Tag: Energijos efektyvumas

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • Šaldytuvas genda per greitai? 7 įpročiai, kurie gali prailginti jo tarnavimo laiką iki 10 metų

    Kiek tarnauja šaldytuvas ir kodėl genda

    Šaldytuvas daugeliui atrodo prietaisas, kuris turi veikti dešimtmečius, tačiau realybėje jo tarnavimo laikas dažnai siekia apie 10 metų. Tam įtakos turi ne tik gamintojo sprendimai, bet ir kasdieniai įpročiai: temperatūros nustatymai, ventiliacija, priežiūra ir net tai, kaip dažnai paliekamos atidarytos durelės.

    Dažniausiai nukenčia kompresorius ir sandarinimo gumos, nes šaldytuvas nuolat dirba palaikydamas stabilų šaltį. Kuo daugiau šilumos patenka į vidų ir kuo prasčiau ji pasišalina iš išorės, tuo intensyviau dirba sistema, o tai trumpina prietaiso amžių.

    Temperatūra ir lentynų tvarka

    Viena dažniausių klaidų yra pernelyg žema temperatūra, tikintis, kad produktai taip išsilaikys ilgiau. Praktikoje tai reiškia didesnį krūvį kompresoriui ir didesnes elektros sąnaudas, ypač jei šaldytuvas stovi šiltoje patalpoje ar dažnai varstomas.

    Saugiam maisto laikymui įprastai rekomenduojama laikyti apie 4 laipsnius šilumos šaldytuvo skyriuje. Dar svarbiau neperkrauti lentynų: kai produktai sudėti per tankiai, šaltas oras cirkuliuoja prasčiau, o temperatūra tampa netolygi.

    Tvarka taip pat sutrumpina laiką, kurį durelės būna atidarytos, kol ieškote produktų vakarienei. Kuo trumpiau laikomos atidarytos durelės, tuo mažiau šilto oro patenka į vidų ir tuo rečiau šaldytuvas turi dirbti maksimaliu režimu.

    Sandarinimas, vieta ir paprasta priežiūra

    Durelių sandarinimo guma yra tylus, bet kritiškai svarbus elementas: jai susidėvėjus ar apsinešus nešvarumais, šaltis ima „bėgti“, o kompresorius dirba ilgiau. Pravartu periodiškai nuvalyti gumą, išdžiovinti ir patikrinti, ar nėra įtrūkimų, deformacijų ar pelėsio židinių.

    Ne mažiau svarbu, kur stovi šaldytuvas. Jį verta laikyti atokiau nuo tiesioginių šilumos šaltinių ir palikti tarpą ventiliacijai aplink korpusą, kad šiluma galėtų pasišalinti, o agregatai neperkaistų.

    Jei šaldytuvas stovi kreivai, gali prastėti durelių prisispaudimas ir greičiau dėvėtis mechaninės dalys. Todėl naudinga patikrinti lygumą ir, jei reikia, sureguliuoti kojeles.

    Dar vienas dažnas įprotis, trumpinantis tarnavimo laiką, yra daiktų laikymas ant šaldytuvo viršaus, kai tam nenumatyta gamintojo instrukcijose. Viršuje susikaupusi šiluma ir uždengta ventiliacija gali pabloginti aušinimo efektyvumą.

    Galiausiai, kelis kartus per metus verta ištraukti šaldytuvą ir švelniai išsiurbti dulkes nuo kondensatoriaus grotelių ar ritinių, jei jie pasiekiami. Dulkės veikia kaip izoliacija, todėl šaldytuvas prasčiau atiduoda šilumą ir ilgiau dirba, o tai didina gedimų riziką.

    Specialistai primena ir paprastą taisyklę: dureles uždaryti švelniai, ne trenkimu. Smūgiai ilgainiui atlaisvina tvirtinimus ir gali pakenkti sandarumui, o tai tiesiogiai atsiliepia ir prietaiso patvarumui, ir sąskaitoms už elektrą.

  • Įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas bent 15 proc.: nuo ko pradėti ir ką rodo „Schneider Electric“ duomenys

    Energetika daugeliui – tik sąskaita

    Beveik pusė įmonių energijos vartojimo realiai nestebi ir jo aktyviai nevaldo, todėl vienintelis atskaitos taškas lieka mėnesinė sąskaita. Tokią situaciją fiksuoja „Schneider Electric“ atlikta įmonių praktikos apžvalga apie energijos vartojimo valdymą.

    Duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkami paprasčiausi sprendimai, pavyzdžiui, LED apšvietimas ar pastatų šiltinimas. Tuo metu pažangesnės energijos valdymo sistemos ir nuoseklus vartojimo optimizavimas vis dar yra mažumos įmonių darbotvarkėje.

    Kur dingsta pinigai už elektrą?

