Tag: Energetinis saugumas

  • Anglis ir dirbtinis intelektas: kodėl JAV mato kurą duomenų centrams, o Europa dvejoja

    Duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas vėl kelia seną klausimą: iš kur paimti patikimos elektros, kai paklausa auga greičiau nei spėjama statyti naujus pajėgumus. Energetikai ir pramonės atstovai vis dažniau pripažįsta, kad šiame kontekste anglis kai kuriose šalyse vėl vertinama kaip stabilus rezervas, nors ilgą laiką buvo laikoma praeities kuru.

    Tokį posūkį ypač ryškiai mato JAV, kur diskusijose apie energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą vis dažniau akcentuojamas bazinės generacijos vaidmuo. Logika paprasta: duomenų centrai veikia visą parą, o jų apkrovos šuoliai reikalauja tinklų lankstumo ir greitai pasiekiamos galios.

    Kas keičia energijos paklausą?

    Didelio masto skaičiavimai, kurių reikia DI modelių mokymui ir veikimui, yra itin energijai imlūs. Prie to prisideda ir vėsinimo poreikiai, ypač tankiuose serverių ūkiuose, todėl net moderniausi duomenų centrai išlieka reikšmingi elektros vartotojai.

    Prognozėse, kurias viešai skelbia Europos tinklų ir energetikos institucijos, matyti bendra tendencija: didėjant duomenų centrų skaičiui, jų suvartojamos elektros dalis nacionaliniuose balansuose gali pastebimai išaugti. Tai verčia politikus ir operatorius vienu metu spręsti dvi užduotis: kaip greitai didinti generaciją ir kaip išlaikyti sistemos patikimumą.

    Kodėl anglis vėl minima JAV?

    JAV diskusijose anglis dažniausiai įvardijama kaip stabilios, nuo oro sąlygų mažiau priklausomos generacijos šaltinis. Argumentuojama, kad kurą galima kaupti šalia elektrinių, o tiekimo grandinės rizika kai kuriais atvejais mažesnė nei importuojamų energijos išteklių.

    „Pakanka pažvelgti į JAV: anglis vertinama kaip stabilus energijos šaltinis, ir tai ten aiškiai matoma. Abejoju, ar daug kas mūsų regione į anglį žiūri per duomenų centrų ir skaitmeninės ekonomikos poreikių prizmę“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas.

    Europa: tarp pragmatizmo ir tikslų

    Europoje, įskaitant Lenkiją ir Baltijos regioną, anglies vaidmuo vis dažniau vertinamas per klimato politikos ir taršos mažinimo tikslus, todėl grįžimas prie šio kuro susiduria su politiniais ir ekonominiais ribojimais. Didėjant elektros poreikiui, akcentuojamos alternatyvos: tinklų plėtra, energijos kaupimas, branduolinė energetika, dujų elektrinių lankstumas ir spartesnis atsinaujinančių išteklių integravimas.

    Vis dėlto realybė rodo, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia tampa ne vien pigiausia kilovatvalandė, o patikimas tiekimas ir sistemos atsparumas. Todėl energetikos strategijose vis dažniau girdimas pragmatiškas klausimas: kaip užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika, įskaitant DI, turėtų pakankamai galios ne tik po dešimtmečio, bet ir artimiausiais metais.

  • „Saudi Aramco“ planuoja naftos saugyklas Singapūre: sprendimo poveikį gali pajusti ir Lenkija

    Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ derasi dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2027 metų antrosios pusės dalis jos naftos atsargų būtų laikoma Singapūre, požeminėse Jurong Rock Caverns talpyklose. Tikslas – sustiprinti tiekimo patikimumą Azijoje ir sumažinti rizikas regione, kuris itin priklausomas nuo importo iš Persijos įlankos.

    Sprendimas siejamas su įtampa ir karinių konfliktų rizika aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Azijos ekonomikos reikšmingą dalį žaliavinės naftos įsiveža iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai jūroje greitai virsta kainų svyravimais ir realiais tiekimo sutrikimais.

    Kas numatoma Singapūre?

    Singapūro Jurong Rock Caverns – tai uolienoje įrengtos, maždaug 150 metrų gylyje esančios požeminės saugyklos, skirtos skystiems angliavandeniliams. Skelbiama, kad jų talpa siekia apie 1,47 mln. kubinių metrų, tai yra maždaug 9 mln. barelių.

    Pagal viešai aptariamą planą „Saudi Aramco“ kartu su Singapūro institucijomis ir JTC Corp ketina pasirašyti ketinimų protokolą, o galutinės derybos turėtų būti užbaigtos per artimiausius mėnesius. Tokia logika paprasta: atsargos arčiau vartotojų rinkų reiškia greitesnį reagavimą sutrikimų atveju ir didesnį lankstumą logistikos grandinėje.

    „Aramco“ jau turi panašių susitarimų Azijoje

    „Saudi Aramco“ naftą jau laiko ir kitose regiono šalyse, įskaitant Japoniją bei Pietų Korėją. Tokiuose susitarimuose dažnai numatoma, kad vietos valdžios institucijos turi pirmumo teisę įsigyti atsargas, jei rinkoje netikėtai atsiranda trūkumas.

