Tag: Emocinė sveikata

  • „Auksinio vaiko“ sindromas: 7 ženklai, kad tėvai iš vaiko reikalauja per daug

    „Auksinio vaiko“ sindromas: 7 ženklai, kad tėvai iš vaiko reikalauja per daug

    Geros pažymos, diplomai, olimpiadų pergalės ar sporto pasiekimai iš šalies dažnai atrodo kaip sėkmės istorija, kuria džiaugiasi visa šeima. Tačiau kartais už šio blizgesio slepiasi vaikas, kuris nebežino, ko nori pats, nes nuo mažens mokėsi būti „tobulas“ kitų akyse.

    Toks vaikas šeimoje neretai tampa tarsi tėvų tęsinys – jų ambicijų ir pasididžiavimo atspindys. Apie vadinamąjį „auksinio vaiko“ modelį rašo „DoctorPiter“, pabrėždamas, kad aplinkiniams jis dažnai atrodo pavyzdinis, o viduje gali jaustis nuolat vertinamas ir spaudžiamas.

    Paradoksas tas, kad nuolatinis susižavėjimas vaikui nebūtinai suteikia saugumo. Jį dažniau giria ne už tai, koks jis yra, o už rezultatus – pažymius, laimėjimus, „teisingą“ elgesį, nepriekaištingas manieras.

    Giliai viduje toks vaikas dažnai nori to paties, ko visi: būti mylimas ne už pasiekimus, o tiesiog už tai, kad yra. Kai tai neįvyksta, jis gali pradėti tikėti, kad meilę ir pripažinimą reikia „užsitarnauti“.

    Kaip atpažinti „auksinį vaiką“

    Vienas dažnų požymių – ryškus polinkis nuolat varžytis ir būti pirmam. Tokiose šeimose vaikai gali būti sąmoningai lyginami tarpusavyje, o konkurencija tampa kasdienybe.

    Dėl to vaikas išmoksta savo vertę sieti ne su vidiniu stabilumu, o su pagyrimais ir išoriniu įvertinimu. Kartais jis net linkęs rizikuoti vien tam, kad neprarastų „pirmūno“ statuso.

    „Auksiniam vaikui“ mokykla neretai tampa saugiausia vieta: čia jo gebėjimai pastebimi, o geras rezultatas aiškiai pamatuojamas. Toks vaikas gali tapti mokytojų numylėtiniu ir jaustis užtikrintai aplinkoje, kurioje veikia reitingai, pažymiai ir palyginimai.

    Kartu jis gali atrodyti labai paslaugus – pavyzdžiui, leisti bendraklasiams nusirašinėti. Tai gali būti ir nuoširdus noras padėti, ir dar vienas būdas įrodyti savo kompetenciją.

    Dar vienas signalas – taisyklės jam tampa absoliučiu įstatymu. Skirtingai nei daugelis vaikų, kurie priešinasi kontrolei, „auksinis vaikas“ dažnai neabejoja tėvų sprendimais ir net atsisako savo norų tam, kad atitiktų lūkesčius.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad pernelyg kontroliuojantis auklėjimas gali riboti vaiko savarankišką raidą. Ilgainiui tai gali išryškėti tada, kai suaugęs vaikas bando atsiskirti nuo tėvų ir kurti savarankišką gyvenimą.

    Pomėgiai – tik „naudingi“, o kritika žeidžia

    Tokiose šeimose dažnai vertinami tik „prasmingi“ užsiėmimai, kurie duoda aiškų rezultatą: sportas, knygos, muzika, dailė. O veiklos, kurios labiau skirtos atsipalaidavimui, gali būti nuvertinamos kaip laiko švaistymas.

    „Auksinis vaikas“ neretai būna žavus ir socialus, dažnai atsiduria dėmesio centre. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia artumą – pasitikėti jis gali tik nedaugeliu žmonių.

    Kita ryški savybė – jautrumas kritikai. Jei vaikas įprato save laikyti išskirtiniu, bet koks priekaištas gali būti išgyvenamas kaip smūgis savivertei, o net švelnus pastebėjimas sukelti stiprų susierzinimą ar norą gintis.

    Galiausiai, tokį vaiką gali lydėti apsėdimas tobulumu: drabužiai turi būti nepriekaištingi, kambarys – idealiai sutvarkytas, o namų darbai – be klaidų. Klysti jam gėda, nes klaida griauna „tobulo“ įvaizdį.

