Morawieckis pristatė „Azotų“ gelbėjimo planą: bendrovė atkerta, kad problemos – ankstesnės valdžios palikimas

Politinis planas ir aštri reakcija

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Tarnove pristatė Stowarzyszenie Rozwój Plus siūlomą planą, kuris, jo teigimu, galėtų padėti gelbėti chemijos ir trąšų gamintoją „Grupa Azoty“. Pasak politiko, įmonė susidūrė su itin sudėtinga finansine padėtimi, o esą aiškaus atsigavimo kelio kol kas nematyti.

M. Morawieckis akcentavo, kad planas apimtų finansines, reguliacines ir teisėkūros priemones bei papildomas investicijas. Jis taip pat išskyrė energijos ir žaliavų kainų reikšmę trąšų pramonei, kuriai dujų kaina yra vienas svarbiausių sąnaudų veiksnių.

„Investicijos bus „Grupa Azoty“ išsigelbėjimas, o ne vinis į karstą“, – sakė Mateuszas Morawieckis.

Ką siūlo buvęs premjeras

Tarp siūlymų nurodoma galimybė mažinti įmonei tiekiamų dujų kainą per „Orlen“, taip pat pasitelkti kompensavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema. Politikas teigė, kad tam tikrais atvejais pramonė gali pretenduoti į kompensacijas už netiesiogines emisijų kaštų įtakas, tačiau tai priklauso nuo nacionalinių sprendimų ir taikomų schemų.

Be to, jis kalbėjo apie įmonės dokapitalizavimą ir pasiūlė nedelsiant įvesti Lenkijos masto embargo trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokios priemonės kontekstas siejamas su geopolitine rizika, sankcijų politika ir konkurenciniu spaudimu Europos trąšų gamintojams.

„Grupa Azoty“: kaltina 2015–2023 metų valdymą

Po politinio pasisakymo „Grupa Azoty“ atstovai pateikė griežtą atsaką. Bendrovės pozicija – dabartiniai sunkumai didele dalimi susiję su sprendimais, priimtais ankstesniu laikotarpiu, kai įmonę prižiūrėjo buvusios valdžios paskirti ministrai ir vadovai.

Bendrovės atstovas spaudai Grzegorzas Kulikas nurodė, kad 2015–2023 metais esą reikšmingai išaugo skola ir smuko įmonės vertė, o tai, pasak jo, iki šiol riboja veiksmų laisvę. „Grupa Azoty“ taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai, jų teigimu, problemos gilėjo, tokio masto politinės intervencijos nebuvo.

„Vis dar tvarkomės su tų sprendimų pasekmėmis ir jų kaštus jausime dar ilgai“, – sakė Grzegorzas Kulikas.

Restruktūrizacija ir rezultatai: ką rodo skaičiai

Bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie skolų restruktūrizacijos kryptį, derantis su bankais dėl terminų ir mokėjimų grafiko. Tokie susitarimai paprastai siekia suteikti laiko stabilizuoti pinigų srautus, išlaikyti investicines programas ir sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą.

„Grupa Azoty“ skelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį patyrė 210 606 000 zlotų nuostolį, o pardavimo pajamos siekė 3 700 367 000 zlotų. Perskaičiavus apytiksliu 4,3 zloto už 1 eurą kursu, tai sudaro apie 49 000 000 eurų nuostolio ir apie 861 700 000 eurų pajamų.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad siekia gerinti veiklos rezultatus ir atkurti pozicijas rinkoje, tačiau trąšų ir chemijos pramonei toliau daro įtaką dujų kainų svyravimai, paklausos ciklai žemės ūkyje, tarptautinė konkurencija bei ES klimato politikos kaštai.

Strateginė įmonė ir platesnis kontekstas

„Grupa Azoty“ yra viena didžiausių Lenkijos chemijos grupių, kurioje valstybė valdo reikšmingą akcijų paketą. Įmonė priskiriama prie svarbių regiono trąšų gamintojų, o jos veiklos rezultatai yra jautrūs tiek žaliavų kainoms, tiek reguliacinei aplinkai.

Diskusija dėl „Grupa Azoty“ ateities atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria Europos chemijos sektorius: didelės energijos sąnaudos, investicijų poreikis ir konkurencija su gamintojais, kurių kaštai mažesni. Dėl to politiniai sprendimai, tokie kaip kompensavimo schemos ar importo ribojimai, vis dažniau tampa viešų debatų objektu.