CP v2

Tag: Energetinis saugumas

  • „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen“ sudarė trejų metų susitarimą su Norvegijos „Equinor“ dėl žalios naftos tiekimo iš Johan Sverdrup telkinio Norvegijos kontinentiniame šelfe. Pirmieji kroviniai turėtų pasiekti gavėją nuo rugsėjo, o sutarties apimtis numatyta kaip viena didžiausių „Orlen“ tiekimo krypčių iš Šiaurės Europos.

    Pagal susitarimą metiniai pristatymai gali viršyti 9 mln. tonų, o bendrai tai gali padengti iki ketvirtadalio „Orlen“ metinio žalios naftos poreikio. Tiekimas bus nukreiptas į „Orlen“ valdomas ar aptarnaujamas perdirbimo grandis Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, todėl sandoris svarbus ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Sutartyje numatytas lankstus mechanizmas, leidžiantis kasmet koreguoti pristatomus kiekius pagal rinkos situaciją ir operacinius poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimas gali svyruoti nuo beveik 5 mln. iki daugiau kaip 9 mln. tonų per metus, išlaikant ilgalaikį įsipareigojimą ir kartu paliekant erdvės reagavimui į paklausos pokyčius.

    Kas yra Johan Sverdrup nafta

    Pagrindinė sutarties dalis siejama su Johan Sverdrup telkinio nafta, kuri sudaro reikšmingą Norvegijos gavybos dalį ir yra viena svarbiausių šalies eksporto žaliavų. „Orlen“ ir „Equinor“ nurodo, kad prireikus gali būti tiekiamos ir alternatyvios norvegiškos naftos rūšys, jei to pareikalautų logistika ar gamybos planavimas.

    Šis telkinys dažnai minimas ir dėl mažesnio emisijų intensyvumo gavyboje, nes dalis jūrinių platformų energija aprūpinamos iš kranto atsinaujinančiais energijos ištekliais. Nors tai nekeičia fakto, kad galutinis produktas išlieka iškastinis kuras, tokie sprendimai leidžia mažinti taršą pačiame išgavimo etape.

    Energetinio saugumo argumentas

    Sandorio kontekstas siejamas su pastarųjų metų Europos energetikos transformacija, kai šalys ir įmonės aktyviai diversifikuoja tiekimą ir mažina priklausomybes nuo aukštos rizikos krypčių. Dideli ilgalaikiai kontraktai su patikimais tiekėjais tampa vienu iš būdų stabilizuoti žaliavos srautus ir perdirbimo įmonių darbą.

    „Saugus rytojus prasideda nuo iš anksto priimtų sprendimų“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    Pasak jo, susitarimas yra atsakas į pasaulinės rinkos nepastovumą ir žingsnis stiprinant prieigą prie stabilių tiekimo šaltinių iš Norvegijos. „Orlen“ ir „Equinor“ jau bendradarbiauja ir kituose segmentuose, įskaitant veiklą Norvegijos šelfe bei iniciatyvas, siejamas su mažesnio anglies pėdsako sprendimais.

    Ką tai reiškia regionui

    Naftos tiekimas, skirtas kelioms šalims, didina perdirbimo grandinės planavimo patikimumą ir gali amortizuoti trumpalaikius sutrikimus, kurie kyla dėl transporto, geopolitikos ar staigių kainų šuolių. Toks modelis svarbus ir Baltijos regionui, nes naftos perdirbimo bei produktų tiekimo logistika čia glaudžiai susijusi su kaimyninių rinkų poreikiais.

    Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad net ir dideli kontraktai neeliminuoja kainų rizikos, nes nafta išlieka globali prekė, kurios kainodara priklauso nuo tarptautinių biržų ir pasiūlos bei paklausos ciklų. Todėl šio tipo susitarimai labiau didina tiekimo nuspėjamumą ir fizinį saugumą, o ne garantuoja žemesnes kainas.

