Klaipėdos regionas koreguoja 2023–2029 metų strategiją: ką siūlo keisti gyventojams iki gegužės 27 dienos

Klaipėdos regione pradedamas 2023–2029 metų funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano koregavimo procesas. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su pakeitimų projektu ir teikti pastabas iki 2026 metais gegužės 27 dienos.

Pasiūlymai priimami el. paštu, nurodytu Klaipėdos regiono savivaldybių bendradarbiavimo platformoje. Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad šis etapas svarbus tam, kad planuojami sprendimai kuo tiksliau atlieptų realius susisiekimo, investicijų ir turizmo poreikius.

Kas numatyta strategijoje

Įgyvendinant strategiją, Klaipėdos regione numatoma kurti integruotą viešojo transporto sistemą. Praktikoje tai paprastai reiškia geresnį maršrutų suderinimą tarp savivaldybių, patogesnius persėdimus ir labiau vieningą paslaugų organizavimą visame regione.

Taip pat planuojama atskirose savivaldybėse įrengti infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti. Tokie sprendimai dažniausiai apima pramonės ar paslaugų teritorijų parengimą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų pritaikymą, kad projektai galėtų startuoti greičiau.

Turizmas ir atvykstamasis srautas

Kitas svarbus strategijos akcentas yra Klaipėdos regiono patrauklumo, kaip turistinės krypties, didinimas. Pakeitimų projekte išlaikomas siekis stiprinti regiono įvaizdį ir skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač išplečiant paslaugų pasiūlą bei gerinant pasiekiamumą.

Tokios kryptys siejamos ir su platesniu regionų konkurencingumu: augant turistų srautams, didėja vietos verslų pajamos, atsiranda daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o savivaldybės gauna papildomų argumentų investuoti į viešąją infrastruktūrą.

Ryšys su ES investicijomis

Strategijoje numatomi veiksmai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetais, orientuotais į vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę plėtrą. Tai reiškia, kad dalis priemonių gali būti planuojamos taip, kad atitiktų finansavimo kryptis, susijusias su darnumu, kultūra, gamtos paveldu ir saugumu.

Gyventojų pastabos šiame etape aktualios ne tik dėl konkrečių projektų, bet ir dėl prioritetų pasirinkimo. Kuo aiškiau įvardijami poreikiai, tuo didesnė tikimybė, kad planuojamos priemonės bus tikslingos ir duos apčiuopiamą naudą kasdieniam judėjimui, paslaugų prieinamumui ir regiono plėtrai.