CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Vokietija dalį pajamų iš ETS nukreips į biudžetą ir pensijas: ką tai reiškia energetikai?

    ETS lėšos – į biudžetą

    Nuo 2027 metų Vokietija dalį pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS 1) planuoja įskaityti į federalinį biudžetą. Tokį planą numato biudžeto projektas, apie kurį pranešė „Euractiv“.

    Iki šiol didelė dalis šių įplaukų Vokietijoje buvo siejama su Klimato ir transformacijos fondu, iš kurio finansuojamos priemonės, skirtos energetikos ir pramonės pertvarkai. Dabar kryptis keičiasi, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo stabilumo.

    Kiek pinigų ir kam?

    Skelbiama, kad 2025 metais Vokietija iš ETS 1 gavo apie 5,4 mlrd. eurų pajamų. Finansų ministerija siekia maždaug pusę šios sumos perkelti į bendrą valstybės biudžetą, o dalis lėšų galėtų būti nukreipta ir pensijų sistemos finansavimui.

    Konkrečios sumos vėlesniems metams kol kas aiškiai neįvardijamos, tačiau biudžeto dokumentuose minima galimybė ateityje nustatyti metinę fiksuotą įmoką. Tai reikštų, kad ETS pajamos nebebūtų automatiškai siejamos su klimato politikos priemonėmis.

    Pramonė įspėja dėl pasekmių

    Toks perskirstymas sulaukė kritikos iš dalies pramonės organizacijų, kurios akcentuoja konkurencingumo ir investicijų rizikas. Ypač jautriai į tai reaguoja energijai imlūs sektoriai, kuriems transformacija reiškia dideles išlaidas elektrifikacijai, vandenilio sprendimams ir naujoms technologijoms.

    „Pajamos iš taršos leidimų prekybos, kurias sumoka pramonės įmonės, turi būti visiškai grąžinamos pramonei, kad būtų stiprinamas konkurencingumas ir remiama klimato neutralumo transformacija“, – sakė Vokietijos plieno pramonės asociacijos WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Laukiama Europos Komisijos ETS reformos

    Platesnė diskusija vyksta visos Europos mastu, nes Europos Komisija artimiausiu metu turi pristatyti laukiamos ETS reformos kryptis. Tarp tikslų įvardijamas siekis mažinti naštą pramonei ir geriau suderinti klimato tikslus su konkurencingumo iššūkiais.

    Reformos ypač laukia šalys, kurių pramonė ir energetika labiau priklausomos nuo iškastinio kuro, o elektros kainų jautrumas ETS signalui yra didesnis. Diskusijose dažnai keliami klausimai dėl nemokamų taršos leidimų apimties, Modernizavimo fondo vaidmens ir to, kaip ETS kaštai persiduoda vartotojų mokamai energijos kainai.

    Europos Komisijos vertinimu, ETS dedamoji elektros energijos kainoje skirtingose ES šalyse gali sudaryti reikšmingą dalį. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję tiek su sistemos dizainu, tiek su pajamų panaudojimu nacionaliniu lygmeniu, gali turėti apčiuopiamą poveikį ir investicijoms į energetiką, ir energijos kainų dinamikai.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    Europos Sąjungoje bręsta sprendimas iš naujo atverti kriptoturto reguliavimą MiCA ir jau 2027 metais peržiūrėti taisykles taip, kad jos aiškiau apimtų už ES ribų veikiančius emitentus bei naujas technologijas. Apie tai kalba diskusijas sekantys ES diplomatai, o Europos Komisija iki rugsėjo 30 dienos renka suinteresuotųjų šalių pastabas.

    MiCA reglamentas ES įsigaliojo etapais ir tapo bendru rėmu kriptoturto paslaugų teikėjams bei daliai žetonų leidėjų, tačiau praktikoje daug klausimų kyla dėl tarptautinių struktūrų. Ypač sudėtinga situacija, kai tas pats kriptoturtas platinamas per kelias įmones skirtingose jurisdikcijose.

    Stabilios monetos atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausias spaudimas tenka stabiliosioms monetoms, kurių vertė paprastai susiejama su realaus pasaulio turtu, dažniausiai JAV doleriu. Kadangi jos veikia greta tradicinės bankininkystės, stabiliosioms monetoms taikomi ne visi bankų veiklos reikalavimai, o priežiūros spragos tampa matomos augant jų naudojimui.

    Rinkoje dominuoja JAV doleriu paremti sprendimai, todėl ES institucijoms kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad Europoje naudojamos stabiliosios monetos atitiktų vienodus rezervų, skaidrumo ir rizikos valdymo standartus, net jei emitentas įsikūręs už ES ribų. Ši tema įgavo politinį svorį ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo viešai remiamos kriptoturto darbotvarkės bei dėmesio stabiliosioms monetoms.

    Augantys srautai ir naujos rizikos

    Duomenų platformų skaičiavimai rodo, kad 2025 metais stabiliųjų monetų pervedimų apimtys šoktelėjo iki maždaug 28 000 000 000 000 eurų. Toks mastas priartina stabilias monetas prie sisteminės infrastruktūros, todėl ES reguliuotojai vis dažniau kalba apie būtinybę aiškiau apibrėžti atsakomybę ir priežiūros ribas.

    ES svarsto, ar dabartinė MiCA apimtis pakankamai gerai „pagauna“ situacijas, kai stabiliosios monetos naudojamos atsiskaitymams tarptautinėje prekyboje, skaitmeniniuose mokėjimuose ar kaip tarpinė priemonė tarp skirtingų kriptoturto paslaugų. Kartu akcentuojama vartotojų apsauga, rezervų kokybė ir likvidumas, taip pat operacinės rizikos valdymas.

    Žetonizacija ir naujos mokėjimų schemos

    Peržiūroje tikimasi aptarti ir žetonizaciją, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar net indėliai atvaizduojami blokų grandinės ar kitos paskirstyto registro technologijos pagrindu. Tokie sprendimai gali pasiūlyti greitesnį atsiskaitymą ir mažesnę sukčiavimo riziką, bet kartu kelia naujų klausimų dėl priežiūros, atsiskaitymo galutinumo ir technologinių standartų.

    Ši kryptis dera su Europos Centrinio Banko atnaujinta mokėjimų strategija, kurioje numatytos naujos infrastruktūros, skirtos prisitaikyti prie žetonizacijos ir kitų inovacijų. Todėl MiCA peržiūra gali tapti platesnio ES finansų rinkų modernizavimo dalimi, o ne vien reakcija į kriptoturto rinkos ciklus.

    Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau signalai iš ES institucijų rodo, kad peržiūra laikoma neišvengiama. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą dėl veiklos Europoje, o vartotojams ir investuotojams potencialiai griežtesnes taisykles toms kriptoturto formoms, kurios vis labiau konkuruoja su įprastais mokėjimais.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.