CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europos Komisija siūlo iš esmės atnaujinti Europolo mandatą, kad ES teisėsaugos agentūra taptų pagrindiniu centru, per kurį nacionalinės policijos greičiau keistųsi duomenimis ir naudotų pažangias technologijas. Tikslas – stiprinti vidaus saugumą reaguojant į kibernetines atakas, organizuotą nusikalstamumą ir hibridines grėsmes.

    Plane numatoma agentūrai suteikti modernesnę skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant debesijos sprendimus, kurie leistų realiu laiku dalintis informacija tarp valstybių narių. Kartu siūloma plėtoti technologijų ir inovacijų centrus, kurie padėtų diegti naujus įrankius, tarp jų ir DI sprendimus analitikai bei tyrimams.

    Siūloma daugiau resursų ir įgaliojimų

    Komisijos projekte kalbama apie reikšmingą Europolo sustiprinimą: siūloma didinti biudžetą iki 3 milijardų eurų ir dvigubinti darbuotojų skaičių. Tokie pokyčiai reikštų ne tik daugiau pajėgumų tarptautiniams tyrimams, bet ir stipresnį koordinavimą, kai nusikalstamos schemos veikia keliose šalyse vienu metu.

    Europolas jau dabar padeda valstybėms narėms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, dažnai per duomenų mainus ir jų analizę. Tačiau Komisija pabrėžia, kad dabartinės procedūros ne visuomet atlaiko šiuolaikinių grėsmių tempą, ypač kai tenka apdoroti didelius kiekius nestruktūruotų duomenų.

    Duomenų tvarkymas – didžiausias ginčas

    Vienas jautriausių siūlymų – pakeisti tai, kaip Europolas galėtų apdoroti ir rūšiuoti gautus duomenis. Komisija teigia, kad reikalavimas iš anksto suklasifikuoti informaciją į kategorijas prieš pradedant ją teisėtai naudoti tapo operaciniu stabdžiu, nes agentūra susiduria su labai dideliais duomenų srautais.

    Kartu tai didina įtampą su privatumo priežiūros institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios perspėja dėl masinio sekimo rizikų. Kritikai akcentuoja, kad automatiniai duomenų mainai ir platesnės analizės galimybės gali peržengti ribą tarp tikslingos kovos su sunkiais nusikaltimais ir perteklinio asmens duomenų naudojimo.

    Ko tikėtis toliau?

    Komisijos pasiūlymui dar turės pritarti ES Taryba ir Europos Parlamentas, todėl galutinė mandato forma gali keistis. Tikėtina, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugikliams: aiškioms duomenų naudojimo riboms, nepriklausomai priežiūrai ir atskaitomybei.

    Europolas jau anksčiau sulaukė kritikos dėl duomenų saugojimo ir tvarkymo praktikos, todėl siūloma plėtra neišvengiamai bus vertinama per proporcingumo ir būtinybės principus. Politinis iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp greitesnės teisėsaugos reakcijos ir europinių privatumo standartų laikymosi.

  • Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Didžiosios Europos pramonės ir technologijų bendrovės siekia nuolatinio, tiesioginio dialogo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Įmonių vadovai tvirtina, kad taip Briuselio sprendimai būtų priimami greičiau, o taisyklės iš anksto būtų kuriamos paprasčiau.

    Iniciatyvoje dalyvauja tokių bendrovių kaip „Airbus“, „ASML“, „Ericsson“, „Mistral“, „Nokia“, „SAP“ ir „Siemens“ vadovai. Jie buriasi į nuolatinį formatą, vadinamą European Tech Creators, ir akcentuoja, kad Europa turi mažinti administracinę naštą bei spartinti bendrosios rinkos užbaigimą.

    Ko prašo verslo vadovai

    Nyderlandų lustų įrangos milžinės „ASML“ vadovas Christophe Fouquet pabrėžė, kad sudėtingos politikos vėliau supaprastinti nepavyksta taip greitai, kaip reikalauja rinka. Jo teigimu, geriau iš karto priimti tikslesnes taisykles, nes technologijų sektorius juda per greitai, kad lauktų ilgų pataisų ciklų.

