Tag: Europos Komisija

  • ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    Europos Komisija pristatė projektą, kuris turėtų smarkiai pakeisti tai, kaip Europos Sąjungoje veikia mokamos atsitiktinės žaidimų „lootboxų“ (dėžių su atsitiktiniu turiniu) sistemos. Numatyta, kad nepilnamečiai tokių dėžių pirkti nebegalėtų, o visi žaidėjai gautų aiškesnę informaciją apie šansus laimėti konkretų prizą.

    Svarbu tai, kad kol kas kalbama apie projektą, o ne galiojančią teisę – dokumentą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Vis dėlto kryptis aiški: „Digital Fairness Act“ planuojamas kaip reglamentas, o tai reiškia, kad priėmus jis būtų taikomas tiesiogiai visose ES šalyse.

    Europos Komisija aiškina, kad tokiomis praktikomis vartotojai ES kasmet praranda 10,3 mlrd. eurų. Paketą taikoma ne vien žaidimams: taikiklyje atsiduria ir sunkiai atšaukiamos prenumeratos, paslėpti mokesčiai bei kitos vartotoją klaidinančios priemonės.

    Žaidimų pasaulyje numatomos taisyklės paliestų ne tik pačias „lootboxų“ sistemas, bet ir virtualių valiutų parduotuves, kai pirmiausia perkami žaidimo pinigai (monetos, kristalai ar taškai), o tik tada jie išleidžiami prekėms ar paslaugoms.

    Ką siūloma keisti „lootboxuose“

    Projektas apima mokamas atsitiktinių apdovanojimų sistemas – situacijas, kai žaidėjas sumoka, o turinį pamato tik po to. Pagal siūlomą reguliavimą, žaidimų bendrovės turėtų aiškiai parodyti, kokius prizus galima gauti ir su kokia tikimybe.

    Taip pat numatytas lengvai pasiekiamas „išjungiklis“, leidžiantis atsisakyti mokamų atsitiktinių pirkimų. Ši galimybė būtų skirta ne tik vaikams, bet ir visiems žaidėjams.

    Nepilnamečiams siūlomos dar griežtesnės taisyklės. Įmonė negalėtų leisti tokių pirkimų, jei žaidimas nukreiptas į nepilnamečius arba jei bendrovė pakankamai užtikrintai žino, kad žaidžia nepilnametis.

    Projektas pabrėžia, kad pirkimai už anksčiau įsigytą virtualią valiutą taip pat laikomi pirkimu – tai reiškia, kad bandymai apeiti draudimą per „kristalus“ ar panašias valiutas neturėtų veikti.

    Daugiau skaidrumo dėl virtualios valiutos

    Kita svarbi kryptis – virtualių valiutų parduotuvės, kuriose realūs pinigai „paverčiami“ žaidimo taškais. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų rodoma ir reali vertė pinigais (bent jau apytikslė) ta valiuta, kuria vartotojas sumokėjo už paketą.

    Praktiškai tai reikštų, kad šalia kainos „keli šimtai kristalų“ žaidėjas matytų ir sumą realiais pinigais. Tokia taisyklė būtų aktuali net tiems, kurie „lootboxų“ niekada neperka, bet žaidimuose įsigyja kosmetinių ar kitų daiktų.

    Numatyta ir atskira taisyklė nepilnamečiams: pirkimai už virtualią valiutą jiems būtų išjungti pagal nutylėjimą, o įjungti galėtų tik tėvai ar globėjai. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra tas pats, kas leidimas pirkti atsitiktines dėžes – sutikimas dėl valiutos automatiškai neatvertų kelio „lootboxams“.

    Taikiklyje – „pay-to-win“ ir funkcijos, kurios „pririša“ prie ekrano

    Europos Komisija taip pat siūlo riboti „pay-to-win“ ir „pay-to-progress“ modelius – kai mokėjimai suteikia pranašumą arba leidžia greičiau progresuoti, ypač jei toks pirkimas pateikiamas kaip būtinas. Tokie pirkimai neturėtų būti prieinami nepilnamečiams.

    Dar viena paketo dalis apima funkcijas, kurios skatina kuo ilgiau likti prie ekrano: prisijungimo premijas, kasdienius apdovanojimus, begalinį slinkimą ar automatinį turinio paleidimą. Projektas numato, kad tokios funkcijos turėtų turėti galimybę jas išjungti, nors kaip tai būtų suderinama su žaidimais, kuriuose kasdieniai apdovanojimai yra pagrindinė mechanika, dokumente detaliai neaptariama.

