CP v2

Tag: Euro zona

  • Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Rinkos stabilizavosi po šoko

    Pasaulinės valstybės obligacijų rinkos spalio 2 dieną ryte kiek nurimo po išpardavimo, kuris dieną prieš tai Europoje ir JAV iškėlė skolinimosi kainą į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Pajamingumai, kurie kyla obligacijų kainoms krintant, pradėjo trauktis, tačiau įtampa rinkoje išliko.

    Nuotaikas švelnino ir naftos kainos korekcija. „Brent“ rūšies nafta smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 91 euro už barelį, o tai sumažino baimes, kad energijos brangimas ilgam įtvirtins aukštą infliaciją ir privers centrinius bankus dar agresyviau kelti palūkanas.

    JK pajamingumai palietė istoriją

    Jungtinėje Karalystėje 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo nusileidęs iki maždaug 5,92 proc. po to, kai ketvirtadienį pirmą kartą nuo 1998 metų buvo trumpam peržengęs 6 proc. ribą. Tuo pat metu 10 metų pajamingumas krito iki maždaug 5,37 proc., o dvejų metų – iki maždaug 4,77 proc.

    Išpardavimo banga smogė ir bankų akcijoms: didieji šalies bankai biržose atpigo apie 4–5 proc. Papildomo nerimo įnešė pranešimai apie planuojamas konsultacijas su bankų vadovais prieš spalio 28 dieną numatomą biudžetą, rinkai svarstant, ar nebus griežtinami mokesčiai finansų sektoriui.

    Prancūzija atsidūrė dėmesio centre

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas ketvirtadienį šoktelėjo iki 4,96 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 metų liepos, o penktadienį kiek nuslūgo iki maždaug 4,92 proc. Investuotojai taip pat reikalavo vis didesnės premijos už prancūzišką riziką, palyginti su Vokietijos skola.

    Šią savaitę skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų buvo perkopęs 140 bazinių punktų ir tapo didžiausias nuo 2012 metų. Rinkos dalyviai tokius šuolius sieja su baimėmis dėl biudžeto drausmės ir politinio neapibrėžtumo, galinčio apsunkinti sprendimų priėmimą.

    „Čia ir ten girdžiu nelaimių pranašus, žadančius dar blogesnius laikus. Noriu pakartoti, kad Prancūzijos parašas yra tvirtas“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    Išpardavimą sustiprino Paryžiaus planai iki 2027 metų rasti apie 43 mlrd. eurų sutaupymų, siekiant mažinti biudžeto deficitą. Skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitais metais planuojama skolintis rekordinę sumą – apie 340 mlrd. eurų, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, galinčius didinti rizikos priedus.

    JAV obligacijos atsitraukė nuo 24 metų aukštumų

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas ketvirtadienį buvo pakilęs iki maždaug 5,34 proc., tai – aukščiausias lygis nuo 2002 metų, o penktadienį nusileido iki maždaug 5,26 proc. Investuotojai vertina, kad didesnės energijos kainos gali palaikyti infliaciją, o kartu – ilgiau išlaikyti aukštas bazines palūkanas.

    Prie finansavimo sąlygų griežtėjimo prisideda ir kapitalo konkurencija: dideli investicijų srautai keliauja į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą. Rinkoms stebint centrinių bankų signalus, didesni pajamingumai savaime griežtina finansines sąlygas ir didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Tarptautinių finansų instituto vertinimu, išsivysčiusios ekonomikos per pastaruosius metus už tarptautinėse rinkose prekiaujamas valstybės obligacijas sumokėjo daugiau kaip 2,9 trln. eurų palūkanų. Augančios skolos aptarnavimo išlaidos tampa vienu svarbiausių veiksnių, kodėl rinkos taip aštriai reaguoja į infliacijos ir fiskalinės drausmės naujienas.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: brangstanti energija spaudžia ECB spręsti dėl palūkanų

    Infliacija euro zonoje vėl įsibėgėjo

    Euro zonos vartotojų kainos 2026 metų rugsėjį augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus. Eurostato skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu (HICP) metinė infliacija pasiekė 3,8 proc., o tai didina spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Palyginimui, 2026 metų rugpjūtį HICP euro zonoje siekė 3,2 proc., o liepą buvo 2,9 proc. Rugsėjo šuolis rodo, kad kainų mažėjimo tendencija nėra tvari, o infliacijos rizikos vėl ryškėja.

