Tag: Elonas Muskas

  • Dėl skandalo pasitraukusio „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango sugrįžimo reikalauja jau 172 tūkst. pasirašiusiųjų

    Dėl skandalo iš „Nvidia“ vadovo pareigų pasitraukusio Jenseno Huango sugrąžinimo į postą pasirašė jau daugiau kaip 172 tūkst. žmonių – tarp jų ir bendrovės akcininkai, ir darbuotojai.

    Peticijoje raginama bendrovės valdybą atšaukti sprendimą ir leisti Jensenui Huangui grįžti į prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas. Apie iniciatyvą praneša Lenkijos portalas WNP.

    J. Huangas pasitraukė po to, kai žiniasklaidoje paviešintas jo romanas su verslininke Alice Huang, kuri, kaip teigiama, galėjo perduoti jautrią informaciją Kinijos žvalgybai arba koncernui „Huawei“.

    Tekste minima, kad tai galėjo būti susiję su bandymais apeiti JAV draudimą tiekti į Kiniją naujausios kartos lustus ir pažangias su dirbtiniu intelektu susijusias technologijas.

    Ko reikalaujama peticijoje

    Peticiją pasirašę asmenys valdybai pateikia aiškų prašymą: grąžinti J. Huangą į pareigas, kol nepriklausomas tyrimas nustatys faktines aplinkybes.

    Iniciatoriai taip pat nurodo, kad vadovo atleidimas turėtų būti pagrįstas įtikinamais įrodymais, jog toks sprendimas buvo priimtas „Nvidia“ interesais.

    Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Laikinai vadovauja finansų direktorė

    Po J. Huango pasitraukimo „Nvidia“ valdyba priėmė jo sprendimą, o laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Šis pokytis įvardijamas kaip laikinas sprendimas, kol bendrovė sprendžia dėl tolesnės vadovybės struktūros.

    Rinkos reakcija: akcijos krito daugiau kaip 20 proc.

    Po personalinio sukrėtimo „Nvidia“ akcijų kaina smuko: nurodoma, kad vienu laikotarpiu kritimas viršijo 20 proc., o bendrovės vertė nukrito žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Tekste pateikiami ir konkretūs akcijos kainos pavyzdžiai: spalio 21 dieną ji siekė 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš biržos sesiją buvo 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat teigiama, kad per pastaruosius tris mėnesius bendrovės kapitalizacija sumažėjo maždaug 23 proc., o anksčiau šiais metais ji buvo viršijusi 5 trln. JAV dolerių ribą.

    Peticijos šalininkai viliasi, kad vadovo sugrįžimas padėtų stabilizuoti situaciją ir sustabdyti neigiamą tendenciją rinkoje.

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • „SpaceX“ „Starship“ sugrįžo į tą pačią bazę Teksase – istorinis nusileidimas prie starto bokšto

    „SpaceX“ 124 metrų aukščio raketa „Starship“ šeštadienį sugrįžo į tą pačią vietą, iš kurios buvo paleista – bendrovės bazę „Starbase“ Teksase. Tai išskirtinis bandymas, siejamas su ambicija sukurti visiškai daugkartinio naudojimo skrydžių sistemą.

    Apie skrydžio reikšmę pranešė naujienų agentūra AP: pirmą kartą istorijoje „Starship“ nusileidimas buvo atliktas taip, kad laivas buvo perimtas starto bokšto robotinėmis „rankomis“. Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu tobulinant grįžimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas.

    Raketa buvo paleista penktadienį, o visas skrydis truko apie 22 valandas. Per tą laiką „Starship“ 14 kartų apskriejo Žemę.

    „SpaceX“ nurodė, kad visi erdvėlaivio komponentai, įskaitant svarbią šiluminę apsaugą, veikė tinkamai. Tai svarbu, nes būtent šiluminis skydas yra vienas esminių elementų saugiam grįžimui į atmosferą.

