CP v2

Tag: Energijos kaupimas

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų valdymo sprendimų kūrėja „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, skirtą baterijų energijos kaupimo sistemoms ir hibridiniams atsinaujinančios energetikos projektams Europoje.

    Abi įmonės teigia siekiančios pasiūlyti vadinamąsias bankams priimtinas pajamų struktūras, kurios padėtų lengviau finansuoti BESS projektus ir sumažintų riziką vystytojams bei skolintojams.

    Kaip veiks modelis

    Pagal susitarimą „D.Trading“ tampa sutarties šalimi ir elektros supirkėju, užtikrindama fiksuotų pajamų garantijas, kainos grindų mechanizmus ir kredito palaikymą.

    „Capalo AI“ rūpinsis fizine prieiga prie rinkų ir optimizuos baterijų darbą keliuose segmentuose, įskaitant prekybą išankstinėje, einamosios dienos ir balansavimo paslaugų rinkose, pasitelkdama DI.

    Kokią problemą tai sprendžia BESS rinkoje

    Baterijų projektų pajamos dažnai priklauso nuo kelių skirtingų rinkų, todėl finansuotojams kyla klausimų dėl stabilumo ir prognozuojamumo. Dėl to daliai projektų sunkiau gauti finansavimą arba jis tampa brangesnis.

    Partnerystė orientuota į vieną komercinę sutartį, kuri derintų pajamų nuspėjamumą su galimybe pasinaudoti rinkos „aukštyn“ potencialu, kai baterijos uždirba iš kelių pajamų šaltinių.

    „Ši partnerystė sprendžia realią BESS rinkos problemą: projektams per dažnai tenka rinktis tarp pažangios optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    Pasak įmonių, sprendimas skirtas tiek autonominėms baterijų saugykloms, tiek hibridiniams projektams, kai baterijos įrengiamos greta saulės ar vėjo elektrinių ir padeda valdyti generacijos svyravimus bei gerinti pajamų profilį.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: Europoje augant atsinaujinančios energetikos daliai, didėja poreikis lankstumui, o baterijos vis dažniau vertinamos kaip infrastruktūra, kuri padeda stabilizuoti sistemą ir efektyviau išnaudoti tinklą.

  • Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Kas pritraukė investuotojus?

    Belgijoje, Mechelene, įsikūręs švariosios energetikos startuolis „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją, kad paspartintų plėtrą Europoje ir toliau tobulintų baterijų energijos kaupimo sistemas bei energijos valdymo sistemą (EMS). Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai orientuoti į verslo klientus, kuriems svarbiausia patikimumas ir reali finansinė grąža iš energijos turto.

    Raundą sudarė nuosavo kapitalo ir lankstaus skolos finansavimo derinys. Pagrindiniu investuotoju tapo „SPDG Growth“, o prie finansavimo prisidėjo imec.istart, „BNP Paribas Fortis“ ir KBC.

    „Mes giliai integruojame baterijas su EMS, daug dėmesio skiriame sistemų veikimo laikui ir suteikiame klientams laisvę monetizuoti lankstumą energijos rinkose su pasirinktu optimizatoriumi“, – teigė „Octave.energy“.

    Ką tiksliai kuria „Octave.energy“?

    Įkurta 2020 metais, „Octave.energy“ kuria išmanias baterijų energijos kaupimo sistemas pramonės įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkio sektoriui. Bendrovės kelias prasidėjo nuo nuosavos žiedinės ekonomikos principais grįstos baterijų saugyklos kūrimo, į ją integruojant valdymą ir stebėseną.

    Dabar įmonė akcentuoja pirmo gyvavimo ciklo LFP (ličio geležies fosfato) baterijų sprendimus ir siūlo integruotą paketą: pačias baterijas, EMS bei turto valdymo platformą. Tokia architektūra leidžia ne tik „pastatyti“ bateriją, bet ir nuolat optimizuoti jos veikimą pagal vartojimo, gamybos bei tinklo sąlygas.

    Kodėl baterijos verslui tampa būtinybe?

    „Octave.energy“ teigimu, elektrifikacija Europoje spartėja greičiau, nei spėja augti elektros tinklų pralaidumas. Daugeliui įmonių tai reiškia tinklo apkrovos ribojimus, kainų svyravimus ir praktines kliūtis greitai didinti gamybą, elektrifikuoti procesus ar diegti didesnės galios įrangą.

