Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

Auditoriai: planas atsilieka

Praėjus ketveriems metams nuo Europos Sąjungos sprendimo sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, Europos Audito Rūmai (EAR) įspėja, kad energetinės nepriklausomybės tikslai įgyvendinami lėčiau, nei buvo žadėta. Auditoriai pabrėžia, jog didžiausios kliūtys yra ne tik geopolitika, bet ir labai konkretūs dalykai: elektros tinklų infrastruktūra, jungtys tarp valstybių ir finansavimas.

Ataskaita vertina „REPowerEU“ kryptį, kurią Europos Komisija pristatė 2022 metais, siekdama mažinti priklausomybę nuo Maskvos energijos išteklių ir kartu paspartinti švarios energetikos plėtrą. EAR teigimu, pati kryptis iš esmės teisinga, tačiau įgyvendinimas stringa, o pažanga ne visada tiesiogiai susijusi su šiuo planu.

„Mūsų vertinimu, mažesnį dujų vartojimą ir importą lėmė ir kiti veiksniai, nesusiję priežastiniu ryšiu su REPowerEU: švelnios žiemos, taip pat namų ūkių ir verslo vartojimo mažėjimas dėl aukštų kainų“, – teigiama EAR išvadose.

Kiek sumažėjo rusiškų dujų

Europos Komisija, reaguodama į auditorių kritiką, akcentuoja, kad rusiškų gamtinių dujų importas per keletą metų smuko labai ryškiai. Pasak Komisijos atstovo, importas nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais sumažėjo iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais, o rusiškų dujų dalis bendrame importe krito nuo 45 proc. iki 12 proc.

Tačiau auditoriai ragina atsargiai vertinti, kiek šį pokytį nulėmė vien „REPowerEU“ priemonės. Jie primena, kad vartojimą ir importo apimtis smarkiai veikė kainų šuoliai, taupymo kampanijos, pramonės apimčių kritimas kai kuriose šakose ir palankesnės oro sąlygos.

Silpnoji grandis – tinklai

EAR ataskaitoje ryškiausiai išskiriama elektros perdavimo tinklų problema, ypač tarpvalstybinės jungtys, be kurių neįmanoma pilnai integruota Europos energijos rinka. Auditoriai pažymi, kad be tinklų modernizavimo ir pajėgumų didinimo atsinaujinančios energetikos plėtra gali susidurti su paradoksu: elektrą pagaminti bus galima, bet jos nepavyks efektyviai perkelti ten, kur tuo metu jos labiausiai reikia.

Kita įvardijama rizika – pakeisti vieną priklausomybę kita. Atsitraukus nuo rusiškų iškastinių išteklių, bet nespėjant plėsti vietinės švarios gamybos ir tinklų, didėja priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų, technologijų ar komponentų, o energetinio saugumo klausimai neišnyksta.

Finansavimo spraga ir neaiškūs planai

Auditoriai taip pat nurodo, kad realus finansavimas atsilieka nuo reikalingo masto. Šalys narės, pasak EAR, yra įsipareigojusios apie 54,3 mlrd. eurų iš maždaug 300 mlrd. eurų papildomo finansavimo, numatyto per ES ekonomikos gaivinimo priemones, tai yra mažiau nei penktadalis sumos, kuri pradžioje buvo laikyta būtina tikslams pasiekti.

EAR kritikuoja ir nacionalinių energetikos ir klimato planų turinį: juose, auditorių vertinimu, neretai trūksta konkrečių priemonių, aiškių terminų ar išmatuojamų tikslų, kurie parodytų, kaip „REPowerEU“ nuostatos virs realiais projektais. Komisija tuo metu tvirtina, kad finansavimas suvaidino svarbų vaidmenį spartinant prioritetų įgyvendinimą, tačiau pripažįstama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir gebėjimo investuoti.

Pasak auditorių, artimiausiu metu didžiausia politinė kova vyks dėl elektros tinklų ateities: Europos Parlamentas ir Taryba sieks iki metų pabaigos susitarti dėl derybų krypties, kuri nulems, kiek greitai bus įmanoma paspartinti leidimų išdavimą, tinklų plėtrą ir jungčių statybas. Nuo šių sprendimų priklausys, ar energetinės nepriklausomybės tikslai taps infrastruktūros realybe, o ne tik strateginiais dokumentais.