijos ir infrastruktūros kaštai.

    DI banga papildomai pakelia kartelę, nes skaičiavimo apkrovos reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir pažangesnio aušinimo bei didesnio patalpų tankio. Dėl to auga ir spaudimas elektros tinklams, ir konkurencija dėl vietų, kur galima greitai gauti reikiamus prijungimus.

    Kodėl tai aktualu Lietuvai?

    Europos duomenų centrų rinkai plečiantis už didžiausių sostinių ribų, galimybių atsiranda ir mažesnėms šalims. Lietuvai ši tendencija aktuali dėl kelių priežasčių: augančio regiono poreikio debesų paslaugoms, didėjančių DI diegimų versle ir viešajame sektoriuje, taip pat dėl to, kad investuotojai vis dažniau vertina vietas, kuriose galima užtikrinti greitą prijungimą ir aiškias taisykles.

    Praktiškai tai reiškia, kad konkurencinis pranašumas formuojasi ten, kur suderinami keli dalykai: pakankama elektros įvadų galia, patikimas tiekimas iš dviejų krypčių, išplėtojamas tinklas, žemės pasiūla, greitos leidimų procedūros ir realios galimybės didinti pajėgumus ateityje.

    Todėl duomenų centrų bumas Europoje yra ne vien technologijų tema. Tai tampa infrastruktūros, energetikos ir investicijų politikos klausimu, nuo kurio priklausys, kurioje žemėlapio vietoje bus kuriama nauja skaitmeninė ekonomika.

  • Energetikoje baigiasi sena tvarka: kodėl lankstumas tampa būtinybe ir kas už jį sumokės?

    Tradicinis elektros sistemos veikimo modelis, kai gamyba nuolat prisitaiko prie vartojimo, sparčiai traukiasi į praeitį. Augant atsinaujinančių išteklių daliai ir daugėjant atvejų, kai naujiems projektams neleidžiama prisijungti prie tinklo, vis daugiau diskusijų sukasi apie vieną žodį – lankstumą.

    Ši tema pastaruoju metu vis dažniau keliama ir pramonės, ir tinklų operatorių, ir elektros biržų atstovų. Esminis klausimas paprastas: kokiomis priemonėmis bus užtikrintas sistemos balansas ir kas padengs lankstumo kainą.

    Kas yra lankstumas ir kodėl jo reikia

    Lankstumas energetikoje reiškia gebėjimą greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus: didinti ar mažinti generaciją, kaupti energiją, perkelti vartojimą į kitas valandas. Kai saulės ar vėjo elektrinių gamyba staigiai kinta, tinklui reikia priemonių, kurios kompensuotų šiuos šuolius.

    Ilgą laiką tokį stabilumą daugelyje šalių užtikrindavo keli dideli konvenciniai blokai, tačiau jie palaipsniui išjungiami arba dirba rečiau. Dėl to rinkai tenka iš naujo „susikurti“ balansavimo resursus: baterijų parkus, vartojimo valdymą, greitesnę prekybą trumpalaikėse rinkose ir išmanesnes prognozes.

    Pramonė: ne viską įmanoma sustabdyti

    Didžiajai pramonei lankstumo tema turi aiškias ribas, nes daugelio procesų negalima tiesiog sustabdyti valandai ar dviem. Chemijos pramonėje kai kurias linijas išjungus ir vėl paleidus, procesai gali užtrukti kelias dienas, o nuostoliai gali būti ypač dideli.

    Tokiose situacijose verslas dažniau renkasi kitus sprendimus: dalyvauja vartojimo mažinimo programose, kai tinklui kritišku metu laikinai sumažina apkrovas, arba optimizuoja savo vidinę generaciją ir garo bei šilumos poreikius. Tai leidžia prisidėti prie sistemos stabilumo negriaunant gamybos ciklų.

    „Anksčiau lankstumą garantuodavo keli centriniai blokai, dabar jį turime susikurti iš naujo“, – sakė vienos energijos kaupimo ir valdymo įmonės atstovas.

    Baterijos, dinaminiai tarifai ir reali lankstumo kaina

    Vis daugiau dėmesio skiriama didelio masto energijos kaupimui. Baterijų parkai gali sugerti perteklinę saulės ar vėjo gamybą, o vėliau ją grąžinti į sistemą tada, kai elektros trūksta, taip mažinant priverstinį atsinaujinančių elektrinių ribojimą ir brangių rezervų poreikį.

    Tačiau lankstumas reikalingas ne vien „didiesiems“ žaidėjams. Namų ūkiams ir smulkesniems vartotojams svarbus instrumentas tampa dinaminiai tarifai, kai elektros kaina kinta pagal rinkos situaciją. Tokiu atveju vartotojas gali sutaupyti, jei energijai imlius veiksmus, pavyzdžiui, elektromobilio krovimą, perkelia į valandas, kai elektra pigi.

