CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija atsidūrė Europos diskusijų apie duomenų centrų plėtrą epicentre, kai staigiai išaugusi elektros paklausa pradėjo viršyti tinklo galimybes. Šalis, ilgai laikyta patrauklia kryptimi dėl vėsesnio klimato ir atsinaujinančios energetikos, dabar svarsto, kaip riboti itin daug energijos vartojančių objektų augimą.

    Valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė Energinet kovo mėnesį laikinai sustabdė naujų prijungimo prie tinklo sutarčių sudarymą. Sprendimas priimtas po to, kai, Energinet teigimu, įvyko paraiškų „sprogimas“, o laukiančių projektų apimtys tapo sunkiai valdomos.

    Paraiškų banga pralenkė realybę

    Energinet nurodo, kad eilėje susikaupė apie 60 gigavatų planuojamų projektų, norinčių prisijungti prie tinklo. Palyginimui, Danijos didžiausias momentinis elektros poreikis siekia apie 7 gigavatus, todėl skirtumas tarp norų ir techninių galimybių tapo akivaizdus.

    Didelę dalį paraiškų sudaro duomenų centrai: vien jų planuojami prijungimai sudaro apie 14 gigavatų. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dalis projektų gali būti nepakankamai brandūs, o tokia eilė tampa labiau hipotetinė nei reali.

    „Turime būti realistiški ir vertinti, kas iš tiesų prieinama. Negalima dalyti prijungimo pažadų, kai elektros tiesiog nėra“, – sakė Duomenų centrų pramonės asociacijos vadovas Henrikas Hansenas.

    Energinet skelbia, kad pauzė numatyta keliems mėnesiams, kol bus atlikta sistemos apžvalga ir pasiūlyti sprendimai, galintys padidinti pralaidumus. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu naujiems projektams trūks aiškumo dėl terminų, prioritetų ir sąlygų.

    Kas gaus prioritetą: verslas ar infrastruktūra?

    Diskusiją Danijoje kaitina klausimas, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, kai tinklo pajėgumų neužtenka visiems. Politinėje darbotvarkėje atsirado idėjų pirmiausia užtikrinti vietos vartotojų ir strateginių sektorių poreikius, o didelius elektros vartotojus nukelti į eilės pabaigą.

    Tai atspindi platesnę Europos tendenciją: spartėjant elektrifikacijai ir augant skaitmeninių paslaugų apimtims, tinklų plėtra vis dažniau nespėja su poreikiu. Duomenų centrų plėtrą papildomai stumia debesijos paslaugos ir DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra, kuri gali smarkiai didinti bazinį elektros vartojimą.

    Vis dėlto rinkos dalyviai įspėja, kad per griežti ribojimai gali nukreipti investicijas į kitas šalis. Toks scenarijus būtų skausmingas regionui, siekiančiam išlaikyti technologinį konkurencingumą ir pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Jei negalėsite DI užduočių vykdyti Danijoje, tiesiog perkelsite jas kitur, ir būtent tai pamatysime“, – sakė Skaitmeninės infrastruktūros bendrovės „Digital Realty“ vadovė Šiaurės šalims Pernille Hoffmann.

    Investicijos didelės, bet kantrybė ribota

    Duomenų centrų sektorius Danijoje jau yra reikšmingas: šalyje skaičiuojama šimtai megavatų įdiegtos galios, o iki 2030 metų prognozuojamas augimas viršija 1 gigavatą. Didelę dalį dabartinių pajėgumų sudaro vadinamieji hyperscale tipo centrai, kuriuos valdo pasaulinės technologijų kompanijos.

    Technologijų milžinės atvirai kalba, kad neapibrėžtumas dėl tinklo prieinamumo verčia greitai ieškoti alternatyvų. Tai svarbu todėl, kad klientams debesijos ir DI paslaugų pajėgumai reikalingi ne po kelerių metų, o dabar, o sprendimai dėl lokacijos dažnai priimami remiantis aiškiais prijungimo terminais.

    „Galite laukti tik tam tikrą laiką. Jei nėra aiškumo, ar apribojimai bus panaikinti, natūralu, kad atsigręžiama į kitas rinkas“, – sakė „Google“ atstovė Diana Hodnett.

    Danija šiuo metu taip pat išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį, todėl sprendimai dėl naujų prioritetų, reguliavimo ar kriterijų gali užtrukti. Tuo pat metu Energinet pabrėžia, kad be politinių susitarimų ir atnaujinto reguliavimo bus sudėtinga skaidriai nustatyti, kuriems projektams suteikti greičiausią prieigą.

