Tag: ETS

  • Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Penktadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės lyderiai ruošiasi pristatyti ambicingą santykių „perkrovimą“ po „Brexit“, tačiau nutekintas susitikimo išvadų projektas atskleidžia ir aiškias šio atšilimo ribas.

    Dokumentą, su kuriuo susipažino „Euronews“, Europos vyriausybėms antradienio vakarą išplatino derybininkai. Jame matyti, kad abi pusės siekia glaudesnio bendradarbiavimo prekybos, gynybos, energetikos ir kitose srityse – labiausiai nuo 2020 metų, kai JK paliko Bendriją.

    Susitikimas vyksta Europai patiriant spaudimą labiau rūpintis savo saugumu ir konkurencingumu, todėl politinis interesas „užversti“ ilgus ginčų metus atsirado abiejose Lamanšo pusėse.

    Vis dėlto projektas rodo, kad prieš pat viršūnių susitikimą tebėra keli politiškai jautrūs klausimai, dėl kurių derybos dar nebaigtos – nuo jaunimo mobilumo iki sąlygų patekti į ES elektros rinką.

    Dėl ko susitarimai jau arti

    Beveik baigtas susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų (agrifood) standartų suvienodinimo. Jei jis įsigaliotų, nuo 2028 metų kovo 1 dienos būtų atsisakoma dabar galiojančių sienos kontrolės ir sertifikavimo reikalavimų „didžiajai daugumai“ gyvūninės ir augalinės kilmės prekių, kuriomis prekiaujama tarp JK ir ES.

    Taip pat tikimasi patvirtinti sandorį, susiejantį JK ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (ETS). Tokiu atveju tarpusavio prekybai nebereikėtų anglies pasienio mokesčių, nors projekte nenurodoma, kada susitarimas realiai būtų pradėtas taikyti.

    Energetika ir skaitmena: kur dar stringa

    Vienas sudėtingiausių klausimų – JK integravimas į ES elektros rinką. Nutekintame tekste nurodoma, kad abi pusės įsipareigoja derybas užbaigti 2027 metais, tačiau nesutarimai išlieka: Briuselis sieja priėjimą su finansiniu įnašu į ES fondus, o Londonui svarbu mažinti aukštas energijos kainas.

    Dokumente taip pat numatoma ankstyvuoju 2027 metų laikotarpiu pradėti skaitmeninę partnerystę, apimančią saugų ryšį, dirbtinį intelektą ir skaitmenines tapatybes. Tiesa, iš projekto, kaip teigiama, išbrauktas įsipareigojimas pagal Vindzoro susitarimą Šiaurės Airijoje taikyti ES Dirbtinio intelekto aktą ir Kibernetinio atsparumo aktą.

    Jaunimo mobilumas ir gynyba – politinės įtampos taškai

    Jaunimo mobilumo klausimas projekte įvardijamas kaip vienas ginčytiniausių. ES valstybės siekia, kad jų studentams JK universitetuose būtų taikomos tokios pačios sąlygos, ypač dėl studijų kainos, o Londonas pabrėžia, kad studentų srautai yra nelygūs.

    Studijų įmokų tema nukeliama į atskirą susitarimą, kuriame kol kas paliekami du variantai: arba vienodas režimas ES piliečiams, arba „reikšmingai sumažintos bakalauro studijų įmokos“.

    Kartu projekte nurodoma aiški „Youth Experience Scheme“ (TES) laiko juosta: schema leistų jaunimui iki trejų metų gyventi kitos pusės teritorijoje ir ten dirbti ar studijuoti. Tikslas – susitarimą pasiekti vėliausiai iki 2028 metų, o schemą pradėti taikyti nuo 2030 metų sausio.

    Gynybos pramonės bendradarbiavimas taip pat išlieka jautrus – ypač dėl kai kurių ES valstybių noro riboti britų įmonių prieigą prie ES gynybos iniciatyvų. Vis dėlto dokumente akcentuojama, kad dabartinis saugumo kontekstas skatina ieškoti glaudesnės integracijos, įskaitant bendrus sprendimus dėl trūkstamų karinių pajėgumų, pavyzdžiui, oro gynybos, dronų ar amunicijos.