    Įmonė akcentuoja, kad baterija pati savaime neišsprendžia visų problemų, jei nėra išmanaus valdymo. EMS leidžia didinti savos saulės energijos panaudojimą, mažinti galios pikus, išmaniai valdyti elektromobilių įkrovimą, o tinklo ribojimų zonose efektyviau planuoti papildomos galios poreikį.

    Pasak bendrovės, nuo veiklos pradžios ji pristatė baterijų sistemas, kurių bendra energijos talpa viršija 200 MWh, ir aptarnavo daugiau nei 400 įmonių. Tarp klientų minimi „Colruyt Group“, „McDonald’s“, „Eneco“, „Naturgy“ ir „Nextensa“.

    „Octave.energy“ nurodo, kad pelningai dirba trejus metus iš eilės, o 2025 metais sugeneravo 16 mln. eurų pajamų. Naujas kapitalas bus naudojamas plėsti pardavimų ir operacijų komandas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei augti per diegimo partnerių tinklą.

    Pirmieji projektai jau veikia Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Bendrovė taip pat investuos į EMS ir turto valdymo platformų vystymą, siekdama užtikrinti, kad baterijų sistemos patikimai veiktų per visą eksploatavimo laikotarpį.

  • Lenkija nuo rugsėjo mažina elektros tinklo mokesčius: stambioji pramonė sutaupys šimtus mln. eurų

    Lenkijos energetikos ministerija keičia elektros energijos tarifų ir atsiskaitymo taisykles: naujas reguliavimas numato mažesnius tinklo mokesčius energiškai intensyvioms įmonėms ir paprastesnę sąskaitų logiką buitiniams vartotojams. Pakeitimai turi įsigalioti rugsėjo 7 dieną ir, ministerijos vertinimu, per metus leistų sutaupyti reikšmingas sumas didžiausiems pramonės vartotojams.

    Didžiausias dėmesys skiriamas įmonėms, kurios pramonės objekte savo reikmėms sunaudoja ne mažiau kaip 50 GWh elektros per metus. Tokiems vartotojams numatoma mažinti dvi tinklo tarifo dalis: pastoviąją iki 10 proc., o kintamąją – iki 50 proc.

    Kas ir kiek gali sutaupyti?

    Ministerija skaičiuoja, kad lengvata galėtų būti aktuali apie 143 pramonės vartotojams. Bendra metinė nauda, pagal pateiktus vertinimus, siektų apie 440 mln. zlotų, tai yra maždaug 100 mln. eurų.

    „Mažiname naštą energiškai intensyvioms įmonėms, kad jos būtų konkurencingesnės Europoje. Kartu supaprastiname atsiskaitymo taisykles buitiniams vartotojams“, – sakė Miłosz Motyka.

    Reguliavimas taip pat numato pereinamuoju laikotarpiu 2027–2031 metais išlaikyti lengvatą daliai vartotojų, kuriems taikomas specialus kokybės mokesčio režimas. Šios priemonės vertė ministerijos nurodytuose skaičiavimuose siekia apie 67 mln. zlotų per metus, tai yra maždaug 15 mln. eurų.

    Kaip tai siejama su OZE ir tinklų apkrova?

    Ministerija pabrėžia, kad tarifų pakeitimai skirti ne tik trumpalaikiam sąnaudų sumažinimui, bet ir geresniam sistemos kaštų atspindėjimui. Praktikoje tai reiškia bandymą suderinti didelių vartotojų mokamas tinklo dedamąsias su jų poveikiu elektros sistemos apkrovai, ypač augant nepastoviai gamybai iš OZE.

    Numatomas ir kokybės mokesčio diferencijavimas pagal paros ir metų laiką, įvedant laiko zonas. Idėja paprasta: brangesniais laikotarpiais vartojimą mažinti, o pigesniais – perkelti gamybos procesus, taip geriau išnaudojant laikus, kai sistemoje daugiau pigesnės generacijos.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos kryptį skatinti vartojimo lankstumą, kai dideli vartotojai prisitaiko prie gamybos ir tinklo apkrovų. Energetikos rinkoje tai vis dažniau siejama su investicijomis į energijos kaupimą, procesų automatizavimą ir sprendimus, leidžiančius reaguoti į kainų signalus realiu laiku.

