CP v2

Tag: Euro zona

  • Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Užuomina, kuri sujudino Europą

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pareiškė svarstanti galimybę įsitraukti į artėjančių Prancūzijos prezidento rinkimų diskusiją. Tokia užuomina Prancūzijos žiniasklaidai reiškia, kad ji neatmeta ir ankstesnio pasitraukimo iš pareigų.

    Lagarde tiksliai neįvardijo, kokį vaidmenį turėtų omenyje, tačiau pabrėžė šiuo metu neplanuojanti kandidatuoti. Jos teigimu, tikslas būtų prisidėti prie debatų krypties ir turinio, ypač kalbant apie Europos temas.

    „Manau, kad Prancūzijos prezidento debatuose turi būti girdimas europinis balsas“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkimai Prancūzijoje ir įtemptas fonas

    Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį, o politinė situacija šalyje išlieka fragmentuota. Susiskaldęs parlamentas ir trapios daugumos apsunkina svarbių sprendimų priėmimą, ypač ekonomikos ir biudžeto srityse.

    Prie politinės įtampos prisideda ir ekonominiai iššūkiai: didelė valstybės skola bei ribotos fiskalinės galimybės finansuoti prioritetus. Tarp jų vis dažniau minimos gynybos investicijos ir skaitmeninė transformacija, įskaitant dirbtinis intelektas plėtrą.

    Ką reikštų ankstyvas pasitraukimas iš ECB

    Lagarde komentarai atgaivino diskusiją, kas galėtų tapti kita ECB vadove, jei ji pasitrauktų anksčiau kadencijos pabaigos. ECB vadovo kaita rinkoms svarbi ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų, infliacijos valdymo ir euro zonos finansinio stabilumo.

    Šis klausimas jautrus ir politiškai: ECB nepriklausomumas yra vienas kertinių euro zonos principų, todėl bet kokios sąsajos su nacionaliniais rinkimais paprastai vertinamos itin atsargiai. Dėl to Lagarde pabrėžtas neketinimas kandidatuoti gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti galimus priekaištus.

    Prancūzijoje jau dabar matyti aktyvus pasirengimas rinkimams, o dėl kandidato iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos įvardijami keli galimi scenarijai. Tarp jų minimas variantas, kad Nacionalinis sambūris galėtų kelti Marine Le Pen, jei teisiniai klausimai būtų išspręsti jos naudai, arba Jordaną Bardellą.

  • JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    Naujausi duomenys išryškino didėjantį skirtumą tarp JAV ir euro zonos darbo rinkų: JAV samdymo tempas smarkiai sulėtėjo, o Europoje nedarbas išlieka ties istorinėmis žemumomis. Tokia dinamika svarbi ir finansų rinkoms, nes gali keisti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų.

    JAV Darbo statistikos biuro skelbiamais skaičiais, birželį ne žemės ūkio sektoriuose sukurta 57 000 naujų darbo vietų. Tai gerokai mažiau, nei tikėjosi rinka, ir ryškus kritimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kai augimas buvo gerokai didesnis.

    Nors naujų darbo vietų skaičius nuvylė, nedarbo lygis JAV netikėtai sumažėjo iki 4,2 proc. po 4,3 proc. gegužę. Tai rodo, kad bendras vaizdas nėra vienareikšmis, tačiau lėtėjantis samdymas stiprina signalus, jog darbo rinka vėsta.

    Savaitinių bedarbio pašalpų paraiškų rodikliai taip pat reikšmingai nepablogėjo: pirminių paraiškų skaičius išliko apie 215 000, o tęstinių paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1 814 000. Tokie duomenys leidžia manyti, kad atleidimų banga kol kas nesiformuoja, tačiau darbdaviai tampa atsargesni priimdami naujus žmones.

