CP v2

Tag: Emocinė sveikata

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į emocinės sveikatos svarbą, mažinti su savižudybėmis siejamą stigmą ir skatinti žmones laiku ieškoti pagalbos.

    Lietuvoje šia proga Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia institucijas, organizacijas ir bendruomenes prisijungti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“. Iniciatyva skirta priminti, kad prevencija prasideda nuo paprasto žmogiško dėmesio ir atviro pokalbio.

    Geltona šviesa – aiškus signalas

    Prie iniciatyvos prisijungia ir Visagino savivaldybė. Rugsėjo 10 dienos vakarą savivaldybės pastatas bus apšviestas geltona šviesa, nes geltona spalva ir geltonas kaspinėlis tarptautiniu mastu laikomi savižudybių prevencijos simboliais.

    Organizatoriai ragina bendruomenę tą vakarą taip pat rinktis geltoną akcentą ar simbolį ir priminti vieni kitiems, kad sunkumai yra įveikiami, o pagalba yra pasiekiama. Matomumas viešojoje erdvėje dažnai tampa postūmiu prabilti tiems, kurie ilgai tylėjo.

    Kaip prisidėti kiekvienam

    Prisidėti galima paprastais veiksmais: paskatinti pokalbį apie emocinę savijautą, pasiteirauti artimo žmogaus, kaip jis jaučiasi, ir išklausyti be vertinimo. Taip pat svarbu dalytis patikima informacija apie pagalbos būdus ir paslaugas savo aplinkoje.

    Specialistai pabrėžia, kad savižudybių prevencija nėra vien psichikos sveikatos srities darbas. Kiekvienas bendruomenės narys gali prisidėti, jei pastebi pasikeitusį elgesį, užsitęsusią liūdną nuotaiką, izoliaciją ar beviltiškumo ženklus ir paskatina kreiptis pagalbos.

    Ką daryti krizės metu

    Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus išgyvena krizę, svarbu nelikti vieniems ir nedelsti. Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, o jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei, skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

    Pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas – tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo saugumu. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena primena, kad laiku ištartas klausimas ir suteikta parama gali tapti lemtinga pagalba.

  • „Vilniaus dienos“ parodė netikėtą efektą: vilniečių savijauta šoktelėjo iki 72,2 balo

    Miesto šventės ne tik užpildo gatves renginiais, bet ir apčiuopiamai keičia žmonių savijautą. Per šių metų Vilniaus dienas gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atlikti „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso testą, o rezultatai nustebino.

    Šventinio savaitgalio metu Vilniuje fiksuotas Nacionalinis savijautos indeksas siekė 72,2 balo iš 100. Palyginimui, bendras Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 64,1 balo, o ankstesniame reprezentatyviame tyrime Vilniaus miesto vidurkis siekė 64,0 balo.

    Nacionalinis savijautos indeksas vertina savijautą plačiau nei vien fizinės sveikatos būklę. Rodiklį sudaro trys sritys: fizinė sveikata, emocinė savijauta ir laimės pojūtis, todėl jis leidžia geriau pamatyti, kur žmonės jaučiasi stiprūs, o kur labiausiai reikėtų pagalbos ar pokyčių.

    „Dažnai žmogus pats sau sako, kad viskas gerai, tiesiog daug darbų, mažai miego ar įtemptas laikotarpis. Tačiau tokie dalykai ir sudaro bendrą savijautos paveikslą“, – sakė Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.

    Vilniaus dienų metu pagerėjimas matėsi visose trijose srityse, kurios formuoja bendrą indeksą. Fizinės sveikatos įvertis siekė 72,2 balo, emocinės savijautos – 72,6 balo, o laimės – 71,9 balo, ir visi šie skaičiai viršijo šalies vidurkius.

    Ankstesni reprezentatyvūs duomenys rodo, kad vilniečių emocinė gerovė paprastai laikosi arti Lietuvos vidurkio, tačiau sostinė turi savitų įtampos šaltinių. Vilniuje dažniau minimas stresas dėl darbo ar mokslų, taip pat dažnesnis nerimas dėl ateities ir pasaulio įvykių, kuris siekia 36 proc., kai bendras vidurkis yra 29 proc.

    Ekspertų praktikoje tokie pokyčiai per renginius dažnai aiškinami keliais veiksniais: daugiau judėjimo, buvimas lauke, socialinis ryšys ir prasmingas laisvalaikis gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą. Vis dėlto ilgalaikei savijautai svarbiausi išlieka miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė parama ir streso valdymo įgūdžiai.

    „Vilniaus dienų“ rezultatai parodė kitą miesto pusę: kai žmonės susitinka, dalyvauja kultūriniame gyvenime ir skiria laiko sau, savijauta gali pakilti aukščiau kasdienio vidurkio“, – sakė K. Gumauskienė.

