CP v2

Tag: Energijos kainos

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas rugsėjo 17 dieną pagrindinių palūkanų normų nepakeitė ir paliko jas 3,75 proc., tačiau sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai. Monetarinės politikos komitete šeši nariai balsavo už palikimą, trys siūlė didinti normą iki 4 proc., taip išryškindami didėjančią įtampą dėl infliacijos krypties.

    Naujausias sprendimas priimtas tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje infliacija pasiekė penkių mėnesių aukštumas ir, banko vertinimu, artimiausiais ketvirčiais dar gali kilti. Pagrindiniu veiksniu įvardijamas energijos kainų šuolis ir didesnis jų nepastovumas, kuris po Irano karo vėl smarkiau veikia tiek vartotojų išlaidas, tiek verslų sąnaudas.

    Energetikos šokas vėl kelia kainas

    Anglijos bankas pažymėjo, kad nuo ankstesnio posėdžio pabrango tiek žaliavinė nafta, tiek rafinuoti energijos produktai, o kainų svyravimai išliko dideli. Tai didina riziką, kad brangi energija persiduos į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto, šildymo ir gamybos kaštus.

    Kartu bankas atkreipė dėmesį į vadinamuosius antrinius efektus, kai kainų šokas ima kelti atlyginimų ir kitų paslaugų kainų spiralę. Kol kas, pasak komiteto, reikšmingų tokių efektų požymių nedaug, tačiau rizika didėja, jei aukštos energijos kainos užsitęs arba taps dar labiau nepastovios.

    Kodėl komitetas pasidalijo?

    Trys nariai, balsavę už palūkanų didinimą, iš esmės signalizavo, kad dabartinis infliacijos pagyvėjimas gali būti ne laikinas. Jų logika paprasta: kuo ilgiau infliacija laikosi virš tikslo, tuo sunkiau ją vėliau suvaldyti be didesnio ekonomikos atšaldymo.

    Dauguma, pasirinkusi palaukti, rėmėsi argumentu, kad ankstesni palūkanų didinimai dar pilnai nepersidavė į ekonomiką. Didesnės paskolų įmokos ir brangesnis finansavimas verslui paprastai veikia su vėlavimu, todėl, banko manymu, infliacija laikui bėgant turėtų slopti, jei neatsiras naujų stiprių kainų sukrėtimų.

    Jungtinė Karalystė išsiskyrė centrinių bankų fone

    Sprendimas palikti palūkanas 3,75 proc. išsiskyrė platesniame kontekste, nes pastarosiomis dienomis palūkanas didino kiti pagrindiniai centriniai bankai. JAV Federalinis rezervų bankas pakėlė bazines palūkanas iki 3,75–4 proc. intervalo, o Europos Centrinis Bankas padidino indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl svaro kurso ir obligacijų pajamingumų krypties, nes palūkanų skirtumai tarp regionų dažnai veikia kapitalo srautus. Be to, investuotojai itin jautriai reaguoja į užuominas, ar Anglijos bankas dar šiemet gali grįžti prie griežtinimo, jei infliacija išliks aukšta.

    „Infliacija, tikėtina, dar kils artimiausiais ketvirčiais“, – teigiama Anglijos banko Monetarinės politikos komiteto pareiškime.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į darbo rinkos rodiklius, atlyginimų augimą ir tai, ar energijos kainų šokas persiduos į paslaugų sektorių. Būtent šie duomenys, kaip įprasta, nulems, ar 3,75 proc. palūkanos taps laikina pauze, ar nauju ilgesnio stabilumo etapu.

  • Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per dviejų dienų vizitą Airijoje pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos dyzelino gamybos ir perdirbimo objektams. Jo teigimu, tokie Ukrainos veiksmai esą prisideda prie dyzelino trūkumo ir augančių energijos kainų pasaulyje.

    Trumpas sakė, kad Kyjivas turi daug kitų taikinių, tačiau degalų infrastruktūros atakos, jo vertinimu, turi platesnį ekonominį poveikį. Ukraina pastaraisiais metais vis dažniau smogia Rusijos energetikos grandinei, siekdama mažinti Kremliaus pajamas ir komplikuoti kariuomenės aprūpinimą.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką: nustoti išmušinėti dyzelino degalus Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo Trumpo kelionės į Airiją fone, kuri buvo derinama su susitikimais su aukščiausiais šalies pareigūnais ir asmenine darbotvarke. Trumpas susitiko su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, o vizito programa siejama ir su golfo turnyru, vykusiu jo valdomame komplekse Dūnbego apylinkėse Klėro grafystėje.

