Tag: Europos Komisija

  • ES šalys sutarė atidėti metano reglamento reikalavimus: sprendimas dėl termino dar derinamas

    Europos Sąjungos valstybės narės pritarė idėjai metano reglamento reikalavimus importuotojams atidėti vieniems metams. Galutinis terminas dar nėra nustatytas – dėl jo bus deramasi su Europos Parlamentu.

    Kaip nurodoma, kalbama apie naujus įpareigojimus, susijusius su metano emisijų ataskaitomis ir reikalavimais importuojamiems energijos ištekliams bei žaliavoms. Europos Komisija siūlo, kad pareigos neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną, o būtų nukeltos 12 mėnesių.

    Diskusijos dėl atidėjimo siejamos su nuogąstavimais dėl žaliavų tiekimo saugumo ir energijos kainų stabilumo Europoje. Pats reglamentas įsigaliojo 2024 metais kaip vienas iš Europos žaliojo kurso elementų.

    Pagal reglamentą nuo 2027 metų pradžios importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sutartyse dėl tokių žaliavų kaip nafta ar dujos numatyta, jog kuras pagamintas laikantis griežtų ES standartų.

    Ką numato Europos Komisijos siūlymas

    Europos Komisija atidėjimą pasiūlė spalio 14 dieną. Tai reikštų, kad metano emisijų ataskaitų teikimo pareiga importuotojams neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną ir būtų perkelta į 2028 metus.

    Penktadienį valstybės narės šiai krypčiai pritarė, tačiau jos taip pat nori papildomos peržiūros. Numatyta, kad iki kitų metų rugsėjo pabaigos Komisija turėtų įvertinti, ar yra visos būtinos sąlygos reglamentui įgyvendinti vėlesniu laiku.

    Tarp praktinių klausimų įvardijamas nepriklausomų subjektų, galinčių tikrinti ir verifikuoti metano emisijas, prieinamumas.

    Europos Parlamentas siūlo ilgesnį atidėjimą

    Toliau pozicijų derinimas persikels į derybas su Europos Parlamentu, kuriame nuomonė griežtesnė. Parlamentas, savo poziciją priėmęs spalio 22 dieną, pasisako už trejų metų atidėjimą.

    Skirtingi terminai reiškia, kad galutinis sprendimas bus pasiektas tik po tarpinstitucinių derybų, kurias valstybių narių vardu ves Airijos pirmininkavimas.

  • Briuselis patvirtino: Lenkijai kitąmet nereikės priimti migrantų ar mokėti po 20 tūkst. eurų

    Lenkija kitais metais neturės priimti migrantų, perkeltų iš kitų Europos Sąjungos valstybių, ir nemokės po 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad šalis gali būti atleista nuo migracijos pakto solidarumo mechanizmo.

    Sprendimas svarbus Varšuvai, kuri ne kartą pabrėžė išskirtinę padėtį: spaudimą rytinėje ES sienoje su Baltarusija ir didelį skaičių žmonių, atvykusių iš Ukrainos bėgant nuo karo.

    Europos Komisijos vertinimu, migracinė situacija Lenkijoje išlieka itin sudėtinga, todėl ji priskiriama valstybėms, patiriančioms didelį spaudimą. Tai yra viena pagrindinių sąlygų, leidžiančių taikyti išimtį.

    Už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris teigė, kad Lenkijos padėtis nuo pernai iš esmės nepasikeitė: šalis priėmė daug žmonių iš Ukrainos ir susiduria su vadinamuoju migracijos instrumentalizavimu pasienyje.

    Ką reiškia išimtis dėl solidarumo mechanizmo

    Išimtis reikštų, kad Lenkijai kitais metais nereikės dalyvauti ES solidarumo „baseine“, kuriame valstybės paprastai turi pasirinkti vieną iš kelių įsipareigojimų.

    Pagal šį mechanizmą šalys gali būti raginamos priimti perkeltus migrantus iš kitų ES narių arba prisidėti finansiškai. Nurodoma orientacinė įmoka – 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį.

