CP v2

Tag: ETS

  • Lenkija dėl ETS reformos: nenori atiduoti 30 proc. pajamų ES biudžetui ir siūlo švelninti pokyčius

    Lenkijos vyriausybė rengiasi griežtai derėtis dėl Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reformos ir aiškiai sako, kad dalies pajamų Briuseliui neatiduos. Varšuva prieštarauja Europos Komisijos idėjai 30 proc. pajamų iš taršos leidimų pardavimo pervesti į ES biudžetą.

    Lenkijos argumentas paprastas: šios lėšos, jos teigimu, yra būtinos nacionalinei energetikos pertvarkai ir pramonės konkurencingumui išlaikyti. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai dėl ETS tiesiogiai veikia elektros kainas ir energijai imlių sektorių išlaidas.

    Ginčas dėl lėšų perskirstymo

    Europos Komisijos siūlomoje ETS reformos kryptyje numatoma ne tik dalį pajamų nukreipti į bendrą ES biudžetą, bet ir griežčiau apibrėžti, kam valstybės turėtų skirti likusias lėšas. Tarp siūlymų minimas reikalavimas reikšmingą dalį pinigų nukreipti pramonės dekarbonizacijai.

    Lenkija pabrėžia, kad jos poreikiai šioje srityje yra itin dideli, todėl sprendimai, mažinantys nacionalinį finansinį „amortizatorių“, gali apsunkinti investicijas į tinklus, generaciją ir paramą pramonei. Varšuva taip pat signalizuoja, kad tokie pervedimai į ES biudžetą, jos vertinimu, silpnintų valstybių narių kontrolę, kaip ir kur panaudojami pinigai.

    „Tai yra mūsų lėšos, o transformacijos poreikiai milžiniški, todėl Europos Komisija neturėtų jų perimti“, – sakė Lenkijos klimato ministerijos viceministras Krzysztofas Bolesta.

    Sieks lėtesnio leidimų mažinimo

    Kitas Lenkijos derybinis tikslas – sulėtinti taršos leidimų pasiūlos mažinimą rinkoje. Varšuva teigia, kad per greitas leidimų mažėjimas gali didinti kainų spaudimą ir kartu kelti energijos bei gamybos kaštus.

    Šis klausimas jautrus visai ES, nes ETS leidimų kaina paprastai persiduoda į elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur vis dar reikšminga iškastinio kuro dalis. Lenkija akcentuoja, kad pramonės sektoriams, konkuruojantiems pasaulinėse rinkose, staigus kaštų šuolis gali reikšti gamybos perkėlimą už ES ribų.

    ETS2 ir atliekų deginimas – dar du frontai

    Lenkija taip pat nepritaria planams į ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Jos argumentas – papildomas apmokestinimas gali didinti komunalinių paslaugų kainas ir apsunkinti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.

    Dar vienas ginčo taškas – ETS2, numatomas pastatams ir kelių transportui. Varšuva nori, kad diskusija dėl šio mechanizmo būtų peržiūrėta taip, jog mažiau paveiktų namų ūkių išlaidas, ypač šildymo ir degalų kainų dedamąją.

    Europos Komisijos pasiūlymai dėl ETS reformos dabar keliaus į derybas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Lenkija signalizuoja, kad sieks išlaikyti ETS pajamas nacionaliniame biudžete, švelninti leidimų mažinimo tempą ir užsitikrinti pramonei palankesnes taisykles po 2030 metų.

  • Subsidijos ir muitai tampa norma: Europa ieško būdų apginti pramonę nuo Kinijos spaudimo

    Europos pramonės konkurencingumo diskusijoje vis dažniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja įprasta priemone, o ne laikinu atsaku į krizes. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausias iššūkis šiandien nėra vien Europos Sąjungos klimato politika, o pasaulinėje rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypač iš Kinijos.

    Energetikos analitikas Marcin Dusiło iš organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) pirmiausia turėtų būti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina įmones mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau poveikis silpnėja, kai lėšos iš taršos leidimų pardavimo neišnaudojamos modernizacijai.

    Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kurių kaina rinkoje iškreipta valstybės parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pašnekovo, mažina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms mažinti jau yra prieinamos daliai sektorių.

    Kinijos strategija ir priklausomybės rizika

    Pastarąjį dešimtmetį Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas švarios energetikos technologijų tiekimo grandinėse, nuo saulės modulių iki baterijų komponentų ir dalies kritinių žaliavų perdirbimo. Tai reiškia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu didėja geopolitinė ir ekonominė rizika.

    „Kinija pasirengusi naudoti eksportą kaip spaudimo įrankį“, – sakė Marcin Dusiło.

    Tokią riziką ypač ryškiai parodė kritinių žaliavų ir retųjų žemių elementų tiekimo ribojimo precedentai, kai valstybės pradeda naudoti prekybą kaip strateginę svertą. Dėl to Europos atsakas vis dažniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemonėmis nuo dempingo.

    Pašnekovas pabrėžia, kad globalizacija nesibaigė, tačiau persikėlė į realistinių sprendimų etapą. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visiška savipakankamybė, o tokia priklausomybių struktūra, kuri neleidžia vienam tiekėjui tapti nepakeičiamu.

    Parama pramonei: ne pinigų dalybos

    Diskusijoje akcentuojama, kad pramonės politika neturėtų virsti vien nuolatine finansine „lašeline“ atskiroms įmonėms. Parama, jei ji taikoma, turėtų būti nukreipta į konkrečių technologinių ar ekonominių barjerų įveikimą, pavyzdžiui, į elektrifikaciją, efektyvesnį energijos vartojimą ar procesų modernizavimą.

    Taip pat pabrėžiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrumentų. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerciškai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai išvystytos, todėl reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų atspindėti šiuos skirtumus.

    Pasak M. Dusiło, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugalėtų tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai iškreiptų konkurenciją pačioje Europoje. Todėl vis dažniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos būdu, o ne „rankiniu“ politiniu sprendimu.

    Kur Europa dar gali laimėti?

    Europos pramonės ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su aiškiai pasirenkamomis nišomis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp tokių krypčių minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, viešojo transporto bateriniai sprendimai, naujesnės chemijos baterijų technologijos, taip pat kritinių žaliavų perdirbimas ir antrinis panaudojimas.

    Didelį vaidmenį čia gali atlikti žiedinė ekonomika, nes Europa patiria žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ar manganas, trūkumą. Gebėjimas efektyviau surinkti, perdirbti ir grąžinti šias medžiagas į gamybą leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir tuo pačiu kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad be stabilios teisinės aplinkos ir nuspėjamos paklausos pramonė nesiryš investuoti. Jei valstybės reguliavimas dažnai keičiasi, įmonės sunkiau planuoja gamybos plėtrą ir persiorientavimą į švarias technologijas, todėl prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.

  • Skrydžiai į Stambulą, Dubajų ar Dohą brangs: Europos Komisija nuo 2029 metų plečia ETS

    Europos Komisija siūlo nuo 2029 metų išplėsti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) taip, kad papildomi anglies dioksido mokesčiai būtų taikomi platesniam skrydžių ratui. Klimato komisaras Wopke Hoekstra nurodė, kad nauja tvarka paliestų ir skrydžius į netoliese esančius, bet už ES ribų esančius aviacijos centrus.

    Pagal paskelbtą kryptį, ETS mokesčiai būtų taikomi skrydžiams, kurie leidžiasi iki maždaug 5 000 kilometrų nuo geografinio Europos centro. Tai reikštų, kad į ETS logiką patektų, pavyzdžiui, skrydžiai į Stambulą, Dubajų ar Dohą, kurie šiandien dažnai konkuruoja su Europos oro uostais dėl tranzito srautų.

    „Šiuo metu ETS apima tik Europos ekonominę erdvę, o dalis šalių savo oro linijas remia taip, kaip mes to nedarome“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisijos argumentas paprastas: Europos vežėjai, vykdydami skrydžius EEE viduje, patiria ETS kaštus, o dalis konkurentų iš kaimyninių regionų gali plėtoti hubus šalia ES sienų, išvengdami analogiškos finansinės naštos. Plėtra, Komisijos teigimu, turėtų sumažinti tokį skirtumą ir suvienodinti konkurencines sąlygas.