    Kas keisis buitiniams vartotojams?

    Reguliavimas numato perkelti abonentinį mokestį į sąskaitos prekybinę dalį, kad vartotojams būtų lengviau palyginti reguliuojamus tarifus su rinkos pasiūlymais. Ministerija tikina, jog dėl aiškesnės struktūros sąskaitos per metus turėtų tapti labiau prognozuojamos, o tai palengvintų biudžeto planavimą.

    Taip pat nustatoma pareiga pardavėjui informuoti vartotoją apie atsiskaitymo pagal faktinį suvartojimą galimybę, jei įrengtas nuotolinio nuskaitymo skaitiklis. Vartotojas galėtų rinktis atsiskaitymą pagal realius duomenis arba pagal prognozes.

    Ministerija akcentuoja, kad pakeitimai yra platesnės priemonių krypties dalis, nukreipta į energiškai intensyvių sektorių sąnaudų valdymą ir elektros sistemos efektyvumą. Praktinis jų poveikis priklausys nuo to, kaip greitai įmonės pritaikys vartojimą prie laiko zonų signalų ir kaip aktyviai buitiniams vartotojams bus siūlomi aiškiai palyginami planai.

  • „Tauron“ 2027 metams užsitikrino 1 410 MW galios rinkoje: beveik viskas – anglies blokams

    Kas sutarta ir kokio masto tai sandoriai?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron Polska Energia“ pranešė, kad 2026 metų rugsėjo 3 dieną jos gamybos įmonės galios rinkos papildomame aukcione sudarė galios sutartis 2027 metams, kurių bendra įsipareigota galia siekia 1 410,223 MW.

    Didžioji dalis šio portfelio tenka anglimi kūrenamiems blokams: 1 394,660 MW. Likusi dalis paskirstyta energijos kaupimo įrenginiams (14,155 MW) ir hibridinei instaliacijai (1,408 MW).

    Kiek pajamų tikisi „Tauron“?

    Pagal aukciono uždarymo kainos intervalą, kuris svyravo nuo maždaug 76 iki 87 eurų už kW per metus, „Tauron“ skaičiuoja, kad 2027 metais galios rinkos pajamos galėtų sudaryti apie 107–122 mln. eurų.

    Iš šios sumos didžiausia dalis būtų susijusi su anglies blokais: apie 106–121 mln. eurų. Energijos kaupimo projektams tektų maždaug 1,1–1,2 mln. eurų, o hibridinei instaliacijai – apie 0,1 mln. eurų.

    Kodėl papildomame aukcione dominuoja anglis?

    „Tauron“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai parengti remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ paskelbta informacija apie aukciono pabaigą ir dar nėra galutiniai.

    Kaip aiškinama, galios rinkos papildomi aukcionai yra išskirtiniai tuo, kad juose gali dalyvauti ir tie gamybos pajėgumai, kurie neatitinka 550 kg CO2 už MWh emisijų kriterijaus, o praktikoje tai dažniausiai reiškia anglies elektrines.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokius papildomus aukcionus rengti keliems tiekimo laikotarpiams, įskaitant 2027 metus. Galutiniai aukciono rezultatai paprastai patvirtinami vėliau, užbaigus oficialias procedūras ir priežiūros institucijų sprendimus.

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • Elektromobiliai kaip namų baterija: ką siūlo EEA ir kiek Europa gali sutaupyti iš OZE

    Europos aplinkos agentūra (EEA) pabrėžia, kad spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) diegimas Europoje tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių reiškia mažesnį pažeidžiamumą kainų šuoliams ir tiekimo sutrikimams.

    EEA direktorė Leena Yla-Mononen akcentuoja, kad OZE plėtra, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos sprendimai yra kertiniai žingsniai, siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Pasak jos, tai taip pat gali sumažinti energijos kainų svyravimų poveikį tiek namų ūkiams, tiek verslui.

