Tag: Emmentalis

  • Šis geltonas sūris beveik be laktozės: „Emmentaler“ nauda nustebins net skeptikus

    Šis geltonas sūris beveik be laktozės: „Emmentaler“ nauda nustebins net skeptikus

    Emmentalio vardu šiandien vadinama daug šveicariško tipo sūrių, tačiau klasikinis atskaitos taškas yra Emmentaler iš Emės upės slėnio Šveicarijoje. Tradicinis Emmentaler AOP gaminamas iš karvės pieno ir brandinamas mažiausiai 4 mėnesius, o skonis nuo švelniai saldaus jaunose versijose pereina į ryškesnį ir pikantiškesnį ilgesnio brandinimo sūriuose.

    Garsiosios emmentalio skylės nėra gamybos klaida. Brandinimo metu vykstant propioninei fermentacijai bakterijos išskiria anglies dioksidą, o dujos, įstrigusios tvirtoje sūrio masėje, suformuoja apvalias ertmes. Tas pats procesas prisideda ir prie būdingo švelniai riešutinio aromato.

    Žmonės, netoleruojantys laktozės, dažnai automatiškai atsisako pieno produktų, tačiau su ilgai brandintais sūriais situacija kitokia. Gamybos metu pieno rūgšties bakterijos laktozę paverčia pieno rūgštimi, todėl tradicinis ilgai brandintas emmentalis gali būti natūraliai beveik be laktozės.

    Vis dėlto svarbu skaityti etiketes, nes emmentalio tipo sūriai gaminami ir už Šveicarijos ribų, pagal skirtingas technologijas. Dėl to gali skirtis ne tik skonis, bet ir sudėtis, įskaitant laktozės kiekį bei druskos ar riebalų proporcijas.

    Maistine prasme emmentalis yra kaloringas produktas: 100 gramų dažniausiai turi apie 380–400 kilokalorijų, maždaug 28–29 gramus baltymų ir apie 29–31 gramą riebalų, o angliavandenių būna nedaug. Tikslios vertės priklauso nuo brandinimo trukmės ir konkretaus gamintojo receptūros.

    Didžiausi emmentalio privalumai siejami su visaverčiais baltymais ir kalciu, kurie svarbūs kaulams, dantims ir raumenims. Be to, sūris paprastai suteikia fosforo, vitamino A ir B grupės vitaminų, tarp jų ir vitamino B12, reikalingo nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

    Kitas dažnai minimas tradicinio Emmentaler AOP bruožas yra santykinai nedidelis druskos kiekis, tačiau jis nebūtinai toks pats visuose emmentalio tipo sūriuose. Todėl renkantis verta palyginti maistingumo lenteles ir sudėtį, ypač jei ribojate druską ar sočiuosius riebalus.

    Virtuvėje emmentalis vertinamas dėl švelnaus skonio ir gero lydumo. Jis tinka sumuštiniams, omletams, makaronams, apkepams ar fondiu, taip pat dera su keptomis bulvėmis ir daržovėmis, pavyzdžiui, brokoliais ar cukinijomis.

    Norint subalansuotesnio užkandžio, emmentalį galima derinti su kriauše, vynuogėmis, riešutais ir pilno grūdo duona. Taip sūris tampa ne vien riebalų ir baltymų šaltiniu, bet ir patiekalo dalimi, kurioje daugiau skaidulų bei naudingų nesočiųjų riebalų.

    Nors emmentalis gali būti vertinga mitybos dalis, porcijos dydis turi reikšmę. Tai koncentruotas energijos ir sočiųjų riebalų šaltinis, o jų perteklius siejamas su nepalankiais MTL cholesterolio pokyčiais, todėl atsargiau jį turėtų vartoti turintys padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Praktiškas sprendimas yra rinktis kelias plonas riekeles ar nedidelį kiekį tarkuoto sūrio vietoj storos sluoksnio apkepuose. Taip išlaikomas skonis ir maistinė vertė, bet patiekalas neperkraunamas kalorijomis ir riebalais.

  • Emmentalio paslaptis: kodėl šis geltonasis sūris turi skyles ir kuo jis išsiskiria?