  • Norvegijos naftos ir dujų aukso amžius baigiasi: įspėja, kas laukia jau po 2030 metų

    Norvegijos naftos ir dujų aukso amžius baigiasi: įspėja, kas laukia jau po 2030 metų

    Norvegijos kontinentiniame šelfe naftos ir gamtinių dujų gavyba vis dažniau lenkia naujų telkinių atradimus, todėl šalies energetikos sektoriui siunčiamas aiškus perspėjimas: be papildomų investicijų kritimas gali būti staigus. Naujausiose Norvegijos šelfo institucijos prognozėse teigiama, kad po 2030 metų gavybos kreivė gali pasvirti žemyn greičiau, nei tikėtasi.

    Skaičiai rodo ilgalaikę tendenciją: per kelis dešimtmečius išgauta ir pristatyta apie 9 mlrd. standartinių kubinių metrų naftos ekvivalento, o likę ištekliai vertinami maždaug 7 mlrd. šios apimties. Apie pusė potencialo dar nėra atrasta, tačiau tam reikalingi brangūs žvalgybos darbai ir technologiniai sprendimai, ypač sudėtingesnėse teritorijose.

    Institucija pateikia kelis raidos scenarijus iki 2050 metų, o pesimistiškiausiu atveju naftos ir dujų gavyba gali priartėti prie minimalaus lygio. Lūžis siejamas su tuo, kad didžiausi telkiniai, tarp jų Troll ir Johan Sverdrup, artėja prie natūralios brandos fazės, kai didžiausi gavybos kiekiai lieka praeityje.

    „Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, nulems Norvegijos šelfo trajektoriją keliems dešimtmečiams. Pastarųjų metų atradimai per maži, kad pakeistų gavybą iš eksploatuojamų telkinių“, – sakė jūrinių naujų projektų vadovė Kjersti Dahle.

    Dalis senųjų telkinių, tokių kaip Ekofisk, Oseberg ar Statfjord, veikė ilgiau, nei buvo planuota, nes gavybą pavyko pratęsti diegiant naujas technologijas ir papildomus gręžinius. Tačiau naujesniuose telkiniuose erdvės panašiam efektui mažiau, nes modernūs metodai dažnai būna pritaikomi iškart, todėl vėliau galimybių „išspausti“ papildomą apimtį lieka mažiau.

    Papildomą riziką kuria tai, kad daugiau kaip 90 atrastų telkinių dar laukia galutinio sprendimo dėl plėtros. Dalis jų yra nedideli ir ekonomiškai prasmingi tik tada, jei prijungiami prie esamos infrastruktūros, tačiau uždelsus kyla grėsmė, kad pagrindiniai mazgai bus išjungiami, o tuomet prieiga prie šių išteklių gali būti prarasta negrįžtamai.

    Trumpuoju laikotarpiu situaciją iliustruoja ir operaciniai duomenys: birželį vidutinė naftos gavyba siekė apie 1,823 mln. barelių per dieną, o visų skystųjų angliavandenilių produkcija buvo apie 2,021 mln. barelių per dieną. Tai reikštų mažėjimą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir primena, kad svyravimai gali sutapti su laikotarpiais, kai Europai svarbus tiekimo stabilumas.

    Norvegijos žaliava Europos rinkoje vertinama dėl geografinio artumo perdirbimo gamykloms ir mažesnės priklausomybės nuo ilgesnių jūrinių maršrutų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau akcentuojama dilema: kaip suderinti naujas žvalgybos investicijas su energetikos transformacija, klimato įsipareigojimais ir augančiu poreikiu mažinti emisijas.

    Dalis neatrastų išteklių, kaip teigiama, yra vietovėse, apie kurias turima mažai geologinių duomenų, o didžiausias potencialas siejamas su Barenco jūra. Norint išlaikyti gavybą po 2030 metų, reikėtų intensyvesnių tyrimų, aukštesnės rizikos projektų ir pažangių technologijų, įskaitant DI taikymą duomenų analizei bei telkinių modeliavimui, tačiau tai didina kaštus ir reikalauja politinio bei reguliacinio aiškumo.

