CP v2

Tag: Emmanuelis Macronas

  • Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.

    Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.

    Kas kelia daugiausia nerimo

    Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.

    NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas

    NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.

    Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.

    Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau

    Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.

    Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.

    Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.

  • Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka prieš naftotiekį

    Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.

    Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.

    Kas labiausiai neramina Europą?

    Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.

    Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.

    Prancūzijos ir Italijos sprendimai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.

    „Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.

    „Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Vokietija ir Ispanija didina spaudimą

    Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.

    „Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.

    Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę

    Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.

    Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.

  • Mirė Catherine Ringer: Prancūzijos muzikos ikoną prisimena Emmanuelis Macronas ir scena

    Mirė Catherine Ringer: Prancūzijos muzikos ikoną prisimena Emmanuelis Macronas ir scena

    Prancūzijos muzikos pasaulis neteko vieno ryškiausių savo balsų: rugsėjo 14 dieną, būdama 68-erių, nuo vėžio mirė dainininkė Catherine Ringer. Ji buvo grupės Les Rita Mitsouko lyderė, išgarsėjusi unikaliu tembru, teatrališku atlikimu ir drąsa nepaklusti žanrų rėmams.

    Žinia apie atlikėjos mirtį sukėlė plačią užuojautos ir pagarbos bangą ne tik tarp muzikantų, bet ir politikoje bei kultūros lauke. Catherine Ringer viešasis įvaizdis Prancūzijoje daugelį metų siejosi ne vien su populiariais hitais, bet ir su ryškia laikysena visuomenės klausimais.

    Reakcijos iš Eliziejaus rūmų

    Užuojautą pareiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs, kad Catherine Ringer buvo sunkiai apibūdinama ir neįspraudžiama į rėmus asmenybė. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose priminė ir vieną iš pastarųjų metų ryškesnių atlikėjos pasirodymų valstybiniuose renginiuose.

    Eliziejaus rūmai taip pat paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame apžvelgtas jos kelias nuo ankstyvų scenos patirčių iki proveržio, įvykusio po pažinties su Fred Chichin. Kartu jie sukūrė Les Rita Mitsouko – duetą, kurio estetika derino roko energiją, pop melodiką ir avangardo elementus.

    Les Rita Mitsouko fenomenas

    Platesnę auditoriją duetas pasiekė 1980-ųjų viduryje, kai daina Marcia Baïla tapo vienu atpažįstamiausių Prancūzijos poproko kūrinių. Grupės skambesys ir vaizdinė kalba išsiskyrė ironija, provokacija ir stipria scenine charizma, kurią įkūnijo Catherine Ringer.

    Po Fred Chichin mirties 2007 metais atlikėja tęsė solinę veiklą ir periodiškai grįždavo prie Les Rita Mitsouko repertuaro, išlaikydama ryšį su gerbėjais per koncertus ir naujus projektus. Prancūzijos kultūros erdvėje ji buvo apibūdinama ir kaip populiariosios muzikos žvaigždė, ir kaip menininkė, kuri nevengė rizikos.

    Atminimas už muzikos ribų

    Užuojautos žinutės pasirodė iš įvairių politinių stovyklų atstovų, pabrėžusių jos aktyvumą ir principingumą, ypač kalbant apie lyčių lygybę ir viešą kovą su seksizmu. Catherine Ringer dažnai buvo minima kaip asmenybė, kuri feminizmą demonstravo veiksmais dar tuomet, kai šis terminas nebuvo kasdienės politinės darbotvarkės dalis.

    Muzikos bendruomenėje ją prisiminė skirtingų kartų atlikėjai, o socialiniuose tinkluose netrūko asmeninių istorijų apie tai, kaip jos dainos tapo tam tikrų laikotarpių simboliu. Užuojautos žinutės ir prisiminimai sklido ir iš aktorių, televizijos veidų bei kitų kultūros atstovų, rodydami, kad jos įtaka gerokai peržengė vien sceną.

    Catherine Ringer palikimas siejamas su laisve kurti, drąsa kalbėti ir gebėjimu populiariojoje muzikoje išlaikyti savitumą. Jos kūryba ir šiandien laikoma vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip prancūziškas poprokas gali būti kartu masiškas ir nepatogus, elegantiškas ir aštrus.

  • Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, anot „The Wall Street Journal“, vertina galimybę Kanadą priartinti prie Europos Sąjungos dar labiau nei leidžia dabartiniai susitarimai, įskaitant idėją dėl vadinamojo asociuotos narės statuso. Tokios kategorijos ES teisėje šiuo metu nėra, tačiau, šaltinių teigimu, Briuselyje svarstoma, ar būtų įmanoma sukurti specialų formatą strateginiams partneriams.

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Otava yra įsivėlusi į aštrų prekybos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis: abiejose pusėse galioja dideli muitai, o deeskalacijos ženklų mažai. Tokiose sąlygose Kanada ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sustiprinti alternatyvius ekonominius bei saugumo ryšius.

    Ko siektų Ottawa ir Briuselis?

    Pasak publikacijos, Kanada ir ES svarsto platesnį bendradarbiavimą ne tik prekių prekyboje, bet ir paslaugų, darbuotojų judumo bei strateginėse srityse. Tarp įvardijamų krypčių minimi energetika, dirbtinis intelektas, gynyba ir kritinės žaliavos, kurios ypač svarbios tiek pramonei, tiek perėjimui prie švaresnės energetikos.

    Taip pat aptariami didesnės apimties bendri projektai, susiję su povandeniniais kabeliais, duomenų centrais, debesijos infrastruktūra ir palydoviniais tinklais. Tokie planai atspindi Europos pastangas stiprinti skaitmeninį ir strateginį atsparumą, o Kanados siekį tapti patikimu partneriu transatlantinėse tiekimo grandinėse.

    Kodėl asociuotos narės modelis būtų sudėtingas?

    Nors idėja skamba patraukliai, bet kokio „asociuotos narės“ statuso sukūrimas susidurtų su ES taisyklėmis ir instituciniu procesu, nes Bendrija turi aiškiai apibrėžtus narystės kriterijus ir sutartinius rėmus. Praktikoje tai reikštų ilgą politinių derybų kelią ir sudėtingą kompromisų paiešką tarp valstybių narių.

    Vis dėlto pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie diferencijuotą integraciją ir lanksčius modelius valstybėms, kurios nori glaudesnio ryšio, bet nesiekia ar negali tapti visateisėmis narėmis. Tokią kryptį anksčiau minėjo ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie asociuotos narystės idėją, pirmiausia sietą su Ukraina, bet teoriškai pritaikomą ir kitiems artimiems partneriams.

    Artimiausi signalai iš Strasbūro ir Paryžiaus

    Pranešimas pasirodė prieš Marko Carney kalbą Europos Parlamente Strasbūre, kur jis turėtų išdėstyti Kanados ir ES santykių viziją geopolitinio spaudimo ir ekonominių rizikų kontekste. Europos Komisija į žurnalistų prašymą pakomentuoti šią informaciją viešai nereagavo.

    Papildomą politinį foną kuria ir planuojamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Marko Carney vizitas į Prancūzijos teritoriją Sen Pjerą ir Mikeloną, esančią netoli Kanados Atlanto pakrantės. Paryžius šį vizitą pristato kaip Kanados ir Prancūzijos artumo bei bendrų demokratinių vertybių demonstraciją didėjančių įtampų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aplinkoje.

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžė, kad abi šalys siekia stiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai pasaulyje, kuriame sugrįžta „galios politika“, auga geopolitinės įtampos ir atsiranda naujų priklausomybių. Tai signalas, kad diskusijos dėl Kanados vietos Europos saugumo ir ekonomikos architektūroje gali tapti ne vien simbolinės, bet ir praktiškai svarbios.

  • Macronas meta naują iššūkį Kanams: Prancūzija skelbia tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį

    Macronas meta naują iššūkį Kanams: Prancūzija skelbia tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė planus rengti Tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį, kuris, jo teigimu, turėtų tapti aukšto prestižo pasauliniu kultūros ir kūrybinių industrijų įvykiu. Apie iniciatyvą jis kalbėjo kultūros sektorių vienijančiame susitikime, pabrėždamas, kad žaidimai seniai peržengė pramogos ribas.

