CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    Europos Sąjunga sutiko su Jungtinėmis Valstijomis pradėti naują skaitmeninių taisyklių dialogą, tačiau pabrėžia, kad savo teisės aktų perrašyti neketina. Tai po kelių dienų derybų Vašingtone pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV spaudė Briuselį švelninti ES skaitmeninį reguliavimą, kurį Vašingtonas vertina kaip kliūtį JAV technologijų bendrovėms veikti Europoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tokios taisyklės skirtos vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

    Skaitmeninės taisyklės liks galioti

    M. Šefčovičius teigė, kad abi pusės mato prasmę kalbėtis apie praktinius klausimus, tokius kaip vaikų saugumas internete ir konkurencijos užtikrinimas skaitmeninėse rinkose. Vis dėlto jis akcentavo, jog dialogas nereiškia, kad ES atsisakys pamatinių reikalavimų, įtvirtintų Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte.

    „Negalime atiduoti nieko, kas susiję su mūsų teisės aktais, bet esame pasirengę kalbėtis. Mums abiem reikia skaitmeninio dialogo“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Komisija pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia bendradarbiavimo kryptį, o ne vien baudų ir sankcijų logiką. Toks tonas laikomas bandymu sumažinti įtampą transatlantiniuose santykiuose, ypač kai skaitmeninės ekonomikos klausimai persipina su platesnėmis prekybos derybomis.

    Plieno ir aliuminio tarifai lieka skaudžiausia vieta

    Nors vasarą abi pusės buvo pasiekusios platesnį susitarimą dėl prekybos sąlygų daugeliui prekių, plienas ir aliuminis į jį nepateko. JAV šiems produktams taiko 50 proc. tarifą, galiojantį nuo 2025 metų birželio, o Europos pramonė jį vadina iš esmės ribojančiu eksportą.

    Vašingtonas ne kartą siejo tarifų mažinimą su ES skaitmeninių taisyklių švelninimu, tačiau kol kas, pasak M. Šefčovičiaus, proveržio plieno ir aliuminio klausimu nėra. „Vis dar turime problemą. Tai labai aišku“, – sakė jis.

    Bendra grėsmė – pasaulinė perteklinė gamyba

    Europos Komisijos atstovas taip pat pabrėžė, kad tiek ES, tiek JAV labiausiai neramina pasaulinė plieno ir aliuminio perteklinė gamyba, kuri spaudžia kainas ir iškreipia konkurenciją. Jo teigimu, globali plieno gamybos perteklinė galia siekia apie 720 milijonų tonų, kai Europos suvartojimas yra apie 140 milijonų tonų.

    Šiame kontekste Kinija dažnai įvardijama kaip didžiausias perteklinės pasiūlos šaltinis, o tai buvo vienas svarbiausių argumentų, kai JAV apsisprendė taikyti plačius muitus plieno ir aliuminio importui. M. Šefčovičius teigė, kad ES taip pat ėmėsi priemonių ir per tarifus bei kvotas importą į Bendriją sumažino perpus.

    ES prekybos vadovas Vašingtone dar kartą kėlė vadinamojo plieno žiedo idėją, kuri reikštų glaudesnį ES ir JAV koordinavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos poveikio. Jo vertinimu, abipusė prekyba plienu nėra pagrindinė problema, todėl sprendimo reikia ieškoti kartu.

    „Turėtume dirbti kartu“, – sakė M. Šefčovičius.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.

  • Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Kodėl Briuselis keičia kursą

    Europos Komisija skelbia sieksianti švelninti ir modernizuoti įmonių susijungimų vertinimo taisykles, argumentuodama pasikeitusia geopolitine ir prekybos aplinka. Pagrindinis akcentas – kad ES įmonės galėtų augti iki tokio masto, kuris leistų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

    Pastaraisiais metais Briuseliui vis dažniau priekaištaujama, jog griežta konkurencijos politika, sukurta pirmiausia vartotojų interesams ir kainų kontrolei, ne visada atliepia globalios konkurencijos realybę. Todėl dabar ieškoma balanso tarp žemų kainų ir ilgalaikio Europos pramonės pajėgumo.