    Situacija Danijoje tampa signalu ir kitoms valstybėms: vien atsinaujinančios energetikos plėtra problemos neišsprendžia, jei elektros perdavimo ir skirstymo tinklai nespėja prisitaikyti. Artimiausiais metais Europoje vis dažniau bus sprendžiama, kaip suderinti investicijas į skaitmeninę ekonomiką su realiais tinklo pajėgumais ir visuomenės lūkesčiais.

  • Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Energetikos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai pastaraisiais metais priminė, kiek daug šalių vis dar priklauso nuo iškastinio kuro. Kartu auga ir elektros poreikis, todėl ieškoma šaltinių, kurie ne tik būtų švaresni, bet ir patikimai prognozuojami.

    Saulės ir vėjo elektrinės išlieka pagrindiniais energetikos transformacijos ramsčiais, tačiau jų gamyba priklauso nuo oro. Kai nėra vėjo ar dangų užtraukia debesys, gamyba krenta, o naktį saulės elektrinės apskritai negamina.

    Kodėl potvynių energija traukia dėmesį

    Būtent dėl šio nepastovumo Europoje ryškėja susidomėjimas potvynių energija. Skirtingai nei vėjas ar saulė, potvynius lemia Mėnulio ir Saulės gravitacija, todėl jų ciklus galima apskaičiuoti labai tiksliai net daugeliui metų į priekį.

    Technologijos principas dažnai apibūdinamas paprastai: tai tarsi vėjo jėgainės po vandeniu. Turbinų mentės sukasi nuo vandens srovių, kurios daugelyje vietų kryptį pakeičia du kartus per parą, o pagaminta elektra kabeliais perduodama į krantą.

    Europoje matyti politinis ir investicinis impulsas: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija artimiausiam dešimtmečiui sieja planus įdiegti bent 400 megavatų potvynių turbinų galios. Toks mastas prilygtų reikšmingam indėliui aprūpinant elektra didelius miestus, nors tai dar nebūtų pagrindinis energijos sistemos ramstis.

    Kiek energijos realiai įmanoma paimti

    Potvynių energetikos potencialas vertinamas keliais lygiais: teoriniu, techniniu ir praktiniu. Teorinis apima visą vandenyno judėjime esančią energiją, techninis parodo, kiek jos leistų paimti šiandieninės technologijos, o praktinis įvertina realius apribojimus.

    Praktiniai apribojimai dažniausiai susiję su laivyba, žvejyba, saugomomis teritorijomis ir poveikio aplinkai reikalavimais. Dėl to realiai panaudojama dalis gali siekti tik apie 1–20 proc. teorinio ištekliaus, nors net ir tokia dalis kai kuriose vietose sudaro reikšmingą kiekį.

    Naujesni tyrimai rodo daugiau nei 400 potencialių vietų 19 šalių, kur potvynių turbinos galėtų būti diegiamos. Išsamiau įvertintose geriausiose vietose metinė gamyba galėtų siekti apie 110 teravatvalandžių, kas prilygsta maždaug Portugalijos metiniam elektros suvartojimui.

    Kodėl proveržį lėtina kaštai ir atstumas

    Didžiausia problema ta, kad geriausios vietos potvynių turbinoms dažnai yra toli nuo didžiųjų vartotojų centrų. Tai reiškia brangius ir techniškai sudėtingus jūrinius kabelius, prijungimą prie tinklo ir papildomą infrastruktūrą krante.

    Be to, turbinoms labiausiai tinka siauri sąsiauriai ir tarpai tarp salų, kur vandens masės teka ypač sparčiai. Tokiose vietose būtini detalūs jūros dugno ir srovių tyrimai, o jų daugelyje regionų dar trūksta, todėl dalis potencialo gali būti pervertinta arba, priešingai, ateityje išaugti turint tikslesnius duomenis.

    Energetikos sistemai, kurioje vis daugiau kintamos gamybos, svarbiausia potvynių energijos vertė gali būti ne vien gigavatai, o prognozuojamumas. Tokia gamyba gali tapti patikimu priedu prie vėjo ir saulės, padedančiu planuoti balansavimą ne valandoms, o metams į priekį.

  • Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Investuotojų nuotaikas JAV akcijų rinkoje vis labiau formuoja viena tema – duomenų centrai ir su dirbtinio intelekto plėtra susijusi infrastruktūra. CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris teigė, kad šiuo metu rinką galima skirstyti į dvi dalis: duomenų centrų akcijas ir visą kitką.

    Jo vertinimu, naujausi įmonių rezultatai tik patvirtino tendenciją: didžiausi rinkos laimėtojai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susieti su didžiule skaičiavimo galios, ryšio ir elektros poreikių plėtra. Duomenų centrai tapo kertiniu tašku, aplink kurį rikiuojasi ne vien technologijų, bet ir pramonės, energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriai.

    Duomenų centrai kelia ne tik lustus

    Pasak J. Cramerio, DI bumas reiškia ne vien didesnę serverių ir puslaidininkių paklausą. Augant skaičiavimo pajėgumams, didėja poreikis elektros tinklams, transformatoriams, kabeliams, aušinimo sistemoms ir atsarginės energijos sprendimams.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė bendrovę „Quanta Services“, kuri stato elektros linijas ir vykdo tinklų infrastruktūros projektus. Auganti duomenų centrų koncentracija, ypač didžiųjų debesijos tiekėjų projektuose, verčia komunalines įmones spartinti tinklų modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

    „Duomenų centrai yra milžiniškos burnos, kurias reikia maitinti nesibaigiančia elektra“, – sakė J. Crameris.

    Kas laimi iš elektros ir aušinimo

    Tarp laiminčiųjų jis minėjo ir energijos valdymo bei aušinimo sprendimų tiekėjus, tokius kaip „Eaton“ ir „Vertiv“. Duomenų centrams plečiantis, didėja aukštos įtampos įrangos, UPS sistemų, skirstymo spintų, aušinimo ir efektyvumo sprendimų paklausa, nes energijos sąnaudos tampa vienu svarbiausių kaštų veiksnių.

    J. Cramerio teigimu, prie šios bangos prisijungia ir „Carrier Global“, kuri sieja atsigavimo istoriją su duomenų centrų aušinimo sprendimais. Jo vertinimu, tai gali būti ne trumpalaikis šuolis, o kelių metų trukmės judėjimas, jei investicijų ciklas išsilaikys.

    Nuo ryšio įrangos iki nekilnojamojo turto

    DI infrastruktūros plėtra, pasak J. Cramerio, atsispindi ir kituose segmentuose. Jis atkreipė dėmesį į „Teradyne“, kurios veiklą palaiko intensyvėjanti lustų gamyba ir testavimo paslaugų poreikis, taip pat į „Qualcomm“, kuri, anot jo, žengia į duomenų centrų rinką su nauju klientu.

    Pramonės grandyje jis išskyrė „Caterpillar“ – didesnė duomenų centrų paklausa kelia susidomėjimą turbinomis ir energijos generavimo sprendimais, ypač kai projektams reikia patikimo atsarginio maitinimo. Tuo pat metu ryšio infrastruktūros įmonės „Ciena“, „Arista Networks“ ir „Cisco“ gauna naudą, nes duomenų centrams reikia vis didesnio pralaidumo ir spartesnių jungčių.

    Net ir nekilnojamojo turto investicijų fondai, tokie kaip „Iron Mountain“, J. Cramerio vertinimu, randa naują augimo kryptį – nuomoti erdves didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, ieškantiems papildomų skaičiavimo pajėgumų. Tai rodo, kad duomenų centrų bumas persmelkia vis platesnę ekonomikos dalį, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien technologijas, bet ir visą tiekimo grandinę.

    „Ką mes matome? Gamybos mozaiką. Mano požiūriu, duomenų centras yra netikėta sėkmė beveik kiekvienai ekonomikos daliai“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su ilgalaikėmis investicijomis į DI skaičiavimo pajėgumus, debesijos plėtrą ir energijos tinklų modernizavimą. Dėl to dėmesys vis dažniau krypsta į įmones, kurios gali užtikrinti elektrą, aušinimą, ryšį ir patikimą infrastruktūrą – būtent tai, ko duomenų centrams reikia labiausiai.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.

  • ESO mobilus aptarnavimas Biržuose gegužės 7 dieną: kur ir kada gyventojai gaus konsultacijas

    ESO mobilus aptarnavimas Biržuose gegužės 7 dieną: kur ir kada gyventojai gaus konsultacijas

    Gegužės 7 dieną Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) specialistai atvyksta į Biržus ir gyventojus konsultuos gyvai Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpose, Vytauto g. 38. Susitikimas vyks 101 kabinete, konsultacijų laikas numatytas nuo 13.30 iki 16.00 valandos.