    „Esu tvirtai įsitikinęs, kad vaizdo žaidimai yra mūsų kultūros dalis, todėl festivalis nuo pat pradžių turi būti matomas kaip globalus įvykis kūrybai, inovacijoms, žaidėjams ir industrijai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Prezidentas savo argumentus grindė ir šalies žaidimų kūrimo ekosistema. Pasak jo, Prancūzijoje veikia 575 studijos, kuriose dirba apie 10 000 žmonių, o sektoriaus apyvarta siekia apie 4 mlrd. eurų.

    Macronas taip pat priminė pastarųjų metų ryškius prancūzų kūrėjų laimėjimus, kurie sustiprino šalies ambicijas tapti vienu Europos žaidimų centrų. Viešosios politikos požiūriu tai dera su platesne tendencija, kai valstybės vis dažniau remia kūrybines industrijas kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

    Kol kas neatskleidžiama nei tiksli festivalio data, nei finansavimo modelis, tačiau iš prezidento pasisakymų matyti tikslas sukurti mastu prilygstantį renginį, kuris galėtų konkuruoti su didžiausiais Europos industrijos susibūrimais. Prancūzijos žiniasklaidoje ir industrijos bendruomenėje aptariama, kad pirmasis renginys teoriškai galėtų įvykti 2027 metų vasarą Monpeljė.

    Monpeljė minimas kaip vienas favoritų dėl jau susiformavusio kūrybinio klasterio ir to, kad mieste bei regione veikia tarptautiniu mastu žinomos studijos. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo organizacinės struktūros, partnerių ir to, ar festivalis bus orientuotas labiau į profesionalų rinką, ar į plačiąją auditoriją.

    Jei projektas bus įgyvendintas, Prancūzija sieks festivalį pozicionuoti ne tik kaip žaidimų pristatymų vitriną, bet ir kaip kultūros renginį, kuriame svarbus dėmesys būtų skiriamas meninei vertei, technologinėms inovacijoms, talentų ugdymui ir tarptautinėms koprodukcijoms. Industrijai tai galėtų reikšti naują platformą Europoje, kur susitinka kūrėjai, leidėjai, investuotojai ir žaidėjų bendruomenės.

  • Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pareiškė, kad Jungtinės Karalystės siekis laikytis Europos Sąjungos taisyklių apsunkina planus plėsti praėjusiais metais sudarytą prekybos susitarimą su Donaldo Trumpo administracija. Jo teigimu, Londonas po „Brexit“ taip ir neišnaudojo didesnės reguliacinės laisvės.

    Interviu laikraščiui „Financial Times“ Greeris sakė, kad JAV pusė tikėjosi ryškesnio britų posūkio į liberalesnę prekybos politiką, ypač prekių standartų srityje. Pasak jo, derybose nuolat atsiremiama į argumentą, kad sprendimus reikia derinti su ES pozicija.

    „Jūs esate laisvi nuo ES, tai kodėl neatsiveriate labiau ir nepriimate amerikietiškų standartų prekių? Bet atsakymas dažnai būna, kad reikia palaukti, ką pasakys ES“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Šie komentarai nuskambėjo Jungtinės Karalystės vyriausybei svarstant glaudesnį bendradarbiavimą su ES po „Brexit“ laikotarpio. Dabartinis ministras pirmininkas Andy Burnham viešai pabrėžė, kad visuomenė pavargo nuo aiškios krypties stokos, o dalis verslo tikisi stabilesnių santykių su pagrindine eksporto rinka.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Londone taip pat signalizavo, kad Paryžius ir Londonas pasirengę kalbėtis apie platesnį Jungtinės Karalystės santykių atnaujinimą su ES. Tikimasi, kad iki metų pabaigos gali įvykti svarbus ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio susitikimas, kuriame būtų aptartos prekybos, saugumo ir reguliacinio suderinamumo kryptys.