    Vienas žinomų pavyzdžių – sandėliavimo pajėgumų plėtra Okinavoje, taip pat laikino saugojimo susitarimai Pietų Korėjoje. Kartu regione stiprėja platesnė kryptis didinti strategines atsargas, nes dalis valstybių vis dar turi palyginti mažus rezervus, palyginti su didžiosiomis Azijos ekonomikomis.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lenkijai?

    „Saudi Aramco“ siekis dar labiau įsitvirtinti Azijoje gali reikšti, kad prioritetas investicijoms ir prekybos srautams vis dažniau bus teikiamas Kinijai, Indijai ir Pietryčių Azijai. Tai atitinka platesnę rinkos realybę: Azijoje auga perdirbimo ir petrochemijos pajėgumai, o Europoje vyksta dekarbonizacija, mažinanti ilgalaikę iškastinio kuro paklausą.

    Lenkijai ši tema aktuali dėl „Saudi Aramco“ vaidmens regiono naftos tiekimo grandinėse ir jos turimų aktyvų. Jei bendrovė nuspręstų optimizuoti portfelį Europoje, vienas iš scenarijų galėtų būti dalies veiklos ar turto pardavimas, ypač segmentuose, susijusiuose su didmenine degalų prekyba ir logistika.

    „Kapitalas juda iš brandžios, dekarbonizuojančios Europos į Aziją, kur „Aramco“ investuoja į perdirbimą ir petrochemiją, kad ilgainiui užsitikrintų stabilų savo naftos realizavimą“, – sakė rinkos analitikas.

    Nors saugyklos Singapūre pirmiausia didintų atsparumą Azijos tiekimo grandinėms, tokie sprendimai netiesiogiai veikia ir Europą: jie gali keisti krovinių srautus, derybinę galią bei ilgalaikius tiekimo prioritetus. Dėl to regiono šalims svarbu vertinti ne tik trumpalaikę kainą, bet ir tai, kaip persitvarko pasaulinė naftos logistikos infrastruktūra.

  • JSW Koks ateitis: ministerija ramina dėl uždarymų, bet spaudžia kainos ir vėluojančios investicijos

    Lenkijos valstybės turto ministerija teigia, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl kurios nors JSW Koks gamyklos likvidavimo. Seime kalbėjusi viceministrė Eliza Zeidler pabrėžė, kad įmonės veiklą lems ne tik finansinė logika, bet ir energetinio bei karinio saugumo argumentai.

    Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant politiniam ir profesinių sąjungų spaudimui, nes įmonė susiduria su prastesne rinkos konjunktūra. JSW Koks yra Jastrzębska Spółka Węglowa grupės dalis, o jos gaminama produkcija svarbi plieno pramonei ir su ja susijusioms tiekimo grandinėms.

    Ministerijos teigimu, vienas didžiausių smūgių bendrovei buvo ryškus koksavimo anglies produktų rinkos atvėsimas ir kainų kritimas. Pasak viceministrės, tai blogina santykį tarp koksui parduoti gaunamų pajamų ir koksuojamosios anglies sąnaudų, o tai tiesiogiai atsiliepia veiklos rentabilumui.

    Kita problema, kurią akcentavo ministerija, yra užsitęsusios ir pabrangusios investicijos. Tarp svarbiausių projektų minėta ketvirtosios baterijos modernizacija Koksownia Przyjaźń gamykloje, kuri turėjo būti užbaigta anksčiau, tačiau darbai užtruko, o biudžetas išaugo.

    Taip pat nurodyta, kad laike pasislinko ir brango kitas reikšmingas projektas, susijęs su Radlino kogeneraciniu objektu. Dėl to, anot ministerijos, didėja finansinė našta ir sunkėja kasdienės veiklos planavimas, ypač kai rinkos kainos išlieka nepastovios.

    Seime skambėjo ir pastaba, kad ankstesni įsipareigojimai dėl ilgalaikių darbo vietų garantijų sumažino manevro laisvę kaštus reguliuoti per darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Tai, pasak viceministrės, apsunkina restruktūrizavimo priemonių pasirinkimą, kai pajamų spaudimas didėja.

    Ministerija priminė, kad visoje JSW grupėje įgyvendinamas 2026–2035 metų pertvarkos planas. Jo esmė yra sutvarkyti turto portfelį ir užtikrinti operacinį stabilumą, didžiausią dėmesį skiriant efektyviausiai veikiančių padalinių darbo tęstinumui.

    Strateginė reikšmė plieno grandinei

    Kalbėdama apie Koksownia Przyjaźń, viceministrė pabrėžė, kad tai didžiausias JSW Koks padalinys, o jo modernizavimo projektas laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų koksavimo sektoriaus atnaujinimų Europoje. Ministerijos vertinimu, nuo šio projekto sėkmės priklauso ir visos grupės gamybinis pajėgumas.

