CP v2

Tag: ETS

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.

  • Nippon Steel Slovakijoje stato elektrinę krosnį: beveik milijardo eurų investicija ir valstybės parama

    Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel“ Slovakijoje planuoja vieną didžiausių pastarųjų metų metalurgijos investicijų regione. Košicėse veikiančiai plieno gamyklai numatyta beveik 1 milijardo eurų vertės modernizacija, kurios dalį finansuos Slovakijos valstybė.

    Pagal pasirašytą susitarimą Slovakijos vyriausybė prisidės maždaug 350 milijonų eurų parama, skiriama per ES Modernizavimo fondą. Šis fondas finansuojamas iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS pajamų ir skirtas pramonės bei energetikos dekarbonizacijai.

    Kas bus pastatyta Košicėse

    Pagrindinis projektas – nauja elektrinė lankinė krosnis, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant CO2 emisijas plieno gamyboje. Kartu numatoma įrengti oro skaidymo įrenginį, reikalingą technologiniams procesams ir energiniam efektyvumui gerinti.

    Bendra abiejų įrenginių vertė siekia apie 900 milijonų eurų. Iš valstybės paramos paketo didžioji dalis būtų nukreipta elektrinei krosniai, o mažesnė – oro skaidymo įrenginiui.

    Skelbiama, kad elektrinė krosnis turėtų pradėti veikti 2030 metais, o oro skaidymo įrenginys – 2029 metais. Bendrovė investicijas sieja su greitesniu perėjimu prie mažiau taršios plieno gamybos ir patikimesnėmis aukštos kokybės plieno tiekimo grandinėmis Europoje.

    Košicės – strateginis centras Europoje

    Košicėse esanti gamykla iki šiol dirbo kaip tradicinė integruota metalurgijos bazė, kurioje naudojamos ir aukštakrosnės. Įmonė nurodo, kad nauja elektrinė krosnis turėtų veikti greta esamų pajėgumų, o tai leistų palaipsniui keisti technologinį miksą neprarandant gamybos apimčių.

    Artimiausiu metu laukiama ir simbolinių pokyčių: gamykla turėtų būti pervadinta iš US Steel Košice į „Nippon Steel Slovakia“. Tokiu būdu Košicės įvardijamos kaip pagrindinis „Nippon Steel“ veiklos centras Europoje, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

    „Europos plieno rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Tai brandi rinka, kurioje yra didelė aukštos kokybės plieno paklausa, o „Nippon Steel“ gali pritaikyti pažangiausias gamybos technologijas“, – teigiama bendrovės komunikate.

    Investicija taip pat vertinama platesniame ES pramonės politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui ir vietinei gamybai, kartu griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Plieno sektoriui tai reiškia spaudimą mažinti emisijas, bet kartu ir galimybę pritraukti paramą, jei projektai tiesiogiai prisideda prie dekarbonizacijos.

  • CBAM startas keičia žaidimą: stalo importas į ES traukiasi, bet spraga lieka gataviems gaminiams

    CBAM pradeda veikti

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visu pajėgumu pradėtas taikyti ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas CBAM. Jo tikslas – sumažinti kainų skirtumą tarp ES gamintojų, mokančių už emisijas pagal ETS, ir trečiųjų šalių bendrovių, kurios tokių kaštų dažnai nepatiria.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalies į ES importuojamų prekių importuotojai turi deklaruoti su gamyba susijusias emisijas ir sumokėti už jas atitinkamą kainą. Mechanizmas taikomas, be kita ko, geležies ir plieno gaminiams, aliuminiui, cementui, trąšoms, elektros energijai ir vandeniliui.

    Importas mažėja, bet atsargiai

    Europos plieno rinkoje jau fiksuojami pirmieji pokyčiai: per pirmąjį pusmetį plieno gaminių importas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 2 proc. Tuo pat metu importas į Lenkiją traukėsi 6 proc. ir sudarė apie 1,21 mln. tonų.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad šiuos pokyčius dar per anksti priskirti vien CBAM. Rinką veikė ir praktiniai veiksniai, pavyzdžiui, išankstinis sandėlių „užsipirkimas“ metų pabaigoje, kai įmonės bandė apsidrausti dėl naujų taisyklių neapibrėžtumo.