    Energetikos kainų dinamiką lemia ne vienas veiksnys, todėl politiniai pareiškimai apie vieną priežastį dažnai neatspindi viso vaizdo. Rinkose kainas paprastai veikia tiekimo grandinių saugumas, perdirbimo pajėgumų prieinamumas, logistikos rizikos ir geopolitinė įtampa, ypač kai kalbama apie naftos srautus per strategiškai svarbius maršrutus.

    Tame pačiame vizite Trumpas ne kartą užsiminė ir apie Airijos susivienijimo temą, sakydamas, kad šiaurės ir pietų sujungimas jam atrodo „natūralus“. Jis teigė, kad susivienijusi Airija būtų „fantastiška“ ir „vieną dieną įvyks“.

    Ši diskusija jautri dėl 1998 metais pasirašyto Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris numato galimybę surengti referendumą dėl Airijos susivienijimo, jei tam būtų aiškus daugumos palaikymas. Jungtinės Karalystės pusėje tuo metu viešai akcentuojama, kad referendumo klausimas šiuo metu nėra darbotvarkėje, kol nėra pakankamai tvirtų prielaidų, jog visuomenės nuomonė tam subrendusi.

    Politiniu požiūriu Trumpo pasisakymai vienu metu paliečia dvi jautrias temas: karą Ukrainoje ir energetikos saugumą, taip pat Airijos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitį. Abi sritys glaudžiai susijusios su regioniniu stabilumu ir ekonominėmis rizikomis, kurios, rinkoms reaguojant į neapibrėžtumą, greitai persikelia į kainas.

  • Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Brangstančios sąskaitos keičia įpročius

    Europoje finansinis nesaugumas vis dažniau tampa ilgalaike kasdienybe, o energetinis skurdas dar labiau didina pažeidžiamumą. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių, siekdami apmokėti energijos ir degalų sąskaitas, atsisako anksčiau savaime suprantamų dalykų.

    Pagal „Ipsos“ ir organizacijos „Secours populaire français“ metinę apklausą, apie 29 proc. respondentų teigia gyvenantys nestabiliose, trapiose sąlygose. Tuo pačiu 73 proc. apklaustųjų baiminasi, kad artimiausiu metu gali nebeišgalėti padengti degalų išlaidų.

    Apklausa apėmė 10 šalių

    Tyrime buvo apklausta 10 000 18 metų ir vyresnių žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Serbijoje. Apklausos rezultatai išryškino, kad ekonominis spaudimas skirtingose šalyse pasireiškia nevienodai.

    Didžiausią nerimą dėl degalų išlaidų dažniau įvardijo Graikijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustieji dažniau nurodė turintys daugiau finansinių „amortizatorių“, nors bendras susirūpinimas taip pat išlieka aukštas.

    Ką žmonės aukoja pirmiausia?

    Tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus daugiau nei kas trečias europietis, norėdamas susitvarkyti su energijos ar degalų sąskaitomis, atsisakė reikšmingų išlaidų, įskaitant maistą ar sveikatos priežiūrą. Tai signalizuoja, kad brangimas daliai gyventojų jau persikelia iš nepatogumo zonos į realią riziką sveikatai.

    Moldovoje ir Graikijoje taupymo mastas, vertinant pagal atsisakomas išlaidas, esą gali būti iki trijų kartų didesnis nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai tokį skirtumą dažniausiai sieja su mažesnėmis pajamomis, didesne infliacijos įtaka ir silpnesniais socialinės apsaugos mechanizmais.

    Taupant degalams pirmiausia dažnai atsisakoma atostogų, o vėliau ir kelionių aplankyti toliau gyvenančių artimųjų. Be to, dalis žmonių nurodo vengiantys naudoti automobilį net vykdami į darbą, nors tai reiškia gerokai ilgesnę kelionę.

    Ypač neramina tai, kad 23 proc. apklaustųjų teigia praleidę planuotus vizitus pas gydytojus dėl išaugusių pragyvenimo kaštų. Tai rodo, kad išlaidų spaudimas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių sveikatos pasekmių, ypač lėtinių ligų turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šildymas mažinamas, įpročiai griežtinami

    Gyventojai vis dažniau imasi ir kasdienių priemonių mažinti sąskaitas: sumažina šildymą, išjungia jį atskirose patalpose, riboja elektros prietaisų naudojimą. Beveik 7 iš 10 respondentų nurodė pritaikę bent vieną taupymo priemonę, o kiek daugiau nei 5 iš 10 teigia taikantys kelias.