    Viceministrė informavo, kad į modernizuojamą bateriją jau buvo pradėta tiekti anglies mišinį, o gamyba palaipsniui didinama. Teigta, kad atskiromis darbo pamainomis jau pasiekiami rodikliai, artimi maksimaliems pajėgumams.

    Pasak ministerijos, neseniai buvo gautas statybos priežiūros institucijų leidimas naudoti bateriją su lydinčia infrastruktūra, o iki metų pabaigos planuojami paskutiniai darbų priėmimai. Tai turėtų padėti stabilizuoti gamybą ir sumažinti dalį neapibrėžtumo.

    Viceministrė akcentavo, kad aukštakrosnių koksas yra bazinė žaliava tradiciniams plieno gamybos procesams. Jos teigimu, be patikimų kokso tiekimų sunku užtikrinti nenutrūkstamą metalurgijos darbą, o plieno stoka tiesiogiai paliestų infrastruktūros, energetikos ir gynybos pramonės projektus.

    Ką rodo veiklos skaičiai

    JSW Koks veikia trijose vietovėse ir valdo tris koksavimo gamyklas: Przyjaźń Dombrovoje Gurničoje, Radlin Radline ir Jadwiga Zabžėje. Bendrovėje dirba apie 2 400 darbuotojų, todėl bet kokie sprendimai dėl gamyklų ateities turėtų reikšmingą socialinį poveikį regione.

    JSW grupės duomenys rodo, kad vieną ketvirtį kokso gamyba buvo sumažėjusi, o tai paprastai kelia vieneto sąnaudas. Ministerijos išsakytas signalas, kad sprendimų dėl uždarymų nėra, rinkai ir darbuotojams yra svarbus, tačiau finansinis spaudimas dėl kainų ir investicijų vėlavimo išlieka.

    Ministerija taip pat nurodė, kad vyksta susitikimai su pramonės atstovais Silezijoje, kuriuose aptariamos sektoriaus perspektyvos. Tuo pat metu profesinės sąjungos ragina valdžią svarstyti paramos priemones koksavimo sektoriui, argumentuodamos, kad problema jau peržengia vienos įmonės lygį.

    Pačios JSW Koks vadovybė viešai pripažino sudėtingą ekonominę padėtį ir ją siejo su nepalankiomis rinkos sąlygomis. Įmonė teigia įgyvendinanti grupės pertvarkos plano kryptis ir darbuotojams reguliariai teikianti informaciją apie svarbiausius sprendimus.

  • Lenkijoje bręsta protestas prieš anglies kasyklų uždarymą: profsąjungos ragina stabdyti planus iki 2029 metų

    Lenkijoje vėl įsiliepsnojo ginčas dėl anglies kasyklų ateities: profesinė sąjunga Sierpień 80 ragina sustabdyti kasyklų Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo planus. Pagal galiojančią socialinę sutartį šios kasyklos turėtų nutraukti veiklą atitinkamai 2028 ir 2029 metais, tačiau profsąjungos tvirtina, kad aplinkybės pasikeitė.

    Profsąjungos argumentas paprastas: svyruojant energijos kainoms ir išliekant rizikoms elektros tiekimo patikimumui, anglis gali būti reikalinga ilgiau, nei manyta anksčiau. Todėl, jų vertinimu, sprendimus dėl uždarymo būtina persvarstyti, o diskusiją grąžinti prie energetinio saugumo klausimų.

    Reikalauja stabdyti uždarymą

    Protestas dėl dviejų kasyklų ateities planuojamas lapkričio 23 dieną prie Energetikos ministerijos būstinės Katovicuose. Profsąjunga sieks, kad būtų pradėtos derybos dėl kasyklų veiklos pratęsimo ir oficialiai sustabdytas numatytas uždarymo grafikas.

    Pasak Sierpień 80 vadovo Bogusławo Zięteko, ženklai rinkoje rodo, kad anglimi kūrenamos elektrinės, įskaitant ir senesnius blokus, gali veikti ilgiau. Dėl to, jo teigimu, logiška iš naujo įvertinti ir anglies gavybos pajėgumus, ypač ten, kur, profsąjungų nuomone, galima dirbti dar ne vienus metus be milžiniškų investicijų.

    „Akivaizdu, kad anglis su mumis liks ilgiau, nei buvo planuota, todėl reikia stabdyti Bolesław Śmiały ir Sośnica likvidavimą. Jų uždaryti negalima“, – sakė Bogusławas Ziętekas.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Sośnica atveju išgaunamų klodų perspektyvos, jų vertinimu, leistų tęsti gavybą ir po 2029 metų, o investicijų poreikis nebūtinai būtų didelis. Taip pat pabrėžiama koksinės anglies svarba, nes šios žaliavos poreikį lemia metalurgijos sektorius ir pramonės paklausa.

    Kontekstas: energetinis saugumas ir vėluojantys projektai

    Buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis viešai pritarė minčiai, kad šiuo metu verta kitaip pažvelgti į anglies vaidmenį energetikos mišinyje. Jo vertinimu, kai dalis didelių strateginių projektų stringa ar vėluoja, sistemos stabilumui gali prireikti patikimų, lengvai valdoma galia pasižyminčių šaltinių.

