CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos energetikos institucijos per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energijos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Sprendimas siejamas su šalies tikslu sparčiau didinti vietinę žaliąją gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.

    Pagal aukciono sąlygas kiekvienas laimėjęs projektas turės integruoti energijos kaupimo sprendimus, kad vėjo generacija būtų stabilesnė ir lengviau valdoma elektros tinkle. Nustatytas minimalus reikalavimas yra 0,25 megavatvalandės kaupimo vienam įrengtam vėjo megavatui.

    Tai reiškia, kad vien šiems 170 megavatų vėjo parkams bendrai reikės mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes kaupimas padeda sušvelninti gamybos svyravimus ir sumažinti balansavimo kaštus, kurie ypač juntami plečiantis nepastovių šaltinių daliai.

    Aukciono komisija pirmumą teikė mažiausioms siūlomoms elektros kainoms iš techninius reikalavimus atitinkančių paraiškų. Laimėjusių pasiūlymų kainos svyravo nuo 1,2398 iki 1,2528 Moldovos lėjų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, tai yra maždaug 0,062–0,063 euro už kilovatvalandę.

    Daugiausia projektų laimėjo konsorciumas Lumina Noastra, kuriam atiteko keturi projektai su 54 megavatų bendra galia. Navitas Energy užsitikrino 40,5 megavatų, bendroji Leafwind Energy ir Oromaxmontaj įmonė – 35 megavatus, o grupė, kuriai vadovauja Summa FIBA Enerji, gavo 40,5 megavatų remiamos galios 52 megavatų objekte.

    Investuotojai įsipareigojo vėjo elektrines pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 36 mėnesius nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Taip pat numatyta, kad kiekvienas konsorciumas steigia atskirą juridinį asmenį, kuris įgyvendins projektą, sudarys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir įgis didelio tinkamo gamintojo statusą.

    Energetikos sektoriui tai signalas, kad Moldova pereina prie griežtesnio, į tinklo patikimumą orientuoto atsinaujinančios energetikos plėtros modelio, kai gamybą lydi privalomos lankstumo priemonės. Ministerija tikisi, kad bendrai įgyvendinti projektai ne tik padidins vietinę žaliąją generaciją, bet ir prisidės prie elektros sistemos stabilumo, ypač didesnio vartojimo ar importo ribojimų laikotarpiais.

  • Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.

    Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.

    Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.

    2026–2028 metų veiksmų planas

    Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.

    Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.

    Dujos, terminalai ir saugyklos

    Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.

    Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.

    „Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.

    Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.

  • Audra paralyžiavo Kazlų Rūdą: meras skelbia ekstremalią situaciją, žmonės liko be elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje po savaitgalį praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška potvarkiu šį sprendimą priėmė rugpjūčio 24 dieną, įvertinus didelę žalą infrastruktūrai ir gyventojų pranešimus.

    Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, vietomis nutraukė elektros laidus ir išvartė elektros stulpus. Dėl sutrikusio elektros tiekimo daliai gyventojų kilo ir antrinės problemos: kai kur strigo vandens tiekimas, o dalis kelių tapo sunkiai pravažiuojami arba visai nepravažiuojami.

    Gyventojai taip pat pranešė apie ryšio sutrikimus, o savivaldybė fiksavo didėjantį kreipimųsi skaičių dėl vandens ir maisto stygiaus atokesnėse vietovėse. Papildomą riziką kėlė gyvenamosiose teritorijose likę nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos, galinčios kelti pavojų žmonių saugumui.

    Pagalba ir prioritetai

    Savivaldybė pirmadienį gyventojams pateikė informaciją, kur kreiptis dėl būtiniausių poreikių, jei pagalbos prireiktų atokiau gyvenantiems asmenims. Akcentuojama, kad pirmiausia siekiama užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą dėl maisto bei skubius sveikatos poreikius.