    Taigi Lenkijai tai reikštų, kad ji išvengtų ir papildomų įsipareigojimų priimti žmones, ir su tuo susijusių mokėjimų.

    Argumentai: Baltarusijos siena ir atvykusieji iš Ukrainos

    Vertindama padėtį, Europos Komisija atsižvelgė į du svarbiausius argumentus. Pirmasis – situacija pasienyje su Baltarusija, kur Lenkija jau ne vienus metus susiduria su migraciniu spaudimu ir hibridinėmis grėsmėmis.

    Antrasis argumentas – didelis skaičius žmonių, bėgusių nuo Rusijos agresijos Ukrainoje. Lenkija Europos Komisijai teikė duomenis apie priimtus žmones ir patiriamas išlaidas.

    Komisijos vertinimu, šių veiksnių pakanka, kad Lenkija ir toliau galėtų pretenduoti į išimtį.

    Ne tik Lenkija: išimtys numatytos ir kitoms šalims

    Lenkija nėra vienintelė valstybė, kuriai Europos Komisija numatė galimybę būti atleistai nuo solidarumo mechanizmo. Tarp įvardytų šalių taip pat minimos Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija ir Estija.

    Vis dėlto tai dar nėra galutinis procedūros taškas: sprendimas turės būti formaliai patvirtintas valstybių narių, o Lenkija taip pat turės oficialiai kreiptis dėl išimties.

    Be to, išimtis nėra nuolatinė – Europos Komisija rudenį kitais metais planuoja iš naujo peržiūrėti migracijos situaciją ES valstybėse ir spręsti, kam išimtys galėtų būti taikomos 2028 metais.

  • Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija pradėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda rengti naujus teisės aktus ir paprastinti jau galiojančius. Briuselis tai pristato kaip dalį platesnio plano mažinti perteklinę biurokratiją ir administracines išlaidas verslui.

    Apie šiuos pokyčius Komisija pranešė metinėje savo supaprastinimo darbotvarkės apžvalgoje. Joje nurodoma, kad DI taikymas turi padėti greičiau pastebėti, kur ES teisės aktuose kartojasi panašios nuostatos ar atsiranda prieštaravimų.

    Skelbiama, kad nauji vidiniai skaitmeniniai įrankiai skirti „modernizuoti“ teisėkūrą: jie padeda identifikuoti sutapimus skirtinguose dokumentuose ir atkreipti dėmesį į galimus dubliavimus, nenuoseklumus ar vietas, kur galima supaprastinti.

    Kartu Komisija žada stiprinti teisinį darbuotojų pasirengimą ir didinti resursus, kad kuriamos taisyklės netaptų pernelyg sudėtingos. Ši kryptis apima įvairias sritis – nuo technologijų ir žemės ūkio iki migracijos, aplinkosaugos bei mokesčių.

    Supaprastinimas – ir institucijoms, ir valstybėms

    Už supaprastinimo darbotvarkę atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis spaudos konferencijoje teigė, kad pokyčiai turėtų būti juntami praktikoje – įmonėms esą mažiau laiko teks skirti formoms ir daugiau – plėtrai bei inovacijoms.

    Komisija pripažįsta, kad ES taisyklių rinkinys seniai kritikuojamas dėl sudėtingumo ir kartais pasitaikančio nenuoseklumo. Todėl iniciatyva apima ne tik naujų taisyklių kūrimą, bet ir senesnių teisės aktų peržiūrą.

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos darbotvarkėje supaprastinimas įvardijamas kaip viena pagrindinių politinių krypčių. Komisija nurodo parengusi 12 vadinamųjų „omnibus“ paketų, skirtų peržiūrėti ir supaprastinti esamą reguliavimą, o sutaupymus vertina 22,3 mlrd. eurų.

    Daugėja pažeidimo procedūrų ir kova su „gold-plating“

    Kita supaprastinimo kryptis – didesnis spaudimas valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę. Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų liepos laikotarpiu Komisija pradėjo 874 pažeidimo procedūras – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų.

    Komisija taip pat siekia riboti praktiką, kai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę atsiranda papildomų reikalavimų – vadinamąjį „gold-plating“. Skelbiama, kad iki metų pabaigos tikimasi su valstybėmis narėmis pasirašyti „paktą prieš gold-plating“.