    Euro zonoje padėtis stabilesnė

    Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje nedarbo lygis gegužę išliko 6,2 proc. ir laikosi rekordiškai žemame lygyje. Tai atitiko prognozes ir patvirtina, kad darbo jėgos paklausa daugelyje šalių išlieka tvirta net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui.

    Žemas nedarbas euro zonoje paprastai reiškia, kad atlyginimų spaudimas gali išlikti, o tai svarbu vertinant infliacijos perspektyvas. Dėl šios priežasties darbo rinkos rodikliai tampa vienu iš kertinių argumentų, kai centriniai bankai sprendžia, ar verta švelninti pinigų politiką.

    Ką tai reiškia centriniams bankams?

    Skirtinga situacija abipus Atlanto vyksta jautriu metu tiek JAV Federaliniam rezervų bankui, tiek Europos Centriniam Bankui. JAV darbo vietų augimo sulėtėjimas gali didinti spaudimą ateityje svarstyti palūkanų mažinimą, jei silpnesni rodikliai kartosis ir pradės veikti platesnę ekonomikos paklausą.

    Vis dėlto mažesnis nedarbo lygis JAV gali suteikti argumentų neskubėti, jei infliacijos rizikos išlieka. Rinkos paprastai itin greitai pervertina tikimybes dėl palūkanų, todėl vienas silpnesnis mėnuo dar nebūtinai reiškia aiškų posūkį, tačiau signalas apie vėsesnę darbo rinką tampa vis ryškesnis.

    „Nukrypimas nuo prognozių atrodo kaip augimo svyravimas, o pirmoji reakcija rinkoje bus iš naujo įkainoti palūkanų mažinimą. Tačiau čia ir slypi spąstai: nedarbas nukrito iki 4,2 proc., todėl griežtesnė pozicija gali išlikti“, – sakė Iggy Ioppe.

    Euro zonoje istoriškai žemas nedarbas ECB suteikia daugiau pagrindo laikytis griežtesnės pozicijos, jei kainų spaudimas vis dar kelia nerimą. Kitaip tariant, tvirta darbo rinka gali padėti ekonomikai atlaikyti aukštesnes palūkanas, bet kartu apsunkina greitesnį infliacijos slūgimą.

  • Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje birželio mėnesį infliacija netikėtai ryškiai sulėtėjo ir tai sustiprino lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali neskubėti griežtinti pinigų politikos. Eurostato išankstiniu vertinimu, metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., kai gegužę siekė 3,2 proc.

    Rezultatas buvo geresnis nei prognozuota, o mėnesio pokytis apskritai tapo neigiamas: kainos per mėnesį smuko 0,1 proc. Tai pirmas mėnesinis kainų kritimas šiais metais po kelių mėnesių augimo.

    Kas labiausiai traukė infliaciją žemyn?

    Kartu gerėjo ir rodikliai, kuriuos ECB paprastai vertina kaip patikimesnį signalą apie ilgalaikes tendencijas. Vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., kai gegužę buvo 2,6 proc.

    Didžiausias infliacijos šaltinis išliko energija, tačiau jos brangimas pastebimai lėtėjo. Metinis energijos kainų augimas siekė 8,7 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 10,8 proc., o tai rodo, kad ankstesnis šokas pamažu blėsta.

    Švelnėjo ir kitos vartojimo krepšelio dalys: paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,5 proc., maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas lėtėjo iki 1,6 proc. nuo 1,9 proc. Pramoninių prekių, neįskaitant energijos, kainų augimas išliko 0,9 proc.

    Kur kainos kilo lėčiausiai, o kur – sparčiausiai?

    Tarp euro zonos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje – 1,9 proc. Prancūzijoje ir Estijoje ji siekė po 2,0 proc., o tai reiškia, kad šios ekonomikos judėjo aiškiai žemiau euro zonos vidurkio.

    Vokietijoje metinė infliacija sudarė 2,4 proc., Suomijoje – 2,7 proc. Tuo metu rytinėje euro zonos dalyje vaizdas buvo kitoks: Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,5 proc., Bulgarijoje – 5,3 proc., Kroatijoje – 4,2 proc., Kipre – 4,0 proc.