    Ne viskas pavyko pagal planą

    Nors pats „Starship“ sugrįžimas į „Starbase“ įvyko sėkmingai, misija neapsiėjo be nesklandumų. Dėl pirmosios pakopos – stiprintuvo (boosteri o) – sprogimo netrukus po penktadienio starto bendrovei nepavyko įgyvendinti planuoto „dvigubo perėmimo“.

    Vis dėlto „SpaceX“ atstovai pabrėžė, kad nusileidimas patvirtina „Starship“ sistemos daugkartinio naudojimo potencialą. Bendrovė taip pat yra pranešusi, kad anksčiau jau buvo pavykę tris kartus sėkmingai perimti stiprintuvą, taip patvirtinant pasirinktą techniką.

    Didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje

    „Starship“ laikomas didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje. 124 metrų aukščio sistema penktadienį pakilo iš „SpaceX“ bazės netoli JAV ir Meksikos sienos.

    Skrydžio metu buvo išleisti 26 pažangūs „Starlink“ palydovai. Pats „Starship“ tęsė skrydį aplink Žemę maždaug 265 kilometrų aukštyje, o vaizdas iš laivo ir planetos buvo transliuojamas per „Starlink“ ryšio sistemą.

    Skelbiama, kad tai buvo 15-asis pilno dydžio „Starship“ sistemos skrydis, kurį „SpaceX“ atliko nuo 2023 metų, ir tik antrasis kartas, kai buvo pasiekta orbita. Bendrovė pabrėžė, kad šįkart laivo sistemos veikė taip, kaip planuota.

    Šie bandymai yra „Starship“ programos dalis, kurią „SpaceX“ sieja su būsimomis kelionėmis į Mėnulį ir Marsą. Bendrovės savininkas Elonas Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie planus pasitelkti „Starship“ flotilę ilgalaikiams projektams Marse.

  • „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ pranešė pradedanti kviesti „išrinktus klientus“ užsisakyti savarankiškai važiuojantį „Cybercab“ – dvivietį automobilį be vairo ir pedalų.

    Bazinė kaina siekia 29 990 JAV dolerių, o pristatymai, anot bendrovės pateiktos užsakymo puslapio informacijos, turėtų prasidėti jau kitą mėnesį, rašo „InsideEVs“.

    Vis dėlto pirkimas turės svarbių apribojimų: „Cybercab“ veiks ne visur, o tik „palaikomose paslaugų zonose“ (supported service areas). Tai reiškia, kad reali automobilio nauda priklausys nuo to, ar savininkas gyvena teritorijoje, kur „Tesla“ leidžia šį modelį eksploatuoti autonominiu režimu.

    Dar viena sąlyga – norint, kad automobilis apskritai galėtų veikti, reikės įsigyti autonominio vairavimo prenumeratą, kuri kainuos 299 JAV dolerius per mėnesį (pirmas mėnuo įtrauktas nemokamai).

    Kas žinoma apie „Cybercab“ pardavimą

    „Tesla“ skelbia, kad pradžioje „Cybercab“ bus parduodamas ribotam pirkėjų ratui – bendrovė pati pasirenka, ką kvies pateikti užsakymą. Kol kas neaišku, kada (ir ar) prekyba bus išplėsta plačiajai visuomenei.

    Pats automobilis – dvivietis, be vairo, pedalų ir šoninių veidrodėlių. Toks dizainas yra viena iš priežasčių, kodėl „Cybercab“ startas kelia klausimų ir dėl reguliavimo.

    Bendrovė taip pat teigia, kad savininkai galės stebėti automobilį ir valdyti keliones per „Tesla“ programėlę. Vis dėlto detalės, kaip konkrečiai tai veiks skirtingose teritorijose, kol kas nėra aiškiai išdėstytos.

    Prenumerata ir ribotos zonos – ką tai reiškia pirkėjui

    299 JAV dolerių mėnesinis mokestis reiškia, kad vien už galimybę naudotis autonominiu režimu per metus tektų sumokėti apie 3 600 JAV dolerių – neskaičiuojant draudimo ar priežiūros išlaidų.

