CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Danija pirmoji užbaigė ES Ekonomikos gaivinimo planą: Europos Komisija patvirtino paskutinę išmoką

    Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, visiškai įgyvendinusia nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Komisija pranešė davusi žalią šviesą išmokėti penktą ir paskutinę lėšų dalį.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad šalis įvykdė visus plane numatytus tikslus. Danijos atvejis išsiskiria tuo, kad didelė priemonių dalis buvo nukreipta į transporto ir šildymo sektorių dekarbonizaciją.

    „Danija pasiekė savo tikslus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal planą Danija sumažino lengvatų ir registracijos mokesčių naštą nulinės emisijos automobiliams, o tai 2021–2025 metais apėmė apie 250 000 transporto priemonių. Taip pat buvo finansuotas šildymo sistemų keitimas: beveik 28 000 namų ūkių atsisakė naftos ar dujinių katilų ir perėjo prie šilumos siurblių arba prisijungė prie centralizuoto šildymo.

    Visiškas plano įgyvendinimas reiškia, kad Danija įvykdė visas suplanuotas reformas ir investicijas, susietas su mokėjimais. Bendrai Kopenhaga turėjo panaudoti 1,63 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir įgyvendinti 79 įsipareigojimus, o paskutinė išmoka sudaro apie 359 mln. eurų.

    Ekonomikos gaivinimo priemonė, sukurta reaguojant į COVID-19 pandemiją, artėja prie užbaigimo: valstybės narės planuose numatytas priemones turi įgyvendinti iki rugpjūčio pabaigos, o prašymus dėl mokėjimų gali teikti iki rugsėjo pabaigos. Ši tvarka reiškia, kad likę mėnesiai taps kritiškai svarbūs šalims, kurios dar nėra pasiekusios esminių tarpinių rodiklių.

    Danijos planas buvo gerokai mažesnės apimties nei didžiausių paramos gavėjų, tokių kaip Italija ar Ispanija, o taip pat ir Lenkija. Vis dėlto įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo tempas rodo, kad sėkmę lemia ne vien suma, bet ir administracinis pasirengimas, aiškus projektų portfelis bei gebėjimas laiku pasiekti su reformomis susietus rodiklius.

    Bendra Ekonomikos gaivinimo priemonės suma siekia 577 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 217 mlrd. eurų – paskolos. Lėšas Europos Komisija pritraukia tarptautinėse kapitalo rinkose, o Europos Sąjunga šį skolintą finansavimą planuoja pradėti grąžinti nuo 2028 metų.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.

  • Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija pirmadienį griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimus dėl Europos technologijų reguliavimo ir galimų muitų. Įtampa išaugo tuo pat metu, kai Vašingtone pradėtos ES ir JAV pareigūnų derybos dėl skaitmeninės darbotvarkės.

    Į JAV iki trečiadienio išvykusi delegacija, kuriai vadovauja už ES skaitmeninę politiką atsakingas pareigūnas Roberto Viola, su amerikiečiais aptaria galimą platesnį technologijų dialogą. Komisija šį etapą apibūdina kaip parengiamąsias konsultacijas dėl tolimesnių derybų formato ir turinio.

    Komisija: ES turi teisę reguliuoti

    Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę savo teritorijoje reguliuoti ekonominę veiklą. Pasak jo, tai apima ir skaitmenines paslaugas, mokesčius bei taisykles, taikomas platformoms ir technologijų bendrovėms.

    „Mūsų pozicija labai aiški: Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę reguliuoti bet kokią ekonominę veiklą savo teritorijoje“, – sakė Thomas Regnier.

    Komisija taip pat perspėjo, kad JAV nusprendus imtis vienašalių priemonių, kurios nukreiptos prieš teisėtas Europos politikos priemones, atsakas būtų greitas ir ryžtingas. Briuselis tokią laikyseną sieja su siekiu apginti teisėkūros savarankiškumą ir vieningą bendrosios rinkos veikimą.

    Muitų grasinimai ir kritika dėl „protekcionizmo“

    Nauja įtampos banga kilo po to, kai Donaldas Trumpas viešai pagrasino muitais ES šalims, kurios taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius JAV technologijų bendrovėms. JAV Valstybės departamentas tuo pat metu sukritikavo naujausias Europos iniciatyvas, skirtas stiprinti technologinį savarankiškumą, teigdamas, kad jos gali būti vertinamos kaip protekcionistinės.

