CP v2

Tag: Europos Komisija

  • „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    Prancūzijos žmogaus teisių lyga (LDH) ir profesinė sąjunga CGT inicijavo civilinę bylą prieš bendrovę „Canal+“. Organizacijos teigia, kad įmonės vadovo Maxime’o Saada reakcija į viešą kino industrijos laišką peržengė teisines ribas ir galėjo tapti diskriminacijos forma.

    Ginčas kilo po atviro „Zapper Bolloré“ kolektyvo laiško, publikuoto leidinyje „Libération“. Jame kritikuota verslininko Vincento Bolloré įtaka Prancūzijos kino sektoriui, akcentuojant, kad ši įtaka, autorių teigimu, tampa vis labiau išsikerojusi ir ideologiškai kryptinga.

    Po laiško pasirodymo „Canal+“ vadovas pareiškė neketinantis dirbti su jį pasirašiusiais asmenimis. CGT ir LDH aiškina, kad tokia pozicija faktiškai prilygsta bandymui bausti už politinę ar profesinę saviraišką ir gali turėti atgrasantį poveikį visai industrijai.

    „„Canal+“ turės stoti prieš teismą dėl įstatymo pažeidimo“, – teigiama CGT ir LDH pranešime.

    Teisinį procesą koordinuoja advokatas Arié Alimi. Ieškinyje prašoma panaikinti sprendimą atsisakyti dirbti su laišką pasirašiusiais kūrėjais, o sprendimo nevykdymo atveju taikyti finansines sankcijas, taip pat paskirti atstovą, kuris fiksuotų galimus diskriminacijos atvejus „Canal+“ grupėje.

    LDH prezidentė Nathalie Tehio pabrėžė, kad toks mechanizmas būtų prevencinis ir skirtas budrumui užtikrinti. Pasak jos, teismas spręs, ar šią funkciją galėtų atlikti grupės darbuotojas, ar nepriklausomas išorės asmuo.

    „Tai turi nuspręsti teismas“, – sakė Nathalie Tehio.

    Be civilinės bylos, svarstoma ir galimybė kreiptis į Europos Komisiją, prašant įvertinti, ar konkrečioje situacijoje nebuvo piktnaudžiaujama ekonomine priklausomybe. Tokie argumentai dažniausiai siejami su rinkos dalyvių priklausomybe nuo dominuojančių finansuotojų, platintojų ar transliuotojų sprendimų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą apie didžiųjų žiniasklaidos ir turinio finansavimo grupių vaidmenį Prancūzijos kultūros rinkoje. „Canal+“ yra vienas svarbiausių kino finansavimo ir transliavimo žaidėjų šalyje, todėl bet kokie signalai apie galimą ribojimą ar „juoduosius sąrašus“ kūrėjų bendruomenėje vertinami itin jautriai.

    Atvirą laišką pasirašė ir tarptautiniu mastu žinomi kino kūrėjai, tarp jų aktorius Javieras Bardemas ir režisierius Kenas Loachas. Ginčo baigtis gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek plačiai kultūros sektoriuje toleruojami darbdavių ar užsakovų sprendimai, susiję su vieša kūrėjų pozicija.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • Ar Lenkijai nuplauks DI gigafabrika? ES sprendimo laukia Varšuva, o čekai jau stato

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie strateginį projektą, kuris galėtų pakeisti šalies vietą Europos skaitmeninėje ekonomikoje: planuojamą DI gigafabriką, t. y. itin didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros centrą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir diegimui. Kol Varšuva laukia Europos Komisijos sprendimų dėl bendros ES iniciatyvos, Čekija jau pradėjo realius darbus, siekdama užsitikrinti pranašumą regione.

    Diskusijos dėl DI infrastruktūros pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes skaičiavimo galia tapo panašiai svarbi kaip energija ar logistika: be jos sunku kurti konkurencingus produktus, modernizuoti pramonę, gynybą, sveikatos apsaugą ar viešąsias paslaugas. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės, kurios neturi prieigos prie pakankamų skaičiavimo resursų, rizikuoja tapti priklausomos nuo išorinių tiekėjų ir jų kainodaros.

    Skaičiavimo galia tapo geopolitika

    Jungtinės Valstijos ir Kinija DI lenktynėse turi aiškų pranašumą dėl kapitalo, lustų tiekimo grandinių ir didžiulių duomenų centrų pajėgumų. Europoje dažnai akcentuojama, kad žemynas siekia suderinti inovacijas su griežtesniais standartais, tačiau tuo pat metu pripažįstama: vien reguliavimas konkurencingumo neužtikrina, jeigu trūksta didelio masto investicijų ir drąsos greitai diegti sprendimus.

    Konferencijose ir verslo diskusijose Lenkijoje kartojama mintis, kad DI diegimas įmonėse nėra vien technologinis projektas. Praktikoje tai reiškia procesų pertvarką, darbuotojų kompetencijų kėlimą, duomenų kokybės valdymą ir aiškų supratimą, kur DI sukuria apčiuopiamą grąžą, o kur tampa tik brangiu eksperimentu.