    „Schneider Electric“ duomenimis, LED apšvietimą diegia apie 38 proc. įmonių, o pastatų šiltinimą renkasi apie 30 proc. Tačiau tik maždaug 10–12 proc. įmonių investuoja į labiau pažangius sprendimus, kurie leidžia automatizuotai stebėti ir reguliuoti vartojimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelyje organizacijų nėra tikslaus vaizdo, kas, kada ir kiek energijos sunaudoja, todėl sunku rasti prioritetines taupymo vietas. Be matavimo ir aiškių rodiklių energijos efektyvumas dažnai lieka vienkartinių iniciatyvų lygyje.

    „Neturime technologijų trūkumo, jos yra prieinamos. Didžiausias iššūkis yra sąmoningumo ir žinių didinimas“, – sakė „Schneider Electric“ atstovė Anna Nowak-Jaworska.

    Trys pagrindinės kliūtys verslui

    Ataskaitoje išskiriamos trys priežastys, dėl kurių įmonės dažniau delsia investuoti į energijos efektyvumą: per ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, finansavimo stoka arba didelė kaina, taip pat reguliacinis neapibrėžtumas dėl dažnų teisės aktų pokyčių.

    Prie to prisideda ir žinių trūkumas: dalis įmonių neseka energijos rinkos ir prasčiau orientuojasi energetinės transformacijos sąvokose. Tai mažina motyvaciją diegti sprendimus, kurie leidžia lanksčiau reaguoti į kainų svyravimus ir geriau planuoti vartojimą.

    Mikroverslas atsilieka, pramonė – aktyvesnė

    Skirtumai ryškūs pagal įmonių dydį ir veiklos pobūdį. Energijai imlioms įmonėms, kur energija sudaro daugiau nei 20 proc. veiklos sąnaudų, vartojimo optimizavimas dažniau tampa kasdiene praktika.

    Tuo metu mikroįmonės dažniau lieka nuošalyje: dvi iš trijų, kaip nurodoma „Schneider Electric“ apžvalgoje, apskritai nesiima investicijų į energijos vartojimo valdymą. Pramonėje rinką reguliariau seka apie 32 proc. įmonių, o prekybos ir paslaugų sektoriuje šis rodiklis siekia tik apie 9–12 proc.

    Kodėl auditas tampa geriausiu startu

    Vienas dažniausiai minimų pirmų žingsnių yra energijos auditas ir vartojimo apskaita, nes be jų neįmanoma tiksliai nustatyti, kur realiai prarandama daugiausia energijos. Auditas padeda susidėlioti prioritetus ir pasirinkti sprendimus pagal didžiausią poveikį, o ne pagal nuojautą.

    „Schneider Electric“ atstovų teigimu, vien auditas ir vartojimo matavimas gali sudaryti prielaidas sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo audito rezultatų: nuo greitų eksploatacinių pakeitimų iki automatizuoto energijos valdymo ir investicijų į vietinę generaciją.

    „Energijos valdymo pamatas yra auditas ir suvartojimo apskaita. Ši investicija leidžia sumažinti bent penkiolika procentų suvartojamos energijos, o ką daryti toliau, parodo audito rezultatai“, – sakė Anna Nowak-Jaworska.

    Finansines kliūtis daliai įmonių gali mažinti paslaugų modeliai, kai energijos valdymo technologijos diegiamos be didelių pradinių investicijų, o mokama periodinė įmoka. Tokie sprendimai paprastai siejami su įsipareigojimais pasiekti sutartą taupymo rezultatą ir dalį rizikos perkelia paslaugos teikėjui.

  • Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos priims įmonių paraiškas dotacijoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti. Vienai įmonei, vertinant ir susijusias įmones, galima parama siekia iki 1,5 mln. eurų, o visam kvietimui numatyta 5 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

    Ši priemonė skirta įmonėms, kurios yra galutiniai energijos vartotojai ir energiją perka savo reikmėms, o ne pardavimui. Parama orientuota į konkrečias investicijas, kurios mažina sąnaudas ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, todėl svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir atsakingai susiplanuoti projektą.

    Kas gali teikti paraiškas

    Į paramą gali pretenduoti privatūs juridiniai asmenys, nedalyvaujantys ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Taip pat kvietime negali dalyvauti pareiškėjai, kurie teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.

    Esminė sąlyga pareiškėjams – atliktas privalomas energijos vartojimo auditas. Audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, nes finansavimas siejamas su aktualiais ir pamatuojamais efektyvumo sprendimais.

    Kiek finansuojama ir kokie tikslai

    Dotacijos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti finansuojama 30 proc. tinkamų išlaidų, vidutinėms – 40 proc., o mažoms ir labai mažoms – 50 proc. Praktikoje tai reiškia, kad kuo mažesnė įmonė, tuo didesnę projekto dalį galima padengti parama, tačiau galutinis biudžetas vis tiek turi būti pagrįstas ir realistiškas.

