CP v2

Tag: Europos Audito Rūmai

  • Auditoriai perspėja: ES iki 2030-ųjų gali nepasiekti jūrų apsaugos tikslų – kur stringa pažadai

    Auditoriai perspėja: ES iki 2030-ųjų gali nepasiekti jūrų apsaugos tikslų – kur stringa pažadai

    Dideli tikslai, menka reali apsauga

    Europos Sąjunga, auditoriams vertinant pažangą, rizikuoja nepasiekti iki 2030 metų numatytų jūrų biologinės įvairovės apsaugos tikslų. Europos Audito Rūmai įspėja, kad dalis jūrų saugomų teritorijų šiandien labiau egzistuoja dokumentuose nei realioje praktikoje.

    Šiuo metu maždaug 14 proc. ES vandenų yra priskirta jūrų saugomoms teritorijoms, tačiau griežtai saugomų zonų dalis nesiekia 1 proc. Auditoriai pabrėžia, kad toks skirtumas rodo atotrūkį tarp deklaruojamų ambicijų ir faktinio poveikio ekosistemoms.

    „ES padarė tam tikrą pažangą skirdama jūrų saugomas teritorijas, tačiau tikrasis iššūkis yra paversti statusą realia apsauga“, – sakė už auditą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Iliana Ivanova.

    Kodėl statuso neužtenka?

    ES tikslas iki 2030 metų yra apsaugoti 30 proc. jūrų teritorijų, o 10 proc. jų taikyti griežtą apsaugą. Auditoriai teigia, kad vien teritorijų tinklo plėtimas nebus veiksmingas, jei neatsiras aiškesnių ribojimų veikloms, kurios kenkia dugnui ir buveinėms.

    Kaip viena didžiausių problemų įvardijamos žvejybos praktikos, kurios gali ardyti jūrų dugną ir silpninti ekosistemų atsparumą. Dėl to, auditorių vertinimu, saugomose teritorijose dažnai pritrūksta realiai veikiančių žvejybos ribojimų.

    Trūksta žmonių, lėšų ir bendrų taisyklių

    Audito išvadose taip pat akcentuojamas struktūrinis įgyvendinimo trūkumas: stinga darbuotojų, finansavimo, o administracinės procedūros užsitęsia. Net kai žalinga ar neteisėta veikla nustatoma, institucijoms ne visada pakanka resursų ar teisinių galių ją sustabdyti.

    Finansavimas, pasak auditorių, yra fragmentuotas: jūrų saugomų teritorijų priežiūra remiasi nacionaliniais biudžetais ir skirtingomis ES finansavimo priemonėmis. Dėl to sunkiau užtikrinti nuoseklius ilgalaikius planus ir stabilų priežiūros pajėgumą.

    „Politines ambicijas paversti apčiuopiamais rezultatais jūrų ekosistemoms reikės greitesnių veiksmų, taikomų apsaugos priemonių ir darnesnio tinklo visose ES jūrose“, – teigė Iliana Ivanova.

    Vietos bendruomenės ir tarpvalstybiniai interesai

    Griežtesni ribojimai gali kelti politinių ginčų, nes poveikį pajustų pakrančių bendruomenės ir žvejybos sektorius. Auditoriai pažymi, kad priemonės, paliečiančios kelių valstybių laivynus, dažnai įstringa derybose, o sprendimų priėmimas gali trukti metus.

    Kaip pavyzdžiai minimos šalys, kuriose pažanga siejama su bendruomenių įtraukimu ir konkrečiais draudimais, tačiau kitur kliūtimi tampa duomenų spragos ar teisiniai procesai. Audito žinutė aiški: norint pasiekti 2030 metų tikslus, reikės ne tik naujų žemėlapiuose pažymėtų zonų, bet ir vieningesnių, įgyvendinamų taisyklių bei realios kontrolės.

    „Kai priemonės įgyvendinamos nuosekliai ir pakankamu mastu, gamta atsigauna. Tačiau atsigavimas visos Europos mastu vis dar nevyksta, o dar vieno dešimtmečio su ambicingais tikslais ir silpnu įgyvendinimu negalime sau leisti“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Seas At Risk vadovė Monica Verbeek.