    Mėnesio pjūvyje kai kuriose šalyse kainos mažėjo: Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Liuksemburge jos krito po 0,4 proc. Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje kainos sumažėjo po 0,3 proc.

    Didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai fiksuoti Maltoje, kur jos kilo 1,0 proc., ir Kipre – 0,8 proc. Ispanijoje ir Lietuvoje kainos per mėnesį augo po 0,6 proc., o tai rodo nevienodą kainų dinamiką visoje euro zonoje.

    Didžiosios ekonomikos vėso skirtingai

    Didžiosios euro zonos šalys birželį taip pat demonstravo lėtesnę infliaciją. Vokietijoje harmonizuotas rodiklis sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc., o svarbiausias veiksnys buvo energijos kainų augimo sulėtėjimas.

    Prancūzijoje harmonizuota infliacija krito iki 2,0 proc. nuo 2,8 proc., o per mėnesį kainos sumažėjo 0,2 proc. Italijoje kritimas buvo kuklesnis: harmonizuota infliacija beveik nekito ir siekė 3,1 proc., nes namų ūkių energijos tarifai reagavo lėčiau nei didmeninės kainos.

    Rinkose šie skaičiai sustiprino prielaidą, kad ECB liepos posėdyje gali rinktis pauzę ir laukti daugiau duomenų. Mažėjanti bazinė infliacija bei vėstantys energijos rodikliai ECB suteikia daugiau erdvės neeskaluoti palūkanų kėlimo, ypač jei ekonomikos augimas išlieka vangus.

    Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad energijos segmentas išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis, o paslaugų kainos vis dar kyla greičiau nei bendras vidurkis. Tai reiškia, kad infliacijos kelias žemyn gali būti nelygus, o sprendimai dėl palūkanų ir toliau priklausys nuo ateinančių mėnesių duomenų.

  • Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde Sintra vykstančiame metiniame centrinių bankų forume pareiškė, kad euro zonos pinigų politikoje baigiasi viena epocha. Po daugiau nei dešimtmečio, kai dominavo masiniai obligacijų pirkimai, skubus skolinimas bankams ir pažadai apie būsimus sprendimus, ECB nori grįžti prie paprastesnio modelio.

    Pagrindinė žinutė tokia: palūkanų normos vėl tampa svarbiausiu įrankiu kovojant su infliacija. Tačiau Lagarde pabrėžė, kad grįžimas prie klasikinių priemonių nereiškia grįžimo į ramius laikus, nes pati ekonominė aplinka tapo gerokai labiau nenuspėjama.

    „Pinigų politika grįžo prie pagrindų, bet tai nėra sugrįžimas į idealizuotą praeitį“, – sakė Christine Lagarde.

    Kas iš tiesų yra grįžimas prie pagrindų

    Pastaruosius 13 metų ECB vis dažniau taikė priemones, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinėmis: didelio masto turto pirkimo programas, daugiametes lengvatines paskolas bankams ir mechanizmus, skirtus euro zonos finansų rinkų skilimo rizikai suvaldyti. Šios priemonės buvo naudojamos tiek po skolų krizės, tiek pandemijos metu, kai ekonomikai reikėjo itin stipraus palaikymo.

    Vėliau, infliacijai šoktelėjus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir energijos kainų sukrėtimų, ECB perėjo prie vieno sparčiausių griežtinimo ciklų istorijoje. Sintra paskelbta kryptis rodo, kad tokios ekstremalios priemonės, ECB vertinimu, tampa labiau rezervinės, o kasdienėje politikoje pirmuoju smuiku gros palūkanų normos.