    „Pasiūlymas atsisakyti Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo yra pagrįstas ir racionalus“, – sakė Marianas Kostempskis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į žmogiškųjų išteklių problemą: iš sektoriaus traukiasi patyrę darbuotojai, o jaunų specialistų pritraukti darosi vis sunkiau. Tai reiškia, kad net ir priėmus sprendimą tęsti gavybą, ilgalaikis pajėgumų išlaikymas priklausys nuo darbo rinkos realybės.

    PGG pozicija: laikomasi socialinės sutarties

    Lenkijos valstybinė anglies bendrovė Polska Grupa Górnicza primena, kad įmonė vykdo socialinėje sutartyje numatytą kasyklų uždarymo grafiką. Bendrovės atstovė spaudai Ewa Grudniok pabrėžė, kad dokumente yra aiškiai įvardytos ir Bolesław Śmiały bei Sośnica uždarymo datos.

    Artimiausiu metu galima tikėtis, kad spaudimas persvarstyti grafikus didės, nes energetinis saugumas ir elektros sistemos stabilumas išlieka jautrios temos visame regione. Kartu svarbu, kad sprendimai būtų paremti ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais skaičiavimais: gavybos savikaina, subsidijų poreikiu, taršos kaštais ir alternatyvių pajėgumų įjungimo terminais.

  • JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    Jungtinės Karalystės vyriausybė leido pradėti dujų gavybą kontraversiškai vertinamame Jackdaw telkinyje Šiaurės jūroje. Ministrai sprendimą grindžia energetinio saugumo stiprinimu ir darbo vietų išsaugojimu, tačiau dalis visuomenės ir aplinkosaugininkai įžvelgia riziką klimato tikslams.

    Jackdaw telkinys yra maždaug 240 kilometrų į rytus nuo Aberdyno, Škotijos pakrantėje. Projektą vysto bendrovė „Shell“, o partnerė yra Norvegijos „Equinor“, tad telkinys tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų iškastinio kuro projektų regione.

    Vyriausybės teigimu, infrastruktūra telkinyje jau parengta, o gręžiniai atlikti, todėl dujos į rinką gali pradėti tekėti artimiausiu metu. Skaičiuojama, kad piko metu telkinys šalies dujų gavybą padidins apie 6 proc., o komercinė veikla gali tęstis iki 11 metų.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: JK pareigūnai nurodo, kad projektas gali sugeneruoti apie 2,9 mlrd. svarų, tai yra maždaug 3,4 mlrd. eurų, naudos šalies ekonomikai. Anot vyriausybės, didesnė vietinė gavyba leistų mažinti priklausomybę nuo importo pasaulinių kainų svyravimų ir geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Kodėl projektas kelia ginčus?

    Jackdaw sulaukia kritikos todėl, kad JK teisės aktais yra įsipareigojusi siekti nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 metų, o lygiagrečiai deklaruoja spartesnę perėjimo prie švaresnių energijos šaltinių politiką. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad nauji iškastinio kuro projektai gali užtęsti priklausomybę nuo dujų ir nukreipti kapitalą nuo atsinaujinančių išteklių plėtros.

    Teisiniai ginčai dėl telkinio tęsėsi ne vienerius metus: ankstesni leidimai buvo kritikuoti dėl to, kad vertinimuose nepakankamai įtrauktos vadinamosios netiesioginės emisijos, kurios atsiranda galutiniams vartotojams deginant išgautas dujas. Dėl to projektui teko pereiti pakartotines poveikio aplinkai procedūras.

    Ar britams dėl to atpigs sąskaitos?

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad papildoma vietinė gavyba nebūtinai reiškia mažesnes sąskaitas namų ūkiams. Dujų kainas Europoje ir JK didele dalimi lemia tarptautinė rinka, o telkinio produkcija sudarys tik dalį šalies poreikio.

    Klimato poveikis, kaip pažymi analitikai, priklausys nuo to, ką konkrečiai pakeis Jackdaw dujos. Jei jos išstumtų didesnį emisijų pėdsaką turintį importą, balansas gali būti palankesnis, tačiau jei bendra dujų paklausa nemažės, papildoma pasiūla gali reikšti ir didesnį iškastinio kuro vartojimą.

    Vyriausybė tvirtina, kad projektas neužkirs kelio teisiškai įpareigojantiems klimato tikslams. Tačiau sprendimas priimamas tuo metu, kai tarptautinės institucijos vis dažniau įspėja apie didėjančią riziką artimiausiais metais viršyti 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą, numatytą Paryžiaus susitarimo kryptyje.

  • Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas balsuodamas nepritarė Europos Komisijos siūlymui metano emisijų taisykles atidėti vieniems metams. Vietoje to parlamentarai pritarė ilgesniam, trejų metų nukėlimui, numatant dalies prievolių taikymą tik nuo 2031 metų.

    Šis sprendimas išryškino vis ryškėjančią įtampą tarp ES klimato tikslų ir siekio stabilizuoti energijos kainas bei tiekimą. Energetikos sektorius argumentuoja, kad papildomi reikalavimai brangina procesus tuo metu, kai rinka patiria sutrikimus ir išlieka jautri geopolitikai.

