CP v2

Tag: Emocinė sveikata

  • Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Emocinė sveikata – tema, kurią sunku nutylėti

    Lietuvos jaunimas tarptautiniuose tyrimuose dažnai minimas tarp laimingiausių, tačiau kasdienybėje nemaža dalis jaunuolių susiduria su nerimu, vienišumu ar perdegimu. Emociniai sunkumai dažnai lieka nepastebėti, nes pagalbos paieškos vis dar lydimos stigmos ir baimės būti nesuprastam.

    Organizacijos, teikiančios emocinę paramą, atkreipia dėmesį, kad kreipimųsi skaičiai nemažėja, o daliai jaunų žmonių pokalbis su specialistu ar savanoriu tampa pirmuoju žingsniu link realios pagalbos. Šiame kontekste vis dažniau akcentuojama prevencija, bendruomeniškumas ir paprasti įpročiai, padedantys stiprinti emocinį atsparumą.

    Kas laukia prie Baltojo tilto?

    Gegužės 23 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, antrą kartą rengiama Laimingo jaunimo diena – atviras emocinės sveikatos festivalis, kuriame dalyvavimas nemokamas. Renginio tikslas – kalbėti apie savijautą aiškiai ir paprastai, kartu pasiūlant veiklų, kurios padeda patirti ryšį ir bendrystę.

    Nuo 14 valandos numatytas žygis Lengvu žingsniu su „Swedbank“, organizuojamas kartu su „Walk15“. Organizatoriai kviečia žygiuoti kaip galimybę stabtelėti, skirti laiko sau ir pasikalbėti su šalia esančiais, o ne tik siekti rezultato ar tempo.

    Nuo 16 valandos renginio erdvėje įsikurs Laimės pieva – vieta kūrybinėms dirbtuvėms, aktyvioms veikloms, žaidimams ir pokalbiams. Čia bus jungiamos emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos, kad lankytojai galėtų ne tik išgirsti patarimų, bet ir praktiškai išbandyti, kas veikia kasdienybėje.

    Koncertas ir renginio partneriai

    Vakaro kulminacija – gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Pijus Opera, Monika Pundziūtė, „SHWR“, „Saulės kliošas“, „Galera“ ir kiti atlikėjai. Organizatoriai taip pat žada netikėtą vakaro svečią, kurio vardas iš anksto neatskleidžiamas.

    Renginį kuria „Jaunimo linija“ kartu su partneriais „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe. Renginio idėja – padėti jaunam žmogui jaustis saugiai kalbant apie savo būseną, o pagalbos ieškojimą matyti kaip stiprybę, o ne silpnumą.

    „Jei norime emociškai atsparios ateities Lietuvos, rūpintis jaunimo emocine sveikata turime jau šiandien – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaustųsi saugūs kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

    „Prisidėdami prie šio renginio prisidedame prie realios pagalbos jaunimui ir galimybės pasiekti daugiau jaunų žmonių. Vilniuje gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos vaikų, todėl partnerysčių reikia tam, kad žinutė pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir visi, kuriems svarbi emocinė sveikata bei palaikanti miesto bendruomenė. Renginys suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą formatą: nuo ramaus pasivaikščiojimo iki pokalbio ar koncerto.

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: ką ši data primena ir kokios paramos šeimos Lietuvoje tikisi šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o birželio 1 dieną – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šios datos kasmet tampa proga kalbėti ne tik apie sveikinimus, bet ir apie tai, kas realiai kuria saugią vaikystę: stabilias pajamas, emocinį saugumą, prieinamą švietimą ir sveikatos paslaugas.

    Šeima dažnai apibūdinama kaip vieta, kurioje gimsta pasitikėjimas, kantrybė ir tarpusavio supratimas. Vaikystė tuo metu siejama su nerūpestingomis akimirkomis, smalsumu ir augimu, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama, kad vaikų gerovė priklauso ir nuo suaugusiųjų gebėjimo laiku suteikti pagalbą bei užtikrinti aiškias ribas.

    „Linkime, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir laimingas, o šeimoje netrūktų tarpusavio pagarbos, meilės ir darnos“, – rašoma sveikinime Tarptautinės šeimos ir Vaiko dienų proga.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir pagalbos prieinamumui, nes augantis nerimas bei patyčios mokyklose išlieka jautrios temos. Specialistai primena, kad didžiausią poveikį daro kasdieniai dalykai: nuosekli rutina, laikas kartu, atviras pokalbis ir ankstyvas reagavimas į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius.