    Kodėl ECB mano, kad Europa atsparesnė

    Lagarde savo kalboje argumentavo, kad ECB gali labiau koncentruotis į pagrindinį mandatą, nes euro zonos institucinė ir finansinė architektūra per dešimtmetį sustiprėjo. Pasak jos, svarbūs veiksniai yra griežtesnė bankų priežiūra, aiškesnės taisyklės bankų pertvarkymui krizėse ir bendresni fiskaliniai instrumentai, padedantys amortizuoti sukrėtimus.

    Ji taip pat akcentavo, kad infliacijos lūkesčiai iš esmės išlieka suderinti su 2 proc. tikslu, o energetikos pertvarka palaipsniui mažina Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų šokų. Didesnė vietinė elektros gamyba ir įvairėjantys energijos šaltiniai, ECB vertinimu, padeda ekonomikai atlaikyti staigius išorinius smūgius.

    „Sustiprinus ekonomikos atsparumą sukrėtimams, sumažėjo poreikis imtis nekonvencinių ar ypač griežtų atsakų“, – sakė Christine Lagarde.

    Kodėl pasaulis tapo mažiau prognozuojamas

    Nors priemonių rinkinys, pasak Lagarde, paprastėja, rizikos ir sukrėtimai vis dažniau ateina iš pasiūlos pusės. Tai reiškia, kad kainas aukštyn gali stumti geopolitika, prekybos ribojimai, energijos kainų šuoliai ar tiekimo grandinių sutrikimai, o ne vien vidaus paklausos perteklius.

    Lagarde pateikė pavyzdžių, kai rinkos elgesys nebeatitinka klasikinių modelių prognozių, o geopolitiniai įvykiai gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Tokiose sąlygose centriniam bankui sunkiau įvertinti, ar kainų spaudimas bus laikinas, ar užsitęs, todėl sprendimai neišvengiamai labiau priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ką reiškia pažadų atsisakymas

    Dar viena aiški Sintra nuskambėjusi nuostata yra atsargesnė komunikacija rinkoms. Lagarde leido suprasti, kad išankstiniai pažadai dėl būsimos palūkanų trajektorijos nebėra prioritetas, nes jie gali klaidinti, kai ekonominė aplinka keičiasi itin greitai.

    Vietoje to ECB labiau akcentuoja sprendimų priėmimo logiką: infliacijos perspektyvą, bazinės infliacijos dinamiką ir tai, kaip greitai bei stipriai pinigų politika persiduoda į realią ekonomiką. Tokia kryptis siunčia signalą, kad tolesni palūkanų sprendimai bus labiau sąlyginiai, o pagrindiniu orientyru taps duomenys, o ne iš anksto nubrėžtas planas.

  • TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir atakoms, kurios sukeltų rimtų sutrikimų pasaulio finansų sistemai. Anot jos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažangios kibernetinės galimybės patenka į piktavalių rankas.

    Pastaraisiais mėnesiais finansų priežiūros institucijos aktyviau vertina vadinamųjų „frontier“ tipo modelių keliamas grėsmes, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu. Kai kurie naujausi modeliai geba greitai analizuoti sudėtingas sistemas, ieškoti pažeidžiamumų ir automatizuoti atakų scenarijus, todėl rizika bankams, mokėjimų infrastruktūrai ir rinkų stabilumui didėja.

    „Suprantame, kad tai tik pradžia, tokių modelių bus ir daugiau“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė pabrėžė, kad DI gali tapti ir galingu gynybos įrankiu: tas pats gebėjimas aptikti spragas „greičiu ir mastu, kuris anksčiau buvo neįsivaizduojamas“, gali padėti jas užlopyti ir sustiprinti finansinių institucijų atsparumą. Vis dėlto ji akcentavo, kad dvigubos paskirties technologijos reiškia, jog saugumo standartai turi vytis inovacijų tempą, o ne atsilikti.

    Georgieva ragino valstybes turėti „visus kibernetinio saugumo elementus“, įskaitant prevenciją, incidentų valdymą ir atsigavimą po atakų. Jos teigimu, būtina glaudesnė tarptautinė koordinacija, nes finansų sistema yra tarpusavyje susieta: rimta spraga vienoje grandyje gali tapti įėjimo tašku platesniems sutrikimams.