    ES metano reglamentas numato, kad iškastinį kurą į ES importuojančios įmonės turės įrodyti, jog tiekėjai už bloko ribų taiko lygiaverčius metano nuotėkio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros standartus. Praktikoje tai reiškia daugiau audito, duomenų ir verifikavimo grandžių tiek dujų, tiek naftos tiekimo grandinėse.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sprendimą pristatė kaip žingsnį, turintį stiprinti Europos energetinį saugumą globalių energijos rinkų neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Parlamentas greitai balsavo už dalies prievolių atidėjimą, kad energetikos įmonės turėtų daugiau laiko pasirengti naujoms taisyklėms“, – sakė Roberta Metsola.

    Kas stūmė ilgesnį atidėjimą

    Europos Komisija siūlė vienų metų atidėjimą po dalies valstybių narių ir naftos bei dujų sektoriaus spaudimo. Argumentuota, kad sudėtinga užtikrinti naujų reikalavimų įgyvendinimą laiku, ypač kai importo grandinės globalios, o patikros infrastruktūra dar ne visur parengta.

    Tačiau Europos liaudies partija siekė ilgesnio termino ir palaikė trejų metų nukėlimą. Šios frakcijos atstovai teigė, kad ypač sudėtinga greitai prisitaikyti senesnių telkinių operatoriams, o staigus reikalavimų įsigaliojimas gali tapti papildomu kaštų šaltiniu.

    Socialdemokratai ir liberalai rėmė Komisijos siūlytą vienų metų atidėjimą, o žalieji ir kairieji ragino nekeisti anksčiau numatyto grafiko. Pastarieji perspėjo, kad politiniai kompromisai gali mažinti realią motyvaciją investuoti į nuotėkių mažinimą ir duomenų kontrolę.

    „Paskelbus apie atidėjimą, iškastinio kuro lobistai pajuto silpnumą ir jau kelia naujus reikalavimus“, – sakė žaliųjų atstovė Jutta Paulus.

    Metanas ir kaina klimatui

    Metanas laikomas viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o energetikos sektoriuje jis dažnai į atmosferą patenka per nuotėkius gavybos, transportavimo ir sandėliavimo metu. Todėl metano mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu lėtinti klimato kaitos tempą.

    Kritikai pabrėžia, kad taisyklių nukėlimas nebūtinai išspręs nei kainų, nei tiekimo problemas, nes jas labiau lemia pasiūlos šokai ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Aplinkosaugos organizacijos taip pat teigia, kad delsimas silpnina ES lyderystės ambicijas ir siunčia signalą rinkai, jog reikalavimai gali būti lengvai atšaukiami.

    Nepriklausoma metano stebėsenos iniciatyva Europoje yra skelbusi, kad pilnas ir laiku įgyvendintas reglamentas galėtų atnešti apie 704 milijardų eurų klimato, sveikatos ir ekonominės naudos, palyginti su maždaug 49 milijardų eurų reguliacinių kaštų našta. Organizacijos taip pat vertina, kad priemonės galėtų prisidėti prie reikšmingo ankstyvų mirčių sumažėjimo pasauliniu mastu iki 2030 metų.

    Pokyčiai svarstomi skubos tvarka, siekiant, kad atnaujintas grafikas įsigaliotų dar iki metų pabaigos. Tolimesnė eiga priklausys nuo derybų su valstybėmis narėmis ir to, ar bus ieškoma papildomų išimčių, susietų su tiekimo saugumo argumentais.

  • 4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    Centrinėje Azijoje svarstomas vadinamasis Dujų žiedas – regioninis gamtinių dujų tinklas, kuris sujungtų Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną. Projekto šalininkai teigia, kad toks sprendimas leistų šalims dalintis dujų srautais, lanksčiau reaguoti į šuolius žiemą ir sumažinti tiekimo sutrikimų riziką.

    Pagal pirminę koncepciją planuojama daugiau kaip 3 000 kilometrų naujų ir modernizuotų vamzdynų. Bendra bazinės infrastruktūros kaina vertinama apie 4,5 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 1,8 mlrd. eurų būtų skirta naujai statybai, o dar apie 2,7 mlrd. eurų – esamų linijų modernizavimui, skaitmeninimui ir valdymo sprendimams.

    Kaip veiktų Dujų žiedas?

    Idėja paremta jau egzistuojančia tarpvalstybine prekyba dujomis, tačiau siekiama sukurti vientisesnę sistemą, leidžiančią dujas transportuoti ne tik įprasta kryptimi, bet ir atgaline eiga. Tokie atvirkštiniai srautai yra ypač svarbūs žiemą, kai vartojimas staigiai auga, o vietos tinklai ne visada pajėgia greitai perskirstyti resursus.

    Projekto autoriai skaičiuoja, kad tinklas galėtų per metus transportuoti apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai būtų reikšmingas kiekis regionui, kuriame energijos paklausa didėja dėl ekonomikos augimo, urbanizacijos ir pramonės plėtros.