    Diskusijose keliami keli konkretūs klausimai: mažiau perteklinio reguliavimo, lankstesnės susijungimų taisyklės ir didesnės galimybės Europos įmonėms augti iki masto, leidžiančio konkuruoti su Jungtinių Valstijų ir Kinijos rinkos žaidėjais. Bendrovių vadovai argumentuoja, kad fragmentuota rinka ir skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo investicijoms bei technologijų plėtrai.

    DI lenktynės ir laiko spaudimas

    Ypač daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto plėtrai, kurioje, pasak verslo atstovų, sprendimų tempas tampa kritinis. „Mistral“ vienas iš įkūrėjų Arthur Mensch teigė, kad DI srityje dveji metai gali reikšti prarastą konkurencinį langą, todėl Europa turi trumpinti kelią nuo politinių idėjų iki realaus įgyvendinimo.

    Įmonių vadovai taip pat pabrėžia debesijos, duomenų centrų, puslaidininkių ir programinės įrangos svarbą, nes šiose srityse Europos priklausomybė nuo išorinių tiekėjų laikoma strategine rizika. Šis argumentas dera su platesnėmis Europos Komisijos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir pramonės atsparumą.

    Kritika dėl artumo pramonei

    Von der Leyen antrosios kadencijos pradžioje akcentuoja pramonę palaikančią darbotvarkę, tačiau kai kurie sprendimai sulaukia kritikos dėl galimų interesų konfliktų. Viešojoje erdvėje diskutuota ir apie tai, ar Komisija nepersveria svarstyklių į didžiųjų korporacijų pusę, kai į patariamąsias roles kviečiami aukšto rango pramonės atstovai.

    Vis dėlto iniciatyvos dalyviai tvirtina, kad reguliarus dialogas nėra bandymas apeiti demokratines procedūras, o siekis padėti institucijoms priimti praktiškesnius sprendimus. Jų teigimu, jei Europa nori išlaikyti pramoninį konkurencingumą, jai reikia ne tik ambicingų strategijų, bet ir greitesnio, labiau prognozuojamo reguliavimo.

  • Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Kampanija Stop Killing Games, pradėjusi kaip vartotojų iniciatyva dėl išjungiamų internetinių žaidimų, vėl įgauna pagreitį po Europos Komisijos pozicijos. Komisija nurodė, kad naujų privalomų taisyklių šiuo metu nesiūlys, o sprendimų ieškos per dialogą su leidėjais ir sektoriaus atstovais.

    Komisijos argumentas paprastas: esama vartotojų apsaugos sistema jau įpareigoja aiškiai informuoti, jei žaidimas priklauso nuo interneto ryšio ir išorinių serverių. Taip pat turi būti įspėjama, kad paslaugai pasibaigus produktas gali nebeveikti, todėl vartotojas sprendimą pirkti turi priimti žinodamas rizikas.

    Vis dėlto Stop Killing Games organizatoriai tokį atsakymą vadina nepakankamu ir teigia, kad problema yra platesnė nei vien informavimas. Jų teigimu, kai serveriai išjungiami, pirkėjai neretai faktiškai praranda galimybę naudotis už įsigytą produktą sumokėtais pinigais, o kultūriškai reikšmingi kūriniai tampa neprieinami.

    Ko reikalauja iniciatyva

    Kampanijos esmė yra siekis, kad žaidimų leidėjai, nutraukdami paslaugą, paliktų bent minimalią galimybę žaidimą naudoti toliau. Praktikoje tai gali reikšti neprisijungimo režimą, bendruomenei perduodamus serverio įrankius arba kitą techninį sprendimą, kuris leistų produktui funkcionuoti ir po oficialios priežiūros pabaigos.

    Iniciatyvos atstovai pabrėžia, kad toks požiūris svarbus ne tik vartotojų teisėms, bet ir skaitmeninio paveldo išsaugojimui. Šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau kuriami kaip paslauga, todėl jų išnykimas tampa sistemine problema, o ne atskirų projektų nesėkme.

