CP v2

Tag: Emocinė sveikata

  • Pagėgių miesto VVG paskelbė du kvietimus PĮP: kam skirti Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K

    Du kvietimai Pagėgiuose

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė du kvietimus teikti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus (PĮP) pagal Pagėgių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategiją. Kvietimai pažymėti numeriais Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K.

    Abu kvietimai orientuoti į socialinės įtraukties priemones, kurios jungia socialinius, kultūrinius ir neformaliojo švietimo elementus. Taip pat akcentuojamos fizinės ir emocinės sveikatos veiklos, pritaikytos skirtingų socialinių grupių poreikiams.

    Ką finansuoti numatoma?

    Pagal kvietimų aprašymą, projektų idėjos turi būti susijusios su priemonėmis, padedančiomis mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės įsitraukimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia veiklas, kurios vienu metu sprendžia kelias problemas, pavyzdžiui, socialinių įgūdžių stiprinimą ir prasmingą užimtumą.

    VVG kvietimuose pabrėžiama integruoto požiūrio logika, kai socialinė parama derinama su kultūrinėmis ar švietimo veiklomis. Tokie projektai paprastai vertinami palankiau, jei aiškiai parodo, kokiai tikslinei grupei skirti ir kokį pokytį planuojama pasiekti.

    Terminai ir kur rasti sąlygas

    PĮP priėmimo laikotarpis abiem kvietimams nurodytas nuo 2026 metų kovo 31 dienos 08:00 iki 2025 metų gegužės 29 dienos 17:00. Atsižvelgiant į tai, kad datos pateiktos nenuosekliai, pareiškėjams rekomenduojama terminus pasitikslinti oficialiuose kvietimų puslapiuose.

    Detali informacija apie reikalavimus, atrankos kriterijus ir dokumentus skelbiama viešai kvietimų aprašuose. Ten pat pateikiamos ir gairės vietos projektų vykdytojams bei prioritetinių kriterijų sąrašai.

    „Jeigu svarstote teikti PĮP, rekomenduojame kreiptis konsultacijai dar prieš rengiant galutinį planą, kad būtų aiškiai suderintos veiklos, tikslinės grupės ir atrankos kriterijai“, – sakė Pagėgių miesto VVG projekto vadovė Tomas Gricienė.

    Dėl konsultacijų nurodoma kreiptis į projekto vadovę Tomą Gricienę el. paštu vvgpagegiai@gmail.com arba telefonu +370 643 15805. Prieš teikiant paraišką verta įsivertinti, ar projekto veiklos atitinka kvietimo kryptį ir ar suplanuoti rezultatai yra pamatuojami.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Psichologai įspėja: 7 ženklai, kad esate tik partneris pakaitalas ir tai baigsis skaudžiai

    Psichologai įspėja: 7 ženklai, kad esate tik partneris pakaitalas ir tai baigsis skaudžiai

    Šiuolaikinėse pažintyse vis dažniau aptariamas reiškinys, kai žmogus santykiuose laikomas laikinu sprendimu, o ne tikru pasirinkimu. Socialiniuose tinkluose jis dažnai vadinamas partneriu pakaitalu, kai vienas iš poros tarsi užpildo tuštumą, kol atsiras, jo manymu, geresnė galimybė.

    Iš pirmo žvilgsnio tokie santykiai gali atrodyti stabilūs: nėra didelių konfliktų, bendravimas malonus, kartu leidžiamas laikas. Tačiau problema ta, kad tikrieji ketinimai dažnai lieka neįvardyti, o aiškumas ateina per vėlai, kai ryšys jau spėjo tapti emociškai svarbus.

    Kas yra partneris pakaitalas?

    Partnerio pakaitalo situacijoje vienas žmogus kuria santykių iliuziją, bet viduje neplanuoja bendros ateities. Tokie santykiai neretai palaikomi dėl patogumo, vienatvės baimės, socialinio spaudimo turėti antrą pusę ar noro turėti artumą be realios atsakomybės.

    Psichologai pabrėžia, kad tai nėra vien tik trumpalaikė dvejonė, kuri būdinga santykių pradžioje. Skirtumas tas, kad abejonių neįvardijimas tampa strategija, o partneriui paliekama mažai galimybių laiku suprasti, kas iš tiesų vyksta.

    Signalai, kurių neverta ignoruoti

    Vienas dažniausių ženklų yra nuolatinis vengimas kalbėti apie ateitį, net ir neutraliomis temomis, pavyzdžiui, atostogomis ar bendrais planais po kelių mėnesių. Jei bet koks pokalbis apie rytojų baigiasi juokais, temos pakeitimu ar miglotais pažadais, tai gali rodyti nenorą įsipareigoti.

    Įtarimų kelia ir nuolatinis atidėliojimas supažindinti su artimiausiais žmonėmis, taip pat vengimas kartu leisti svarbias progas. Kai santykiai trunka ne vieną mėnesį, bet vis dar nėra natūralaus įsiliejimo į vienas kito socialinį ratą, verta savęs paklausti, kodėl.

    Dar vienas signalas yra jausmas, kad partnerio neįmanoma iki galo suprasti, o atsakymai į paprastus klausimus lieka slidūs. Jei nuolat tenka spėlioti, ką jis jaučia, kokie jo ketinimai ir ar jūsų santykiai apskritai yra aiškiai apibrėžti, tai dažnai išsekina emociškai ir mažina saugumo jausmą.

    Ką daryti, jei įtariate tokį scenarijų?

    Specialistai pataria grįžti prie bazinio dalyko, kurį santykiuose dažniausiai bandoma apeiti, tai yra atviro pokalbio. Svarbu aiškiai įvardyti savo lūkesčius, paklausti apie partnerio planus ir susitarti, ką jums abiem reiškia buvimas kartu.

    „Jei žmogus nuolat vengia aiškumo ir atsakomybės, tai irgi yra atsakymas“, – sako psichologai, kalbėdami apie situacijas, kai žodžiai ir veiksmai nesutampa.

    Jeigu po pokalbio situacija nesikeičia, o vietoj konkrečių sprendimų kartojasi atidėliojimas, verta įsivertinti savo ribas. Santykiai, kuriuose vienas nuolat laukia ir įrodinėja savo vertę, ilgainiui gali smarkiai paveikti savivertę ir pasitikėjimą.