    „Dujų žiedo projektas įdomus tuo, kad sustiprintų visų šių šalių tiekimo saugumą“, – sakė Ženevoje veikiančio Global Gas Centre vykdomoji direktorė Valérie Ducrot.

    Skirtingi interesai penkiose šalyse

    Centrinė Azija turi labai nevienodą dujų balansą: vienos šalys turi didelius išteklius, kitos labiau priklauso nuo importo. Turkmėnistanas, turintis vienas didžiausių atsargų regione, galėtų gauti daugiau regioninių pirkėjų, o kaimynės – daugiau tiekimo alternatyvų ir derybinės galios.

    Uzbekistanas yra ir didelis dujų gamintojas, ir vienas didžiausių vartotojų, todėl žiemą šalies vidaus poreikiai tampa kritiniu veiksniu. Kazachstanas taip pat išgauna dujas, tačiau reikšminga išteklių dalis sutelkta šalies vakaruose, toliau nuo tankiau apgyvendintų teritorijų, tad perdavimo infrastruktūra čia tampa lemiama.

    Kirgizija iš esmės remiasi importuojamomis dujomis, o Tadžikistanas didžiąją elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, bet taip pat importuoja dujas. Tadžikistano energetikos sektorius yra skelbęs, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Uzbekistano importuota 126,4 mln. kubinių metrų dujų.

    Nuo idėjos iki investicijų

    Koncepcija viešai aptarta Taškente vykusiame antrajame Centrinės Azijos naftos ir dujų forume. Pirminę projekto viziją 2025 metais pristatė Kazachstano energetikos ekspertas Askar Ismailov, kuris šiuo metu konsultuoja Global Gas Centre ir dalyvauja projekto vystymo diskusijose.

    Pasak A. Ismailov, Uzbekistano nacionalinė naftos ir dujų bendrovė „Uzbekneftegaz“ po preliminarių pokalbių buvo išreiškusi susidomėjimą. Taip pat skelbta, kad gegužę pasirašytas ketinimų protokolas su Karakalpakstano, autonominės Uzbekistano respublikos, institucijomis.

    Vis dėlto esminiai klausimai dar atviri: projektui reikėtų aiškaus finansavimo modelio, sutartų dujų kiekių, tranzito taisyklių ir vieningo veikimo režimo, įskaitant tai, kurios tinklo atkarpos galėtų dirbti abiem kryptimis. Kol kas viešai nepaskelbta nei galutinė investicijų struktūra, nei penkių vyriausybių susitarimas, nei konkretus statybų grafikas.

    Uzbekistano dujų iššūkis

    Diskusijos apie regioninį tinklą vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas ieško būdų stabilizuoti vietinę gavybą. Nacionalinė statistika rodo, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais didžiosios pramonės įmonės išgavo 24,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 16,3 proc. mažiau nei prieš metus.

    Uzbekistano institucijos taip pat pranešė apie penkis šiemet atrastus naujus dujų kondensato telkinius ir apie gręžinių programą: nuo sausio iki rugsėjo išgręžta 80 gręžinių, o paskutiniam metų ketvirčiui buvo planuojama dar 40. Toks derinys – gavybos skatinimas ir tarpvalstybinės jungtys – vertinamas kaip dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios energijos saugumo kryptys.

    „Gamtinės dujos išlieka Uzbekistano energetikos sistemos kertiniu akmeniu“, – sakė Denis Borodenok iš UNG Overseas.

    Ryšiai su Azerbaidžanu ir Europa

    Taškento forume aptartos ir platesnės energetikos jungtys, apimančios Azerbaidžaną bei Europos rinkas. Regionui aktualu diversifikuoti eksportą ir transporto koridorius, ypač kai Europos Sąjunga siekia patikimesnių energijos tiekimo grandinių.

    Azerbaidžanas dujas į Europos Sąjungos šalis tiekia Pietiniu dujų koridoriumi, o Europos Komisija yra skelbusi, kad 2025 metais tiekimas pasiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų. 2026 metų kovą Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas dar kartą patvirtino platesnę energetinę partnerystę, kuri apima ne tik dujas, bet ir infrastruktūros bei investicijų klausimus.

    Tuo pat metu regione vystomos ir konkrečios žvalgybos partnerystės: Uzbekistano Ustiurto regione naftos ir dujų žvalgybos projekte partneriais įvardijami „SOCAR“, „BP“ ir „Uzbekneftegaz“. Šios kryptys rodo, kad Centrinė Azija ieško kelių derinti vidaus gavybą, regioninę integraciją ir ryšius su platesnėmis rinkomis.

  • Gdansko įlankoje įkaltos daugiau nei 500 polių: „Gaz-System“ fiksuoja svarbų SGD terminalo FSRU etapą

    Gdansko įlankoje užbaigtas vienas svarbiausių Lenkijos plaukiojančio SGD terminalo (FSRU) statybų etapų – į jūros dugną įkalta daugiau nei 500 plieninių polių, kurie taps krantinės konstrukcijos pamatu. Projekto vykdytojas „Gaz-System“ skelbia, kad šis žingsnis reikšmingai priartina infrastruktūrą prie realių montavimo darbų jūroje.