    Kalbant apie šeimų stiprinimą, svarbus tampa ir bendruomeniškumas, nes pagalbos tinklas dažnai prasideda ne nuo institucijų, o nuo artimųjų, mokyklos ir kaimynystės. Tarptautinės minėjimo dienos primena, kad šventinė proga gali būti gera pradžia susitarti dėl paprastų, bet veiksmingų dalykų: daugiau dėmesio vaikui, mažiau skubėjimo ir aiškaus susitarimo, kad namai yra saugi vieta visiems.

  • Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pakvietė bendruomenę į ėjimo renginį „Stipresnės kartu“, skirtą Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Iniciatyvos tikslas – priminti, kad emocinė sveikata po gimdymo ir auginant vaikus yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

    Tokie bendruomeniniai pasivaikščiojimai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiami jau ketvirtus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad paprastas išėjimas į lauką, pokalbis ir buvimas tarp žmonių gali tapti pirmu žingsniu mamoms, kurios jaučiasi pervargusios, vienišos ar susiduria su nuotaikos svyravimais.

    Jaukus susitikimas Vilkaviškyje

    Šį kartą Vilkaviškyje susirinkusiųjų nebuvo daug, tačiau susitikimas vyko šiltai ir ramiai, o gerą nuotaiką palaikė palankus oras. Prie iniciatyvos prisijungė kelios mamos su vežimėliais, taip pat Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai.

    Susirinkusiuosius prie Vilkaviškio kultūros centro pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad motinystė dažnai susideda ne tik iš džiugių akimirkų, bet ir iš kasdienio nuovargio, nerimo bei atsakomybės, todėl palaikymas ir bendrystė tampa ypač reikalingi.

    „Tokie renginiai yra labai svarbūs, nes primena, kad mamoms taip pat reikia palaikymo, dėmesio ir bendrystės. Motinystė kupina ne tik gražių akimirkų, bet ir kasdienių iššūkių, todėl labai svarbu, kad mamos nesijaustų vienos“, – sakė Daiva Riklienė.

    Kodėl apie tai kalbama vis dažniau

    Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminė depresija, nerimo sutrikimai ir emocinis perdegimas gali paveikti ne tik pačią mamą, bet ir visos šeimos savijautą. Dėl to vis dažniau kalbama apie ankstyvą atpažinimą, palaikymo tinklą ir mažus, kasdienius įpročius, kurie padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Būtent bendruomeniniai renginiai, tokie kaip ėjimo iniciatyvos, leidžia saugiai pradėti pokalbį apie sunkumus ir sumažina jausmą, kad su iššūkiais tenka tvarkytis vienai. Specialistai pabrėžia, kad emocinė parama gali būti įvairi: nuo artimųjų įsitraukimo iki konsultacijų ir pagalbos grupių.

    Žygis iki miesto sodo

    Po sveikinimų dalyviai drauge patraukė iki miesto sodo. Ten jų laukė Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro parengtos veiklos ir užsiėmimai, skirti ne tik judėjimui, bet ir prasmingam pabuvimui kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva ir toliau augins vietos bendruomenės įsitraukimą, o žinutė apie mamų psichikos sveikatą pasieks ir tas, kurios kol kas nedrįsta paprašyti pagalbos. Pasak renginio rengėjų, svarbiausia – kurti aplinką, kurioje mamos jaustųsi išgirstos ir palaikomos.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.

  • „Mamų unija“ kviečia skambinti 1344: per Vaiko dieną renkama parama vėžiu sergančių vaikų emocinei gerovei

    „Mamų unija“ kviečia skambinti 1344: per Vaiko dieną renkama parama vėžiu sergančių vaikų emocinei gerovei

    Artėjant Vaiko dienai, paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ gegužės 11–15 dienomis rengia kasmetinę socialinę akciją Paskambink man šiandien. Ja siekiama sutelkti paramą vėžiu sergantiems vaikams ir jų šeimoms, kurioms gydymo laikotarpiu ypač svarbi emocinė atrama.

