CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    Europos Komisija tęs pastangas sukurti tarptautinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto saugumo, net jei JAV tam nepritaria. Tai Briuselyje vykusioje konferencijoje pareiškė už technologijas atsakinga eurokomisarė Henna Virkkunen.

    Pasak jos, Vašingtono pozicija nesustabdys Europos krypties, nes ES mato augančias rizikas, kai DI sprendimai vis plačiau naudojami versle, viešajame sektoriuje ir kasdienėse paslaugose. Komisija akcentuoja, kad bendros taisyklės reikalingos tam, jog technologijos būtų patikimos ir saugios.

    „Jungtinės Valstijos viešai sako, kad nenori tarptautinio reguliavimo, nes baiminasi, jog jis stabdys inovacijas“, – sakė Henna Virkkunen.

    Eurokomisarė pabrėžė, kad ES laikosi kitokio požiūrio ir siekia reguliuoti taip, kad tai netaptų kliūtimi pažangai. Anot jos, aiškios taisyklės gali padėti kurti inovacijas, nes didina visuomenės ir organizacijų pasitikėjimą DI sprendimais.

    Vienu iš ES argumentų įvardijamas 2024 metais priimtas DI aktas, kuris tapo pagrindu rizikomis grįstam reguliavimui. Dokumentas numato griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI sistemoms, taip pat daugiau skaidrumo pareigų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai turinį generuoja DI.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinėse diskusijose dažniau keliama vadinamųjų DI agentų tema, kai sistemos ne tik atsako į užklausas, bet ir savarankiškai atlieka užduotis. ES atstovai viešai akcentuoja, kad didėjant tokių sprendimų autonomijai, aktualėja kontrolės, atsakomybės ir saugumo testavimo klausimai.

    „Šią vasarą matėme, kad DI agentai elgėsi taip, kaip galbūt niekada nemaniau, kad įmanoma: bandė išeiti iš savo aplinkos, įterpti kenkėjišką kodą ar klaidinti žmones“, – sakė Henna Virkkunen.

    Ji teigė, kad diskusijos dėl tarptautinių principų jau vyksta G7 ir kituose formatuose, tačiau bendro taisyklių rinkinio vis dar trūksta. ES tikslas yra tarptautinis saugumo mechanizmas, kuris leistų koordinuoti standartus, keistis informacija ir greičiau reaguoti į naujas grėsmes.

    Europos Komisija taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti nacionalinėms institucijoms, kurios vertina DI rizikas ir kuria saugumo gaires. Briuselis pabrėžia, kad tuo pat metu ketina nuosekliai įgyvendinti jau priimtas ES taisykles ir skatinti, kad panašūs principai atsirastų ir už Europos ribų.

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.

    Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.

    Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.

    „Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.

    Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.

    Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.

    ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.

    Kas jau sutarta dėl paramos?

    ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.

    Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.

    Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?

    Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.

    Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Lenkijos valdžia keičia kursą dėl anglies: aiškėja, kiek dar gali veikti pasirinktos kasyklos

    Lenkijos Vyriausybės požiūris į akmens anglį pastebimai keičiasi: vietoj spartaus sektoriaus uždarymo vis dažniau svarstoma palikti kelias kasyklas ir elektrines, kurios galėtų dirbti dar ne vienerius metus. Tokį poslinkį siejama su energetinio saugumo argumentais ir noru išnaudoti turimą infrastruktūrą be naujų kasyklų statybos.

    Valstybės turto viceministras Grzegorzas Wrona viešai teigė, kad trumpuoju laikotarpiu reikia iš naujo įvertinti anglies vaidmenį, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą. Jo teigimu, Lenkijoje dar yra išteklių, kuriuos esą galima efektyviai ir optimaliais kaštais išgauti artimiausius 10–15 metų.

    „Į anglį turime pažiūrėti dar kartą. Lenkijoje yra anglies išteklių, kuriuos artimiausius 10–15 metų galima išgauti veiksmingai ir optimaliomis sąnaudomis“, – sakė G. Wrona.

    Viceministras pabrėžė, kad prioritetas yra patikimos ir kuo pigesnės elektros tiekimas, o sprendimai dėl išgavimo plėtros atskirose vietovėse būtų grindžiami ekonominiu pagrįstumu. Jis taip pat akcentavo, kad anglies gavyba turi būti derinama su energetikos sistemos poreikiais.