    Apklausos duomenimis, Prancūzijoje ir Graikijoje dažniau pasirenkama nešildyti tam tikrų kambarių, o Moldovoje labiau paplitęs sprendimas nenaudoti dalies buitinių prietaisų. Tokie įpročiai atspindi ne tik kainų lygį, bet ir skirtingas būsto sąlygas bei energinio efektyvumo situaciją.

    Prie energijos ir degalų kainų svyravimų prisideda ir geopolitinė įtampa, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje bei konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai didina neapibrėžtumą rinkose, o vartotojams tai dažnai reiškia riziką sulaukti naujų kainų šuolių.

  • JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    Infliacija nesitraukia

    JAV metinė infliacija rugpjūtį išliko 3,4 proc., tokia pati kaip liepą, ir atitiko ekonomistų prognozes. Vis dėlto mėnesinis kainų augimas pagreitėjo iki 0,4 proc. – tai sparčiausias tempas nuo gegužės.

    JAV darbo statistikos biuro duomenimis, bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. liepą. Šis rodiklis laikomas svarbiu vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje tampa tvaresnis.

    Kodėl mėnesinis šuolis svarbus

    Nors metinis rodiklis nepasikeitė, būtent mėnesinis pagreitėjimas signalizuoja atsinaujinantį kainų spaudimą. Liepą kainos kilo 0,1 proc., tad rugpjūčio šuolis reiškia keturis kartus greitesnį augimą.

    Metinė infliacija liko stabili ir dėl palankesnės palyginamosios bazės, nes skaičiuojama lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis. Tokiais atvejais net ir didesnis mėnesinis brangimas gali „pasimesti“ metiniame vidurkyje.

    Ką tai reiškia FED sprendimui

    Šie duomenys pasirodė likus kelioms dienoms iki Federalinio rezervo sprendimo dėl palūkanų normų. Rinkos dar prieš paskelbimą daugiausia tikėjosi, kad palūkanos bus didinamos ketvirčiu procentinio punkto, o po ataskaitos tokios nuotaikos sustiprėjo.

    FED tikslas yra 2 proc. infliacija, todėl bazinės infliacijos mažėjimas teoriškai rodo judėjimą teisinga kryptimi. Tačiau spartesnis mėnesinis brangimas didina riziką, kad infliacija gali vėl įsitvirtinti aukštesniame lygyje, ypač jei energijos kainos išliks padidėjusios.

    Energijos kainų smūgis

    Didesnį spaudimą kainoms, remiantis naujausiais duomenimis, kuria energetika. JAV degalų kainos vasaros pabaigoje kilo iki rekordinių lygių, o tai tiesiogiai veikia transporto kaštus ir netiesiogiai persiduoda į daugelį prekių bei paslaugų.

    Didžiausias poveikis dažnai juntamas dyzelino segmente, nes nuo jo priklauso logistikos ir žemės ūkio sąnaudos. Dėl to maisto ir kasdienių prekių kainos į energetikos šokus paprastai reaguoja su vėlavimu, todėl rugpjūčio rodikliai gali neatskleisti viso būsimo poveikio.

    „Turime būti tikri, kad bazinė infliacija juda link mūsų tikslo aiškiai ir pakankamai sparčiai, kitaip dar turime ką padaryti“, – sakė FED vadovas Kevinas Warshas.

    FED pagrindinė palūkanų norma pastaruoju metu buvo išlaikoma tame pačiame intervale, tačiau dalis sprendimų priėmėjų jau anksčiau signalizavo norą griežtinti politiką. Esant nepastoviems energijos kainų veiksniams, palūkanų trajektorija gali labiau priklausyti nuo mėnesinių infliacijos pokyčių, o ne nuo stabiliai atrodančio metinio skaičiaus.

  • Europa vėl gręžiasi į atomą, bet Lenkija išsiskiria: apklausa rodo rekordinę paramą branduolinei energetikai

    Apklausa: Lenkija – ryškiausia išimtis

    Nauja apklausa rodo, kad europiečiai vis dažniau branduolinę energetiką vertina kaip vieną iš sprendimų po pastarųjų energijos kainų sukrėtimų. Tačiau ryškiausiai išsiskiria Lenkija – čia branduolinei energetikai pritariančiųjų dalis yra gerokai didesnė nei daugumoje ES šalių.