    Praktinis poveikis keleiviams dažniausiai pasireiškia bilietų kainose, nes aviakompanijos dalį kaštų perkelia į tarifus, ypač maršrutuose su didesne paklausa. Kiek brangs konkretūs skrydžiai, priklausys nuo taršos leidimų kainos, lėktuvo efektyvumo, užpildymo ir vežėjų kainodaros strategijos, tačiau kryptis aiški: anglies dioksido emisijų kaštai aviacijoje didės.

    Taip pat paskelbta, kad į ETS planuojama įtraukti privačius skrydžius. Šis žingsnis dera su platesne ES politika, siekiančia, kad daugiau sektorių mokėtų už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir turėtų finansinį motyvą spartinti efektyvesnių technologijų diegimą.

    Tuo pačiu Komisija signalizuoja, kad dalis itin tolimų krypčių ir toliau galėtų likti už naujos taisyklės ribų. Tai reiškia, kad apmokestinimo žemėlapis būtų formuojamas ne vien pagal valstybines sienas, o pagal atstumą, kuris, ES vertinimu, geriau atspindi konkurenciją su kaimyniniais tranzito centrais.

  • Aliuminio gamintojai ragina taisyti CBAM: spragos leidžia importui išvengti CO2 kaštų ir mokesčių

    Kas negerai su CBAM, anot pramonės?

    Europos aliuminio pramonę vienijanti asociacija European Aluminium ragina griežtinti ES anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje (CBAM). Organizacija teigia, kad dabartiniame modelyje išlikusios spragos leidžia daliai importo išvengti realių emisijų kaštų, todėl ES gamintojams tenka didesnė finansinė našta.

    Asociacijos vertinimu, jei importas ir toliau galės patekti į ES be lygiaverčio apmokestinimo už CO2, CBAM tik formaliai sieks klimato tikslų, bet praktiškai silpnins Europos pramonės konkurencingumą. Tai, pasak jų, didintų riziką, kad gamyba ir su ja susijusios emisijos bus perkeliamos už ES ribų.

    „CBAM, kurio galima išvengti, neapsaugos Europos pramonės“, – sakė European Aluminium generalinis direktorius Paulas Vossas.

    Spraga dėl laužo deklaravimo

    Vienu svarbiausių klausimų European Aluminium įvardija importuojamo aliuminio sudėties deklaracijas, kai nurodoma, kad žaliavoje yra vadinamojo po vartojimo susidariusio laužo. Asociacija tvirtina, kad šiuo metu nėra pakankamai patikimų ir visoje tiekimo grandinėje vienodai taikomų patikrų, kurios leistų užtikrinti tokių deklaracijų tikslumą.

    Pramonė siūlo laikinai taikyti numatytąsias emisijų reikšmes, labiau atspindinčias pirminės aliuminio gamybos anglies pėdsaką, visam neapdirbtam aliuminiui. Tokia nuostata, jų manymu, mažintų paskatas manipuliuoti dokumentais, kol bus sukurti patikimi verifikavimo mechanizmai.

    „Be šių pakeitimų maždaug ketvirtadalis pasaulinės aliuminio gamybos galėtų ir toliau išvengti emisijų kaštų, su kuriais susiduria Europos gamintojai“, – teigiama European Aluminium pozicijoje.

    50 tonų riba ir jos pasekmės

    Kita kritikuojama nuostata – siūloma 50 tonų riba, nuo kurios būtų pradedamas taikyti CBAM. Aliuminio sektorius pabrėžia, kad dėl mažesnio šio metalo svorio tokia riba yra pernelyg aukšta ir gali sudaryti sąlygas dideliam kiekiui aliuminio turinčių gaminių patekti į ES be mokesčio.

    Kaip iliustraciją pramonė pateikia praktinį scenarijų: renovuojant 200 kambarių viešbutį, aliuminio kiekis, reikalingas durų atnaujinimui, sudarytų tik apie 9,2 tonos. Tokie importo srautai galėtų likti už CBAM ribų, o ES pagaminti analogai išliktų netiesiogiai brangesni dėl ES apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) kaštų.