    Kartu su „Digital Fairness Act“ pateiktas ir vartotojų apsaugos institucijų bendradarbiavimo (CPC) reglamento pakeitimo projektas. Europos Komisija siekia galėti pati imtis didelių bylų, kurios paveikia vartotojus daugelyje ES šalių, ir jose taikyti baudas iki 6 proc. metinės pasaulinės įmonės apyvartos (numatant, kad tai būtų riba rimčiausiais atvejais).

    Galutinio įsigaliojimo dar teks palaukti: projektą dar derins Europos Parlamentas ir ES Taryba, o jo turinys derybose gali keistis. Tekste minima, kad „Digital Fairness Act“ gali nepradėti galioti iki 2028 metų pabaigos – iki tol „lootboxai“ ir virtualios valiutos žaidimuose veiktų pagal dabartines taisykles.

  • Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ teigia, kad techniškai galėtų atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2027 metų pabaigos, tačiau tam prašo Europos Sąjungos finansavimo alternatyviems tiekimo maršrutams.

    Kaip „Euronews“ sakė „MOL“ Vengrijos vadovas György Bacsa, perėjimas prie kitų naftos šaltinių gali reikšti didesnes energijos sąnaudas, o tai, jo vertinimu, didintų socialinių neramumų ir politinio nestabilumo riziką Vengrijoje bei Slovakijoje.

    Bendrovės pareiškimai skamba tuo metu, kai Briuselis tęsia kursą mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos. Europos Komisijos teigimu, Rusijos dalis ES naftos importe nuo 27 proc. 2021 metais sumenko iki 2 proc.

    Tačiau Vengrija ir Slovakija išlieka vienintelės ES šalys, vis dar importuojančios reikšmingus rusiškos naftos kiekius sovietmečiu nutiestu „Družba“ vamzdynu, todėl bet koks tiekimo persitvarkymas joms būtų ypač jautrus.

    „MOL“: reikia investicijų į vamzdynus

    G. Bacsa tvirtino, kad ribojimai, taikomi iškastinio kuro projektams, apsunkina galimybes gauti ES lėšų vamzdynų tinklui plėsti, nors, jo nuomone, būtent infrastruktūra leistų realiai diversifikuoti tiekimą ir sustiprinti energetinį saugumą.

    Jis taip pat akcentavo, kad Centrinė ir Rytų Europa, palyginti su Vakarų Europa, atsilieka vamzdynų infrastruktūra, o šį skirtumą reikėtų mažinti tikslingomis europinėmis investicijomis.

    Europos Komisijos atstovas neatsakė, ar konkrečiai būtų finansuojami iškastinio kuro infrastruktūros projektai, tačiau pabrėžė ES prioritetą – užtikrinti, kad valstybės narės turėtų diversifikuotą energetikos politiką ir nebūtų priklausomos nuo rusiškos naftos, dujų ar suskystintų gamtinių dujų (SGD).

    Alternatyva „Družbai“ – „Adria“ maršrutas

    Vienu svarbiausių „MOL“ plano elementų įvardijamas „Adria“ vamzdynas, vedantis iš Kroatijos į Vengriją – jis galėtų tapti alternatyva tiekimui per „Družbą“.

    Vis dėlto „MOL“ ir Kroatijos valstybinė vamzdynų operatorė „JANAF“ jau ne vienerius metus ginčijasi dėl transportavimo pajėgumų, tranzito mokesčių ir rusiškos naftos gabenimo į Vengriją bei Slovakiją.

    Bendrovė pranešė prašiusi Europos Komisijos tarpininkauti ginče dėl Kroatijos atkarpoje planuojamų pajėgumų testų – nuo jų, pasak G. Bacsa, priklauso, ar „Adria“ galėtų realiai tapti patikima alternatyva.

    Kiti svarstomi keliai ir įtampa dėl „Družbos“ atšakos

    „MOL“ taip pat domisi galimybe sujungti Vengriją su TAL vamzdynu, kuris driekiasi nuo Triesto iki Vokietijos. Be to, bendrovė palankiai vertintų „Družbos“ atšakos nuo Brodų iki Odesos Ukrainoje veiklos atnaujinimą.