    Prie likvidavimo darbų prisideda specialią įrangą turinčios įstaigos, kurios dalijasi ištekliais: generatoriais, bokšteliais, keltuvais ir kita technika. Prioritetas teikiamas pavojingų medžių ir šakų šalinimui, kelių pravalymui ir kritinių infrastruktūros gedimų šalinimui.

    Kodėl skelbiama ekstremali situacija

    Ekstremalios situacijos režimas leidžia operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir greičiau pasitelkti papildomas pajėgas. Savivaldybė nurodo, kad taip paprasčiau organizuoti pagalbą valant teritorijas bei pristatant maistą, vandenį ir medicinos priemones į tolimesnes ar sunkiai pasiekiamas gyvenvietes.

    Gyventojai raginami išlikti atsargūs: nesiartinti prie nutrūkusių laidų, nevaikščioti po vietas, kur gali kristi šakos, ir įvertinti, ar namuose turimi žibintuvėliai, įkrauti telefonai, vandens atsargos. Esant būtinybei, patariama kreiptis į savivaldybės nurodytus kontaktus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Po smarkesnių oro sąlygų Elektros skirstymo operatorius (ESO) skelbia naujausią situaciją dėl elektros tiekimo sutrikimų Utenos regione ir Zarasų rajone. Įmonė nurodo, kad avarijų šalinimo tempą lemia pažeidimų mastas ir tai, kaip greitai brigados pasiekia gedimų vietas.

    Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu fiksuotas 121 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros yra 4 536 klientai. ESO teigia, kad gedimus rajone šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetus ir rizikos lygį.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informuoja ESO.

    ESO atkreipia dėmesį, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal situaciją, todėl prognozės gali kisti. Įmonė aiškina, kad pirmiausia tvarkomi gedimai, kurie paveikia didžiausią klientų skaičių, taip pat šalinami pavojų keliantys tinklo pažeidimai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 1 102 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 22 712 klientų. Gedimus regione šalina 54 brigados, o darbai organizuojami taip, kad būtų kuo greičiau atstatomas tiekimas pagrindinėms linijoms ir transformatorinėms.

    Visoje Lietuvoje, ESO duomenimis, fiksuoti 8 953 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 92 685 klientai. Gedimus šalina 380 brigadų, dalis jų dirba sustiprintu režimu, kad būtų mažinamas atjungtų vartotojų skaičius.

    Gyventojai, pastebėję naują elektros tiekimo sutrikimą ar pavojingai nutrūkusius laidus, raginami apie tai pranešti ESO nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą ESO interneto svetainėje. ESO pabrėžia, kad informacija dienos eigoje gali būti atnaujinama, atsižvelgiant į realią situaciją tinkle.

  • Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone be elektros tūkstančiai: ESO įvardijo, kada tikisi atkurti tiekimą

    Zarasų rajone fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai – ESO skelbia, kad šiuo metu registruoti 76 gedimai, o be elektros liko 5 393 klientai. Gedimus rajone šalina penkios brigados, o darbų eiga priklauso nuo pažeidimų masto ir prieinamumo.

    ESO nurodo, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal realią situaciją, todėl brigadų skaičius konkrečioje vietovėje gali kisti. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas aukštosios ir vidutinės įtampos tinklams, nes jų sutvarkymas leidžia vienu metu atkurti tiekimą didesniam klientų skaičiui.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informavo ESO.

    Utenos regione situacija taip pat įtempta: fiksuoti 638 sutrikimai, be elektros yra 9 755 klientai, dirba 49 brigados. ESO pabrėžia, kad tokiais atvejais darbų terminus lemia ne tik gedimų skaičius, bet ir tai, ar pažeistos linijos yra miškingose vietovėse, ar reikalinga sunkioji technika, ar tenka keisti atramas ir laidus.