    Energijos kainos tapo pagrindiniu veiksniu

    Didžiausią įtaką bendram rodikliui, remiantis Eurostato duomenimis, darė energijos brangimas. Skaičiuojama, kad energijos kainos rugsėjį buvo beveik 20 proc. didesnės nei prieš metus, todėl bendras kainų lygis kilo net ir tuomet, kai dalyje kitų prekių bei paslaugų augimas buvo nuosaikesnis.

    Analitikai pabrėžia, kad tokį foną stiprina geopolitinė įtampa ir su tuo susiję tiekimo bei logistikos sutrikimai. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius išjudinti naftos ir dujų kainas, nes energija greitai persiduoda į transporto, gamybos ir paslaugų kainodarą.

    ECB dilema: ar dar kartą kelti palūkanas?

    Infliacijos atšokimas jau nulėmė ECB sprendimus 2026 metais: bankas palūkanas didino 0,25 procentinio punkto birželį ir pakartojo žingsnį rugsėjį. Po pastarojo sprendimo pagrindinė refinansavimo palūkanų norma siekia 2,65 proc., o rinkoje vėl stiprėja lūkesčiai, kad griežtinimo ciklas gali nesibaigti.

    Rinkų ekspertai vertina, kad naujausi skaičiai yra argumentas išlaikyti ribojančią politiką ilgiau, nei buvo tikėtasi vasaros pradžioje. Kartu tai kelia riziką ekonomikos augimui, nes brangesnis skolinimasis paprastai lėtina vartojimą, investicijas ir nekilnojamojo turto rinką.

    „Naujausi duomenys yra dar vienas argumentas išlaikyti griežtesnę centrinio banko laikyseną. Tačiau lieka klausimas, ar tai ilgalaikės infliacijos problemos pradžia, ar laikinas energijos kainų šuolio efektas“, – sakė finansų rinkų ekspertas Janas Karczewskis.

    Kitas ECB posėdis numatytas spalio 28–29 dienomis. Iki jo lemiamu veiksniu gali tapti tai, ar įtampa tarptautinėse rinkose slops ir energijos kainos stabilizuosis, ar priešingai, brangimas įsitvirtins ir padidins tikimybę, kad ECB dar kartą kels palūkanas.

  • Rumunija taikosi į euro zoną iki 2035-ųjų, bet kelią užstoja įsisenėjęs per didelis biudžeto deficitas

    Euro planas iki 2035 metų

    Rumunija deklaruoja tikslą prisijungti prie euro zonos iki 2035 metų, tačiau svarbiausia kliūtis kol kas yra viešųjų finansų būklė. Šalis jau šeštus metus iš eilės yra Europos Sąjungos per didelio deficito procedūroje, o tai riboja manevro laisvę ir kenkia patikimumui rinkose.

    Norint realiai priartėti prie euro įvedimo, Rumunijai pirmiausia reikėtų iki 2030 metų pasiekti, kad per didelio deficito procedūra būtų nutraukta. Tai reiškia ilgalaikį ir nuoseklų biudžeto drausmės planą, neapsiribojant vienkartinėmis priemonėmis.

    Kas stabdo: per didelis deficitas

    Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito procedūrą nuo 2020 metų balandžio 3 dienos. 2024 metų liepos 26 dieną ES institucijos konstatavo, kad procedūra turi likti galioti, nes, vertinant pažangą, nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių deficitui mažinti.

    Problemos esmė yra ta, kad pagal ES fiskalinę sistemą svarbi riba yra 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas užsitęsia ir viršija šią ribą, šalis patenka į griežtesnę priežiūrą, o investuotojai ir reitingų agentūros pradeda labiau vertinti riziką.

    Patikimumo kaina rinkose

    Rumunijos finansų ministras Alexandru Nazare viešai pabrėžė, kad biudžeto drausmė nėra išorinis nurodymas, o pačios valstybės ambicija kurti stipresnę ekonomiką ir didinti regioninę įtaką. Politiko teigimu, taisyklių laikymasis neturėtų priklausyti nuo rinkimų ciklų.

    „Rumunija negali sau leisti ilgai likti Europos Sąjungos priežiūroje ir prarasti patikimumą, kai užsienio kapitalo pritraukimas yra ypač svarbus“, – sakė Alexandru Nazare.