    Be to, „palaikomos zonos“ gali apriboti automobilio naudojimą tik tam tikruose miestuose ar jų dalyse. Jei „Tesla“ teritorijų neplės pakankamai sparčiai, daliai pirkėjų tokio automobilio įsigijimas gali būti mažiau prasmingas.

    Kol kas nėra aišku ir tai, ar savininkai galės savo „Cybercab“ prijungti prie „Tesla“ robotaksi parko. Toks scenarijus anksčiau buvo minėtas tarp ilgalaikių Elono Musko pažadų, tačiau šiame pranešime jis nebuvo patvirtintas.

    Reguliavimo klausimai ir neišspręstos detalės

    Prie „Cybercab“ įvedimo prisideda ir reguliaciniai neapibrėžtumai. JAV Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) yra atkreipusi dėmesį į neįprastą modelio konstrukciją ir kelia klausimų, kaip „Tesla“ nustatė atitiktį transporto priemonių saugos standartams.

    JAV federalinė valdžia leidžia įmonėms prašyti išimčių diegti reikalavimų neatitinkančias transporto priemones, tačiau tokios išimtys yra ribojamos – iki 2 500 automobilių per metus. Tekste minimas ir „Zoox“ pavyzdys, kai bendrovei suteikta išimtis komerciškai diegti 5 000 autonominių kapsulių per dvejus metus.

    „Tesla“ atveju lieka atviras klausimas, kaip greitai bus išspręsti techniniai, teisiniai ir teritorijų plėtros aspektai. Nors bendrovė autonominio vairavimo pažadus kartoja jau maždaug dešimtmetį, jų įgyvendinimo terminai ne kartą buvo nukelti.

  • SpaceX ir „Tesla“ svarsto fuziją: kliūtimi gali tapti veikla Kinijoje, minimas ir Jensen Huang

    Elono Musko valdomos „SpaceX“ ir „Tesla“ daro pažangą derybose dėl galimo susijungimo. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, dviejų didžiausių verslininko įmonių fuzija galėtų būti užbaigta dar šiais metais.

    Vis dėlto susijungimo kelias nėra paprastas: įmonėms reikėtų suderinti skirtingus verslo modelius ir įveikti saugumo bei reguliavimo klausimus. Apie derybų eigą ir galimus terminus praneša agentūra „Bloomberg“.

    Galimas susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas stambiausių pastarųjų metų sandorių technologijų ir finansų pasaulyje. Naujas konglomeratas apimtų elektromobilius, energijos kaupimo sistemas, raketas ir palydovų infrastruktūrą.

    Kaip akcentuojama, pagrindinis argumentas, jungiant šiuos verslus, būtų bendros ambicijos spartinti dirbtinio intelekto pritaikymą kosmoso technologijose, autonominiame transporte ir humanoidinių robotų srityje.

    Dirbtinis intelektas jungia, saugumas skiria

    Pasak publikacijoje cituojamo „JPMorgan“ analitiko Rajat Gupta, didžiausios įtampos kyla dėl dviejų faktorių, kurie tarpusavyje kertasi. Vienas jų – „SpaceX“ kontraktai JAV vyriausybei ir gynybos sektoriui, keliantys nacionalinio saugumo reikalavimus.

    Kitas – reikšminga ir pelninga „Tesla“ gamybinė veikla Kinijoje. Tai, vertinant rizikas, gali apsunkinti kelią gauti reguliuotojų pritarimą ir įtikinti akcininkus, ypač jei tektų aiškiai atskirti veiklas ar keisti jų struktūrą.

    Taip pat neatmetama, kad apie sandorį gali būti paskelbta ne iškart: svarstomas scenarijus, pagal kurį pranešimas galėtų nusikelti į 2027 metų pradžią. Tuo metu abiejų įmonių valdybos ir patarėjai, kaip skelbiama, dirba ties valdymo modeliu ir kitomis susijungimo detalėmis.

    Politinis fonas ir planuojami terminai

    Tekste pabrėžiama, kad susijungimas būtų ir politinių nuotaikų išbandymas JAV, ypač atsižvelgiant į tai, jog demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir yra viešai signalizavę, kad gali atidžiau vertinti Musko verslo interesus bei politinius ryšius.