    Be šių temų, projekte minima ir ekonominio saugumo darbotvarkė (eksporto kontrolė, technologijų nutekėjimo rizikos, tiekimo grandinių trikdžiai), taip pat bendradarbiavimas vidaus reikalų bei migracijos srityse, įskaitant informacijos apsikeitimo gerinimą kovojant su migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis.

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Kinijos buitinė technika sparčiai išstumia lenkišką: ES rinkoje jau 38 proc., grėsmė 100 tūkst. darbo vietų

    Kinijos buitinės technikos importas į Europos Sąjungą šiemet ryškiai šoktelėjo ir vis labiau spaudžia Lenkijos gamintojus – sektorius įspėja apie galimus gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą.

    Apie situaciją, remdamasis „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“: nuo metų pradžios iki liepos į ES pristatyta daugiau kaip 26,5 mln. vienetų buitinės technikos iš Kinijos – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo pat metu tiekimai iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc. iki 9,1 mln. vienetų. Skaičiuojama, kad Kinija jau užima daugiau kaip 38 proc. ES buitinės technikos rinkos, o Lenkijos dalis siekia 13,2 proc.

    Problema gamintojams ne vien vienetų skaičius: vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau – 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų, kai eksportas iš Lenkijos smuko 6 proc. iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Lenkijos AGD sektorius kalba apie riziką gamykloms

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tendencija aiškiai matoma nuo pandemijos laikotarpio – anksčiau Lenkija buvo pagrindinė buitinės technikos tiekėja ES rinkoms, tačiau situacija keičiasi Kinijos naudai.

    Lenkijoje šiuo metu veikia apie 30 stambios buitinės technikos gamyklų, be to, yra įmonių, gaminančių smulkią buitinę techniką. Skaičiuojama, kad visas sektorius su tiekėjais ir susijusiomis veiklomis įdarbina daugiau kaip 100 tūkst. darbuotojų, nors šis skaičius mažėja.

    „Deja, atrodo, kad ES valdžios institucijos vis dar nesupranta, kokiame sudėtingame taške atsidūrė buitinės technikos pramonė Europoje“, – teigė „Amica“ grupės vadovas Robertas Stobińskis, priminęs, kad vien pernai Europoje uždarytos penkios gamyklos, vieną gamintoją Ispanijoje įsigijo Kinijos bendrovė „Midea“, o vienas gamintojas Prancūzijoje bankrutavo.

    „Beko Europe“ atstovas Maurizio David Sberna taip pat akcentavo, kad be greitų sprendimų diskusijos apie konkurencingumą gali virsti diskusijomis apie gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą, todėl reikalingi sprendimai, stiprinantys „Made in Europe“ gamybą.

    Vilčių dedama į CBAM ir ETS kaštų suvienodinimą

    Gamybos sektorius daug vilčių sieja su ES rengiamu anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kurio tikslas – suvienodinti CO2 emisijų kaštus su tais, kuriuos ES įmonės patiria per apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Kadangi buitinės technikos gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, kurioms taikomi tokie mechanizmai kaip CBAM (pavyzdžiui, plienas ar aliuminis), vietos gamintojai moka su tarša susijusius kaštus, o įvežamai produkcijai iš trečiųjų šalių šie kaštai ne visada atsispindi analogiškai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad darbai dėl naujos sistemos tęsiasi jau apie dvejus metus, o konkurencija iš Tolimųjų Rytų tuo metu stiprėja. APPLiA Polska vadovas Wojciechas Koneckis viešai kalbėjo, kad vien „vienodų sąlygų“ retorikos jau nepakanka – esą reikia tiesioginės paramos sektoriui, kuris svarbus užimtumui ir eksportui.

    Per pastaruosius penkerius metus stambios buitinės technikos gamyba ES, kaip nurodoma, sumažėjo 22 proc. Tuo metu pati Europos buitinės technikos pramonė išlieka didelė: kalbama apie maždaug 1 mln. darbo vietų ir daugiau nei 130 gamybos įmonių, tačiau konkurencinis spaudimas iš Azijos rinkų auga.

  • Lenkijos plieno sektorius muša pavojaus varpais: kasdien bankrutuoja įmonės, kaltina importą iš Kinijos

    Lenkijos plieno pramonės atstovai įspėja, kad šalies įmonės vis dažniau neišsilaiko rinkoje, o bankrotai fiksuojami praktiškai kasdien. Pasak sektoriaus atstovų, problema jau seniai nebeapsiriboja vien didžiosiomis gamyklomis – smūgį pirmiausia patiria mažesnės įmonės.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, cituodamas Piotrą Sikorskį – Lenkijos plieno platintojų ir perdirbėjų sąjungos (PUDS) prezidentą. Jis teigia nuolat sulaukiantis informacijos apie žlungančias bendroves įvairiuose ekonomikos segmentuose.

