CP v2

Tag: Elonas Muskas

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.

  • „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    Jeffo Bezoso įkurta „Blue Origin“ viešai brėžia ambicingą tikslą, kuris galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą komercinių kosminių skrydžių rinkoje. Bendrovė nori agresyviai didinti naujosios raketos „New Glenn“ gamybos apimtis ir taip tiesiogiai konkuruoti su Elono Musko „SpaceX“.

    „Blue Origin“ planuoja per artimiausius kelerius metus pereiti nuo santykinai nedidelės gamybos prie pramoninio masto. Įvardijama siekiamybė iki 2028 metų pasiekti apie 60 raketų per metus, o 2029 metais – iki 100 vienetų per metus.

    Raktažodis – „New Glenn“

    „New Glenn“ yra sunkiosios klasės raketa, su kuria „Blue Origin“ sieja pagrindines viltis dėl reguliarių komercinių paleidimų. Tokios apimtys reikštų ne tik daugiau skrydžių, bet ir galimybę agresyviau kovoti dėl palydovų iškėlimo bei valstybinių užsakymų.

    Planuose minima ir raketos evoliucija, kuri turėtų praplėsti jos galimybes. Kalbama apie naują versiją su BE-3U varikliais, kuri galėtų suteikti daugiau lankstumo misijoms Žemės orbitoje ir sudaryti prielaidas tolimesnėms kelionėms, įskaitant Mėnulio kryptį.

    Didžiausia kliūtis – sustabdyti skrydžiai

    Ambicijoms smarkiai kerta per techninė realybė: po vienos iš naujausių misijų nesėkmės raketos programa buvo laikinai pristabdyta. Sprendimą priėmė Federalinė aviacijos administracija, kuri po incidentų įprastai reikalauja tyrimo, korekcinių veiksmų plano ir papildomų saugos įrodymų.

    Toks sustabdymas gali paveikti ir komercinį grafiką, nes klientams svarbiausia tampa patikimumas ir prognozuojamas paleidimų kalendorius. Raketų rinkoje net kelių mėnesių vėlavimai dažnai reiškia prarastus kontraktus, o ilgesnės pertraukos brangiai kainuoja tiek reputacijai, tiek gamybos planams.

    „SpaceX“ pranašumas kol kas akivaizdus

    „SpaceX“ šiuo metu išlaiko itin stiprias pozicijas: „Falcon 9“ tapo darbo arkliu, leidžiančiu vykdyti dažnus ir palyginti nebrangius skrydžius. Didelis paleidimų tempas, pakartotinis pirmųjų pakopų naudojimas ir išvystyta infrastruktūra suteikia „SpaceX“ pranašumą, kurį konkurentams sunku kopijuoti greitai.

    Be to, „SpaceX“ lygiagrečiai vysto „Starship“ programą, kuri ateityje gali perkelti konkurenciją į dar kitą lygį – ypač jei bus pasiektas didelis keliamasis pajėgumas ir reguliarūs skrydžiai. Tai reiškia, kad „Blue Origin“ ne tik vejasi rinkos lyderį, bet ir priversta taikytis prie sparčiai judančios technologinės kartelės.

    Jei „Blue Origin“ pavyks stabilizuoti „New Glenn“ skrydžių patikimumą ir realiai įsibėgėti gamyboje, rinkoje gali atsirasti ilgai lauktas didelio masto alternatyvus tiekėjas. Tačiau kol kas bendrovei teks įrodyti, kad ambicingi skaičiai gali tapti ne pristatymų skaidrėmis, o nuoseklia ir saugia paleidimų rutina.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.

  • Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Kalifornijos federaliniame teisme prasideda aukšto profilio byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Byloje jau suformuota devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija, o artimiausiu metu laukiama įžanginių kalbų ir pirmųjų argumentų.

    Muskas teigia, kad „OpenAI“ ir jos vadovai nukrypo nuo pirminės misijos veikti kaip ne pelno siekianti organizacija, o DI technologijų plėtra esą buvo nukreipta komercine kryptimi. Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers procesą padalijo į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, vėliau sprendžiama dėl galimų priemonių.