    Tokie signalai svarbūs todėl, kad euro įvedimas nėra vien politinis sprendimas. Tai ir finansų rinkų pasitikėjimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinigų politikoje be galimybės devalvuoti valiutos ar savarankiškai nustatinėti palūkanų normų.

    Net jei tikslas įsivesti eurą 2035 metais išlieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai dėl pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais mažinti deficitą. Kuo ilgiau procedūra užsitęs, tuo sudėtingiau bus vienu metu didinti konkurencingumą, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalinių taisyklių.

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    Kodėl svarbu tai, kas sakoma

    Euro zonos finansų rinkos jautriai reaguoja ne tik į oficialius Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų, bet ir į jo vadovų bei kitų politikos formuotojų viešus pasisakymus. Tai rodo ECB ekonomistų paskelbta analizė, nagrinėjanti, kaip kalbos, interviu ir komentarai tarp posėdžių keičia investuotojų lūkesčius.

    Tyrimo išvada paprasta: nors pavienis pasisakymas ne visada sukelia lengvai išmatuojamą efektą, bendras tokių komunikacijos įvykių poveikis gali prilygti formaliems pinigų politikos pranešimams. Praktikoje tai reiškia, kad rinkoms kartais pakanka užuominos apie būsimą kryptį, kad persikainotų obligacijos, valiuta ar akcijos.

    Duomenų bazė nuo 1999 metų

    ECB ekonomistai Klodiana Istrefi, Florens Odendahl ir Giulia Sestrieri sudarė euro zonos komunikacijos įvykių duomenų bazę. Joje apjungti 304 formalūs sprendimai ir apie 5 000 viešų pasisakymų nuo 1999 metų sausio iki 2024 metų pradžios.

    Analizėje vertintos ECB prezidentų, Vykdomosios valdybos narių ir didžiųjų euro zonos šalių centrinių bankų vadovų kalbos bei interviu. Dėmesys sutelktas į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos atstovus, nes tai didžiausios euro zonos ekonomikos, kurių signalai investuotojams ypač svarbūs.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad rinkos reakcija į komunikaciją tarp posėdžių dažnai būna tokia pat didelė kaip ir į oficialius Valdančiosios tarybos sprendimų pranešimus“, – rašė autoriai ECB tinklaraštyje.

    Kas veikia rinkas labiausiai

    Tyrime pabrėžiama, kad oficialūs sprendimai po ECB posėdžių savaime yra sutelkti į konkrečius veiksmus, todėl ir rinkos reakcija į juos dažniau būna aiški. Autoriai nurodo, kad reikšmingą rinkos pokytį sukėlė maždaug 45 proc. formalių sprendimų.

    Tuo metu pasisakymai tarp posėdžių apima platesnį temų spektrą, todėl jų poveikis nevienodas ir reikšmingų reakcijų dalis mažesnė. Vis dėlto tokių pasisakymų dažnis yra daug didesnis nei oficialių sprendimų, tad jų sukauptas efektas tampa reikšmingas.

    Vertinant, kurių asmenų žodžiai vidutiniškai „sveria“ daugiausia, pirmoje vietoje atsidūrė ECB prezidentai. Toliau rikiuojasi nacionalinių centrinių bankų vadovai, o po jų Vykdomosios valdybos nariai, kas, anot autorių, atspindi ir skirtingą autoriteto bei signalų svarbos suvokimą rinkose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Rinkų lūkesčiai dėl pinigų politikos krypties tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, valstybės obligacijų pajamingumus ir bankų finansavimo sąlygas. Tai vėliau persiduoda būsto paskolų palūkanoms, įmonių kreditavimui ir vartotojų bei verslo pasitikėjimui, todėl ECB komunikacija tampa ne mažiau svarbi už sprendimų dienos antraštes.

    ECB taip pat akcentuoja, kad euro zonoje šalys skiriasi ekonomikos struktūra, skolos lygiu ir namų ūkių finansine padėtimi. Dėl to rinkos stebi ne tik centrinę vadovybę Frankfurte, bet ir atskirų šalių centrinių bankų vadovų toną, nes jis gali išduoti nuomonių skirtumus Valdančiojoje taryboje.

  • Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzija perspėja dėl sparčiai augančios valstybės skolos: Finansų ministerijos vertinimu, 2026 metais ji pasieks 119,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais pakils iki 121,7 proc. Tai būtų aukščiausias lygis nuo 1978 metų, remiantis nacionalinės statistikos tarnybos Insee istorine seka.