    ESO atstovai žada atsakyti į gyventojams aktualius klausimus ir padėti rasti praktiškus sprendimus dėl elektros ir kitų paslaugų tvarkymo. Tokie išvažiuojamieji vizitai skirti tiems, kuriems patogiau reikalus susitvarkyti vietoje, o ne nuotoliniu būdu.

    Atvykę į konsultaciją gyventojai galės ne tik pasitarti, bet ir užsisakyti ESO paslaugas bei pateikti reikalingas paraiškas. Taip pat bus galima pristatyti trūkstamus dokumentus, kad procesai neužsitęstų ir sprendimai būtų priimami greičiau.

    Gyventojų patogumui rekomenduojama iš anksto registruotis vizitui, tačiau tai nėra privaloma – ESO konsultuos visus atvykusius. Kad aptarnavimas vyktų sklandžiau, patariama su savimi turėti asmens dokumentą.

    ESO skelbia, kad šiais metais planuoja surengti apie 50 išvažiuojamųjų konsultacijų įvairiuose Lietuvos regionuose. Tokia praktika padeda gyventojams greičiau gauti atsakymus dėl paslaugų užsakymo, dokumentų pateikimo ir kitų su tinklų operatoriaus paslaugomis susijusių klausimų.

    Parengta pagal ESO informaciją.

  • DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau matomas ne programėlėse, o didžiuliuose duomenų centruose, kurie aprūpina skaičiavimo galia debesų paslaugas ir DI modelius. JAV sparčiai daugėja DI optimizuotų objektų, o jų statybos tempą diktuoja viena svarbiausia detalė – elektra ir jos pristatymas iki serverių salių.

    Duomenų centrų operatoriai pabrėžia, kad šiandien klientai jau nebeklausia apie 10 ar 30 megavatų. Vietoje to vis dažniau prašoma šimtų megavatų, o didžiausiuose projektuose skaičiuojama ir gigavatais, nes modernūs DI skaičiavimai reikalauja milžiniškos galios ir tankiai sukoncentruotos įrangos.

    „Jei anksčiau užtekdavo kelių dešimčių megavatų, dabar kalba sukasi apie šimtus megavatų ir dar daugiau“, – sakė duomenų centrų projektavimo ir plėtros atstovas, apibūdindamas pasikeitusį užsakovų mastelį.

    Į šią infrastruktūros bangą dideles sumas nukreipia didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“. Duomenų centrų projektai tampa strategine varžybų dėl DI dalimi, nes be naujų pajėgumų neįmanoma nei apmokyti didelių modelių, nei užtikrinti pakankamo našumo kasdienėms DI paslaugoms.

    Šalia tradicinio prisijungimo prie elektros tinklų vis dažniau ieškoma ir papildomų sprendimų, kad projektai nesustotų dėl galios trūkumo. Praktikoje tai reiškia alternatyvią generaciją vietoje, dujų sprendimus, kuro elementus ar kitus šaltinius, kurie leidžia sumažinti priklausomybę nuo ribotos tinklų infrastruktūros.

    Didėjant galiai, auga ir serverių salių tankis, o kartu – šilumos problema. Ten, kur anksčiau pakakdavo įprasto oro vėsinimo, DI infrastruktūroje vis dažniau pereinama prie skysčiu pagrįstų aušinimo sistemų, kurios šaltnešį atveda arčiau serverių ir net pačių lustų, kad būtų išlaikyta stabili temperatūra.

    Ne mažiau svarbus sluoksnis – ryšys. Duomenų centruose veikia tūkstančiai optinių jungčių, kurios didžiulius duomenų srautus perkelia dideliais greičiais tarp serverių, debesų paslaugų ir tinklų, o augant DI apkrovoms didėja ir poreikis spartesniam, efektyvesniam sujungimui.

    Galiausiai viską sujungia tinklo įranga, kuri nukreipia srautą centro viduje ir į išorę. Šis segmentas tampa vis reikšmingesnis, nes DI klasteriai reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir itin greito ryšio tarp skaičiavimo mazgų, kad skaičiavimai būtų atliekami kuo mažesne delsa.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad DI duomenų centrų banga pakeitė požiūrį į infrastruktūrą: tai jau ne pavieniai pastatai, o ištisi miesteliai su energijos tiekimu, aušinimu, optika ir tinklais. Tokie projektai kuria paklausą visai tiekimo grandinei – nuo energetikos ir elektros paskirstymo iki lustų, optinio pluošto ir skysčiu aušinamų sistemų.

