Tag: Etiopija

  • Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopijoje įsibėgėja Bishoftu tarptautinio oro uosto statybos, kuris pagal planus turėtų tapti didžiausiu žemyne ir vienu svarbiausių aviacijos centrų pasaulyje. Projektą vysto Ethiopian Airlines, siekianti perkelti dalį srautų iš perpildyto Adis Abebos Bole oro uosto ir sustiprinti šalies, kaip Rytų Afrikos transporto mazgo, vaidmenį.

    Investicijos vertė siekia apie 11,5 mlrd. eurų, o statybos startavo 2026 metų sausį. Pirmasis etapas numatomas iki 2030 metų, o pradinis pajėgumas turėtų siekti 60 mln. keleivių per metus, vėliau jį planuojama didinti iki daugiau nei 110 mln.

    Nuo keturių takų iki oro miesto

    Pagal pristatytą koncepciją Bishoftu oro uostas turėtų turėti keturis kilimo ir tūpimo takus ir vietas maždaug 270 orlaivių. Greta infrastruktūros numatomas vadinamasis oro miestas su viešbučiu, prekybos erdvėmis ir pramonės parku, kad teritorija veiktų ne tik kaip tranzito punktas, bet ir kaip ekonominės veiklos traukos centras.

    Terminalo architektūrinę idėją parengė Zaha Hadid Architects, o dizainas siejamas su Didžiuoju Afrikos lūžiu. Skelbiama, kad projekte numatomi tvarumo sprendimai, įskaitant saulės energijos panaudojimą, vietines medžiagas ir vandens išteklių valdymo sistemas.

    Ryšiai su sostine ir regionu

    Oro uostas statomas Bishoftu apylinkėse, maždaug 45 kilometrų atstumu nuo Etiopijos sostinės Adis Abebos. Kartu planuojama plėsti kelių infrastruktūrą ir greitesnius geležinkelio ryšius, kad susisiekimas su sostine būtų patogesnis ir patikimesnis.

    Strateginis tikslas yra platesnis nei vien Etiopijos poreikiai: Bishoftu turėtų perimti dalį persėdimo srautų ir prisidėti prie geresnio susisiekimo tarp Afrikos miestų, kur tiesioginių skrydžių tinklas daugelyje maršrutų vis dar išlieka ribotas.

    Kontroversijos dėl perkėlimo ir finansinės rizikos

    Didelės apimties statybos sukėlė ir ginčų. Tarptautinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 15 000 gyventojų perkėlimu, o tai kelia klausimų dėl kompensacijų, naujų būstų ir socialinės infrastruktūros realaus įgyvendinimo.

    Ethiopian Airlines viešai deklaravo įsipareigojimus kompensacijoms ir naujoms gyvenvietėms, taip pat nurodė planuojanti finansuoti dalį projekto savo kapitalu. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokio masto hubų sėkmė priklauso ne tik nuo pastatų ir takų, bet ir nuo platesnių regioninių sąlygų: aviacijos rinkų liberalizavimo, vizų režimų paprastinimo, patikimos partnerystės tarp oro vežėjų ir stabilaus finansavimo.

    Jeigu planai bus įgyvendinti laiku, Bishoftu oro uostas gali iš esmės pakeisti Etiopijos ir Rytų Afrikos aviacijos žemėlapį. Tačiau projektui teks suderinti ambicijas su socialine atsakomybe ir ilgalaikiu ekonominiu tvarumu.

  • Rytų Afrika pamažu skyla: mokslininkai aiškina, kur gali formuotis naujas vandenynas

    Rytų Afrikoje vykstantys tektoniniai procesai pamažu stumia žemyną link didelių pokyčių: regionas ilgainiui gali skilti į dvi dalis, o skilimo vietoje susiformuotų naujas vandenynas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra staigus įvykis, o milijonus metų trunkantis procesas, kurį šiandien galima stebėti iš geologinių požymių.

    Pagrindinė zona siejama su Rytų Afrikos rifto sistema, besitęsiančia nuo Afaro srities šiaurėje iki Mozambiko pietuose. Ši sistema apima daug lūžių ir įdubų, o aktyviausiose vietose žemės pluta tempiasi, plonėja ir yra veikiama mantijos šilumos srautų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių aptariamas Turkana įdubos apylinkėse, kur, kaip nurodo tyrėjai, plutos storis kai kuriose vietose gali būti smarkiai sumažėjęs. Tai svarbu todėl, kad plonesnė pluta lengviau skyla, o ilgainiui tokiuose ruožuose didėja vulkanizmo ir seisminio aktyvumo tikimybė.

    Mokslininkų vertinimu, Afrikos ir Somalio tektoninės plokštės šiame regione tolsta viena nuo kitos maždaug 4,7 milimetro per metus greičiu. Žmogaus gyvenimo masteliu tai beveik nepastebima, tačiau geologiniu laiku toks judėjimas reiškia nuoseklų rifto plėtimąsi ir vis gilesnės įdubos formavimąsi.

    Ilgalaikė tokio proceso kryptis vadinama okeanizacija: kai pluta tiek suplonėja, kad į plyšius ima veržtis magma, o vėliau naujai susiformavęs dugnas ima priminti vandenyninę plutą. Tokiais atvejais rifto slėnis palaipsniui gali būti užliejamas vandeniu, o galiausiai atsirastų naujas vandenynas, panašiai kaip kadaise formavosi Raudonoji jūra.

    Geologai pabrėžia, kad net jei rifto zonoje fiksuojama pažengusi plutos deformacija, tai nereiškia artimo, greito žemyno skilimo. Lūžiai gali aktyvėti epizodiškai, kai kuriuose ruožuose procesas sulėtėja ar persiskirsto, o bendras vaizdas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant magmos judėjimą ir regioninę tektoninę įtampą.

    Rytų Afrikos riftas yra vienas svarbiausių „gyvų“ žemyninio skilimo pavyzdžių pasaulyje, todėl jis intensyviai tiriamas pasitelkiant palydovinę geodeziją, seisminius matavimus ir geologinius žemėlapius. Šie duomenys leidžia tiksliau vertinti, kuriose vietose pluta plonėja sparčiausiai ir kaip laikui bėgant kinta įtampų laukai, lemiantys lūžių raidą.