    Kas vyksta Europos Parlamente

    Po Komisijos pozicijos Stop Killing Games aktyvistai teigia, kad darbą tęs per Europos Parlamentą ir sieks, kad tema atsirastų rengiamuose skaitmeninio teisingumo ir vartotojų apsaugos paketuose. Jų teigimu, politinė parama yra reali, tačiau procesas sudėtingas, nes reikia suderinti vartotojų interesus, autorių teises ir verslo modelių realijas.

    Judėjimo organizatorius Moritzas Katzneris socialiniuose tinkluose tikino, kad atsitraukti neketinama ir kampanija jau peržengė vienos peticijos ribas.

    „Šis judėjimas apibrėžia veiksmą, todėl ir toliau veiksime, esame tai skolingi žmonėms, kurie mumis patikėjo. Mes nesustosime“, – sakė Moritzas Katzneris.

    Prie diskusijos aktyviai grįžo ir iniciatyvą išpopuliarinęs turinio kūrėjas Rossas Scottas, raginantis rėmėjus nenuleisti rankų ir toliau spausti politikus. Jo teigimu, neigiamas Komisijos atsakymas buvo prognozuojamas, tačiau parlamentinis kelias, anot jo, išlieka atviras.

    Iniciatyvos atstovai taip pat pabrėžia, kad panašūs pokyčiai aptariami ir už Europos ribų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Kampanijos tikslas, jų teigimu, yra sukurti aiškesnį standartą, kad skaitmeniniai pirkiniai netaptų laikina nuoma vien dėl sprendimo išjungti serverius.

  • ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    Techninis dialogas už uždarų durų

    Europos Komisijos atstovai ir 15 ES valstybių narių pareigūnai Briuselyje surengė techninio lygmens susitikimą su Talibano delegacija. Jo tikslas – rasti praktinius būdus, kaip didinti Afganistano piliečių grąžinimų skaičių, kai asmenys ES neturi teisės likti.

    Susitikimo vieta ir detalės nebuvo viešinamos, o diskusijos vyko ne Europos Komisijos institucijų patalpose. Toks formatas pasirinktas dėl to, kad ES Talibano valdžios Afganistane oficialiai nepripažįsta, tačiau palaiko vadinamąjį operacinį bendradarbiavimą.

    Ką siekiama grąžinti pirmiausia

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad pokalbiai daugiausia sukosi apie neteisėtai ES esančių afganų grąžinimą, ypač tais atvejais, kai asmenys yra nuteisti už sunkius nusikaltimus arba laikomi grėsme saugumui. Valstybėms narėms dažnai nepavyksta įvykdyti grąžinimo sprendimų, nes Afganistano valdžia nepriima grąžinamų asmenų.

    Susitikimui bendrai pirmininkavo Švedija – viena šalių, kurioje afganų bendruomenė yra didelė, vertinant pagal gyventojų skaičių. Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis viešai akcentavo, kad dalis asmenų šalyje laukia deportacijos po nuosprendžių už sunkius nusikaltimus.

    „Labai svarbu, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų deportuoti, tačiau šiandien to praktiškai neįmanoma“, – sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.

    Europos Komisija nurodo neturinti bendrų duomenų, kiek visoje ES yra neteisėtai esančių afganų, priskiriamų rimtų nusikaltimų ar saugumo rizikos kategorijoms. Vis dėlto, pačių derybų kontekste grąžinimų tema siejama su platesniu ES siekiu didinti bendrą grąžinimų rodiklį, kuris pastaraisiais metais išlieka apie 29 proc.

    Kodėl afganų grąžinimai stringa

    Afganistanas išlieka viena sudėtingiausių krypčių vykdant grąžinimo sprendimus. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius 14 270 Afganistano piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau faktiškai sugrąžinta tik 340, tai sudaro apie 2 proc.