    Kita medalio pusė – kas už tai moka. Lankstumas nėra vien technologija, tai ir rinkos produktas: kažkas turi finansuoti rezervų palaikymą, kaupimo įrenginių atsiperkamumą, vartojimo valdymo paslaugas, o taip pat sistemas, kurios leidžia greitai ir patikimai atsiskaityti už suteiktą paslaugą.

    „Lankstumas vartotojui turi būti paprastas ir duoti apčiuopiamą finansinę naudą“, – sakė energijos biržos atstovas.

    Kur stringa rinkos logika

    Viena opiausių temų – reguliavimo ir tarifų sistema. Kai kuriuose modeliuose tinklų operatoriams finansiškai patraukliau investuoti į naują infrastruktūrą, o ne pirkti lankstumo paslaugą rinkoje, nes grąža dažnai siejama su fiziniu turtu, o ne su paslaugomis.

    Dėl to rinkoje kyla klausimas, kaip sukurti aiškias taisykles, kad lankstumo paslaugos būtų perkamos skaidriai ir jas būtų galima įtraukti į pagrįstas sąnaudas. Būtent nuo šių sprendimų priklausys, ar vartojimo valdymas, baterijos ir kiti ištekliai taps masiniu reiškiniu, ar liks pavieniais projektais.

    Energetikos sektoriui pereinant prie vis labiau nepastovios generacijos, lankstumas iš papildomos opcijos virsta būtinybe. O galutinis atsakymas, kas už tai sumokės, dažniausiai vis tiek susives į vieną grandį: rinkos dalyvius ir vartotojus, kuriems reikės aiškiai suprasti, už ką mokama ir kokią naudą tai sukuria.

  • Duomenų centrai kelia vis didesnį pasipriešinimą: bendruomenės nerimauja dėl vandens ir elektros

    DI bumas didina įtampą

    Spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas augina duomenų centrų paklausą, tačiau kartu stiprina ir vietos gyventojų pasipriešinimą. Įtampa kyla tarp nacionalinių ambicijų pritraukti investicijas ir bendruomenių, kurios susiduria su praktiniais projekto padariniais.

    Pastaraisiais mėnesiais diskusijos dėl duomenų centrų intensyvėja ne tik JAV, bet ir Europoje bei Azijoje. Kuo tankiau apgyvendinta teritorija ir kuo brangesnė elektra, tuo jautresnės tampa tokios investicijos.

    Kas labiausiai kelia nerimą?

    Dažniausiai įvardijamos problemos yra didelis elektros poreikis, vandens sunaudojimas aušinimui ir poveikis vietos infrastruktūrai. Gyventojai baiminasi, kad nauji objektai gali kilstelėti elektros kainas, o tinklo apkrova taps argumentu riboti kitų vartotojų plėtrą.

    Kita konfliktų ašis – žemės naudojimas ir urbanistiniai sprendimai. Dalis projektų planuojami šalia gyvenamųjų rajonų, todėl kyla triukšmo, transporto srautų ir vizualinės taršos klausimai.

    „Reikia rimtai įvertinti, kokią realią naudą duoda DI ir duomenų centrų plėtra vietos ekonomikai, ypač darbo vietų prasme“, – sakė Przemysławas Sztuczkowskis.

    Griežtėjantys ribojimai ir vėlavimai

    Augantis pasipriešinimas vis dažniau baigiasi teisiniais ginčais, papildomais reikalavimais ar išduodamų leidimų stabdymu. Dėl to dalis projektų vėluoja, mažinamas jų mastas, o kai kur investuotojai ieško alternatyvių vietų.

    Europoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai pagrįsti energijos šaltinius ir efektyvumą, o kai kur svarstoma, ar didelio vartojimo objektai apskritai turėtų gauti prioritetą jungiantis prie tinklo. Tai didina riziką vystytojams ir investuotojams, nes keičiasi finansiniai modeliai ir terminai.

    Kur link gali pasisukti rinka?

    Tikėtina, kad dalis duomenų centrų plėtros persikels į regionus, kur lengviau gauti elektros galią, daugiau galimybių naudoti atsinaujinančią energiją ir mažiau konfliktų dėl žemės. Kartu auga spaudimas technologijų bendrovėms diegti efektyvesnes aušinimo sistemas ir skaidriau komunikuoti apie vandens bei elektros poreikius.

    DI bumas kol kas nerodo lėtėjimo ženklų, todėl duomenų centrų klausimas vis dažniau tampa ne tik verslo, bet ir viešosios politikos tema. Vietos bendruomenėms svarbiausia, kad investicijų nauda būtų apčiuopiama, o sąnaudos – aiškiai valdomos.