    Tokie skaičiai ryškiai viršija Europos Sąjungoje taikomus orientyrus: pagal fiskalines taisykles valstybės skola turėtų artėti prie 60 proc. BVP, o metinis valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP. Ministerijos atstovai didėjimą aiškina tuo, kad deficitas išlieka aukštas, todėl skola kyla beveik automatiškai.

    Deficitas lieka per didelis

    Valdžios sektoriaus deficitas pernai, ministerijos duomenimis, sudarė 5,1 proc. BVP, o šiemet prognozuojamas dar didesnis – 5,4 proc. Dėl to Prancūzija jau kurį laiką yra sustiprinto Europos Komisijos fiskalinio stebėjimo lauke, nes rodikliai nesuderinami su ES biudžetinės drausmės kryptimi.

    Vyriausybė tikisi, kad kitais metais deficitas sumažės iki 5 proc. BVP, tačiau tai vis tiek būtų gerokai virš 3 proc. ribos. Finansų politikos kryptį papildomai komplikuoja politinis ciklas, nes šalyje artėja rinkimai, o dalis sprendimų tiesiogiai paveiktų rinkėjų pajamas ir vartojimą.

    Planuojami 54 mlrd. eurų karpymai

    Premjeras Sebastianas Lecornu, pristatydamas 2027 metų biudžeto gaires, nurodė, kad planuojama korekcijų ir išlaidų mažinimo priemonių suma siektų 54 mlrd. eurų. Dalis jautriausių klausimų, įskaitant diskusijas dėl lengvatų mažinimo pensininkams, paliekama spręsti parlamentui.

    Parlamento finansų komiteto vadovas jau perspėjo, kad plataus masto taupymo priemonės gali būti pritaikytos pernelyg vienodai visoms grupėms, todėl labiausiai skaudėtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai didina riziką, kad politinės derybos lėtins sprendimus, o finansų rinkos jautriau vertins Prancūzijos skolinimosi perspektyvas.

    Ekonomikos augimą slopina energijos šokas

    Nepriklausomas fiskalinis prižiūrėtojas, Aukštoji viešųjų finansų taryba, vertina pateiktų priemonių makroekonominį pagrįstumą. Tarybos vadovė Amelie de Montchalin viešai akcentavo, kad kryptį dar galima pakoreguoti, jei sprendimai bus greiti ir atsakingi.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos žemyn dėl silpnesnio vartojimo ir padidėjusio neapibrėžtumo energijos rinkose. Ministerija pažymi, kad naujas energijos kainų šuolis, susijęs su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, didina spaudimą infliacijai ir valstybės išlaidoms, o tai apsunkina skolos stabilizavimą.

    Euro zonoje Prancūzija pagal įsiskolinimą šiuo metu nusileidžia tik Graikijai ir Italijai. Kontrastas ryškėja, nes kai kurios šalys skolos santykį su BVP pastaraisiais metais mažino: Ispanijoje jis, skelbiama, buvo nusileidęs žemiau 100 proc., o Portugalija savo rodiklį buvo priartinusi prie mažesnio nei 90 proc. lygio.

  • ECB darbuotojai kelia nerimą dėl vadovų kaitos: ar Lagarde gali pasitraukti anksčiau?

    ECB darbuotojai kelia nerimą dėl vadovų kaitos: ar Lagarde gali pasitraukti anksčiau?

    Darbuotojų laiškas dėl stabilumo

    Europos Centrinio Banko darbuotojai laiške vadovybei perspėjo, kad kalbos apie galimus aukščiausio lygio pasitraukimus kelia rizikų institucijos stabilumui. Laiške prašoma aiškumo dėl galimų vadovų kaitos scenarijų ir to, kaip būtų užtikrintas sklandus perėjimas.

    Darbuotojai pabrėžia, kad ilgai trunkantis neapibrėžtumas gali silpninti pasitikėjimą ECB komunikacija ir apsunkinti vidaus reformų bei strateginių prioritetų planavimą. Pasak jų, tokios diskusijos neišvengiamai daro poveikį ir pinigų politikos sprendimų priėmimui.

    Kas minima gandų kontekste

    Laiške minimos žiniasklaidoje aptariamos prielaidos, jog ECB prezidentė Christine Lagarde galėtų pasitraukti iki jos kadencijos pabaigos, numatytos 2027 metų spalį. Darbuotojai akcentuoja, kad nevertina pranešimų tikslumo, tačiau ragina vadovybę pateikti daugiau apibrėžtumo.