    Kontekstas jautrus ir dėl ankstesnio prekybos susitarimo su JAV. 2025 metais paskelbtas susitarimas numatė tarifų mažinimą kai kurioms britiškoms prekėms, tarp jų prabangiems automobiliams, taip pat plienui ir aliuminiui, po to, kai Vašingtonas buvo įvedęs plataus masto muitų paketą partneriams.

    Tačiau didžiausi ginčai kilo dėl žemės ūkio ir maisto standartų. Jungtinė Karalystė ne kartą kartojo, kad papildomas JAV produktų importas neturėtų mažinti britiškų maisto saugos reikalavimų, o viešojoje erdvėje ypač jautriai vertintos diskusijos dėl paukštienos apdorojimo ir jautienos gamybos praktikų.

    Greerio pastabos atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria Londonas: vienu metu išlaikyti sklandžią prekybą su ES ir tuo pačiu maksimaliai išplėsti prieigą prie JAV rinkos. Ekspertai pabrėžia, kad kuo labiau Jungtinė Karalystė derina taisykles su ES, tuo mažiau erdvės lieka atskirai pripažinti JAV standartus, ypač maisto, chemijos ir pramonės sertifikavimo srityse.

    Kita jautri derybų tema – vaistai ir jų kainodara. Straipsnyje minėta, kad siekdama išvengti JAV muitų kai kuriems farmacijos produktams Jungtinė Karalystė sutiko mokėti didesnes kainas už dalį vaistų, o tai kelia politinių klausimų dėl ilgalaikio poveikio sveikatos sistemai ir biudžetui.

    Artimiausiais mėnesiais Londonui teks apsispręsti, ar prioritetas bus gilesnis ekonominių taisyklių suderinimas su ES, ar didesnė derybinė laisvė su JAV. Abi kryptys gali duoti naudos, tačiau kiekviena jų reiškia ir kompromisus, kurie ypač ryškūs jautriausiuose sektoriuose: maisto standartų, pramonės reguliavimo ir vaistų rinkos.

  • Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Istorinis eksponato „vizitas“

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų rugsėjo 2 dieną lankysis Londone ir Britų muziejuje atidarys parodą, skirtą Bajė gobelenui. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis apie Vilhelmo Užkariautojo žygį ir Anglijos užkariavimą 1066 metais.

    Eliziejaus rūmų teigimu, vizito ašis yra gobeleno paskolinimas, vadinamas išskirtiniu įvykiu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos buvo politiškai ir simboliškai svarbus žingsnis.

    Parodos datos ir išskirtinis eksponavimas

    Britų muziejus skelbia, kad paroda lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Pirmiesiems keturiems mėnesiams jau parduota 100 000 bilietų, o tai rodo itin didelį visuomenės susidomėjimą.

    Londone maždaug 70 metrų ilgio lininė siuvinėjimo juosta bus eksponuojama paguldyta, o ne pakabinta vertikaliai, kaip ilgą laiką būdavo Bajė mieste Normandijoje. Muziejus teigia, kad toks pateikimas leidžia geriau suvokti kūrinio mastą ir naratyvo vientisumą.

    Diskusijos dėl būklės ir saugumo

    Gobeleno pervežimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo specialistų kritiką, nes kūrinys yra trapus ir jautrus aplinkos pokyčiams. Viešojoje erdvėje buvo primenama apie audinio pažeidimus, įskaitant dešimtis įplyšimų ir tūkstančius skylučių, todėl baimintasi negrįžtamos žalos.

    Vis dėlto Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pegard po apsilankymo Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės. Oficialiai akcentuojama, kad transportavimas ir pristatymas buvo organizuoti laikantis griežtų konservavimo reikalavimų.

    Macrono susitikimai Londone

    Vizito metu E. Macronas taip pat planuoja išsamų pirmąjį pokalbį su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prancūzijos prezidentūra nurodo, kad ryšys su nauja vyriausybės vadovybe buvo užmegztas greitai, o koordinacija tarptautiniais klausimais turėtų išlikti intensyvi.