    Remiantis tyrimo duomenimis, Lenkijoje branduolinės energetikos plėtrą palaiko 73 proc. respondentų, o ES šalių vidurkis siekia 23 proc. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad Lenkijoje 38 proc. gyventojų branduolinės energetikos plėtrą įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų.

    Kainos ir saugumas – svarbiausi argumentai

    Tyrimas atskleidžia, kad tiek Lenkijoje, tiek kitose apklaustose ES valstybėse svarbiausias energetikos politikos tikslas išlieka vartotojų apsauga nuo energijos kainų augimo. Šį prioritetą nurodė 51 proc. respondentų Lenkijoje, ir panašus rodiklis fiksuotas bendrame apklausos vidurkyje.

    Be kainų, vienas ryškiausių lūkesčių yra energetinė nepriklausomybė. Ją svarbia kryptimi laiko 45 proc. apklaustųjų, o bendras vidurkis apklaustose ES šalyse siekia 42 proc., todėl branduolinė energetika daugeliui tampa ne tik klimato, bet ir saugumo politikos tema.

    Kodėl atsinaujinantys ištekliai praranda dėmesį?

    Apklausa rodo, kad Lenkijoje mažiau žmonių nei vidutiniškai ES mano, jog prioritetu turėtų būti vėjo ir saulės energetikos plėtra. Tokį pasirinkimą Lenkijoje įvardijo 29 proc. respondentų, kai apklausos vidurkis siekia 36 proc.

    Tuo pat metu kai kuriose šalyse atsinaujinančių išteklių plėtra išlieka populiaresnė: Italijoje ir Ispanijoje ją prioritetu laiko po 45 proc. respondentų. Tyrimo rezultatai leidžia spręsti, kad visuomenės nuostatas labiausiai formuoja ne vien klimato tikslai, o energijos kainų stabilumo ir patikimo tiekimo lūkesčiai.

    Europa nuogąstauja dėl naujų krizių

    Didelė dalis apklaustųjų mano, kad naftos ir dujų rinkų sukrėtimai kartosis: taip teigė 92 proc. respondentų. Be to, 62 proc. apklaustųjų mano, jog Europa išlieka energetiškai priklausoma nuo išorės tiekėjų, o 74 proc. kritiškai vertina dabartinę energetikos situaciją.

    Lenkijoje įsitikinimas, kad ateityje kils naujų energetikos krizių, taip pat vyrauja, nors rodiklis mažesnis nei kitur: taip mano 86 proc. respondentų. Tai rodo, kad nerimas dėl kainų ir tiekimo patikimumo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės palaikymą skirtingoms technologijoms.

    Tyrimą atliko „Ipsos“ apklausdama po 1 000 gyventojų aštuoniose ES valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Rumunijoje. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad branduolinės energetikos klausimas Europoje vėl tampa politiniu prioritetu, tačiau Lenkija šioje diskusijoje išlieka ryškiausia proatominė lyderė.

  • ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną, tikėtina, vėl didins palūkanų normas. Rinkos dalyviai beveik neabejoja, kad indėlių palūkanų norma kils 0,25 proc. punkto iki 2,5 proc.

    Vis dėlto šis sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš antraščių. Dilema slypi ne tiek klausime, ar ECB kels normas, kiek kodėl tai daroma ir ar argumentai atlaiko ekonominių rodiklių patikrą.

    Infliaciją kelia ne viskas

    Euro zonoje rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą. Didžiausias šuolio veiksnys buvo energija: energijos kainų augimas paspartėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, mažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Tai signalas, kad kainų spaudimas ekonomikos viduje silpnėja, o bendrą rodiklį į viršų daugiausia stumia energetikos šokas.

    Paslaugų infliacija, kuri paprastai jautriausiai reaguoja į atlyginimus ir vidaus paklausą, taip pat smuko iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc. Ekonomistų vertinimu, tai rodo ribotus vadinamuosius antrinius efektus, kai brangi energija ima kelti beveik visų prekių ir paslaugų kainas.