    „Mes nesiimame vertinti šių pranešimų tikslumo ir neabejojame kiekvieno teise svarstyti būsimus profesinius ar viešuosius vaidmenis“, – rašoma laiške.

    „Tačiau kai tokios galimybės siejamos su Vykdomosios valdybos nariais, o ypač su ECB prezidente, neišvengiamai kyla instituciniai klausimai“, – priduriama tekste.

    Gandų fone aptariamos ir kitos galimos permainos. Skelbta, kad Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel esą derasi dėl aukšto posto Tarptautiniame valiutos fonde, todėl taip pat galėtų pasitraukti nesulaukusi kadencijos pabaigos.

    Laikas jautrus: infliacija ir palūkanos

    Šios diskusijos vyksta euro zonai gyvenant padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis. ECB sprendimus komplikuoja energijos kainų svyravimai ir geopolitinės įtampos, o institucija toliau siekia suvaldyti infliaciją iki 2 proc. tikslo.

    Pastaruoju metu ECB komunikacijoje akcentuota, kad infliacijos grįžimas prie 2 proc. lygio gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, o palūkanų politika išliks priklausoma nuo duomenų. Darbuotojų teigimu, būtent todėl vadovų kaitos klausimas šiuo metu gali būti ypač jautrus rinkoms ir visuomenei.

    Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad artimiausiais metais, net ir be netikėtų pasitraukimų, planuojama įprasta rotacija. Pavyzdžiui, vyriausiojo ekonomisto Philip Lane kadencija baigiasi 2027 metų gegužę, todėl aiškus įpėdinystės planas tampa svarbus iš anksto.

  • ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną dar kartą sugriežtino pinigų politiką ir padidino pagrindines palūkanų normas. Indėlių palūkanų norma pakelta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc., o tai tapo antru kėlimu per tris mėnesius.

    Kartu padidintos ir kitos dvi svarbiausios normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos pakilo iki 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma iki 2,9 proc. Indėlių norma laikoma pagrindiniu ECB orientyru, pagal kurį rinkos vertina pinigų politikos kryptį.

    ECB sprendimą sieja su išaugusiu infliacijos spaudimu, kurį daugiausia kursto energijos kainos. Bankas teigia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą ir palaiko kainų augimą, todėl infliacija gali ilgiau išlikti aukščiau tikslo.

    Energija vėl išjudino kainas

    Naujausi duomenys rodo, kad rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,3 proc., kai liepą buvo 2,9 proc. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2023 metų rugsėjo, o pagrindinis šuolio variklis buvo energija.

    Energijos kainų augimas per metus padidėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc. Įtampą rinkose sustiprino rizikos dėl tiekimo ir logistikos, ypač po suaktyvėjusių susirėmimų aplink Hormūzo sąsiaurį, svarbų pasaulinei naftos prekybai.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri eliminuoja energijos ir maisto kainų svyravimus, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. Paslaugų infliacija, kuri dažnai siejama su atlyginimų dinamika, smuko iki 3 proc., todėl ECB argumentuoja, kad kol kas tai labiau pasiūlos, o ne vidaus paklausos problema.

    Skirtingos šalys, viena norma

    ECB sprendimus komplikuoja nevienoda infliacijos situacija valstybėse narėse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visas šalis veikia panašus energijos kainų šokas.

    Ekonomikos augimas euro zonoje išlieka atsparesnis, nei tikėtasi, tačiau ECB vertinimu tai dar nereiškia perkaitimo. Bankas taip pat pabrėžia, kad 2,5 proc. indėlių norma vis dar gali būti laikoma artima neutraliai, todėl tolesni kėlimai reikštų aiškesnį siekį aktyviai slopinti ekonomiką.

    Ką signalizuoja Lagarde ir ko laukti toliau

    ECB vadovė Christine Lagarde dar vasarą leido suprasti, kad sprendimai bus griežtai paremti duomenimis, o energetikos scenarijai taps vienu svarbiausių veiksnių. Rinkos dabar stebi, ar aukštos energijos kainos nepradės persiduoti į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto ir gamybos kaštus.

    ECB taip pat paskelbė atnaujintas prognozes: banko vertinimu, bendroji infliacija šiais metais vidutiniškai sudarys 3 proc. Tuo pat metu pakoreguotos vėlesnių metų prognozės, rodant, kad infliacijos grįžimas prie tikslo gali būti lėtesnis, nei manyta anksčiau.

