CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Europos Sąjunga mikroplastikus kosmetikoje pradėjo riboti 2023 metais, tačiau tai dar nereiškia, kad jų neberasite kasdienėje rutinoje. Pereinamieji laikotarpiai ir leidimas išparduoti turimas atsargas reiškia, kad dalis produktų su mikroplastikais rinkoje išliks dar ne vienerius metus.

    Mikroplastikai – tai labai smulkios plastiko dalelės, kurios gali būti įmaišomos į priemones sąmoningai, pavyzdžiui, siekiant šveitimo, glotnumo ar blizgesio efekto. Jos aptinkamos tiek nuplaunamuose produktuose, kaip veido šveitikliai, tiek nenuplaunamuose, kaip drėkinamieji kremai ar lūpdažiai.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Aplinkos chemikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame plastike, o jo sudėtyje esančiuose prieduose. Plastikuose gali būti plastifikatorių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinamas vis griežčiau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kosmetikos priemonių mikroplastikai prisideda prie bendros taršos, nes nuplaunami į nuotekas ir gali patekti į vandens telkinius. Nors valymo įrenginiai dalį teršalų sulaiko, mikroplastikų kontrolė išlieka sudėtinga dėl jų dydžio ir įvairovės.

    Kodėl draudimas neveikia iškart?

    Mikroplastikų ribojimas ES įtvirtintas Europos Komisijos priimtame reglamente, kuris apima ne tik kosmetiką, bet ir kitas prekių grupes, kur mikroplastikai būna įdedami tyčia. Šis reguliavimas laikomas vienu plačiausių, nes taikomas didelei polimerų grupei, o ne pavienėms medžiagoms.

    Vis dėlto reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai, todėl realūs pokyčiai vartotojų lentynose vyks palaipsniui. Nuplaunamų asmens priežiūros priemonių mikroplastikai turėtų būti atsisakyti iki 2027 metų spalio 16 dienos, nenuplaunamoje kosmetikoje – iki 2029 metų spalio 16 dienos, o dekoratyvinėje kosmetikoje – iki 2035 metų spalio 16 dienos.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai ir prekybininkai dar galės parduoti anksčiau pagamintas prekes, kol bus išnaudotos turimos atsargos. Dėl to mikroplastikai kosmetikoje, net ir įsigaliojus ribojimams, tam tikrą laiką išliks kasdienybėje.

    Kokios alternatyvos atsiranda rinkoje?

    Pramonė vis aktyviau ieško pakaitalų, kurie leistų išlaikyti produkto tekstūrą ar šveitimo efektą be plastiko dalelių. Tarp minimų sprendimų – biologiškai suyrančios dalelės iš augalinės kilmės žaliavų, pavyzdžiui, iš nevalgomų augalų dalių, tokių kaip ryžių lukštai.

    Aplinkos teisės specialistai pabrėžia, kad mikroplastikų byla ES tapo precedentu, kaip reguliuoti itin patvarias medžiagas grupės principu. Tai svarbu ir kitose srityse, kur svarstomi ribojimai dėl ilgai aplinkoje išliekančių cheminių junginių, įskaitant PFAS grupę.

    Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį ir vengti produktų, kuriuose nurodomi sintetiniai polimerai, jei siekiama mažinti mikroplastikų pėdsaką. Tačiau iki visiško perėjimo prie pakaitalų rinkoje dar kurį laiką bus ir senos sudėties produktų.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    Jungtinės Valstijos turi pažangius ribinius DI modelius, Kinija sparčiai vejasi, o Europos Sąjunga į šį lenktynių etapą atsako veiksmų planu. Po „Anthropic“ pristatyto „Mythos“ Europos institucijoms išryškėjo sena problema: Europa nori saugumo ir prieigos, tačiau pati neturi pakankamai technologinės bazės bei infrastruktūros.

    Europos Komisija planuoja pristatyti dokumentą, kuriame bus numatyta, kaip Europa galėtų greičiau gauti prieigą prie pažangiausių DI modelių ir kaip būtų organizuojami jų saugos bandymai dar prieš viešą paleidimą. Tikslas aiškus: sumažinti rizikas, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija ar netikėtu modelių panaudojimu prieš kritinę infrastruktūrą.

