CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Mikroplastikai kosmetikoje uždrausti, bet jų vis dar yra: štai kodėl taip nutiko ES

    Mikroplastikai kosmetikoje uždrausti, bet jų vis dar yra: štai kodėl taip nutiko ES

    Rinka auga, klausimų daugėja

    Grožio industrija pastaraisiais metais sparčiai auga, o socialiniuose tinkluose vis dažniau aptariami ne tik produktų pažadai, bet ir jų sudėtis. Dalis kremų, šveitiklių ar makiažo priemonių vis dar gali turėti mikroplastikų, nors ES jau ėmėsi ribojimų.

    Mikroplastikai – tai smulkios plastiko dalelės, kurios gali patekti į aplinką, o galimas poveikis sveikatai tebėra aktyviai tiriamas. Diskusijose pabrėžiama, kad svarbu atskirti netyčinį plastiko patekimą nuo sąmoningai į gaminius dedamų polimerų.

    Kas iš tiesų slepiasi sudėtyje?

    Mikroplastikų galima aptikti tiek nuplaunamuose produktuose, pavyzdžiui, veido šveitikliuose, tiek nenunuplaunamuose, kaip drėkinamieji kremai ar lūpų dažai. Kosmetikoje jie naudojami dėl skirtingų savybių: suteikti glotnumą, tekstūrą ar blizgesį.

    Aplinkos chemikai atkreipia dėmesį, kad problemą dažnai stiprina ne vien plastiko dalelės, bet ir priedai. Plastikuose gali būti plastifikatorių, dažiklių bei kitų medžiagų, kurios didina riziką aplinkai ir gali kelti papildomų klausimų dėl ilgalaikio poveikio žmogui.

    Tarp dažniau minimų grupių yra ir PFAS, vadinamosios itin patvarios sintetinės cheminės medžiagos. Jos siejamos su aplinkos tarša dėl ilgo irimo, todėl ES kontekste vis garsiau kalbama apie platesnį tokių medžiagų reguliavimą.

    Kodėl mikroplastikai dar neišnyko?

    ES mikroplastikų ribojimai įtvirtinti Europos Komisijos 2023 metais priimtame reglamente, kuris apima ne tik kosmetiką. Dokumente numatyti ribojimai ir kitoms produktų grupėms, pavyzdžiui, plovikliams ar trąšoms, jei mikroplastikai į jas dedami tyčia.

    Tačiau kosmetikos atveju taikomi pereinamieji laikotarpiai, todėl dalis gaminių dar kurį laiką gali likti prekyboje. Pagal nustatytą tvarką nuplaunami asmens priežiūros produktai turėtų būti palaipsniui išimti iki 2027 metų spalio 16 dienos, nenunuplaunama kosmetika – iki 2029 metų spalio 16 dienos, o kai kurios makiažo priemonės – iki 2035 metų spalio 16 dienos.

    Svarbu tai, kad pereinamieji terminai daugiausia susiję su pateikimu į rinką, o ne momentiniu visų atsargų dingimu. Tai reiškia, kad įmonės gali dar kurį laiką parduoti anksčiau pagamintas partijas, todėl vartotojai mikroplastikų kosmetikoje gali aptikti ir po ribojimų įsigaliojimo.

    Kokios alternatyvos ir ką gali vartotojai?

    Ekspertai pabrėžia, kad mikroplastikus įmanoma pakeisti alternatyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, biologiškai skaidomomis dalelėmis iš augalinės kilmės žaliavų. Kaip vienas pavyzdžių minimos ryžių lukštų pagrindu išgaunamos dalelės, galinčios atlikti panašią funkciją kaip mikroplastikai.

    Vartotojams patariama atidžiau skaityti sudėtį ir stebėti, kaip gamintojai keičia formules artėjant pereinamųjų laikotarpių pabaigai. Reguliavimas ES mastu laikomas precedentu, kuris gali turėti įtakos ir kitų patvarių cheminių medžiagų griežtesniam vertinimui ateityje.

