CP v2

Tag: Emocinė sveikata

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Telšių rajone – nemokamos paslaugos šeimai: kur kreiptis dėl psichologo, mediacijos ir tėvystės mokymų

    Vasara daugeliui siejasi su poilsiu ir daugiau laiko su artimaisiais, tačiau šeimoms tai ne visada lengvas laikotarpis. Išaugęs emocinis krūvis, įtampa dėl vaikų priežiūros ar santykių sunkumai gali išryškėti ir atostogų metu, kai kasdienė rutina pasikeičia.

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai kviečia gyventojus pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai. Jos skirtos stiprinti emocinę gerovę, padėti spręsti konfliktus ir ugdyti tėvystės įgūdžius, o pagalba teikiama nepriklausomai nuo šeimos situacijos.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Gyventojams siūlomos individualios psichologo konsultacijos, kurios gali padėti susitvarkyti su nerimu, įtampa, emociniais sunkumais ar krizinėmis situacijomis. Taip pat organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, skirti geriau suprasti vaikų poreikius ir stiprinti ryšį šeimoje.

    Šeimoms, susiduriančioms su ginčais ar sudėtingais sprendimais, teikiama šeimos mediacija. Tokia paslauga dažnai padeda konstruktyviau susitarti dėl bendravimo, atsakomybių pasiskirstymo ir kitų svarbių klausimų, ypač kai emocijos trukdo išgirsti vieniems kitus.

    Paslaugos vaikams ir tėvams

    Numatytos savitarpio pagalbos grupės bei socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Tai gali būti aktualu, kai neramina vaiko elgesys, santykiai su bendraamžiais, sunkiau sekasi laikytis taisyklių ar išreikšti emocijas tinkamais būdais.

    Tėvams, dalyvaujantiems veiklose, gali būti suteikta ir vaikų priežiūros paslauga. Tai padeda realiai pasinaudoti pagalba tiems, kurie neturi su kuo palikti vaikų ar dėl kasdienių pareigų atidėlioja vizitą pas specialistus.

    Kur kreiptis Telšiuose?

    Telšių rajono Bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Džiugo gatvėje 6, Telšiuose. Dėl paslaugų galima susisiekti telefonu +370 699 97988 arba el. paštu seimosnamai@telsiai.lt.

    Specialistai ragina neatidėlioti, jei šeimoje kaupiasi įtampa, kyla sunkumų su vaikų ar paauglių elgesiu, prastėja emocinė savijauta ar tiesiog norisi pasitarti. Laiku suteikta pagalba dažnai padeda užkirsti kelią didesnėms krizėms ir sustiprinti šeimos kasdienį saugumą.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Šiauliuose startavo nemokamų psichologinių konsultacijų iniciatyva „EMOCINIS VEDLYS“, skirta gyventojams, kurie išgyvena įtampą, emocinį nuovargį ar tiesiog ieško saugios erdvės pokalbiui. Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba aktuali ne tik krizės metu, bet ir tuomet, kai norisi aiškiau suprasti savo savijautą bei sprendimus.

    Konsultacijose galima aptarti įvairias temas: nerimą, nuotaikų svyravimus, liūdesį, pyktį, ilgalaikę įtampą, vienišumo jausmą ar užsitęsusias negatyvias emocijas. Taip pat numatyta pagalba sprendžiant santykių sunkumus, konfliktus šeimoje, skyrybų krizę bei sudėtingą laikotarpį po išsiskyrimo.

    Projektas orientuotas ir į praktinius gyvenimo iššūkius: sprendimų atidėliojimą, pokyčių baimę, vidinę krizę bei savęs paieškas. Konsultacijose galima kalbėtis apie patiriamą mobingą, įsidarbinimo sunkumus, žalingus įpročius ar priklausomybių rizikas, taip pat apie patirtą ar patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.

    Numatyta, kad konsultacijos vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais „Šiaurės Lietuvos kolegijoje“ (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, o konkretus konsultacijos laikas derinamas individualiai pagal registracijoje pateiktus kontaktus.

    Kaip registruotis ir kam skirta?

    Registracija vykdoma iš anksto, o dėl konsultacijų laiko su užsiregistravusiu asmeniu susisiekiama ir suderinamas patogus vizito laikas. Taip pat nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 679 43 636.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad emocinė parama gali būti svarbi ir netekties, sunkios ligos, dvasinės krizės ar suicidinių minčių atvejais. Tokiais atvejais raginama nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda sumažinti rizikas ir rasti aiškesnius tolesnius žingsnius.