    Ekonominė reikšmė taip pat išlieka didžiulė: mažesnė gavyba paprastai reiškia mažesnes biudžeto pajamas ir spaudimą darbo rinkai, ypač regionuose, susijusiuose su jūrine pramone. Todėl artimiausi metai Norvegijoje gali tapti apsisprendimo laikotarpiu, ar šalis bandys maksimaliai išnaudoti likusį šelfo potencialą, ar gavybos mažėjimą priims kaip neišvengiamą perėjimo prie kitokio energetikos modelio dalį.

  • „Enea Operator“ užbaigė daugiau nei 23 mln. eurų investicijų paketą: ką keičia tinklui ir OZE

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ pranešė, kad jos dukterinė bendrovė „Enea Operator“ užbaigė investicijų paketą, apėmusį Lešno teritoriją ir aplinkinius apskritis. Projektai įgyvendinti siekiant sustiprinti skirstomąjį tinklą ir parengti jį augančiam elektros poreikiui.

    Bendra užbaigtų darbų vertė viršijo apie 23 mln. eurų. Įmonė nurodė, kad dalis finansavimo buvo susijusi su Lenkijos Nacionaliniu atkūrimo ir atsparumo didinimo planu, kuriuo remiami strateginiai infrastruktūros atnaujinimai.

    Kas konkrečiai pastatyta

    Per projektą pastatytas naujas pagrindinis maitinimo punktas GPZ Lešno Vakarai, kuris turi padėti stabiliau valdyti elektros srautus regione. Taip pat nutiesta beveik 27 kilometrų nauja aukštos įtampos linija Rawicz–Góra ir apie 20 kilometrų vidutinės įtampos linijų, sujungusių naują stotį su esamu tinklu.

    Be naujos statybos, modernizuotos kelios elektros pastotės, įskaitant objektus Rawicz, Góra, Krzywiń, Bojanowo ir Włoszakowice vietovėse. Tokie atnaujinimai paprastai skirti mažinti gedimų riziką ir didinti tinklo pralaidumą, kai prijungiama daugiau vartotojų bei gamintojų.

    Kodėl tai svarbu atsinaujinančiai energetikai

    Skirstomieji tinklai Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, patiria spaudimą dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo elektrinių plėtros bei didėjančio elektros vartojimo. Tokios investicijos leidžia prijungti papildomus vartotojus, efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti ribojimų poreikį piko metu.

    „Enea“ pabrėžė, kad be skirstomojo tinklo plėtros būtų sunkiau įgyvendinti energetikos transformaciją ir kelti ūkio konkurencingumą. Įmonės teigimu, atnaujinta infrastruktūra taip pat turėtų prisidėti prie patikimesnio energijos tiekimo, ypač kaimiškose vietovėse, ir didinti regiono patrauklumą investicijoms.

    „Skirstomąjį tinklą vertiname kaip modernios energetikos kraujotaką. Be jo plėtros nebūtų įmanoma nei efektyvi transformacija, nei naujų atsinaujinančių šaltinių prijungimas, nei ekonomikos konkurencingumas“, – sakė „Enea“ valdybos pirmininkas Grzegorzas Kinelskis.

    „Įgyvendintos investicijos didina gyventojų ir įmonių energetinį saugumą, kartu kuria erdvę naujiems projektams, verslumo plėtrai ir leidžia įvykdyti jau pasirašytas prijungimo prie tinklo sutartis“, – sakė „Enea Operator“ vadovas Marekas Szymankiewiczius.

    Bendrovė akcentavo, kad modernizavimas padeda ne tik gerinti tiekimo patikimumą, bet ir paruošia tinklą būsimiems prijungimams. Praktikoje tai reiškia mažesnę perkrovų riziką, daugiau techninių galimybių priimti naują generaciją ir lankstesnį tinklo valdymą, kai didėja nepastovios gamybos iš saulės ar vėjo dalis.