    Straipsnyje pažymima, kad praėjusią savaitę tarp Kyjivo ir Budapešto kilo didelė politinė įtampa dėl šio vamzdyno, kai jis tapo neveiksnus.

    Tuo pat metu Vengrijoje šiemet smarkiai kilo benzino ir dyzelino kainos, o tai sulaukė opozicijos kritikos – „MOL“ vadovas tokias tendencijas sieja su rizika, kad staigus rusiškos naftos atsisakymas papildomai išpūstų energijos sąnaudas.

  • Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europos Komisija paskelbė skirianti papildomus 210 mln. eurų programai „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA), kuri finansuoja doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotes visoje ES.

    Kaip rašo „Euronews“, šis sprendimas pristatomas tuo metu, kai dalis JAV akademinės bendruomenės, Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, kalba apie vis sudėtingesnes sąlygas dirbti dėl biudžeto karpymų, vizų problemų ir politinės įtampos universitetuose.

    Numatoma, kad papildomas finansavimas 2026–2027 metais leis paremti daugiau nei 700 tyrėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad realus poveikis gali būti ribotas, nes paraiškų MSCA konkursams skaičius pastaraisiais metais muša rekordus.

    Vien 2026 metų MSCA podoktorantūros stipendijų kvietimas sulaukė daugiau nei 21 500 paraiškų – tai reiškia, kad konkurencija išlieka milžiniška net ir didinant biudžetą.

    „Choose Europe“: bandymas pritraukti talentus

    Papildomos lėšos yra platesnės ES iniciatyvos „Choose Europe“ dalis, kuri pradėta 2025 metų gegužę. Jos tikslas – paskatinti akademikus ir inovatorius rinktis Europą kaip alternatyvą darbui už Atlanto.

    Ši kryptis ypač siejama su tuo, kad dalis tyrėjų JAV ėmė svarstyti apie išvykimą reaguodami į pokyčius akademinėje sistemoje, įskaitant finansavimo mažinimą ir politikos poslinkius.

    Tačiau diskusija Europoje sukasi ne tik apie tai, kaip pritraukti mokslininkus, bet ir apie tai, ar žemynas gali pasiūlyti aiškų, patrauklų ir ilgalaikį kelią mokslininko karjerai.

    Kritika: trūksta koordinacijos ir vieningos krypties

    Buvusi Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Helga Nowotny iniciatyvas vertina kaip gerų ketinimų, bet nepakankamai suderintą bandymą konkuruoti dėl talentų.

    Jos teigimu, strategija buvo pernelyg fragmentuota: valstybės narės, universitetai ir ES institucijos veikė tarsi atskirai, o kartais – net tarpusavyje konkuruodamos.

    H. Nowotny taip pat pabrėžia, kad Europa turėtų ypač koncentruotis į jaunus tyrėjus, nes jų padėtis JAV, jos vertinimu, tampa vis sunkesnė.

    Kartu ji įspėja, kad akademinė laisvė Europoje nėra savaime garantuota – kylant radikalesnėms politinėms jėgoms kai kuriose šalyse, mokslinės vertybės ir institucinės apsaugos turi būti nuolat ginamos.

    Atvykti neužtenka: kaip išlaikyti mokslininkus Europoje?

    Airijos University College Dublin prezidentė Orla Feely atkreipia dėmesį, kad tyrėjų pritraukimas tėra pirmas žingsnis. Norint juos išlaikyti, svarbūs ir praktiniai dalykai – nuo leidimų gyventi iki aiškių karjeros kelių, įskaitant ryšį su pramone.

    Pasak jos, Europa turi stiprų mokslą, tačiau susiduria su iššūkiu šias žinias greitai paversti inovacijomis ir konkurenciniu pranašumu.

    Tuo metu Portugalijos profesorius ir buvęs mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Manuelis Heitoras teigia, kad pagrindinė problema yra ne idėjų stoka, o investicijų spraga, kuri galiausiai virsta ir inovacijų atotrūkiu.

    Diskusijos dėl finansavimo ypač aktualios dabar, kai ES tariasi dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos. Tarp svarstomų klausimų – ir „Horizon Europe“ biudžetas, kurio siūlomas dydis kai kurių universitetų kritikuojamas kaip mažesnis nei tikėtasi.