    Kodėl sprendimas tapo nepatogus

    ECB palūkanas pirmą kartą per trejus metus pakėlė birželio 11 dieną, indėlių normą padidindamas nuo 2,0 proc. iki 2,25 proc. Liepą palūkanos buvo paliktos nepakeistos, tačiau ECB vadovė Christine Lagarde signalizavo, kad rugsėjį tikėtinas naujas griežtinimas.

    Problema ta, kad pinigų politika tiesiogiai nepašalina energijos pasiūlos sutrikimų ir geopolitinių rizikų, kurios ir kelia didžiąją dalį spaudimo kainoms. Griežtesnės palūkanos mažina kreditavimą ir paklausą, tačiau energijos kainų šoką jos slopina tik netiesiogiai ir dažnai su laiko vėlavimu.

    ECB ekonomistai neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodė, kad nepalankūs energijos pasiūlos veiksniai, susiję su geopolitine įtampa, sudarė apie 90 proc. energijos infliacijos kilimo nuo sausio iki gegužės.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausos ir viešosios politikos stimulai vaidina mažesnį vaidmenį“, – rašė ECB ekonomistai.

    Kita svarbi detalė yra nevienodas infliacijos vaizdas skirtingose šalyse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visoms taikoma ta pati bendra palūkanų norma.

    Rizika ekonomikai ir valiutai

    Euro zonos ekonomika pastaraisiais mėnesiais pasirodė atsparesnė, nei buvo prognozuota, tačiau tai nereiškia, kad augimas tapo tvirtas. Didesnės palūkanos gali papildomai slopinti investicijas ir vartojimą, ypač jei energijos šokas pats savaime mažina namų ūkių perkamąją galią.

    Rinkose šis žingsnis dažnai apibūdinamas kaip atsargumo arba draudimo palūkanų kėlimas, kai siekiama užkirsti kelią infliacijos lūkesčių išsikraipymui. Tačiau net ir pakėlus iki 2,5 proc., indėlių norma būtų intervale, kurį pats ECB yra įvardijęs kaip artimą neutraliai politikai.

    Sprendimui svarbi ir tarptautinė palūkanų aplinka. JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos centrinis bankas rugsėjį taip pat svarstys tolesnius žingsnius, o skirtingos kryptys gali paveikti euro kursą.

    Jei JAV palūkanos kiltų, o ECB susilaikytų, doleris galėtų stiprėti euro atžvilgiu. Silpnesnis euras paprastai padeda eksportuotojams, tačiau kartu brangina importą, o energijos žaliavos tarptautinėse rinkose dažnai įkainojamos doleriais, tad tai gali sustiprinti būtent tą infliacijos dalį, kuri šiuo metu yra jautriausia.

    Todėl ECB, tikėtina, sieks suderinti du tikslus: parodyti ryžtą infliacijos atžvilgiu, bet kartu vengti per didelio ekonomikos stabdymo, kai bendrą kainų augimą daugiausia lemia energijos pasiūlos šokai.

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • Brangsta energija, vėl kyla infliacijos rizika: ką tai gali reikšti paskolų įmokoms ir palūkanoms?

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje ir Lenkijoje vėl ryškėja energijos kainų augimo banga: brangsta nafta, gamtinės dujos, šiluma ir elektra. Tai didina riziką, kad infliacija artimiausiais mėnesiais gali pagyvėti, o rinkose stiprėja klausimas, ar centriniai bankai išlaikys griežtą palūkanų politiką.

    Energijos kainas į viršų kelia ne tik sezoninis vartojimas, bet ir geopolitinė įtampa, ypač kai sutrinka ar ribojamas naftos ir dujų tiekimas svarbiais maršrutais. Ši rizika prieš šildymo sezoną tampa jautri ir namų ūkiams, ir verslui, nes didesnės sąskaitos greitai persiduoda į prekių bei paslaugų kainas.

    Infliaciją gali pakurstyti energija

    Energetikos sąnaudos yra vienas greičiausiai į kainas persiduodančių veiksnių, todėl net trumpalaikis dujų ar naftos šuolis gali atnaujinti infliacijos spaudimą. Kartu tai silpnina vartotojų perkamąją galią: daugiau išleidžiama šildymui ir kurui, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Ekonomistai dažnai išskiria vadinamąjį antrosios bangos efektą, kai pradinis šokas energijos kainose vėliau pasireiškia platesniu kainų augimu per gamybos, logistikos ir paslaugų kaštus. Jei ši grandinė įsitvirtina, infliaciją numalšinti tampa sunkiau, nes kainų kilimas išsiplečia už energetikos ribų.