    „Žmonės turi tvirtą nuomonę apie šias figūras, ir tai matėsi prisiekusiųjų atrankoje“, – sakė teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Rinkose tuo pat metu juntamas nervingumas: po pranešimų, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti vidinių pajamų ir naudotojų augimo tikslų, smuko su DI banga siejamų bendrovių akcijos. Investuotojai pastaraisiais metais ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie DI produktų monetizacijos tempą ir realų paklausos tvarumą.

    Prie spaudimo prisidėjo ir žaliavų kainos. Brent rūšies naftos kaina pakilo virš maždaug 100 eurų už barelį ribos, rinkoms vertinant įtampą dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimus tiekimo sutrikimus, nors platesni JAV akcijų indeksai anksčiau buvo pasiekę rekordines aukštumas.

    Automobilių sektoriuje išsiskyrė „General Motors“, kuri pagerino 2026 metų prognozes, nurodydama tikimybę atgauti apie 460 000 000 eurų su muitais susijusių lėšų. Bendrovė taip pat pranoko pelno lūkesčius, nors pajamos buvo kiek kuklesnės nei tikėtasi, o prieš prekybą akcijos brango.

    Kriptovaliutų rinkoje dėmesys krypsta į prognozių platformas, siekiančias įžengti į nuolatinių ateities sandorių segmentą, vadinamą perps. Tokie instrumentai laikomi vienu rizikingiausių prekybos kampų, nes dažnai siūlo itin didelį finansinį svertą, o tai staigiai didina ir potencialų pelną, ir nuostolius.

    Technologijų ir turinio versle naujieną paskelbė „Spotify“, pristačiusi sporto ir treniruočių kryptį su daugiau nei 1 400 „Peloton“ užsiėmimų „Premium“ prenumeratoriams. Bendrovės taip siekia išplėsti pajamas už muzikos ir tinklalaidžių ribų, o „Peloton“ tai dera su strategija mažinti priklausomybę nuo vien aparatūros pardavimų.

    Vis dėlto „Spotify“ akcijos po ketvirčio rezultatų krito daugiau nei 10 proc., investuotojams nepatikus silpnesnėms veiklos pelno gairėms. Tai primena, kad net ir augančios auditorijos laikais rinkos pirmiausia vertina pelningumo trajektoriją bei kaštų kontrolę, ypač kai palūkanų normos ir finansavimo sąlygos išlieka jautrios bet kokiems pokyčiams.

  • Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    JAV sostinėje Vašingtone savaitgalį kilo sumaištis po incidento per Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienę. Pranešta, kad prie apsaugos patikros bandė prasiveržti ginkluotas vyras, o situacijai suvaldyti įvykdyta evakuacija.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po įvykių teigė, kad per incidentą buvo sužeistas pareigūnas, kurį, anot jo, apsaugojo neperšaunama liemenė. Įtariamasis buvo sulaikytas, o byla toliau tiriama federalinių institucijų.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Tą pačią savaitę dėmesys krypsta ir į JAV bei Irano santykius. Donaldas Trumpas pareiškė atšaukęs planus siųsti JAV atstovus į derybas, o viešai leido suprasti, kad iniciatyvos dabar laukia iš Teherano.

    Rinkos jautriai reaguoja į geopolitiką, nes bet koks sutrikimas strategiškai svarbiuose energijos maršrutuose gali kelti naftos kainas ir didinti infliacijos spaudimą. Investuotojai tokiomis aplinkybėmis paprastai persvarsto riziką ir griežčiau vertina įmonių perspektyvas.

    Sprendimas dėl Powello tyrimo

    JAV Teisingumo departamentas pranešė nutraukęs didelio dėmesio sulaukusį tyrimą, susijusį su Federalinio rezervo vadovu Jerome’u Powellu. Šis sprendimas laikomas reikšmingu posūkiu Vašingtono politikoje, nes iki tol viešojoje erdvėje buvo kalbama apie galimą spaudimą centriniam bankui.

    Nutraukus tyrimą, sustiprėjo scenarijus, kad Jerome’ą Powellą vadovo poste galėtų pakeisti Kevin Warsh, laikomas Donaldo Trumpo pasirinkimu. Kartu vėl keliama ir įprasta JAV praktikoje dilema: ar pasibaigus kadencijai vadovas lieka Federalinio rezervo valdytoju, ar pasitraukia visiškai.