    Visoje Lietuvoje tuo metu registruoti 5 533 elektros tiekimo sutrikimai, o elektros neturi 129 619 klientų – gedimus šalina 314 brigadų. ESO primena, kad dalis gedimų sistemoje matomi automatiškai, tačiau apie naujai pastebėtus sutrikimus gyventojai raginami pranešti, nes tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir suplanuoti maršrutus.

    Pastebėjus naują elektros tiekimo sutrikimą, apie jį galima pranešti nemokamu ESO telefonu 1852 arba užregistruoti pranešimą ESO interneto svetainėje. Pasikeitus situacijai, gyventojai žadami informuoti papildomai.

  • „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    Jungtinės Karalystės energijos valdymo startuolis „Boldr“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų ikiserijinio A etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti technologiją, kuri sujungia namų energijos įrangą ir paverčia ją lanksčiu pajėgumu elektros tinklui.

    Investicijų raundui vadovavo „Unconventional Ventures“, jame dalyvavo ir kiti fondai bei strateginiai investuotojai iš Šiaurės Amerikos ŠVOK sektoriaus. Finansavimas seka po ankstesnio, pernai vykusio sėklinio etapo, kai įmonė taip pat pritraukė papildomų lėšų plėtrai.

    Kas yra lankstus pajėgumas?

    „Boldr“ kuria platformą, kuri sujungia namuose esančią įrangą ir leidžia ją valdyti koordinuotai. Pagrindinis tikslas yra ne pagaminti daugiau elektros, o prireikus greitai sumažinti ar perkelti vartojimą, kad tinklas išlaikytų stabilumą piko metu.

    Tokį vaidmenį gali atlikti įvairūs įrenginiai, pradedant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis, baigiant baterijomis, elektromobilių įkrovikliais ar saulės elektrinėmis. Praktikoje tai reiškia, kad daugybė namų, veikdami kartu, gali suteikti tinklui valdomą paklausos mažinimą.

    Kodėl startuoja nuo ŠVOK?

    Įmonė pirmiausia orientuojasi į ŠVOK, nes šildymas ir vėsinimas daugelyje rinkų sudaro reikšmingą buitinių energijos sąnaudų dalį. Be to, tai įranga, kuri jau dabar turi aiškius valdymo taškus ir gali būti reguliuojama taip, kad vartotojo komfortas būtų paveiktas minimaliai.

    Vietoje tiesioginio darbo su namų savininkais „Boldr“ renkasi kitą kelią: bendradarbiauja su rangovais, kurie diegia, prižiūri ir keičia šildymo bei vėsinimo įrangą. Tokia strategija leidžia sparčiau pasiekti daugiau namų ūkių per jau egzistuojančius aptarnavimo tinklus.

    „Kita elektrinė nebus vienas pastatas. Tai bus milijonai namų, veikiančių kartu. Tačiau to nepasieksi vien vartotojų programėle: reikia rangovų, kurie jau diegia, prižiūri ir keičia namų energijos įrangą“, – sakė „Boldr“ vadovė ir bendraįkūrėja Madi Ablyazov.

    Ką tiksliai siūlo platforma?

    „Boldr“ sprendimai apima išmaniuosius termostatus ir prijungtus valdiklius, pritaikytus veikti su skirtingomis šildymo ir vėsinimo sistemomis. Platforma rangovams suteikia matomumą į įdiegtą įrangą, padeda anksčiau pastebėti galimus gedimus ir planuoti priežiūrą.

    Toks modelis svarbus ir verslui: rangovai išlaiko ryšį su klientu per visą įrangos eksploatavimo laiką, o namų ūkiai gauna nuoseklesnį aptarnavimą. Tuo pačiu sukuriamas pagrindas energijos paklausos valdymui, kai tinklui reikia greitos reakcijos.

    Įmonė skelbia užsitikrinusi platinimo partnerystes su didesniais ŠVOK prekių ženklais ir tiekimo kanalais, įskaitant „Bosch“ priklausančią „Source 1“ bei „Daikin“. Tai suteikia prieigą prie rangovų tinklų visoje JAV ir padeda sprendimus diegti mastu.