    V. Dombrovskis pabrėžė, kad supaprastinimui reikia bendrų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių pastangų. Jo teigimu, politinis noras mažinti biurokratiją ne visada atsispindi šalių narių pozicijose derinant konkrečius teisėkūros dokumentus.

    Raginimai neprarasti demokratinės atsakomybės

    DI naudojimas teisėkūroje kelia ir klausimų dėl atsakomybės bei sprendimų kokybės. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį ragino atsargiai diegti DI sprendimų priėmime, pabrėždama, kad technologijos neturėtų pakeisti kritinio mąstymo ir būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę.

    Briuselis tuo metu tvirtina, kad DI įrankiai skirti palengvinti darbą – padėti rasti neatitikimus ir supaprastinimo galimybes, tačiau neperkelti politinių sprendimų priėmimo atsakomybės technologijoms.

  • Vokietijos „VÆRIDION“ pritraukė 124 mln. eurų: žada priartinti elektrinius regioninius skrydžius

    Miunchene įsikūręs aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų investiciją ir buvo atrinktas gauti 94,5 mln. eurų Europos Komisijos Inovacijų fondo dotaciją – bendra suma siekia 124,5 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. „VÆRIDION“ teigimu, naujas finansavimas padės pereiti nuo prototipo idėjos prie sertifikavimui tinkamo orlaivio kūrimo ir pasiruošimo pramoninei gamybai.

    Investicijų raundą kartu vedė Nyderlandų investuotojai SHIFT Invest ir „Invest-NL“, taip pat prisidėjo jau anksčiau bendrovę rėmę „World Fund“, „Project A“ ir „Vsquared Ventures“. Prie raundo prisijungė ir „PAYBACK“ įkūrėjas, „DeepTech“ investuotojas Alexanderis Rittwegeris.

    Startuolis kuria visiškai elektrinį regioninį lėktuvą „Microliner“, kuris turėtų skraidinti iki devynių keleivių maždaug 400 kilometrų atstumu. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti trumpus regioninius skrydžius ekonomiškai patrauklesnius ir lengviau įgyvendinamus.

    Kas kuriama ir kam skirti pinigai

    „VÆRIDION“ įkūrėjas ir vadovas Ivoras van Dartelis teigia, kad per pastaruosius metus „Microliner“ nuo patvirtinto dizaino perėjo prie realios įrangos kūrimo, o traukos ir baterijų technologijos testuojamos bendrovės bazėje Oberpfaffenhofene.

    30 mln. eurų investicija, pasak bendrovės, bus naudojama pirmajam sertifikavimui tinkamam orlaiviui sukurti bei tolesniems traukos sistemos bandymams.

    Tuo metu 94,5 mln. eurų Inovacijų fondo dotacija skirta projektui „CAROLUS“ – planuojama įkurti ir išplėsti galutinio surinkimo gamyklą Oberpfaffenhofeno oro uoste netoli Miuncheno.

    Dotacija dar ne galutinis „taip“

    Startuolis nurodo, kad „CAROLUS“ projektas atrinktas iš 358 paraiškų kaip vienas iš 12 didelio masto projektų. Šioje kategorijoje „VÆRIDION“ įvardijamas kaip vienintelė Vokietijos bendrovė ir vienintelis aviacijos projektas.

    Vis dėlto dotacija dar siejama su formaliais žingsniais: ji priklauso nuo sutarties užbaigimo, kurio, kaip nurodoma, tikimasi 2027 metais.

    „Microliner“ planai ir terminai

    „Microliner“ projektuojamas su sklandytuvą primenančiu sparnu, moduline baterijų technologija ir kelių variklių traukos sistema, sukančia vieną propelerį. Orlaivis kuriamas keleivinei ir krovininei versijoms.

    Bendrovė taip pat mini skirtingus taikinius priklausomai nuo skrydžio sąlygų: siekiama iki 400 kilometrų nuotolio gabenant devynis keleivius pagal instrumentinių skrydžių taisykles, arba iki 550 kilometrų – gabenant keturis keleivius pagal vizualinių skrydžių taisykles.