    Tuo pat metu migracijos srautai nemažėja: 2026 metais per pirmus keturis mėnesius daugiau nei 3 300 afganų neteisėtai kirto ES išorės sienas, daugiausia per Rytų Viduržemio jūros maršrutą. 2025 metais daugiau nei 63 000 Afganistano piliečių pateikė prieglobsčio prašymus ES, tai sudarė apie 10 proc. visų prašytojų.

    Kritika dėl ryšių „normalizavimo“

    Susitikimas sulaukė griežtos kritikos iš dalies Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios įspėja apie riziką de facto normalizuoti santykius su režimu, kaltinamu sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Kritikai pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, net ir techninis, gali būti interpretuojamas kaip politinis legitimumas.

    Europos Parlamentas anksčiau yra raginęs laikytis nepripažinimo ir nesiartinimo politikos Talibano atžvilgiu, o dalis organizacijų teigia, kad Afganistanas negali būti laikomas saugia grąžinimo šalimi dėl prastėjančios žmogaus teisių situacijos ir ribotos teisinės apsaugos.

  • 1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    Europos Komisija nusprendė nesiūlyti naujų ES taisyklių, kurios įpareigotų žaidimų leidėjus užtikrinti, kad žaidimai išliktų žaidžiami ir po oficialios priežiūros pabaigos. Nors iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko apie 1 300 000 parašų, institucija pagrindinį reikalavimą atmetė.

    Ši tema įsiplieskė po to, kai bendrovė „Ubisoft“ išjungė lenktynių žaidimo „The Crew“ serverius, o dalis pirkėjų neteko prieigos prie anksčiau įsigyto produkto. Žaidėjams tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip skaitmeniniai pirkiniai gali prarasti vertę vien dėl pasikeitusios leidėjo strategijos ar infrastruktūros kaštų.

    Europos Komisija aiškino, kad negali sukurti universalaus teisinio įpareigojimo leidėjams neribotai išlaikyti serverius ar tinklo infrastruktūrą, kai produktas nebeplatinamas arba baigia komercinį ciklą. Pasak institucijos, tokia prievolė reikštų nuolatines išlaidas, kurias būtų sunku proporcingai pagrįsti visais atvejais.

    Pažadas diskutuoti, bet ne įpareigoti

    Komisija vietoj konkrečių prievolių žada dialogą su vartotojais ir industrija, ieškant geresnio žaidimų gyvavimo pabaigos valdymo modelio. Tai reiškia, kad artimiausiu metu ES lygmeniu greitų, privalomų pokyčių žaidėjai gali ir nesulaukti.

    „Pradėsime keitimąsi nuomonėmis su vartotojais ir pramone, kad pagerintume žaidimų valdymą jų gyvavimo pabaigoje“, – sakoma Europos Komisijos pozicijoje.

    Iniciatyvos organizatoriai viešai teigė tokio sprendimo iš esmės tikėjęsi ir jau turintys atsarginį planą. Tarp krypčių įvardijama politinė kova Europos Parlamente, siekiant įtvirtinti principus kituose teisėkūros projektuose, susijusiuose su skaitmeniniu teisingumu ir vartotojų teisėmis.

    JAV kryptis: Kalifornijos siūlomas modelis

    Tuo pat metu JAV matyti konkretesnių žingsnių. Kalifornijoje svarstoma „Protect Our Games“ iniciatyva, kuri numato aiškesnes pareigas leidėjams: iš anksto įspėti apie serverių išjungimą ir užtikrinti bent alternatyvą, pavyzdžiui, veikimą be interneto arba galimybę naudoti privačius serverius.

    Jeigu žaidimas be ryšio neveiktų ir nebūtų kitos realios galimybės juo naudotis, siūloma įtvirtinti ir vartotojų pinigų grąžinimo principą. Praktikoje rinkoje pasitaiko atvejų, kai projektai nutraukiami greitai, o leidėjai pirkėjams kompensuoja išlaidas, kad išvengtų ilgų ginčų ir reputacinių nuostolių.