    Vartotojų apsauga išlieka, bet prioritetai plečiasi

    Iki šiol ES susijungimų kontrolė dažnai stabdydavo sandorius, jei buvo tikimybė, kad sumažės konkurencija ir augs kainos. Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad toks požiūris kai kuriais atvejais galėjo užkirsti kelią kurti didelius, tarptautiniu mastu konkurencingus Europos čempionus.

    „Europai reikia drąsių, inovatyvių įmonių, galinčių varžytis tarptautinėje arenoje. Turime sukurti sąlygas atsirasti naujiems Europos lyderiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad vartotojų interesai ir sąžininga konkurencija iš darbotvarkės nedings. Už konkurencingumą atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera yra akcentavusi, kad taisyklės ir toliau turės saugoti rinkas nuo galios koncentracijos, kuri galėtų būti piktnaudžiaujama.

    Kas stumia pokyčius ir kas bus toliau

    Diskusiją dėl švelnesnio požiūrio aktyviausiai kelia didžiųjų ES ekonomikų verslo atstovai, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie argumentuoja, kad kai kuriose pramonės šakose pasaulinė konkurencija vyksta masto ir kapitalo lygmeniu, todėl ES įmonėms reikia daugiau erdvės konsoliduotis.

    Vienas dažniausiai minimų precedentų – 2019 metais sustabdytas Prancūzijos ir Vokietijos geležinkelių sektoriaus milžinų „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimas. Tuo metu sandorio šalininkai tikėjosi sukurti stiprų europinį žaidėją, galintį konkuruoti globaliai, tačiau Komisija įžvelgė rizikų konkurencijai.

    Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir pradėjusi viešas konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, kurios turėtų baigtis birželį. Po jų Briuselis spręs, kaip tiksliai atnaujinti susijungimų vertinimo praktiką, kad ji geriau atspindėtų pasaulinės konkurencijos ir strateginių sektorių realijas.

  • ES energetikos krizė: trūksta tikslių duomenų apie dujų ir degalų atsargas, ypač aviacijoje

    Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri krizės metu gali kainuoti brangiai: dalis institucijų ir valstybių neturi pakankamai tikslių, laiku atnaujinamų duomenų apie realias dujų ir naftos produktų atsargas. Didžiausias informacijos trūkumas siejamas su rafinuotais degalais ir aviaciniu kuru.

    Europos Komisija yra pripažinusi, kad jai trūksta detalesnio vaizdo, kas tiksliai patenka į rinką, kas iš jos išimama ir kaip degalai juda skirtingais tiekimo keliais. Toks duomenų fragmentiškumas apsunkina ir rizikų vertinimą, ir greitą reagavimą, kai tiekimo grandinės patiria sukrėtimus.

    Kur duomenų daugiausia, o kur mažiausia?

    Dujų atsargų stebėsena pastaraisiais metais tapo aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ES įtvirtino tikslą iki šildymo sezono pradžios užpildyti saugyklas iki 90 proc. Tai leido sukurti bendresnį, palyginamą vaizdą tarp valstybių ir sumažinti netikrumą rinkoje.

    Tuo metu naftos atsargų vertinimas dažnai remiasi rinkos dalyvių informacija ir technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, palydoviniais vaizdais, pagal kuriuos galima apytiksliai spręsti apie dalį rezervuaruose sukauptos naftos. Vis dėlto rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai, stebėsena išlieka sudėtingesnė.

    Reaktyvinis kuras tampa jautriausia vieta

    Aviacinio kuro atsargas ypač sunku „perskaityti“ dėl saugojimo infrastruktūros ypatybių ir ribotos viešai prieinamos informacijos. Būtent todėl aviacijos sektorius įvardijamas kaip sritis, kurioje rizika likti be aiškaus situacijos žemėlapio yra didžiausia.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad Europos reaktyvinio kuro rezervai gali siekti maždaug šešių savaičių lygį, tačiau tokie vertinimai nėra vieningos realaus laiko apskaitos pakaitalas. Rinkoje fiksuoti ir ryškūs kainų šuoliai: pranešta, kad reaktyvinio kuro kaina per kelias savaites buvo pakilusi nuo maždaug 80 eurų iki maždaug 180 eurų už barelį, skaičiuojant apytikriu kursu.