    Gautas finansavimas bus panaudotas plėsti technologiją už bekanačių ŠVOK valdiklių ribų ir pritaikyti ją centriniams namų bei lengvosios komercijos ŠVOK sprendimams. Taip pat planuojama spartinti produktų kūrimą ir auginti partnerių bei platinimo tinklą Šiaurės Amerikoje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Boldr“ siekia apjungti ne tik ŠVOK, bet ir kitus namų energijos išteklius, kad jie galėtų veikti kaip paskirstytas, koordinuojamas tinklas. Toks požiūris atitinka tendenciją, kai elektros sistemai vis svarbiau tampa ne vien gamyba, bet ir lankstumas, leidžiantis suvaldyti paklausos šuolius be brangių infrastruktūros plėtros sprendimų.

  • „Tauron“ pelnas krito 24 proc., bet vadovybė patenkinta: kur investuoja ir kas tempė rezultatą

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas sumažėjo 24 proc. ir siekė apie 373 mln. eurų. Nepaisant smukimo, bendrovės vadovybė šiuos rezultatus vertina kaip gerus ir pabrėžia, kad jie atitinka planą.

    Įmonės skaičiavimais, EBITDA per pusmetį sudarė apie 863 mln. eurų, o veiklos pelnas – apie 537 mln. eurų, abu rodikliai taip pat buvo mažesni nei prieš metus. Pardavimo pajamos, anot „Tauron“, išliko panašiame lygyje ir siekė apie 4,0 mlrd. eurų, tačiau pelningumas traukėsi.

    Kas labiausiai mažino pelną?

    Finansų vadovas Krzysztofas Surma aiškino, kad prastesnius rodiklius lėmė veiksniai, kuriems bendrovė turėjo ribotą įtaką. Tarp jų – mažesnis buitinių vartotojų tarifo lygis, kuris, pasak „Tauron“, ne visiškai padengė pardavimo įmonių patiriamas sąnaudas.

    Taip pat įtakos turėjo reguliaciniai ir finansiniai pokyčiai: sumažėjęs WACC, neigiamas reguliacinės sąskaitos atsiskaitymas skirstymo segmente bei gerokai silpnesnis vėjuotumas, sumažinęs vėjo parkų generaciją atsinaujinančių išteklių segmente.

    „Nepaisant kritimo, rezultatus vertiname kaip gerus, o skirtumą daugiausia nulėmė išoriniai veiksniai ir reguliaciniai parametrai“, – sakė Krzysztofas Surma.

    Kur pinigai keliauja dabar?

    „Tauron“ pabrėžia didinanti investicijų mastą: kapitalo investicijos per pusmetį siekė apie 559 mln. eurų ir buvo maždaug 6 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 80 proc. šių lėšų, bendrovės teigimu, nukreipta į skirstymo tinklo plėtrą ir modernizaciją bei į atsinaujinančią energetiką.

    Skirstymo segmente prioritetu įvardijami nauji prijungimai ir tinklo atnaujinimas, o atsinaujinančioje energetikoje – sausumos vėjo ir saulės elektrinės bei baterijų energijos kaupimo sprendimai. Bendrovė tokią kryptį sieja su sisteminiu poreikiu didinti tinklų pralaidumą ir lankstumą, kai auga nepastovių generacijos šaltinių dalis.

    Vadovybė akcentuoja stabilumą

    „Tauron“ nurodo, kad svarbus kreditoriams rodiklis – grynoji skola ir EBITDA santykis – birželio pabaigoje sumažėjo iki 1,2, kai prieš metus siekė 1,5. Bendrovė tai pateikia kaip signalą, kad investicijų didinimas vyksta išlaikant santykinai saugų finansinį profilį.