    „VÆRIDION“ teigia turinti įsipareigojimų iš klientų dėl daugiau kaip 130 orlaivių. Pirmuoju klientu įvardijamas Belgijoje įsikūręs ASL Group, o pirmasis „Microliner“ pristatymas taikomas 2030 metams.

    2026 metų kovą bendrovė atidarė gamybos ir bandymų bazę Oberpfaffenhofeno oro uoste ir pranešė, kad ten pirmą kartą įjungė elektrinį variklį. Ši bazė, pasak įmonės, įsigyta po kitos Vokietijos elektrinės aviacijos bendrovės „Lilium“ nemokumo.

    Toliau numatomi darbai apima baterijų paketų ir traukos sistemos integraciją į antžeminę bandymų platformą, vadinamą „copper bird“, taip pat bandymus vėjo tunelyje. Sertifikavimui tinkamo prototipo bendrovė taikosi sulaukti 2027 metų pabaigoje arba 2028 metų pradžioje.

  • Europos inovacijų taryba 2027-aisiais skirs 1,8 mlrd. eurų startuoliams: dėmesys gynybai ir moterims

    Europos Komisija patvirtino 2027 metų Europos inovacijų tarybos (EIC) darbo programą, kurioje numatyta 1,8 mlrd. eurų parama „DeepTech“ startuoliams, sparčiai augančioms įmonėms ir mokslininkams visoje Europoje.

    Kaip skelbia portalas EU-Startups, šiuo finansavimo paketu siekiama padėti perspektyvioms technologijoms greičiau pereiti kelią nuo ankstyvųjų tyrimų iki komercializavimo ir kartu didinti investicijų prieinamumą moterų vadovaujamiems bei gynybos technologijų (DefenceTech) verslams.

    Programa yra paskutinis EIC finansavimo paketas pagal „Horizon Europe“ 2021–2027 metų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Todėl 2027-ieji matomi kaip užbaigiantys šio laikotarpio prioritetus – nuo kapitalo pritraukimo iki administracinės naštos mažinimo.

    Lietuvos startuoliams ir tyrėjams tai reiškia, kad išlieka didelės apimties europinės priemonės, skirtos ne tik idėjų vystymui, bet ir realiam augimui bei pirmajam pardavimui rinkoje – srityse, kuriose dažnai prireikia didžiausio finansinio postūmio.

    Kapitalas augimui ir „Scaleup Europe Fund“

    Didelė programos dalis nukreipta į augimo kapitalo didinimą. Tarp svarbiausių elementų – užbaigiamas 1 mlrd. eurų įsipareigojimas „Scaleup Europe Fund“, kuris buvo pradėtas 2026 metais ir yra valdomas investicijų bendrovės EQT.

    Nurodoma, kad fondas siekia pritraukti bent 4 mlrd. eurų iš kitų investuotojų, o investicijų vidurkis turėtų viršyti 100 mln. eurų – tai signalas apie orientaciją į vėlesnio etapo, greitai augančias technologijų įmones.

    Lygiagrečiai EIC tęs startuolių rėmimą per „STEP Scale Up“ schemą, kuri taikoma įmonėms, kuriančioms strategines technologijas.

    Papildomas dėmesys gynybos technologijoms

    2027 metų programoje taip pat užbaigiami dar 2026 metais įvesti finansavimo krepšeliai: 200 mln. eurų gynybos investicijoms ir 25 mln. eurų „Advanced Innovation Challenges“ bandomajam projektui.

    Akcentuojama, kad parama dvejopo naudojimo ir gynybos technologijoms išlieka EIC veiklos dalimi – tai atspindi ES siekį stiprinti technologinius pajėgumus strategiškai svarbiuose sektoriuose.

    Dvigubai didesnės „Women TechEU“ dotacijos

    Programa plečia paramą moterų vadovaujamiems startuoliams: pertvarkytoje „Women TechEU“ iniciatyvoje individualios dotacijos padvigubinamos iki 150 tūkst. eurų.