  • ES auditorių verdiktas: beveik 50 mlrd. eurų viešojo administravimo reformoms, o pokytis menkas

    Europos Sąjungoje viešojo administravimo reformoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirta beveik 50 mlrd. eurų, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nedaug. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai, įvertinę, kaip valstybės narės planavo ir įgyvendino administracinius pokyčius po pandemijos.

    Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis reformų buvo orientuotos į greitai įgyvendinamas priemones, ypač skaitmeninimą, tačiau rečiau imtasi gilesnių, struktūrinių pertvarkų. Tokios pertvarkos paprastai apima viešųjų paslaugų valdymą, įstaigų efektyvumą, žmogiškųjų išteklių politiką ar viešųjų pirkimų praktiką.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, Europos Komisijos 2019 ir 2020 metais valstybėms teiktos rekomendacijos dėl viešojo administravimo nebuvo pilnai įtrauktos nė vienu atveju. Daugiau nei trečdalis rekomendacijų įgyvendintos didžiąja dalimi, tačiau daugiau nei pusė tik iš dalies, o kai kurios apskritai liko nuošalyje.

    Vertinant konkrečias priemones, auditoriai nurodė, kad reikšmingą poveikį pademonstravo 36 proc. tikrintų veiksmų. Likusiais atvejais fiksuotas ribotas efektas arba trūko įrodymų, kad planuoti rezultatai pasiekti, todėl bendras reformų vaizdas, auditorių teigimu, išlieka nevienareikšmis.

    Didelė problema, pasak auditorių, yra matavimo stoka: rezultatų rodikliai nustatyti tik 43 proc. tikrintų priemonių. Nesant aiškių rodiklių, tampa sudėtinga patikimai pasakyti, ar reformos realiai sutrumpino procedūras, sumažino administracinę naštą ir kaštus, ar pagerino paslaugų kokybę gyventojams ir verslui.

    „Lėšas buvo galima panaudoti labiau apgalvotai, kad viešasis administravimas valstybėse narėse sustiprėtų. Didžiąja dalimi buvo praleista proga spręsti seniai besitęsiančias struktūrines problemas“, – sakė Europos Audito Rūmų narė Ivana Maletić.

    Europos Komisija, reaguodama į audito išvadas, pabrėžė, kad dalis vertinimo ribotumų kyla iš to, jog šiuo etapu dar nėra pakankamai įrodymų apie galutinius rezultatus, o ne iš to, kad rezultatų nėra. Komisijos teigimu, daug administracinių reformų yra struktūrinės ir joms reikia laiko, kad poveikis taptų išmatuojamas.

    Komisija taip pat priminė, jog reformos buvo įgyvendinamos itin sudėtingomis aplinkybėmis: Rusijos karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, aukšta infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimai lėmė vėlavimus ir korekcijas. Pagal taikomą teisinę sistemą valstybės narės galėjo keisti planus, jei objektyvios aplinkybės padarė kai kurias priemones neįgyvendinamas.

    Europos Audito Rūmai ragina būsimoje daugiametėje ES biudžeto perspektyvoje labiau akcentuoti tikrųjų rezultatų vertinimą. Auditoriai siūlo stiprinti reikalavimus rodikliams ir jų kokybei, kad būtų aiškiau, ar ES lėšos sukuria ilgalaikį viešojo administravimo efektyvumo šuolį, o ne tik pavienes, lengvai įgyvendinamas iniciatyvas.

  • ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    Auditoriai kelia aliarmą

    Europos Audito Rūmai naujausioje metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Europos Sąjungos skola artimiausiais metais gali sparčiai augti ir iki 2027 metų pasiekti 1 000 000 000 000 eurų. Pagrindinė priežastis – pandemijos laikotarpiu pradėtas ekonomikos gaivinimo paketas ir su juo susijęs skolinimasis.

    Auditoriai taip pat fiksuoja augantį ES biudžeto išlaidų klaidų lygį ir ragina derybose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos nebekartoti sprendimų, kurie, jų vertinimu, išaugino rizikas. Europos Komisija tvirtina, kad kontrolės mechanizmai veikia, o dalis rizikų suvaldoma korekcijomis.