    Vis dėlto Kalifornijos modelis numato išimtis: daugiausia dėmesio skiriama naujiems arba iš naujo leidžiamiems žaidimams nuo 2027 metų, o nemokamai platinami projektai paprastai nepatektų į taikymo sritį. Tai reiškia, kad populiarūs nemokami žaidimai, kurių veikimas labiausiai priklauso nuo serverių, gali likti už reguliavimo ribų.

    Kodėl klausimas aštrėja?

    Skaitmeninių žaidimų rinka vis labiau remiasi paslaugos modeliu, kai net vieno žaidėjo režimai kartais susiejami su nuolatiniu prisijungimu, paskyros patikra ar licencijos validavimu. Dėl to vartotojams kyla klausimas, ar jie iš tiesų perka produktą, ar tik laikiną prieigą, kuri gali baigtis leidėjui pakeitus sąlygas.

    „Stop Killing Games“ šalininkai siekia, kad uždarant oficialius serverius būtų paliekamas bent minimalus kelias žaidimui išlikti, pavyzdžiui, išleidžiant techninius įrankius bendruomenei ar sudarant galimybę veikti privačiuose serveriuose. Kritikai pabrėžia, kad tai ne visada paprasta dėl saugumo, licencijų, trečiųjų šalių technologijų ir duomenų apsaugos.

    Europos Komisijos sprendimas reiškia, kad artimiausiu metu ES žaidėjų apsauga šiuo klausimu greičiausiai priklausys nuo esamų vartotojų teisių normų, nacionalinių praktikų ir savireguliacijos. Tačiau didėjantis politinis spaudimas rodo, jog diskusija dėl skaitmeninių pirkinių ilgaamžiškumo Europoje tik intensyvės.

  • Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Komisija ruošia naują instrumentą

    Europos Komisija rengia naujus prekybos gynybos įrankius, skirtus reaguoti į makroekonominius disbalansus, ypač augantį Europos Sąjungos prekybos deficitą su Kinija. Apie tai birželio 19 dieną po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Jos teigimu, per pastaruosius metus ES jau sukūrė platų priemonių rinkinį, tačiau dabar esą reikia jį naudoti aktyviau ir strategiškiau. Akcentuojama, kad tikslas nėra nutraukti ryšius, o sumažinti rizikas ir stiprinti Europos interesų apsaugą.

    „Europa jau sukūrė platų priemonių rinkinį. Dabar turime jį taikyti proaktyviau ir strategiškiau, kad apgintume Europos interesus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kas yra diversifikavimo priemonė?

    Vienas aptariamų sprendimų yra diversifikavimo priemonė, kuri būtų taikoma ne konkrečiai valstybei, o tam tikriems sektoriams ir kritinėms tiekimo grandinėms. Idėja siejama su praktine problema: įmonių tiekimo diversifikavimas, ypač kritinių komponentų, vyksta per lėtai.

    Pagal ankstyvas diskusijas, instrumentas galėtų skatinti arba net įpareigoti verslą svarbiausių dalių ir žaliavų tiekimą paskirstyti taip, kad nebūtų priklausomybės nuo vienos ar dviejų šalių. Tai turėtų sumažinti riziką, kad tiekimo „siaurieji taškai“ bus panaudoti ekonominiam spaudimui ar politiniam šantažui.

    ES lyderiai: deficitas tapo problema

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad dabartinė padėtis, jo vertinimu, nebegali tęstis. Diskusijose akcentuota, jog ES sieks de-risking, o ne decoupling, tačiau kartu reikalauja apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu.

    Viešai įvardyta ir deficito dinamika: buvo teigiama, kad ES prekybos deficitas su Kinija yra maždaug 1 milijardas eurų per dieną. Politinis signalas aiškus: jeigu vien dialogo nepakanka, Briuselis ieškos priemonių greitesnei reakcijai.

    „Mūsų strategija aiški: rizikos mažinimas, o ne atsiejimas, kartu palaikant dialogą. Tačiau 1 milijardas eurų prekybos deficito per dieną yra tiesiog netvaru“, – sakė António Costa.