    Prieiga prie modelių ir suverenitetas

    Diskusijų centre atsidūrė ne vien technologinis atotrūkis, bet ir suvereniteto klausimas: kam priklauso skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos, be kurių šiuolaikiniai DI sprendimai praktiškai nefunkcionuoja. Net ir gavus prieigą prie „Mythos“ ar panašių modelių, Europa dažnai lieka priklausoma nuo JAV debesijos infrastruktūros, o tai didina politinę ir ekonominę riziką.

    Europos Parlamente vis garsiau keliama mintis, kad siekis testuoti pažangiausius JAV modelius gali netyčia dar labiau įtvirtinti priklausomybę. Viena vertus, reguliuotojai nori ankstyvos prieigos, kad galėtų įvertinti rizikas. Kita vertus, tokia prieiga dažnai reiškia techninį bendradarbiavimą ir jautrių detalių atskleidimą tiekėjui.

    „Europos Komisija turi vengti spąstų, kai prieiga prie geriausių JAV modelių tik dar labiau pagilintų mūsų priklausomybę nuo amerikietiškos debesijos infrastruktūros“, – sakė su Europos liaudies partija siejama Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Ką komplikuoja JAV eksporto apribojimai

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pradiniuose ribotos prieigos sąrašuose, kuriems buvo leista testuoti „Mythos“, europiečių beveik nebuvo. Situaciją dar labiau apsunkino JAV valdžios sprendimai riboti naujausių „Anthropic“ modelių eksportą, kurie vėliau buvo sušvelninti tik iš dalies.

    Toks nepastovumas Europos institucijoms tampa signalu, kad vien tik gera valia ar partnerystės pažadais pasikliauti nepakanka. Jei prieiga priklauso nuo geopolitinių sprendimų, ES gali atsidurti situacijoje, kai kritiniais momentais pažangiausios priemonės tampa nepasiekiamos arba pasiekiamos su griežtomis sąlygomis.

    Saugos testai: kaina gali būti per didelė

    Europos Komisija, tikėtina, stiprins kryptį, susijusią su sauga ir testavimu, nes tai yra sritis, kurioje ES turi didžiausią reguliacinę įtaką. Vis dėlto praktinis testavimas pažangiausiu lygiu gali reikalauti prieigos prie techninių detalių, kurios laikomos itin jautriomis, įskaitant kodo fragmentus ar kitą informaciją, reikalingą patikimam kibernetinių grėsmių vertinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai ištirti, kaip veikia tokie modeliai kaip „Mythos“, gali tekti dalytis ypač jautriais sprendimais ir duomenų struktūromis. Tai kelia klausimą, ar Europa, siekdama didesnio saugumo, netaps dar labiau pažeidžiama ilgalaikėje perspektyvoje, jei kritinės žinios ir infrastruktūra liks už jos ribų.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • OSGE prašo valstybės paramos mažiesiems branduoliniams reaktoriams: Energetikos ministerija žada analizes

    Ko siekia OSGE?

    Orlen Synthos Green Energy (OSGE) pateikė Energetikos ministerijai prašymą pradėti darbus dėl valstybės pagalbos modelio mažiesiems moduliniams branduoliniams reaktoriams. Bendrovė siekia, kad būsimos elektrinės galėtų gauti finansinį stabilumą per kontraktą dėl skirtumo.

    Pagal viešai aptariamą OSGE planą, Lenkijoje būtų vystoma iki 14 BWRX-300 tipo reaktorių programa keliuose miestuose. Tokiam mastui reikalingas aiškus reguliavimas, ilgalaikė energetikos strategija ir suderintas finansavimo mechanizmas.

    Kas yra kontraktas dėl skirtumo?

    Kontraktas dėl skirtumo yra schema, kai gamintojui nustatoma orientacinė elektros kaina, o vėliau skirtumai tarp rinkos ir sutartos kainos perskirstomi. Jei rinkos kaina viršija sutartą, gamintojas grąžina skirtumą, o jei būna mažesnė, kompensuojama gamintojui.