  • ES procedūros prieš Lenkiją ir kitas šalis: vėluoja energijos, vandenilio ir vartotojų teisių direktyvos

    Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš kelias dešimtis ES valstybių narių, tarp jų ir Lenkiją, dėl laiku neperkeltų ar nepilnai įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų. Tokios procedūros pradedamos, kai valstybė nevykdo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar taiko ES taisykles netinkamai.

    Šį kartą Komisijos dėmesio centre atsidūrė keli skirtingi paketai: elektros energijos rinkos taisyklės, vandenilio ir dekarbonizuotų dujų reguliavimas, kovos su prekyba žmonėmis nuostatų atnaujinimas bei vartotojams palankesnės prekių remonto taisyklės. Tai rodo platesnę ES kryptį: didesnė vartotojų apsauga, energetikos transformacija ir griežtesnė kova su nusikalstamumu.

    Elektros rinka ir vartotojų pasirinkimas

    Komisija paragino kelias valstybes, įskaitant Lenkiją, įgyvendinti ES nuostatas, kurios turėtų supaprastinti elektros energijos rinkos veikimą ir sustiprinti vartotojų pozicijas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti tiekėją, jį pakeisti, o rinkoje atsirastų daugiau konkurencingų ir inovatyvių pasiūlymų.

    Pastaraisiais metais ES energetikos politikoje vis dažniau pabrėžiama, kad vien technologinių investicijų nepakanka: svarbus ir vartotojų įgalinimas, aiškesnės sutartys, sklandesnės tiekėjo keitimo procedūros bei skaidresnė kainodara. Komisija tokius klausimus sieja ir su atsparumu kainų šokams, kurie ypač išryškėjo po energetikos krizės.

    Vandenilis ir dekarbonizuotos dujos

    Dar vienas blokas – vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos reguliavimas. Komisija nurodė, kad net 26 ES sostinės, tarp jų Varšuva, neįvykdė pareigos perkelti tam tikrų taisyklių, susijusių su atsinaujinančių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, įskaitant vandenilį, integravimu.

    Pagal šias nuostatas siekiama sukurti aiškesnes sąlygas naujai energetikos infrastruktūrai, kartu užtikrinant tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas. Komisija pabrėžė, kad apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki nustatyto termino informavo tik Italija.

    Prekių remontas ir kova su prekyba žmonėmis

    Komisija taip pat priminė pareigą pilnai įgyvendinti atnaujintas ES taisykles dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo. Jose numatytos griežtesnės sankcijos ir efektyvesni tyrimų instrumentai, ypač tais atvejais, kai išnaudojimas persikelia į internetą, o aukoms turi būti užtikrinama realesnė pagalba ir apsauga.

    Be to, procedūros pradėtos ir dėl taisyklių, kurios stiprina vartotojų teisę į prekių remontą. Direktyvos esmė – sudaryti sąlygas reikalauti remontuoti tokius gaminius kaip išmanieji telefonai, skalbyklės ar šaldytuvai ir tada, kai pasibaigia įstatyminės garantijos laikotarpis.

    Pagal šiuos reikalavimus gamintojai turi teikti remonto paslaugas už protingą kainą ir per protingą laiką, o vartotojams pateikti aiškią informaciją apie remonto sąlygas. ES tokias priemones sieja su atliekų mažinimu, ilgesniu gaminių naudojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, nes mažiau naujų prekių reiškia ir mažesnį išteklių bei energijos poreikį.

    Pažeidimo procedūra paprastai pradedama oficialiu įspėjimu ir prašymu pateikti paaiškinimus, o vėliau, jei situacija nepasikeičia, gali būti pereinama prie pagrįstos nuomonės ir bylos perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Galutinėje stadijoje kai kuriais atvejais gali būti prašoma skirti finansines sankcijas.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europoje kasmet gali „neišsipildyti“ mažiausiai 120 mlrd. eurų tiesioginių investicijų vien dėl to, kad šalys narės per lėtai sujungia veikiančius nacionalinius sprendimus į bendras ES taisykles ir infrastruktūrą. Tokią išvadą pateikia Italijos analitinis centras The European House–Ambrosetti, tyrimą rengęs kartu su „Amazon“.