    Prisidėti kviečiama skambinant trumpuoju numeriu 1344, o vieno skambučio auka siekia 5 eurus. Fondo teigimu, surinktos lėšos bus nukreiptos veikloms, stiprinančioms vaikų ir jų artimųjų emocinę gerovę, organizuojant užsiėmimus ir renginius ligoninėse.

    „Mamų unija“ pabrėžia, kad ilgas gydymo ir laukimo laikas gydymo įstaigose vaikams dažnai tampa psichologiškai sunkiu išbandymu. Tokiose situacijose prasmingos veiklos, dėmesys ir bendrystė gali padėti mažinti įtampą, palaikyti motyvaciją ir suteikti daugiau saugumo jausmo.

    Fondas taip pat atkreipia dėmesį, kad onkologinių ligų gydymas paveikia visą šeimą: tėvai susiduria su nuolatiniu nerimu, išaugusiais kasdieniais rūpesčiais, o neretai ir socialine izoliacija. Todėl parama, skirta emocinės gerovės stiprinimui, vertinama kaip svarbi visapusiškos pagalbos dalis šalia medicininio gydymo.

    Akcijos organizatoriai ragina nelikti abejingiems ir prisidėti net ir mažu, bet apčiuopiamu veiksmu. Pasak „Mamų unijos“, kiekvienas skambutis reiškia ne tik finansinę paramą, bet ir aiškią žinutę šeimoms, kad jos nėra vienos.

  • Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas jaunimo užimtumo skatinimo projektams finansuoti. Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų birželio 5 dienos 23 valandos 59 minutės imtinai.

    Projektų veiklas planuojama pradėti vykdyti nuo 2026 metų liepos mėnesio. Savivaldybė taip pat nurodo, kad veikloms, kurios startuotų nuo 2026 metų spalio mėnesio, atskiras kvietimas bus skelbiamas 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Kam skirtas konkursas?

    Konkursu siekiama atrinkti ir finansuoti iniciatyvas, skirtas Anykščių miesto bei rajono jaunimui. Pagrindinis akcentas – didesnis jaunų žmonių įsitraukimas į visuomeninę ir savanorišką veiklą bei socialinių įgūdžių stiprinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad remiami projektai turėtų prisidėti prie jaunimo saviraiškos skatinimo ir suteikti praktinių galimybių įgyti patirties. Tokie konkursai dažnai tampa startu vietos iniciatyvoms, kurios vėliau perauga į ilgalaikes bendruomenines veiklas.

    Prioritetinės veiklų kryptys

    Šio kvietimo rėmuose numatomos kelios prioritetinės sritys, tarp jų – jaunimo emocinės sveikatos stiprinimas ir jaunimo politikos žinomumo didinimas. Taip pat laukiamos iniciatyvos, kurios įgalina jaunus žmones spręsti jiems aktualias problemas ir didina jų užimtumą.

    Finansavimas numatytas ir projektams, skatinantiems jaunimo iniciatyvumą bei savanorišką veiklą Anykščių mieste ar rajone. Atskirai įvardijama ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija, kuri išlieka viena svarbiausių su jaunimu susijusių visuomenės sveikatos krypčių.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos priimamos elektroniniu būdu, pateikiant dokumentus viename pdf faile. Juos galima siųsti el. paštu inga.beresneviciute@anyksciai.lt arba teikti per e. pristatymo sistemą, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais.

    Jei paraiška teikiama per Elektroninius valdžios vartus, savivaldybė prašo papildomai el. paštu informuoti jaunimo reikalų koordinatorę, kad dokumentai buvo pateikti per sistemą. Su paraiškų teikimu susijusiais klausimais darbo dienomis konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė Inga Beresnevičiūtė telefonu (0 381) 580 81.

    Rengiant paraišką rekomenduojama vadovautis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metų kovo 1 dieną sprendimu Nr. 1-TS-41 patvirtintu jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo tvarkos aprašu. Jame numatyti reikalavimai pareiškėjams, vertinimo principai ir kitos svarbios sąlygos.

  • Nemokama miško terapija Šimonių girioje: Kupiškio sveikatos biuras renka 4 suaugusiųjų grupes

    Nemokama miško terapija Šimonių girioje: Kupiškio sveikatos biuras renka 4 suaugusiųjų grupes

    Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia suaugusiuosius į nemokamus miško terapijos užsiėmimus Šimonių girioje. Organizatoriai pabrėžia, kad tai lėto buvimo gamtoje praktika, skirta dėmesingumui, emocinei savijautai ir įtampos mažinimui.