    Emmentalis yra brandintas šveicariškas kietasis sūris, gaminamas iš karvės pieno ir kilęs iš Emmentalio regiono. Jis atpažįstamas dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir didelių skylučių, kurios tapo savotišku šio sūrio „parašu“.

    Skylės emmentalyje atsiranda natūraliai vykstant fermentacijai brandinimo metu. Dalis bakterijų gamina anglies dioksidą, o dujų burbuliukai, įstrigę sūrio masėje, ir suformuoja vadinamąsias akis.

    Mitybos požiūriu emmentalis vertinamas kaip baltymų šaltinis: 100 gramų šio sūrio gali būti apie 27 gramus baltymų. Baltymai svarbūs raumenų audinių palaikymui ir atsistatymui, todėl jų pakankamas kiekis aktualus fiziškai aktyviems žmonėms.

    Kartu emmentalis aprūpina ir mineralais, ypač kalciu bei fosforu, kurie svarbūs kaulams ir dantims. Tačiau tai ir gana kaloringas produktas: 100 gramų gali turėti apie 393 kilokalorijas ir maždaug 31 gramą riebalų, todėl porcijų dydis tampa svarbus tiems, kurie mažina energijos kiekį racione.

    Neretai pabrėžiama, kad emmentalis gali turėti mažiau natrio nei dalis kitų brandintų sūrių, bet tikslius skaičius lemia gamintojas ir konkreti receptūra. Dėl to perkant verta palyginti etiketes ir rinktis pagal individualius poreikius, ypač jei ribojate druską.

    Virtuvėje emmentalis yra universalus: jis tinka sumuštiniams, skrudintoms bagetėms, makaronų apkepams ir patiekalams, kuriuose svarbus tolygus tirpimas. Kaitinamas jis tampa kremiškas ir švelnus, todėl dažnai pasirenkamas tada, kai norisi subtilaus, ne per aštraus sūrio skonio.

  • Šis geltonasis sūris laikomas vienu sveikesnių: mažiau druskos, beveik nėra laktozės

    Geltonųjų sūrių lentynoje emmentalis dažnai išsiskiria ne tik didelėmis skylėmis, bet ir sudėtimi. Tai šveicariškos kilmės kietasis sūris, gaminamas iš karvės pieno ir brandinamas kelis mėnesius, o būtent brandinimo procesas keičia tiek skonį, tiek maistinę vertę.

    Brandinant sūrį, fermentacijos bakterijos gamina anglies dioksidą, todėl masėje susidaro būdingos ertmės. Tuo pat metu jos skaido dalį pieno cukraus, todėl ilgiau brandintas emmentalis paprastai turi labai mažai laktozės, o kai kuriais atvejais jos praktiškai nelieka.

    Emmentalis vertinamas ir dėl baltymų bei mineralų: geltonieji sūriai apskritai yra koncentruotas baltymų ir kalcio šaltinis, o emmentalyje taip pat būna fosforo. Šios medžiagos siejamos su normalia kaulų ir dantų būkle, ypač kai mityboje trūksta pieno produktų ar kitų kalcio šaltinių.

    Dar viena dažnai minima priežastis, kodėl šis sūris laikomas palankesniu pasirinkimu, yra santykinai mažesnis druskos kiekis, lyginant su dalimi kitų kietųjų sūrių. Vis dėlto konkrečios reikšmės priklauso nuo gamintojo ir brandinimo trukmės, todėl verta palyginti etiketes, ypač jei ribojate druską.

    Praktiškai emmentalis yra gana universalus: švelnesnio, lengvai riešutinio skonio, todėl tinka sumuštiniams, salotoms, omletams, daržovių apkepams ar sriuboms pagardinti. Jis dažnai derinamas ir su vaisiais, pavyzdžiui, kriaušėmis ar vynuogėmis, tačiau tokiais atvejais svarbu nepamiršti porcijų dydžio.

    Mitybos specialistai primena, kad net ir palankesnės sudėties geltonasis sūris išlieka kaloringas produktas, turintis nemažai sočiųjų riebalų. Todėl žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rekomenduojama stebėti bendrą sočiųjų riebalų kiekį per dieną ir rinktis mažesnes sūrio porcijas.

    Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite laktozės netoleravimą, alergiją pieno baltymams ar lėtinių ligų, dėl tinkamiausio raciono verta pasitarti su specialistu.