    Vienybės testas: skirtingi interesai ES viduje

    Ne visos ES valstybės narės vienodai vertina griežtesnę prekybos liniją Kinijos atžvilgiu. Vokietija išlieka jautri bet kokiems žingsniams, kurie galėtų išprovokuoti atsakomąsias priemones, nes jos pramonė stipriai remiasi eksportu į Kiniją.

    Tuo metu kai kurios šalys, tarp jų ir Ispanija, siekia išlaikyti Kinijos investicijų srautus ir dažniau pasisako už atsargesnę retoriką. Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad dialogo kanalo išsaugojimas gali tapti dar svarbesnis, jei globali prekybos aplinka toliau aštrės.

    „Norime modernizuoti šias prekybos priemones, o Komisija turi mandatą reaguoti greičiau ir apsaugoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ursula von der Leyen taip pat pripažino, kad tikrasis išbandymas bus sprendimų įgyvendinimas, kai teks rinktis tarp ekonominių interesų ir politinės rizikos. Pasak jos, didėjant spaudimui, instrumentai bus naudojami dažniau, nes poreikis „perbalansuoti skaičius“ tik auga.

    „Spaudimas didelis. O kai spaudimas didelis, instrumentas bus naudojamas, nes jo reikia. Skaičiai kalba patys už save“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kol kas Europos Komisija neįvardijo tikslios datos, kada pristatys naujus prekybos gynybos instrumentus. Tačiau ES pareigūnai yra užsiminę, kad realistiškas momentas gali būti rugsėjį, kai paprastai skelbiamos pagrindinės politinės gairės ateinantiems metams.

  • Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija pranešė neketinanti siūlyti ES teisės aktų pakeitimų, kurie užkirstų kelią nuotoliniam vaizdo žaidimų išjungimui ar jų blokavimui pasibaigus paslaugos teikimui. Sprendimas paskelbtas reaguojant į piliečių inicijuotą raginimą griežčiau sureguliuoti vadinamąjį žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapą.

    Iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko beveik 1 300 000 parašų visoje Europos Sąjungoje, iš jų daugiau nei 143 000 Lenkijoje. Kampanijos autoriai teigia, kad žaidėjai vis dažniau praranda prieigą prie anksčiau įsigytų žaidimų, kai leidėjai išjungia serverius ar nuotoliniu būdu apriboja veikimą.

    Europos Komisija nurodė, kad teisėkūros pokyčius riboja ir intelektinės nuosavybės apsaugos logika, taip pat esamas teisinis reguliavimas. Komisijos vertinimu, ES vartotojų apsaugos taisyklės jau dabar numato svarbias garantijas, kurios turi saugoti vartotojų ekonominius interesus.

    Pagal galiojančius reikalavimus skaitmeninio turinio tiekėjai privalo iš anksto aiškiai informuoti apie paslaugos trukmę ir sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyva numato vartotojų teisių gynimo priemones, jei turinys ar paslauga neatitinka sutarties ir to, ko vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

    Tokiais atvejais vartotojui gali priklausyti proporcingas pinigų grąžinimas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis paslauga buvo teikiama. Praktikoje ginčai dažnai kyla dėl to, kaip apibrėžiamas skaitmeninio produkto funkcionalumas ir ar pirkėjas buvo pakankamai aiškiai perspėtas, kad žaidimas priklauso nuo leidėjo serverių.

    Vis dėlto Komisija žada imtis kitos krypties ir inicijuoti dialogą su vaizdo žaidimų pramone bei vartotojų atstovais. Tikslas yra parengti sektoriaus elgesio kodeksą, kuris apibrėžtų gerąją praktiką, kaip turėtų būti valdomas žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapas.

    „Sieksime suburti žaidimų pramonės ir vartotojų atstovus, kad būtų parengtas elgesio kodeksas, kaip turėtų būti tvarkomas žaidimų gyvavimo pabaigos etapas“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad jų tikslas nėra perimti žaidimų nuosavybės ar intelektinių teisių, taip pat nėra siekiama apriboti leidėjų galimybių uždirbti. Pagrindinis reikalavimas, pasak kampanijos autorių, yra palikti žaidimus funkcionalius, kad nustojus veikti internetinėms paslaugoms jie nebūtų tyčia paverčiami nebeveikiančiais.