    Kas nutinka suaugus

    Tekste pabrėžiama, kad „auksinio vaiko“ sindromas dažnai neišnyksta baigus mokyklą. Iš išorės toks žmogus gali atrodyti sėkmingas – turi pripažinimą ir pasiekimų, tačiau viduje kartais išlieka trapus, nes neturėjo erdvės „užaugti“ be nuolatinio vertinimo.

    Suaugus gali būti sunku suprasti, ko iš tiesų nori pats, rūpintis savimi ir priimti savarankiškus sprendimus neatsigręžiant į kitų nuomonę. Kai kada žmogus perima ir tėvų įtampų valdymo būdus – kontrolę, vertinimą ar norą dominuoti, o tai gali persikelti ir į santykius.

  • Krokuva po tragedijos įjungė krizinių situacijų pagalbą: psichologai teiks konsultacijas

    Po tragiškų įvykių Krokuvoje miestas pradėjo teikti specialią psichologinę pagalbą žmonėms, kuriems reikia pokalbio, konsultacijos ar paramos susidorojant su emocijomis.

    Apie tai skelbiama Krokuvos savivaldybės informacijoje: gyventojai gali kreiptis tiek į įstaigas vietoje, tiek gauti pagalbą telefonu.

    Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, stacionariai bus atidarytos dvi psichologinės-pedagoginės konsultavimo įstaigos, kuriose galima gauti specialistų pagalbą.

    Nuo pirmadienio, lapkričio 9 dienos, abiejose vietose taip pat bus pradėti specialūs budėjimai telefonu – psichologai teiks paramą, patarimus ir gaires, kaip tvarkytis su sudėtinga situacija.

    Visą parą veikianti pagalba Krokuvoje

    Pagalbos galima kreiptis ir bet kuriuo paros metu į Krokuvos Krizių intervencijos centrą, esantį Radziwiłłowskos gatvėje 8B.

    Ši įstaiga turi visą parą veikiantį intervencinį telefono numerį: 12 421 92 82.

    Ką pataria specialistai po trauminių įvykių

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu dar labiau nekurstyti sunkių emocijų ir neauginti baimės atmosferos.

    Ypač jautresnės psichikos žmonėms rekomenduojama riboti perteklinį naujienų sekimą ir diskusijas interneto forumuose, o svarbiausia – vengti drastiškų vaizdo įrašų, kurie gali sustiprinti stresą ir nesaugumo jausmą.

    Tragedija miesto centre palietė ne tik tiesiogines aukas ir jų artimuosius – ji sukrėtė ir gyventojus, kurie iki šiol jautėsi saugūs pačioje savo miesto širdyje. Sugrįžti į įprastą savijautą gali prireikti laiko.

    Kaip pažymi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), dauguma žmonių po potencialiai traumuojančio įvykio pamažu atgauna emocinę pusiausvyrą. Tam ypač svarbūs saugumo jausmas, artimųjų palaikymas ir galimybė gauti profesionalią pagalbą.

    Šiuo laikotarpiu taip pat raginama būti atidiems vieni kitiems: paprastas pokalbis, skambutis artimam žmogui ar klausimas „ar galiu kuo nors padėti?“ kai kam gali tapti labai reikšminga parama.

  • Teatras „Cezario grupė“ Zarasuose ėmėsi patyčių prevencijos: kaip kūryba keičia klases

    Teatras „Cezario grupė“ Zarasuose ėmėsi patyčių prevencijos: kaip kūryba keičia klases

    Teatras „Cezario grupė“ Zarasų rajone įgyvendino projektą „Kūrybiniai-edukaciniai patyčių prevencijos renginiai mokiniams“, skirtą mokinių emocinei gerovei ir pagarbaus bendravimo įgūdžiams stiprinti. Iniciatyva finansuota per Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą.

    Spalio 2 dieną Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vyko kūrybinės edukacijos trims mokinių klasėms. Užsiėmimuose pasirinkta praktinė, patirtimi grįsta forma, kai apie santykius, ribas ir atsakomybę kalbama per kūrybines užduotis ir situacijų analizę.

    Tokie renginiai vis dažniau vertinami kaip veiksminga patyčių prevencijos kryptis, nes mokiniai ne tik išklauso, bet ir išbando, kaip atpažinti žeminantį elgesį bei kaip reaguoti saugiai. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikį poveikį duoda nuoseklus darbas, kai įtraukiami mokytojai, tėvai ir visa mokyklos bendruomenė.