  • Rusijos grėsmė kritinei infrastruktūrai: Baltijos šalys ir Lenkija stiprina dujų, elektros ir objektų apsaugą

    Baltijos šalys ir Lenkija spartina kritinės infrastruktūros apsaugą, augant nerimui dėl galimų Rusijos hibridinių veiksmų regione. Daugiausia dėmesio skiriama energetikos objektams ir tiekimo grandinėms, kurių sutrikdymas galėtų sukelti ne tik techninių, bet ir politinių pasekmių.

    Tarptautinėje erdvėje vis dažniau aptariami scenarijai, kai atakos gali būti maskuojamos ar vykdomos per tarpininkus, pasitelkiant diversijas, kibernetinius incidentus ar dezinformaciją. Tokiais atvejais siekiama sukelti neapibrėžtumą dėl atsako ir išbandyti NATO sprendimų priėmimo greitį.

    Stiprinama energetikos objektų apsauga

    Lietuva pranešė didinanti apsaugą aplink svarbiausius energetikos ir logistikos mazgus, o papildomas pajėgas tam tikrais atvejais telkia kartu su vidaus saugumo institucijomis. Panašius veiksmus taiko ir Latvija, akcentuodama, kad hibridinių incidentų tikimybė yra didesnė nei anksčiau.

    Šie sprendimai siejami su platesne regiono patirtimi, kai energetikos infrastruktūra tampa taikiniu tiek fizinėms diversijoms, tiek kibernetinėms operacijoms. Energetika išlieka jautriausia sritis, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti įtakos kainoms, tiekimo patikimumui ir visuomenės nuotaikoms.

    Lenkijoje peržiūrimi tiekimo scenarijai

    Lenkijos energetikos sektorius taip pat vertina atsparumo scenarijus, įskaitant alternatyvias gamtinių dujų importo kryptis, jei dabartiniai keliai patirtų rizikų ar būtų laikinai apriboti. Toks planavimas grindžiamas prielaida, kad spaudimas gali būti nukreiptas į kritinius „butelio kaklelius“ tiekimo grandinėje.

    „Možeikių infrastruktūra yra apsaugota organizacinėmis, techninėmis ir procedūrinėmis priemonėmis, o jų apimtis nuolat peržiūrima ir derinama prie situacijos“, – sakė „Orlen“ atstovas.

    Elektros sektoriuje didesnis budrumas siejamas ir su jungčių patikimumu, įskaitant linijas, svarbias regioniniam balansavimui bei paramai Ukrainos energetikos sistemai. Energetikos operatoriai pabrėžia, kad kritinių objektų saugumas šiandien apima ne vien fizinę apsaugą, bet ir nuolatinį sistemų stebėjimą.

    Dėmesys ir branduolinės energetikos projektams

    Lenkijoje papildomo dėmesio sulaukia ir naujos atominės elektrinės projektas, nes didelės apimties infrastruktūros statybos dažnai tampa informacinių ir kibernetinių atakų taikiniu. Skelbiama, kad projekto aplinkoje fiksuoti bandymai klaidinti suinteresuotąsias puses, naudojant suklastotus dokumentus.

    Tokių incidentų kontekste saugumo priemonės plečiamos nuo dokumentų apyvartos kontrolės iki rangovų patikrų ir teritorijų stebėsenos. Pareigūnai ir įmonės pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų yra užkirsti kelią sabotažui dar iki jam įvykstant ir sumažinti galimo incidento poveikį.

  • Lenkijos atominės elektrinės projektas įsibėgėja: „Bechtel“ perėmė aikštelę, „Budimex“ pradeda darbus

    Lenkijos pirmosios atominės elektrinės projektas peržengė dar vieną praktinį etapą: generalinis rangovas „Bechtel“ iš Polskie Elektrownie Jądrowe perima statybvietės valdymą, o vietoje pradedami pirmieji žemės darbai. Tai reiškia perėjimą nuo ilgai trukusių parengiamųjų procedūrų prie intensyvesnės veiklos aikštelėje.