    CBAM ir TRQ sprendžia skirtingas problemas

    Plieno sektoriui svarbus ir kitas apsaugos instrumentas – tarifinės kvotos TRQ, skirtos riboti perteklinį importą. Pramonė pabrėžia, kad CBAM nėra klasikinis muitas ir pats savaime neriboja importo apimčių, o tik sulygina emisijų kaštus.

    Rinkos dalyvių vertinimu, šie du mechanizmai papildo vienas kitą: CBAM skirtas sąžiningesnėms konkurencijos sąlygoms dėl klimato politikos, o TRQ reaguoja į globalią plieno perprodukciją, kuri pasaulyje skaičiuojama šimtais milijonų tonų per metus.

    Didžiausia spraga – gatavi gaminiai

    Didžiausias sektoriaus nusivylimas – tai, kad dabartinis modelis vis dar palieka reikšmingą spragą gataviems gaminiams, kuriuose naudojamas plienas. Kalbama apie vadinamuosius plieno išvestinius gaminius, pavyzdžiui, varžtus, įrankius ar konstrukcines detales, kurie į ES patenka be analogiškai sulygintų emisijų kaštų.

    „Nusipirkau platformoje Temu įrankių rinkinį už maždaug 15 eurų ir jį pasvėręs supratau, kad vien metalo laužas būtų vertas daugiau nei gatavas produktas. Tai parodo problemos mastą“, – sakė „Cognor“ vadovas Przemyslawas Sztuczkowskis.

    Hutų ir metalo pramonė siekia, kad CBAM būtų išplėstas ir tokiems gaminiams, nes priešingu atveju „pigios“ importuotos galutinės prekės gali aplenkti dabartines taisykles. Diskusijos dėl galimo išplėtimo turėtų tęstis rugsėjo mėnesį.

    Kainos taps lakmuso popierėliu

    Pramonės atstovai tikisi, kad realus apsaugos priemonių veiksmingumas labiausiai atsispindės kainose. Jei pigaus importo srautai iš tokių krypčių kaip Kinija ar Indija mažės, kainos teoriškai turėtų kilti.

    Jau dabar teigiama, kad pokyčiai aiškiausiai matomi karštai valcuotos skardos segmente, kur kainos kyla nuosekliau, o tai persiduoda ir vamzdžių bei uždarų profilių rinkoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios priemonės pačios savaime nekuria paklausos – jos pirmiausia keičia importo ir vietinės gamybos santykį.

  • ETS kaštai vis labiau kelia elektros kainas: Lenkija įspėja, kad pramonė jaučia iki 50 proc. naštą

    ETS įtaka kainoms – vis aštresnė

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje „PGE“ viceprezidentas Marcin Laskowski teigė, kad ETS kaštai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. elektros kainos pramonei ES.

    Pasak jo, Lenkijoje ši dalis gali siekti iki 50 proc., todėl vienodas mechanizmas skirtingoms šalims sukuria nevienodas pasekmes. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybės narės energetikos transformaciją pradėjo iš skirtingų atskaitos taškų, o tai atsispindi ir galutinėse kainose.

    Kviečia skubiai koreguoti sistemą

    M. Laskowskio vertinimu, būtini sprendimai, kurie sumažintų ETS poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant klimato politikos kryptį. Jo teigimu, sistemos reforma turėtų užtikrinti, kad emisijų kaina derėtų su pramonės poreikiais, ES ekonomikos konkurencingumu ir investicijomis, kurių reikia energetikos pertvarkai.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad Europai trūksta naujų elektros gamybos pajėgumų, energijos kaupimo sprendimų ir lankstumo, o tinklų plėtra, ypač skirstomųjų, tampa kritiškai svarbi. Pasak „PGE“ atstovo, investicijos į elektros sistemą tiesiogiai siejasi su ekonomikos augimu, atsparumu ir bendru saugumu.