    P. Sikorskio vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – didelis komponentų ir jau pagamintų gaminių, kuriuose daug plieno, importas iš Azijos, ypač Kinijos. Jo teigimu, viešojoje erdvėje nepakankamai įvertinamas šio proceso mastas ir tai, kaip jis veikia vietos tiekėjus.

    Tuo pat metu Europos Sąjungoje ir Lenkijoje vyksta teisėkūros darbai, kuriais siekiama palengvinti padėtį energijai imlioms pramonės šakoms. Tačiau sektoriaus atstovai akcentuoja, kad kasdienėje rinkoje kova dėl išlikimo vyksta jau dabar, o kai kurios apsaugos priemonės, jų manymu, veikia nepakankamai.

    ES priemonės: nuo ETS iki CISAF

    Tekste pabrėžiama, kad Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl su pramone susijusių klimato politikos taisyklių – tarp jų ir dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) aspektų. Europos Parlamentas yra priėmęs pozicijas, susijusias su didesniu nemokamų CO2 emisijų leidimų kiekiu pramonei.

    Lenkijoje tuo pačiu metu svarstomi sprendimai, kaip įgyvendinti ES „Clean Industrial Deal State Aid Framework“ (CISAF) nuostatas. Kaip nurodoma, viena pagrindinių ašių – parama energijai imlioms įmonėms iki 2030 metų, dėl kurios šalies parlamente vyksta atitinkami procesai.

    Vis dėlto plieno sektorius atkreipia dėmesį, kad net ir turint paramos instrumentų, finansinių galimybių didinti pagalbą gali būti ribota. Tekste pateikiamas palyginimas su Vokietijos taikomomis subsidijomis energijos kainoms mažinti, kurios, sektoriaus požiūriu, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas.

    „Lengvai perdirbti“ gaminiai, kurių apsauga nepasiekia

    P. Sikorskis kelia klausimą, kodėl ES rinka saugoma nuo dempinguojamos plieno produkcijos, tačiau apsaugos mechanizmai ne visada apima atvejus, kai plienas į ES patenka jau kaip šiek tiek perdirbtas komponentas. Jo teigimu, būtent tokie produktai gali apeiti dalį barjerų.

    Kaip pavyzdys minimas ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) ir kitos apsaugos priemonės. Sektoriaus atstovų nuomone, vien CBAM plėtra į vadinamąjį „downstream“ – perdirbimo ir gaminių grandinę – yra teisinga kryptis, bet gali būti nepakankama, jei galutiniame produkte mokesčio dalis išliks maža.

    Jo vertinimu, tuomet gali prireikti papildomų sprendimų, pavyzdžiui, kvotų platesniam plieno gaminių spektrui. Tekste užsimenama, kad tai galėtų paliesti ir kasdienius gaminius, tokius kaip smulkūs tvirtinimo elementai.

    Dar vienas klausimas – konkurencija eksporto rinkose

    PUDS vadovas taip pat akcentuoja eksporto problemą: ES įmonės, kurios patiria CO2 kaštus, už ES ribų konkuruoja su gamintojais iš valstybių, kuriose tokio finansinio krūvio nėra. Pasak jo, diskusijos šia tema tęsiasi ilgai, tačiau aiškaus sprendimo dar nėra.

    Tekste kritiškai vertinamas ir sprendimų priėmimo tempas kuriant ES pramonės skatinimo priemones, įskaitant „Industrial Accelerator Act“. Sektorius ragina veikti greičiau, nes priešingu atveju rizika prarasti dalį vietos gamybos ir tiekimo grandinių tik didės.

  • Poznanėje brangs centralinis šildymas? „Veolia Energia Poznań“ prašo naujo tarifo nuo lapkričio

    Poznanės gyventojams artimiausiais mėnesiais gali tekti ruoštis didesnėms centralinio šildymo sąskaitoms. Šilumą daugumai miesto vartotojų tiekianti bendrovė „Veolia Energia Poznań“ pateikė prašymą nustatyti naują šilumos tarifą, nes dabartinis galioja iki lapkričio.