    Tokia sistema Europoje taikoma įvairiems mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams, tačiau branduolinėje energetikoje ji vertinama ypač jautriai dėl didelių pradinių investicijų ir ilgo projektų ciklo. Kadangi tai laikoma valstybės pagalba, paprastai reikia Europos Komisijos pritarimo.

    Ministerija vėsina lūkesčius

    Energetikos ministerija, reaguodama į OSGE iniciatyvą, kol kas neskuba žadėti konkrečių sprendimų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas yra platus, todėl jį teks vertinti teisiniu, ekonominiu ir poveikio rinkai aspektais.

    Resortas taip pat primena, kad mažiesiems moduliniams reaktoriams dar nėra iki galo suformuotų procedūrų ir aiškaus nacionalinio rėmo, kaip tokie projektai galėtų būti remiami. Dėl to procesas, net ir pradėjus nagrinėjimą, greičiausiai užtruks.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    OSGE prašymas išryškina didesnę problemą, su kuria susiduria ne tik Lenkija: SMR projektai sparčiai reklamuojami kaip lankstesnė branduolinės energetikos forma, tačiau jų ekonominiai modeliai ir reguliavimo praktika Europoje dar tik formuojasi. Investuotojams svarbiausia yra kainų prognozuojamumas, o valstybei ir vartotojams tai reiškia klausimą, kas prisiima riziką.

    Kol kas aišku viena: be politinio sprendimo dėl SMR vietos energetikos strategijoje ir be Europos Komisijai priimtino valstybės pagalbos modelio, didelio masto mažųjų reaktorių programa gali likti planų stadijoje. Todėl artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps ne į pažadus, o į tai, ar valstybė apskritai pasirinks kurti paramos schemą.

  • Made in Europe automobiliuose: sektorius ragina griežtinti taisykles ir įspėja dėl 350 000 darbo vietų

    Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.

    Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.

    Kur slypi ginčo esmė?

    Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.

    Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.

    „Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.

    Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.

    Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.

    Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.

    „Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Lenkijos koksininkystė prieš Europos Komisijos naują ETS benchmarką: sektorius klausia, iš kur skaičiai

    Europos Komisijos birželio pabaigoje priimtas įgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026–2030 metų nemokamų taršos leidimų skyrimo rodiklius, sukėlė aštrią reakciją Lenkijos koksininkystės sektoriuje. Pramonės atstovai tvirtina, kad naujasis emisijų benchmarkas koksui nustatytas per žemai ir gali smarkiai padidinti įmonių kaštus.

    Reglamentas numato, kad koksui 2026–2030 metų laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021–2025 metais jis siekė 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reikštų mažesnę nemokamų leidimų alokaciją ir didesnį poreikį trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje.

    Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu

    Koksas gaminamas iš koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausių tradicinės plieno gamybos grandinės elementų, ypač aukštakrosnių technologijoje. Dėl to bet kokie taršos leidimų sistemos pokyčiai koksui tiesiogiai veikia plieno pramonės sąnaudas ir konkurencingumą, ypač kai pasaulinėje rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.

    Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikiančiame Energetikos ir vandenilio klausimų formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis – grąžinti koksui ankstesnį, 2021–2025 metų lygio benchmarką, antrasis – užtikrinti, kad koksininkystė būtų įtraukta į benchmarkų peržiūros procesą ir turėtų galimybę realiai įvertinti skaičiavimų pagrindą.

    Didžiausia intriga – metodika ir duomenys

    Didžiausias sektoriaus klausimas – kokiais konkrečiais duomenimis Europos Komisija rėmėsi nustatydama naują rodiklį. Pramonės atstovai viešai teigė bandantys patys atkurti skaičiavimą, tačiau jų turimi duomenys esą nesutampa su naujai paskelbtais dydžiais.

    „Jeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas šis benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskaičiuotas“, – sakė pramonės atstovė, dalyvavusi diskusijoje.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai išvedami pagal 10 proc. efektyviausių įrenginių emisijų rezultatą, tačiau konkretūs įrenginių duomenys nėra atskleidžiami. Valstybės institucijų atstovai pripažino, kad detalių duomenų apie skaičiavimo bazę jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerciškai jautria informacija.