  • 13-oji ir 14-oji pensijos Lenkijoje gali atsidurti po didinamuoju stiklu: sprendimo gali imtis Europos Komisija

    Lenkijoje vėl kilo diskusijos dėl vadinamųjų 13-osios ir 14-osios pensijų ateities – šie papildomi išmokėjimai gali atsidurti Europos Komisijos akiratyje. Priežastis – itin didelis biudžeto deficitas ir sparčiai auganti viešoji skola, galintys išprovokuoti Briuselio reakciją.

    Kaip teigia Konfederacijos „Lewiatan“ vyriausiasis ekonomistas Mariusz Zielonka, nė viena Lenkijos vyriausybė savo noru nesiryžtų mažinti socialinių pervedimų. Jo vertinimu, tokie sprendimai galėtų tapti realūs tik tuo atveju, jei šaliai būtų pritaikytas Europos Komisijos spaudimas per vadinamąją perviršinio deficito procedūrą.

    Ši procedūra taikoma, kai valstybės finansai nukrypsta nuo ES fiskalinių taisyklių, o institucijos pradeda atidžiau vertinti, ar šalis imasi priemonių deficitui ir skolai suvaldyti. Tokiu atveju gali būti keliamas reikalavimas koreguoti biudžeto politiką – įskaitant ir išlaidų mažinimą.

    M. Zielonka taip pat atkreipia dėmesį, kad egzistuoja būdų „apeiti“ skolos ribas, tačiau tai neišsprendžia pačios problemos – didėjančių įsipareigojimų valstybės finansams. Dėl to, pasak ekonomisto, auganti skola ir deficitas ilgainiui gali priversti ieškoti taupymo šaltinių.

    Kodėl tai kelia įtampą Varšuvoje

    13-oji ir 14-oji pensijos Lenkijoje yra papildomi pervedimai pensininkams, kurie tapo reikšminga socialinės politikos dalimi. Todėl bet kokie svarstymai apie jų ribojimą ar atsisakymą yra politiškai jautrūs ir gali sulaukti stiprios visuomenės reakcijos.

    Vis dėlto, jeigu Europos Komisija pradėtų griežčiau vertinti Lenkijos fiskalinę padėtį, diskusija gali pereiti iš politinių pareiškimų į konkrečius sprendimų scenarijus. Tai reikštų didesnį spaudimą ieškoti būdų sumažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši tema aktuali kaip platesnio ES požiūrio į valstybių skolas ir deficitą pavyzdys: kai viešieji finansai prastėja, socialinės išmokos neretai atsiduria tarp pirmųjų priemonių, dėl kurių pradedama diskutuoti.

    Kol kas kalbama apie galimą Europos Komisijos sprendimą ir galimas jo pasekmes, tačiau pati situacija rodo, kad Lenkijos socialinės išmokos ateityje gali tapti ne tik vidaus politikos, bet ir europinio fiskalinio vertinimo klausimu.

  • Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija pristatė siūlomą „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą, kuriuo ketina pažaboti manipuliacines interneto prekybos ir paslaugų praktikas – nuo „tamsiųjų šablonų“ iki apsunkinto prenumeratų atsisakymo.

    Kaip rašo „POLITICO“, naujuoju teisės aktu Briuselis taikosi į per pastaruosius du dešimtmečius išplitusius triukus, padedančius verslams paskatinti vartotojus pirkti daugiau arba mokėti brangiau, o klientų aptarnavimą vis dažniau perleidžiant automatizuotoms sistemoms.

    Siūlyme numatoma, kad už pažeidimus Europos Komisija galėtų skirti baudas iki 6 proc. įmonės pasaulinių metinių pajamų. Tokios sankcijos dydžiu prilygtų jau taikomoms pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Svarbiausia tai, kad taisyklės būtų taikomos ne tik didžiosioms platformoms: jos apimtų bet kurį verslą, kuris internetu siūlo paslaugas ar prekes Europos Sąjungos vartotojams.

    Kokias manipuliacijas siūloma uždrausti

    Vienas pagrindinių taikinių – vadinamieji „tamsieji šablonai“ (angl. dark patterns), kai vartotojai stumiami į jiems nepalankius sprendimus dizaino ir pasirinkimų pagalba. Pavyzdžiui, ryškūs ir gerai matomi mygtukai, skatinantys pirkti, o atsisakymo ar atšaukimo kelias paslepiamas, ištempiamas ar tampa painus.