    Spalį pats E. Muskas pranešė, kad abiejų bendrovių valdybos sudarė specialius komitetus iš nepriklausomų narių, kurie nagrinėja susijungimo galimybes. Nurodoma, kad „SpaceX“ rinkos vertė po debiuto biržoje viršija 1,9 trilijono JAV dolerių, o „Tesla“ vertinama maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių.

    Taip pat pranešama, kad „Tesla“ metinis akcininkų susirinkimas numatytas gruodžio 3 dieną. Viena iš praktinių derybų temų – kiek akcijų „SpaceX“ galėtų pasiūlyti „Tesla“ investuotojams kaip sandorio dalį.

    Minimas ir buvęs „Nvidia“ vadovas

    Publikacijoje aptariama ir galimybė, kad būsimame jungtiniame darinyje galėtų atsirasti vietos buvusiam „Nvidia“ vadovui Jensen Huang. Teigiama, kad jis lapkričio 12 dieną pasitraukė iš vienos didžiausių pasaulio bendrovių vadovo pareigų.

    Nurodoma, kad jo pasitraukimo priežastimi tapo viešojoje erdvėje aptartos aplinkybės, susijusios su asmeniniu gyvenimu ir įtarimais dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba. Pats E. Muskas dar prieš oficialų pasitraukimo patvirtinimą tinkle „X“ rašė, kad J. Huang įdarbinimas būtų „garbė“.

    Tuo pat metu primenama, kad „SpaceX“ ir „Tesla“ jau turi bendrų verslo sąsajų – jos bendradarbiauja, be kita ko, įgyvendinant puslaidininkių gamybos projektą Teksase, vadinamą „Terafab“, ir ruošia pagrindą glaudesnėms bendroms operacijoms.

  • „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybą iki 2027-ųjų vasaros pabaigos: nori įvykdyti užsakymus

    „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybą iki 2027-ųjų vasaros pabaigos: nori įvykdyti užsakymus

    „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybos laikotarpį – bendrovė šį modelį ketina gaminti iki 2027-ųjų vasaros pabaigos, kad spėtų įvykdyti daugiau užsakymų. Tai trečiadienį platformoje „X“ pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas.

    Anksčiau E. Muskas buvo paskelbęs, kad nerūdijančio plieno pikapo gamyba turėtų baigtis kitų metų viduryje. Vėliau jis tikslino, jog gamyba truks dar aštuonis mėnesius – iki 2027 metų liepos.

    Dabar, pasak jo, terminas dar kartą stumiamas į priekį: gamyba turėtų tęstis didžiąją rugsėjo dalį. Taip „Cybertruck“ iš viso gautų maždaug 10 mėnesių „atsargos“, palyginti su ankstesniais planais.

    E. Muskas pridūrė, kad toks sprendimas nėra pats geriausias, jei tikslas – maksimalus pelnas, tačiau esą turi būti vietos ir sentimentams. Kartu tai reiškia, kad dalis pirkėjų turės daugiau šansų sulaukti užsakyto automobilio.

    Kas keitėsi „Cybertruck“ planuose

    Praėjusią savaitę vėlyvą vakarą E. Muskas buvo pranešęs apie artėjančią „Cybertruck“ gamybos pabaigą. Tuomet jis aiškino, kad „Tesla“ Teksaso gamykloje reikia daugiau vietos kitų produktų gamybai – minėta ir vairo neturinčių „Cybercab“ modelių kryptis.

    Jis taip pat anksčiau buvo užsiminęs, kad „Tesla“ gali tekti grąžinti dalį rezervacijos įmokų, nes bendrovė nespėtų pristatyti visų iki gamybos pabaigos užsakytų automobilių. Gamybos pratęsimas, bent iš dalies, turėtų padėti sumažinti šią riziką.

    Pardavimai, gerbėjai ir kaina

    Straipsnyje pažymima, kad „Cybertruck“ sulaukė daugiau diskusijų ir prieštaringų vertinimų nei „šaltų“ pardavimų rezultatų. Pasak pramonės vertinimų, nuo pardavimų starto 2023 metų pabaigoje buvo parduota apie 70 000 šių automobilių, nors E. Muskas kadaise kalbėjo apie 250 000 vienetų metinę gamybą.