    Grupės vadovas Grzegorzas Lotas teigia, kad įmonė vykdo planą ir lygiagrečiai spartina energetikos transformaciją, įskaitant skirstymo plėtrą, atsinaujinančius išteklius ir kogeneraciją dujomis kūrenamuose įrenginiuose. Pasak jo, tai turi užtikrinti tiekimo stabilumą ir ilgalaikį vertės augimą akcininkams.

    „Pasiekiame planuotus rezultatus ir kartu reikšmingai didiname investicijas, kad transformacija vyktų sparčiau ir saugiai“, – sakė Grzegorzas Lotas.

  • Masiniai elektros tiekimo sutrikimai prie Plocko, Torunės ir Balstogės: be šviesos liko šimtai tūkstančių

    Lenkijoje, Plocko, Torunės ir Balstogės apylinkėse, fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė itin sudėtingos meteorologinės sąlygos. Operatoriai praneša, kad dalyje regionų be elektros liko keli šimtai tūkstančių vartotojų, o gedimų skaičius dar kurį laiką gali augti.

    Energa Operator nurodė, kad Torunės ir Plocko padalinių teritorijose be elektros buvo likę daugiau nei 50 000 gavėjų. Įmonė teigia, kad brigados dirba sustiprintu režimu, tačiau didžiausia kliūtis yra vėjas ir naujai atsirandantys pažeidimai tinkluose.

    PGE Dystrybucja savo ruožtu skelbė, kad šiaurės rytų Lenkijoje, daugiausia Palenkės regione ir Balstogės apylinkėse, elektros neturėjo apie 145 000 vartotojų. Sudėtingiausia situacija buvo aplink Balstogę, kur dalyje teritorijų be tiekimo buvo likę dešimtys tūkstančių klientų.

    Kas sukėlė sutrikimus?

    Operatorių teigimu, pagrindinė priežastis yra labai stiprus vėjas ir audringi orai, kurie verčia medžius, laužo šakas ir pažeidžia oro linijas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia vidutinės ir žemos įtampos tinklai, o gedimų lokalizavimą apsunkina tai, kad nutrūkimai išsibarsto didelėje teritorijoje.

    Elektros tinklams papildomą riziką kelia ir tai, kad šalinant vieną gedimą, dėl besikeičiančių oro sąlygų tuo pat metu gali atsirasti naujų. Dėl šios priežasties gyventojams dažnai tenka susidurti su pakartotiniais atjungimais net ir po to, kai tiekimas trumpam atstatomas.

    Gelbėtojų darbas ir terminai

    Ugniagesiai gelbėtojai Palenkės regione iki popietės buvo sulaukę šimtų iškvietimų, daugiausia dėl nuvirtusių medžių ir vėjo išlaužų. Taip pat pranešta apie apgadintus pastatus, tačiau, pagal viešai skelbtą informaciją, žmonės sužeidimų išvengė.

    Regionuose, kuriuose be elektros liko daugiausia vartotojų, informacinės linijos patiria didelį krūvį, todėl prisiskambinti gyventojams gali būti sudėtinga. Kai kuriose teritorijose buvo įspėta, kad dalies gedimų šalinimas gali užtrukti iki vėlyvo vakaro ar net nakties, priklausomai nuo to, kaip greitai leis dirbti oro sąlygos.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Esant masinėms avarijoms, tinklų operatoriai paprastai pirmiausia atstato tiekimą ten, kur gedimai paliečia kritinę infrastruktūrą ir didžiausią vartotojų skaičių. Tik po to pereinama prie mažesnių, pavienių atšakų, todėl kai kurių gyvenviečių gyventojai elektros gali laukti ilgiau.

    Tokiose situacijose rekomenduojama saugoti šaldytuve laikomą maistą, riboti jautrios elektronikos naudojimą, o atsiradus įtampos šuoliams nenaudoti pažeistų elektros prietaisų. Taip pat svarbu nesiartinti prie nulūžusių laidų ir apie pavojų pranešti atitinkamoms tarnyboms.