    Miško terapija dažnai siejama su sąmoningu pasivaikščiojimu, kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimais bei pojūčių aktyvinimu gamtoje. Tokios veiklos paprastai nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo, o tik tinka tiems, kurie nori sustoti, pailsėti nuo kasdienės rutinos ir skirti laiko sau.

    Užsiėmimai nemokami ir skirti asmenims nuo 18 metų. Vieno užsiėmimo trukmė siekia iki 3 valandų, todėl dalyviams rekomenduojama įsivertinti laiką, pasirūpinti patogia avalyne ir apranga pagal oro sąlygas.

    Numatyti laikai ir grupės

    Planuojama surinkti 4 dalyvių grupes. Kiekvienai grupei numatyti du užsiėmimai, kad dalyviai galėtų patirti tęstinį procesą ir palyginti savijautą skirtingų susitikimų metu.

    Pirmai grupei užsiėmimai vyks gegužės 22 dieną 10:00–13:00 val. ir birželio 1 dieną 10:00–13:00 val. Antrai grupei numatyta gegužės 22 dieną 14:00–17:00 val. ir birželio 1 dieną 14:00–17:00 val.

    Trečiai grupei suplanuota birželio 4 dieną 10:00–13:00 val. ir birželio 18 dieną 10:00–13:00 val. Ketvirtai grupei vyks birželio 4 dieną 14:00–17:00 val. ir birželio 18 dieną 14:00–17:00 val.

    Ką verta žinoti prieš atvykstant

    Organizatoriai ragina rinktis aprangą pagal sezoną ir orų prognozę, taip pat turėti vandens. Kadangi užsiėmimai vyksta miško aplinkoje, pravartu pagalvoti ir apie apsaugą nuo vabzdžių, ypač šylant orams.

    Tokio tipo veikloms įprasta rami, neskubanti eiga, todėl dalyvių prašoma nusiteikti lėtesniam tempui ir mažiau naudotis telefonu. Miško terapijos esmė yra kokybiškas dėmesys aplinkai ir sau, o ne atstumo ar žingsnių skaičiaus siekimas.

    Dėl registracijos ir tikslių susitikimo detalių dalyviams rekomenduojama kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Vietų skaičius ribotas, nes grupės formuojamos nedidelės.

  • Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Stovykla subūrė penkias mokyklas

    Tauragėje surengta verslumo ir lyderystės stovykla-mokymai Ateities lyderiai subūrė 27 mokinius iš penkių ugdymo įstaigų. Dalyviai atvyko iš Tauragės M. Mažvydo progimnazijos, Tauragės Šaltinio progimnazijos, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos, Tauragės Versmės gimnazijos ir Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos.

    Trijų dienų programa buvo orientuota į praktinius įgūdžius: savęs pažinimą, komandinį darbą, lyderystę ir problemų sprendimą. Svarbi dalis skirta tam, kad mokiniai ne tik išklausytų teoriją, bet ir sukurtų konkrečias idėjas Tauragei aktualiems iššūkiams.

    Nuo savęs pažinimo iki komandos sprendimų

    Pirmąją dieną jaunimas dirbo su refleksiniais klausimais ir analizavo savo stiprybes, vertybes bei tikslus. Užduotys skatino sąmoningumą, kritinį mąstymą ir emocinį intelektą, o tai tapo pagrindu tolesniam darbui komandose.

    Antrąją dieną dėmesys sutelktas į komandinę kūrybą ir problemų sprendimą. Komandos veikė kaip kūrybinės agentūros: identifikavo problemą, išsigrynino tikslinę auditoriją, ieškojo sprendimo logikos ir rengė pristatymus.

    Įvardytos temos apėmė paauglių emocinę sveikatą, informacijos perteklių, maisto švaistymą, viešojo transporto iššūkius ir fizinio aktyvumo stoką. Tarp idėjų skambėjo siūlymai stiprinti psichologų kompetencijas, kurti mokymosi programėlę trumpų vaizdo įrašų principu, diegti kompostavimo sprendimus mieste, vystyti išmanią viešojo transporto sistemą savivaldybėms ir kurti sporto skatinimo platformą.