    Sprendimą dėl tarifo priima Lenkijos energetikos reguliuotojas URE, todėl galutiniai skaičiai dar gali keistis. Vis dėlto pati paraiška numato kainų didėjimą, o tai reiškia, kad brangimas būtų jaučiamas tiek daugiabučių gyventojams, tiek įstaigoms ir verslui, naudojantiems centralizuotą šilumą.

    Kas lemia planuojamą brangimą?

    Bendrovės vadovas Jakubas Patalas viešai teigė, kad šių metų pokyčiai, tikėtina, bus nuosaikesni nei praėjusiais metais. Jo vertinimu, įmonė siekia grįžti prie didinimų, kurie būtų artimi infliacijos tempui, o ne staigių šuolių.

    Šilumos kainą miestuose paprastai labiausiai veikia kuro struktūra, investicijų grąža ir reguliuojamos sąnaudos, įskaitant aplinkosauginius mokesčius. Kai sistemoje daug vietos užima iškastinis kuras, ypač anglis, kainų jautrumas reguliaciniams ir rinkos veiksniams išlieka didelis.

    Anglis traukiasi, išlaidos auga

    „Veolia Energia Poznań“ nurodo palaipsniui mažinanti anglies dalį šilumos gamyboje ir planuojanti iki 2030 metų jos atsisakyti. Tokią kryptį lemia ne tik technologiniai pokyčiai, bet ir tai, kad anglimi kūrenamai gamybai tenka mokėti už taršą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS.

    „Tai jau ne vien kuro kaina, bet ir išmetamųjų teršalų leidimų kaina, kuri kai kuriais atvejais ima lenkti paties kuro kainą“, – sakė Jakubas Patalas.

    Didesnis vaidmuo dujoms ir alternatyvi šiluma

    Bendrovė taip pat kalba apie šilumos susigrąžinimą iš infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar duomenų centrų, kur susidaro daug žemos temperatūros šilumos. Toks šaltinis paprastai padeda stabilizuoti sistemą, tačiau jo diegimas reikalauja tinklų ir įrangos investicijų.

    Po visiško anglies atsisakymo įmonė prognozuoja, kad gamtinės dujos sudarytų apie 50 proc. jos kuro mišinio. Tai reikštų mažesnes tiesiogines emisijas, bet kartu ir didesnį priklausomumą nuo dujų kainų dinamikos bei šios rinkos svyravimų, kuriuos vartotojai šilumos tarifuose pajunta su tam tikru vėlavimu.

  • Europoslamentas siūlo daugiau nemokamų ETS leidimų: pramonei iki 8 mlrd. eurų sutaupymo

    Europos Parlamentas pritarė derybinei pozicijai, kuria siūloma padidinti nemokamai pramonei skiriamų taršos leidimų apimtį pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Sprendimas pirmiausia skirtas daug energijos vartojantiems sektoriams, kurie patiria didelį spaudimą dėl anglies dioksido kainos.

    Parlamento vertinimu, pakeitimai iki 2030 metų galėtų sumažinti pramonės sąnaudas iki 8 mlrd. eurų. Toliau dėl galutinio teksto bus deramasi su ES valstybėmis narėmis, todėl galutinis modelis dar gali keistis.

    Kam būtų aktualu?

    Numatoma, kad didžiausią naudą pajustų tokios šakos kaip metalurgija, cemento gamyba, chemijos pramonė ir trąšų gamyba. Šie sektoriai dėl gamybos proceso specifikos išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taršos leidimų kaina tiesiogiai veikia jų konkurencingumą.

    Šiems gamintojams nemokami ETS leidimai reikštų mažesnį poreikį pirkti leidimus aukcionuose, o tai mažintų sąnaudas ir riziką, kad gamyba bus perkeliama už ES ribų. Toks reiškinys vadinamas anglies dioksido nutekėjimu ir laikomas viena opiausių ETS sistemos problemų.

    Kada įsigaliotų ir dėl ko ginčijamasi?

    Europos Parlamentas pabrėžia, kad pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo ateinančių metų, o dalis nuostatų būtų taikoma ir atgaline data. Praktikoje tai reikštų, kad įmonės galėtų pasinaudoti palankesnėmis taisyklėmis už laikotarpį, kuris jau būtų prasidėjęs.