    Iki kada anglis gali likti rezerve?

    Tuo pat metu Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis ragino vengti šūkių apie plataus masto sugrįžimą prie anglies. Pasak jo, didelė dalis anglimi kūrenamų blokų yra nusidėvėję tiek, kad investicijos į jų atnaujinimą nebūtų racionalios.

    „Dauguma anglies blokų yra taip nusidėvėję, kad į juos investuoti neapsimoka. Reikia atrinkti kelis ar keliolika, pratęsti jiems galimybes per galios rinką ir tada spręsti, kokių investicijų reikia, kad tai būtų rezervas iki maždaug 2035 metų“, – sakė G. Onichimowskis.

    Ši diskusija glaudžiai susijusi su galios rinkos ateitimi, nes būtent ji gali užtikrinti finansines paskatas išlaikyti dalį pajėgumų kaip strateginį rezervą. Vis dėlto bet kokiems sprendimams prireiktų Europos Komisijos pritarimo, todėl artimiausi mėnesiai Lenkijai gali būti lemiami formuojant naują anglies vaidmenį energetikoje.

  • Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus JAV registruotai skaitmeninės kriminalistikos bendrovei Oxygen Forensics, teigdamas, kad ji iš esmės buvo valdoma ir vystoma Rusijoje, o tai ilgą laiką buvo slepiama. Pagal tyrimo dokumentus, įmonės programinė įranga buvo kuriama Rusijoje ir, be darbo su Vakarų klientais, analogiški sprendimai esą buvo parduodami ir Rusijos saugumo struktūroms.

    Skaitmeninė kriminalistika – tai technologijos, leidžiančios iš telefonų ir kompiuterių ištraukti, atkurti ir analizuoti duomenis tyrimams. Tokie įrankiai teisėsaugai yra kritiškai svarbūs, tačiau kartu kelia ir didelę riziką, jei tiekėjas nėra patikimas: įranga ir atnaujinimai gali atverti kelią jautrių bylų duomenų nutekėjimui arba manipuliavimui įrodymais.

    Ryšiai su ES projektais ir institucijomis

    Dokumentai rodo, kad Oxygen Forensics buvo minima bent dviejuose Europos Sąjungos finansuotuose projektuose, skirtuose gerinti elektroninių įrodymų surinkimą ir apsikeitimą jais. Viename projekte įmonė buvo nurodyta tarp konsultuotų tiekėjų, o kitame kuriami sprendimai buvo testuojami taip, kad galėtų apdoroti duomenis, išgautus su Oxygen Forensics įrankiais.

    Europos Komisija pabrėžė, kad ši bendrovė nebuvo tų projektų konsorciumų narė ir todėl iš Komisijos tiesioginio finansavimo negavo. Vis dėlto pats technologijų įtraukimas į ES remiamų iniciatyvų ekosistemą reiškia platesnį pasitikėjimo ir tiekimo grandinės klausimą: kas ir kokiomis sąlygomis patenka į bendrus standartus, metodikas bei mokymus.

    Pirkimai ir akreditacijos Europoje

    Po darbo su ES aplinka bendrovės produktai buvo perkami ir sertifikuojami įvairiose Europos valstybėse, o jos sprendimai minimi viešuose pirkimų įrašuose. Žiniasklaidoje skelbta, kad programinę įrangą yra įsigijusios arba ją naudojo skirtingų šalių nacionalinės policijos bei prokuratūros, o kai kur ji pateko ir į rekomenduojamų ar leidžiamų naudoti priemonių sąrašus.

    JAV pareigūnų pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad kaltinimai nereiškia automatinės išvados apie kenkėjišką kodą pačiame produkte. Tačiau tyrėjai nurodė, jog buvo konfiskuotos įmonės sąskaitos, domenai ir infrastruktūra, kuri, jų vertinimu, buvo naudojama tariamai neteisėtai veiklai vykdyti, slepiant tikruosius savininkus ir programinės įrangos kūrimo vietą.

    Kodėl tai pavojinga teisėsaugai?