    Poliai sudaro pagrindą platformoms, ant kurių vėliau bus montuojama įranga ir sistemos, reikalingos FSRU laivo priėmimui, SGD saugojimui bei dujų regazifikacijai. Tokie terminalai laikomi svarbia energetinio saugumo grandimi, nes leidžia dujas importuoti jūriniu keliu ir mažina priklausomybę nuo vieno tiekimo maršruto.

    „LNG infrastruktūros plėtra yra investicija į Lenkijos saugumą, ekonomikos stiprybę ir šalies poziciją Europoje“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    „Ši investicija padidins dujų importo jūra galimybes, sustiprins tiekimo diversifikaciją ir leis lanksčiau reaguoti į energetikos sistemos poreikius“, – sakė Energetikos ministerijos valstybės sekretorius Wojciech Wrochna.

    Kas statoma ir kada startas?

    FSRU – tai plaukiojantis dujų saugojimo ir regazifikacijos įrenginys, kuris priima SGD krovinius, juos paverčia dujomis ir perduoda į perdavimo tinklą. „Gaz-System“ nurodo, kad Gdansko FSRU terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metų pradžioje.

    Įkalti poliai yra tik krantinės dalis, o artimiausias etapas – platformų montavimas ir pasirengimas povandeninio dujotiekio tiesimui. Būtent jungtis su sausuma yra kritinė, kad regazifikuotos dujos galėtų patekti į nacionalinę ir regioninę perdavimo sistemą.

    Mikrotunelis ir jungtis su sausuma

    Lygiagrečiai jūrinės dalies darbams vykdomi sprendimai, skirti sujungti terminalą su sausumos infrastruktūra. Projekto aprašyme minima, kad nutiestas daugiau nei 1 kilometro mikrotunelis, kuriuo bus įrengtas dujotiekis, sujungsiantis jūrinę terminalo dalį su krantu.

    Taip pat tęsiami sausumos tinklų parengiamieji darbai, įskaitant vamzdynų techninės būklės patikras. Tokie patikrinimai yra įprasta praktika prieš pradedant komercinę eksploataciją, nes leidžia patvirtinti, kad vamzdynas atitinka saugos ir patikimumo reikalavimus.

    Strateginė reikšmė ir vietos įmonių vaidmuo

    „Gaz-System“ projektą įvardija kaip strateginį, nes papildomas įėjimo taškas dujoms didina sistemos atsparumą ir tiekimo pasirinkimus. FSRU sprendimai Europoje ypač išpopuliarėjo pastaraisiais metais, kai šalys spartino infrastruktūros plėtrą, siekdamos užsitikrinti lankstesnį SGD importą ir mažesnę geopolitinę riziką.

    Prie jūrinės projekto dalies dirba konsorciumas, kuriame dalyvauja ir Lenkijos įmonė „FABE Polska“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad vietos rangovų įtraukimas leidžia išlaikyti kompetencijas šalyje ir greičiau mobilizuoti resursus sudėtingiems darbams jūroje.

  • „MOL“ Vengrijoje paleido pirmą biometano gamyklą: į dujų tinklą tieks atsinaujinančias dujas

    Vengrijos energetikos grupė „MOL“ pranešė Vengrijoje, Šarvašo mieste, pradėjusi eksploatuoti pirmąją savo biometano gamybos įrenginį. Projektas laikomas svarbiu žingsniu plečiant bendrovės atsinaujinančios energijos kryptį ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų.

    Įrenginys biometaną gamina iš biogazo, kurį reikia išvalyti iki tokios sudėties, kad dujas būtų galima tiekti į nacionalinį gamtinių dujų tinklą. Bendrovės teigimu, taip kasmet planuojama pakeisti daugiau kaip 7 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų atsinaujinančios kilmės dujomis.

    Kaip veikia biometano gamyba

    Biometanas paprastai gaunamas iš organinių atliekų pagaminto biogazo, iš jo pašalinant priemaišas, įskaitant anglies dioksidą. Po tokio išvalymo dujos tampa artimos įprastoms gamtinėms dujoms, todėl jas galima naudoti tam pačiam tikslui: šildymui, pramonei ar transportui, taip pat tiekti į dujotiekį.

    Tokie projektai Europoje vertinami kaip viena iš priemonių greičiau didinti vietinę atsinaujinančių dujų pasiūlą. Biometanas leidžia panaudoti žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, o pati gamyba dažnai vystoma šalia regioninių atliekų srautų, kad logistika būtų kuo efektyvesnė.

    „MOL“: strateginis etapas

    Naujai paleista gamykla Šarvaše yra pirmoji „MOL“ biometano gamybos vieta ir trečias tokio tipo objektas Vengrijoje. Technologinį sprendimą projektui, kaip nurodoma, tiekė Italijos įmonė „Gruppo AB“.

