Geltonųjų sūrių lentynoje emmentalis dažnai išsiskiria ne tik didelėmis skylėmis, bet ir sudėtimi. Tai šveicariškos kilmės kietasis sūris, gaminamas iš karvės pieno ir brandinamas kelis mėnesius, o būtent brandinimo procesas keičia tiek skonį, tiek maistinę vertę.
Brandinant sūrį, fermentacijos bakterijos gamina anglies dioksidą, todėl masėje susidaro būdingos ertmės. Tuo pat metu jos skaido dalį pieno cukraus, todėl ilgiau brandintas emmentalis paprastai turi labai mažai laktozės, o kai kuriais atvejais jos praktiškai nelieka.
Emmentalis vertinamas ir dėl baltymų bei mineralų: geltonieji sūriai apskritai yra koncentruotas baltymų ir kalcio šaltinis, o emmentalyje taip pat būna fosforo. Šios medžiagos siejamos su normalia kaulų ir dantų būkle, ypač kai mityboje trūksta pieno produktų ar kitų kalcio šaltinių.
Dar viena dažnai minima priežastis, kodėl šis sūris laikomas palankesniu pasirinkimu, yra santykinai mažesnis druskos kiekis, lyginant su dalimi kitų kietųjų sūrių. Vis dėlto konkrečios reikšmės priklauso nuo gamintojo ir brandinimo trukmės, todėl verta palyginti etiketes, ypač jei ribojate druską.
Praktiškai emmentalis yra gana universalus: švelnesnio, lengvai riešutinio skonio, todėl tinka sumuštiniams, salotoms, omletams, daržovių apkepams ar sriuboms pagardinti. Jis dažnai derinamas ir su vaisiais, pavyzdžiui, kriaušėmis ar vynuogėmis, tačiau tokiais atvejais svarbu nepamiršti porcijų dydžio.
Mitybos specialistai primena, kad net ir palankesnės sudėties geltonasis sūris išlieka kaloringas produktas, turintis nemažai sočiųjų riebalų. Todėl žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rekomenduojama stebėti bendrą sočiųjų riebalų kiekį per dieną ir rinktis mažesnes sūrio porcijas.
Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite laktozės netoleravimą, alergiją pieno baltymams ar lėtinių ligų, dėl tinkamiausio raciono verta pasitarti su specialistu.
Leave a Reply