    Už žemės darbus atsakinga viena didžiausių Lenkijos statybos bendrovių „Budimex“. Projekto užsakovas pabrėžia, kad vietos įmonių įtraukimas laikomas svarbia strategijos dalimi, siekiant kuo didesnės ekonominės naudos šalies viduje ir tvirtesnių tiekimo grandinių.

    Projektas pereina į statybų fazę

    Polskie Elektrownie Jądrowe vadovybė teigia, kad sklypo perdavimas ir realūs darbai vietoje yra konkretūs žingsniai link pagrindinių statybų pradžios. Iki šiol didelę dalį laiko užėmė tyrimai, projektavimo sprendimai ir administraciniai derinimai, o dabar akcentas krypsta į fizinį pasirengimą statybai.

    Lenkijos energetikos politikai šį etapą pristato kaip nuoseklių valstybės veiksmų rezultatą: nuo finansavimo užtikrinimo ir teisinės bazės iki bendradarbiavimo su technologiniais partneriais. Pabrėžiama, kad tikslas yra didinti vietos verslo dalį, kad kuo daugiau projekto vertės liktų Lenkijoje.

    Ką reiškia „aikštelės perėmimas“?

    Statybvietės valdymo perėmimas praktikoje reiškia, kad rangovas koordinuoja kasdienę darbų eigą: saugos reikalavimus, logistiką, rangovų veiksmų suderinimą ir pasirengimą tolesniems etapams. Tokia tvarka paprastai taikoma dideliuose infrastruktūros projektuose, kad būtų išlaikytas grafikas ir aiški atsakomybė.

    Pasak projekto atstovų, jau dabar aikštelėje dirba daugiau nei 200 žmonių, o artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičius turėtų augti. Tai signalizuoja, kad projektas pereina į didesnio intensyvumo fazę, kurioje kritiškai svarbūs tampa tiek darbų tempas, tiek tiekimo ir rangovų valdymas.

    Kontekstas: kodėl Lenkija spartina branduolinę programą

    Lenkijos siekis statyti atominę elektrinę glaudžiai susijęs su energetinio saugumo darbotvarke, poreikiu turėti stabilią bazinę generaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Branduolinė energetika regione vis dažniau vertinama kaip vienas iš būdų užtikrinti patikimą elektros tiekimą, kai sparčiai plečiama atsinaujinanti generacija.

    „Kiekvienas kitas projekto etapas priartina mus prie tikslo – saugios, modernios ir stabilios energijos iš atomo Lenkijoje“, – sakė už strateginę energetikos infrastruktūrą atsakingas vyriausybės įgaliotinis Wojciech Wrochna.

    Artimiausiu laikotarpiu projekto sėkmę lems tai, kaip sklandžiai pavyks suvaldyti pereinamąjį laiką nuo parengiamųjų darbų prie didžiųjų statybų, užtikrinant terminus, kaštų kontrolę ir saugos standartus. Šie veiksniai bus ypač svarbūs, nes branduoliniai projektai Europoje dažnai vertinami per grafikų laikymosi ir įgyvendinimo disciplinos prizmę.

  • Future Mining Forum & Expo 2026 jau netrukus: kas Katovicuose kalbės apie gavybą, energiją ir technologijas

    Rugsėjo 9–11 dienomis Katovicų Tarptautiniame kongresų centre vyks Future Mining Forum & Expo 2026, skirtas kasybos ir žaliavų sektoriaus ateičiai. Organizatoriai žada diskusijas apie konkurencingumą, tiekimo grandines ir energetinį saugumą, kurie šiandien tampa kertiniais pramonės klausimais.

    Renginyje numatytos dvi pagrindinės kryptys: pramonė, infrastruktūra ir tiekimo grandinės bei technologijos, energija ir operacijos. Dalyviai aptars, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų, didinti veiklos efektyvumą ir diegti inovacijas, kartu išlaikant darbo saugą.