    Taip pat numatoma įsteigti naują Europos prizą moterims novatorėms kvantinėse technologijose – jis papildys jau egzistuojantį Europos prizą moterims novatorėms ir bus skirtas kvantinių technologijų verslus kuriančioms moterims.

    Be finansavimo priemonių, EIC iškelia tikslą padėti remiamoms įmonėms rasti pirmuosius klientus: planuojamos naujos jungtys su viešaisiais ir privačiais pirkėjais, kad startuoliai galėtų išbandyti kuriamas technologijas ir įvertinti jų komercinį pritaikymą.

    Europos Komisija taip pat deklaruoja siekį mažinti administracinį sudėtingumą ir didinti finansavimo prieinamumą skirtinguose inovacijų raidos etapuose.

    EIC buvo įsteigta pagal „Horizon Europe“ 2021 metais, o viso 2021–2027 metų laikotarpio jos biudžetas viršija 10 mlrd. eurų. Per šį laiką, nurodoma, EIC parėmė daugiau nei 800 įmonių ir beveik 700 mokslinių tyrimų projektų.

    EIC investicijų padalinys – EIC fondas – jau yra investavęs beveik 2 mlrd. eurų į daugiau nei 375 „deep tech“ startuolius, o kartu pritraukta apie 3,5 karto daugiau bendro finansavimo (co-investment).

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo ES kurti strateginių žaliavų „banką“

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Europos Sąjungą kaupti strategines žaliavas ir mineralus, kad Bendrija sumažintų priklausomybę nuo valstybių už ES ribų. Jo teigimu, tokios atsargos būtų būtinos Europos pramonei ir technologijų plėtrai.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP.pl. Merzas Briuselyje vykusioje ekonomikos konferencijoje paragino kurti specialias vertingų žaliavų rezervų atsargas ir pasiūlė jas formuoti „Briuselyje, visos Europos lygiu“.

    Kancleris pabrėžė, kad ES reikia įvairinti tiekimo šaltinius, stiprinti perdirbimą ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tokia kryptis, jo manymu, leistų sumažinti pažeidžiamumą dėl tiekimo sutrikimų ar geopolitinių įtampų.

    Pasak F. Merzo, be būtinų atsargų Europos šalys gali susidurti su kliūtimis gaminant baterijas, elektrinius variklius ir modernius puslaidininkius, taip pat vystant kitas technologijas, nuo kurių priklausys valstybių ekonomikos.

    Kokios žaliavos ES laikomos kritinėmis

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad tokie mineralai kaip litis, kobaltas ir nikelis reikalingi ne tik baterijoms, bet ir vėjo turbinoms, saulės elektrinių moduliams, automobilių pramonei bei skaitmeninėms technologijoms.

    Žiniasklaidos pranešimuose taip pat akcentuojama, kad ES yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos, kai kalbama apie kai kurias žaliavas ir jų perdirbimą. Tarp svarbių tiekėjų minima ir Turkija.

    Europos Komisijos planai didinti pajėgumus

    Spalį Europos Komisija patvirtino 46 projektų sąrašą, kuriuo siekiama didinti strateginių žaliavų gavybos pajėgumus ES viduje ir įvairinti tiekimo šaltinius. Tokios priemonės laikomos dalimi pastangų stiprinti Europos ekonominį saugumą.

    Tarp patvirtintų iniciatyvų nurodomi ir projektai, siūlomi Lenkijos vario ir kitų metalų gamintojo KGHM. Bendras šių sprendimų tikslas – sumažinti rizikas, kylančias, kai kritinės žaliavos ir jų apdirbimas sutelkti keliuose regionuose už ES ribų.

  • ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    Europos Sąjunga pradėjo rengti „dirbtinio intelekto (DI) raštingumo“ pažymėjimą, kurį galėtų gauti sėkmingai programą baigę 15-mečiai.

    Kaip skelbia „Euronews“, idėja siejama su sparčiai augančia DI įtaka mokykloms ir poreikiu jaunimui aiškiau suprasti, kaip veikia šios technologijos.

