CP v2

Tag: Elonas Muskas

  • „Tesla“ žada pagaliau parodyti naują „Roadster“: kalbama apie „SpaceX“ reaktyvinius variklius

    „Tesla“ žada pagaliau parodyti naują „Roadster“: kalbama apie „SpaceX“ reaktyvinius variklius

    „Tesla“ po beveik dešimtmetį trukusių pažadų, panašu, artėja prie antrosios kartos „Roadster“ pristatymo. Remiantis keliais su planuojamu renginiu susipažinusiais šaltiniais, demonstracija gali įvykti dar šį mėnesį „SpaceX“ bandymų poligone McGregore, Teksase.

    Didžiausia intriga siejama ne su įprastomis elektrinio superautomobilio savybėmis, o su „SpaceX“ technologija. Teigiama, kad ribotos serijos versija gali turėti šaltojo dujų srauto reaktyvinius purkštukus, kurie teoriškai padėtų automobiliui trumpam generuoti papildomą trauką.

    Kodėl kalbama apie nuotolinį valdymą?

    Šaltinių teigimu, demonstracinis automobilis gali būti valdomas nuotoliniu būdu dėl triukšmo, vibracijų ir jėgos, kurią sukeltų reaktyviniai purkštukai. Tokia atsarga leistų sumažinti rizikas bandymų metu ir išvengti situacijų, kai vairuotojui tektų patirti itin dideles apkrovas.

    Skelbiama, kad „Tesla“ gali parodyti dvi modifikacijas: gatvėms skirtą „Roadster“ ir riboto leidimo versiją su „SpaceX“ paketu. Pastaroji, anot pranešimų, gali būti neregistruojama viešajam eismui, nes papildoma įranga ir jos veikimo ypatybės sunkiai suderinamos su įprastais saugos ir triukšmo reikalavimais.

    Pažadas, kuris tęsiasi nuo 2017 metų

    Antrosios kartos „Roadster“ „Tesla“ pirmą kartą parodė 2017 metais, tačiau serijinė gamyba taip ir neprasidėjo. Bendrovė ne kartą keitė prioritetus, didžiausius gamybos pajėgumus skirdama masinei „Model 3“ ir „Model Y“ gamybai, o vėliau ir kitų projektų vystymui.

    „Šįvakar mes iš esmės padidinome naujojo „Tesla Roadster“ projektavimo tikslus. Nebebus kito tokio automobilio, jei išvis dar galima jį vadinti automobiliu“, – sakė Elonas Muskas 2024 metais.

    Kaina ir realūs lūkesčiai

    Riboto leidimo „Roadster“ su „SpaceX“ technologija, remiantis pranešimais, galėtų kainuoti nuo kelių šimtų tūkstančių eurų iki kelių milijonų eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir pagaminamų vienetų skaičiaus. Tokia kainodara atitiktų itin nišinių, technologinių demonstracinių produktų logiką, tačiau kol kas „Tesla“ oficialiai to nepatvirtino.

    Rinkoje tokio tipo projektai vertinami ir kaip įvaizdžio įrankis: „Roadster“ turi simbolinį svorį, nes pirmosios kartos modelis 2008 metais padėjo įrodyti, kad elektrinis automobilis gali būti greitas, geidžiamas ir tinkamas kasdieniam naudojimui. Jei pristatymas iš tiesų įvyks, jis taps vienu ryškiausių „Tesla“ bandymų grąžinti dėmesį į pažadą, kuris ilgai atrodė įstrigęs tarp vizijos ir realybės.

  • Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Pažadas, kuris skamba drąsiai

    Elonas Muskas dar kartą atsidūrė dėmesio centre po pareiškimo, kad 2036 metais pinigai nebeturės reikšmės. Jis šią viziją sieja su sparčiu DI ir robotikos progresu, kuris esą leis gaminti prekes ir teikti paslaugas beveik neribotais kiekiais.

    Tokioje vadinamojoje pertekliaus ekonomikoje, pasak verslininko, žmonių poreikiai būtų patenkinami taip lengvai, kad tradicinis atlyginimų ir kainų mechanizmas taptų nebeesminis. Tačiau jis konkrečiai nepaaiškino, kuo tokioje sistemoje būtų pakeista įprasta valiuta.