    Studijoje pabrėžiama, kad problemos kyla ne dėl idėjų stokos: sėkmingi modeliai jau veikia atskirose valstybėse, tačiau jie neperkelti į europinį mastą. Dėl to įmonėms tenka taikytis prie skirtingų taisyklių, sistemų ir standartų, o investuotojams mažėja aiškumas bei masto ekonomijos nauda.

    „Europai nereikia ieškoti atsakymų kitur. Stipriausi investicijų modeliai jau veikia ES, tačiau jie nesujungti ir nepadidinti mastu“, – sakė tyrimo autorius Diego Begnozzi.

    Kur slypi didžiausia kaina

    Tyrimas išskiria kelias sritis, kuriose nesuderintos taisyklės ir fragmentuotos rinkos labiausiai brangina veiklą. Tarp jų – energetika, transportas, skaitmeninė infrastruktūra, mokesčių reguliavimas, švietimas ir įgūdžių ugdymas, darbo rinka bei teisingumo sistemos.

    Energetikoje atkreipiamas dėmesys į kainų skirtumus, kurie silpnina pramonės konkurencingumą. Tyrime teigiama, kad 2025 metų pirmąjį ketvirtį Europos įmonės už elektrą vidutiniškai mokėjo apie 2,8 karto daugiau nei JAV įmonės, o geresnė nacionalinių sistemų integracija galėtų sukurti iki 43 mlrd. eurų metinės naudos iki 2030 metų.

    Transporto sektoriuje akcentuojamos tarpvalstybinės geležinkelių paslaugos: skaičiuojama, kad tokie maršrutai yra apie 23,4 proc. lėtesni už palyginamas vidaus kryptis. Tai mažina bendrosios rinkos fizinės infrastruktūros vertę ir daro įtaką tiek verslo kelionėms, tiek logistikai.

    Kodėl trūksta postūmio

    Viena esminių priežasčių, nurodomų ataskaitoje, yra paskatų problema: nacionalinėms vyriausybėms dažnai neapsimoka vienoms finansuoti projektų, kurių nauda atitenka ir kitoms šalims. Tokiose srityse kaip tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra ar geležinkelių jungtys reikalingas koordinuotas sprendimas ir ilgalaikis finansavimas.

    Ataskaitoje pabrėžiama ir ES biudžeto apimtis: jis sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl jo galimybės „užkamšyti“ investicijų spragas yra ribotos. Tyrime lyginamos apimtys rodo, kad 2024 metais ES išlaidos siekė 170,5 mlrd. eurų, o valstybių narių išlaidos – 8 856,8 mlrd. eurų.

    Ko tikisi Briuselis

    Diskusijos dėl konkurencingumo pastaraisiais metais suaktyvėjo ir ES institucijose. Ataskaitoje primenama, kad Mario Draghi vadovauta konkurencingumo analizė yra įvardijusi gerokai didesnį poreikį: siekiant išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje, Europai gali reikėti 750–800 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų.

    Europos Komisija rengia priemones, susijusias su kapitalo rinkų taisyklių atnaujinimu ir pramonės stiprinimu, taip pat siūlomą iniciatyvą EU Inc., kuri siekia suvienodinti dalį verslo steigimo ir plėtros taisyklių visoje ES. Komisija yra raginusi dėl EU Inc. susitarti iki 2026 metų pabaigos, tačiau įvairūs stebėtojai pažymi, kad teisėkūros procesai dažnai juda lėčiau nei tikisi rinka.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šių sprendimų tikslas nėra kopijuoti JAV ar kitų regionų modelius, o panaudoti tai, kas jau pasiteisino pačioje Europoje. Pasak jų, spartesnė integracija galėtų sumažinti administracinę naštą, atpiginti energiją ir transportą, o kartu padidinti investuotojų pasitikėjimą ilgalaikėmis taisyklėmis.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • Išmanieji skaitikliai – tik pradžia: energetika vis drąsiau remsis DI valdant tinklus ir duomenis

    Skaitikliai atveria kelią duomenims

    Energetikos sektoriaus skaitmenizacija vis rečiau apsiriboja vien išmaniaisiais skaitikliais. Operatoriai plečia skaitmenines platformas, kad duomenys realiu laiku padėtų valdyti tinklą, prognozuoti gedimus, planuoti remontus ir greičiau prijungti naujus atsinaujinančių išteklių pajėgumus.