  • Lenkijos energetikos transformacijai iki 2040 metų reikia 350 mlrd. eurų: iššūkis ne pinigai

    Lenkija iki 2040 metų planuoja įgyvendinti vieną didžiausių energetikos pertvarkų regione, kuri, įvairiais vertinimais, gali kainuoti per 350 mlrd. eurų. Į šią sumą patenka atominės energetikos projektai, jūriniai vėjo parkai, elektros perdavimo tinklų plėtra, energijos kaupimas ir pramonės modernizavimas.

    Vis dėlto diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad kritinis klausimas yra ne vien finansavimo dydis. Ne mažiau svarbu, ar kapitalas pasieks tinkamus projektus tinkamu metu, nes nuo to priklauso tiek kainos vartotojams, tiek energetinis saugumas.

    Didžiausia rizika – prasti sprendimai

    Transformacijos poreikiai apima visą tarpusavyje susijusių investicijų grandinę: nuo generacijos iki tinklų, nuo lankstumo priemonių iki infrastruktūros uostuose. Jei vienas segmentas vėluoja, stringa ir kiti, o brangiausiai tai kainuoja tada, kai elektros paklausą tenka dengti laikinais ir neefektyviais sprendimais.

    Finansų rinkoms svarbi ne tik grąža, bet ir taisyklių stabilumas. Investuotojai paprastai gali įvertinti technologinę ar statybų riziką, tačiau neapibrėžtumas dėl reguliavimo, leidimų ar politinės krypties didina finansavimo kainą ir lėtina sprendimų priėmimą.

    „Sėkmę nulems ne vien pinigų kiekis, o gebėjimas nukreipti kapitalą į teisingus projektus tinkamu laiku“, – sakė JT Pasaulinio susitarimo tinklo Lenkijoje ekspertė Katarzyna Szwarc.

    Kapitalas yra, bet reikia koordinavimo

    Lenkijos atveju akcentuojama, kad ilgalaikio kapitalo šaltinių netrūksta, o jų potencialas auga didėjant vidaus santaupoms. Tačiau dideliems energetikos projektams reikia ne tik bankų paskolų, bet ir institucinių investuotojų, valstybės garantijų, vystymo bankų dalyvavimo bei aiškių taisyklių, pagal kurias projektai vertinami ir lyginami.

    Dalis finansavimo sprendimų remiasi tvaraus finansavimo principais, kurie Europoje pastaraisiais metais sugriežtėjo: daugiau dėmesio skiriama projektų poveikiui klimatui, rizikų atskleidimui ir skaidrumui. Dėl to vis svarbesnė tampa projektų parengtis: techniniai sprendiniai, leidimai, prijungimo prie tinklo sąlygos ir realistiški terminai.

    Praktikoje tai reiškia, kad laimi ne tie, kurie tik paskelbia ambicingus tikslus, o tie, kurie sugeba paruošti investicijų paketą taip, kad finansuotojai galėtų greitai priimti sprendimus. Energetikos pertvarkoje laikas tiesiogiai virsta kaina: vėlavimai brangina įrangą, darbus ir didina sistemines rizikas.

    Nuo idėjų prie investicijų

    Tvaraus vystymosi idėja finansų rinkose svarbi ne todėl, kad nustato vieną technologiją, o todėl, kad sukuria bendrą kalbą investuotojams ir valstybei. Tai leidžia lyginti projektus pagal ilgalaikį poveikį, o ne tik pagal trumpalaikę grąžą, ir kartu išlaikyti technologinį neutralumą.

    Lenkijos energetikos kryptis apima kelias lygiagrečias trajektorijas: atsinaujinančių išteklių plėtrą, tinklų modernizavimą, šilumos ūkio pertvarką ir branduolinės energetikos projektus. Kiekviena iš šių krypčių turi skirtingą rizikos profilį, todėl kapitalo „suderinimas“ tampa ne mažiau svarbus nei bendra suma.