  • „PGE“ pasirašė sutartį dėl 800 MWh energijos kaupiklio: projektas Gryfine startuos iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl didelio masto baterijų energijos kaupiklio statybos Gryfine, šalia esamų grupės aktyvų Nowe Czarnowo teritorijoje. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos bendrovių konsorciumas „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“.

    Planuojama, kad energijos kaupiklis, pavadintas Gryfino projektu, turės iki 400 MW galią ir ne mažesnę kaip 800 MWh talpą. „PGE“ teigimu, objektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1 mlrd. zlotų; konvertuojant į eurus tai sudaro apie 270 mln. eurų. Projekto apimtis apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai „iki rakto“, taip pat 36 mėnesių garantinį aptarnavimą.

    Kam reikalingas toks energijos kaupiklis?

    Didelio masto energijos kaupimo sistemos yra vienas svarbiausių sprendimų, padedančių elektros tinklams prisitaikyti prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija paklausą, energija gali būti sukaupta, o vėliau atiduota į tinklą piko valandomis ar trūkumo metu.

    400 MW galia reiškia, kad kaupiklis galėtų tiekti į tinklą elektros srautą, prilygstantį stambiai elektrinei, o 800 MWh talpa rodo, kiek energijos jis gali sukaupti. Paprastai tariant, toks pajėgumas leistų, esant maksimaliam iškrovimui, veikti maždaug 2 valandas, o tai ypač svarbu trumpalaikiams sistemos disbalansams ir kainų šuoliams amortizuoti.

    Tokie objektai taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, nes gali teikti dažnio reguliavimo ir rezervų paslaugas. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į staigius gamybos ar vartojimo pokyčius ir mažesnę riziką, kad tinklui prireiks brangesnių avarinių sprendimų.

    Kas statys ir kaip vyks įgyvendinimas?

    „PGE“ nurodo, kad generalinį rangovą atrinko konkurso būdu, o pasirinktas konsorciumas sudarytas iš „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“. Bendrovės akcentuoja, kad tai vienas didžiausių jų projektų, o pasirinkimas esą rodo augančias vietos rinkos kompetencijas įgyvendinant sudėtingą energetikos infrastruktūrą.

    Projektas numatytas kaip kompleksinis „iki rakto“ sprendimas, todėl rangovų atsakomybė apima ne tik statybą, bet ir visą technologinį parengimą, integraciją bei paleidimo darbus. Už investicijos įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga „PGE Energia Odnawialna“.

    Nors „PGE“ detaliai neįvardija naudojamos baterijų chemijos ar tiekėjų, Europoje didelio masto kaupikliams dažniausiai pasirenkamos ličio jonų technologijos dėl brandos, efektyvumo ir greito reagavimo. Pastaraisiais metais rinkoje stiprėja ir alternatyvūs sprendimai, tačiau didžiausi projektai iki šiol dažniausiai remiasi ličio jonų platformomis.

    Platesnis kontekstas: investicijos į tinklų lankstumą

    Didelio masto energijos kaupikliai Europoje sparčiai daugėja dėl kelių priežasčių: augančios atsinaujinančios generacijos, didėjančio poreikio balansuoti sistemą ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervų. Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien tik naujų vėjo ar saulės elektrinių nepakanka, jei lygiagrečiai neinvestuojama į tinklų pralaidumą ir lankstumą.

    „PGE“ Gryfino kaupiklis, sprendžiant iš planuojamos galios ir talpos, būtų vienas didesnių tokio tipo projektų regione. Tokios investicijos paprastai vertinamos kaip infrastruktūra, kuri leidžia efektyviau išnaudoti jau pastatytus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir sumažinti energijos „išmetimą“ tada, kai tinklas nebesugeba priimti perteklinės gamybos.

    Eksploatacijos pradžia numatyta 2028 metų pabaigoje, todėl artimiausiais metais rinka stebės, kaip bus sprendžiami tiekimo grandinės, prijungimo prie tinklo ir reguliaciniai klausimai. Būtent jie dažnai lemia, ar ambicingi energijos kaupimo projektai įgyvendinami pagal grafiką.

  • Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Ko Estija mokosi iš Ukrainos?