    Projekto finansavimas

    Iniciatyva įgyvendinama pagal projektą „Psichologinė emocinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams: daugiau vidinės harmonijos“. Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, laimėjus visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų finansavimo konkursą.

    Tokio tipo savivaldybių finansuojamos programos paprastai siekia mažinti psichologinės pagalbos prieinamumo barjerus, ypač kai žmones sustabdo kaina, nežinojimas nuo ko pradėti ar baimė kreiptis. Organizatoriai tikisi, kad nemokamos konsultacijos taps pirmu žingsniu į stabilesnę emocinę savijautą ir ilgalaikes pagalbos galimybes.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.

  • Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Emocinė sveikata – tema, kurią sunku nutylėti

    Lietuvos jaunimas tarptautiniuose tyrimuose dažnai minimas tarp laimingiausių, tačiau kasdienybėje nemaža dalis jaunuolių susiduria su nerimu, vienišumu ar perdegimu. Emociniai sunkumai dažnai lieka nepastebėti, nes pagalbos paieškos vis dar lydimos stigmos ir baimės būti nesuprastam.

    Organizacijos, teikiančios emocinę paramą, atkreipia dėmesį, kad kreipimųsi skaičiai nemažėja, o daliai jaunų žmonių pokalbis su specialistu ar savanoriu tampa pirmuoju žingsniu link realios pagalbos. Šiame kontekste vis dažniau akcentuojama prevencija, bendruomeniškumas ir paprasti įpročiai, padedantys stiprinti emocinį atsparumą.

    Kas laukia prie Baltojo tilto?

    Gegužės 23 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, antrą kartą rengiama Laimingo jaunimo diena – atviras emocinės sveikatos festivalis, kuriame dalyvavimas nemokamas. Renginio tikslas – kalbėti apie savijautą aiškiai ir paprastai, kartu pasiūlant veiklų, kurios padeda patirti ryšį ir bendrystę.

    Nuo 14 valandos numatytas žygis Lengvu žingsniu su „Swedbank“, organizuojamas kartu su „Walk15“. Organizatoriai kviečia žygiuoti kaip galimybę stabtelėti, skirti laiko sau ir pasikalbėti su šalia esančiais, o ne tik siekti rezultato ar tempo.

    Nuo 16 valandos renginio erdvėje įsikurs Laimės pieva – vieta kūrybinėms dirbtuvėms, aktyvioms veikloms, žaidimams ir pokalbiams. Čia bus jungiamos emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos, kad lankytojai galėtų ne tik išgirsti patarimų, bet ir praktiškai išbandyti, kas veikia kasdienybėje.

    Koncertas ir renginio partneriai

    Vakaro kulminacija – gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Pijus Opera, Monika Pundziūtė, „SHWR“, „Saulės kliošas“, „Galera“ ir kiti atlikėjai. Organizatoriai taip pat žada netikėtą vakaro svečią, kurio vardas iš anksto neatskleidžiamas.

    Renginį kuria „Jaunimo linija“ kartu su partneriais „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe. Renginio idėja – padėti jaunam žmogui jaustis saugiai kalbant apie savo būseną, o pagalbos ieškojimą matyti kaip stiprybę, o ne silpnumą.

    „Jei norime emociškai atsparios ateities Lietuvos, rūpintis jaunimo emocine sveikata turime jau šiandien – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaustųsi saugūs kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

    „Prisidėdami prie šio renginio prisidedame prie realios pagalbos jaunimui ir galimybės pasiekti daugiau jaunų žmonių. Vilniuje gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos vaikų, todėl partnerysčių reikia tam, kad žinutė pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir visi, kuriems svarbi emocinė sveikata bei palaikanti miesto bendruomenė. Renginys suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą formatą: nuo ramaus pasivaikščiojimo iki pokalbio ar koncerto.

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: ką ši data primena ir kokios paramos šeimos Lietuvoje tikisi šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o birželio 1 dieną – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šios datos kasmet tampa proga kalbėti ne tik apie sveikinimus, bet ir apie tai, kas realiai kuria saugią vaikystę: stabilias pajamas, emocinį saugumą, prieinamą švietimą ir sveikatos paslaugas.

