CP v2

Tag: Elonas Muskas

  • „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    Artėjantis „SpaceX“ pirminis viešas akcijų siūlymas gali tapti didžiausiu akcijų debiutu istorijoje ir laikinai perbraižyti viso IPO sektoriaus dėmesio bei kapitalo srautus. Rinkos dalyviai perspėja, kad tokio masto sandoris gali sumažinti investuotojų apetitą kitoms naujoms emisijoms, ypač Europoje.

    Kapitalo rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Europos IPO rinka pastaruoju metu sunkiai įgauna pagreitį, o JAV biržose aktyvumas išlieka gerokai didesnis. Ši disproporcija reiškia, kad naujiems listinguojamiems emitentams Europoje konkuruoti dėl kapitalo tampa dar sudėtingiau.

    „Yra tikimybė, kad tai gali tapti neigiamu veiksniu visai pasaulinei IPO rinkai“, – sakė „Mergermarket“ pasaulinis akcijų kapitalo rinkų vadovas Samuelis Kerr.

    Jo vertinimu, „SpaceX“ sandorio mastas gali „išsiurbti visą deguonį iš kambario“ kitiems planuojamiems debiutams, nes dauguma investuotojų trumpuoju laikotarpiu koncentruos dėmesį ir pavedimus būtent į šį pasiūlymą. Praktikoje tai reikštų, kad kiti emitentai gali vengti eiti į rinką tuo pačiu metu arba būti priversti taikytis prie prastesnių kainodaros sąlygų.

    Rinkoje dažnai siekiama, kad paklausa prieš nustatant galutinę kainą kelis kartus viršytų siūlomų akcijų apimtį. Dėl to itin dideli IPO paprastai reikalauja ne tik milžiniško absoliutaus investuotojų susidomėjimo, bet ir laisvos likvidumo erdvės portfeliuose, kurią neretai tenka sukurti parduodant kitus aktyvus.

    Europos IPO spaudžia palūkanos

    Įtampą Europos IPO aplinkai didina ir makroekonominiai veiksniai: obligacijų rinkų svyravimai, lūkesčiai dėl palūkanų normų krypties bei energetikos kainų rizikos. Kai skolinimosi kaina aukšta arba neapibrėžta, įmonėms tampa sunkiau pagrįsti ambicingus vertinimus, o investuotojai dažniau renkasi mažiau rizikingas alternatyvas.

    Papildomai spaudžia ir ankstesnių metų patirtis, kai dalis naujai listinguotų Europos bendrovių nuvylė rezultatais po įtraukimo į biržą. Tai mažina pasitikėjimą naujomis emisijomis ir verčia rinkos dalyvius reiklesniais kainai, pelningumo perspektyvoms ir skaidrumui.

    Mega IPO gali laikinai sausinti likvidumą

    „Fidelity International“ pasaulinis makro ir strateginio turto paskirstymo vadovas Salmanas Ahmedas perspėjo, kad mega IPO banga gali laikinai nusausinti likvidumą platesnėse akcijų rinkose. Jo teigimu, kai į rinką ateina keli labai dideli siūlymai, portfelių valdytojai dažnai priversti perbalansuoti pozicijas, o tai gali sukelti trumpalaikį kainų nepastovumą.

    „Jiems teks įsiurbti daug kapitalo iš sistemos, todėl turime būti atsargūs dėl dabartinių laimėtojų, nes būtent iš ten kapitalas gali būti paimtas šiems mega IPO finansuoti“, – sakė Salmanas Ahmedas.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia, kada „SpaceX“ pateiks prospektą ir detalesnes siūlymo sąlygas. Nuo jų priklausys ir tai, kiek agresyviai investuotojai bus linkę perkelti kapitalą iš kitų rinkų segmentų, taip paveikdami tiek Europos, tiek JAV naujų listinguojamų bendrovių planus.

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Ouklande nusprendė, kad Elonas Muskas per vėlai pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Byla buvo užbaigta nevertinant ginčo esmės, nes pretenzijos pripažintos pateiktomis pasibaigus įstatyme numatytam terminui.

    Sprendimą iš esmės iškart patvirtino apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Teismas aiškino, kad taikomas trejų metų senaties terminas, todėl klausimas, ar buvo pažeistas labdaros įsipareigojimas, šioje proceso stadijoje netapo nagrinėjimo objektu.

    „Tai kalendorinė techninė kliūtis“, – sakė Elonas Muskas, komentuodamas nuosprendį.

    Verslininkas su advokatais nurodė ketinantis skųsti sprendimą 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Teisėja viešai pabrėžė matanti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prisiekusiųjų išvadą dėl termino praleidimo.