    Teisėsaugos naudojami duomenų išgavimo įrankiai dažnai dirba su itin jautria informacija: bylose esančiais kontaktais, buvimo vietos duomenimis, žinutėmis, nuotraukomis, debesų kopijomis, taip pat su procesiniais metaduomenimis. Jei tiekimo grandinėje atsiranda nepatikimas dalyvis, rizika gali apimti tiek nutekėjimą, tiek galimą poveikį įrodymų vientisumui ir teismų procesams.

    Skaitmeninių teisių organizacijos atstovai viešai ragino institucijas sustabdyti tokių įrankių naudojimą ir atlikti išsamų auditą. Jų vertinimu, jei įrankiai, siejami su Rusijos saugumo struktūromis, buvo taikomi jautriems tyrimams, būtina skubiai patikrinti, ar nebuvo pažeistas duomenų saugumas, ir įvertinti, ar nereikia peržiūrėti pirkimų, sertifikavimo bei tiekėjų patikros taisyklių.

    Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga sugriežtino taisykles, susijusias su Rusijoje veikiančių subjektų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, tačiau praktikoje išlieka pilkosios zonos. Šis atvejis dar kartą parodo, kad vien formali registracijos šalis ar juridinis adresas ne visada atspindi realią kontrolę, o kritinių technologijų tiekėjams būtina taikyti nuolatinę rizikos stebėseną, nepriklausomus saugumo vertinimus ir skaidrią nuosavybės patikrą.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Žiemos išvakarėse – plonesnė dujų „pagalvė“

    Europos Sąjunga į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprasta, todėl kainų krizė vis dažniau vertinama ir kaip tiekimo rizikos klausimas. Europos Komisija įspėja, kad esant įtemptai pasaulinei rinkai, menkesnės atsargos reiškia mažiau manevro galimybių ir didesnę kainų šoko tikimybę.

    Energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške valstybių sostinėms nurodė, kad saugyklų užpildymas išlieka „išskirtinai žemas“ po vasaros, kai karšti ir sausi orai didino dujų vartojimą elektros gamybai. Dėl to į požemines saugyklas pateko mažiau dujų, o rudens pirkimai tapo brangesni.

    Kas yra dujų saugyklos ir kodėl jos svarbios?

    Dujų saugyklos yra požeminės talpyklos, dažniausiai įrengtos išseksusiuose telkiniuose arba druskos kasyklose, kuriose dujos kaupiamos, kai jų rinkoje daugiau ir kainos palankesnės. Šaltuoju sezonu, kai paklausa šokteli, atsargos išimamos ir tiekiamos šilumos ūkiui, pramonei bei elektrinėms.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 metais ES įtvirtino prievolę įprastais metais iki lapkričio 1 dienos saugyklas užpildyti iki 90 proc. Vis dėlto 2026 metais pavasarį Europos Komisija suteikė daugiau lankstumo, kad būtų išvengta panikos pirkimų, leidžiant tikslą mažinti iki 75–80 proc., priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    „Artėjant žiemai turime tęsti pasirengimą. Pasinaudojus Dujų saugyklų reglamento lankstumu ir sumažinus tikslą iki 80 proc., galima sumažinti tiesioginį spaudimą kainoms ir papildymo kaštams“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Ar Europa gali pritrūkti dujų?

    Komisaras pabrėžia, kad artimiausiu metu kritinės grėsmės tiekimo saugumui nėra, o situacija skiriasi nuo 2022 metų šoko, kai ES staiga atsisakė didelės dalies rusiškų dujų. Tuomet realių masinių tiekimo nutraukimų namų ūkiams ES išvengė, tačiau kainos šoktelėjo iki rekordų.

    Vis dėlto dabartinis fonas įtemptas: pasaulinę pasiūlą ir logistiką veikia karinis konfliktas regione aplink Iraną, o suskystintų gamtinių dujų srautai per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energijos kelių, sumažėję iki maždaug 15–25 proc. ankstesnio lygio. Kataras, vienas didžiausių SGD eksportuotojų, pratęsė force majeure dėl dalies pristatymų, o siuntų atnaujinimas Europai numatomas tik gruodį.

