Tag: Europos centrinis bankas

  • ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį paliko pagrindines euro zonos palūkanų normas nepakeistas ir toliau vertina, kiek atsinaujinęs energijos kainų šokas dėl karo Irano regione gali persiduoti infliacijai. Indėlių galimybės palūkanų norma išliko 2,25 proc., o ji laikoma svarbiausiu ECB orientyru.

    Taip pat nepakeistos ir kitos dvi pagrindinės normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos išlaikytos 2,40 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,65 proc. Šios trys palūkanos formuoja pinigų politikos sąlygas bankams ir galiausiai daro įtaką paskolų bei indėlių kainai gyventojams ir verslui.

    ECB pripažino, kad energijos kainų perspektyva išlieka itin nepastovi, o neapibrėžtumas – didelis. Bankas pabrėžė, jog stebės šoko intensyvumą ir trukmę bei galimus netiesioginius ir antrinio poveikio kanalus, kai brangesnė energija pradeda kelti platesnį kainų lygį.

    „Neapibrėžtumas išlieka didelis, o visas energijos kainų šoko poveikis infliacijai dar neatsiskleidė“, – sakoma ECB pranešime.

    Sprendimas priimtas po to, kai patvirtinta, jog euro zonoje metinė infliacija birželio mėnesį sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,2 proc. gegužę. Bazinė infliacija, iš kurios eliminuojami labiausiai svyruojantys energijos ir maisto komponentai, taip pat lėtėjo iki 2,4 proc., todėl ECB įgijo daugiau laiko įvertinti rizikas.

    Pauzė įvyko praėjus maždaug šešioms savaitėms po pirmojo palūkanų pakėlimo per beveik trejus metus. Tą kartą sprendimą skatino karinių veiksmų sukelti energijos kainų svyravimai ir užsitęsęs spaudimas kainoms, o ECB akcentavo, kad infliacija tvariai prie 2 proc. tikslo sugrįžtų tik vėliau, jei prireiktų papildomo griežtinimo.

    ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu vengė įsipareigoti aiškiam palūkanų keliui, pabrėždama sprendimų priklausomybę nuo duomenų. Rinkos dalyviams tai reiškia, kad rudenį, kai bus atnaujintos prognozės, diskusijos dėl dar vieno palūkanų didinimo išlieka realios.

    Didžiausia rizika – energijos brangimas, kuris gali atgaivinti infliacijos spaudimą antrąjį metų pusmetį. Ilgiau išsilaikančios aukštesnės naftos ir dujų kainos paprastai pirmiausia didina sąskaitas namų ūkiams, o vėliau gali persiduoti prekių ir paslaugų kainoms per transporto, gamybos bei logistikos kaštus.

    ECB sprendimas išsiskiria platesniame centrinių bankų kontekste. JAV Federalinio rezervo tikslinis palūkanų intervalas siekia 3,50–3,75 proc., Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanas laiko ties 3,75 proc., o Šveicarijos nacionalinis bankas bazinę normą išlaiko ties nuliu.

    Artimiausiomis dienomis sprendimus dėl palūkanų priims ir ECB svarbiausi partneriai – Federalinis rezervas bei Anglijos bankas. Kol kas finansų rinkose vyrauja lūkestis, kad abi institucijos artimiausiame posėdyje palūkanų nekeis, tačiau energijos kainų ir infliacijos dinamika gali greitai pakeisti prognozes.

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    Europos Sąjungoje bręsta sprendimas iš naujo atverti kriptoturto reguliavimą MiCA ir jau 2027 metais peržiūrėti taisykles taip, kad jos aiškiau apimtų už ES ribų veikiančius emitentus bei naujas technologijas. Apie tai kalba diskusijas sekantys ES diplomatai, o Europos Komisija iki rugsėjo 30 dienos renka suinteresuotųjų šalių pastabas.

    MiCA reglamentas ES įsigaliojo etapais ir tapo bendru rėmu kriptoturto paslaugų teikėjams bei daliai žetonų leidėjų, tačiau praktikoje daug klausimų kyla dėl tarptautinių struktūrų. Ypač sudėtinga situacija, kai tas pats kriptoturtas platinamas per kelias įmones skirtingose jurisdikcijose.

    Stabilios monetos atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausias spaudimas tenka stabiliosioms monetoms, kurių vertė paprastai susiejama su realaus pasaulio turtu, dažniausiai JAV doleriu. Kadangi jos veikia greta tradicinės bankininkystės, stabiliosioms monetoms taikomi ne visi bankų veiklos reikalavimai, o priežiūros spragos tampa matomos augant jų naudojimui.

    Rinkoje dominuoja JAV doleriu paremti sprendimai, todėl ES institucijoms kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad Europoje naudojamos stabiliosios monetos atitiktų vienodus rezervų, skaidrumo ir rizikos valdymo standartus, net jei emitentas įsikūręs už ES ribų. Ši tema įgavo politinį svorį ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo viešai remiamos kriptoturto darbotvarkės bei dėmesio stabiliosioms monetoms.

    Augantys srautai ir naujos rizikos

    Duomenų platformų skaičiavimai rodo, kad 2025 metais stabiliųjų monetų pervedimų apimtys šoktelėjo iki maždaug 28 000 000 000 000 eurų. Toks mastas priartina stabilias monetas prie sisteminės infrastruktūros, todėl ES reguliuotojai vis dažniau kalba apie būtinybę aiškiau apibrėžti atsakomybę ir priežiūros ribas.

    ES svarsto, ar dabartinė MiCA apimtis pakankamai gerai „pagauna“ situacijas, kai stabiliosios monetos naudojamos atsiskaitymams tarptautinėje prekyboje, skaitmeniniuose mokėjimuose ar kaip tarpinė priemonė tarp skirtingų kriptoturto paslaugų. Kartu akcentuojama vartotojų apsauga, rezervų kokybė ir likvidumas, taip pat operacinės rizikos valdymas.

    Žetonizacija ir naujos mokėjimų schemos

    Peržiūroje tikimasi aptarti ir žetonizaciją, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar net indėliai atvaizduojami blokų grandinės ar kitos paskirstyto registro technologijos pagrindu. Tokie sprendimai gali pasiūlyti greitesnį atsiskaitymą ir mažesnę sukčiavimo riziką, bet kartu kelia naujų klausimų dėl priežiūros, atsiskaitymo galutinumo ir technologinių standartų.

    Ši kryptis dera su Europos Centrinio Banko atnaujinta mokėjimų strategija, kurioje numatytos naujos infrastruktūros, skirtos prisitaikyti prie žetonizacijos ir kitų inovacijų. Todėl MiCA peržiūra gali tapti platesnio ES finansų rinkų modernizavimo dalimi, o ne vien reakcija į kriptoturto rinkos ciklus.

    Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau signalai iš ES institucijų rodo, kad peržiūra laikoma neišvengiama. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą dėl veiklos Europoje, o vartotojams ir investuotojams potencialiai griežtesnes taisykles toms kriptoturto formoms, kurios vis labiau konkuruoja su įprastais mokėjimais.

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.