    Didėjant saulės ir vėjo generacijos daliai, tinklas tampa dinamiškesnis, o sprendimų reikia greičiau. Būtent todėl dėmesys krypsta į duomenų analitiką, automatizaciją ir DI, kuris gali padėti numatyti apkrovas bei optimizuoti tinklo konfigūraciją.

    Investicijos: nuo IT iki kibernetinio saugumo

    Skaitmenizacijos projektai įgauna didesnį mastą ir vis dažniau apima ne tik apskaitą, bet ir IT infrastruktūros modernizavimą, tinklo automatizavimą bei kibernetinį saugumą. Praktikoje tai reiškia investicijas į duomenų mainus, ryšio sprendimus, nuotolinį valdymą ir apsaugą nuo incidentų.

    Operatoriams svarbus ir perėjimas nuo bandomųjų projektų prie plataus diegimo. Tam reikia suderinti standartus, procesus ir duomenų kokybę, kad skirtingos sistemos galėtų veikti kaip vientisas mechanizmas.

    Skaitmeniniai dvyniai ir CSIRE

    Vienas ambicingiausių žingsnių – skaitmeniniai dvyniai, kai realus tinklas atkuriamas skaitmeniniame modelyje ir leidžia testuoti scenarijus dar prieš atliekant realius veiksmus. Toks modeliavimas gali padėti tiksliau nustatyti silpnąsias vietas, įvertinti apkrovų pasiskirstymą ir optimizuoti investicijas.

    Kartu didėja ir centralizuotų duomenų sistemų svarba. Lenkijoje plėtojamas Centralny System Informacji Rynku Energii skirtas sujungti rinkos dalyvių duomenų mainus ir standartizuoti procesus, o didėjant duomenų apimtims kyla ir griežtesni reikalavimai jų kokybei bei saugai.

    DI: daugiau autonomijos, daugiau atsakomybės

    Europos Komisija yra pristačiusi veiksmų planą, skirtą skaitmenizacijai ir DI diegimui energetikoje, akcentuodama tinklų optimizavimą, saugius duomenų mainus ir kibernetinį atsparumą. Greta to plėtojamos iniciatyvos, kuriomis kuriami europiniai DI modeliai, skirti tinklų planavimui ir valdymui.

    DI praktiniai pritaikymai aiškūs: apkrovų ir gamybos prognozės, gedimų aptikimas, tinklo perkrovų valdymas, investicijų prioritetų parinkimas. Tačiau kuo daugiau sprendimų automatizuojama, tuo svarbesnis tampa klausimas, kas ir kaip patvirtina DI rekomendacijas, ypač kai klaidos kaina gali būti elektros tiekimo sutrikimai.

    Didžiausias iššūkis – integracija ir atsparumas

    Skaitmeninė energetika paprastai nekuriama nuo nulio: naujos sistemos turi veikti kartu su senesne įranga, programine įranga ir valdymo automatika. Todėl integracija tarp IT ir OT aplinkų, duomenų suderinamumas ir tiekėjų priklausomybės mažinimas tampa strateginiais uždaviniais.

    Didėjant nuotoliniam valdymui, jutiklių skaičiui ir automatizacijai, proporcingai auga ir kibernetinių grėsmių rizika. Operatoriams tai reiškia, kad skaitmenizacija ir DI diegimas turi eiti kartu su atsparumo didinimu, incidentų valdymo procedūromis ir griežtesne prieigos kontrole.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    Ne pelno organizacija „Finance Watch“ perspėja, kad bankų, prekybos platformų ir socialinių tinklų aplinkoje vis dažniau taikomi interneto dizaino sprendimai gali nepastebimai stumti žmones, įskaitant nepilnamečius, priimti jiems nenaudingus investicinius sprendimus. Organizacijos teigimu, tokios taktikos sustiprina skubos jausmą ir nukreipia dėmesį nuo realių rizikų.