    Europos Komisijos vicepirmininkė Roxana Minzatu pabrėžė, kad toks pažymėjimas turėtų padėti moksleiviams ne tik suprasti DI veikimą, bet ir kritiškai vertinti jo pateikiamą informaciją bei atpažinti manipuliaciją.

    Europos Komisija nurodo, kad iniciatyva turėtų paskatinti ir sąmoningesnį technologijų naudojimą – kada verta pasikliauti įrankiais, o kada geriau „atsijungti“.

    Startas numatomas 2027–2028 mokslo metais

    Pasak Briuselio, siekis – pradėti naujojo pažymėjimo iniciatyvą kitų metų 2027–2028 mokslo metais, orientuojantis būtent į 15 metų mokinius.

    Šis projektas pristatomas tuo metu, kai mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje susiduria su DI keliamais iššūkiais klasėje – nuo namų darbų atlikimo iki vertinimo ir mokymosi kokybės klausimų.

    PISA duomenys ir DI vaidmuo mokantis

    Europos Komisija atkreipia dėmesį į PISA 2025 statistikoje fiksuotą bazinių įgūdžių smukimą: maždaug kas trečias ES penkiolikmetis nepasiekia raštingumo ir matematikos rezultatų kartelės.

    Briuselis teigia, kad DI, tinkamai taikomas švietime, gali padėti mokytis efektyviau ir paremti mokytojų darbą – pavyzdžiui, per korepetavimą ar labiau individualizuotą mokymąsi.

    DI sertifikatai ir socialinių tinklų ribojimai – ne tas pats

    Kartu ES stumia ir iniciatyvas, kuriomis siekiama riboti jaunų paauglių prieigą prie socialinių tinklų, tačiau R. Minzatu tikina, kad šios kryptys viena kitai neprieštarauja.

    Jos teigimu, edukaciniai DI naudojimo būdai, tokie kaip personalizuotas mokymas ar pagalba mokantis, nėra tapatūs priklausomybę skatinantiems platformų algoritmams.

    Nors ES tiesiogiai nevaldo valstybių narių švietimo politikos, ji jau remia pastangas tirti, kaip DI saugiai diegti vaikų ugdyme ir stiprinti tiek mokinių, tiek mokytojų DI raštingumą.

  • Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.

    Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.

    Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.

    Komisijos planuojamas instrumentas

    Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.

    Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.

    Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas

    Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.

    Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.

    Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.

    Galimos griežtesnės priemonės sektoriams

    ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.

    M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.

    Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.

    Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.

  • Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija mažina savo 2027 metų teisėkūros užmojus ir į prioritetų viršų kelia konkurencingumą, reguliavimo supaprastinimą bei ekonominį saugumą. Likus vis mažiau laiko iki Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos pabaigos, Briuselis nori daugiau dėmesio skirti tam, kas realiai gali būti priimta.

    Kaip rašo „POLITICO“, metinėje Komisijos darbo programoje numatyta ne tik naujų iniciatyvų kryptis, bet ir vadinamasis „teisėkūros valymas“ – atsisakoma pasiūlymų, kurie nebeturi politinių šansų, taip pat panaikinamos pasenusios taisyklės.

    Dokumente akcentuojama, kad ES siekia stiprinti bendrąją rinką, mažinti biurokratiją, modernizuoti pramonę ir didinti gynybinius pajėgumus geopolitinės įtampos bei ekonominio neapibrėžtumo fone.

    Toks posūkis reiškia, kad dalis anksčiau aptartų reformų keliauja į stalčių, o didesnis dėmesys bus skiriamas jau parengtiems teisės aktams „pervaryti“ per finišo liniją – net jei tai mažiau skambu, bet labiau įgyvendinama.

    Kas dingsta iš darbotvarkės

    Komisija ketina oficialiai atsisakyti bandymo reformuoti energijos apmokestinimą – iniciatyvos, kuri buvo pradėta 2021 metais. Ja siekta pakeisti ES mokesčių taisykles taip, kad elektra būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras, skatinant švaresnės energijos vartojimą.

    Tačiau valstybės narės penkerius metus nesugebėjo susitarti: daliai sostinių reforma būtų reiškusi didesnius mokesčius benzinui, dyzelinui ar gamtinėms dujoms. Dėl to šis pasiūlymas įtrauktas į iniciatyvų, kurių atsisakoma, sąrašą.