    Artėjant 2030 metų terminams, su kuriais siejami ES klimato ir energetikos įsipareigojimai, investicijų tempas įgauna papildomą reikšmę. Rinkos dalyviai dažniau kalba apie tai, kad svarbiausia tampa ne deklaracijos, o nuoseklus projektų portfelis, kuriame aiškiai matyti prioritetai, atsakomybės ir finansavimo logika.

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija sukūrė droną elektros linijoms griauti, taikiniu žiemą liks energetika

    Ukrainos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusija parengė naujo tipo droną, skirtą smogti vienai jautriausių šalies vietų – elektros perdavimo infrastruktūrai. Pasak Ukrainos žvalgybos atstovų, tokie įrenginiai gali būti naudojami sistemingai ardyti linijoms ir atramoms, o tai tiesiogiai didintų elektros tiekimo sutrikimų riziką šalčio metu.

    Kaip nurodoma Ukrainos pusės komentaruose, naujasis dronas esą sukonstruotas taip, kad sprogstamasis užtaisas būtų integruotas sparnuose ir galėtų pažeisti metalą. Tokia paskirtis leistų taikytis ne tik į elektrines ar pastotes, bet ir į pačias perdavimo linijas, kurios dažnai driekiasi dideliais atstumais ir yra sudėtingai apsaugomos.

    „Neseniai rusai sukūrė droną, skirtą naikinti energetikos atramas, tai yra elektros perdavimo linijas. Jo sparnuose įmontuotas sprogstamasis užtaisas, galintis perpjauti metalą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.

    Ukrainos vertinimu, energetikos objektai ir toliau išliks vienu pagrindinių Maskvos taikinių artėjant rudens ir žiemos sezonui. Žvalgyba taip pat mini galimus smūgius degalinių infrastruktūrai, kariniams objektams bei logistikos grandinėms – būtent sektoriams, nuo kurių priklauso tiek civilinis aprūpinimas, tiek kariuomenės judumas.

    Skibickis teigė, kad išvados daromos stebint priešo žvalgybinę veiklą Ukrainos teritorijoje, įskaitant nuotolinį objektų stebėjimą. Pasak jo, kritinės infrastruktūros žvalgyba apima plačią geografiją, todėl rizika vertinama ne kaip lokali, o kaip apimanti visą šalies energetikos tinklą.

    Įspėjimų fone minimas ir galimas spaudimo didinimas kitoms kritinėms sistemoms, įskaitant vandens infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad energetikos, šilumos ir vandens tiekimas yra tarpusavyje susiję, todėl smūgiai vienai grandžiai gali sukelti kaskadinius sutrikimus miestuose ir regionuose.

    Ankstesniais šaltaisiais sezonais Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sukėlė ilgalaikius elektros ir šildymo tiekimo sutrikimus, o kai kur – ir vandens tiekimo problemas. Tokia taktika, kai taikomasi į infrastruktūrą, paprastai siekiama paveikti civilių gyvenimą ir apsunkinti valstybės gebėjimą palaikyti normalų ekonomikos ir viešųjų paslaugų veikimą.

    Ukrainos energetikos pajėgumai per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl sugadintos infrastruktūros ir prarastų objektų. Ypatingas veiksnys yra Zaporižios atominės elektrinės okupacija – tai vienas didžiausių branduolinės energetikos objektų Europoje, kurio kontrolė ir būklė išlieka svarbiu saugumo ir energetinio stabilumo klausimu.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad artėjant žiemai itin svarbūs tampa oro gynybos pajėgumai, greitas tinklų remontas ir atsarginiai tiekimo sprendimai. Kuo tikslingesni smūgiai perdavimo infrastruktūrai, tuo daugiau resursų reikia ne tik atstatyti pažeidimus, bet ir perplanuoti energijos srautus bei apsaugoti kritinius mazgus.