    Ką tai gali reikšti rinkai

    Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad mažesnė nemokama alokacija didina priklausomybę nuo ETS rinkos kainų, o tai gali paskatinti gamybos perkėlimą už ES ribų, jei nebus pakankamų apsaugos priemonių. Šis klausimas ypač svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES griežtina klimato politiką, o pramonei tenka ir investicijų į taršos mažinimą, ir leidimų pirkimo našta.

    Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra įvardijama kaip svarbi žaliava pramonei, todėl koksininkystės atstovai ragina klimato ir žaliavų politiką derinti nuosekliau. Tarp keliamų idėjų minima ir koksui palankesnė reguliacinė aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei aiškesnės, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.

    Artimiausiu metu diskusija gali persikelti į platesnį ETS sistemos peržiūros kontekstą, nes dalis valstybių narių siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir aiškesnių kriterijų, kaip pramonė gali pasivyti geriausių įrenginių rezultatus. Koksininkystės sektorius tikisi, kad jo argumentai bus įvertinti dar prieš įsigaliojant 2026–2030 metų alokacijos taisyklėms.

  • Portugaliją spaudžia karščio banga ir gaisrai: iš Ispanijos ir Italijos atvyksta pagalba

    Portugaliją spaudžia karščio banga ir gaisrai: iš Ispanijos ir Italijos atvyksta pagalba

    Pagalba atvyksta į Vouzelą

    Portugaliją pasiekus dideliems karščiams, šalyje suintensyvėjo miškų gaisrai, o didžiausią nerimą kelia Vouzelos apylinkėse Viseu regione plintanti liepsna. Reaguodama į situaciją Portugalija aktyvavo Europos civilinės saugos mechanizmą ir paprašė tarptautinės paramos.

    Į šalį jau atvyko pagalbos pajėgos iš kaimyninių valstybių. Pagal Portugalijos prašymą Ispanija į gaisrų zoną siunčia 118 ugniagesių ir 45 transporto priemones, o Italija skiria du vandens lėktuvus „Canadair“.

    Sužeistieji ir paskelbta parengtis

    Portugalijos Nacionalinė civilinės saugos institucija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas sužeisti devyni žmonės, iš jų du patyrė sunkių sužalojimų. Dėl padidėjusios rizikos visoje žemyninėje šalies dalyje nuo liepos 3 dienos iki liepos 6 dienos paskelbta padidinto budrumo situacija.

    Karščio banga taip pat apsunkina gesinimo darbus, nes kai kuriose vietovėse temperatūra gali siekti iki 44 laipsnių karščio. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo greitį ir apsunkina ugniagesių darbą, ypač kalvotose ir miškingose teritorijose.

    Kiek pajėgų sutelkta

    Tarptautinės pajėgos sutelktos būtent Vouzelos gaisro zonoje, kuri plinta nuo trečiadienio. Europos Komisijos atstovo teigimu, Ispanijos ir Italijos orlaiviai turėtų pradėti aktyvius skrydžius gesinant gaisrą sekmadienį, o antžeminės komandos jau talkina Portugalijos pajėgoms.

    Pagal Portugalijos civilinės saugos duomenis, šeštadienį apie 16 valandą Vouzelos gaisrą gesino 1 238 ugniagesiai, dirbo 411 transporto priemonių ir buvo pasitelkti šeši orlaiviai. Skaičiai gali keistis priklausomai nuo vėjo, naujų židinių ir pajėgų perskirstymo.

    „Europa yra kartu su Portugalija ir jos žmonėmis, kurie dar kartą susiduria su niokojančiais miškų gaisrais“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ribojimai dėl didelės rizikos

    Portugalijos vyriausybė įvedė specialias prevencines priemones: kai kur ribojamas patekimas į miškus, taip pat taikomi apribojimai tam tikrai technikai ir darbams kaimo vietovėse. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti papildomų gaisrų kilimo tikimybę per karščius ir sausras.

    Portugalijos institucijos ir Europos partneriai pabrėžia, kad greita tarpvalstybinė parama leidžia operatyviau stiprinti pajėgas kritiniu momentu, kai gaisrų židiniai vienu metu kyla keliuose regionuose. Pastaraisiais metais Pietų Europoje karščio bangos ir sausros vis dažniau sutampa su didelio gaisringumo laikotarpiais.