    Gamybos pratęsimas gali būti ir būdas nuraminti ištikimiausius „Tesla“ gerbėjus, kuriuos supykdė staigus sprendimas atsisakyti modelio. Minima, kad daugiau kaip 5 000 žmonių pasirašė peticiją, raginančią „Cybertruck“ gamybos nenutraukti.

    Tuo pat metu norintiems įsigyti „Cybertruck“ tai gali kainuoti dar brangiau: nurodoma, kad po pranešimo apie modelio atšaukimą „Tesla“ paliko tik aukščiausios komplektacijos trijų variklių „Cyberbeast“ versiją ir pakėlė jos kainą iki 110 000 JAV dolerių.

  • „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ antrą kartą per savaitę pakėlė „Cybertruck“ kainą ir smarkiai susiaurino šio modelio pasirinkimą. Dabar užsakymams palikta tik brangiausia „Cyberbeast“ versija, kainuojanti 109 990 JAV dolerių.

    Kaip rašo „InsideEVs“, pokyčiai įvyko netrukus po to, kai buvo pranešta, jog „Cybertruck“ gamyba artėja prie pabaigos. Gamintojas akivaizdžiai siekia maksimaliai išnaudoti likusį laiką, kol modelis dar parduodamas.

    Anksčiau pirkėjai galėjo rinktis kelias komplektacijas, tačiau jos viena po kitos dingo iš pasiūlos. Straipsnyje teigiama, kad „Tesla“ nutraukė visus „Cybertruck“ variantus, išskyrus aukščiausios klasės „Cyberbeast“.

    Pirkėjams tai reiškia paprastą dalyką: norint įsigyti naują „Cybertruck“, pasirinkimo praktiškai nebeliko, o įėjimo kaina tapo gerokai didesnė nei anksčiau. Taip pat užsimenama, kad tokia strategija gali mažinti naujų užsakymų srautą, kai gamyba jau planuojama uždaryti.

    Kas liko iš „Cybertruck“ pasiūlos

    Pasak publikacijos, šiuo metu užsakymams siūlomas tik tri-variklių „Cyberbeast“ variantas. Kiti anksčiau minėti modeliai, įskaitant „Dual Motor AWD“ ir „Premium AWD“, tapo nepasiekiami.

    Tekste nurodoma, kad „Cyberbeast“ yra brangiausias „Cybertruck“ pavadinimas (nameplate), o jo kaina po dar vieno pakėlimo pasiekė 109 990 JAV dolerių.

    Taip pat pateikiamos šio varianto charakteristikos: 320 mylių EPA įvertinta rida, deklaruojamas 0–60 mylių per valandą įsibėgėjimas per 2,6 sekundės ir reguliuojamo aukščio pakaba.

    Elonas Muskas: užsakymų daugiau nei liks automobilių

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad „Cybertruck“ pabaiga nėra susijusi su tuo, jog modelis būtų nuostolingas. Jo teigimu, šiuo metu užsakymų tempas viršija likusį gamybos pajėgumą.

    Jis taip pat tvirtino, kad, gamybai baigiantis maždaug per 8 mėnesius, bendrovei „teks grąžinti avansus daugeliui žmonių“. Straipsnyje minima, kad „Tesla“ svetainėje nurodomas pristatymo langas užsakant dabar – nuo 2027 metų kovo iki birželio.

    Dideli planai ir kuklesnė realybė

    Publikacijoje primenama, kad „Tesla“ kadaise kalbėjo apie daug didesnius „Cybertruck“ gamybos mastus. Teigiama, jog Teksaso „Gigafactory“ esą pritaikyta gaminti 125 000 „Cybertruck“ per metus, o E. Muskas anksčiau buvo minėjęs ir dar ambicingesnius skaičius.