    Ataskaitoje kaip dažniausi pavyzdžiai minimi investavimo patarimai, kuriuos dalija finansinių žinių ar atsakomybės stokojantys nuomonės formuotojai, taip pat madingų investicijų sąrašai, iš anksto parinktos investuojamos sumos ir laikmačiai. Šalia to akcentuojami ryškūs pirkimo mygtukai ar kiti sprendimai, skatinantys veikti greičiau, nei vartotojas spėja įvertinti pasekmes.

    Kaip buvo tiriama

    „Finance Watch“ išanalizavo 24 bankų, neobankų ir prekybos platformų svetaines bei programėles, taip pat 59 socialinių tinklų finansų nuomonės formuotojų turinį. Tyrimas apėmė Vokietiją, Ispaniją, Čekiją ir Vengriją, o pagrindinis dėmesys skirtas pasikartojantiems modeliams, kurie gali daryti įtaką pasirinkimams.

    Organizacija nurodo, kad kai kuriuose skaitmeniniuose kanaluose pelno siekis tampa svarbesnis už aiškų vartotojo informavimą, todėl rizika pateikiama mažiau matomose vietose. Tokie sprendimai ypač pavojingi pradedantiesiems, kurie neturi patirties, kaip vertinti investicinių produktų sudėtingumą.

    Grąža pabrėžiama, rizika paslepiama

    Ataskaitoje teigiama, kad potenciali grąža neretai išryškinama, o informacija apie rizikas nukeliama į mažiau pastebimas ar išskleidžiamas skiltis. Tai, pasak „Finance Watch“, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie investicijų saugumą ir skatinti priimti sprendimus neįvertinus galimų nuostolių.

    „Potenciali grąža dažnai buvo išryškinama, o informacija apie rizikas pateikiama mažiau matomose ar išskleidžiamose skiltyse“, – teigiama „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Organizacija ragina Europos Sąjungos politikos formuotojus imtis papildomų ribojimų ar draudimų manipuliatyvioms praktikoms. Pabrėžiama, kad sprendimai turėtų padėti vartotojams rinktis pagal savo poreikius ir rizikos toleranciją, o ne pagal platformų ar turinio kūrėjų komercinius interesus.

    Ko tikimasi iš Digital Fairness Act

    Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti Digital Fairness Act iniciatyvą, kuria siekiama geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų ar manipuliatyvių praktikų internete. „Finance Watch“ tai vadina proga sutvarkyti rinką, kurioje skaitmeninis dizainas vis dažniau naudojamas elgsenai formuoti.

    „Būsimas Digital Fairness Act yra galimybė išvalyti rinką, kad vartotojų pasirinkimai atspindėtų jų poreikius ir rizikos toleranciją, o ne platformų ir nuomonės formuotojų pelno interesus“, – sakė „Finance Watch“ vyresnysis pareigūnas Peteris Norwoodas.

    Atskira ataskaitos kryptis – griežtesnis vadinamųjų finfluencerių veiklos reguliavimas. Organizacija siūlo riboti arba uždrausti jų vykdomą mažmeninių investicinių produktų reklamavimą, jei turinys pateikiamas kaip patarimai, bet realiai veikia kaip rinkodara.

    „Socialiniuose tinkluose finansų nuomonės formuotojai transliuoja milžiniškoms auditorijoms neturėdami kvalifikacijos ar įrodomos kompetencijos“, – rašoma „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama finansinio raštingumo problema. Europos Komisija jau anksčiau yra nurodžiusi, kad ribotos finansinės žinios trukdo vartotojams suprasti produktų sąlygas, palyginti pasiūlymus ir įvertinti rizikas, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

    Remiantis 2023 metais atlikta Eurobarometro apklausa, tik 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė turintys aukštą finansinio raštingumo lygį. „Finance Watch“ teigimu, toks fonas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms, todėl reguliavimas ir švietimas turi eiti kartu.

  • ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema paragino Europos Sąjungą griežtinti kriptoturto reguliavimą. Pagrindinis akcentas – siekis užkirsti kelią schemoms, kurios apeina dabartinį draudimą mokėti palūkanas už stablecoinus.