    Šis kainų nepastovumas svarbus ne tik oro linijoms: jis persiduoda į bilietų kainas, vežėjų kaštus, o galiausiai ir į platesnę ekonomiką. Kai nėra tikslių atsargų duomenų, rinkoje lengviau įsivyrauja spėlionės, o tai gali dar labiau didinti kainų svyravimus.

    Ką planuoja Europos Komisija?

    Siekiant sumažinti akląsias zonas, Europos Komisija yra paskelbusi apie ketinimą kurti degalų stebėsenos sistemą, kuri sektų transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius ES. Tikslas yra paprastas: greičiau pastebėti trūkumus ir laiku koordinuoti sprendimus bendrojoje rinkoje.

    Diskusijose dalis valstybių ragina stiprinti centralizuotą koordinavimą ir labiau suvienodinti duomenų rinkimą, ypač rafinuotų produktų srityje. Kuo aiškesni rodikliai, tuo mažiau vietos improvizacijoms, kai sutrinka tiekimas ar išauga paklausa.

    Energetikos krizės pamoka išlieka aktuali: atsargos yra ne tik fiziniai rezervuarai, bet ir informacija apie juos. Kai duomenys vėluoja arba yra nepilni, sprendimai tampa lėtesni, o ekonominė kaina gali augti greičiau nei pati paklausa.

  • Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    500 mln. eurų schema biokurui

    Rumunijos Energetikos ministerija pradėjo viešą konsultaciją dėl 500 mln. eurų valstybės pagalbos programos, skirtos naujiems biokuro gamybos pajėgumams. Priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo ir orientuota į kelias kryptis: bioetanolį, tvarius aviacinio kuro sprendimus SAF ir atsinaujinantį dyzeliną HVO.

    Ministerija pabrėžia, kad schema numatyta investicijoms į naujas gamyklas ir technologijas, kurios padėtų didinti alternatyvių degalų pasiūlą bei mažinti iškastinio kuro dalį. Tai dera su Europos Sąjungos kryptimi didinti atsinaujinančių degalų naudojimą transporte, ypač aviacijoje.

    Kiek lėšų ir kokioms apimtims

    Pagal konsultacijai pateiktą modelį 100 mln. eurų būtų skiriama bioetanolio gamykloms, kurių minimalus tikslinis pajėgumas siektų 50 000 tonų per metus. Likę 400 mln. eurų numatyti SAF ir HVO įrenginiams, nustatant mažiausias planuojamas apimtis: SAF – 20 000 tonų per metus, HVO – 90 000 tonų per metus.

    Nepakankama vien idėja ar bendras ketinimas: priemonė sieja paramą su aiškiai pamatuojamais pajėgumais ir terminais. Taip valstybė signalizuoja, kad prioritetas teikiamas projektams, galintiems realiai ir gana greitai papildyti rinką produktais, kurių paklausa, tikėtina, augs dėl reguliacinių reikalavimų ir įmonių dekarbonizacijos tikslų.

    Paramos intensyvumas ir terminai

    Numatoma, kad negrąžinama valstybės pagalba galėtų padengti iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Maksimali suma vienai bendrovei būtų iki 50 mln. eurų bioetanolio gamyklai ir iki 133,3 mln. eurų SAF ir HVO įrenginiui.

    Gavėjai būtų atrenkami konkurso būdu, o programa būtų atvira ekonominiams operatoriams, planuojantiems investuoti į naujus biokuro pajėgumus Rumunijoje. Projektai turėtų būti pradėti eksploatuoti per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių laikotarpį nuo pagalbos skyrimo, bet ne vėliau kaip iki 2030 metų gruodžio 31 dienos.

    Schema dar turės sulaukti Europos Komisijos ir Modernizavimo fondo Investicijų komiteto pritarimo. Tik gavus šiuos sprendimus programa galės pereiti nuo konsultacijų prie realaus finansavimo skyrimo ir sutarčių su investuotojais.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.