    Skepticizmas ir nepatogūs klausimai

    Ekonomistai ir technologijų apžvalgininkai į tokią prognozę reaguoja atsargiai, primindami, kad pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Jie taip pat atlieka paskatų, rizikos įkainojimo, investicijų paskirstymo ir galios balansavimo funkcijas.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir argumentas, kad jei pinigai netrukus praras prasmę, logiška būtų aiškiau įsipareigoti dėl turto skyrimo visuomenės tikslams. Pats Muskas yra užsiminęs, kad ketina daryti labdarą, tačiau detalūs planai ir terminai viešai nėra aiškiai įvardyti.

    „Jei DI ir robotai sukurs tiek prekių ir paslaugų, kad jų bus daugiau, nei žmogus gali suvartoti, kam tada išvis reikalingi pinigai?“, – sakė Elonas Muskas.

    Kas trukdo pinigams „išnykti“

    Didžiausia kliūtis šiai vizijai – infrastruktūra ir resursai. DI plėtra remiasi milžiniška skaičiavimo galia, o duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, aušinimo ir patikimų tiekimo grandinių, todėl energijos poreikis ir tinklų pajėgumai tampa strateginiu ribojimu.

    Kita problema – koncentracija. Net jei gamybos kaštai mažėtų, kontrolė gali susitelkti ten, kur sutelkta skaičiavimo galia, duomenys, energija ir gamybiniai pajėgumai, o tai didina nelygybės ir priklausomybės rizikas, o ne automatiškai panaikina ekonominę galią.

    Realesnis scenarijus artimiausiam dešimtmečiui

    Dalis ekspertų labiau tikėtinu laiko ne pinigų pabaigą, o didelį darbo rinkos persitvarkymą. Automatizacija jau dabar keičia biuro, kūrybines ir technines profesijas, o DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti daugiau užduočių, todėl kai kur mažėja poreikis samdyti papildomus žmones.

    Todėl vis dažniau aptariami tarpiniai modeliai, pavyzdžiui, bazinių pajamų idėja ar nauji mokesčių principai automatizuotai veiklai. Diskusija persikelia nuo klausimo, ar pinigai išnyks, prie klausimo, kaip valstybės ir verslas pasidalys automatizacijos sukuriamą naudą ir kaip amortizuos prarandamas darbo vietas.

    „Kartais galvoju, kad net jei būtų mygtukas sustabdyti, tikriausiai neturėtume jo spausti“, – sakė Elonas Muskas.

    Ko nepakeis net pažangiausios mašinos

    Net ir augant automatizacijai, tikėtina, kad išliks sričių, kuriose bus vertinamas žmogiškas indėlis. Tai gali būti žmonių kuriama kultūra, dalis paslaugų, kur svarbūs pasitikėjimas ir empatija, taip pat veiklos, kurioms reikalinga atsakomybė ir sprendimų paaiškinamumas.

    2036 metų prognozė kol kas labiau primena provokuojantį scenarijų nei patikrintą planą. Vis dėlto ji išryškina realią problemą: DI plėtra jau dabar verčia iš naujo apibrėžti, kas kuria vertę, kaip ji paskirstoma ir kokių saugiklių reikia visuomenei.

  • „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ antrosios kartos „Roadster“ vėl grįžta į antraštes, nors serijinės versijos pirkėjai jos laukia jau beveik dešimtmetį. Bendrovės vyriausiasis dizaineris Franzas von Holzhausenas viešai pakartojo pažadą, kad automobilio debiutas įvyks labai greitai.

    Apie tai jis kalbėjo laidoje „Jay Leno’s Garage“, kur laidų vedėjas Jay Leno pašiepdavo užsitęsusį projektą. Priminta, kad nuo pirmojo pristatymo 2017 metais iki šiol „Roadster“ taip ir nepasiekė konvejerio, o viešai kartotas terminas „greitai“ tapo nuolatiniu atsakymu.

    „Galiu patikinti, kad serijinis automobilis bus pristatytas labai greitai“, – sakė Franzas von Holzhausenas.