    Bylos centre buvo Musko teiginiai, kad „OpenAI“ nuo pirminės misijos vystant dirbtinį intelektą visuomenės labui esą nuėjo į komercinį kelią, o tai, pasak jo, prasilenkia su pradiniais pažadais ir aukų logika. Muskas priminė, kad prie „OpenAI“ kūrimo prisidėjo 2015 metais, tačiau 2018 metais pasitraukė iš valdybos.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad Musko parama nebuvo susieta su konkrečiais apribojimais, o organizacijos struktūros pokyčius lėmė itin brangi konkurencija dirbtinio intelekto rinkoje. Šiame sektoriuje milžiniškos išlaidos tenka skaičiavimo resursams, modelių mokymui, duomenų infrastruktūrai ir talentų pritraukimui, todėl įmonės ieško įvairių finansavimo modelių.

    Į ieškinį kaip atsakovė buvo įtraukta ir „Microsoft“, kuri į „OpenAI“ investavo dar ankstyvuoju laikotarpiu ir tapo viena svarbiausių strateginių partnerių. Teismas nurodė, kad pretenzijos „Microsoft“ atžvilgiu taip pat atmestos kaip pateiktos per vėlai.

    „Tai ne techninis, o esminis sprendimas: ieškinys pateiktas per vėlai“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Ginčas atkreipė dėmesį ir dėl platesnio konteksto: dirbtinio intelekto rinka pastaraisiais metais tapo viena didžiausių technologijų investicijų krypčių, o jos dalyviai vis dažniau susiduria su klausimais dėl valdymo skaidrumo, atsakomybės ir to, kaip suderinti viešą interesą su komerciniais tikslais. Būtent tokie klausimai vis dažniau keliauja ir į teismus, ypač kai ankstesni susitarimai buvo paremti ne vien formaliomis sutartimis, bet ir viešais pažadais.

    Byla išryškino ir asmeninę Musko bei Altmano priešpriešą. Anksčiau bendradarbiavę technologijų lyderiai šiandien atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, o jų ginčas tapo simboliniu susidūrimu dėl to, kas ir kaip turi kontroliuoti sparčiausiai besivystančias DI sistemas.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Xi pažadas JAV gigantams pribloškė: „Tesla“, „Apple“ ir „Nvidia“ laukia dideli pokyčiai

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitikime su JAV verslo vadovais pareiškė, kad Kinijos rinka užsienio įmonėms esą bus atveriama dar plačiau. Tarp delegacijos, kuri keliavo kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, buvo „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas bei „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Valstybinė Kinijos žiniasklaida skelbė, kad Xi akcentavo JAV įmonių vaidmenį šalies reformų ir atsivėrimo procese, teigdamas, jog abi pusės iš to esą gavo naudos. Pasak oficialiai pateikiamos pozicijos, Kinija tikisi didinti abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą.

    „Kinijos durys atsivers dar plačiau“, – sakė Xi Jinpingas.

    JAV administracija taip pat akcentavo rinkos prieigos klausimą, teigdama, kad aptarti būdai, kaip didinti amerikietiško verslo galimybes Kinijoje ir skatinti Kinijos investicijas. Tokie pareiškimai svarbūs tuo metu, kai pasaulio ekonomika susiduria su lėtėjančiu augimu, o tarptautinės įmonės ieško stabilesnių eksporto ir gamybos grandinių.

    DI tapo pagrindine tema

    Susitikimo fone aiškiai matyti dar viena linija: DI technologijų varžybos tarp JAV ir Kinijos. Pastaraisiais metais Vašingtonas ribojo pažangių lustų ir susijusių technologijų eksportą, ypač susijusį su didelio našumo skaičiavimais, kurie būtini DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Kinija savo ruožtu stiprina vietinę puslaidininkių ekosistemą ir ragina įmones labiau remtis nacionaliniais tiekėjais. Tai reiškia, kad net ir skambant pareiškimams apie atviresnę rinką, technologijų sektoriuje išlieka didelė įtampa dėl tiekimo grandinių, licencijų ir eksporto kontrolės.

    Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimus JAV sprendimus leisti „Nvidia“ tiekti dalį pažangesnių produktų Kinijos bendrovėms, tačiau konkrečios sąlygos ir apimtys išlieka jautrus klausimas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai teigė, kad tokie sprendimai pirmiausia priklauso nuo JAV prekybos politikos vykdytojų.

    Ką tai reiškia tarptautinėms įmonėms?

    Tokio lygio susitikimai paprastai siunčia signalą pasaulio rinkoms, tačiau realūs pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir politinių sprendimų. Investuotojams ir tarptautinėms bendrovėms svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar bus supaprastintas patekimas į Kinijos rinką, ar sumažės reguliacinė rizika ir ar bus užtikrintas aiškesnis technologijų importo režimas.