    Organizatoriai skelbia, kad į diskusijas kviečiami stambiausių įmonių, viešojo administravimo ir mokslo atstovai. Toks formatas dažnai laikomas praktiškiausiu, nes žaliavų ir energetikos sprendimai priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo reguliavimo, investicijų bei infrastruktūros planavimo.

    Kas bus sprendžiama diskusijose?

    Programoje numatomi klausimai apie įmonių vaidmenį tarptautinėse tiekimo grandinėse, statybinių žaliavų prieinamumą infrastruktūros projektams ir energijos tiekimo patikimumą. Taip pat dėmesys bus skiriamas tam, kaip technologijų pažanga keičia gavybos procesus, produktyvumą ir sąnaudų kontrolę.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: viena vertus, auga poreikis kritinėms žaliavoms ir efektyvesniam jų naudojimui, kita vertus, griežtėja reikalavimai taršai, saugai ir energijos vartojimo efektyvumui. Dėl to kasybos sektorius vis dažniau vertinamas ne vien kaip žaliavų šaltinis, bet ir kaip strateginė grandis pramonės bei infrastruktūros stabilumui.

    Technologijos ir DI vaidmuo

    Renginyje planuojama aptarti inovacijas, kurios daro didžiausią įtaką sektoriui: procesų skaitmeninimą, automatizavimą, nuotolinį įrangos stebėjimą ir duomenų analizę. Tokie sprendimai padeda geriau prognozuoti gedimus, mažinti prastovas ir didinti darbuotojų saugą, ypač sudėtingose eksploatacijos sąlygose.

    DI sprendimai vis dažniau pasitelkiami planuojant kasybos darbus, optimizuojant energijos vartojimą ir vertinant rizikas. Renginio kontekste tai svarbu ir dėl to, kad pramonė ieško būdų suderinti produktyvumą su tvarumo tikslais, o duomenimis paremti sprendimai tampa vienu iš greičiausių kelių efektyvumui didinti.

    Organizatoriai kviečia susipažinti su renginio darbotvarke ir pranešėjų sąrašu oficialioje Future Mining Forum & Expo 2026 svetainėje. Registracija į renginį taip pat vykdoma internetu.

  • Naujas dujų rinkos etapas Lenkijoje: „Unimot“ iki 2044 metų užsitikrino FSRU 2 pajėgumus

    Lenkijos dujų rinkoje ryškėja naujas konkurencijos etapas: dalis importo infrastruktūros pajėgumų, iki šiol siejamų su vienu dominuojančiu žaidėju, atveriami platesniam dalyvių ratui. Viena didžiausių šios permainos laimėtojų įvardijama „Unimot“ grupė, kuri ilgalaike sutartimi užsitikrino prieigą prie antrojo plaukiojančio SGD terminalo FSRU 2.

    Sutartys pasirašytos su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi Gaz-System. Pagal susitarimą „Unimot“ kasmet gaus 12 regazifikacijos „langų“ per 15 metų laikotarpį, pradedant 2030 metais, o paslaugos tęsis iki 2044 metų.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 492 mln. eurų. Tai reiškia, kad bendrovė iš anksto rezervuoja kritiškai svarbią importo grandies dalį ir gali planuoti tiekimo portfelį ilgam laikui, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos svyravimų.

    „Nacionalinis energetinis saugumas stiprinamas investuojant į lanksčią infrastruktūrą ir diversifikuotus tiekimo šaltinius. Regazifikacijos pajėgumai sustiprina mūsų pozicijas ir yra ilgalaikės strategijos dalis“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ valdybos pirmininkas Karol Ilba.

    Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė prieiga prie FSRU 2 didina tiekimo lankstumą ir leidžia plačiau diversifikuoti SGD kilmę bei logistikos maršrutus. Energetikos rinkoje tokie pajėgumai vertinami kaip svertas, leidžiantis aktyviau konkuruoti tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje dujų prekyboje.