    Palūkanų normos: kodėl pokyčių galima ir nesulaukti?

    Didėjančios energijos kainos paprastai mažina tikimybę, kad centriniai bankai artimiausiu metu ryšis palūkanų mažinimui. Net jei ekonomikos augimas lėtėja, infliacijos rizika skatina atsargumą: palūkanų mažinimas gali būti atidėtas, kol paaiškės, ar energijos šokas laikinas.

    „Artimiausiu metu palūkanų normų pokyčio tikimybė menka, nes sprendimų priėmėjai pirmiausia vertins, ar energijos kainų šuolis neatsispindės infliacijos rodikliuose“, – sakė ekonomistas.

    Tuo pačiu griežtesnė palūkanų politika turi kainą: brangesnis skolinimasis reiškia didesnę naštą namų ūkiams su kintamomis palūkanomis ir lėtesnę kreditavimo plėtrą. Dėl to centriniai bankai dažnai balansuoja tarp infliacijos suvaldymo ir pernelyg didelio ekonomikos slopinimo.

    Ką tai gali reikšti paskolų įmokoms?

    Paskolų įmokos jautriausios kintamų palūkanų kreditams, kai bazinė palūkanų norma tiesiogiai veikia mėnesinę įmoką. Jei palūkanų mažinimas atidedamas, įmokos gali išlikti aukštesnės ilgiau, net jei vartotojai tikėjosi palengvėjimo.

    Praktikoje įmokų dinamika priklauso ne tik nuo centrinio banko sprendimų, bet ir nuo tarpbankinių palūkanų bei bankų taikomų maržų. Jei rinkos įkainoja didesnę infliacijos riziką, finansavimo kaina gali padidėti ir be formalaus palūkanų normų pakėlimo.

    Namų ūkiams tai reiškia dvigubą spaudimą: augančias energijos sąskaitas ir lėtai mažėjančias arba vis dar aukštas kredito įmokas. Tokia kombinacija paprastai mažina vartojimą ir gali sulėtinti vidaus paklausą, o tai vėliau atsispindi ir ekonomikos rodikliuose.

  • ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    Rinkos laukia sprendimo

    Euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc., o vienu svarbiausių kainų augimo veiksnių vėl tapo energijos brangimas. Dėl to rinkose vis garsiau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali dar kartą kelti palūkanas.

    Pagal rinkos lūkesčius, rugsėjo 10 dieną ECB indėlių palūkanų normą galėtų padidinti nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc. Tai būtų antras kėlimas per pastaruosius mėnesius, po birželio 11 dieną įvykusio pirmojo didinimo per trejus metus.

    Kodėl šis infliacijos šuolis kitoks

    ECB ekonomistai Kristina Barauskaitė Griškevičienė ir Claus Brand savo analizėje pabrėžė, kad dabartinis kainų kilimo epizodas labiausiai susijęs su energijos pasiūlos šoku. Jų vertinimu, šį kartą paklausos veiksniai ir viešosios politikos paskatos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausa ir viešosios politikos paskatos turi tik nedidelį vaidmenį. Šie skirtumai paaiškina, kodėl skiriasi ir pinigų politikos atsakas“, – sakė ECB ekonomistai.

    Ekonomistų skaičiavimu, apie 90 proc. energijos infliacijos šuolio 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu galima sieti su nepalankiais energijos pasiūlos veiksniais. Tuo pat metu pinigų ir fiskalinė politika energijos infliaciją esą slopino tik nežymiai.

    Karas ir tiekimo rizikos energijos rinkose

    Analizėje akcentuojama, kad dabartinę situaciją paaštrino karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir su tuo siejamas Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Šis koridorius svarbus globaliems naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda energijos kainoms Europoje.

    ECB birželį palūkanas kėlė tik prasidėjus energetinių kainų bangai ir siekdamas užkirsti kelią ilgalaikiam infliacijos įsitvirtinimui. Net ir optimistiškiausiame scenarijuje, kuris rėmėsi greita konflikto pabaiga, bankas tuomet prognozavo, kad infliacija iki 2 proc. tikslo gali negrįžti anksčiau nei 2027 metais.