    Technologijų įmonėms Kinija išlieka vienas didžiausių vartotojų ir gamybos centrų, tačiau kartu tai rinka, kurioje jautriausios sritys yra duomenų valdymas, debesų paslaugos, pažangūs lustai ir DI infrastruktūra. Dėl to tikėtina, kad artimiausiu metu lygiagrečiai vyks dvi priešingos tendencijos: bandymai atnaujinti verslo dialogą ir tolesnis strateginių technologijų ribojimas.

  • SpaceX akcininkai pritarė 5:1 akcijų padalijimui: kas keičiasi prieš planuojamą IPO

    Elono Musko kontroliuojamos kosmoso bendrovės SpaceX akcininkai elektroniniame balsavime pritarė akcijų padalijimui santykiu 5:1. Toks sprendimas reiškia, kad kiekviena turima akcija bus pakeista penkiomis naujomis, o vienos akcijos kaina atitinkamai sumažės.

    Akcijų padalijimas nekeičia investuotojo turimo paketo vertės, nes bendra dalis įmonėje lieka ta pati. Praktikoje tai dažniausiai daroma siekiant padidinti akcijų prieinamumą ir likvidumą, ypač prieš reikšmingus įmonės pokyčius ar planuojamą išėjimą į biržą.

    Kaip keičiasi kaina?

    Akcininkams pateiktoje informacijoje nurodyta, kad analitikų įvertinta vienos SpaceX akcijos tikroji vertė prieš padalijimą siekė apie 465 eurus. Po 5:1 padalijimo orientacinė vienos akcijos vertė būtų apie 93 eurus, tačiau investuotojo turto suma dėl vien padalijimo nesikeistų.

    Toks kainos „sumažėjimas“ yra tik techninis, nes padidėja akcijų skaičius. Vis dėlto rinkoje tai neretai vertinama kaip signalas, kad bendrovė ruošiasi aktyvesniam kapitalo pritraukimui ar nori palengvinti prekybą platesniam investuotojų ratui.

    Planai dėl IPO ir mastas

    Rinkoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie SpaceX planus surengti pirminį viešą akcijų siūlymą ir debiutuoti Nasdaq biržoje. Pranešimuose minima, kad debiutas galėtų įvykti birželio 12 dieną, nors galutinis grafikas gali keistis, priklausomai nuo rinkos sąlygų ir reguliacinių procedūrų.

    Taip pat skelbiama apie ypač didelį galimą įvertinimą ir ambicingą kapitalo pritraukimo planą, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti vienu didžiausių IPO istorijoje. Tokie skaičiai rinkoje vertinami atsargiai, nes galutinę kainą lemia paklausa, investuotojų nuotaikos ir pateikiama finansinė informacija.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Akcijų padalijimai dažniau sutinkami biržoje prekiaujamose įmonėse, tačiau jie gali būti taikomi ir privačiose bendrovėse, kai siekiama supaprastinti sandorius ar pasirengti platesniam akcijų platinimui. SpaceX atveju tai papildomai kursto lūkesčius, kad įmonė artėja prie viešos rinkos.

    Investuotojams svarbu suprasti, kad pats padalijimas nėra nei pelno garantija, nei įmonės vertės augimo įrodymas. Tačiau jis gali būti ženklas, kad bendrovė siekia didesnio likvidumo ir ruošiasi etapui, kuriame daugiau lems viešosios rinkos vertinimas, skaidrumo reikalavimai ir rezultatai.

  • „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ ruošiasi žengti į biržą: su procesu susipažinę šaltiniai teigia, kad bendrovė jau artimiausiomis dienomis gali paviešinti pirminio viešo akcijų siūlymo prospektą. Tai būtų vienas svarbiausių signalų investuotojams, kad IPO pereina į aktyvią stadiją.

    Kaip skelbiama, bendrovė balandį konfidencialiai pateikė dokumentus dėl IPO, o dabar taikosi prospektą atverti prieš planuojamą investuotojų pristatymų etapą. Pagal JAV praktiką, viešas prospektas paprastai turi pasirodyti bent 15 kalendorinių dienų iki pristatymų pradžios, tačiau laikas dar gali keistis.

    „Bendrovė nori suteikti investuotojams daugiau laiko įsigilinti į skaičius, todėl prospekto paviešinimas gali įvykti šiek tiek anksčiau nei minimalus terminas“, – teigia su situacija susipažinę šaltiniai.