    „Neturime pasaulinės kibernetinio saugumo organizacijos, o dabartinėje geopolitinėje aplinkoje sunku įsivaizduoti, kad ją sukursime“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė taip pat išskyrė nelygybės aspektą: išsivysčiusios ekonomikos paprastai turi daugiau resursų moderniems saugumo sprendimams, o besivystančios šalys dažnai tampa lengvesniu taikiniu. Pasak jos, be pagalbos ir žinių perdavimo silpnesnės vietos bus išnaudojamos, o pasekmės gali persimesti per tarptautinius mokėjimus, bankų korespondentines grandines ir investuotojų pasitikėjimą.

    Atskira rizikos kryptis – galimas DI „burbulo“ sprogimas finansų rinkose. Georgieva teigė, kad tikimybė nėra didelė, tačiau poveikis galėtų būti itin reikšmingas: staigus investicijų sumažėjimas, vertinimų korekcijos ir nuotaikų lūžis technologijų sektoriuje gali paveikti finansinį stabilumą, ypač jei rizika bus koncentruota keliuose dideliuose rinkos dalyviuose.

    Kalbėdama Europoje Georgieva pristatė ir platesnį ekonominį foną: euro zonos perspektyvas silpnina geopolitiniai sukrėtimai, o rizikos kryptis išlieka nepalanki augimui ir palanki infliacijos spaudimui. TVF vertinimu, politiniai sprendimai turės vienu metu spręsti saugumo, energijos ir viešųjų finansų tvarumo klausimus, o kibernetinio atsparumo stiprinimas taps vis reikšmingesne viešųjų išlaidų eilute.

  • TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF ragina grįžti prie drausmės

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja euro zonos valstybes nebedidinti fiskalinės paramos, skirtos amortizuoti energetikos šoko poveikį. Fondo vertinimu, vietoj to reikėtų gerinti biudžetų balansus ir nuosekliai mažinti deficitą.

    TVF teigia, kad tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas gali pakenkti pačios sistemos patikimumui ir paspartinti skolos augimą. Tai ypač jautru šalims, kurių skolos lygis ir taip yra didelis.

    „Tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas rizikuoja pakirsti sistemos patikimumą ir nukreipti skolą dar aukštesne trajektorija“, – rašoma TVF metiniame euro zonos ekonomikos vertinime.

    Energetikos šokas ir brangstantis skolinimasis

    Pastaraisiais metais Europos valstybės plačiai rėmė gyventojus ir verslą, kai energijos kainas kėlė geopolitinė įtampa ir pasiūlos sutrikimai. TVF pabrėžia, kad tokia praktika sukūrė lūkestį, jog kiekvieno naujo sukrėtimo atveju bus plečiamos kompensacijos.

    Tuo pat metu ekonominiai signalai tampa mažiau palankūs: infliacija išlieka padidėjusi, o augimas lėtėja. TVF atkreipia dėmesį, kad euro zonoje griežtesnė pinigų politika reiškia ir didesnę skolos aptarnavimo kainą, todėl fiskalinė erdvė siaurėja.

    „Sukrėtimas po sukrėtimo paskatino fiskalinius sprendimus ginti vartotojus ir verslą, o tai, deja, sukūrė lūkestį, kad atsiradus sukrėtimui parama bus pratęsiama“, – žurnalistams sakė TVF vadovė Kristalina Georgieva.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame sukrėtimai dažnesni, todėl turime labai atsargiai naudoti ribotus viešuosius išteklius, suprasdami, kad tai tikrai nebus paskutinis kartas“, – pridūrė ji.