    Lenkija mini OZE lūžį

    Kalbėdamas apie vidaus situaciją M. Laskowskis priminė, kad Lenkija pertvarko vieną didžiausių Europoje energetikos sistemų, kuri ilgą laiką buvo grindžiama anglimi. Jis atkreipė dėmesį, kad vieną iš praėjusių metų vasaros mėnesių atsinaujinančių išteklių gamyba Lenkijoje pirmą kartą aplenkė anglies elektrinių gamybą.

    Taip pat priminta, kad vieną mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis Lenkijos elektros gamybos mišinyje buvo pasiekusi 41,6 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog transformacija vyksta, tačiau jos tempas ir kaina skirtingoms šalims gali būti nevienodi.

    Energetika ir pramonė – politinė įtampa

    Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Borys Budka pabrėžė, kad kainų augimą lemia ne vien ETS, o rezultatų skirtumai tarp šalių rodo, jog vienas modelis gali sukurti labai skirtingą poveikį. Jis ragino energetikos politiką grįsti ekonomine realybe, o ne vien reguliacinėmis prielaidomis.

    „Elektra negali tapti prabangos preke“, – sakė Borys Budka.

    Lenkijos valdžia: ETS – barjeras transformacijai

    Konferencijoje pasisakęs energetikos viceministras Wojciechas Wrochna teigė, kad aukštos energijos kainos, įskaitant su ETS susijusius kaštus, yra viena didžiausių kliūčių tolesnei transformacijai. Pasak jo, Lenkijoje ETS kaštai sudaro apie 40 proc. galutinės elektros kainos galutiniams vartotojams.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad Lenkija greitai mažina emisijas, nors pradėjo nuo beveik visiškos priklausomybės nuo anglies. Kaip svarbiausios kryptys įvardyti atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupimas, jūrinė vėjo energetika ir branduolinė energetika, taip pat tiekimo diversifikacija, mažinant priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Lenkijos elektros energetikos komitete veikiančios didžiosios šalies energetikos bendrovės pabrėžia, kad transformacijos tikslai nėra ginčijami, tačiau būtinos sąlygos, leidžiančios ją vykdyti neperkeliant neproporcingos naštos pramonei. Nurodoma, kad nuo 2024 metų organizacija veikia ir Briuselyje, siekdama aktyviau dalyvauti diskusijose dėl ES energetikos ir klimato politikos.

  • Startuoja registracija į Business PRECOP 2026: kaip verslui pasiruošti klimato ir energetikos pokyčiams

    Prasidėjo registracija į Business PRECOP – vieną didžiausių Vidurio Europos konferencijų, skirtų klimato ir aplinkosaugos transformacijai bei jos poveikiui verslui. Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai skelbia, kad konferencijos dėmesio centre bus praktiniai klausimai, su kuriais susiduria įmonės: energijos kainų nepastovumas, investicijų finansavimas, reguliavimo pokyčiai ir konkurencingumo išlaikymas. Tai tema, kuri ypač aktuali pramonei ir energetikai, kai Europos Sąjunga spartina žaliąją pertvarką.

    Kas laukia verslo Europoje?

    Pastaraisiais metais ES klimato politika įgavo aiškų pagreitį: įmonėms tenka ne tik mažinti emisijas, bet ir įrodyti pažangą duomenimis, ataskaitomis bei tiekimo grandinės vertinimais. Tam įtakos turi ir anglies dioksido kainodara per apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, turintis mažinti „anglies nutekėjimo“ riziką.

    Verslui tai reiškia dvejopą spaudimą: viena vertus, reikia investuoti į efektyvumą, elektrifikaciją ar alternatyvius energijos šaltinius, kita vertus, būtina išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose. Konferencijoje žadama aptarti, kaip įmonės gali suderinti aplinkosauginius tikslus su gamybos kaštais, rizikų valdymu ir energijos tiekimo saugumu.

    Kas apmokės transformaciją?