    2017 metais „Tesla“ „Roadster“ pozicionavo kaip išskirtinį elektrinį superautomobilį, kuris turėjo demonstruoti technologinę persvarą. Tuomet skelbta, kad įsibėgėjimas iki 60 mylių per valandą truks mažiau nei 2 sekundes, maksimalus greitis sieks 250 mylių per valandą, o nuvažiuojamas atstumas viršys 620 mylių.

    Perskaičiavus į Europoje įprastus vienetus, tai reikštų mažiau nei maždaug 3,2 sekundės iki 100 kilometrų per valandą, maksimalų greitį apie 402 kilometrus per valandą ir iki maždaug 998 kilometrų vienu įkrovimu. Tuo metu buvo minimas ir planuotas startas 2020 metais, tačiau vėliau datos ne kartą keitėsi.

    „Roadster“ istoriją apsunkino ir tai, kad „Tesla“ pastaraisiais metais prioritetus dažnai skyrė masinės gamybos modeliams, baterijų tiekimo grandinėms bei gamyklų plėtrai. Be to, elektromobilių rinkoje sustiprėjo konkurencija, o pirkėjų lūkesčiai dėl realiai pasiekiamo nuotolio ir įkrovimo greičio tapo gerokai griežtesni.

    Dar vienas neaiškumas susijęs su vadinamuoju „SpaceX“ paketu, kurį Elonas Muskas anksčiau minėjo kaip galimą „Roadster“ išskirtinumą. Idėja siejama su šalto oro reaktyvinių purkštukų sprendimais, tačiau iki šiol neaišku, ar tai bus reali gamybinė komplektacija, ar tik riboto leidimo eksperimentas.

    Projektą viešai komentavo ir „Tesla“ inžinerijos atstovai, teigę, kad „Roadster“ matomas kaip savotiškas markės finalinis sportinis akcentas prieš dar didesnį fokusą į autonominio vairavimo ir robotaksi kryptį. Tačiau rinkoje išlieka pagrindinis klausimas, kada „Tesla“ pagaliau pateiks konkrečią pristatymo datą ir galutines specifikacijas.

    Kol kas bendrovė nepatvirtino nei tikslios premjeros dienos, nei serijinės gamybos pradžios. Tai reiškia, kad pažadas apie „labai greitai“ dar kartą paliekamas interpretacijoms, o „Roadster“ pirkėjams tenka laukti aiškesnių įrodymų, jog projektas artėja prie finišo.

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.

  • Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Gigantiškas projektas Teksase

    Elonas Muskas planuoja Teksase statyti, jo teigimu, didžiausią pastatą pasaulyje – puslaidininkių megagamyklą „Terafab“. Kompleksas būtų skirtas pažangiems lustams, kurie reikalingi „Tesla“ autonominio vairavimo sistemoms ir humanoidiniams robotams „Optimus“.

    Taip pat skelbiama, kad dalis pajėgumų būtų orientuota į didelio našumo procesorius ir skaičiavimo sprendimus, kurių ateityje gali prireikti „SpaceX“ programoms. Projektas pristatomas kaip bandymas užsitikrinti kritinių komponentų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ką reiškia 9 mln. kv. metrų?

    Pagal viešai minimus planus, „Terafab“ plotas galėtų viršyti 9 mln. kvadratinių metrų, todėl kompleksas pretenduotų į didžiausio pasaulyje pastato titulą. Tokia apimtis reikštų ne vien gamybą, bet ir visą ciklą po vienu stogu – nuo litografijos iki pakavimo bei testavimo.

    Puslaidininkių pramonėje vis dažniau kalbama apie vertės grandinės koncentraciją, kai gamintojai siekia kontroliuoti daugiau etapų, kad geriau valdytų rizikas ir kaštus. Pastaraisiais metais lustų paklausa augo ne tik automobilių sektoriuje, bet ir duomenų centruose, kuriuos į priekį stumia DI sprendimai.