    Daugiausia skolų turinčioms šalims – papildomas spaudimas

    Dalies valstybių, ypač labiau įsiskolinusių, spaudimas didinti lankstumą dėl energetikos išlaidų išlieka. TVF išskiria, kad būtent šioms šalims būtinas didesnis konsolidacijos tempas, kad būtų sumažinta rizika rinkoms ir ateities biudžetams.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad lankstumas gali būti suteikiamas tik esamoje sistemoje, nepaneigiant bendrų fiskalinių rėmų. TVF tokį požiūrį įvertino palankiai, pabrėždamas, kad svarbiausia ne taisyklių plėtimas, o jų patikimas taikymas.

    Fondas rekomenduoja vidutiniu laikotarpiu siekti struktūrinio fiskalinio koregavimo: perskirstyti išlaidas, didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir imtis struktūrinių reformų. Tarp minimų krypčių yra socialinių įsipareigojimų peržiūra, taip pat augimą skatinančios reformos, kurios didintų pajamas ne keliant trumpalaikę naštą ekonomikai.

  • ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gynė sprendimą padidinti palūkanų normas ir teigė, kad jis pagrįstas trimis skirtingais ekonomikos raidos scenarijais. ECB palūkanas pakėlė 0,25 proc. punkto pirmą kartą per trejus metus, pabrėždamas išaugusias infliacijos rizikas.

    Sprendimą lėmė naujas energijos kainų šokas, siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje. Dėl epizodinių ribojimų ir neapibrėžtumo naftos bei dujų kainos pašoko, o tai ypač jautriai smogė Europos importuotojams.

    Gegužę euro zonoje metinė infliacija pasiekė 3,2 proc., o energetikos komponentas, ECB vertinimu, išsiskyrė sparčiu brangimu. Tuo pat metu ekonomikos augimas silpo: Europos Sąjungos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį, remiantis tuo metu skelbtais duomenimis, traukėsi 0,2 proc., todėl vis dažniau skambėjo perspėjimai dėl stagfliacijos rizikos.

    Trys scenarijai ir palūkanų kelias

    Christine Lagarde akcentavo, kad ECB nėra iš anksto nusistatęs vienos palūkanų normų trajektorijos. Pasak jos, sprendimai bus priimami vertinant naujausius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką bei tai, kaip pinigų politika persiduoda į ekonomiką.

    „Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvos vertinimu ir ją supančiomis rizikomis, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB pristatė tris trumpalaikius 2026 metų birželio scenarijus: švelnų, nepalankų ir sunkų. Švelniame variante daroma prielaida, kad energijos kainos greičiau normalizuosis, infliacija sparčiau lėtės ir 2027–2028 metais galėtų kristi žemiau 2 proc. tikslo, o bendrasis vidaus produktas atsigautų anksčiau.

    Nepalankus scenarijus numato užsitęsusį energijos brangimą, didesnį neapibrėžtumą ir stipresnį antrinių efektų poveikį kainoms. Sunkusis scenarijus apima ryškesnį ir ilgiau trunkantį energijos kainų šoką, dėl kurio augimas būtų silpnesnis ir atsigavimas nusikeltų.

    Kritika: brangiau skolintis, sunkiau investuoti

    ECB argumentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka kainų stabilumas, nes užsitęsusi didesnė infliacija apsunkina tiek gyventojų, tiek verslo sprendimus. Lagarde pabrėžė, kad praradus infliacijos kontrolę ją sugrąžinti į tikslinį lygį tampa gerokai sudėtingiau.

    „Jei infliacijai leidžiama ištrūkti iš kontrolės, sugrąžinti ją į kainų stabilumo lygį tampa daug sunkiau“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto sprendimas sulaukė kritikos: oponentai tvirtina, kad palūkanų kėlimas tiesiogiai energijos kainų nenumažins, o brangesnis skolinimasis gali pristabdyti investicijas, ypač švarios energetikos srityje. Briuselyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Positive Money Europe atstovas Calvinas Vella teigė, kad dėl didesnių palūkanų brangsta energetikos transformacijai reikalingas finansavimas, o tai gali silpninti konkurencingumą ir didinti socialinę įtampą.