    Taip pat numatoma galimybė prezidentui pasveikinti karalių Karolį III, nors detalių dėl susitikimo formato neatskleidžiama. Paryžius šį vizitą pristato kaip progą stiprinti dvišalius ryšius, pasitelkiant ir kultūros, ir politikos darbotvarkes.

  • Mirė prancūzų radijo ir TV legenda Philippe Bouvard: Emmanuelis Macronas jį pavadino laisva dvasia

    Mirė prancūzų radijo ir TV legenda Philippe Bouvard: Emmanuelis Macronas jį pavadino laisva dvasia

    Prancūzijoje mirė ilgametis žurnalistas, radijo laidų vedėjas ir televizijos veidas Philippe Bouvard. Jam buvo 96 metai, o žinia apie jo mirtį pirmadienį paskatino platų kolegų, politikų ir pramogų pasaulio atstovų atminimą.

    Philippe Bouvard daugeliui prancūzų tapo atpažįstamas kaip RTL eterio balsas ir vienas ryškiausių šalies humoristinės publicistikos vardų. Jo karjera truko daugiau nei šešis dešimtmečius, o svarbiausi darbai apėmė ir radiją, ir televiziją, ir leidybą.

    RTL eterio simbolis

    Plačiausiai jis žinomas kaip kasdienės RTL humoristinės laidos Les Grosses Têtes kūrėjas ir vedėjas. Šią laidą jis vedė nuo 1977 iki 2014 metų, o ji tapo vienu ilgiausiai gyvavusių ir labiausiai atpažįstamų prancūziško radijo formatų.

    Po pasitraukimo iš Les Grosses Têtes jis tęsė darbą su laida Allô Bouvard, kurią vedė nuo 2014 metų iki pasitraukimo į pensiją 2025 metais, sulaukęs 95 metų. Bouvard vardas ilgainiui tapo sinonimu laidoms, kuriose humoras derinamas su aktualijomis ir aštria replika.

    Skelbiama, kad jis buvo pripažintas ir rekordininku kaip laidų vedėjas, ilgiausiai dirbęs vienoje radijo stotyje pagal transliacijos laiką ir sezonų skaičių. Šis faktas dažnai minėtas kalbant apie jo išskirtinę ištvermę eteryje.

    Macrono žinutė ir kolegų reakcijos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, reaguodamas į netektį, pabrėžė Bouvard įtaką kelioms kartoms klausytojų. Jo teigimu, Prancūzija neteko žmogaus, kurio balsas ir tonas ilgus metus lydėjo visuomenę.

    „Philippe Bouvard lydėjo kartas savo balsu, sąmoju, laisvu tonu ir humoru. Prancūzija neteko laisvos dvasios“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Į Bouvard mirtį sureagavo ir kiti žinomi Prancūzijos žurnalistikos bei televizijos atstovai. Ilgametis laidų vedėjas Michel Drucker jį apibūdino kaip išskirtinai talentingą žmogų, pabrėždamas jo profesionalumą ir gebėjimą palikti ryškų pėdsaką profesijoje.

    Kuo išsiskyrė Philippe Bouvard?

    Philippe Bouvard gimė 1929 metų gruodžio 6 dieną Coulommiers mieste Seine-et-Marne departamente. Viešojoje erdvėje jis dažnai apibūdinamas kaip smalsus, aštraus proto ir linkęs į žaismingą ironiją, kuri tapo jo stiliaus dalimi.

    Be darbo eteryje, jis rašė ir publikavo didelės apimties tekstus spaudoje bei leido knygas. Skelbta, kad per karjerą jis parengė daugiau nei 30 000 straipsnių ir išleido daugiau nei 50 knygų, taip sustiprindamas savo, kaip vieno produktyviausių autorių, reputaciją.

    Ypatinga Bouvard vieta Prancūzijos kultūroje siejama ir su tuo, kad jo laidose buvo pastebėta bei iškelta nemažai komedijos ir televizijos talentų. Jo vadovautuose formatuose plačiau išgarsėjo tokie vardai kaip Muriel Robin, Mimie Mathy, Michèle Bernier, Pascal Légitimus, taip pat duetas Chevallier ir Laspalès.