    Esminis nesutarimas derybose susijęs su papildomų leidimų paskirstymu. Europos Komisija buvo pasiūliusi į sistemą įtraukti papildomą nemokamų leidimų kiekį, o Europos Parlamentas siūlo dar padidinti šią apimtį nepanaudotų leidimų sąskaita.

    Diskusijos vyksta dėl to, ar papildomi 33 mln. leidimų turėtų atitekti tiesiogiai pramonei, ar dalis jų turėtų būti nukreipta į Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą. Parlamentas siūlo paskirstymą į tris lygias dalis, iš kurių tik viena dalis keliautų tiesiai įmonėms.

    „Papildomi nemokami leidimai energijai imliems sektoriams yra žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė europarlamentaras Adamas Jarubas.

    Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į tas pramonės šakas, kurios, anot jo, ypač jaučia ETS rinkos veikimo silpnybes, įskaitant keramikos sektorių. Kai kuriais vertinimais, dėl šio sektoriaus išskirtinumo aktyviai siekiama specifinių sprendimų, kad taisyklės geriau atspindėtų realias gamybos sąlygas.

    „Svarbiausia kova dar priešakyje, kai bus sprendžiama dėl didžiosios ETS reformos po 2030 metų“, – sakė europarlamentaras.

    Europos Komisija jau yra pateikusi platesnius pasiūlymus, kaip ETS galėtų atrodyti po 2030 metų, o tai reiškia, kad dabartinis balsavimas laikomas tarpine stotele. Verslui tai signalas, kad kelerius artimiausius metus bus sprendžiama, kaip subalansuoti klimato tikslus ir Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėse rinkose.

    „Tai svarbu, nes parodome, kad nemokami leidimai negali būti tiesiog panaikinti; tai bus argumentas per didžiąją reformą“, – sakė europarlamentarė Anna Zalewska.

    Kitas derybų aspektas susijęs su viešųjų investicijų logika. Modernizavimo fondas remia investicijas mažesnes pajamas turinčiose ES šalyse, o Inovacijų fondas finansuoja mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas, įskaitant pramonės dekarbonizavimą.

    Todėl daliai valstybių narių ir europarlamentarų svarbu, kad papildomi leidimai nepranyktų vien trumpalaikėje pramonės sąnaudų mažinimo schemoje, o prisidėtų prie ilgalaikių investicijų. Galutinis kompromisas turės parodyti, kuri kryptis bus laikoma prioritetu šiuo ETS koregavimo etapu.

  • ES tarėsi dėl ETS rezervo: „saugiklis“ sustiprintas, bet leidimų kasinimas tik apribotas

    Europos Parlamentas ir ES valstybės narės preliminariai sutarė dėl svarbaus pokyčio ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Derybos sukosi apie vadinamąjį saugiklį rinkai, rinkos stabilumo rezervą (MSR), kuris turėtų amortizuoti staigius kainų svyravimus.

    MSR esmė paprasta: kai rinkoje atsiranda pernelyg daug leidimų, dalis jų laikinai išimama iš apyvartos ir perkeliama į rezervą, o kai leidimų trūksta, jie gali grįžti į rinką. Taip siekiama išvengti situacijų, kai kainos šokinėja dėl pertekliaus ar staigaus deficito.

    Ką siūlė Europos Komisija?

    Europos Komisija 2026 metais pasiūlė sustiprinti MSR, kad atsirastų daugiau lankstumo reaguojant į rinkos sukrėtimus. Vienas pagrindinių siūlymų buvo stabdyti automatinį leidimų pertekliaus naikinimo mechanizmą, kad prireikus būtų galima greičiau papildyti rinką ir mažinti kainų spaudimą.

    Iki šiol galiojo taisyklė, kad rezerve laikomi leidimai yra automatiškai ir negrįžtamai panaikinami, jei jų kiekis viršija 400 mln. Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų tokiu būdu iš sistemos pašalinta apie 3 mlrd. leidimų.

    Koks kompromisas pasiektas?

    Derybose Europos Parlamentas ir valstybės narės nepritardavo visiškam automatinio naikinimo sustabdymui, kaip siūlė Europos Komisija. Vietoje to sutarta palikti naikinimo principą, tačiau pakelti ribą, nuo kurios jis įsijungia.