    Šeima dažnai apibūdinama kaip vieta, kurioje gimsta pasitikėjimas, kantrybė ir tarpusavio supratimas. Vaikystė tuo metu siejama su nerūpestingomis akimirkomis, smalsumu ir augimu, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama, kad vaikų gerovė priklauso ir nuo suaugusiųjų gebėjimo laiku suteikti pagalbą bei užtikrinti aiškias ribas.

    „Linkime, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir laimingas, o šeimoje netrūktų tarpusavio pagarbos, meilės ir darnos“, – rašoma sveikinime Tarptautinės šeimos ir Vaiko dienų proga.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir pagalbos prieinamumui, nes augantis nerimas bei patyčios mokyklose išlieka jautrios temos. Specialistai primena, kad didžiausią poveikį daro kasdieniai dalykai: nuosekli rutina, laikas kartu, atviras pokalbis ir ankstyvas reagavimas į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius.

    Kalbant apie šeimų stiprinimą, svarbus tampa ir bendruomeniškumas, nes pagalbos tinklas dažnai prasideda ne nuo institucijų, o nuo artimųjų, mokyklos ir kaimynystės. Tarptautinės minėjimo dienos primena, kad šventinė proga gali būti gera pradžia susitarti dėl paprastų, bet veiksmingų dalykų: daugiau dėmesio vaikui, mažiau skubėjimo ir aiškaus susitarimo, kad namai yra saugi vieta visiems.

  • Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pakvietė bendruomenę į ėjimo renginį „Stipresnės kartu“, skirtą Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Iniciatyvos tikslas – priminti, kad emocinė sveikata po gimdymo ir auginant vaikus yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

    Tokie bendruomeniniai pasivaikščiojimai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiami jau ketvirtus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad paprastas išėjimas į lauką, pokalbis ir buvimas tarp žmonių gali tapti pirmu žingsniu mamoms, kurios jaučiasi pervargusios, vienišos ar susiduria su nuotaikos svyravimais.

    Jaukus susitikimas Vilkaviškyje

    Šį kartą Vilkaviškyje susirinkusiųjų nebuvo daug, tačiau susitikimas vyko šiltai ir ramiai, o gerą nuotaiką palaikė palankus oras. Prie iniciatyvos prisijungė kelios mamos su vežimėliais, taip pat Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai.

    Susirinkusiuosius prie Vilkaviškio kultūros centro pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad motinystė dažnai susideda ne tik iš džiugių akimirkų, bet ir iš kasdienio nuovargio, nerimo bei atsakomybės, todėl palaikymas ir bendrystė tampa ypač reikalingi.

    „Tokie renginiai yra labai svarbūs, nes primena, kad mamoms taip pat reikia palaikymo, dėmesio ir bendrystės. Motinystė kupina ne tik gražių akimirkų, bet ir kasdienių iššūkių, todėl labai svarbu, kad mamos nesijaustų vienos“, – sakė Daiva Riklienė.

    Kodėl apie tai kalbama vis dažniau

    Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminė depresija, nerimo sutrikimai ir emocinis perdegimas gali paveikti ne tik pačią mamą, bet ir visos šeimos savijautą. Dėl to vis dažniau kalbama apie ankstyvą atpažinimą, palaikymo tinklą ir mažus, kasdienius įpročius, kurie padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Būtent bendruomeniniai renginiai, tokie kaip ėjimo iniciatyvos, leidžia saugiai pradėti pokalbį apie sunkumus ir sumažina jausmą, kad su iššūkiais tenka tvarkytis vienai. Specialistai pabrėžia, kad emocinė parama gali būti įvairi: nuo artimųjų įsitraukimo iki konsultacijų ir pagalbos grupių.

    Žygis iki miesto sodo

    Po sveikinimų dalyviai drauge patraukė iki miesto sodo. Ten jų laukė Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro parengtos veiklos ir užsiėmimai, skirti ne tik judėjimui, bet ir prasmingam pabuvimui kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva ir toliau augins vietos bendruomenės įsitraukimą, o žinutė apie mamų psichikos sveikatą pasieks ir tas, kurios kol kas nedrįsta paprašyti pagalbos. Pasak renginio rengėjų, svarbiausia – kurti aplinką, kurioje mamos jaustųsi išgirstos ir palaikomos.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.