    Taip pat numatoma riboti personalizuotą kainodarą, kuri gali būti nukreipta į pažeidžiamus vartotojus, įskaitant nepilnamečius.

    Dokumente atskirai įvardijama ir dinaminė kainodara – kai kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, perkant lėktuvo ar koncertų bilietus. Siūloma įtvirtinti didesnį skaidrumą tais atvejais, kai vartotojas perka prekę ar paslaugą, kurios kaina gali kisti.

    Prenumeratų atsisakymas ir gyvas aptarnavimas

    Komisijos siūlymai paliečia ir kasdienę praktiką, su kuria susiduria daugelis vartotojų: prenumeratų nutraukimą. Pardavėjai turėtų užtikrinti paprastą ir lengvą atsisakymo kelią.

    Be to, numatoma, kad po pardavimo vartotojams turėtų būti prieinama ir žmogaus teikiama pagalba, o ne vien automatizuoti sprendimai ar pokalbių robotai.

    Dėmesys ir vaizdo žaidimams bei „priklausomybę keliančiam dizainui“

    Pirmą kartą siūlomuose vartotojų apsaugos pakeitimuose atskirai aptariami ir kai kurie internetinių žaidimų aspektai. Tarp jų – ketinimas uždrausti žaidimus, kuriuose vaikams sudaromos sąlygos mokėti tam, kad jie lengviau laimėtų ar sparčiau progresuotų.

    Kartu siekiama daryti įtaką vadinamajam „priklausomybę keliančiam dizainui“ internete. Siūloma, kad platformos turėtų suteikti galimybę atsisakyti tokių funkcijų kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas (autoplay).

    Vis dėlto dalis įstatymų leidėjų mano, kad vien galimybės atsisakyti gali nepakakti: jų vertinimu, vartotojams neturėtų tekti „nešti naštos“ patiems išsijungiant įtraukiąsias funkcijas, jei jos tyčia projektuojamos taip, kad ilgintų laiką platformoje.

    Tuo metu technologijų sektoriaus atstovai kritikuoja iniciatyvą, teigdami, kad dalį tokių praktikų jau apima galiojantys vartotojų apsaugos ir skaitmeninių paslaugų teisės aktai, todėl, jų nuomone, nereikėtų tų pačių klausimų reguliuoti antrą kartą.

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos branduolinės energetikos startuolis „Calogena“ užsitikrino 40 mln. eurų Europos Sąjungos paramą pirmajam savo komerciniam reaktoriui statyti. Įmonė kuria mažąjį modulinį reaktorių (SMR), skirtą tiekti mažai anglies dioksido išskiriančią šilumą centralizuoto šildymo tinklams.

    Kaip rašo „EU-Startups“, pinigai skirti dotacijos forma iš Europos Komisijos Inovacijų fondo. Tai pirmas kartas, kai europinis finansavimas suteikiamas SMR projektui, tiesiogiai numatytam komercinio objekto statybai.

    „Calogena“ įkurta 2021 metais kaip Paryžiuje įsikūrusios aukštųjų technologijų pramonės grupės „Groupe Gorgé“ dukterinė įmonė. Startuolis vysto 30 šiluminių megavatų vandeniu aušinamą SMR, kurio tikslas – mažinti centralizuoto šildymo tinklų išmetimus.

    Bendrovė teigia, kad reaktoriaus konstrukcija remiasi baseino tipo tyrimų reaktorių technologija, kuri naudojama daugelyje įrenginių visame pasaulyje. Pasak įmonės, veikimas esant žemesnei temperatūrai ir slėgiui turėtų supaprastinti eksploatavimą, lyginant su įprastais energetiniais reaktoriais.

    Projektas Pierrelatte ir numatomi terminai

    40 mln. eurų dotacija bus panaudota pirmajam „Calogena“ komerciniam reaktoriui statyti Pierrelatte mieste Prancūzijoje. Šis objektas turėtų tapti pirmuoju komerciniu etaloniniu projektu, iš kurio įmonė tikisi tolesnės plėtros.

    Įmonės vadovas Julien Dereux sako, kad gavusi šią paramą „Calogena“ pereina į statybos etapą. Jo teigimu, Europos Komisijos sprendimas patvirtina projekto brandą ir potencialą didesniu mastu tiekti vietinę, mažai taršią šilumą.