    Vienas jautriausių klausimų – finansavimas. Dekarbonizacija šilumos ūkyje, pramonės modernizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir emisijų mažinimo technologijos reikalauja didelių kapitalo investicijų, o palūkanų normų ir finansavimo sąlygų kaita verčia įmones atsargiau planuoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad Business PRECOP diskusijose bus ieškoma atsakymų, kaip pasitelkti investuotojus, viešąsias paramos priemones ir privačius finansuotojus, kad pertvarka vyktų greičiau. Taip pat numatoma kalbėti apie biologinės įvairovės reikšmę ekonomikai – ši tema vis dažniau atsiranda investuotojų ir rizikų vertinimuose.

    Diskusijų krypties Gospodarka i regulacje centre bus klausimai apie transformacijos finansavimo šaltinius, investuotojų vaidmenį ir biologinės įvairovės svarbą ekonomikai.

    Renginio programoje numatomi pokalbiai apie šilumos ūkio dekarbonizaciją, pramonės konkurencingumą griežtėjančio reguliavimo sąlygomis, tvarių investicijų dinamiką po spartaus augimo laikotarpio ir pasirengimą naujai energetinei realybei. Organizatoriai primena, kad ankstesnėse renginio edicijose dalyvavo apie 1 000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų bei ekspertų.

  • Ekspertas apie ETS ir ETS2: dalis sąskaitų už elektrą – emisijų kaina, bet OZE gali ją mažinti

    Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema ETS pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena priežasčių, kodėl brangsta energija. Tačiau kartu tai ir mechanizmas, kuris skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką, galinčią ilgainiui mažinti kainas vartotojams.

    Apie tai kalbėjęs energetikos komentatorius Danielis Czyżewskis pabrėžė, kad visuomenė dažniausiai tiesiogiai mato išlaidas, o ne naudą. Jo teigimu, daliai namų ūkių netrukus aktuali taps ir ETS2 plėtra, kuri apims papildomus sektorius ir gali turėti įtakos kasdienėms išlaidoms.

    Kiek kainoje sudaro ETS?

    ETS veikia taip: elektrą gaminančios įmonės, ypač deginančios iškastinį kurą, turi įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą. Kai leidimų kaina kyla, didėja ir anglimi ar dujomis gaminamos elektros savikaina, o tai gali atsispindėti didmeninėje kainoje.

    Pasak pašnekovo, esant maždaug 82 eurų kainai už vieną taršos leidimo vienetą, anglies elektrinėse taršos leidimai gali sudaryti reikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Jo vertinimu, galutinėje sąskaitoje vartotojams tai gali sudaryti apie penktadalį ar net trečdalį kainos, priklausomai nuo konkretaus tarifo ir kitų dedamųjų.

    Kodėl OZE gali numušti kainą?

    Nors ETS didina iškastinio kuro gamybos sąnaudas, sistema kartu kuria aiškų signalą rinkai: kuo daugiau taršos, tuo brangiau. Dėl to atsinaujinantys šaltiniai, kurių gamyboje tiesioginių taršos leidimų nereikia, tampa konkurencingesni ir dažnai pigiau formuoja rinkos kainą.

    Danielis Czyżewskis akcentavo, kad auganti saulės ir vėjo elektrinių dalis sistemoje gali veikti kaip kainas žemyn traukiantis veiksnys. Net įvertinus balansavimo ir sistemos valdymo kaštus, atsinaujinančių išteklių generacija dažnai išlieka pigesnė už elektrą iš anglies, kurios savikainą stipriai didina taršos leidimai.

    „Jeigu visuomenei bus nuolat rodoma tik sąskaitos dalis, susijusi su ETS, pasipriešinimas tik augs“, – sakė Danielis Czyżewskis.

    Jo vertinimu, Europos Komisijai ir nacionalinėms institucijoms trūksta aiškesnio paaiškinimo, kodėl ši sistema egzistuoja ir kokią ilgalaikę naudą ji gali duoti. Pasak eksperto, be nuoseklios komunikacijos visuomenei ETS lengvai tampa vien tik pabrangimų simboliu, nors jo esmė yra perorientuoti ekonomiką į mažesnės taršos sprendimus.