    „Biometano gamyklos paleidimas Šarvaše yra strateginis etapas „MOL“ grupei. Šia pirmąja tokio tipo įranga stipriname energetinį saugumą, plečiame tvarių produktų portfelį ir žengiame dar vieną konkretų žingsnį įgyvendindami „Shape Tomorrow“ strategiją“, – sakė „MOL“ strategijos vadovas dr. György Bacsa.

    Atliekos iš mėsos pramonės ir ūkių

    „MOL“ nurodo, kad biogazo bazė Šarvaše buvo įsigyta 2023 metais. Iki šiol joje per metus buvo pagaminama apie 11–12 mln. kubinių metrų biogazo, kuris daugiausia naudotas kogeneracijai, gaminant elektrą ir šilumą.

    Pasak bendrovės, objektas kasmet perdirba daugiau kaip 40 000 tonų regioninės mėsos pramonės atliekų ir dar apie 53 000 tonų įvairių likučių, įskaitant srutas iš aplinkinių ūkių ir perdirbimo įmonių. Papildomai nurodoma, kad žaliavai naudojama ir apie 18 000 tonų žemės ūkio substratų.

    Įrengus biometano gamybą, biogazo panaudojimo galimybės išsiplėtė: vietoje vien elektros ir šilumos gamybos dalis energijos nuo šiol gali būti paverčiama į tinklui tinkamas dujas. Tai suteikia daugiau lankstumo, kai svarbu subalansuoti energijos poreikį, kainas ir infrastruktūros galimybes.

  • Lenkijos viceministras apie anglies sektorių: reikia optimizuoti kasybą, energetiką ir žaliavų importą

    Lenkijos energetikos viceministras Marianas Zmarzły teigia, kad šalies energetikos ūkyje būtina nuolat optimizuoti tris tarpusavyje susijusias sritis: kasybą, elektros ir šilumos gamybą bei žaliavų, įskaitant anglį, importą ir prekybą. Pasak jo, žaliavų saugumas tiesiogiai veikia ir energetinį saugumą, todėl sprendimai turi būti priimami kompleksiškai.

    Šią žinutę viceministras kartojo spalio 14 dieną vykusioje konferencijoje, skirtoje investiciniam klimatui mineralinių išteklių sektoriuje. Renginyje aptarti žaliavų politikos prioritetai, visuomenės požiūris į kasybą ir praktinės sąlygos, nuo kurių priklauso naujų projektų įgyvendinimas.

    Viceministras pabrėžė, kad energetikos planavime svarbu ramiai vertinti tarptautinę situaciją ir derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis investicijomis. Kaip vieną iš ateities atramų jis įvardijo naujus generacijos pajėgumus, įskaitant branduolinę energetiką, tačiau akcentavo, kad iki jų paleidimo būtina suvaldyti pereinamojo laikotarpio rizikas.

    Kartu jis išskyrė geologinių duomenų ir žvalgymo kokybės reikšmę: be patikimo išteklių įvertinimo sudėtinga planuoti tiek žaliavų gavybą, tiek importo poreikius, tiek infrastruktūros plėtrą. Anot viceministro, tai tampa ypač aktualu, kai valstybė vienu metu sprendžia ir energijos kainų, ir tiekimo grandinių stabilumo, ir pramonės konkurencingumo klausimus.

    Siūlomas naujas koordinavimo modelis

    Viešojoje erdvėje viceministras taip pat yra pristatęs idėją pertvarkyti anglies sektoriaus valdymą, atsisakant vien tik krizių pasekmių finansavimo. Jo logika remiasi prielaida, kad energetikos ir kasybos sprendimai negali būti atskirti, nes rinkos balansas priklauso ir nuo vidaus pasiūlos, ir nuo importo, ir nuo to, kokiu tempu uždaromi seni pajėgumai.

    Tarp siūlomų pokyčių minimas vienas aiškus atsakomybės centras, bendras pasiūlos ir paklausos balansas bei ekonomiškai pagrįsta turto konsolidacija. Pagrindinis tikslas – kad vidaus gavybos mažinimas neaplenktų realiai įjungiamų pakaitinių pajėgumų ir nesukurtų naujų priklausomybių nuo importo piko metu.

    Akcentas – žaliavų ir energijos saugumui

    Kaip svarbiausią siūlymą M. Zmarzły įvardijo specialaus Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuri sujungtų skirtingose institucijose išskaidytus sprendimus. Tokia pareigybė, jo vertinimu, turėtų prižiūrėti strategiją, koordinuoti finansavimą, valdyti restruktūrizavimo procesus ir stebėti, ar uždarymo grafikai dera su naujų pajėgumų įvedimu.

    „Žaliavų saugumas yra ir energetinis saugumas“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras pabrėžė, kad tai nereiškia kasdienio kasyklų ar elektrinių valdymo perėmimo: operacinė atsakomybė liktų įmonių vadovams, tačiau sisteminius konfliktus turėtų spręsti vienas koordinuojantis centras. Jo siūlymai sulaukė dėmesio ir dalies profesinių sąjungų atstovų, kurie akcentuoja, kad sektoriui trūksta nuoseklaus, per kelias grandis suderinto pereinamojo laikotarpio plano.