    Estijos pareigūnai susitiko su Ukrainos energetikos sektoriaus vadovais, kad perimtų praktikas, padedančias apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo oro atakų. Vizitas siejamas su augančiu Europos šalių poreikiu didinti elektros sistemų atsparumą, vertinant saugumo aplinką regione.

    Delegacijai vadovavo Estijos energetikos ministras Andres Sutt, o pagrindinis susitikimas vyko su Ukrainos perdavimo sistemos operatoriaus „Ukrenergo“ vadovu Vitalii Zaichenko. Derybose aptarta, kaip užtikrinamas dispečerinis valdymas karo sąlygomis ir kokie sprendimai leidžia greitai atkurti elektros tiekimą po smūgių.

    Didelė dalis pokalbių buvo skirta koordinavimui tarp energetikų ir kariuomenės, taip pat techninėms priemonėms, kurios mažina dronų keliamą riziką. Praktikoje tai apima tiek fizinę infrastruktūros apsaugą, tiek darbo procesų pertvarką, kad avarijų padariniai būtų lokalizuojami greičiau.

    Greitas remontas ir atsparumas atakoms

    Ukrainos energetikos sistema nuo plataus masto invazijos patiria pasikartojančius smūgius, todėl per kelerius metus sukaupta patirtis apima ne tik prevenciją, bet ir atstatymą. Prioritetu tapo atsarginių dalių logistika, modulinių sprendimų taikymas ir greitas pažeistos įrangos pakeitimas, kad sistema išliktų valdoma net po didelių incidentų.

    „Mūsų patirtis šioje srityje šiuo metu yra stipriausia pasaulyje“, – sakė Vitalii Zaichenko.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina turi unikalių praktinių žinių, kaip trumpu laiku pakeisti įrangą ir diegti plataus masto apsaugos priemones. Estija, anot susitikimo metu pristatytos informacijos, jau anksčiau rėmė Ukrainos energetikos paramos iniciatyvas, perduodama įrangą ir didelės galios generatorius.

    Estijos ministras patvirtino, kad Ukrainos rekomendacijos bus integruotos į šalies planus, skirtus sustiprinti elektros tinklo atsparumą. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas ne vien naujoms investicijoms, bet ir tinklo valdymo procedūroms bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Lietuvos parama Ukrainos energetikai

    Tuo pat metu regione aktyviai veikia ir Lietuva: balandžio 23–26 dienomis Kyjive lankėsi Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vizito metu buvo vertinama atsinaujinančios energetikos projektų pažanga ir aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti ilgalaikį energetinį atsparumą.

    Anksčiau Lietuva skyrė 5 000 000 eurų saulės elektrinėms ir energijos kaupimo sistemoms įrengti 26 ligoninėse, mokyklose ir darželiuose. Tokie sprendimai tampa kritiškai svarbūs, nes leidžia įstaigoms tęsti veiklą net tada, kai dėl atakų sutrinka centralizuotas elektros tiekimas.

    Kaip pažymima Ukrainos patirties kontekste, energijos gamyba vietoje ir kaupimas mažina vieno gedimo taško riziką. Dėl to vis dažniau akcentuojama mišri strategija, kai derinamos tinklo apsaugos priemonės, rezervinė generacija ir energijos kaupimo sprendimai, o programos mastui didinti ieškoma papildomo finansavimo.

  • Energetika pereina į realizmo epochą: saugumas ir tinklai ima diktuoti transformacijos tempą

    Energetikos transformacija Europoje ir Lenkijoje vis dažniau apibūdinama kaip įžengusi į realizmo etapą, kuriame pirmiausia vertinamas tiekimo saugumas, sistemos patikimumas ir kaina. Tokia žinutė nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese, kur diskusijų centre atsidūrė ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir tai, kas trukdo ją paversti stabilia energijos sistema.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsinaujinantys energijos ištekliai toliau augs, tačiau vien jų nepakanka, jei tinklai ir energijos kaupimas nespėja su naujomis generacijos apimtimis. Dėl geopolitinės įtampos ir energijos kainų svyravimų vis dažniau akcentuojama, kad transformacija turi būti pragmatiška, o ne vien paremta klimato tikslais.

    Kas stabdo transformaciją?

