Tag: Euro zona

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.