    Taip pat numatyta atsiimti vadinamąją „žaliųjų teiginių“ direktyvą (Green Claims Directive), kuri turėjo nustatyti taisykles, kaip įmonės turi pagrįsti aplinkosauginius teiginius apie savo produktus ar paslaugas. Komisija aiškina, kad per „protingą laikotarpį“ nepavyktų užsitikrinti pakankamos valstybių narių paramos.

    Kitas stabdomas projektas – pasiūlymas dėl finansinių duomenų prieigos (Financial Data Access). Jis būtų atvėręs trečiosioms šalims prieigą prie finansų sektoriaus turimų duomenų (pavyzdžiui, draudikų ar pensijų fondų), siekiant paskatinti „fintech“ inovacijas, tačiau susidūrė su stipriu tradicinių rinkos dalyvių pasipriešinimu.

    Kas lieka prioritetuose 2027-aisiais

    Darbo programoje numatyta ir naujų teisėkūros paketų kryptis. Minimas energijos „supaprastinimo paketas“ bei po 2030 metų laikotarpio klimato ir energetikos sistemos rėmai, susiję su ES 2040 metų klimato tikslais, nors konkrečios supaprastinimo priemonės dokumente neišdėstomos.

    Tarp kitų numatomų priemonių – švarios šilumos rinkos mechanizmas, kuris turėtų padėti skatinti šilumos siurblių diegimą. Taip pat planuojama Europos kritinių žaliavų korporacija, kuri galėtų pirkti ir kaupti metalus, reikalingus švariai energetikai, gynybai ir technologijoms.

    Numatyta peržiūrėti laikinas valstybės pagalbos taisykles, taikomas pramonėms, kurios labiausiai nukenčia dėl aukštų energijos kainų. Be to, Komisija planuoja peržiūrėti CO2 standartus sunkiosioms transporto priemonėms.

    Skaitmeninė ir bankų darbotvarkė: daugiau „supaprastinimo“

    Komisija žada 2027 metų viduryje pristatyti skaitmeninės transformacijos paketą – jame turėtų atsirasti supaprastinimo ir autorių teisių klausimai. Tai tęsia jau anksčiau pradėtą supaprastinimo kryptį skaitmeninėje politikoje.

    Duomenų saugojimo tema dokumente įvardijama atsargiai: vietoje žadėto greito visos ES masto pasiūlymo Komisija nurodo dar vertinsianti duomenų saugojimo taisyklių poveikį ir prie šio klausimo grįšianti vėliau.

    Finansų sektoriuje numatomas bankų supaprastinimo ir konkurencingumo paketas pirmajame 2027 metų ketvirtyje. Kartu Komisija ketina atsiimti seniai stringantį Europos indėlių draudimo sistemos projektą, kuriam taip ir nepavyko rasti bendro sutarimo tarp valstybių narių.

    Valymas nuo pasenusių taisyklių

    Be politinių iniciatyvų atsisakymo, Komisija žada panaikinti ir keletą akivaizdžiai pasenusių teisės aktų. Tarp jų minima net taisyklė dėl specialaus intervencinio sviesto atsargų pardavimo Sovietų Sąjungai – valstybei, kuri nustojo egzistuoti 1991 metais.

    Komisija taip pat planuoja naikinti ilgai „užstrigusius“ pasiūlymus, kurie daugelį metų nesulaukė proveržio – pavyzdžiui, susijusius su oro eismo laiko langų paskirstymu ar bendru europiniu indėlių draudimu.

    Visa ši kryptis atspindi aiškų Briuselio signalą: likusios kadencijos pabaigoje bus ieškoma greitesnių, labiau įgyvendinamų sprendimų, o dalis ambicingų reformų užleidžia vietą paprastesniems ir labiau sutariamiems paketams.

  • „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    Briuselyje surengtame „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime skambėjo aiški žinutė: Europos Sąjunga turėtų plėstis nedelsdama. „Euronews“ valdybos pirmininkas Pedro Vargas David ragino „užbaigti ir vėl suvienyti žemyną“, pabrėždamas, kad kandidačių šalių žmonės jaučiasi europiečiais.