    „PGE“ atstovė Katarzyna Rozenfeld teigė, kad elektros gamybos pokyčių tempas yra greitas žvelgiant per istorijos prizmę, tačiau Europos mastu jis labiau vidutinis. Pasak jos, bendrovė strategijoje iki 2035 metų numato atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje didinti nuo 4 proc. iki 45 proc.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ilgus metus vienas pagrindinių stabdžių elektros skirstymo sektoriuje buvo finansavimo trūkumas. Situaciją, pasak jos, pagerino investicijos į tinklų modernizavimą, tačiau darbų mastas išlieka didelis, o tinklų kokybė ir pralaidumas tampa kritiniu klausimu.

    „Uruchomienie KPO labai padėjo, bet euforijai nėra pagrindo, nes tinkluose dar turime milžinišką darbų apimtį“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    „Tauron“ atstovas Krzysztof Zawadzki atkreipė dėmesį į vadinamąją dviejų greičių transformaciją: atsinaujinančių išteklių galia auga sparčiai, tačiau tinklų infrastruktūra ir sistemos lankstumas atsilieka. Jo vertinimu, vienas iš didžiausių ribojimų yra per menki energijos kaupimo pajėgumai ir nepakankami įrankiai prognozuoti bei valdyti išskaidytą generaciją.

    Skaitmeninimas ir elektrifikacija

    „Enea Nowa Energia“ vadovas Tomasz Szamocki sakė, kad transformacija pasiekė etapą, kai reikia daugiau profesionalizacijos ir gilesnių pokyčių operaciniuose procesuose. Jo teigimu, sektoriui tenka ne tik statyti naujus pajėgumus, bet ir išmokti tiksliau derinti gamybą, tinklų galimybes ir klientų poreikius.

    Jis išskyrė energetikos skaitmeninimą kaip būtinybę, jei norima išlaikyti transformacijos tempą ir patikimai integruoti kintančią generaciją. Praktikoje tai reiškia pažangesnį tinklų valdymą, duomenų analitiką, automatizavimą ir efektyvesnį vartotojų įtraukimą į sistemos balansavimą.

    „E.ON Polska“ vadovas Andrzej Modzelewski pabrėžė, kad jau dabar problema tampa ne vien atsinaujinančių išteklių įrengimas, bet ir jų energijos panaudojimas, kai tinklų operatoriai priversti riboti gamybą. Jis nurodė, kad sistemoje sparčiai daugėja įrengtos galios, todėl svarbi kryptis tampa elektrifikacija, kad paklausa vytųsi pasiūlą ir mažėtų priverstinio ribojimo mastas.

    Efektyvumas, dujinė rizika ir SMR

    „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania akcentavo, kad transformacijos centre turi išlikti energijos vartojimo efektyvumas. Jo teigimu, mažesnis energijos poreikis reiškia ir mažesnį spaudimą infrastruktūrai, ir lengviau pasiekiamą tiekimo saugumą, ypač kai investicijos į naujus pajėgumus ir tinklus užtrunka.

    Orlen Synthos Green Energy vadovas Rafał Kasprów ragino kritiškai įvertinti transformacijos kryptį ir priminė, kad sparčiai augant įrengtai galiai kartu nyksta stabilūs baziniai šaltiniai. Jo pozicija – kad energetika globaliai pereina į realizmo epochą, kurioje pirmiausia vertinama ne deklaruojama kryptis, o realus sistemos saugumas ir gebėjimas užtikrinti energijos tiekimą bet kuriuo metu.

    „Ne esmė bėgti greitai, esmė bėgti teisinga kryptimi“, – sakė Rafał Kasprów.

    Jis taip pat teigė, kad mažieji moduliniai reaktoriai gali pretenduoti į svarbių, valdomų pajėgumų vaidmenį ir padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ypač dujų. Diskusijoje nuskambėjo ir platesnis argumentas: transformacija nėra linijinė, todėl šalys dažnai renkasi mišrų energijos krepšelį, derindamos atsinaujinančius išteklius, reguliuojamus pajėgumus, kaupimą ir paklausos valdymą.

    Lenkijos energetikos viceministras Wojciech Wrochna pristatė, kad artimiausiu metu numatomas svarbių strateginių dokumentų paketas, susijęs su energijos ir klimato planavimu bei branduolinės energetikos kryptimi. Pasak jo, valstybės planavimo dokumentai turėtų padėti suderinti investicijas į gamybą, tinklus ir sisteminį patikimumą, kurio reikšmė po pastarųjų metų sukrėtimų tik išaugo.