    „Calogena“ nurodo, kad kiekvienas modulis galėtų aprūpinti šiluma apie 20 000 namų ūkių. Taip pat teigiama, kad projektui numatytas kompaktiškas užimamas plotas, o papildymas kuru esą būtų reikalingas tik kas dvejus metus.

    Pagal įmonės planus, pirmieji diegimai turėtų prasidėti nuo 2030 metų, o Pierrelatte komercinis reaktorius numatomas paleisti 2032 metais.

    Plėtros planai Europoje

    „Calogena“ teigia siekianti projektų ir kitose Europos šalyse. Bendrovė nurodo dalyvaujanti konkurse dėl daugiau nei penkiolikos reaktorių tiekimo Suomijoje, kur 2025 metais atidarė dukterinę įmonę.

    Taip pat pranešama, kad birželį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Veolia“ – centralizuoto šildymo srityje veikiančia įmone. Sutartimi numatyta nagrinėti galimybes diegti SMR sprendimus Centrinėje ir Rytų Europoje.

    Bendrovė argumentuoja, kad augant centralizuoto šildymo rinkai iki maždaug 1 000 TWh 2050 metais, tokios technologijos galėtų tapti ilgalaikiu, kainos stabilumu pasižyminčiu sprendimu. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip sėkmingai bus įgyvendintas pirmasis komercinis projektas.

  • Lenkija dėl papildomų SAFE gynybos paskolų apsispręs iki lapkričio pabaigos

    Lenkija iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų paskolų iš Europos Sąjungos gynybos programos SAFE. Tai pareiškė šalies finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Ministras apie planuojamą sprendimo terminą kalbėjo Briuselyje, kur dalyvavo ES valstybių finansų ministrų susitikime. Lenkija kartu akcentavo, kad gynybai skirto finansavimo nori ir būsimame bendrijos biudžete.

    Anot A. Domańskio, Varšuvai svarbu, kad saugumas ir gynyba būtų vienas pagrindinių ES biudžeto 2028–2034 metams prioritetų. Jis pabrėžė, kad finansavimas neturėtų remtis vien paskolomis.

    Šiuo metu iš SAFE paskolų instrumento dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo lėšų dalis, kurios gali būti perskirstytos kitoms šalims pagal jų poreikį.

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų dar liko

    SAFE (Security Action for Europe) – tai ES finansinis instrumentas paskolų forma, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos stiprinimą ir įsigijimus. Programa taip pat numato galimybę vykdyti projektus, kuriuose dalyvauja Ukraina.

    Pirmojo paskirstymo metu 150 mlrd. eurų buvo numatyta 19 valstybių, tačiau dalis šalių, tarp jų Italija ir Vengrija, pranešė nepanaudosiančios visos joms tekusios sumos. Šios nepanaudotos lėšos ir sudaro 21,3 mlrd. eurų, kurie dabar gali būti perskirstomi.

    Valstybės, norinčios pretenduoti į šią dalį, turi pateikti poreikį Europos Komisijai. Kaip nurodė Lenkijos ministras, pagal nustatytą grafiką sprendimai dėl dalyvavimo ir papildomo finansavimo turi būti priimti iki lapkričio pabaigos.

    Lenkija – didžiausia pirmosios dalies gavėja

    A. Domańskis priminė, kad Lenkija buvo didžiausia pirmosios SAFE lėšų dalies gavėja ir gavo 43,7 mlrd. eurų projektams, susijusiems su ginkluotės stiprinimu.

    Ministro teigimu, didžioji SAFE paketo dalis Lenkijoje tenka vietos gynybos pramonei. Jis tikino, kad tokios investicijos, jo vertinimu, yra panaudojamos tikslingai ir prisideda prie šalies ekonomikos.

    Ar Lenkija dalyvaus vadinamojoje SAFE 2.0 schemoje ir sieks papildomų paskolų, kol kas galutinai neapsispręsta. Sprendimo, pasak ministro, laukiama iki lapkričio pabaigos.