    Parama skiriama energijos taupymo priemonėms, numatytoms audito ataskaitoje, pavyzdžiui, apšvietimo modernizavimui, šildymo sistemų efektyvinimui ar technologinių procesų įrangos atnaujinimui. Agentūra pabrėžia, kad projektas turi duoti apčiuopiamą rezultatą: minimalus energijos sutaupymas turi siekti bent 10 MWh per metus.

    Dotacija skiriama vieną kartą įgyvendintoms priemonėms, o investicijos vertinamos per įrangos gyvavimo laikotarpį. Tai svarbu planuojant pirkimus ir techninius sprendimus, nes prioritetas teikiamas ilgalaikiam efektyvumui, o ne trumpalaikiam sutaupymui.

    Kokios išlaidos nelaikomos tinkamomis

    Rengiant paraišką išskirtinai svarbu įvertinti patikslintą netinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. APVA nurodo, kad finansavimas neskiriamas transporto priemonėms, įskaitant ratinius ar vikšrinius mechanizmus, mašinas, agregatus ir priekabas, net jei jos naudojamos veikloje.

    Taip pat parama neteikiama įrangai ar įrenginiams, įskaitant hibridinius sprendimus, jei jie naudoja iškastinį kurą ar jo produktus, pavyzdžiui, benziną, dyzeliną ar gamtines dujas. Ši nuostata tiesiogiai siejasi su valstybės kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą ir finansuoti sprendimus, kurie realiai mažina emisijas.

    Įmonėms rekomenduojama pasitikrinti ir dvigubo finansavimo riziką. Parama nebus skiriama pareiškėjams, kurie jau dalyvauja ankstesniais metais skelbtame analogiškame kvietime privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.

    Paraiškos nuo gegužės 12 dienos 8 valandos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Prieš teikiant dokumentus verta iš anksto įsivertinti, ar audito rekomendacijos tiksliai sutampa su planuojamomis investicijomis ir ar pasirinkti sprendimai užtikrins reikalaujamą energijos sutaupymą.

    „Kviečiame įmones kruopščiai susipažinti su sąlygomis ir netinkamų išlaidų sąrašu, kad paraiškų teikimas vyktų sklandžiai“, – nurodo APVA.

  • Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Kas pateko į finalą

    Europos Komisija paskelbė 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų (EUSEW) finalininkus. Į finalą trijose kategorijose pateko devyni kandidatai ir projektai, atrinkti už pažangą energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse.

    Apdovanojimai kasmet išskiria sprendimus, kurie gali būti pritaikomi plačiau Europoje: nuo pastatų renovacijos finansavimo iki mažo anglies dioksido pėdsako šildymo ir vėsinimo. Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas realiai įgyvendintiems rezultatams, o ne vien idėjoms.

    Trys kategorijos ir jų akcentai

    Kategorijoje Mažos ir vidutinės įmonės, skatinančios energijos efektyvumą, vertinami inovatyvūs verslo ar finansavimo modeliai, padedantys diegti efektyvumo sprendimus pastatuose ir pramonėje. Tarp finalininkų minimos platformos ir iniciatyvos, kurios pritraukia gyventojų investicijas, siūlo pažangius vėsinimo sprendimus ar mažina energetinį skurdą, siejant būsto finansavimą su renovacijos konsultacijomis.

    Vietos energijos veiksmų kategorijoje dėmesys skiriamas bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvoms, kurios vietos lygmeniu spartina perėjimą prie švarios energijos. Į finalą pateko projektai, orientuoti į iškastinių dujų atsisakymą esamuose pastatuose, renovacijos bendradarbiavimo platformas ir energijos bendrijų bei vietos valdžios partnerystes.

    Kategorijoje Moterys energetikoje apdovanojamos lyderės, kurių veikla padeda į priekį stumti švarios energijos transformaciją ir lyčių lygybę sektoriuje. Finalininkių darbai apima piliečių atsinaujinančios energijos projektų telkimą ir finansavimą, lyderystę reguliavimo aplinkoje bei inovacijas, skatinančias mažo anglies dioksido pėdsako šilumos sprendimus.

    Kaip bus išrinkti nugalėtojai

    Nugalėtojus lems viešas balsavimas internetu, kuris vyksta iki gegužės 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti EUSEW apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje birželio 9 dieną.

    Šis formatas leidžia įsitraukti plačiajai visuomenei, tačiau kartu didina dėmesį projektų komunikacijai ir skaidrumui: rinkėjams svarbu suprasti, kokią apčiuopiamą naudą kandidatai sukuria gyventojams ir verslui. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija remti sprendimus, kurie mažina sąskaitas už energiją, didina atsparumą kainų svyravimams ir spartina renovaciją.

    Pats EUSEW renginys vyks hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu birželio 9–11 dienomis. Tai vienas didžiausių kasmetinių Europos renginių, skirtų atsinaujinančiai energijai ir efektyviam jos vartojimui, apimantis politikos konferenciją, apdovanojimus, energetikos mugę ir jaunųjų energetikos ambasadorių iniciatyvas.