    Tačiau, remiantis „Reuters“ cituojamais pramonės duomenimis, geriausiais metais 2024-aisiais „Tesla“ pardavė 37 965 tokius automobilius. Straipsnyje taip pat pateikiamas 2025 metų įvertis – apie 20 237 parduotus vienetus.

    Autoriai daro prielaidą, kad pirkėjų, pasirengusių mokėti už tai, ką siūlė „Cybertruck“, galėjo tiesiog nepakakti, o kainos augimas modelio pabaigoje tik dar labiau susiaurina potencialių klientų ratą.

  • Indijos milijardierius meta iššūkį E. Muskui: kuria „Starlink“ alternatyvą su „OneWeb“

    Indijos milijardierius Sunil Bharti Mittal siekia sukurti pasaulinę alternatyvą Elono Musko „Starlink“ ryšiui. Jis remia palydovinio interneto tinklą „OneWeb“, priklausantį Europos operatoriui „Eutelsat“.

    Apie Mittalo planus praneša „Bloomberg“. Verslininkas teigia, kad Europa ir Indija turi turėti savus palydovinio ryšio sprendimus, kad mažintų priklausomybę nuo JAV ir Kinijos komunikacijos infrastruktūros.

    Ši konkurencija svarbi ne vien dėl vartotojams skirto interneto. Palydovinis ryšys vis dažniau laikomas strategine infrastruktūra, susijusia su valstybių saugumu, krizių valdymu ir ryšio kontrolės klausimais.

    Tačiau jėgų pusiausvyra kol kas aiškiai „Starlink“ pusėje: „SpaceX“ valdoma sistema jau turi daugiau kaip 10 tūkst. palydovų, o „OneWeb“ – apie 650.

    „OneWeb“ ir „Starlink“ atotrūkis

    Skirtumas matomas ir pagal klientų skaičių: „Starlink“ pasaulyje aptarnauja mažiausiai 13,6 mln. vartotojų. Toks mastas leidžia greičiau plėsti paslaugas ir stiprinti pozicijas rinkoje.

    Finansiniu požiūriu atotrūkis dar ryškesnis. Per tris mėnesius, pasibaigusius 2026 metų rugsėjį, „Starlink“ iš ryšio paslaugų gavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių pajamų, o „Eutelsat“ žemos orbitos palydovų segmentas, apimantis „OneWeb“, per tą patį laikotarpį sugeneravo 70,9 mln. eurų.

    Mittalas vis dėlto tikina neketinantis trauktis. Jo valdoma „Bharti Airtel“ į „OneWeb“ investavo dar 2015 metais, o po penkerių metų kartu su Jungtinės Karalystės vyriausybe prisidėjo gelbėjant operatorių nuo bankroto.

    Tuomet investuotojai šiam tikslui skyrė 1 mlrd. JAV dolerių, o „Bharti“ vėliau papildomai įnešė dar 500 mln. JAV dolerių.

    Indija – vienas svarbiausių rinkų taikinių

    Vienu kertinių „OneWeb“ plėtros taškų įvardijama Indija. Pranešama, kad operatorius, kaip ir „Starlink“ bei Indijos „Jio“, jau gavo licenciją teikti palydovinio ryšio paslaugas.

    Dėl leidimų taip pat siekia „Amazon“, kuri plėtoja savo žemos orbitos tinklą „Leo“. Vis dėlto komercinių paslaugų startui, kaip nurodoma, dar reikės papildomų reguliuotojų patvirtinimų.

    Mittalas teigia, kad „OneWeb“ gali turėti pranašumą dėl anksčiau pradėtų reguliacinių procedūrų ir jau turimos antžeminės infrastruktūros.

    Milžiniškos išlaidos ir ribotas vietos skaičius rinkoje

    Palydovinio interneto plėtra svarbi ne tik retai apgyvendintoms teritorijoms. Ši technologija vis labiau vertinama ir karinėms reikmėms bei ryšiui užtikrinti ekstremaliomis situacijomis, kai antžeminė infrastruktūra neveikia arba yra pažeidžiama.