    Diskusijos kontekstas rodo bendrą tendenciją Europoje: klimato tikslai išlieka, bet sprendimų atranka vis dažniau remiasi trimis kriterijais vienu metu: kaina, saugumu ir įgyvendinamumu. Dėl to tinklų plėtra, energijos kaupimas, efektyvumas ir elektrifikacija tampa nebe papildomomis priemonėmis, o būtina transformacijos sąlyga.

  • Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Didžiųjų Europos investuotojų, bendrovių ir sparčiai augančių startuolių koalicija paragino ES lyderius iškelti aiškų tikslą: iki 2040 metais elektra turėtų sudaryti bent 50 proc. galutinio energijos vartojimo. Iniciatyvos autoriai tai vadina siekiu paversti Europą pirmuoju elektrožemynu, kuriame daugiau ekonomikos veiklų remiasi vietoje pagaminama švaria elektra.

    Atvirą laišką politikams koordinavo „Norrsken“ organizacijų grupė, o tarp jį palaikančių vardų minima Corporate Leaders Group Europe ir tokios bendrovės kaip „H&M“, „Oatly“ bei „Einride“. Pasirašiusieji teigia, kad pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo staigių kainų šuolių.

    Energetikos šokai verčia skubėti

    Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad nuo 2022 metų Europa patyrė kelis iš eilės energijos kainų sukrėtimus, kuriuos kurstė geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiai. Kiekvienas toks šokas greitai persiduoda į pramonės sąnaudas, vartotojų sąskaitas, infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius.

    Laiške pabrėžiama, kad didelė dalis Europos energijos sistemos vis dar priklauso nuo importuojamų išteklių, todėl regionas išlieka pažeidžiamas. Pasirašiusieji siūlo sprendimą sieti su vietine elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupimu ir tinklų plėtra.

    Ką reikštų 50 proc. elektrifikacija

    Šiandien elektra sudaro maždaug ketvirtadalį galutinio energijos vartojimo, todėl 50 proc. riba reikštų spartų šuolį per penkiolika metų. Praktikoje tai apimtų transporto elektrifikaciją, šilumos siurblių ir elektrinių katilų plėtrą pastatuose, taip pat pramonės procesų elektrinimą ten, kur tai įmanoma.

    Koalicija teigia, kad technologiškai didelė dalis ekonomikos jau dabar gali būti elektrifikuota, o didžiausi stabdžiai dažniau yra ne technologiniai, o politiniai ir reguliaciniai. Tarp dažniausių problemų įvardijami ilgi leidimų derinimo terminai, skirtingos taisyklės valstybėse ir nepakankamas investicijų tempas į perdavimo bei skirstymo tinklus.

    „Kiekviena krizė primena neveikimo kainą, ir ji tik didėja“, – sakė vienas iniciatyvos atstovų, kalbėdamas apie priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Kodėl tema aštrėja dabar

    Pasirašiusieji pabrėžia, kad keitėsi ekonomika: daugelyje rinkų nauji saulės ir vėjo projektai tapo konkurencingi be iškastinio kuro, o kai kuriais atvejais ir pigesni už tradicinius sprendimus. Tai leidžia teigti, kad perėjimas prie švarios elektros vis dažniau yra ne vien klimato politika, bet ir sąnaudų mažinimo bei saugumo klausimas.

    Dar vienas akcentas yra konkurencingumas. Augant duomenų centrų, debesijos ir DI sprendimų poreikiui, elektros kaina ir prieinamumas tampa lemiamu veiksniu, kur bus kuriami nauji pajėgumai ir investicijos. Jei elektra Europoje išliks brangesnė nei pagrindinių konkurentų rinkose, tai gali tapti ilgalaikiu pramonės ir inovacijų stabdžiu.

    Politikos sprendimai gali nulemti tempą

    Koalicija ragina ES nustatyti vieną aiškų orientyrą, kuris suteiktų daugiau prognozuojamumo investuotojams ir pramonei. Tikslas, jų teigimu, turėtų eiti kartu su greitesnėmis leidimų procedūromis, tinklų modernizacija, tarpvalstybinių jungčių stiprinimu ir energijos kaupimo sprendimų diegimu.

    Tuo pat metu pripažįstama, kad kai kuriuose regionuose atsinaujinančios energetikos projektai susiduria su saugumo, planavimo ir visuomenės priimtinumo klausimais. Tai reiškia, kad 2040 metų 50 proc. elektrifikacijos tikslas priklausys ne tik nuo investicijų, bet ir nuo politinės valios suderinti energetikos, pramonės ir saugumo prioritetus.