    Kompromisinis sprendimas numato ribos didinimą nuo 400 mln. iki 700 mln. Tai reiškia, kad didesnė leidimų dalis galės likti rezerve kaip potenciali atsarga, tačiau esant labai dideliam pertekliui leidimų naikinimas vis tiek vyks.

    Į kompromisą nebuvo įtrauktas Europos Parlamente aptarinėtas variantas palaipsniui mažinti ribą ateityje. Šis klausimas, kaip nurodoma, turėtų grįžti į darbotvarkę platesnės ETS sistemos reformos kontekste, kai bus sprendžiama, kaip ETS turėtų veikti po 2030 metų.

    Ką rodo dabartiniai MSR skaičiai?

    Rinkos stabilumo rezervas veikia nuo 2019 metų ir jau sukaupė reikšmingą leidimų kiekį. Skelbiama, kad į MSR perkelta apie 3,6 mlrd. leidimų, o pats mechanizmas veikia pagal apyvartoje esančių leidimų skaičių.

    Jei bendras leidimų kiekis apyvartoje viršija 1 096 mln., dalis leidimų išimama iš aukcionų ir nukreipiama į rezervą. Jei apyvartoje leidimų sumažėja iki mažiau nei 400 mln., dalis leidimų iš rezervo gali būti grąžinama į rinką.

    Energetikos ir pramonės įmonėms ETS kainos tiesiogiai reiškia sąnaudas, todėl MSR taisyklių korekcijos rinkoje paprastai sutinkamos jautriai. Nors pasiektas susitarimas laikomas MSR stiprinimu, jis taip pat signalizuoja, kad ES kol kas renkasi atsargesnį, kompromisinį kelią, o didesni sprendimai atidedami diskusijoms dėl ETS ateities po 2030 metų.

  • Brangi elektra smaugia Lenkijos pramonę: Vyriausybė žada subsidijas energijai jau artimiausiomis savaitėmis

    Lenkijos Vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, skirtos daug energijos naudojančioms įmonėms. Apie tai pranešė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna, kalbėdamas verslo atstovams, pabrėždamas, kad brangios elektros sąnaudos vis stipriau spaudžia pramonę.

    Pagal jau parengtą įstatymo projektą numatoma sukurti subsidijų sistemą, kuri kompensuotų dalį energijos kaštų įmonėms 2027–2030 metais. Projektas šiuo metu svarstomas Seime, o jo įgyvendinimui suplanuota apie 1,1 milijardo eurų suma.

    „Prieš mažiau nei mėnesį pradėjome pokalbius su Europos Komisija dėl šio projekto notifikavimo“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Viceministro teigimu, Varšuva tikisi, kad Europos Komisija sprendimą priims per kelias artimiausias savaites, o iki metų pabaigos gali įsigalioti ir pats įstatymas, ir su juo susijusi Europos Sąjungos institucijų pozicija. Praktikoje tai reikštų, kad valstybės pagalba galėtų startuoti iš karto, kai tik bus baigtos procedūros.

    Kartu pabrėžiama, kad subsidijos laikomos laikinu sprendimu, nes ilgalaikis pramonės konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo elektros kainų mažėjimo. Pasak viceministro, būtina pertvarkyti energetikos transformacijos modelį taip, kad vidutiniu laikotarpiu jis leistų užtikrinti mažesnes elektros kainas, o ne vien trumpam „užgesinti gaisrą“ kompensacijomis.

    Diskusijose itin daug dėmesio skiriama ir anglies dvideginio emisijų kainos įtakai elektros tarifams. W. Wrochnos teigimu, Lenkijoje emisijų leidimų kaštų dalis elektros kainoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pasitraukimas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) nelaikomas išeitimi.

    „Pasitraukimas iš ETS nėra sprendimas“, – pabrėžė Wojciechas Wrochna.

    Lenkijos pozicija – siekti derybų su Europos Komisija dėl ETS reformos, užuot bandžius ieškoti vienpusių kelių. Ši kryptis atspindi platesnę Europos pramonės diskusiją: kaip sumažinti energijos kainų spaudimą, kartu išlaikant klimato tikslus ir išvengiant gamybos perkėlimo į regionus, kur energija pigesnė, o reguliavimas švelnesnis.

  • Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

    Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

    „Eni“ lubos prarado poveikį

    Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

    „Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

    ES laukia spalio viršūnių susitikimo

    Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

    Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

    Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

    Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

    ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

    Europos šalys juda skirtingai

    Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

    Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

    Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.