    Kartu Mittalas atkreipia dėmesį į šio verslo kainą: palydovų konsteliacijos sukūrimas gali kainuoti apie 10 mlrd. JAV dolerių ir užtrukti septynerius–aštuonerius metus.

    Papildomas iššūkis – palydovų gyvavimo trukmė: juos gali tekti keisti kas penkerius–šešerius metus. Dėl to, pasak Mittalo, pasaulinėje rinkoje ilgainiui gali nelikti vietos dideliam skaičiui tarpusavyje konkuruojančių operatorių.

  • Demokratai perėmė JAV Kongresą: pasaulio lyderių reakcijos, Iranas neslepia pasitenkinimo

    JAV rinkėjai per vidurio kadencijos rinkimus nusprendė dėl ryškaus politinio posūkio Vašingtone – Demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Šis rezultatas iškart sukėlė pasaulio lyderių reakcijų bangą – nuo palankių vertinimų sąjungininkų sostinėse iki atsargesnių pareiškimų šalių, kurios su JAV palaiko įtemptus santykius.

    Kaip skelbia CNN, užsienio politikai rinkimų baigtį vertina kaip galimą signalą apie JAV politinio kurso pokyčius. Komentarai pasirodė ir oficialiuose pranešimuose, ir socialiniuose tinkluose – neretai itin aštriu tonu.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad JAV piliečiai balsavo prieš politiką, kuri, jo žodžiais, skurdina, skatina neapykantą, „mačizmą“, klimato kaitos neigimą ir elitų privilegijas. Jis šį rezultatą sugretino su ankstesniais pokyčiais Brazilijoje, teigdamas matantis panašų trendą.

    Tuo metu kai kurie JAV partneriai pabrėžė demokratinių procesų reikšmę ir signalus, kuriuos, jų manymu, pasiuntė rinkėjai. Kartu netrūko ir pragmatiškų žinučių – kad santykiai su Vašingtonu bus siekiami išlaikyti stabilūs, nepaisant pasikeitusių politinių jėgų Kongrese.

    Europos ir kitų sąjungininkų vertinimai

    Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre interviu naujienų agentūrai „Reuters“ rinkimų rezultatą pavadino stipriu politiniu signalu apie nuotaikų pokytį tarp JAV rinkėjų. Jungtinės Karalystės sveikatos ministras Jamesas Frithas rinkimų naktį apibūdino kaip didelę naktį demokratijai ir Demokratams, kartu patikindamas dėl tvirtų Londono ir Vašingtono santykių.

    Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa taip pat akcentavo, kad demokratų sugrįžimas į įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolę, jo vertinimu, gali atnešti naują etapą tarptautiniuose santykiuose, nes rinkėjų valia esą nuskambėjo aiškiai.

    Lenkijos užsienio reikalų ministro žinutės ir ginčas su Elonu Musku

    Rinkimų atgarsiai persikėlė ir į socialinius tinklus, kur netrūko politinių replikų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis platformoje X pašiepė Lenkijos dešiniųjų laikyseną, siejamą su parama Donaldo Trumpo stovyklai.

    Ministras, perfrazuodamas Biblijos žodžius, parašė: „Iš tiesų sakau jums: prieš gaidžiui pragystant, tris kartus jo išsigins“. Įrašas sulaukė dėmesio tiek Lenkijos, tiek užsienio žiniasklaidoje.

    Vėliau Sikorskis kreipėsi ir į Eloną Muską, primindamas ankstesnes replikas dėl jo politinio vaidmens. „Matai, didysis žmogau, politika sunkesnė, nei galvojai“, – rašė lenkų diplomatas, reaguodamas į Musko komentarą, kad jo „kosminiai lazeriai“, esą kišęsi į rinkimus, šįkart nesuveikė.

    Iranas patenkintas, Kremlius renkasi atsargumą

    Šalys, kurių santykiai su Vašingtonu įtempti, rinkimų baigtį taip pat įvertino, tačiau nevienodai. Irano parlamento pirmininkas Mohammad Bagher Ghalibaf socialiniuose tinkluose teigė, kad amerikiečiai balsavimo biuleteniais pasakė „ne karui“, ir pridūrė, jog Teheranas „remia šią žinutę“.