    Praktikoje vartotojams didžiausią reikšmę turi tai, kaip greitai didėja pigesnės vietinės generacijos dalis, kaip efektyviai vystomi elektros tinklai ir kaupimo sprendimai, bei kaip valstybės panaudoja su ETS susijusias įplaukas. Kuo daugiau investuojama į energijos efektyvumą ir švarią gamybą, tuo mažesnė rizika, kad taršos leidimų kaina taps nuolatiniu spaudimu sąskaitoms.

  • Morawieckis pristatė „Azotų“ gelbėjimo planą: bendrovė atkerta, kad problemos – ankstesnės valdžios palikimas

    Politinis planas ir aštri reakcija

    Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Tarnove pristatė Stowarzyszenie Rozwój Plus siūlomą planą, kuris, jo teigimu, galėtų padėti gelbėti chemijos ir trąšų gamintoją „Grupa Azoty“. Pasak politiko, įmonė susidūrė su itin sudėtinga finansine padėtimi, o esą aiškaus atsigavimo kelio kol kas nematyti.

    M. Morawieckis akcentavo, kad planas apimtų finansines, reguliacines ir teisėkūros priemones bei papildomas investicijas. Jis taip pat išskyrė energijos ir žaliavų kainų reikšmę trąšų pramonei, kuriai dujų kaina yra vienas svarbiausių sąnaudų veiksnių.

    „Investicijos bus „Grupa Azoty“ išsigelbėjimas, o ne vinis į karstą“, – sakė Mateuszas Morawieckis.

    Ką siūlo buvęs premjeras

    Tarp siūlymų nurodoma galimybė mažinti įmonei tiekiamų dujų kainą per „Orlen“, taip pat pasitelkti kompensavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema. Politikas teigė, kad tam tikrais atvejais pramonė gali pretenduoti į kompensacijas už netiesiogines emisijų kaštų įtakas, tačiau tai priklauso nuo nacionalinių sprendimų ir taikomų schemų.

    Be to, jis kalbėjo apie įmonės dokapitalizavimą ir pasiūlė nedelsiant įvesti Lenkijos masto embargo trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokios priemonės kontekstas siejamas su geopolitine rizika, sankcijų politika ir konkurenciniu spaudimu Europos trąšų gamintojams.

    „Grupa Azoty“: kaltina 2015–2023 metų valdymą

    Po politinio pasisakymo „Grupa Azoty“ atstovai pateikė griežtą atsaką. Bendrovės pozicija – dabartiniai sunkumai didele dalimi susiję su sprendimais, priimtais ankstesniu laikotarpiu, kai įmonę prižiūrėjo buvusios valdžios paskirti ministrai ir vadovai.

    Bendrovės atstovas spaudai Grzegorzas Kulikas nurodė, kad 2015–2023 metais esą reikšmingai išaugo skola ir smuko įmonės vertė, o tai, pasak jo, iki šiol riboja veiksmų laisvę. „Grupa Azoty“ taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai, jų teigimu, problemos gilėjo, tokio masto politinės intervencijos nebuvo.

    „Vis dar tvarkomės su tų sprendimų pasekmėmis ir jų kaštus jausime dar ilgai“, – sakė Grzegorzas Kulikas.

    Restruktūrizacija ir rezultatai: ką rodo skaičiai

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie skolų restruktūrizacijos kryptį, derantis su bankais dėl terminų ir mokėjimų grafiko. Tokie susitarimai paprastai siekia suteikti laiko stabilizuoti pinigų srautus, išlaikyti investicines programas ir sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą.