    Vašingtonas akcentuoja, kad skaitmeninės prekybos kliūtys, įskaitant netarifines priemones, gali kenkti partnerystei. JAV pareigūnai taip pat ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui dėl DI ir puslaidininkių, o ne naujoms reguliavimo ir rinkos ribojimo priemonėms.

    Ką abi pusės aptaria Vašingtone?

    Pagal deryboms parengtus dokumentus, darbotvarkėje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, nepilnamečių apsaugą internete, ryšio infrastruktūrą, lustus ir skaitmeninę prekybą. Briuselis pabrėžia, kad pats pokalbio faktas rodo abiejų pusių norą išlaikyti kanalus atvirus, net jei nuomonės dėl reguliavimo skiriasi.

    Diskusijas papildo ir platesnis Europos siekis mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV technologijų sprendimų, kuri vis dažniau vertinama kaip strateginė rizika. Europos Komisija pastaruoju metu pristatė teisėkūros kryptį, kuri turėtų skatinti vietinių technologijų pajėgumus ir suteikti valdžios institucijoms daugiau įrankių jautriausiose viešojo sektoriaus srityse.

    Ši kryptis Vašingtone sutinkama nevienareikšmiškai, nes JAV technologijų bendrovės teigia, kad Europos taisyklės tampa per sudėtingos ir brangios įgyvendinti. Tuo pačiu Briuselis laikosi pozicijos, kad taisyklės reikalingos konkurencijai, vartotojų apsaugai ir atsparumui geopolitinėms rizikoms užtikrinti.

  • Ukrainos atstatymas – proga Lenkijos verslui? Po URC Gdanske MĮV vis dar prašo garantijų

    Gdanske surengta Ukrainos atstatymo konferencija Ukraine Recovery Conference (URC) tapo vienu svarbiausių šių metų regiono verslo ir politikos susitikimų. Dalyviai pabrėžė, kad renginys organizacine ir turinio prasme buvo ypač sėkmingas, o diskusijose daug dėmesio skirta ne tik ekonomikai, bet ir saugumui bei gynybai.

    URC formatas tradiciškai orientuotas į tarptautinių partnerių įsipareigojimus ir konkrečius projektus, tačiau šiemet išryškėjo ir kita tema: ar mažos ir vidutinės įmonės iš tiesų gali realiai įsitraukti į Ukrainos atstatymą. Nors viešai kalbama apie didžiules galimybes, dalis verslo atstovų vis dar vertina rizikas kaip per dideles.

    Kas po URC pasikeitė?

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos atstatymo darbai bus ne vien statybos projektai, bet ir logistikos, energetikos, skaitmenizacijos, infrastruktūros, pramonės bei gynybos pramonės grandinių atnaujinimas. Tai atveria nišas tiek didelėms korporacijoms, tiek specializuotiems rangovams ar technologijų tiekėjams.

    Polsko ir Ukrainos prekybos bendruomenės atstovai pabrėžė, kad URC turinio kokybė išsiskyrė įtrauktu saugumo ir gynybos komponentu, kuris tapo neatsiejamas nuo bet kokių investicinių planų. Taip pat išskirtas analitinis „think-tankų“ forumas, kuriame ekspertai lygino rizikų vertinimus ir siūlė praktinius sprendimus.

    „Dalyvavau URC Berlyne ir Romoje, ir turiu pripažinti, kad ši konferencija buvo geriausia visais atžvilgiais: tiek turiniu, tiek organizavimu“, – sakė Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Finansavimas auga, bet rizika išlieka

    Europos Komisija paskelbė apie naujus finansinius srautus Ukrainai, įskaitant paramą, susijusią su gynybiniais pajėgumais, pavyzdžiui, dronų gamyba ir technologijų plėtra. Verslui tai svarbus signalas, kad ES rems ne tik humanitarines ar socialines iniciatyvas, bet ir pramoninį pajėgumą bei tiekimo grandines.

    Vis dėlto savivaldai ir regioniniams projektams skirti instrumentai ne visur juda taip greitai, kaip tikėtasi. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis susitarimų dėl savivaldybių komponento vis dar buvo derinimo stadijoje, todėl projektų „vamzdynas“ regionuose gali vėluoti.

    Smulkus verslas laukia garantijų

    URC pasirengime dalyvavę rangovai ir paslaugų teikėjai pabrėžė, kad praktinių galimybių yra, tačiau MĮV labiausiai stabdo investicinė rizika. Jų vertinimu, proveržį lemtų aiškūs rizikos mažinimo mechanizmai: valstybinės ar ES garantijos, draudimas, finansinės priemonės, leidžiančios saugiau dirbti aukštos rizikos aplinkoje.