    Pinigai, darbo vietos ir resursų klausimas

    Preliminariai skaičiuojama, kad bendra projekto investicija gali siekti apie 110 mlrd. eurų, o pradinio etapo kaina – apie 16 mln. eurų. Taip pat minima, kad kompleksas galėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų.

    Viena jautriausių temų Teksase – vandens ir energijos sąnaudos, kurios aktualios tiek lustų gamybai, tiek didelio masto skaičiavimo infrastruktūrai. Skelbiama, kad objektas planuojamas prie Gibbons Creek vandens telkinio, o vanduo būtų imamas iš jo, siekiant mažiau apkrauti vietinius požeminio vandens išteklius.

    „Terafab Texas bus neabejotinai didžiausias ir vertingiausias pastatas Žemėje“, – sakė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio puslaidininkių projektų sėkmę lemia ne tik statybos mastas, bet ir įrangos tiekimo grandinės, talentų pritraukimas bei technologinių procesų stabilumas. Lustų gamybos įranga yra viena sudėtingiausių pramonėje, o naujų pajėgumų paleidimas paprastai trunka kelerius metus.

  • „Tesla“ FSD V14 Lite audra: vairuotojai skundžiasi kaistančiais kompiuteriais ir gedimais

    „Tesla“ FSD V14 Lite audra: vairuotojai skundžiasi kaistančiais kompiuteriais ir gedimais

    Skundai po naujo atnaujinimo

    Dalies „Tesla“ automobilių savininkai socialiniuose tinkluose ir bendruomenėse praneša apie problemas, prasidėjusias įdiegus „Full Self-Driving (Supervised)“ programinės įrangos versiją FSD V14 Lite. Teigiama, kad kai kuriuose automobiliuose ima kaisti autopiloto kompiuteris, o pati funkcija laikinai tampa nepasiekiama.

    Vairuotojai pasakoja, kad sistema kartais pati nutraukia FSD darbą, ekrane parodo įspėjimus ir neleidžia iš naujo įjungti funkcijos, kol automobilis neatvėsta. Kai kuriais atvejais minimi ir rimtesni sutrikimai, siejami su galimais aparatinės įrangos gedimais.

    Ką rodo temperatūros ir saugos ribos

    Viešai dalijamuose „Tesla“ diagnostikos režimo ekranuose minimos aukštos temperatūros, kai kuriais atvejais siekiančios apie 102 laipsnius Celsijaus. Tai savaime dar nereiškia masinio defekto, tačiau tokie skaičiai kelia klausimų dėl aušinimo ir apkrovos valdymo, ypač karštu oru ar ilgesnėse kelionėse.

    Remiantis bendruomenėse aptariamais sistemos įspėjimais, „Tesla“ gali riboti FSD veikimą, kai autopiloto kompiuteris peržengia maždaug 90 laipsnių Celsijaus ribą. Tokiu atveju funkcija gali būti laikinai užrakinama, kol temperatūra nukrenta iki saugesnio lygio.

    Kodėl dėmesio centre atsidūrė HW3

    Dažniausiai minimi automobiliai su „Tesla“ senesnės kartos autopiloto kompiuteriu Hardware 3, vadinamu HW3. Ši platforma diegta daugelyje automobilių, pagamintų maždaug 2019–2023 laikotarpiu, o naujesniuose modeliuose įdiegta HW4 įranga turi daugiau skaičiavimo resursų.

    FSD V14 Lite versija pristatoma kaip supaprastintas sprendimas automobiliams, kurių kompiuterinė įranga nepajėgia apdoroti visų naujausios FSD versijos užduočių. Tokia praktika technologijų pasaulyje įprasta, tačiau automobiliuose tai ypač jautru, nes programinės įrangos pokyčiai tiesiogiai veikia vairavimo asistento elgesį.

    „Deja, HW3 neturi galimybių pasiekti visiškai neprižiūrimo FSD. Vienu metu manėme, kad turės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kiek tai paplitę ir ką sako pati „Tesla“

    Šiuo metu didelė dalis informacijos yra anekdotinė, paremta pavieniais įrašais ir ekrano nuotraukomis, todėl tikrojo problemos masto įvertinti sudėtinga. Tuo pat metu yra ir vairuotojų, teigiančių, kad identiškos komplektacijos automobiliai su tuo pačiu atnaujinimu veikia įprastai.