    RTL vadovybė, anksčiau komentuodama jo pasitraukimą iš aktyvaus darbo, pabrėžė, kad Bouvard prisidėjo prie radijo atsinaujinimo ir humoro žanro įtvirtinimo pagrindiniame eteryje. Šis vertinimas dažnai kartotas ir po žinios apie jo mirtį, akcentuojant jo įtaką prancūziškai pramoginei publicistikai.

  • Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Prancūzija ir Saudo Arabija pasirašė susitarimą dėl maždaug 6 mlrd. eurų investicijos į tris pramogų parkus, kurie turėtų iškilti apie 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus. Apie projektą pranešta Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salman vizito Prancūzijoje metu.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinka teigia, kad projektas yra vienas ambicingiausių pastarųjų metų bandymų sukurti naują tarptautinį traukos tašką, galintį prilygti didžiausiems Europos pramogų centrams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus būtų sukurta apie 22 000 darbo vietų, tačiau konkretūs terminai kol kas nenurodomi.

    Parkai šalia Paryžiaus

    Skelbiama, kad parkai būtų statomi ir atidaromi etapais, o statybos gali užtrukti kelerius metus. Kol kas neatskleidžiama, kur tiksliai bus pasirinkta teritorija ir kokie infrastruktūros sprendimai numatyti, tačiau pabrėžiama, kad objektai turėtų būti lengvai pasiekiami iš sostinės regiono.

    Vienas parkų, pasak Prancūzijos prezidento patarėjo, galėtų būti siejamas su japonų popkultūra ir anime, konkrečiau su Dragon Ball Z, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra. Kitų dviejų parkų tematikos taip pat neįvardijamos, paliekant erdvės tiek licencijuotoms franšizėms, tiek originalioms koncepcijoms.

    Politika, ekonomika ir kritika

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad investicija dera su programa, kuria siekiama pritraukti didelio masto užsienio kapitalą ir kurti darbo vietas. Pastaraisiais metais Europa aktyviai varžosi dėl turizmo, pramogų ir paslaugų sektoriaus investicijų, o pramogų parkai dažnai vertinami kaip ilgalaikį lankytojų srautą generuojantys projektai.

    „Tai nauja pasaulinė kryptis, kuri sukurs darbo vietas ir stiprins šalies patrauklumą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto Mohammedo bin Salman vizitas Prancūzijoje sulaukė ir kritikos. Dalies žurnalistų organizacijų teigimu, Prancūzijos institucijos neturėtų ignoruoti žmogaus teisių klausimų, o viešojoje erdvėje vėl prisimenama 2018 metais Stambule Saudo Arabijos konsulate nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi byla.

    Prancūzijos prezidento institucija, paklausta apie sprendimą bendradarbiauti su Rijadu nepaisant kritikos, laikosi pozicijos, kad investicijų pritraukimo procesas nėra skirtas kitų valstybių moraliniam vertinimui. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja strateginius ryšius ir ekonominę naudą, ypač kai globalioje rinkoje didėja konkurencija dėl kapitalo.

    Papildomi kontraktai su prancūzais

    Vizito metu paskelbta ir apie kitus susitarimus su Prancūzijos įmonėmis. Vienas jų siejamas su laivybos grupe „CMA CGM“ ir Džidos uosto plėtra, o kitas – su geležinkelių gamintoja „Alstom“, kuri turėtų tiekti traukinius Rijado metro.

    Minėtų kontraktų vertės buvo nurodytos JAV doleriais, tačiau viešai skelbiamuose pranešimuose jų suma eurais gali kisti priklausomai nuo valiutų kursų pasirašymo dieną. Šie susitarimai rodo, kad Prancūzija siekia išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ne tik turizmo ir pramogų, bet ir logistikos bei transporto infrastruktūros srityse.

  • Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos politinėje arenoje bręsta naujas posūkis: europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas ruošiasi oficialiai paskelbti dalyvausiantis 2027 metų prezidento rinkimuose. Politikas, vadovaujantis centro kairės judėjimui „Place publique“, apie sprendimą ketina pranešti vakaro pagrindinio laiko interviu per televiziją TF1.

