CP v2

Tag: Energijos kainos

  • Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Preliminarūs balandžio duomenys

    Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba Destatis paskelbė preliminarų vertinimą, kad 2026 metų balandį metinė infliacija šalyje siekė 2,9 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų pradžios, kai infliacija buvo akivaizdžiai slopusi.

    Šis rodiklis rodo, kad kainų spaudimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje išlieka, o dalis praėjusiais metais matyto dezinflacijos efekto blėsta. Galutiniai suderinto vartotojų kainų indekso duomenys paprastai patikslinami vėliau, tačiau kryptis jau aiški.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Destatis nurodo, kad svarbiausias infliacijos paspartėjimo veiksnys balandį buvo energijos kainos. Preliminariais skaičiavimais, energija per metus pabrango 10,1 proc. ir tai didžiausias šuolis nuo 2023 metų vasario.

    Energijos brangimas ypač jautriai atsispindi vartotojų krepšelyje, nes tiesiogiai veikia ne tik sąskaitas už šildymą ar elektrą, bet ir transporto kaštus. Tokie pokyčiai ilgainiui gali persiduoti ir į prekių bei paslaugų kainas, jei verslui brangesnė energija tampa ilgalaike norma.

    Bazinė infliacija mažesnė

    Vertinant infliaciją be maisto ir energijos, vadinamąją bazinę infliaciją, balandį ji siekė 2,3 proc. Šis rodiklis dažnai laikomas geriau atspindinčiu „vidinį“ kainų augimą, nes yra mažiau priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose.

    Tai reiškia, kad pagrindinis spaudimas kainoms šiuo metu labiau susijęs su energijos komponentu, o ne su plačiu ir tolygiai išsikerojusiu kainų augimu visoje ekonomikoje. Vis dėlto užsitęsęs energijos brangimas gali pakeisti šį vaizdą, jei ima kilti logistikos ir gamybos sąnaudos.

    Vokietijoje degalų kainos išlieka vienu labiausiai matomų infliacijos kanalų vartotojams. Skelbiama, kad benzino litro kaina šalies degalinėse viršijo 2 eurus, o tai didina kasdienes transporto išlaidas ir kartu kelia spaudimą kitoms kainoms.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų impulsas ne visuomet iš karto atsispindi kitose srityse, todėl dalis poveikio gali pasirodyti vėliau. Artimiausi mėnesiai bus svarbūs vertinant, ar šis kainų šuolis išlieka laikinas, ar tampa tvaresne tendencija.

    Tuo pat metu rinkos laukia ir kitų regiono šalių infliacijos signalų, nes jie formuoja lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos euro zonoje. Jei kainų augimas didžiosiose ekonomikose užsitęs, tai gali ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politikos aplinką.

  • Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Putino naftos ėjimas prieš Vokietiją: stabdomas Kazachstano srautas „Družba“ vamzdynu į Berlyną

    Vokietijoje stiprėjant degalų kainų spaudimui, Kremlius imasi veiksmų, kurie Berlyne vertinami kaip politinis signalas. Nuo gegužės 1 dienos Rusija ketina sustabdyti Kazachstano naftos tranzitą į Vokietiją per „Družba“ naftotiekio atšaką.

    Šis sprendimas ypač jautrus rytų Vokietijai, nes Kazachstanas tiekia reikšmingą dalį žaliavos PCK Švedto perdirbimo gamyklai. Ši gamykla yra kritiškai svarbi Berlyno ir Brandenburgo regionui, kuriam ji užtikrina didžiąją dalį benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir šildymo kuro.

    Kodėl tai svarbu Berlynui

    Rusijos argumentas viešumoje skamba technologiškai: tranzitas esą ribojamas dėl techninių galimybių. Tačiau Vokietijos politikai ir energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir ribotas srautų sumažinimas gali greitai virsti kainų ir logistikos problema, ypač kai rinka jau įsitempusi.

    Kazachstano nafta į Vokietiją keliauja per Rusijos teritoriją, todėl Maskva išlaiko svertą net po to, kai Vokietija 2022 metais iš esmės atsisakė rusiškų naftos ir dujų pirkimo. Dėl šios priežasties bet koks tranzito „užsukimas“ Berlyne suvokiamas ne vien kaip komercinis, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

    Galimas politinis efektas prieš rinkimus

    Vokietijos sostinėje skaičiuojama ir politinė rizika: energijos kainos bei kuro prieinamumas yra jautrios temos, galinčios paveikti nuotaikas rinkėjų tarpe. Rytų Vokietijoje stiprėjanti „Alternatyva Vokietijai“ jau ne kartą energijos kainas naudojo kaip argumentą kritikuodama federalinę valdžią.

    Berlyne nuogąstaujama, kad bet kokia kuro tiekimo krizė galėtų sustiprinti prorusiškai vertinamų jėgų retoriką ir didinti spaudimą Vokietijos vyriausybei. Tuo pat metu oficialūs pareiškimai Vokietijoje pabrėžia, kad kuro tiekimas regionui turi išlikti stabilus, o alternatyvūs sprendimai yra svarstomi.

    Kokios alternatyvos ir ką tai reiškia toliau

    Jei Kazachstano nafta Vokietiją pasiektų ne vamzdynu, o per Baltijos jūros uostus, tai reikštų sudėtingesnę logistiką ir potencialiai didesnes sąnaudas, kurios galėtų atsispindėti galutinėse kainose. Be to, dalis ekspertų svarsto, kad tokie maršrutai gali tapti papildomu geopolitiniu veiksniu, nes regiono energetikos infrastruktūra pastaraisiais metais patiria vis daugiau saugumo iššūkių.

    Ši situacija primena, kad net ir sumažinus tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tranzito keliai per Rusijos teritoriją gali išlikti Maskvos įtakos instrumentu. Artimiausiomis savaitėmis Vokietijai svarbiausia bus užtikrinti tiekimo tęstinumą ir amortizuoti poveikį kainoms, kad laikinas sutrikimas nevirstų platesne ekonomine bei politine krize.