  • ES ir Jungtinė Karalystė arti susitarimo sujungti CO2 kvotų rinkas: ką tai keistų pramonei

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie susitarimo, kuris sujungtų jų CO2 emisijų leidimų prekybos sistemas. Jei susitarimas įsigaliotų, įmonės galėtų naudoti vienos rinkos leidimus įsipareigojimams kitoje pusėje vykdyti.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, po beveik šešerių metų nuo britiškos sistemos starto derybininkai jau suderino emisijų limitus, pasiūlos reguliavimo taisykles ir nemokamų leidimų skyrimo principus. Paskutinis ne iki galo išspręstas klausimas – kaip būtų traktuojamos išvestinės finansinės priemonės.

    Šiuo metu veikia dvi atskiros sistemos: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) ir po „Brexit“ sukurta Jungtinės Karalystės sistema (UK ETS). Dalis didžiųjų pramonės grupių dirba abiejose rinkose, todėl atskiri režimai reiškia daugiau administravimo ir sudėtingesnį planavimą.

    Pramonei toks žingsnis galėtų reikšti paprastesnį atsiskaitymą ir potencialiai mažesnes sąnaudas, tačiau kai kurios kliūtys prekybai tarp ES ir Jungtinės Karalystės neišnyktų automatiškai. Be to, galimas kainų suartėjimas vieniems būtų naudingas, kitiems – reikštų brangesnius leidimus.

    Susitarimas galėtų būti svarstomas lapkričio 20 dieną

    Planuojama, kad galimas susitarimas taps vienu svarbiausių ES ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo, numatyto lapkričio 20 dieną, darbotvarkės klausimų. Galutiniam sprendimui vis tiek reikėtų politinio pritarimo ir vėlesnio formalaus ratifikavimo.

    EU ETS veikia nuo 2005 metų ir yra vienas pagrindinių ES klimato politikos įrankių. Sistema apima apie 10 tūkst. įrenginių ir subjektų, įskaitant energetiką, metalurgiją, cemento ir trąšų gamybą bei aviaciją, o mažinamas leidimų kiekis turėtų skatinti mažinti emisijas.

    Kainų skirtumas tarp rinkų išlieka, nors pastaruoju metu jis mažėjo. Tekste nurodoma, kad gruodžio kontraktas britiškiems leidimams penktadienį kainavo 64,81 svaro už toną, o ES orientyras buvo 86,55 euro.

    CBAM klausimas: automatinio palengvinimo nebus

    Rinkų sujungimas svarbus ir dėl anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM), kuris skirtas suvienodinti emisijų kainos naštą ES viduje ir už jos ribų. Teoriškai glaudesnis ETS sistemų ryšys galėtų mažinti išlaidas ir formalumus prekiaujant tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

    Vis dėlto CBAM taikymas Jungtinei Karalystei nenutrūktų vien dėl politinės deklaracijos. ES teisė numato, kad reikalingas pilnas ETS rinkų susiejimas ir veiksmingas emisijų kainos nustatymas be preferencinių išimčių, o tik tuomet Europos Komisija galėtų atskiru sprendimu keisti JK statusą.

    Tekste taip pat pažymima, kad britiškas CBAM atitikmuo turėtų pradėti galioti nuo 2027 metų pradžios. Tai reiškia, kad net ir judant ETS susiejimo link, pereinamuoju laikotarpiu verslui gali tekti veikti dviejų skirtingų taisyklių aplinkoje.

    Kainos gali suartėti, bet tai reikštų ir riziką

    Vienas svarbiausių praktinių aspektų – galimas leidimų kainų suartėjimas. ABN Amro ekonomistas Moutazas Altaghlibis vertina, kad per artimiausius dvejus metus britiška rinka galėtų priartėti prie ES kainų, tačiau tai reikštų brangesnius leidimus daliai Jungtinės Karalystės įmonių.

    Pagal projektą numatoma ir didesnė taisyklių dermė. ES turėtų pripažinti JK emisijų limitus 2028–2030 metams, o nuo 2031 metų metinis UK ETS išduodamų leidimų kiekis negalėtų viršyti 7,1 proc. to, kas išduodama EU ETS.

    Taip pat numatyta, kad Jungtinė Karalystė turėtų derinti savo reguliavimą prie būsimų ES teisės aktų. Galutiniam susitarimui reikės ratifikavimo abiejose pusėse, įskaitant Europos Parlamentą ir valstybes nares Taryboje, o kai kurios nuostatos galėtų būti pradėtos taikyti laikinai.

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.