    Komisija taip pat priminė, kad iki metų pabaigos ketina pateikti skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą. Tikimasi, jog joje bus įvertinta, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia vartotojų lūkesčius dėl skaitmeninių produktų ilgaamžiškumo ir kokių papildomų priemonių gali prireikti ateityje.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.

  • JAV nurodymas sustabdė „Anthropic“ naujausių DI modelių prieigą: ką tai reiškia Europai ir rinkai

    JAV nurodymas sustabdė „Anthropic“ naujausių DI modelių prieigą: ką tai reiškia Europai ir rinkai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė sustabdžiusi prieigą prie naujausių savo DI modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“. Sprendimas priimtas po JAV valdžios nurodymo, kuris, anot įmonės, verčia nedelsiant apriboti paslaugą siekiant atitikti reikalavimus.

    „Šio nurodymo poveikis toks, kad privalome staiga išjungti „Fable 5“ ir „Mythos 5“ visiems klientams, kad užtikrintume atitiktį“, – teigiama „Anthropic“ pareiškime.

    Pasak bendrovės, ribojimai siejami su eksporto kontrole ir nuogąstavimais, kad dalis modeliuose įdiegtų saugiklių teoriškai galėtų būti apeiti. Toks saugumo apribojimų apeinimas technologijų bendruomenėje dažnai vadinamas „jailbreaking“ praktika, kai bandoma priversti sistemą veikti už nustatytų ribų.

    „Anthropic“ tikina, kad valdžios institucijoms iki šiol pateikti argumentai susiję su galimu siauru, ne universaliu saugiklių apėjimo scenarijumi. Bendrovė taip pat nurodo nesutinkanti, kad toks rizikos signalas savaime turėtų tapti pagrindu atšaukti komerciškai siūlomą modelį.

    „Fable 5“ pristatytas kaip plačiam naudojimui pritaikytas modelis su papildomais saugumo mechanizmais, o „Mythos“ šeima anksčiau buvo pateikiama ribotam ratui. „Anthropic“ yra aiškinusi, kad be apsaugų panašūs modeliai gali būti panaudoti piktnaudžiaujant, įskaitant kibernetinio saugumo srityje, todėl prieiga įprastai valdoma atsargiai.

    Dar balandžio pradžioje „Anthropic“ buvo paskelbusi apie ribotos prieigos iniciatyvą „Glasswing“, kai „Mythos Preview“ suteikta pasirinktam patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo organizacijų ratui. Toks modelis, kai pažangūs sprendimai pirmiausia testuojami su atrinktais partneriais, tapo įprasta praktika siekiant įvertinti rizikas realiomis sąlygomis.

    Šis JAV nurodymas sukėlė platesnį rezonansą už JAV ribų. Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pažymėjo, kad situacija dar kartą parodo Europos poreikį stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo pažangiausių DI sprendimų, valdomų už Europos ribų.

    Politiniu lygmeniu tokie apribojimai paprastai tampa argumentu greitinti vietinių DI ekosistemų kūrimą, stiprinti skaičiavimo infrastruktūrą ir aiškiau apibrėžti taisykles, kaip pažangūs modeliai gali būti diegiami versle ir viešajame sektoriuje. Rinkai tai taip pat signalas, kad pažangiausių modelių prieinamumas gali priklausyti ne tik nuo komercinių sprendimų, bet ir nuo geopolitikos bei eksporto kontrolės režimų.

    Praktiškai įmonėms ir institucijoms, kurios planuoja DI integraciją į kibernetinę gynybą, programinės įrangos testavimą ar automatizuotą analizę, tokie staigūs ribojimai reiškia vieną dalyką: būtina turėti atsarginius planus. Tai gali apimti kelių tiekėjų strategiją, griežtesnį rizikų valdymą, aiškias sutartines sąlygas dėl prieinamumo ir alternatyvių modelių, įskaitant lokaliai valdomus sprendimus, vertinimą.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.