    Dėmesys krypsta ir į kitų centrinių bankų sprendimus. Rugsėjo viduryje dėl palūkanų spręs JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos bankas, o Anglijos bankas, turintis 3,75 proc. bazinę normą, rinkos vertinimu, gali rinktis pauzę.

  • ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną, tikėtina, vėl didins palūkanų normas. Rinkos dalyviai beveik neabejoja, kad indėlių palūkanų norma kils 0,25 proc. punkto iki 2,5 proc.

    Vis dėlto šis sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš antraščių. Dilema slypi ne tiek klausime, ar ECB kels normas, kiek kodėl tai daroma ir ar argumentai atlaiko ekonominių rodiklių patikrą.

    Infliaciją kelia ne viskas

    Euro zonoje rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą. Didžiausias šuolio veiksnys buvo energija: energijos kainų augimas paspartėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, mažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Tai signalas, kad kainų spaudimas ekonomikos viduje silpnėja, o bendrą rodiklį į viršų daugiausia stumia energetikos šokas.

    Paslaugų infliacija, kuri paprastai jautriausiai reaguoja į atlyginimus ir vidaus paklausą, taip pat smuko iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc. Ekonomistų vertinimu, tai rodo ribotus vadinamuosius antrinius efektus, kai brangi energija ima kelti beveik visų prekių ir paslaugų kainas.

    Kodėl sprendimas tapo nepatogus

    ECB palūkanas pirmą kartą per trejus metus pakėlė birželio 11 dieną, indėlių normą padidindamas nuo 2,0 proc. iki 2,25 proc. Liepą palūkanos buvo paliktos nepakeistos, tačiau ECB vadovė Christine Lagarde signalizavo, kad rugsėjį tikėtinas naujas griežtinimas.

    Problema ta, kad pinigų politika tiesiogiai nepašalina energijos pasiūlos sutrikimų ir geopolitinių rizikų, kurios ir kelia didžiąją dalį spaudimo kainoms. Griežtesnės palūkanos mažina kreditavimą ir paklausą, tačiau energijos kainų šoką jos slopina tik netiesiogiai ir dažnai su laiko vėlavimu.

    ECB ekonomistai neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodė, kad nepalankūs energijos pasiūlos veiksniai, susiję su geopolitine įtampa, sudarė apie 90 proc. energijos infliacijos kilimo nuo sausio iki gegužės.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausos ir viešosios politikos stimulai vaidina mažesnį vaidmenį“, – rašė ECB ekonomistai.

    Kita svarbi detalė yra nevienodas infliacijos vaizdas skirtingose šalyse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visoms taikoma ta pati bendra palūkanų norma.

    Rizika ekonomikai ir valiutai

    Euro zonos ekonomika pastaraisiais mėnesiais pasirodė atsparesnė, nei buvo prognozuota, tačiau tai nereiškia, kad augimas tapo tvirtas. Didesnės palūkanos gali papildomai slopinti investicijas ir vartojimą, ypač jei energijos šokas pats savaime mažina namų ūkių perkamąją galią.

    Rinkose šis žingsnis dažnai apibūdinamas kaip atsargumo arba draudimo palūkanų kėlimas, kai siekiama užkirsti kelią infliacijos lūkesčių išsikraipymui. Tačiau net ir pakėlus iki 2,5 proc., indėlių norma būtų intervale, kurį pats ECB yra įvardijęs kaip artimą neutraliai politikai.

    Sprendimui svarbi ir tarptautinė palūkanų aplinka. JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos centrinis bankas rugsėjį taip pat svarstys tolesnius žingsnius, o skirtingos kryptys gali paveikti euro kursą.

    Jei JAV palūkanos kiltų, o ECB susilaikytų, doleris galėtų stiprėti euro atžvilgiu. Silpnesnis euras paprastai padeda eksportuotojams, tačiau kartu brangina importą, o energijos žaliavos tarptautinėse rinkose dažnai įkainojamos doleriais, tad tai gali sustiprinti būtent tą infliacijos dalį, kuri šiuo metu yra jautriausia.

    Todėl ECB, tikėtina, sieks suderinti du tikslus: parodyti ryžtą infliacijos atžvilgiu, bet kartu vengti per didelio ekonomikos stabdymo, kai bendrą kainų augimą daugiausia lemia energijos pasiūlos šokai.