    Kremlius reagavo santūriau: Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas priminė, kad valdžioje lieka dabartinis prezidentas, ir išreiškė viltį, kad bus tęsiamos iki šiol vykusios „taikos pastangos“. Tuo metu Rusijos parlamentaras Leonidas Sluockis pareiškė, kad respublikonų lyderio situacija šiuo metu yra „absoliučiai neigiama“.

    Ką keičia Demokratų kontrolė abiejuose rūmuose?

    Vidurio kadencijos (midterm) rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl pirmosios prezidento kadencijos pusės. Demokratams perėmus tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, Vašingtone iš esmės pasikeičia politinių jėgų balansas.

    Tokia situacija reiškia, kad teisėkūros procesas taps labiau priklausomas nuo kompromisų, o Kongreso darbotvarkę lems nauja dauguma. Demokratai kartu įgyja daugiau įtakos parlamento komitetams ir gali aktyviau formuoti pozicijas dėl užsienio politikos bei biudžeto klausimų.

    Artimiausi dveji metai, tikėtina, bus intensyvių politinių derybų laikotarpis, o rinkimų rezultatas jau dabar vertinamas kaip reikšmingas fonas būsimai kovai dėl valdžios JAV.

  • Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Rusija palaiko kontaktus su Elonu Musku, o kartu pagyrė „SpaceX“ vadovą kaip išskirtinį talentą. Pasak jo, ryšiai esą reikalingi tam, kad skirtingų valstybių palydovai orbitoje netrukdytų vieni kitiems.

    Šie žodžiai nuskambėjo Rusijai spartinant nuosavos žemosios Žemės orbitos palydovų ryšio sistemos kūrimą. Maskva siekia turėti savarankišką plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kuri būtų mažiau pažeidžiama Vakarų ribojimų ir galėtų būti pritaikyta kariniams poreikiams.

    Kas yra „Rassvet“ projektas

    Rusijoje vystoma palydovų konstelacija „Rassvet“ pristatoma kaip bandymas sukurti vietinį „Starlink“ analogą. Projektą plėtoja bendrovė „Bureau 1440“, o jo vystymas siejamas su valstybės parama ir prioritetu strateginėms technologijoms.

    Remiantis viešais pareiškimais, orbitoje jau yra daugiau nei 30 šio projekto palydovų, tačiau pats Putinas pabrėžė, kad tai tik pradžia. Tuo pat metu jis palygino apimtis su „SpaceX“ pasiekimais, akcentuodamas, kad „Starlink“ konstelacija yra gerokai didesnė.

    Karas Ukrainoje ir ryšio svarba

    Palydovinis internetas tapo vienu svarbiausių modernios karybos įrankių, ypač kai antžeminė infrastruktūra pažeidžiama ar sunaikinama. Tokios sistemos leidžia palaikyti ryšį, koordinuoti veiksmus ir perduoti duomenis vietovėse, kur mobilusis ryšys neveikia arba yra slopinamas.

    Ukrainos pusėje „Starlink“ yra plačiai naudojamas ryšiui ir logistikai, todėl Rusijos siekis kurti alternatyvą vertinamas ir per karinių pajėgumų didinimo prizmę. Viešojoje erdvėje taip pat skamba teiginiai, kad „Rassvet“ galėtų būti orientuotas į karinius scenarijus, įskaitant dronų valdymą ir duomenų perdavimą.

    Ką tai reiškia Europai

    Europai Rusijos planai reiškia augančią riziką, jog Maskva įgis daugiau savarankiškumo palydovinės komunikacijos srityje. Net ir nepilna konstelacija gali sudaryti periodinius ryšio langus virš konkrečių teritorijų, o didėjant palydovų skaičiui didėja ir ryšio stabilumas.

    Ilgesnėje perspektyvoje tai gali sustiprinti Rusijos gebėjimą vykdyti karines operacijas ir sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų antžeminių tinklų. Kartu tai papildomas signalas, kad palydovinės komunikacijos infrastruktūra tampa geopolitinės konkurencijos lauku.