    Šios rekomendacijos pateiktos Europos Komisijai per Kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) peržiūrą. MiCA taikomas nuo 2024 metų gruodžio, o pereinamasis laikotarpis daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną.

    Stabdis palūkanoms ir apėjimams

    Stablecoinai – tai kriptovaliutos, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. MiCA jau numato, kad tiek emitentai, tiek kriptoturto paslaugų teikėjai ES negali mokėti palūkanų už tokius žetonus.

    ECB ragina šį draudimą išlaikyti ir išplėsti, kad jis apimtų ir netiesiogines formas. Pavyzdžiui, atlygį per skolinimą, skolinimąsi ar vadinamąjį statymą, kai ekonominis efektas vartotojui išlieka panašus į palūkanas.

    „Stablecoinų atlygio mokėjimas turėtų ir toliau būti draudžiamas“, – teigiama ECB ir Europos centrinių bankų sistemos pozicijoje.

    Dokumente taip pat įspėjama, kad lojalumo programos ar kitos premijos gali tapti alternatyvia palūkanų forma. ECB tai vadina vienu aiškiausių teisėkūros prioritetų, siekiant sumažinti vartotojų klaidinimo ir rinkos rizikų tikimybę.

    Daugiau galių prieš užsienio valiutų žetonus

    ECB siūlo ES institucijoms suteikti stipresnius įrankius tais atvejais, kai stablecoinai, susieti su užsienio valiutomis, galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Tarp siūlymų – galimybė riboti naujų žetonų leidimą ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika laikoma reikšminga.

    Pasak centrinių bankų, kasdieniams mokėjimams Europos vidaus rinkoje stablecoinų nauda ribota dėl sparčių bankinių pervedimų ir vystomų alternatyvų, įskaitant skaitmeninį eurą. Kartu pabrėžiama, kad krizės metu rezervai Europoje teoriškai galėtų būti panaudoti ir už ES ribų laikomiems žetonams išpirkti, jei nėra aiškiai atskirta, kur jie laikomi.

    ECB taip pat perspėja dėl scenarijaus, kai stablecoinai būtų pilnai padengti centrinių bankų pinigais. Tokiu atveju, institucijos vertinimu, atsirastų privati skaitmeninio euro imitacija, kuri galėtų ištraukti indėlius iš komercinių bankų, ypač streso metu.

    Statymas, skolinimas ir DeFi – į vieną rėmą

    Atskiras blokas skirtas statymui, kriptoturto skolinimui ir skolinimuisi, taip pat decentralizuotam finansavimui (DeFi). ECB pozicija – tokios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygiu, o ne paliekamos skirtingoms nacionalinėms interpretacijoms.

    Argumentas paprastas: kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir žada jį grąžinti vėliau, tokia veikla pagal ekonominę prasmę gali būti artima grąžintinų lėšų priėmimui. Tai reiškia, kad rizikos valdymo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai turėtų būti griežtesni.

    Kalbant apie DeFi, ECB pažymi, kad MiCA numato išimtį visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka teisėje nėra aiškiai apibrėžta. Dėl to, pasak centrinių bankų, atsiranda pilkoji zona, kai reali kontrolė dažnai išlieka konkrečių kūrėjų ar operatorių rankose.

    Kas turėtų licencijuoti kripto įmones?

    Centriniai bankai taip pat palaiko idėją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą labiau centralizuoti. Šiuo metu vienoje ES valstybėje gauta licencija leidžia veikti visoje Sąjungoje, o tai reiškia, kad silpnesnė priežiūra vienoje šalyje gali tapti rizika visam blokui.

    ECB ir Europos centrinių bankų sistema pritaria Europos Komisijos krypčiai didesnį vaidmenį suteikti ES rinkų priežiūros institucijai ESMA. Galutiniams pokyčiams, jei būtų nuspręsta keisti MiCA, reikėtų Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.

    Europos Komisijos konsultacijos dėl MiCA peržiūros turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Po jų Komisija vertins gautas pastabas ir spręs, ar inicijuoti platesnę teisės aktų korekciją.