    Nacionalinio savijautos indekso iniciatyva pristatoma ne vien sostinėje: ji keliauja per skirtingas Lietuvos šventes ir viešas erdves, kviesdama žmones stabtelėti ir įsivertinti savijautą čia ir dabar. Projekto idėja paprasta: apie savijautą kalbėti prevenciškai, dar iki tol, kol kūnas ar emocijos ima siųsti aiškius pavojaus signalus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie matavimai nėra diagnozė, tačiau jie padeda atpažinti kryptį, kur verta skirti daugiau dėmesio. Jei žmogus pastebi nuosekliai prastėjančią nuotaiką, miego sutrikimus ar nuolatinį nerimą, rekomenduojama neapsiriboti testais ir pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Telšių rajone – nemokamos paslaugos šeimai: kur kreiptis dėl psichologo, mediacijos ir tėvystės mokymų

    Vasara daugeliui siejasi su poilsiu ir daugiau laiko su artimaisiais, tačiau šeimoms tai ne visada lengvas laikotarpis. Išaugęs emocinis krūvis, įtampa dėl vaikų priežiūros ar santykių sunkumai gali išryškėti ir atostogų metu, kai kasdienė rutina pasikeičia.

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai kviečia gyventojus pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai. Jos skirtos stiprinti emocinę gerovę, padėti spręsti konfliktus ir ugdyti tėvystės įgūdžius, o pagalba teikiama nepriklausomai nuo šeimos situacijos.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Gyventojams siūlomos individualios psichologo konsultacijos, kurios gali padėti susitvarkyti su nerimu, įtampa, emociniais sunkumais ar krizinėmis situacijomis. Taip pat organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, skirti geriau suprasti vaikų poreikius ir stiprinti ryšį šeimoje.

    Šeimoms, susiduriančioms su ginčais ar sudėtingais sprendimais, teikiama šeimos mediacija. Tokia paslauga dažnai padeda konstruktyviau susitarti dėl bendravimo, atsakomybių pasiskirstymo ir kitų svarbių klausimų, ypač kai emocijos trukdo išgirsti vieniems kitus.

    Paslaugos vaikams ir tėvams

    Numatytos savitarpio pagalbos grupės bei socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Tai gali būti aktualu, kai neramina vaiko elgesys, santykiai su bendraamžiais, sunkiau sekasi laikytis taisyklių ar išreikšti emocijas tinkamais būdais.

    Tėvams, dalyvaujantiems veiklose, gali būti suteikta ir vaikų priežiūros paslauga. Tai padeda realiai pasinaudoti pagalba tiems, kurie neturi su kuo palikti vaikų ar dėl kasdienių pareigų atidėlioja vizitą pas specialistus.

    Kur kreiptis Telšiuose?

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Džiugo gatvėje 6, Telšiuose. Dėl paslaugų galima susisiekti telefonu +370 699 97988 arba el. paštu seimosnamai@telsiai.lt.

    Specialistai ragina neatidėlioti, jei šeimoje kaupiasi įtampa, kyla sunkumų su vaikų ar paauglių elgesiu, prastėja emocinė savijauta ar tiesiog norisi pasitarti. Laiku suteikta pagalba dažnai padeda užkirsti kelią didesnėms krizėms ir sustiprinti šeimos kasdienį saugumą.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Šiauliuose startavo nemokamų psichologinių konsultacijų iniciatyva „EMOCINIS VEDLYS“, skirta gyventojams, kurie išgyvena įtampą, emocinį nuovargį ar tiesiog ieško saugios erdvės pokalbiui. Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba aktuali ne tik krizės metu, bet ir tuomet, kai norisi aiškiau suprasti savo savijautą bei sprendimus.

    Konsultacijose galima aptarti įvairias temas: nerimą, nuotaikų svyravimus, liūdesį, pyktį, ilgalaikę įtampą, vienišumo jausmą ar užsitęsusias negatyvias emocijas. Taip pat numatyta pagalba sprendžiant santykių sunkumus, konfliktus šeimoje, skyrybų krizę bei sudėtingą laikotarpį po išsiskyrimo.

    Projektas orientuotas ir į praktinius gyvenimo iššūkius: sprendimų atidėliojimą, pokyčių baimę, vidinę krizę bei savęs paieškas. Konsultacijose galima kalbėtis apie patiriamą mobingą, įsidarbinimo sunkumus, žalingus įpročius ar priklausomybių rizikas, taip pat apie patirtą ar patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.

    Numatyta, kad konsultacijos vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais „Šiaurės Lietuvos kolegijoje“ (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, o konkretus konsultacijos laikas derinamas individualiai pagal registracijoje pateiktus kontaktus.

    Kaip registruotis ir kam skirta?

    Registracija vykdoma iš anksto, o dėl konsultacijų laiko su užsiregistravusiu asmeniu susisiekiama ir suderinamas patogus vizito laikas. Taip pat nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 679 43 636.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad emocinė parama gali būti svarbi ir netekties, sunkios ligos, dvasinės krizės ar suicidinių minčių atvejais. Tokiais atvejais raginama nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda sumažinti rizikas ir rasti aiškesnius tolesnius žingsnius.

    Projekto finansavimas

    Iniciatyva įgyvendinama pagal projektą „Psichologinė emocinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams: daugiau vidinės harmonijos“. Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, laimėjus visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų finansavimo konkursą.

    Tokio tipo savivaldybių finansuojamos programos paprastai siekia mažinti psichologinės pagalbos prieinamumo barjerus, ypač kai žmones sustabdo kaina, nežinojimas nuo ko pradėti ar baimė kreiptis. Organizatoriai tikisi, kad nemokamos konsultacijos taps pirmu žingsniu į stabilesnę emocinę savijautą ir ilgalaikes pagalbos galimybes.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.