    Koks sprendimas siūlomas prieš balsavimą?

    Asociacija taip pat pasisako dėl Europos Komisijos siūlyto laikinojo dekarbonizacijos fondo Temporary Decarbonisation Fund (TDF), skirto padėti labiausiai energijai imliems sektoriams. European Aluminium tikisi, kad parama būtų sukonstruota taip, jog kompensuotų ne tik tiesioginius ETS kaštus, bet ir su CBAM susijusį žaliavų brangimą.

    Pramonės atstovai ragina Europos Parlamentą, prieš numatytą svarstymą ir balsavimą rugsėjį, užtikrinti, kad CBAM aliuminio sektoriui būtų realiai įgyvendinamas. Jų teigimu, tam būtina patikima verifikacija, aiškios taisyklės dėl po vartojimo laužo ir tokios ribos, kurios atitiktų realias prekybos aliuminiu apimtis bei produktų struktūrą.

  • Vokietija dalį pajamų iš ETS nukreips į biudžetą ir pensijas: ką tai reiškia energetikai?

    ETS lėšos – į biudžetą

    Nuo 2027 metų Vokietija dalį pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS 1) planuoja įskaityti į federalinį biudžetą. Tokį planą numato biudžeto projektas, apie kurį pranešė „Euractiv“.

    Iki šiol didelė dalis šių įplaukų Vokietijoje buvo siejama su Klimato ir transformacijos fondu, iš kurio finansuojamos priemonės, skirtos energetikos ir pramonės pertvarkai. Dabar kryptis keičiasi, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo stabilumo.

    Kiek pinigų ir kam?

    Skelbiama, kad 2025 metais Vokietija iš ETS 1 gavo apie 5,4 mlrd. eurų pajamų. Finansų ministerija siekia maždaug pusę šios sumos perkelti į bendrą valstybės biudžetą, o dalis lėšų galėtų būti nukreipta ir pensijų sistemos finansavimui.

    Konkrečios sumos vėlesniems metams kol kas aiškiai neįvardijamos, tačiau biudžeto dokumentuose minima galimybė ateityje nustatyti metinę fiksuotą įmoką. Tai reikštų, kad ETS pajamos nebebūtų automatiškai siejamos su klimato politikos priemonėmis.

    Pramonė įspėja dėl pasekmių

    Toks perskirstymas sulaukė kritikos iš dalies pramonės organizacijų, kurios akcentuoja konkurencingumo ir investicijų rizikas. Ypač jautriai į tai reaguoja energijai imlūs sektoriai, kuriems transformacija reiškia dideles išlaidas elektrifikacijai, vandenilio sprendimams ir naujoms technologijoms.

    „Pajamos iš taršos leidimų prekybos, kurias sumoka pramonės įmonės, turi būti visiškai grąžinamos pramonei, kad būtų stiprinamas konkurencingumas ir remiama klimato neutralumo transformacija“, – sakė Vokietijos plieno pramonės asociacijos WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Laukiama Europos Komisijos ETS reformos

    Platesnė diskusija vyksta visos Europos mastu, nes Europos Komisija artimiausiu metu turi pristatyti laukiamos ETS reformos kryptis. Tarp tikslų įvardijamas siekis mažinti naštą pramonei ir geriau suderinti klimato tikslus su konkurencingumo iššūkiais.

    Reformos ypač laukia šalys, kurių pramonė ir energetika labiau priklausomos nuo iškastinio kuro, o elektros kainų jautrumas ETS signalui yra didesnis. Diskusijose dažnai keliami klausimai dėl nemokamų taršos leidimų apimties, Modernizavimo fondo vaidmens ir to, kaip ETS kaštai persiduoda vartotojų mokamai energijos kainai.

    Europos Komisijos vertinimu, ETS dedamoji elektros energijos kainoje skirtingose ES šalyse gali sudaryti reikšmingą dalį. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję tiek su sistemos dizainu, tiek su pajamų panaudojimu nacionaliniu lygmeniu, gali turėti apčiuopiamą poveikį ir investicijoms į energetiką, ir energijos kainų dinamikai.