    Jo teigimu, šiuo metu ES plėtrą remia 53 proc. Europos Sąjungos piliečių, tačiau palaikymas skirtingose šalyse labai nevienodas – nuo 79 proc. Švedijoje iki 35 proc. Prancūzijoje. Dar svarbiau, anot P. Vargaso Davido, daugiau nei du trečdaliai europiečių pripažįsta, kad apie plėtrą žino per mažai ir norėtų būti geriau informuoti.

    Kalbėdamas apie dabartinį kontekstą, jis akcentavo, kad Europa atsidūrė istoriniame lūžio taške: daugiau šalių nei bet kada anksčiau nori prisijungti prie ES, o karas sugrįžo į žemyną. Kartu Vakarų Europoje auga socialiniai protestai ir nepasitenkinimas institucijomis, todėl plėtros tema tampa ir politiniu, ir visuomeniniu iššūkiu.

    P. Vargaso Davido vertinimu, atsakomybė už informacijos trūkumą tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir žiniasklaidai. Jis teigė, kad visuomenės nuomonė gali keistis, jei žmonės gaus aiškų ir patikimą paaiškinimą, ką plėtra reiškia pačiai ES, kandidatėms ir jų piliečiams.

    Kaip kandidatai vertina narystę ES

    P. Vargas David priminė, kad liepą Europos Komisija paskelbė duomenis apie paramą stojimui kandidatėse. Skaičiai, pasak jo, rodo labai skirtingas realybes – kai kur visuomenės palaikymas yra itin aukštas, o kai kur akivaizdžiai kelia klausimų.

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Albanijoje – daugiau nei 92 proc. Antroje vietoje, kaip pabrėžta kalboje, yra Sakartvelas su 71 proc. Toliau minimos Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina – visos viršija 60 proc., o Moldova įvardijama turinti 58 proc. paramą.

    Tarp mažiausiai palaikančių šalių jis išskyrė Turkiją (46 proc.) ir Serbiją, kuri Komisijos ataskaitoje įvardyta su 31 proc. Vis dėlto, pasak jo, Serbijoje jaunimo iki 30 metų grupėje palaikymas siekia 63 proc., o kai kurios vietinės apklausos, jo teigimu, rodytų 50–55 proc. paramą referendumo atveju.

    Raginimas greitinti procesą ir ieškoti tarpinių sprendimų

    Kalboje keliami klausimai, ar ES daro pakankamai, kad atremtų priešiškus naratyvus ir išlaikytų „europietišką svajonę“ kandidatėse. P. Vargas David taip pat svarstė, ar Europos Sąjungos atstovai kandidatėse ne per dažnai tampa siejami su problemomis, o ne su nauda, kurią atneštų integracija.

    Jis ragino Vakarų Europos visuomenėms aiškiau parodyti, kad kandidatės esą yra „tikri europiečiai“ – ne vien politinės valios prasme, bet ir kultūriškai bei geografiškai. Jo žodžiais, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalys dalijasi europinėmis tradicijomis ir vertybėmis.

    Vienas iš netradicinių pasiūlymų – diskusija apie tai, ar kandidatėms nereikėtų leisti anksčiau prisijungti prie tam tikrų ES programų, nelaukiant pilnos narystės. Jis taip pat paminėjo idėją svarstyti „Gibraltaro modelį“ greitesniam Šengeno taikymui Vakarų Balkanams, argumentuodamas, kad tai galėtų tapti įsipareigojimo simboliu ir, jo manymu, pagerinti bendrą saugumą bei migracijos kontrolę.

    Kalbos pabaigoje P. Vargas David teigė, kad Europa turi „galimybių langą“: jei jis bus praleistas, atsiras kitų veikėjų, kurie užpildys vakuumą. Jis taip pat išsakė asmeninį norą, kad ateityje „Jungtinė Karalystė sugrįžtų prie stalo“ Briuselyje, pabrėždamas, jog Europa esą silpnesnė be JK, o JK – be Europos.