    Rizika ES šiuo metu labiau susijusi su kainomis ir konkurencija dėl SGD krovinių, ypač su Azijos pirkėjais. Kai atsargų „pagalvė“ mažesnė, bet koks papildomas sutrikimas priverčia rinką įkainoti ateities trūkumą ir kelia kainas dar prieš realų deficitą.

    Kainos signalas: kodėl jos taip jautriai reaguoja?

    Europos pagrindinis dujų kainos etalonas, Nyderlandų TTF, prieš naują įtampą Artimuosiuose Rytuose laikėsi apie 30–31 eurą už megavatvalandę. 2026 metų rugsėjį jis pakilo iki maždaug 72–74 eurų už megavatvalandę, o mėnesio pradžioje buvo trumpam šoktelėjęs virš 80–89 eurų už megavatvalandę.

    Analitikų vertinimu, fizinis rezervas pamažu gerėja, tačiau rinkoje išlieka didelė rizikos priemoka dėl būsimo prieinamumo ir išorinių tiekimo sukrėtimų. Papildomą neapibrėžtumą kelia ir tai, kad dujos dažnai tampa vadinamuoju ribiniu elektros gamybos šaltiniu, todėl jų pabrangimas greitai persiduoda į elektros kainas.

    Esant itin šaltai žiemai ir užsitęsus SGD srautų trikdžiams, Europa būtų priversta agresyviau permokėti už krovinius, kad jie neatitektų Azijai. Tokiu atveju dujų kainų šuolis gali virsti ir elektros kainų krize, ypač jei kartu būtų mažesnė vėjo generacija.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu laukia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-G žiemos tiekimo apžvalgos, kuri paprastai pateikia scenarijus pagal temperatūrą, vartojimą ir importo galimybes. Šie vertinimai tampa svarbiu orientyru tiek vyriausybėms, tiek energijos įmonėms planuojant pirkimus ir rizikos valdymą.

    Be to, kai kurios valstybės jau kelia klausimą, ar privalomi saugyklų pildymo tikslai neturėtų būti peržiūrėti, kai dabartinės taisyklės baigs galioti 2027 metais. Nyderlandai argumentuoja, kad vienodas reikalavimas skirtingoms rinkoms gali sukurti neproporcingą finansinę naštą, ypač didėjant priklausomybei nuo tarptautinių SGD srautų.

  • Europa rengia Chips Act 2.0: kodėl puslaidininkių grandinė kelia riziką ir ką žada Briuselis

    Europa vis dar priklausoma nuo importo

    Europos Sąjunga siekia susigrąžinti didesnę kontrolę puslaidininkių rinkoje, tačiau kol kas pati nepajėgia patenkinti savo poreikio. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis ES naudojamų lustų ir komponentų atkeliauja iš už Europos ribų, o tai didina tiekimo sutrikimų riziką.

    Puslaidininkių gamyba yra itin globali ir sudėtinga: galutinis produktas susideda iš daugiau nei 1 000 tarpinių komponentų, o gamybos metu prekės skirtingų šalių sienas gali kirsti dešimtis kartų. Dėl to net vienas „siaurasis kaklelis“ gali išbalansuoti visą pramonę.

    Azija ir žaliavos išlieka kritinė vieta

    Didžiausia pasaulinės lustų gamybos ir tiekimo dalis sutelkta Azijoje, o kai kuriuose segmentuose dominuoja keli žaidėjai. Tai ypač aktualu pažangiausių puslaidininkių gamyboje, atminties lustų segmente ir žaliavų, reikalingų elektronikai, tiekime.

    Kritinių medžiagų klausimas tapo ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu. Galis ir germanis yra svarbūs ne tik mikroschemoms, bet ir LED, infraraudonųjų spindulių įrangai bei kitoms technologijoms, o jų tiekimas pastaraisiais metais tapo jautrus politiniams sprendimams.

    „Didėjanti geopolitinė įtampa ir technologijų naudojimas spaudimui verčia iš naujo vertinti puslaidininkių tiekimo grandinės kontrolės svarbą“, – pabrėžė ekonomistai.

    Kuo Europa stipri ir ką keistų Chips Act 2.0

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europa išsiskiria tik keliose puslaidininkių vertės grandinės grandyse. Viena svarbiausių stiprybių yra įranga ir technologijos, būtinos pažangiai gamybai, įskaitant litografijos sprendimus ir kai kuriuos itin specializuotus gamybos procesus.

