Europos Sąjungoje viešojo administravimo reformoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirta beveik 50 mlrd. eurų, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nedaug. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai, įvertinę, kaip valstybės narės planavo ir įgyvendino administracinius pokyčius po pandemijos.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis reformų buvo orientuotos į greitai įgyvendinamas priemones, ypač skaitmeninimą, tačiau rečiau imtasi gilesnių, struktūrinių pertvarkų. Tokios pertvarkos paprastai apima viešųjų paslaugų valdymą, įstaigų efektyvumą, žmogiškųjų išteklių politiką ar viešųjų pirkimų praktiką.
Europos Audito Rūmų vertinimu, Europos Komisijos 2019 ir 2020 metais valstybėms teiktos rekomendacijos dėl viešojo administravimo nebuvo pilnai įtrauktos nė vienu atveju. Daugiau nei trečdalis rekomendacijų įgyvendintos didžiąja dalimi, tačiau daugiau nei pusė tik iš dalies, o kai kurios apskritai liko nuošalyje.
Vertinant konkrečias priemones, auditoriai nurodė, kad reikšmingą poveikį pademonstravo 36 proc. tikrintų veiksmų. Likusiais atvejais fiksuotas ribotas efektas arba trūko įrodymų, kad planuoti rezultatai pasiekti, todėl bendras reformų vaizdas, auditorių teigimu, išlieka nevienareikšmis.
Didelė problema, pasak auditorių, yra matavimo stoka: rezultatų rodikliai nustatyti tik 43 proc. tikrintų priemonių. Nesant aiškių rodiklių, tampa sudėtinga patikimai pasakyti, ar reformos realiai sutrumpino procedūras, sumažino administracinę naštą ir kaštus, ar pagerino paslaugų kokybę gyventojams ir verslui.
„Lėšas buvo galima panaudoti labiau apgalvotai, kad viešasis administravimas valstybėse narėse sustiprėtų. Didžiąja dalimi buvo praleista proga spręsti seniai besitęsiančias struktūrines problemas“, – sakė Europos Audito Rūmų narė Ivana Maletić.
Europos Komisija, reaguodama į audito išvadas, pabrėžė, kad dalis vertinimo ribotumų kyla iš to, jog šiuo etapu dar nėra pakankamai įrodymų apie galutinius rezultatus, o ne iš to, kad rezultatų nėra. Komisijos teigimu, daug administracinių reformų yra struktūrinės ir joms reikia laiko, kad poveikis taptų išmatuojamas.
Komisija taip pat priminė, jog reformos buvo įgyvendinamos itin sudėtingomis aplinkybėmis: Rusijos karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, aukšta infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimai lėmė vėlavimus ir korekcijas. Pagal taikomą teisinę sistemą valstybės narės galėjo keisti planus, jei objektyvios aplinkybės padarė kai kurias priemones neįgyvendinamas.
Europos Audito Rūmai ragina būsimoje daugiametėje ES biudžeto perspektyvoje labiau akcentuoti tikrųjų rezultatų vertinimą. Auditoriai siūlo stiprinti reikalavimus rodikliams ir jų kokybei, kad būtų aiškiau, ar ES lėšos sukuria ilgalaikį viešojo administravimo efektyvumo šuolį, o ne tik pavienes, lengvai įgyvendinamas iniciatyvas.
Leave a Reply