    Klaidų lygis viršija ribą

    Auditorių skaičiavimu, 3,8 proc. praėjusių metų ES biudžeto išlaidų, neįskaitant gaivinimo fondo, neatitiko ES ar nacionalinių finansavimo taisyklių. Rodiklis didėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2 proc. ribą, kurią auditoriai laiko reikšminga.

    Šis rodiklis savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau rodo didesnę riziką, kad lėšos panaudotos netinkamai arba pažeidžiant procedūras. Auditoriai nurodė, kad atskirai kompetentingoms institucijoms perdavė ir įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos toliau tiria atsakingos tarnybos.

    Didžiausios rizikos sritys

    Didžiausias klaidų lygis, auditorių vertinimu, fiksuotas sanglaudos politikoje, susijusioje su užimtumu, ekonomikos augimu ir regionų plėtra, taip pat žemės ūkio ir aplinkos srityse. Būtent čia dažniausiai pasitaiko sudėtingų taisyklių taikymo klaidų, viešųjų pirkimų pažeidimų ar netinkamų išlaidų deklaravimo.

    Europos Komisija pateikė mažesnius įverčius kai kurioms programoms ir teigė, kad skirtingi vertinimo metodai neleidžia tiesiogiai lyginti skaičių. Vis dėlto auditoriai pažymėjo, kad Komisijos skaičiavimai, jų manymu, gali būti per optimistiniai.

    Skola ir brangstantis aptarnavimas

    Auditoriai skaičiuoja, kad neapmokėta ES skola praėjusiais metais šoktelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 738 900 000 000 eurų, o dėl tęsiamo skolinimosi ji gali priartėti prie 1 000 000 000 000 eurų. Didžiausia dalis siejama su „NextGenerationEU“ programa, kurios įsipareigojimai turi būti grąžinti 2028–2058 metų laikotarpiu.

    Papildomą spaudimą biudžetui kelia palūkanų sąnaudos, kurios, auditoriams vertinant, išlieka didesnės nei planuota programos pradžioje. Dėl to didėja rizika, kad ateities biudžetuose teks rinktis tarp didesnių įnašų iš valstybių narių, naujų nuosavų ES pajamų šaltinių arba išlaidų karpymo.

    Pamokos iš gaivinimo fondo

    Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į mechanizmą, kai lėšos mokamos pasiekus sutartus rodiklius ir tikslus, o ne kompensuojant realias išlaidas. Auditoriai nurodo atvejus, kai dalis išmokų buvo atlikta nepaisant to, kad kai kurios sąlygos, susijusios su rodikliais, viešaisiais pirkimais ar valstybės pagalbos reikalavimais, buvo įvykdytos nepakankamai tiksliai.

    „Ambicingiems biudžetams reikia ne mažiau ambicingų apsaugos priemonių“, – sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.

    Komisija savo pozicijoje teigia, kad rizika šiame modelyje esą mažesnė, nes išmokos priklauso nuo pasiekimų patikros, o nustačius neatitikimų galima sulaikyti dalį lėšų ar reikalauti korekcijų. Tačiau auditoriai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais įsipareigojimai buvo koreguojami jau po to, kai mokėjimai buvo inicijuoti, ir tam ne visada pakako įrodymų.

    Politinis spaudimas ir derybų fonas

    Įtampa dėl būsimo ES biudžeto didėja ir politiniu lygmeniu, nes dalis valstybių narių siekia mažesnio bendro biudžeto, argumentuodamos poreikiu konsoliduoti nacionalinius finansus. Kitos šalys ragina išlaikyti arba didinti finansavimą žemės ūkiui ir regionų politikai, akcentuodamos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą.

    Auditoriai įspėja, kad be papildomų pajamų šaltinių arba aiškesnės ilgalaikės skolos grąžinimo strategijos ES gali susidurti su situacija, kai ambicijos nesutampa su realiomis finansavimo galimybėmis. Tai reikštų arba didesnius nacionalinius įnašus, arba griežtesnius prioritetų pasirinkimus kitame finansiniame laikotarpyje.

  • Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai: planas atsilieka

    Praėjus ketveriems metams nuo Europos Sąjungos sprendimo sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, Europos Audito Rūmai (EAR) įspėja, kad energetinės nepriklausomybės tikslai įgyvendinami lėčiau, nei buvo žadėta. Auditoriai pabrėžia, jog didžiausios kliūtys yra ne tik geopolitika, bet ir labai konkretūs dalykai: elektros tinklų infrastruktūra, jungtys tarp valstybių ir finansavimas.

    Ataskaita vertina „REPowerEU“ kryptį, kurią Europos Komisija pristatė 2022 metais, siekdama mažinti priklausomybę nuo Maskvos energijos išteklių ir kartu paspartinti švarios energetikos plėtrą. EAR teigimu, pati kryptis iš esmės teisinga, tačiau įgyvendinimas stringa, o pažanga ne visada tiesiogiai susijusi su šiuo planu.

    „Mūsų vertinimu, mažesnį dujų vartojimą ir importą lėmė ir kiti veiksniai, nesusiję priežastiniu ryšiu su REPowerEU: švelnios žiemos, taip pat namų ūkių ir verslo vartojimo mažėjimas dėl aukštų kainų“, – teigiama EAR išvadose.

    Kiek sumažėjo rusiškų dujų

    Europos Komisija, reaguodama į auditorių kritiką, akcentuoja, kad rusiškų gamtinių dujų importas per keletą metų smuko labai ryškiai. Pasak Komisijos atstovo, importas nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais sumažėjo iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais, o rusiškų dujų dalis bendrame importe krito nuo 45 proc. iki 12 proc.

    Tačiau auditoriai ragina atsargiai vertinti, kiek šį pokytį nulėmė vien „REPowerEU“ priemonės. Jie primena, kad vartojimą ir importo apimtis smarkiai veikė kainų šuoliai, taupymo kampanijos, pramonės apimčių kritimas kai kuriose šakose ir palankesnės oro sąlygos.

    Silpnoji grandis – tinklai

    EAR ataskaitoje ryškiausiai išskiriama elektros perdavimo tinklų problema, ypač tarpvalstybinės jungtys, be kurių neįmanoma pilnai integruota Europos energijos rinka. Auditoriai pažymi, kad be tinklų modernizavimo ir pajėgumų didinimo atsinaujinančios energetikos plėtra gali susidurti su paradoksu: elektrą pagaminti bus galima, bet jos nepavyks efektyviai perkelti ten, kur tuo metu jos labiausiai reikia.

    Kita įvardijama rizika – pakeisti vieną priklausomybę kita. Atsitraukus nuo rusiškų iškastinių išteklių, bet nespėjant plėsti vietinės švarios gamybos ir tinklų, didėja priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų, technologijų ar komponentų, o energetinio saugumo klausimai neišnyksta.

    Finansavimo spraga ir neaiškūs planai

    Auditoriai taip pat nurodo, kad realus finansavimas atsilieka nuo reikalingo masto. Šalys narės, pasak EAR, yra įsipareigojusios apie 54,3 mlrd. eurų iš maždaug 300 mlrd. eurų papildomo finansavimo, numatyto per ES ekonomikos gaivinimo priemones, tai yra mažiau nei penktadalis sumos, kuri pradžioje buvo laikyta būtina tikslams pasiekti.

    EAR kritikuoja ir nacionalinių energetikos ir klimato planų turinį: juose, auditorių vertinimu, neretai trūksta konkrečių priemonių, aiškių terminų ar išmatuojamų tikslų, kurie parodytų, kaip „REPowerEU“ nuostatos virs realiais projektais. Komisija tuo metu tvirtina, kad finansavimas suvaidino svarbų vaidmenį spartinant prioritetų įgyvendinimą, tačiau pripažįstama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir gebėjimo investuoti.