  • „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    Europos strateginė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su gynyba ar technologijomis, bet ir su energija. Pramonės lyderiai pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė, kaip stipriai Europos ekonomika ir saugumas priklauso nuo importuojamų išteklių.

    Įtampas sustiprinę konfliktai Artimuosiuose Rytuose, anot jų, dar kartą priminė, jog krizės dažnai sprendžiamos laikinais sprendimais. Tačiau vien išgyventi nepakanka, nes ilgalaikės priklausomybės išlieka, o kainų šuoliai ir tiekimo rizikos kartojasi.

    Dešimties Europoje įsikūrusių bendrovių vadovai, tarp jų „ABB“, „Alfa Laval“, „Danfoss“, „ROCKWOOL“, „Saint-Gobain“, „Schneider Electric“, „Signify“, „SSAB“ ir „VELUX Group“, teigia, kad kelias į mažesnį pažeidžiamumą prasideda nuo efektyvumo, elektrifikacijos ir vietinės švarios energijos plėtros. Jų vertinimu, Europa turėtų daugiau energijos pasigaminti pati, o pastatuose ir pramonėje mažinti švaistymą.

    „Konkurencingumas ir dekarbonizacija nėra pasirinkimas vienas prieš kitą, jie gali stiprinti vienas kitą“, – sakė bendrovių vadovai bendrame komentare.

    Verslo atstovai ginčija naratyvą, kad klimato politika esą mažina konkurencingumą. Jie akcentuoja, kad energijos efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius jau leido mažinti bendrą energijos vartojimą, nors ekonomika augo, o didesnis produktyvumas energijos atžvilgiu tiesiogiai mažina sąnaudas.

    Jų teigimu, didžiausia Europos silpnybė nėra pati dekarbonizacija, o uždelstos investicijos, priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir neefektyvus energijos vartojimas. Sprendimas, jų manymu, veikia tik tada, kai priemonės derinamos: pirmiausia mažinamas energijos poreikis, tuomet paklausa perkeliama į elektrą, o elektra gaminama iš vietinių mažai taršių šaltinių.

    Šio požiūrio esmė yra paprasta: kuo mažiau importuojamų dujų, naftos ar anglies reikia ekonomikai, tuo mažesnė geopolitinė priklausomybė ir tuo stabilesnė kainų dinamika verslui bei gyventojams. Dėl to pramonė ragina Europos institucijas pereiti nuo strategijų prie įgyvendinimo, užtikrinant aiškias taisykles ir ilgalaikį nuspėjamumą.

    Vadovai taip pat akcentuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmenį finansuojant pramonės transformaciją. Jų nuomone, dalis lėšų turėtų sparčiau pasiekti projektus, kurie mažina taršą ir didina efektyvumą, pavyzdžiui, elektrifikuotus pramonės procesus ar mažai taršias medžiagų gamybos technologijas.

    Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų sektoriui, nes renovacija, šildymo elektrifikacija bei modernesni energijos valdymo sprendimai yra vienas greičiausių būdų mažinti energijos sąskaitas ir priklausomybę nuo importo. Verslas pabrėžia, kad kiekvienas atnaujintas būstas ir modernizuotas tinklas didina atsparumą, tačiau tam reikia greitesnių leidimų, tinklo plėtros ir aiškių 2040 metų tikslų.

    Pramonės lyderiai primena, kad kapitalo investicijų sprendimai daromi šiandien ir lemia konkurencingumą dešimtmečiams. Todėl, jų vertinimu, svarbiausia politinė užduotis yra sukurti stabilų reguliavimą, kuris sumažintų riziką investuotojams ir leistų sparčiau įgyvendinti elektrifikacijos bei efektyvumo projektus visoje Europos Sąjungoje.