    Kaip OZE amortizuoja kainų šokus

    EEA vasarą paskelbtame vertinime įspėjama, kad Europos Sąjunga išlieka jautri išoriniams sukrėtimams, nes dujų kainos vis dar smarkiai veikia elektros energijos didmenines kainas. Agentūra skaičiavo, kad dujų kainų svyravimai 2026 metų pradžioje iki balandžio vidurio galėjo kainuoti Europos Sąjungai iki 13 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu OZE indėlis, EEA vertinimu, vartotojams leido sutaupyti apie 29 mlrd. eurų. Agentūra OZE vadina vienu efektyviausių amortizatorių, kuris mažina energijos sistemos priklausomybę nuo brangstančių iškastinių išteklių.

    Elektromobiliai ir tinklo lankstumas

    EEA atkreipia dėmesį, kad kainų pikai dažnai sutampa su šaltuoju sezonu, kai išauga paklausa, o sistemoje prireikia daugiau lanksčių pajėgumų. Dėl to vis svarbesni tampa energijos kaupimo sprendimai, kurie gali suteikti papildomą saugumo buferį vartotojams.

    Vienas iš akcentuojamų scenarijų yra elektromobilių baterijų panaudojimas kaip energijos rezervo namų ūkiams. Tai siejama su vadinamuoju dvikrypčiu įkrovimu, kai sukaupta energija gali būti atiduodama atgal į tinklą arba naudojama namui aprūpinti elektra didelių kainų ar piko metu.

    „Didelių kainų laikotarpiais elektromobilių baterijose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą arba naudojama namams aprūpinti elektra“, – sakė Leena Yla-Mononen.

    Pasak EEA, tokie sprendimai ypač aktualūs apsaugant pažeidžiamiausius namų ūkius, tačiau jiems reikalingos aiškios taisyklės, tinklo techniniai sprendimai ir rinkos mechanizmai. Praktikoje tai reiškia investicijas į išmanųjį tinklą, įkrovimo infrastruktūrą ir kaupimo technologijų integraciją.

    Miestams OZE plėtra sudėtingesnė

    EEA vadovė pažymi, kad miestams vietinių OZE šaltinių plėtra dažnai yra sunkesnė dėl ribotos erdvės ir infrastruktūros, kuri daug kur vis dar paremta iškastiniu kuru. Tai apima ir energetikos, ir transporto sistemas, kuriose perėjimas prie švaresnių sprendimų reikalauja koordinuotų investicijų.

    Nors vėjo turbinų diegimą miestuose dažnai riboja erdvės ir planavimo reikalavimai, realistiškesnis kelias yra saulės elektrinės ant stogų ir kitų tinkamų paviršių. EEA vertinimu, šių sprendimų plėtrą gali paspartinti savivaldybių ar nacionalinė finansinė parama, ypač ten, kur svarbu mažinti energijos skurdo riziką.

  • „ČEZ“ pradėjo unikalios turbinos bandymus Orlíke: didžiausias Čekijos hidroprojektas per 30 metų

    „ČEZ“ pradėjo unikalios turbinos bandymus Orlíke: didžiausias Čekijos hidroprojektas per 30 metų

    Didžiausia Čekijos energetikos bendrovė „ČEZ“ kartu su rangovu „Litostroj Engineering“ pradėjo grįžtamosios Francis turbinos modelio bandymus Orlíko hidroelektrinėje. Projektas vertinamas kaip didžiausia Čekijos hidroenergetikos investicija per pastaruosius tris dešimtmečius.

    Modernizacija numato esminį elektrinės funkcijos išplėtimą: dalis agregatų turėtų veikti ne tik kaip įprastos turbinos, bet ir kaip siurblinė elektrinė. Tai reiškia, kad perteklinės elektros laikotarpiais vanduo būtų pumpuojamas iš žemiau esančio Kamýko rezervuaro atgal į Orlíko tvenkinį, o vėliau, esant didesnei paklausai, nuleidžiamas gaminant elektrą.

    Tokios sistemos svarba pastaraisiais metais išaugo visoje Europoje dėl sparčiai didėjančios vėjo ir saulės elektrinių generacijos. Kai gamyba svyruoja, elektros tinklui reikia lankstumo ir greitai pasiekiamų rezervų, o siurblinės hidroelektrinės laikomos vienu patikimiausių didelės apimties energijos kaupimo sprendimų.