    Musko ir „OpenAI“ dvikova teisme

    Tuo metu Kalifornijoje startuoja prisiekusiųjų atranka byloje, kurioje Elonas Muskas stoja prieš Samą Altmaną ir „OpenAI“. Muskas teigia, kad buvo nukrypta nuo pirminės idėjos kurti ne pelno siekiančią organizaciją, o „OpenAI“ šiuos kaltinimus viešai atmeta.

    Teismo procesas vyksta tuo metu, kai DI sektorius yra vienas svarbiausių investuotojų dėmesio centrų, o didžiųjų technologijų įmonių strategijos vis labiau remiasi DI produktais ir infrastruktūra. Dėl to bet kokie teisiniai sprendimai, susiję su „OpenAI“, gali turėti reputacinį ir komercinį poveikį visam sektoriui.

    Technologijų tematika persikelia ir į automobilius: „Tesla“ testuoja pokalbių roboto „Grok“ integraciją automobilyje, orientuodamasi į balso komandas ir patogesnį valdymą. Vis dėlto saugumo ekspertai įspėja, kad tokios funkcijos gali tapti papildomu dėmesio blaškymo šaltiniu, todėl reguliuotojų ir gamintojų atsakomybė tik didės.

    Investuotojams tai žada įtemptą savaitę: greta geopolitikos ir politinių naujienų laukiama JAV centrinio banko sprendimų, o įmonių rezultatai ir technologijų teismų ginčai gali smarkiai padidinti rinkų svyravimus.

  • Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    JAV federaliniame teisme Oklende pradėta nagrinėti Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano byla pasiekė naują etapą: parinkta devynių asmenų prisiekusiųjų komisija. Šalių įžanginės kalbos teisme numatytos balandžio 29 dieną.

    Procesui vadovauja teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, o byla laikoma viena svarbiausių technologijų sektoriui, nes paliečia „OpenAI“ veiklos modelį ir labdaros tikslų laikymąsi. Teismas vyksta Musko ir Altmano santykiams virtus viešu konfliktu dėl dirbtinio intelekto krypties ir komercializavimo.

    Kas ginčo esmė?

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrovė ir jos vadovai nutolo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui. Jo ieškinyje akcentuojama, kad buvo atsisakyta pažadų išlaikyti organizaciją orientuotą į labdaros tikslus.

    „OpenAI“ ieškinį ne kartą atmetė, teigdama, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendrovė pabrėžia, jog teisme ketina įrodyti, kad jos veiksmai atitiko teisę ir faktines aplinkybes.

    Kaip vyks teismas?

    Teisėja nusprendė procesą padalyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei reikės, sprendžiamos galimos priemonės ir pasekmės. Prisiekusieji pasisakys tik dėl atsakomybės dalies, o jų verdiktas bus patariamasis, galutinį sprendimą priims teisėja.

    Teisme atrenkant prisiekusiuosius buvo klausiama apie požiūrį į dirbtinį intelektą, patį Muską ir Altmaną. Dalies kandidatų nuomonės apie Muską buvo kritiškos, tačiau teisėja akcentavo, kad svarbiausia yra remtis įrodymais ir laikytis proceso taisyklių.

    Kokios sumos ir reputacija ant stalo?

    Muskas anksčiau teisme siekė įvairių priemonių, įskaitant reikalavimus dėl vadovų vaidmens ir galimų finansinių pasekmių. Tarp viešai minėtų sumų buvo įvardyta iki maždaug 124 milijardų eurų dydžio nauda, kuri, Musko teigimu, turėtų būti nukreipta labdaros tikslams, tačiau konkrečios baigties šiame etape dar nėra.

    Byla nagrinėjama tuo metu, kai rinka itin jautriai reaguoja į dirbtinio intelekto bendrovių valdymą, skaidrumą ir investuotojų įtaką. Teisiniai sprendimai dėl labdaros įsipareigojimų, kontrolės struktūros ir vadovų atsakomybės gali tapti precedentu ir kitoms DI organizacijoms.

    „Negalime sulaukti, kada pristatysime savo argumentus teisme, kur tiesa ir įstatymas yra mūsų pusėje“, – sakė „OpenAI“ atstovai, komentuodami bylos nagrinėjimą.