    „Grupa Azoty“ skelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį patyrė 210 606 000 zlotų nuostolį, o pardavimo pajamos siekė 3 700 367 000 zlotų. Perskaičiavus apytiksliu 4,3 zloto už 1 eurą kursu, tai sudaro apie 49 000 000 eurų nuostolio ir apie 861 700 000 eurų pajamų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad siekia gerinti veiklos rezultatus ir atkurti pozicijas rinkoje, tačiau trąšų ir chemijos pramonei toliau daro įtaką dujų kainų svyravimai, paklausos ciklai žemės ūkyje, tarptautinė konkurencija bei ES klimato politikos kaštai.

    Strateginė įmonė ir platesnis kontekstas

    „Grupa Azoty“ yra viena didžiausių Lenkijos chemijos grupių, kurioje valstybė valdo reikšmingą akcijų paketą. Įmonė priskiriama prie svarbių regiono trąšų gamintojų, o jos veiklos rezultatai yra jautrūs tiek žaliavų kainoms, tiek reguliacinei aplinkai.

    Diskusija dėl „Grupa Azoty“ ateities atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria Europos chemijos sektorius: didelės energijos sąnaudos, investicijų poreikis ir konkurencija su gamintojais, kurių kaštai mažesni. Dėl to politiniai sprendimai, tokie kaip kompensavimo schemos ar importo ribojimai, vis dažniau tampa viešų debatų objektu.

  • Lenkija dėl ETS reformos: nenori atiduoti 30 proc. pajamų ES biudžetui ir siūlo švelninti pokyčius

    Lenkijos vyriausybė rengiasi griežtai derėtis dėl Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reformos ir aiškiai sako, kad dalies pajamų Briuseliui neatiduos. Varšuva prieštarauja Europos Komisijos idėjai 30 proc. pajamų iš taršos leidimų pardavimo pervesti į ES biudžetą.

    Lenkijos argumentas paprastas: šios lėšos, jos teigimu, yra būtinos nacionalinei energetikos pertvarkai ir pramonės konkurencingumui išlaikyti. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai dėl ETS tiesiogiai veikia elektros kainas ir energijai imlių sektorių išlaidas.

    Ginčas dėl lėšų perskirstymo

    Europos Komisijos siūlomoje ETS reformos kryptyje numatoma ne tik dalį pajamų nukreipti į bendrą ES biudžetą, bet ir griežčiau apibrėžti, kam valstybės turėtų skirti likusias lėšas. Tarp siūlymų minimas reikalavimas reikšmingą dalį pinigų nukreipti pramonės dekarbonizacijai.

    Lenkija pabrėžia, kad jos poreikiai šioje srityje yra itin dideli, todėl sprendimai, mažinantys nacionalinį finansinį „amortizatorių“, gali apsunkinti investicijas į tinklus, generaciją ir paramą pramonei. Varšuva taip pat signalizuoja, kad tokie pervedimai į ES biudžetą, jos vertinimu, silpnintų valstybių narių kontrolę, kaip ir kur panaudojami pinigai.

    „Tai yra mūsų lėšos, o transformacijos poreikiai milžiniški, todėl Europos Komisija neturėtų jų perimti“, – sakė Lenkijos klimato ministerijos viceministras Krzysztofas Bolesta.

    Sieks lėtesnio leidimų mažinimo

    Kitas Lenkijos derybinis tikslas – sulėtinti taršos leidimų pasiūlos mažinimą rinkoje. Varšuva teigia, kad per greitas leidimų mažėjimas gali didinti kainų spaudimą ir kartu kelti energijos bei gamybos kaštus.

    Šis klausimas jautrus visai ES, nes ETS leidimų kaina paprastai persiduoda į elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur vis dar reikšminga iškastinio kuro dalis. Lenkija akcentuoja, kad pramonės sektoriams, konkuruojantiems pasaulinėse rinkose, staigus kaštų šuolis gali reikšti gamybos perkėlimą už ES ribų.

    ETS2 ir atliekų deginimas – dar du frontai

    Lenkija taip pat nepritaria planams į ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Jos argumentas – papildomas apmokestinimas gali didinti komunalinių paslaugų kainas ir apsunkinti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.