    Nors palūkanų didinimas paprastai veikia paklausą ir kreditavimą, energijos pasiūlos šokai centriniams bankams yra sudėtingesni. Dėl to ECB, lygindamas su 2021–2022 metų laikotarpiu, kalba apie laipsniškesnį atsaką ir mažesnį spaudimą agresyviai griežtinti politiką.

    2021–2022 metais infliaciją kėlė ne vien energija, bet ir tiekimo grandinių sutrikimai bei stiprus paklausos atsigavimas po pandemijos, kurį papildė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Dabartiniame epizode, ECB vertinimu, svarstyklės daug labiau krypsta į energijos pasiūlos pusę, todėl sprendimai gali būti labiau priklausomi nuo geopolitinių rizikų raidos.

  • Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Infliacija euro zonoje vėl kyla

    Euro zonos metinė infliacija 2026 metų rugpjūtį pakilo iki 3,3 proc., kai 2026 metų liepą siekė 2,9 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertis. Mėnesio kainų augimas sudarė 0,4 proc., o tai signalizuoja, kad kainų spaudimas vasaros pabaigoje sustiprėjo.

    Europos Centrinio Banko tikslas yra 2 proc., todėl naujausi duomenys vėl kelia klausimą, ar pinigų politika netrukus taps dar griežtesnė. Rinkos dalyviai didina tikimybę, kad artimiausiame posėdyje bus svarstomas palūkanų kėlimas.

    Energija tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausią įtaką bendram kainų lygiui turėjo energija: per metus ji pabrango 14,3 proc., o 2026 metų liepą metinis augimas buvo 10,3 proc. Vien per mėnesį energijos kainos ūgtelėjo 2,9 proc., todėl būtent ši kategorija tapo ryškiausiu infliacijos šaltiniu.

    Kainų šuolį skatino pasaulinių naftos ir dujų kainų brangimas, siejamas su geopolitine įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiais, ypač laivybos maršrutuose. Energetikos kainų svyravimai euro zonoje greitai persiduoda degalams, šildymui ir daliai prekių bei paslaugų savikainos.

    „Šį kartą infliaciją daugiausia stūmė atšokusios degalų kainos, o baziniai kainų spaudimo veiksniai išliko santūresni, nes paslaugų infliacija sumažėjo“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Leo Barincou.

    Bazinė ir paslaugų infliacija rodo ramesnį vaizdą

    Infliacija paslaugų sektoriuje, kuri paprastai laikoma inertiškesne ir ECB ypač stebima, sumažėjo nuo 3,3 proc. iki 3,0 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, nežymiai smuktelėjo nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc.

    Tokie rodikliai leidžia manyti, kad energijos brangimas kol kas nėra plačiai įsišaknijęs kituose krepšelio segmentuose. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsę energijos kainų šokai dažnai vėluodami persiduoda tiek paslaugoms, tiek pramonei.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos per metus paaugo 1,2 proc., kaip ir 2026 metų liepą. Šis stabilumas sumažina riziką, kad infliacija taps dar labiau įsisenėjusi per kasdienio vartojimo prekes.

    Lietuvoje infliacija – aukščiausia

    Tarp euro zonos šalių, įtrauktų į rugpjūčio išankstinį vertinimą, didžiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje – 5,8 proc. Mažiausias rodiklis užfiksuotas Estijoje – 1,3 proc., o tai išryškina ryškius skirtumus tarp valstybių.

    Iš didžiųjų ekonomikų Prancūzijoje infliacija siekė 2,7 proc., Vokietijoje – 2,9 proc., ir abi šalys liko žemiau euro zonos vidurkio. Ispanijoje rodiklis išsiskyrė didesniu šuoliu ir sudarė 4,5 proc., o Italijoje infliacija pasiekė 3,2 proc.

    Ko tikėtis iš ECB?

    Auganti bendra infliacija, nors ją ir tempia daugiausia energija, didina spaudimą ECB reaguoti palūkanų normomis. Finansų rinkose stiprėja lūkestis, kad artimiausiame posėdyje gali būti pasirinktas 0,25 proc. punkto palūkanų didinimas, siekiant pristabdyti kainų kilimą.

    ECB sprendimus lems ne tik bendras infliacijos skaičius, bet ir tai, ar energijos šokas pradės skverbtis į paslaugas, darbo užmokesčio derybas bei ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Jei paslaugų infliacija ir baziniai rodikliai išliks santūrūs, centrinis bankas gali rinktis atsargesnį tempą.