CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.

  • Baltijos jūroje prie Švinoujščės aptiktas didelis naftos ir dujų telkinys: kodėl kyla ginčai su ekologais?

    Ką atrado ir kur?

    Lenkijos Baltijos jūros dalyje, netoli Švinoujščės, koncesijos „Wolin East“ teritorijoje pernai paskelbta apie didelio naftos ir gamtinių dujų telkinio aptikimą. Skelbiama, kad radinyje gali būti apie 22 mln. tonų naftos ir maždaug 5 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Atradimas sulaukė dėmesio ne tik Lenkijoje, nes Baltijos jūra yra intensyviai naudojamas ir aplinkosaugos požiūriu jautrus regionas. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, iki realios gavybos paprastai dar laukia ilgas kelias: papildomi žvalgybos darbai, poveikio aplinkai vertinimai, leidimai ir investiciniai sprendimai.

    Kas vykdo projektą?

    Apie telkinį pranešta po Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ darbų, o įmonė siejama su Norvegijos investuotojais. Būtent koncesiją turinti bendrovė paprastai įgyja teisę organizuoti tolimesnius tyrimus ir, gavusi visus leidimus, planuoti gavybą.

    Tokie projektai Baltijos regione dažnai vertinami per dvi prizmes: energetinio saugumo ir klimato politikos. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje stiprėja kryptis mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau dalis valstybių siekia užsitikrinti kuo stabilesnius tiekimus pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Vokietijos aplinkosauginės organizacijos, tarp jų BUND, viešai reiškia nepritarimą galimai gavybai ir telkia koaliciją, siekiančią procesą sustabdyti. Skelbiama, kad po peticija jau surinkta apie 88 000 parašų iš šalių, esančių prie Baltijos jūros.

    Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planuojami darbai galėtų paveikti vertingas jūrines buveines, o rizikos apimtų povandeninį triukšmą, taršą ir galimų išsiliejimų grėsmę. Taip pat pabrėžiama, kad netoli nuo numatomų darbų zonos yra saugomų jūrinių teritorijų.

    „Tai ypač jautri Baltijos jūros ekosistemos dalis, kuri ir taip patiria didelę taršos bei žmogaus veiklos įtaką“, – sakė viena iš BUND atstovių Corinna Cwielag.

    Kartu su BUND į koaliciją įsitraukė ir kitos organizacijos, tarp jų DUH, WWF bei pilietinė iniciatyva „Lebensraum Vorpommern“. Tokios koalicijos dažnai siekia, kad projektai būtų išsamiai įvertinti Europos Komisijos lygmeniu, ypač jei, jų teigimu, gali būti paliesti tarptautiniai vandenys ar regioninės ekosistemos.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Net ir paskelbus apie telkinio aptikimą, gavybos pradžia paprastai užtrunka kelerius ar net daugiau metų, nes reikia patvirtinti išteklių dydį, parengti techninius sprendimus ir užsitikrinti finansavimą. Paraleliai vyksta derinimai su priežiūros institucijomis ir poveikio aplinkai vertinimai, kurie Baltijos jūroje paprastai yra itin griežti.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip bus įvertintos aplinkosauginės rizikos, kokios sąlygos būtų taikomos projektui ir kaip jis derėtų su Europos Sąjungos klimato tikslais. Dėl to šis telkinys gali tapti ne tik energetikos, bet ir politinių bei teisinių diskusijų objektu visame regione.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.

  • Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ispanija praneša, kad į Ceutą per kelias dienas pateko apie 72 000 migrantų, o 70 000 jų jau sugrįžo į Maroką. Tai per vaizdo konferenciją surengto neeilinio Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo akcentas, kurį inicijavo Madridas.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad Ispanijos institucijos sureagavo greitai, o Europos partneriai esą pripažino priemonių veiksmingumą. Pasak jo, migracijos srautas tapo ir humanitarine tragedija, nes bandydami kirsti sieną žuvo daugiau nei 80 žmonių.

    ES: solidarumas ir ankstyvas perspėjimas

    Nuotoliniame susitikime, Ispanijos teigimu, dalyvauti ir jį paremti sutiko 22 valstybės narės. Po jo šalys išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir sutarė stiprinti europinius ankstyvo perspėjimo bei reagavimo mechanizmus, kad panašios krizės būtų suvaldomos greičiau.

    Madridas taip pat priminė, kad Ceuta turi išskirtinį statusą Šengeno erdvėje, todėl iš šios autonominės teritorijos išvykti negalima be veiksmingo dokumentų patikrinimo. Tai, pasak Ispanijos pareigūnų, turėtų riboti nelegalių judėjimų plitimą giliau į Europą.