    Pasak auditorių, artimiausiu metu didžiausia politinė kova vyks dėl elektros tinklų ateities: Europos Parlamentas ir Taryba sieks iki metų pabaigos susitarti dėl derybų krypties, kuri nulems, kiek greitai bus įmanoma paspartinti leidimų išdavimą, tinklų plėtrą ir jungčių statybas. Nuo šių sprendimų priklausys, ar energetinės nepriklausomybės tikslai taps infrastruktūros realybe, o ne tik strateginiais dokumentais.

  • DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad Europoje rastų tinkamas vietas nelegalioms cigarečių gamykloms ir taip sumažintų riziką būti sučiuptos. Apie tai perspėjo Europos Audito Rūmų atstovai, pristatydami naujausią vertinimą dėl neteisėtos tabako rinkos masto.

    Auditorių teigimu, anksčiau tokia veikla dažnianiau buvo telkiama Rytų Europoje, kur, nusikaltėlių akimis, lengviau pasislėpti. Tačiau DI leidžia greičiau identifikuoti nuošalias vietoves, kaimus ar atokius pramoninius objektus arčiau galutinių rinkų, taip trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant kriminalinės logistikos pažeidžiamumą.

    Metiniai nuostoliai siekia 13 mlrd.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, neteisėta tabako prekyba Europos Sąjungoje kasmet lemia mažiausiai 13 milijardų eurų prarastų biudžeto pajamų. Tai ne tik akcizų ir PVM netektys, bet ir smūgis sąžiningai veikiančioms įmonėms, kai rinkoje atsiranda pigesnė, mokesčių neapmokestinta produkcija.

    Auditoriai taip pat priminė, kad 2023 metais Europoje beveik viena iš dešimties surūkytų cigarečių buvo nelegaliai pagaminta arba įvežta kontrabanda. Toks mastas, jų vertinimu, tiesiogiai susijęs ir su organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, ir su spaudimu valstybių institucijoms.

    Silpnoji grandis – koordinacija ir duomenys

    Viena pagrindinių problemų, kurią išskiria auditoriai, yra koordinacijos ir žvalgybinės informacijos apsikeitimo spragos tarp ES agentūrų ir nacionalinių institucijų. Dėl to, pasak jų, sudėtinga ne tik laiku identifikuoti naujas gamybos vietas, bet ir įvertinti tikrąjį tinklų dydį, struktūrą bei ekonominį poveikį.

    „Būtinas geresnis žvalgybinės informacijos dalijimasis tarp visų susijusių veikėjų“, – sakė už Audito Rūmų ataskaitą atsakingas Petri Sarvamaa.

    Auditoriai akcentuoja, kad didesnį koordinavimo vaidmenį turėtų prisiimti Europos Komisija, o bendras atsakas turėtų apimti tokias institucijas kaip OLAF, Europol, Eurojust ir Europos prokuratūra. Vis dėlto Komisija daliai rekomendacijų pritarė, o dalyje sričių pabrėžė ribas, kiek gali apibrėžti kitų institucijų strateginius prioritetus.

    Akcizų politika juda lėčiau

    Ataskaitos pristatymas sutapo su lėtesnėmis ES diskusijomis dėl minimalių tabako ir alternatyvių nikotino produktų apmokestinimo lygių. Kai kurios šalys skeptiškai vertina vienodą požiūrį į skirtingus produktus, o politiniai ciklai valstybėse narėse taip pat veikia kompromisų paieškas.

    Auditoriai pabrėžia, kad neteisėta tabako rinka nėra vien fiskalinis klausimas. Ji siejama su visuomenės sveikata, bendrosios rinkos taisyklių vientisumu ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, todėl, jų vertinimu, ES rizikuoja pralaimėti kovą, jei reakcija bus fragmentuota.

    „Sąjunga negali sau leisti pralaimėti šios kovos“, – perspėjo Petri Sarvamaa.

    Konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama tabako produktų ar akcizų teisinė bazė, auditoriai nepateikė, pabrėždami, kad tai yra politinių sprendimų ir teisėkūros lygmens atsakomybė. Tačiau aiški kryptis, jų teigimu, yra stipresnė tarpžinybinė koordinacija, geresni duomenys ir greitesnė reakcija į kintančias nusikaltėlių taktikas, įskaitant DI naudojimą.