    Viešo, išsamaus „Tesla“ paaiškinimo dėl galimo perkaitimo ryšio su FSD V14 Lite nėra, todėl neatmetama, kad dalį atvejų gali lemti skirtingos sąlygos: aplinkos temperatūra, važiavimo trukmė, aušinimo sistemos būklė ar konkretaus automobilio komponentų nusidėvėjimas. Ekspertai tokiose situacijose paprastai tikisi arba programinės įrangos pataisų, optimizuojančių apkrovas, arba aiškesnių gamintojo rekomendacijų dėl naudojimo scenarijų.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Jei FSD funkcija po atnaujinimo ima dažnai atsijungti, o automobilis rodo šiluminius įspėjimus, praktinis patarimas yra fiksuoti klaidų pranešimus, patikrinti diagnostikos informaciją ir kreiptis į „Tesla“ servisą. Toks dokumentavimas svarbus, nes leidžia tiksliau nustatyti, ar problema yra programinė, ar jau susijusi su aparatine įranga.

    Ši istorija taip pat primena platesnę tendenciją: moderniuose automobiliuose vis daugiau funkcijų priklauso nuo kompiuterių našumo ir programinės įrangos versijų. Dėl to gamintojams tenka sudėtinga užduotis užtikrinti, kad naujos funkcijos būtų saugiai pritaikomos ir senesnių kartų įrangai, o vairuotojams išliktų aišku, kokias realias galimybes turi jų automobilis.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa: reputacija tampa pirkimo kriterijumi

    Europos vairuotojai vis dažniau vertina ne tik elektromobilio kainą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir prekės ženklo reputaciją. Nauja visose 27 Europos Sąjungos šalyse atlikta vartotojų apklausa rodo, kad „Tesla“ įvaizdžiui didžiausią žalą daro ne konkurentai ar technologinės problemos, o jos vadovo Elono Musko vieša veikla.

    Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 861 respondentas, 39 proc. teigė, kad Elonas Muskas pablogino jų požiūrį į „Tesla“. Tik 13 proc. sakė, kad jo įtaka jų nuomonę apie prekės ženklą pagerino, o 35 proc. nurodė, kad tai jiems neturi reikšmės.

    Politika „Tesla“ kainuoja daugiau nei Kinijos šešėlis BYD

    Tyrimo duomenimis, Elono Musko politinis aktyvumas ir sąsajos su JAV politika tampa vienu ryškiausių atgrasymo veiksnių. Priminta informacija apie paramą Donaldui Trumpui dar labiau pablogino tiek paties Musko vertinimą, tiek ir „Tesla“ prekės ženklo patrauklumą, o pirkimo tikimybė krito iki prasčiausių apklausos rodiklių.

    Tuo metu BYD ryšiai su Kinijos valdžia europiečių vertinami neigiamai, bet silpniau. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad tokios sąsajos jų nuomonę apie BYD pablogina, o 12 proc. teigė, jog tai jų vertinimą net pagerina, todėl bendras balansas BYD atžvilgiu buvo mažiau neigiamas nei „Tesla“ atveju.

    Skaičiai rinkose skiriasi, bet konkurencija auga

    Apklausa fiksavo, kad Elono Musko įvaizdis neigiamas visose pagrindinėse ES rinkose. Bendrame rezultate 58 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė nepalankiai, o 27 proc. palankiai, tačiau šie vertinimai skyrėsi priklausomai nuo šalies.

    Įdomu tai, kad neigiamos nuotaikos ne visada tiesiogiai atsispindi registracijų statistikoje. „Tesla“ rezultatai Europoje pastaruoju metu buvo labai netolygūs: vienose rinkose fiksuoti ryškūs metiniai šuoliai, kitose kritimai, o tai leidžia manyti, kad pardavimus gali lemti ir paskatos, kainodara, degalų kainų dinamika bei bazinis palyginimo efektas.