    Projekto organizatoriai akcentuoja, kad kūrybinės priemonės gali padėti vaikams mokytis išvengti patyčių, ugdyti jautrumą vieni kitiems ir drąsiau kalbėti apie patiriamus sunkumus. Svarbus tikslas yra stiprinti pasitikėjimą, kad pagalbos galima kreiptis ne tik į pedagogus, bet ir į šeimos narius.

    Patyčių prevencijoje esminiu veiksniu laikomas ankstyvas problemos atpažinimas ir aiškios mokyklos taisyklės, taikomos nuosekliai. Praktiniai užsiėmimai padeda mokiniams susitarti dėl bendravimo normų ir suprasti, kaip kasdieniai komentarai ar socialinių tinklų žinutės gali virsti sisteminiu žeminimu.

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į emocinės sveikatos svarbą, mažinti su savižudybėmis siejamą stigmą ir skatinti žmones laiku ieškoti pagalbos.

    Lietuvoje šia proga Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia institucijas, organizacijas ir bendruomenes prisijungti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“. Iniciatyva skirta priminti, kad prevencija prasideda nuo paprasto žmogiško dėmesio ir atviro pokalbio.

    Geltona šviesa – aiškus signalas

    Prie iniciatyvos prisijungia ir Visagino savivaldybė. Rugsėjo 10 dienos vakarą savivaldybės pastatas bus apšviestas geltona šviesa, nes geltona spalva ir geltonas kaspinėlis tarptautiniu mastu laikomi savižudybių prevencijos simboliais.

    Organizatoriai ragina bendruomenę tą vakarą taip pat rinktis geltoną akcentą ar simbolį ir priminti vieni kitiems, kad sunkumai yra įveikiami, o pagalba yra pasiekiama. Matomumas viešojoje erdvėje dažnai tampa postūmiu prabilti tiems, kurie ilgai tylėjo.

    Kaip prisidėti kiekvienam

    Prisidėti galima paprastais veiksmais: paskatinti pokalbį apie emocinę savijautą, pasiteirauti artimo žmogaus, kaip jis jaučiasi, ir išklausyti be vertinimo. Taip pat svarbu dalytis patikima informacija apie pagalbos būdus ir paslaugas savo aplinkoje.

    Specialistai pabrėžia, kad savižudybių prevencija nėra vien psichikos sveikatos srities darbas. Kiekvienas bendruomenės narys gali prisidėti, jei pastebi pasikeitusį elgesį, užsitęsusią liūdną nuotaiką, izoliaciją ar beviltiškumo ženklus ir paskatina kreiptis pagalbos.

    Ką daryti krizės metu

    Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus išgyvena krizę, svarbu nelikti vieniems ir nedelsti. Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, o jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei, skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

    Pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas – tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo saugumu. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena primena, kad laiku ištartas klausimas ir suteikta parama gali tapti lemtinga pagalba.

  • „Vilniaus dienos“ parodė netikėtą efektą: vilniečių savijauta šoktelėjo iki 72,2 balo

    Miesto šventės ne tik užpildo gatves renginiais, bet ir apčiuopiamai keičia žmonių savijautą. Per šių metų Vilniaus dienas gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atlikti „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso testą, o rezultatai nustebino.

    Šventinio savaitgalio metu Vilniuje fiksuotas Nacionalinis savijautos indeksas siekė 72,2 balo iš 100. Palyginimui, bendras Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 64,1 balo, o ankstesniame reprezentatyviame tyrime Vilniaus miesto vidurkis siekė 64,0 balo.

    Nacionalinis savijautos indeksas vertina savijautą plačiau nei vien fizinės sveikatos būklę. Rodiklį sudaro trys sritys: fizinė sveikata, emocinė savijauta ir laimės pojūtis, todėl jis leidžia geriau pamatyti, kur žmonės jaučiasi stiprūs, o kur labiausiai reikėtų pagalbos ar pokyčių.

    „Dažnai žmogus pats sau sako, kad viskas gerai, tiesiog daug darbų, mažai miego ar įtemptas laikotarpis. Tačiau tokie dalykai ir sudaro bendrą savijautos paveikslą“, – sakė Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.

    Vilniaus dienų metu pagerėjimas matėsi visose trijose srityse, kurios formuoja bendrą indeksą. Fizinės sveikatos įvertis siekė 72,2 balo, emocinės savijautos – 72,6 balo, o laimės – 71,9 balo, ir visi šie skaičiai viršijo šalies vidurkius.