    „Unimot“ dujų pardavimai augo sparčiai: 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bendrovės duomenimis, pardavimas padidėjo apie 80 proc. per metus ir pasiekė 1,6 TWh. Toks šuolis buvo didesnis nei bendra šalies dujų paklausos dinamika, todėl ilgalaikė infrastruktūros prieiga įgauna papildomą komercinę prasmę.

    Susitarimai sudaryti Gaz-System vykdytoje FSRU 2 Open Season procedūroje, kuria rinkai buvo pasiūlyti būsimojo terminalo pajėgumai. Paslaugos bus teikiamos reguliuojamu tarifiniu modeliu, kur tarifus tvirtina energetikos reguliuotojas, o metodika paremtas sąnaudų pridėjimo principu, todėl dalyviams suteikiamas didesnis atsiskaitymų prognozuojamumas.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad didesnis priėjimas prie importo infrastruktūros ilgainiui gali stiprinti konkurenciją ir daryti spaudimą didmeninėms kainoms. Praktikoje kainas vis dar lems pasaulinės SGD tendencijos, regioninė pasiūla ir paklausa bei tiekimo grandinių pajėgumai, tačiau didesnis infrastruktūros prieinamumas paprastai mažina vieno žaidėjo įtaką.

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.

  • Didžioji Britanija svarsto sukti atgal: naujasis premjeras žada pragmatišką naftos ir dujų gavybą

    Didžioji Britanija vėl atsidūrė diskusijų apie naftos ir dujų gavybą centre: naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė ketinantis laikytis pragmatiškesnio požiūrio į išteklių naudojimą Šiaurės jūroje. Jo teigimu, kai gyventojai patiria ekonominį spaudimą, valstybė negali ignoruoti turimų resursų.

    Apie šią kryptį viešai užsiminė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigęs, kad per telefoninį pokalbį Burnhamas patvirtino planus didinti naftos ir dujų gavybą. Ši tema Jungtinėje Karalystėje jau seniai kelia politinę įtampą, nes susikerta energijos kainų, pramonės ateities ir klimato tikslų argumentai.

    „Signalizavau, kad Šiaurės jūros klausimu ketinu laikytis pragmatiško požiūrio. Ten yra ištekliai, o kai žmonės susiduria su sunkumais, negalima to ignoruoti“, – sakė Andy Burnhamas.

    Diskusija ypač jautri po ankstesnių politinių pažadų riboti iškastinio kuro plėtrą. 2024 metais rinkimų kampanijos metu Leiboristų partija buvo įsipareigojusi neišduoti naujų licencijų naftos ir dujų gavybai, nors tai nereiškia automatinio jau išduotų leidimų sustabdymo ar esamų projektų nutraukimo.

    Gavybos šalininkai pabrėžia ekonominę naudą: darbo vietas, mokesčių pajamas biudžetui, paramą vietos tiekimo grandinėms ir didesnį energetinį saugumą. Taip pat akcentuojama, kad didesnė vietinė gavyba gali sumažinti poreikį importuoti iškastinį kurą ir jo produktus, kurių kainos neretai priklauso nuo geopolitinių krizių.

    Oponentai primena, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į iškastinį kurą gali konfliktuoti su šalies klimato politika ir tarptautiniais įsipareigojimais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jie ragina spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo sprendimų ir efektyvumo didinimo, kad kainų spaudimas būtų mažinamas ne didinant gavybą, o mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Tikėtina, kad artimiausiu metu politinė diskusija suksis apie tai, ar „pragmatiškas požiūris“ reikš realų naujų projektų skatinimą, ar daugiau dėmesio bus skiriama esamų telkinių panaudojimui. Bet kuriuo atveju Šiaurės jūros nafta ir dujos vėl tampa vienu svarbiausių Didžiosios Britanijos energetikos darbotvarkės klausimų.