    Ar buvo perspėjimų dėl krizės?

    F. Grande-Marlaska paneigė, kad Nacionalinis žvalgybos centras CNI būtų įspėjęs apie tokio masto migracijos bangą. Ministro teigimu, jei būtų buvęs signalas apie scenarijų, panašų į 2021 metų epizodą, informacija būtų pasiekusi aukščiausią valstybės lygį.

    Ši pozicija skelbiama viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad galimų įspėjimų būta, o Marokas esą iš anksto informavo apie galimas pasekmes po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo liepos pradžioje. Ispanijos Vyriausybė kartoja, kad oficialios ataskaitos, prognozavusios būtent tokį mastą, ji negavo, nors vasarai buvo numatomas didesnis nereguliarių atvykimų skaičius.

    Papildomi pinigai ir vietos nepilnamečiams

    Ispanijos Vyriausybė skelbia Ceutai skirianti papildomus 25 000 000 eurų, kad sustiprintų pagalbą be suaugusiųjų atvykusiems nepilnamečiams migrantams. Ši suma pridedama prie anksčiau patvirtintų 5 500 000 eurų, skirtų vaikų ir paauglių priežiūros priemonėms.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei Vyriausybės atstovė Elma Saiz pabrėžė, kad pirmiausia siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius ir užtikrinti deramą priėmimą. Ji taip pat paragino autonominius regionus aktyviau prisidėti priimant ir globojant nepilnamečius, kad našta nebūtų sutelkta vien pasienio teritorijose.

    Jaunimo ir vaikų ministerijos duomenimis, koordinuojant veiksmus su Švietimo ministerija, Ceutoje parengti du švietimo centrai, kuriuose būtų galima apgyvendinti be tėvų atvykusius nepilnamečius, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms. Ministrė Sira Rego artimiausiomis dienomis ketina vykti į Ceutą įvertinti situacijos ir aktyvuoti papildomus išteklius.

    Planuojama remtis ir atnaujintu Imigracijos įstatymo reguliavimu, numatančiu nepilnamečių perkėlimo mechanizmą iš teritorijų, patiriančių didžiausią migracinį spaudimą, į kitus autonominius regionus. Ispanija tuo pat metu pabrėžia, kad Maroko bendradarbiavimas yra būtinas norint užkirsti kelią naujiems pavojingiems bandymams kirsti sieną ir mažinti žūčių riziką.

    „Vyriausybė buvo ir liks Ceutos pusėje, ypač kalbant apie pažeidžiamiausius“, – sakė Elma Saiz.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, reaguodama į staigų migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave Šiaurės Afrikoje, pareiškė, kad dauguma neteisėtai atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką. Pasak jos, dėl Ispanijos ir Maroko teisėsaugos veiksmų „nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“.

    Ši reakcija nuskambėjo po to, kai, Ispanijos institucijų vertinimu, į Seutą per kelias dienas pateko apie 60 000 žmonių. Migruojantys asmenys į anklavą bandė patekti sausuma ir jūra, o situacija sukėlė spaudimą vietos pajėgumams ir privertė Madridą stiprinti sienų kontrolę.

    „Dėl efektyvaus Ispanijos ir Maroko teisėsaugos darbo nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė nurodė, kad su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingais eurokomisarais aptarė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį. Pasak jos, dabar būtina ne tik suvaldyti momentinę krizę, bet ir įvertinti, kokių pamokų reikia ateičiai, kad Europos Sąjunga greičiau reaguotų į staigius migracijos srautų šuolius.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių lyderių paragino skubiai šaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo posėdį, kad būtų sutarta dėl koordinuotų priemonių ir išvengta nekontroliuojamų kirtimų. Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai situacija vienoje iš išorės sienų atkarpų rizikuoja išplisti į platesnį regioną.

    Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad beveik visi per pastarąsias dienas į Seutą patekę migrantai jau paliko anklavą, o padėtis vietoje beveik sugrįžo į įprastas vėžes. Kartu pabrėžiama, kad tokie epizodai išlieka jautrūs dėl Seutos geografinės padėties ir to, kad anklavas yra viena iš Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų Afrikos žemyne.

    Seuta ir Melilija yra vienintelės sausumos Europos Sąjungos sienos su Afrika, todėl jos nuolat atsiduria migracijos politikos ir sienų apsaugos diskusijų centre. Ekspertai pabrėžia, kad staigūs srautų šuoliai dažnai susiję ne tik su žmonių judėjimu, bet ir su platesniais regioniniais veiksniais, įskaitant dvišalius politinius santykius, saugumo situaciją ir kontrabandininkų maršrutų pokyčius.

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.