    46 metų buvęs eseistas pastaraisiais mėnesiais signalizavo, kad sieks platesnės kairės stovyklos mobilizacijos ir kalba apie naują patriotinio susitarimo idėją. Jo įėjimas į lenktynes stiprina ir taip gausų kandidatų sąrašą, ypač kairėje, kur jau dabar ryškėja konkurencija dėl vieno bendro lyderio.

    Glucksmanno sprendimas turi ir tiesioginį šalutinį poveikį žiniasklaidoje. Jo partnerė, žurnalistė Léa Salamé, dirbanti visuomeniniame kanale France 2, anksčiau yra pareiškusi, kad kampanijos metu trauksis iš pagrindinių laidų, kad būtų išvengta interesų konflikto.

    Rinkimų fonas Prancūzijoje įtemptas: kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen siekia dar vieno bandymo pasiekti Eliziejaus rūmus, o prezidento Emmanuelio Macrono aplinkoje dėl įpėdinystės taip pat kalbama apie kelis galimus kandidatus. Macronas, pagal Konstituciją, po dviejų kadencijų siekti trečios nebegali, todėl centristų stovykloje tikėtina intensyvi atranka.

    Kairėje konkurencija ne mažiau aštri: Jean-Lucas Mélenchonas siekia prezidento posto jau ketvirtą kartą, o Žaliųjų lyderė Marine Tondelier tęsia kampaniją, nors laukiasi. Tuo pat metu dalis Socialistų partijos lyderių svarsto kandidatuoti, o viešojoje erdvėje minimas ir buvęs prezidentas François Hollande’as.

    Apklausos Glucksmannui šiuo metu priskiria apie 10–12 proc. rinkėjų palaikymą, o tai laikoma solidžiu startu, tačiau ne garantija patekti į antrąjį turą. Jo politinį svorį sustiprino ankstesni Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jo vedamas socialistų ir „Place publique“ sąrašas surinko 13,8 proc. balsų ir tapo ryškiausiu kairės rezultatu.

    Siekiant išvengti balsų išskaidymo, Socialistų partija ir „Place publique“ planuoja spalį rengti pirminius rinkimus, kad išsirinktų vieną kandidatą. Diskusijose dominuoja klausimas, kas turės teisę balsuoti: dalis socialistų pasisako už uždaresnį modelį, kuriame dalyvautų tik partijų nariai ir artimas socialdemokratinis elektoratas.

    Glucksmannas dažnai pristatomas kaip labiau reformistiškas ir centristiškas nei tradicinė Socialistų partija, tačiau jam būtina platesnė organizacinė atrama. Būtent todėl bendradarbiavimas su senąja partine struktūra laikomas kertiniu, jei jis sieks realiai konkuruoti su didžiųjų stovyklų kandidatais nacionaliniu mastu.

    Politikas taip pat žinomas kaip ryškus Europos Sąjungos šalininkas ir griežtas kraštutinių dešiniųjų kritikas. Užsienio politikos temose jis laikosi kietos linijos Rusijos atžvilgiu ir remia Ukrainą, o tokia laikysena kampanijoje gali tapti tiek stiprybe, tiek taikiniu oponentams, ypač diskutuojant apie gynybą, sankcijas ir ekonomikos spaudimą.

    „Esu nepriklausoma ir sąžininga žurnalistė, laisva moteris“, – sakė Léa Salamé, anksčiau aiškindama, kad visuomenės klausimai dėl jos situacijos kampanijos metu yra suprantami.

    Kol kas Glucksmanno kandidatūra labiau keičia kairės flango matematiką nei visos šalies prognozes, tačiau būtent tokie startai dažnai tampa ilgos kampanijos lūžio tašku. Artimiausi mėnesiai parodys, ar jis sugebės sutelkti platesnį elektoratą ir išlaikyti impulsą iki pirminių rinkimų, kurie gali nulemti, kas taps pagrindiniu kairės veidu 2027 metais.