    Dar vienas ginčo taškas – ETS2, numatomas pastatams ir kelių transportui. Varšuva nori, kad diskusija dėl šio mechanizmo būtų peržiūrėta taip, jog mažiau paveiktų namų ūkių išlaidas, ypač šildymo ir degalų kainų dedamąją.

    Europos Komisijos pasiūlymai dėl ETS reformos dabar keliaus į derybas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Lenkija signalizuoja, kad sieks išlaikyti ETS pajamas nacionaliniame biudžete, švelninti leidimų mažinimo tempą ir užsitikrinti pramonei palankesnes taisykles po 2030 metų.

  • Subsidijos ir muitai tampa norma: Europa ieško būdų apginti pramonę nuo Kinijos spaudimo

    Europos pramonės konkurencingumo diskusijoje vis dažniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja įprasta priemone, o ne laikinu atsaku į krizes. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausias iššūkis šiandien nėra vien Europos Sąjungos klimato politika, o pasaulinėje rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypač iš Kinijos.

    Energetikos analitikas Marcin Dusiło iš organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) pirmiausia turėtų būti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina įmones mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau poveikis silpnėja, kai lėšos iš taršos leidimų pardavimo neišnaudojamos modernizacijai.

    Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kurių kaina rinkoje iškreipta valstybės parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pašnekovo, mažina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms mažinti jau yra prieinamos daliai sektorių.

    Kinijos strategija ir priklausomybės rizika

    Pastarąjį dešimtmetį Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas švarios energetikos technologijų tiekimo grandinėse, nuo saulės modulių iki baterijų komponentų ir dalies kritinių žaliavų perdirbimo. Tai reiškia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu didėja geopolitinė ir ekonominė rizika.

    „Kinija pasirengusi naudoti eksportą kaip spaudimo įrankį“, – sakė Marcin Dusiło.

    Tokią riziką ypač ryškiai parodė kritinių žaliavų ir retųjų žemių elementų tiekimo ribojimo precedentai, kai valstybės pradeda naudoti prekybą kaip strateginę svertą. Dėl to Europos atsakas vis dažniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemonėmis nuo dempingo.

    Pašnekovas pabrėžia, kad globalizacija nesibaigė, tačiau persikėlė į realistinių sprendimų etapą. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visiška savipakankamybė, o tokia priklausomybių struktūra, kuri neleidžia vienam tiekėjui tapti nepakeičiamu.

    Parama pramonei: ne pinigų dalybos

    Diskusijoje akcentuojama, kad pramonės politika neturėtų virsti vien nuolatine finansine „lašeline“ atskiroms įmonėms. Parama, jei ji taikoma, turėtų būti nukreipta į konkrečių technologinių ar ekonominių barjerų įveikimą, pavyzdžiui, į elektrifikaciją, efektyvesnį energijos vartojimą ar procesų modernizavimą.

    Taip pat pabrėžiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrumentų. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerciškai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai išvystytos, todėl reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų atspindėti šiuos skirtumus.

    Pasak M. Dusiło, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugalėtų tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai iškreiptų konkurenciją pačioje Europoje. Todėl vis dažniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos būdu, o ne „rankiniu“ politiniu sprendimu.

    Kur Europa dar gali laimėti?

    Europos pramonės ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su aiškiai pasirenkamomis nišomis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp tokių krypčių minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, viešojo transporto bateriniai sprendimai, naujesnės chemijos baterijų technologijos, taip pat kritinių žaliavų perdirbimas ir antrinis panaudojimas.

    Didelį vaidmenį čia gali atlikti žiedinė ekonomika, nes Europa patiria žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ar manganas, trūkumą. Gebėjimas efektyviau surinkti, perdirbti ir grąžinti šias medžiagas į gamybą leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir tuo pačiu kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad be stabilios teisinės aplinkos ir nuspėjamos paklausos pramonė nesiryš investuoti. Jei valstybės reguliavimas dažnai keičiasi, įmonės sunkiau planuoja gamybos plėtrą ir persiorientavimą į švarias technologijas, todėl prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.