    Ankstesni reprezentatyvūs duomenys rodo, kad vilniečių emocinė gerovė paprastai laikosi arti Lietuvos vidurkio, tačiau sostinė turi savitų įtampos šaltinių. Vilniuje dažniau minimas stresas dėl darbo ar mokslų, taip pat dažnesnis nerimas dėl ateities ir pasaulio įvykių, kuris siekia 36 proc., kai bendras vidurkis yra 29 proc.

    Ekspertų praktikoje tokie pokyčiai per renginius dažnai aiškinami keliais veiksniais: daugiau judėjimo, buvimas lauke, socialinis ryšys ir prasmingas laisvalaikis gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą. Vis dėlto ilgalaikei savijautai svarbiausi išlieka miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė parama ir streso valdymo įgūdžiai.

    „Vilniaus dienų“ rezultatai parodė kitą miesto pusę: kai žmonės susitinka, dalyvauja kultūriniame gyvenime ir skiria laiko sau, savijauta gali pakilti aukščiau kasdienio vidurkio“, – sakė K. Gumauskienė.

    Nacionalinio savijautos indekso iniciatyva pristatoma ne vien sostinėje: ji keliauja per skirtingas Lietuvos šventes ir viešas erdves, kviesdama žmones stabtelėti ir įsivertinti savijautą čia ir dabar. Projekto idėja paprasta: apie savijautą kalbėti prevenciškai, dar iki tol, kol kūnas ar emocijos ima siųsti aiškius pavojaus signalus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie matavimai nėra diagnozė, tačiau jie padeda atpažinti kryptį, kur verta skirti daugiau dėmesio. Jei žmogus pastebi nuosekliai prastėjančią nuotaiką, miego sutrikimus ar nuolatinį nerimą, rekomenduojama neapsiriboti testais ir pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Telšių rajone – nemokamos paslaugos šeimai: kur kreiptis dėl psichologo, mediacijos ir tėvystės mokymų

    Vasara daugeliui siejasi su poilsiu ir daugiau laiko su artimaisiais, tačiau šeimoms tai ne visada lengvas laikotarpis. Išaugęs emocinis krūvis, įtampa dėl vaikų priežiūros ar santykių sunkumai gali išryškėti ir atostogų metu, kai kasdienė rutina pasikeičia.

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai kviečia gyventojus pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai. Jos skirtos stiprinti emocinę gerovę, padėti spręsti konfliktus ir ugdyti tėvystės įgūdžius, o pagalba teikiama nepriklausomai nuo šeimos situacijos.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Gyventojams siūlomos individualios psichologo konsultacijos, kurios gali padėti susitvarkyti su nerimu, įtampa, emociniais sunkumais ar krizinėmis situacijomis. Taip pat organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, skirti geriau suprasti vaikų poreikius ir stiprinti ryšį šeimoje.

    Šeimoms, susiduriančioms su ginčais ar sudėtingais sprendimais, teikiama šeimos mediacija. Tokia paslauga dažnai padeda konstruktyviau susitarti dėl bendravimo, atsakomybių pasiskirstymo ir kitų svarbių klausimų, ypač kai emocijos trukdo išgirsti vieniems kitus.

    Paslaugos vaikams ir tėvams

    Numatytos savitarpio pagalbos grupės bei socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Tai gali būti aktualu, kai neramina vaiko elgesys, santykiai su bendraamžiais, sunkiau sekasi laikytis taisyklių ar išreikšti emocijas tinkamais būdais.

    Tėvams, dalyvaujantiems veiklose, gali būti suteikta ir vaikų priežiūros paslauga. Tai padeda realiai pasinaudoti pagalba tiems, kurie neturi su kuo palikti vaikų ar dėl kasdienių pareigų atidėlioja vizitą pas specialistus.

    Kur kreiptis Telšiuose?

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Džiugo gatvėje 6, Telšiuose. Dėl paslaugų galima susisiekti telefonu +370 699 97988 arba el. paštu seimosnamai@telsiai.lt.

    Specialistai ragina neatidėlioti, jei šeimoje kaupiasi įtampa, kyla sunkumų su vaikų ar paauglių elgesiu, prastėja emocinė savijauta ar tiesiog norisi pasitarti. Laiku suteikta pagalba dažnai padeda užkirsti kelią didesnėms krizėms ir sustiprinti šeimos kasdienį saugumą.