    Lagarde savo ruožtu akcentavo, kad ilgalaikį atsparumą kainų šokams stiprina struktūrinės reformos ir spartesnė energetikos transformacija, mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro. ECB požiūriu, investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik klimato, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

  • Ar Europoje vėl brangs skolinimasis? Energijos kainų šuolis ir stagfliacijos rizika spaudžia ECB

    Energijos kainų brangimas Europoje, paaštrėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose, vėl kelia klausimą, ar infliacija euro zonoje iš tiesų tvariai grįžta prie 2 proc. tikslo. Rinkos dalyviai vis dažniau vertina scenarijų, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų mažinimą gali atidėti, o kraštutiniu atveju svarstyti ir griežtesnę poziciją.

    Pagrindinis rizikos taškas – galimi tiekimo trikdžiai viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų srautų. Net ir be faktinių sutrikimų, vien geopolitinė rizika paprastai išaugina žaliavų kainų priedą, kuris greitai atsispindi degalų, šildymo ir elektros sąskaitose.

    Kaip energija vėl kursto infliaciją

    Energijos kainų šokas euro zonoje dažniausiai veikia per kaštų kanalą: brangsta gamyba pramonėje, logistika, paslaugos, o vėliau tai persiduoda vartotojų kainoms. Dėl to, net jei ankstesniais mėnesiais matėsi dezinflacijos ženklų, bendras kainų augimas gali vėl paspartėti.

    ECB dilema ta, kad energijos brangimas ypač greitai išpučia bendrą infliaciją, o jei brangimas užsitęsia, ima kilti ir bazinės infliacijos rizikos. Tokiu atveju bankui sunkiau pagrįsti palūkanų mažinimą, nes tikslas – sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. – tolsta.

    ECB sprendimus gali stabdyti lūkesčiai

    Monetarinėje politikoje kritiškai svarbu, ar visuomenė ir verslas didesnes energijos kainas vertina kaip laikiną šoką, ar kaip naują normą. Jei įsitikinama, kad brangimas ilgalaikis, tai dažnai virsta antriniais efektais: darbuotojai prašo didesnių atlyginimų, įmonės drąsiau kelia kainas, o infliacijos lūkesčiai įsitvirtina.

    Tokiu scenarijumi ECB tenka rinktis tarp dviejų blogybių: per anksti atlaisvinta politika rizikuoja įtvirtinti kainų spaudimą, o griežtesnės palūkanos gali dar labiau slopinti jau ir taip trapų augimą. Dėl to bankas paprastai siunčia signalą, kad vertins duomenis ir energetikos šoko pobūdį, o sprendimai gali būti lėtesni, nei tikėjosi rinkos.

    Stagfliacija – rizikos scenarijus

    Ekonomistai vis dažniau primena stagfliacijos riziką, kai aukštesnė infliacija sutampa su silpnu augimu. Europai tai ypač jautru, nes energija yra reikšminga sąnaudų dalis, o dalis pramonės tebėra prisitaikymo prie brangesnių išteklių fazėje.

    Jei energijos kainų šuolis užsitęstų, namų ūkių perkamoji galia mažėtų, o verslui augtų sąnaudos, todėl investicijos ir vartojimas silpnėtų. Toks fonas didintų spaudimą ECB išlaikyti palūkanas aukštesnes ilgiau, net jei ekonomikos aktyvumas aiškiai lėtėja.

    Artimiausiais mėnesiais svarbiausiais indikatoriais taps energetikos kainų dinamika, infliacijos lūkesčiai ir darbo rinkos signalai. Nuo to priklausys, ar ECB galės grįžti prie nuosaikesnio palūkanų mažinimo kelio, ar Europos ekonomikai teks ilgiau gyventi su brangesniu skolinimusi.

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.