    „Orlík yra svarbi grandis Vltavos kaskados energetinėje dalyje, o jo pertvarka – modernizacijos darbų, kuriuos „ČEZ“ hidroelektrinėse vykdė pastaruosius dvidešimt metų, viršūnė“, – sakė „ČEZ“ hidroelektrinių padalinio vadovas Róbertas Heczko.

    Šiuo metu inžinieriai Blanske vertina 1:13 mastelio modelį, kad patikrintų hidraulinius parametrus, efektyvumą ir stabilų darbą skirtingais režimais prieš pradedant pilno dydžio įrangos gamybą. Bandomas penkių metrų skersmens turbinos sprendinys pritaikytas darbui tiek generuojant elektrą, tiek pumpuojant vandenį atgal į viršutinį baseiną.

    Pagal planą iki 2033 metų du iš keturių Orlíko agregatų būtų pritaikyti grįžtamajam režimui. Skelbiama, kad vieno ciklo metu sistema galėtų sukaupti iki 750 megavatvalandžių energijos, o tai prilyginama maždaug 80 000 Čekijos namų ūkių paros poreikiui.

    Numatoma, kad po rekonstrukcijos bendra elektrinės galia išliks 364 megavatai: dalį sudarytų du standartiniai 95 megavatų agregatai, o dar du – 87 megavatų grįžtamojo veikimo agregatai. Aktyvūs statybos darbai turėtų startuoti 2027 metais, kartu pabrėžiant, kad užtvankos konstrukcija ir baziniai vandens lygiai neturėtų būti keičiami.

    „ČEZ“ akcentuoja, kad modernizacija turėtų prailginti elektrinės eksploatacijos laiką keliems dešimtmečiams ir sustiprinti visos šalies tinklo valdymą. Praktinis tikslas – užtikrinti, kad pertvarkos metu visada veiktų bent du agregatai, todėl darbai būtų vykdomi etapais.

    Investicijos vertė siekia apie 330 milijonų eurų. Energetikos sektoriuje tai laikoma reikšmingu signalu, jog hidroenergetika regione vis dažniau vertinama ne tik kaip gamybos šaltinis, bet ir kaip sistemos stabilumo bei energijos kaupimo infrastruktūra.

  • Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija pagal pramoninę vandenilio gamybą jau dabar yra tarp didžiausių pasaulyje, tačiau šis faktas daugeliui vis dar skamba netikėtai. Kasdienėje vaizduotėje vandenilis dažniau siejamas su ateities transportu, nors realybėje didžioji jo dalis naudojama tradicinėje pramonėje.

    Didžiausias vandenilio vartotojas šiandien yra chemijos sektorius, ypač amoniako gamyba, nuo kurios tiesiogiai priklauso azotinių trąšų pramonė. Vandenilis taip pat plačiai naudojamas naftos perdirbime, kur jis reikalingas degalų valymui ir kokybės gerinimui, mažinant sieros junginių kiekį.

    „Tai nėra technologija, kuri Lenkijoje tik pradeda rastis, vandenilis pramonėje naudojamas seniai“, – sakė prof. dr. hab. inž. Jakubas Kupeckis.

    Vandenilis svarbus ir energetikoje bei mokslo infrastruktūroje, kur jis pasitelkiamas, pavyzdžiui, generatorių aušinimui elektrinėse ar specializuotos tyrimų įrangos darbui užtikrinti. Dėl aukštų reikalavimų patikimumui tokios sritys ilgą laiką rėmėsi būtent vandenilio technologijomis, kurios jau turi sukauptą eksploatacinę patirtį.

    Lenkijoje taip pat intensyviai vystomos naujos vandenilio gamybos kryptys, susijusios su elektrolize, kai vanduo skaidomas panaudojant elektros energiją. Viena perspektyviausių krypčių yra kietojo oksido aukštatemperatūrė elektrolizė, galinti padidinti proceso efektyvumą, ypač kai yra prieiga prie aukštos temperatūros šilumos.

    Greta elektrolizerių plėtojamos ir elektrocheminės sistemos, kurios gali veikti dviem režimais: gaminti vandenilį arba, atvirkščiai, paversti jį elektra ir šiluma kaip kuro elementai. Tokie sprendimai laikomi svarbiais ne tik transportui, bet ir decentralizuotai energetikai, kur svarbi stabili vietinė elektros ir šilumos gamyba.