  • Keturių ES šalių spaudimas Komisijai: prašoma švelninti ETS pakeitimus, kad nesmuktų pramonė

    Keturių ES šalių spaudimas Komisijai: prašoma švelninti ETS pakeitimus, kad nesmuktų pramonė

    Keturios Europos Sąjungos šalys ragina Europos Komisiją peržiūrėti dalį planuojamų anglies dioksido rinkos reformų, teigdamos, kad griežtesnės taisyklės 2026–2030 metų laikotarpiu gali sukelti rimtą spaudimą pramonei. Dokumente akcentuojama, kad numatomi pokyčiai gali pabloginti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Diskusijų centre – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), laikoma pagrindiniu Bendrijos klimato politikos įrankiu. Ji įpareigoja taršias pramonės šakas mokėti už išmetamą anglies dioksidą, o daliai sektorių iki šiol taikomas nemokamų leidimų mechanizmas, skirtas mažinti vadinamąjį anglies dioksido nutekėjimą, kai gamyba perkeliama į šalis su silpnesniais aplinkosaugos reikalavimais.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Estija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija perspėja, kad Komisijos siūlomas naujas nemokamų taršos leidimų skyrimo metodas gali priversti įmones mažinti emisijas greičiau, nei realiai leidžia technologinės galimybės. Pasak šalių, kai kuriuose sektoriuose mažai anglies dioksido išmetančios alternatyvos vis dar yra per brangios arba nepasiekiamos komerciniu mastu.

    Ypatingas dėmesys kreipiamas į pramonę, kuriai būtina aukštos temperatūros šiluma ir intensyvus kuro naudojimas, pavyzdžiui, chemijos, metalo ar kitus energijai imlius procesus. Šių šakų įmonėms net ir nedidelis papildomas kaštų šuolis gali nulemti investicijų atidėjimą ar gamybos mažinimą Europoje.

    Prancūzija įspėja dėl mokesčių šuolio

    Prancūzijos pramonės ministras Sébastienas Martinas Briuselyje vykusiame pramonės ministrų susitikime pareiškė, kad pokyčiai gali paspartinti pramonės iškėlimą iš ES. Jis pabrėžė, kad vien chemijos sektoriui numatomas papildomų kaštų augimas būtų sunkiai pakeliamas.

    „Nematau, kaip chemijos pramonė gali sugerti maždaug 3 000 000 000 eurų mokesčių padidėjimą dėl šių orientyrų“, – sakė Sébastienas Martinas.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad ETS generuojamos pajamos turėtų grįžti į ekonomiką per investicijas į pramonės dekarbonizaciją. Tačiau Prancūzijos ministras kritikavo, jog trūksta aiškaus grafiko ir teisinio pagrindimo, kaip ir kada šios lėšos realiai pasieks labiausiai paveiktas įmones.

    „Negalime tiesiog priimti pažadų. Reikia kažko konkretaus“, – sakė Sébastienas Martinas.

    Estijos akcentas – mažų ekonomikų interesai

    Estijos pramonės ministras Erkki Keldo pabrėžė, kad ES finansavimas pramonės dekarbonizacijai turėtų atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir mažų ekonomikų poreikius. Pasak jo, vienodai pritaikomos taisyklės gali neproporcingai paveikti šalis, kurių pramonės bazė siauresnė, o investicijų pritraukimas sudėtingesnis.

    Keturių šalių dokumente taip pat prašoma skubiai paaiškinti, kaip konkrečiai bus skaičiuojami naujieji nemokamų leidimų kiekiai ir ar metodika galėtų skirtis priklausomai nuo skirtingų sektorių patiriamų iššūkių. Šalys siekia daugiau aiškumo prieš priimant sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį gamybos kaštams ir investicijų planams.

    Valstybės taip pat ragina Europos Komisiją pateikti atskirą teisėkūros pasiūlymą dėl numatytųjų skaičiavimo reikšmių tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, ir tai padaryti iki 2027 metų sausio, nelaukiant platesnės ETS peržiūros. Be to, prašoma teisinio įvertinimo, ar naujoji metodika galėtų būti taikoma atgaline data nuo 2026 metų sausio.

    Šis koordinuotas žingsnis didina politinį spaudimą Europos Komisijai prieš artėjantį aukšto lygio susitikimą, kuriame dalyvaus ES valstybės ir kuriame tikimasi balsavimo dėl nemokamų taršos leidimų taisyklių. Nors nė viena iš šalių nesiūlo atsisakyti ETS, diskusija parodo įtampą tarp klimato ambicijų ir siekio išlaikyti Europoje konkurencingą sunkiosios pramonės pagrindą.

  • ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    Šešios Europos Sąjungos valstybės įspėja, kad griežtinamos prekybos taršos leidimais sistemos ETS taisyklės gali didinti gamybos kaštus ir skatinti pramonės perkėlimą už ES ribų. Jų teigimu, didžiausią spaudimą jaučia energijai imlūs sektoriai, tokie kaip plieno, cemento, aliuminio ir chemijos pramonė.

    Susitikime Briuselyje Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovai akcentavo, kad pramonę vienu metu veikia keli veiksniai. Tarp jų minimos išaugusios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir sparčiau nei anksčiau griežtinami taršos reikalavimai.

    Kas labiausiai ginčijama?

    Diskusijų centre atsidūrė planuojami nemokamų taršos leidimų pokyčiai 2026–2030 metų laikotarpiui. Europos Komisija gegužės 11 dieną paskelbė ketinanti reikšmingai mažinti nemokamai skiriamų leidimų apimtis, kai kuriais atvejais iki maždaug 50 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

    Ministrai teigia, kad toks tempas ne visada atitinka realias technologines galimybes. Pasak jų, dalis gamyklų vis dar priklausomos nuo iškastinio kuro generuojamos šilumos, o alternatyvos arba nėra pakankamai išvystytos, arba išlieka pernelyg brangios, kad būtų plačiai diegiamos.

    Italija ir Austrija remia pokyčius

    Šių šešių šalių parengtą poziciją palaikė ir Italija bei Austrija, pastaruoju metu raginusios iš esmės peržiūrėti ETS veikimą. Jų argumentas paprastas: kai energijos kainos kyla, papildoma anglies dioksido kainos dedamoji tampa vis labiau juntama galutiniuose produktuose ir mažina Europos gamintojų konkurencingumą.

    Italijos pramonės ministras Adolfo Urso teigė, kad pramonės situacija buvo įtempta dar iki naujausių geopolitinių sukrėtimų. Jo žodžiais, sprendimų reikėjo anksčiau, tačiau dabar jų reikia dar labiau.

    „Reikėjo imtis veiksmų dar prieš karą. Neaišku, kada jis baigsis. To reikėjo tada, o dabar to reikia dar labiau, kad suvaldytume situaciją“, – sakė A. Urso.

    Austrijos federalinis ekonomikos ir energetikos ministras Wolfgang Hattmannsdorfer taip pat pabrėžė, kad vien plieno gamintojams per artimiausius penkerius metus gali reikėti investuoti apie 1–2 mlrd. eurų į dekarbonizaciją. Jo teigimu, nemokamų leidimų mažinimas šiuo metu vis dažniau tampa konkurenciniu minusu Europos pramonei.

    „Nemokami ETS sertifikatai turėtų būti pratęsti, nes ši sistema vis labiau tampa konkurenciniu trūkumu Europos pramonei“, – sakė W. Hattmannsdorfer.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Šalys, keliančios klausimą, pabrėžia, kad jos nesiūlo atsisakyti klimato politikos, bet ragina pereiti prie pragmatiškesnio grafiko. Tarp siūlymų minimas laikinas etalonų įšaldymas dabartiniame lygyje ir metodikos koregavimas, kad ji geriau atspindėtų realius gamybos pajėgumus bei energijos struktūrą atskirose šakose.

    Europos Komisijos pramonės komisaras Stephane Séjourné leido suprasti, kad Komisija gali svarstyti lankstesnį požiūrį, pritaikant nemokamų leidimų skyrimą konkretiems sektoriams. Jis taip pat priminė, kad ES turi finansinių priemonių, skirtų pramonės dekarbonizacijos investicijoms skatinti, įskaitant maždaug 30 mlrd. eurų fondus, finansuojamus iš ETS kvotų.

    „Taip pat svarstysime pritaikytą metodiką, kuri būtų lankstesnė ir labiau atitiktų sektorių realybę, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė S. Séjourné.

  • Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klasikinis klimato kaitos neigimas vis dažniau užleidžia vietą kitokiai, labiau „protingai“ atrodančiai taktikai: pripažįstama, kad problema egzistuoja, bet siekiama įtikinti, jog veikti neverta arba per brangu. Tokie pranešimai akcentuoja tariamą chaotišką žaliosios transformacijos kainą, menkina atsinaujinančių išteklių patikimumą ir skatina nepasitikėjimą mokslu bei institucijomis.

    Ši kryptis tyrimuose vadinama klimato veiksmų vilkinimo naratyvais. Vietoj klausimo, ar klimato kaita vyksta, dėmesys perkeliamas į ginčą, ar apskritai verta imtis sprendimų. Taip visuomenėje auginamas bejėgiškumo jausmas, o diskusija nukreipiama į baimę dėl sąskaitų, darbo vietų ar tariamų draudimų.

    Nuo neigimo prie vilkinimo

    Praktikoje tokie naratyvai dažnai pasirodo ten, kur daug emocijų: kalbant apie energijos kainas, transporto pertvarką ar taršos mažinimo priemones. Tipiškas argumentas skamba paprastai: Europa esą sudaro per mažą pasaulio taršos dalį, todėl pastangos beprasmės, kol „pirmiau nesusitvarkys“ Kinija ar Jungtinės Valstijos.

    Problema ta, kad neretai pasitelkiami tikri skaičiai, tačiau jie pateikiami be konteksto. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir rinkų, todėl jos sprendimai daro įtaką technologijų, pramonės ir energijos standartams, o kartu ir investicijų krypčiai. Tai reiškia, kad pokyčiai Europoje gali turėti daug didesnį poveikį nei vien „tiesioginė“ išmetimų dalis.

    Kita dažna taktika – priešinti klimato politiką su socialiniu teisingumu, tarsi ji būtų nukreipta prieš „paprastus žmones“. Toks rėminimas ypač lengvai prigyja regionuose, kuriuose daug darbo vietų susiję su iškastiniu kuru ar energijai imlia pramone, nes ten bet kokios permainos natūraliai kelia nesaugumo jausmą.

    Kai tema tampa informacinio karo dalimi

    Vis daugiau analizių sieja klimato temų dezinformaciją su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą valstybe bei Europos Sąjunga. Klimato politika tam itin patogi, nes vienu metu paliečia pragyvenimo lygį, energetinį saugumą ir geopolitiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie naratyvai gali būti naudingi valstybėms, suinteresuotoms išlaikyti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos šalims energetikos transformacija reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, todėl bandymai diskredituoti pokyčius gali turėti ir labai apčiuopiamą strateginę naudą.

    „Tikslas nėra laimėti ginčą faktais, o sukelti informacinį chaosą ir išsekinti visuomenės kantrybę“, – teigia dezinformacijos tyrėjai, vertinantys klimato temų komunikacijos tendencijas.

    Emocijos svarbesnės už faktus

    Vertinant dezinformacijos efektyvumą, lemiamas veiksnys dažnai būna ne argumentų logika, o emocinis krūvis. Turinys dažniau kuria pyktį, baimę ar neteisybės jausmą, o ne kviečia lyginti duomenis. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama kasdieniams kaštams: elektrai, šildymui, kurui ir tariamai neišvengiamam skurdimui.

    Tokiose žinutėse energetikos pertvarka vaizduojama kaip elitų projektas, o ne kaip atsakas į rizikas, kurias fiksuoja klimato mokslas. Dėl to visuomenė gali pradėti klimato sprendimus vertinti ne pagal jų veiksmingumą ar ilgalaikę naudą, bet pagal tai, kas garsiau sužadina nepasitenkinimą.

    Specialistai ragina atskirti pagrįstą kritiką nuo manipuliacinių vilkinimo naratyvų: klausti, kokie konkretūs sprendimai siūlomi, kas už juos mokės ir kokios būtų neveikimo pasekmės. Klimato kaita nėra vien „aplinkos“ tema – tai ir ekonomikos, sveikatos, infrastruktūros, energetinio saugumo klausimas, todėl diskusijai būtinas kontekstas, o ne vien šūkiai.