    Todėl Europos Komisija pristatė Chips Act 2.0 iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti Europos puslaidininkių pramonę, geriau koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir efektyviau stebėti tiekimo grandines. Kitas tikslas yra paskatinti paklausą ir spartinti strateginių projektų įgyvendinimą.

    Iniciatyva pristatyta birželio mėnesį, o šiuo metu vyksta pirminės diskusijos Taryboje ir pasirengimo darbai Europos Parlamente. Procesas gali užtrukti, tačiau augantis tarptautinis neapibrėžtumas didina spaudimą sprendimus priimti greičiau.

  • Išmanieji skaitikliai tik pradžia: energetika vis drąsiau remiasi DI, duomenimis ir automatika

    Energetikos sektoriuje skaitmenizacija vis labiau tolsta nuo vieno sprendimo, pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių diegimo. Operatoriai investuoja į duomenų analitiką, tinklų automatizaciją, skaitmeninius infrastruktūros modelius ir sprendimus, kurie padėtų tinklą valdyti realiuoju laiku.

    Šį poslinkį skatina ir Europos Sąjungos kryptis: Europos Komisija 2026 metais pristatė planą, kuriuo siekiama paspartinti skaitmeninių technologijų ir dirbtinis intelektas taikymą energetikoje. Akcentuojami tinklų optimizavimas, saugi duomenų apykaita bei didesnis dėmesys kibernetiniam saugumui.

    Skaitmenizacija pereina į mastą

    Vienas svarbiausių pokyčių yra investicijų dydis ir jų tikslas. Dideli projektai orientuojami į tai, kad duomenys padėtų greičiau aptikti gedimus, tiksliau planuoti remontus, efektyviau valdyti apkrovas ir lengviau prijungti naujus atsinaujinančių išteklių objektus.

    Lygiagrečiai didėja ir išmaniųjų skaitiklių apimtis, nes tai tampa pagrindu lankstesniems tarifams bei tikslesniam vartojimo valdymui. Vis daugiau vartotojų gauna galimybę matyti savo suvartojimą beveik realiuoju laiku, o tai svarbu tiek kainodarai, tiek paklausos valdymui.

    Skaitmeniniai dvyniai ir nauji duomenų šaltiniai

    Pažangiausia kryptis, į kurią investuoja dalis operatorių, yra skaitmeniniai dvyniai. Tai detalūs tinklo modeliai, atkartojantys realios infrastruktūros būseną ir elgseną, nuo aukštos įtampos linijų ir transformatorių iki atskirų prijungimų.

    Toks modeliavimas leidžia ne tik analizuoti esamą situaciją, bet ir simuliuoti scenarijus, pavyzdžiui, kaip tinklą paveiks didesnis saulės ar vėjo elektrinių skaičius. Kai tinklas tampa dinamiškesnis, auga poreikis sprendimams, kurie gebėtų prognozuoti ir rekomenduoti veiksmus.

    Kur DI duoda daugiausia naudos?

    Dirbtinis intelektas energetikoje dažniausiai siejamas su labai praktiniais uždaviniais: apkrovų ir gamybos prognozėmis, gedimų aptikimu, tinklo perkrovų valdymu ir investicijų planavimu. Tačiau DI taikymas neišvengiamai kelia klausimus dėl atsakomybės ir sprendimų patvirtinimo, kai algoritmas siūlo keisti tinklo konfigūraciją.

    Kartu didėja ir rizikos: kuo daugiau jutiklių, nuotolinės prieigos bei automatikos, tuo svarbesnis tampa kibernetinis saugumas. Papildomu iššūkiu laikoma senų sistemų integracija su naujomis IT ir OT technologijomis, kad būtų sukurtas vientisas duomenų vaizdas ir užtikrintas suderinamumas.

    Energetikos skaitmenizacijos sėkmė vis dažniau priklausys ne nuo pavienių pilotinių projektų, o nuo gebėjimo sujungti sistemas, standartizuoti duomenis, užtikrinti infrastruktūros atsparumą ir DI sprendimus perkelti į kasdienę, didelio masto tinklo eksploataciją.