    Kitas plėtros vektorius siejamas su branduolinės energetikos ir vandenilio grandine, kai aukštos temperatūros reaktoriai galėtų tiekti šilumą ir energiją vandenilio ar sintetinių degalų gamybai. Ne mažiau svarbi ir atsinaujinančių išteklių kryptis, kai vandenilis gaminamas panaudojant perteklinę vėjo ar saulės energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama.

    Vandenilio potencialas dažnai siejamas su transportu, nes kuro elementai gali būti pritaikomi automobiliuose, traukiniuose ar laivyboje, ypač ten, kur sudėtinga tiesioginė elektrifikacija. Tačiau viena reikšmingiausių jo nišų ateityje gali tapti ilgalaikis energijos kaupimas, leidžiantis subalansuoti sistemą ne valandoms, o dienoms, savaitėms ar net sezonams.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad daliai dabar vystomų technologijų iki masinio pritaikymo dar reikia laiko, ypač dėl kainos, infrastruktūros ir reguliavimo. Pasak prof. J. Kupeckio, kai kurių sprendimų platesnio diegimo galima tikėtis per 10–20 metų.

  • EBRD skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su 300 MWh baterijomis

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 120 mln. eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Numatyta pastatyti 342 MW saulės fotovoltinę elektrinę ir greta įrengti 150 MW galios bei 300 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistemą Brašovo regione.

    Finansavimo paketą sudaro EBRD A paskola iki 57 mln. eurų ir EBRD B paskola iki 63 mln. eurų, kurią dalinai suteikia komerciniai bankai. B paskolos struktūroje taip pat numatyta 3,6 mln. eurų skolos aptarnavimo rezervo priemonė, skirta mokėjimų stabilumui didinti.

    Bendra projekto skolos finansavimo suma, įtraukiant ir kitus bankus, siekia iki 229 mln. eurų. Prie finansavimo prisideda Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas, OTP bankas bei Exim Banca Românească, taip išskaidant rizikas ir didinant projekto finansinį patikimumą.

    Europos Sąjunga EBRD A ir B paskolas remia pagal InvestEU programą suteikdama pirmojo nuostolio garantiją, kuri gali padengti iki 115 mln. eurų. Tokia priemonė mažina kreditorių riziką, ypač tais atvejais, kai dalis pajamų priklauso nuo rinkos kainų ir nėra pilnai fiksuota ilgalaikėmis sutartimis.

    Kontraktas už skirtumą ir rinkos dalis

    Projektas remiasi Rumunijoje įdiegta kontraktų už skirtumą schema, kurią rengiant buvo teikiama EBRD techninė pagalba. Šia schema siekiama paskatinti iki 5 GW saulės ir sausumos vėjo elektrinių plėtrą, investuotojams suteikiant aiškesnį kainų stabilumo mechanizmą.

    Părău 2 pirmajame aukcione užsitikrino 125 MW pajėgumą su 49,4 euro už MWh nustatyta kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi pagaminamos elektros dalis planuojama realizuoti rinkoje, todėl projekto rezultatai iš dalies priklausys nuo elektros kainų dinamikos.

    Papildomai projektui numatyti instrumentai, susiję su apyvartinėmis lėšomis: iki 25 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio finansavimo priemonė ir iki 9,5 mln. eurų akredityvų priemonė. Šie sprendimai dažnai taikomi dideliuose energetikos projektuose, kad statybų ir atsiskaitymų srautai vyktų sklandžiai.

    Kodėl svarbi baterijų dalis?

    EBRD pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, kuriame saulės generacija derinama su baterijų kaupimu. Baterijos leidžia lanksčiau valdyti generacijos svyravimus, efektyviau naudoti tinklo pralaidumą ir perkelti dalį energijos į brangesnes valandas.

    Tokie projektai Europoje tampa vis aktualesni dėl spartėjančios saulės ir vėjo plėtros bei augančio poreikio balansavimui. Kartu tai signalas, kad finansuotojai vis dažniau vertina ne tik instaliuotą generacijos galią, bet ir sistemos lankstumą, kurį suteikia energijos kaupimas.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.