    Tuo pat metu BYD sparčiai plečia pozicijas ir, nors prekės ženklo žinomumas daugelyje Europos šalių dar mažesnis nei „Tesla“, pirkėjų pasirinkimuose jis jau priartėjo. Kai respondentų buvo paprašyta rinktis tarp panašios kainos modelių, pasirinkimai beveik susilygino, o tarp svarstančių įsigyti elektromobilį BYD kai kuriais pjūviais net buvo vertinamas palankiau.

    Ką tai reiškia elektromobilių rinkai Europoje

    Ši tendencija rodo, kad elektromobilių segmente reputacinė rizika tampa apčiuopiama verslo rizika. Gamintojams vis dažniau tenka valdyti ne tik produktų kokybę ir tiekimo grandines, bet ir vadovų bei viešų ambasadorių komunikaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti prekės ženklo patrauklumą.

    Europoje stiprėjant konkurencijai ir didėjant Kinijos gamintojų pasirinkimui, vien technologinio pranašumo gali nepakakti. Pirkėjai, spręsdami dėl brangaus pirkinio, vis dažniau atsigręžia į pasitikėjimą prekės ženklu, jo vertybinį foną ir tai, ar kompanija nekelia papildomų politinių ar reputacinių ginčų.

  • „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atsidūrė dėmesio centre po pranešimo, kad bendrovės vadovai esą svarstė galimybę atskirti verslą Kinijoje nuo likusios įmonės veiklos. Apie tai skelbta remiantis šaltiniais, o naujiena iškart sukėlė diskusijas investuotojų ir analitikų bendruomenėje.

    Į šiuos svarstymus viešai sureagavo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, pareiškęs, kad tokie teiginiai yra netiesa. Jo komentaras pasirodė tuo metu, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie didžiųjų technologijų ir pramonės grupių ryšius su Kinija bei geopolitines rizikas.

    Kodėl Kinija „Tesla“ yra kritinė

    Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka, o elektromobilių segmente ji išlieka viena svarbiausių tiek paklausos, tiek gamybos grandinių prasme. „Tesla“ Šanchajuje veikianti „Gigafactory“ yra vienas kertinių bendrovės gamybos centrų, aptarnaujantis tiek vietinę rinką, tiek eksportą.

    Toks vaidmuo reiškia, kad bet kokie struktūriniai pokyčiai Kinijoje galėtų turėti reikšmingą poveikį „Tesla“ tiekimo grandinei, kaštams ir pristatymo terminams. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau vertina tiekimo rizikas ir siekia didinti veiklos atsparumą regioninių sukrėtimų atveju.

    Geopolitika ir spaudimas atskirti rizikas

    Skirtingų blokų reguliacinė aplinka griežtėja, ypač kai kalbama apie duomenis, pažangias baterijų technologijas ir autonominio vairavimo sprendimus. Dėl to tarptautinės įmonės vis dažniau kuria veiklos modelius, leidžiančius atskirti jautrias funkcijas pagal regionus.

    Pranešime teigta, kad „Tesla“ patarėjai galėjo aptarinėti skirtingus atskyrimo scenarijus, tarp jų ir veiklos išskaidymą ar pardavimą. Tokie modeliai kartais svarstomi siekiant sumažinti politinę bei reguliacinę riziką, tačiau vien svarstymas dar nereiškia sprendimo ar realių veiksmų.

    Kalbos apie „SpaceX“ ir Musko atsakas

    Diskusijas dar labiau pakurstė rinkoje seniau sklandantys svarstymai apie galimus artimesnius „Tesla“ ir „SpaceX“ ryšius. Kadangi „SpaceX“ yra reikšmingas JAV gynybos užsakymų vykdytojas, investuotojai ir analitikai dažnai vertina, kaip tokie ryšiai galėtų pakeisti rizikų žemėlapį, įskaitant Kinijos kryptį.

    „Tai niekada net nebuvo svarstoma jokioje diskusijoje. Absurdiškai melaginga“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Tesla“ būtų priėmusi sprendimą dėl Kinijos verslo atskyrimo. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo reguliacinių pokyčių JAV ir Kinijoje, paklausos dinamikos bei „Tesla“ strategijos, kaip subalansuoti augimą ir geopolitinę riziką.