    Kita dalis verslo atstovų akcentuoja, kad smulkesnės įmonės dažnai geba greitai įgyvendinti projektus ir efektyviau valdyti biudžetus, tačiau be institucinės apsaugos investicijos tampa per jautrios saugumo, mokėjimų ir teisinio stabilumo neapibrėžtumui. Tai lemia, kad potencialas matomas, bet sprendimai atidedami.

    „Tikras lūžis mažoms ir vidutinėms įmonėms įvyks tada, kai plačiau atsiras riziką ribojantys mechanizmai, tokie kaip valstybinės ar ES garantijos“, – sakė BWS EXPO PLUS viceprezidentas Jakubas Czub.

    Kaip vienas iš praktinių žingsnių įvardyti ir Lenkijos vystymo banko Bank Gospodarstwa Krajowego susitarimai su Ukrainos finansų institucijomis. Skelbiama, kad bendradarbiavimas apims bendrus investicinius projektus, finansinių instrumentų vystymą ir paramą MĮV, kad į Ukrainos rinką galėtų žengti ne tik didieji žaidėjai.

    Tuo pat metu dalis projektų vis dažniau planuojami tarptautinių konsorciumų principu, kai kompetencijos sujungiamos tarp kelių šalių įmonių. Tokie modeliai leidžia paskirstyti riziką, lengviau pritraukti finansavimą ir sukurti patikimesnę tiekimo grandinę nuo inžinerijos iki technologijų diegimo.

  • Nuo liepos 1 dienos ES griežtina plieno importą: mažesnės kvotos ir 50 proc. muitas viršijus limitą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigalios atnaujintos plieno importo apsaugos taisyklės. Jose numatytos mažesnės importo kvotos, o viršijus nustatytus limitus bus taikomas 50 proc. muitas.

    Šių pokyčių tikslas – sustiprinti ES vidaus rinkos apsaugą nuo plieno srautų iš trečiųjų šalių ir sumažinti riziką, kad į Europą nukreiptas pigesnis plienas spaustų kainas bei mažintų vietos gamintojų konkurencingumą. Tačiau kartu įspėjama, kad poveikį gali pajusti ir Ukrainos metalurgijos sektorius.

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Pagal naują tvarką bendra metinė importo kvota mažinama iki 18,3 mln. tonų. Palyginti su ankstesniais nustatymais, tai reikšmingas sumažinimas, kuriuo siekiama griežčiau kontroliuoti į ES patenkantį plieno kiekį.

    Kartu didinamas ir finansinis barjeras tiems, kurie kvotas viršys: muitas už importą virš kvotos sieks 50 proc. Anksčiau tokio tipo priemonėse dažniau buvo taikomas mažesnis, 25 proc. tarifas, todėl naujas dydis rinkoje vertinamas kaip gerokai griežtesnis signalas.

    Kodėl tai aktualu Ukrainai

    Nors priemonių kryptis dažniausiai siejama su plieno srautų ribojimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, Ukrainos pramonė pabrėžia, kad ES yra svarbiausia jos eksporto rinka. Dėl to net ir netiesioginiai ribojimai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtis bei investicijas.

    Europos Komisijos siūlymu Ukrainai numatyta be muito įvežama kvota – 713 000 tonų per metus. Toks dydis Ukrainos gamintojų vertinamas kaip ribotas, ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais eksportas į ES buvo gerokai didesnis.

    „ES yra vienintelė didelė Ukrainos metalurgijos eksporto rinka, todėl staigus kvotų sumažinimas gali smarkiai sumažinti gamybą“, – sakė Ukrainos metalurgijos sektoriaus atstovai, komentuodami galimas pasekmes.

    Politinis fonas ir ES pramonės argumentai

    Diskusijose dėl naujo mechanizmo dalyvavo ir valstybės narės, tarp jų – Lenkija, kuri ragino Ukrainą įtraukti į bendrą apsaugos priemonių taikymo apimtį. Ši pozicija argumentuota siekiu užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES rinkoje.

    ES pramonės atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės turi sumažinti staigių importo šuolių riziką ir padėti stabilizuoti rinką. Tuo pat metu Ukrainos pusė perspėja, kad per griežtas ribojimas gali turėti platesnių ekonominių ir socialinių pasekmių šaliai, kuri karo sąlygomis remiasi eksporto pajamomis.

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.