    Idėjos miestui ir bendras Taurafest scenarijus

    Trečiąją dieną dalyviai dirbo su bendruomeniškumo tema ir kūrė renginių Tauragei koncepcijas. Mokiniai kalbino miestiečius, tikslinosi poreikius ir bandė suprasti, kokie formatai labiausiai įtrauktų skirtingas auditorijas.

    Tarp pasiūlymų buvo dviračių žygis, triatlonas, Tauragėlis, muzikos festivalis Taufest, automobilių entuziastų susitikimas ir kitos iniciatyvos. Baigiamojoje dalyje komandos susijungė ir sukūrė bendrą renginio viziją, pristatytą kūrybinio vaidinimo forma, muzikinį festivalį Taurafest.

    Organizatorių teigimu, stovyklos stiprybė buvo praktinis formatas, leidęs mokiniams saugiai išbandyti idėjų generavimą, argumentavimą, projektinį planavimą ir viešą kalbėjimą. Tokios programos vis dažniau laikomos svarbia ugdymo dalimi, nes padeda jaunimui įgyti perkeliamų kompetencijų, reikalingų tiek studijoms, tiek darbo rinkai.

  • Motinos dienos sveikinimas: ką verta pasakyti mamai šiandien ir ko geriau vengti, pataria psichologai

    Motinos dienos sveikinimas: ką verta pasakyti mamai šiandien ir ko geriau vengti, pataria psichologai

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl daugeliui tai proga sustoti ir padėkoti mamai už rūpestį, laiką bei kasdienius darbus. Nors dažniausiai pakanka trumpo palinkėjimo, vis daugiau žmonių ieško žodžių, kurie skambėtų asmeniškai ir tikrai.

    Psichologai pabrėžia, kad nuoširdžiausias sveikinimas paprastai yra konkretus ir paremtas realia patirtimi. Vietoj bendrų frazių labiau veikia paprastas pastebėjimas apie tai, ką mama padarė, ko išmokė ar kaip prisidėjo prie jūsų gyvenimo.

    Ką pasakyti, kad skambėtų nuoširdžiai?

    Geras Motinos dienos sveikinimas dažnai prasideda nuo padėkos už konkretų dalyką: už kantrybę, palaikymą, pagalbą sunkiu metu ar tiesiog už kasdienį buvimą šalia. Tai leidžia mamai išgirsti ne tik gražius žodžius, bet ir aiškią žinutę, kad jos pastangos buvo pastebėtos.

    Jei santykis artimas, tinka ir trumpas prisiminimas, pavyzdžiui, apie vaikystės situaciją, kai mama padėjo, paguodė ar padrąsino. Net viena detalė gali suteikti sveikinimui šilumos ir išskirtinumo.

    „Man svarbiausia išgirsti, kad vaikai prisimena ne dovanas, o tai, kaip kartu gyvenome ir ką vieni kitiems reiškėme“, – sako psichologė.

    Ko geriau vengti sveikinime?

    Nors Motinos diena dažnai siejama su šventiška nuotaika, jautresniuose santykiuose per daug pompastiški žodžiai gali skambėti dirbtinai. Jei ryšys šiuo metu įtemptas, verčiau rinktis neutralią, pagarbią formuluotę ir vengti pažadų, kurių neketinate įgyvendinti.

    Taip pat verta atsargiai vartoti frazes, kurios gali skambėti kaip spaudimas ar kaltė, pavyzdžiui, užuominos apie tai, kiek mama „turėjo paaukoti“. Daugeliui mamų svarbiau ne priminimai apie auką, o nuoširdus ryšys ir dėmesys šiandien.

    Maži gestai, kurie sustiprina žodžius

    Sveikinimas dažniausiai veikia stipriausiai, kai jį lydi laikas kartu arba apgalvotas dėmesys. Tai gali būti skambutis, apsilankymas, bendri pietūs ar paprastas pasivaikščiojimas, jei mama to nori.

    Jei susitikti nepavyksta, padeda trumpa asmeninė žinutė, kurioje aiškiai parašyta, už ką esate dėkingi, ir kada planuojate pasimatyti. Svarbiausia, kad žinutė būtų skirta konkrečiam žmogui, o ne atrodytų kaip nukopijuota universali frazė.

    Motinos dienos sveikinimas neturi būti ilgas, kad būtų prasmingas. Dažniausiai užtenka kelių sakinių, kurie pasako tai, kas svarbiausia: matau, vertinu, dėkoju ir myliu.