    Rinka šį IPO vertina kaip potencialiai rekordinį, nes „SpaceX“ po sandorio su Elono Musko dirbtinio intelekto įmone „xAI“ buvo vertinama apie 1 250 000 000 000 eurų. Tuo pat metu investuotojų lūkesčius kelia ir galimos paties siūlymo apimtys: viešumoje minimas 65 000 000 000–70 000 000 000 eurų dydžio akcijų platinimas, kuris gerokai pranoktų 2019 metais vykusį „Saudi Aramco“ rekordą.

    Dėl itin didelio planuojamo siūlymo masto, „SpaceX“ patarėjai, kaip teigiama, ieško nestandartinių platinimo kanalų ir už JAV ribų. Ypatingas dėmesys esą skiriamas ilgesnio laikotarpio smulkiesiems investuotojams tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada.

    IPO bumas pastaraisiais metais buvo prislopęs dėl aukštų palūkanų normų ir nepastovių vertinimų, tačiau 2026 metais nuotaikos keičiasi. Investuotojų apetitas naujiems listinguojamiems vardams didėja, o DI tema tapo vienu stipriausių rizikos kapitalo ir viešųjų rinkų variklių.

    Šiame kontekste į biržą besiruošianti „SpaceX“ gali tapti simboliniu sandoriu, parodančiu, ar rinka pasirengusi megadydžio emisijoms. Papildomą dėmesį gali pritraukti ir „Starship“ bandymų programa: prospekto paviešinimo laikas siejamas su artėjančiu naujos kartos raketos testiniu skrydžiu.

    „SpaceX“ oficialių komentarų dėl prospekto paviešinimo grafiko kol kas nepateikė. Vis dėlto, jei planai bus įgyvendinti, artimiausios savaitės gali atnešti daugiau detalių apie pajamas, investicijas, rizikas ir tai, kaip bendrovė planuoja įtikinti rinką savo ilgalaike kosmoso ir palydovinio ryšio strategija.

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ toliau intensyviai vysto milžinišką „Starship“ raketą, kuri ateityje turėtų tapti pagrindiniu bendrovės įrankiu dažniems skrydžiams į orbitą ir dar toliau. Iki šiol bandymai vyko „Starbase“ bazėje Teksase, tačiau įmonei jau dabar tenka galvoti apie papildomas starto vietas.

    Plėtra susijusi ne tik su ambicijomis, bet ir su praktika: jei „Starship“ būtų naudojama masiškai, vienos aikštelės neužtektų nei pagal infrastruktūrą, nei pagal saugumo zonas ir skrydžių grafiką. Dėl to „SpaceX“ ruošia kelių kosmodromų modelį, kuris leistų paskirstyti startus.

    Starto aikštelės JAV ir už jos ribų

    Šiuo metu „Starship“ bandomieji skrydžiai vyksta Teksase, kur „SpaceX“ yra įrengusi dvi starto pozicijas. Bendrovė taip pat plečia pajėgumus Floridoje, kur ruošiamos kelios starto infrastruktūros vietos, siejamos su NASA Kennedy kosmoso centru ir JAV Kosmoso pajėgų objektų teritorijomis.

    Tačiau didėjant planuojamų raketų skaičiui ir startų dažniui, vis dažniau kalbama apie papildomas aikšteles už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Tam būtinos ne tik techninės galimybės, bet ir tarptautiniai suderinimai dėl saugumo, technologijų apsaugos bei eksporto kontrolės.

    Europa tarp svarstomų krypčių

    Tarp minimų potencialių krypčių įvardijama Norvegija, kur Andøya saloje pastaraisiais metais vystoma kosminių paleidimų infrastruktūra. Tokios vietos patrauklios dėl mažesnio gyventojų tankio, galimybės suformuoti saugias kritimo zonas ir vystomos kosmoso pramonės.

    Be Europos, kaip galimos kryptys viešai minimos ir Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė bei Brazilija. Šalys, su kuriomis lengviau suderinti technologijų apsaugos ir saugumo procedūras, teoriškai galėtų greičiau priartėti prie realių derybų dėl infrastruktūros.

    Kas lems tolimesnius sprendimus

    Artimiausi sprendimai dėl geografijos vis tiek priklausys nuo to, kaip sėkmingai „SpaceX“ užbaigs „Starship“ kūrimo etapą ir pereis į stabilų, prognozuojamą bandymų ritmą. Kiekvienas bandymas yra ir techninis, ir reguliacinis įvykis, po kurio dažnai tenka koreguoti tiek konstrukciją, tiek procedūras.

    Jei programa pasieks tikslą ir „Starship“ taps dažnai naudojama platforma, naujų starto vietų klausimas taps nebe hipotetinis, o būtinas. Tokiu atveju Europa, turinti augančią kosmoso ekosistemą ir naujai kuriamas aikšteles, gali atsidurti realių „SpaceX“ planų žemėlapyje.