    Ką žada ES DI gigafabrikos

    Europos Komisija svarsto didelio masto DI infrastruktūros plėtrą, kurioje numatoma atrinkti kelias vietas gigafabrikoms. Viešai aptariamas modelis siejamas su maždaug 3 milijardų eurų kaina vienam objektui ir iki 100 000 grafikos procesorių talpa, reikalinga didelių modelių mokymui bei pramoniniam naudojimui.

    Numatoma, kad dalis finansavimo turėtų būti vieša, o dalis ateitų iš privataus sektoriaus. Tačiau viena jautriausių vietų kandidatėms šalims yra nacionalinis prisidėjimas: valstybė, kuri priimtų tokį objektą, privalėtų turėti realų planą, kaip užtikrinti savo dalį, infrastruktūrą, energijos tiekimą ir ilgalaikį konkurencingą veiklos modelį.

    Lenkija laukia, Čekija juda pirmyn

    Lenkijos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar delsimas nepakenks ambicijoms tapti regioniniu DI centru. Čekija pasirinko pragmatiškesnį kelią: ji pradėjo statyti savo DI gigafabrikos tipo infrastruktūrą nelaukdama galutinio ES konkurso rezultato, o negavus europinio finansavimo svarsto mažesnės apimties scenarijų.

    Toks sprendimas gali turėti konkurencinį efektą: kas anksčiau sukuria pajėgumus, tas greičiau pritraukia tyrėjus, startuolius, debesijos paslaugų ekosistemą ir didžiuosius klientus. Regionui tai reikštų ne tik investicijas, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei didesnę įtaką sprendžiant, kur bus kuriami ir diegiami europiniai DI sprendimai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net turint gigafabriką visiška skaitmeninė savarankiškumas yra sunkiai pasiekiamas: lustų gamyba, pažangi litografija, programinė įranga ir debesijos paslaugos yra globalių tiekimo grandinių dalis. Todėl vis dažniau kalbama apie realistiškesnį tikslą: tiekėjų diversifikavimą ir architektūrų lankstumą, kad kritiniu atveju būtų galima per kelias savaites persijungti tarp skirtingų technologinių sprendimų.

    Artimiausi mėnesiai Lenkijai bus lemiami: jei Europos Komisija paskelbs konkursą netrukus, šalies gebėjimas greitai priimti finansinius ir organizacinius sprendimus gali nulemti, ar DI gigafabrika taps realiu projektu, ar pranašumą regione įtvirtins kaimynai, jau investuojantys į infrastruktūrą.

  • Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee perspėjo, kad Ukrainai siūlomas asocijuotos narystės Europos Sąjungoje modelis gali palikti šalį ilgalaikėje tarpinėje būsenoje. Pasak jos, toks statusas rizikuotų sumažinti reformų tempą ir politinį impulsą, reikalingą pilnavertei narystei pasiekti.

    Ši reakcija pasirodė po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo iniciatyvos pasiūlyti Ukrainai specialiai pritaikytą integracijos etapą. Kritikai baiminasi, kad tai faktiškai sukurtų dviejų lygių narystės logiką, kai dalis šalių priartėtų prie ES, bet liktų be pilnų teisių ir aiškaus kelio į pabaigą.

    Kas siūloma Ukrainai?

    Merzo pasiūlyme numatomas asocijuotos narystės statusas, kuris leistų Ukrainai dalyvauti kai kuriuose ES sprendimų priėmimo formatuose, tačiau be balsavimo teisės ir be galimybės gauti atsakomybės sričių. Taip pat būtų atveriamas kelias prisijungti prie tam tikrų ES finansuojamų programų palaipsniui, etapais.

    Idėjos šalininkai ją pristato kaip pragmatišką sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pilnas stojimo procesas paprastai trunka ilgai, o kai kuriose valstybėse narėse ratifikavimas yra politiškai sudėtingas. Merzas argumentuoja, kad nauji tarpiniai mechanizmai galėtų tapti „greitais žingsniais“ Ukrainos integracijos link.

    Airijos argumentas: tarpinė būsena gali tapti nuolatine

    Airija pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti vienodas stojimo taisykles visoms kandidatėms ir nepakeisti meritokratinio, reformomis grįsto proceso politiniais kompromisais. McEntee teigimu, didžiausia rizika ta, kad tarpinis statusas sumažintų spaudimą įgyvendinti sudėtingas reformas, ypač teisinės valstybės, teismų sistemos ir institucijų atsparumo srityse.

    „Turime užtikrinti, kad nebūtų dviejų lygių požiūrio ir kad stojimo procesas būtų taikomas vienodai kiekvienai šaliai“, – sakė Helen McEntee.

    Airijos pozicija ypač reikšminga ir dėl institucinio kalendoriaus: šalis netrukus perims ES Tarybos pirmininkavimą ir prižiūrės derybų darbotvarkę, susijusią su Ukrainos stojimo procesu. Tai reiškia, kad Dublino tonas gali turėti įtakos, kaip greitai ir kokia seka bus judama toliau.

    Europos Komisijos ir Ukrainos signalai

    Europos Komisija palankiai vertina diskusijas apie „inovatyvius sprendimus“, tačiau pabrėžia, kad plėtra turi išlikti grindžiama nuopelnais ir realiu reformų įgyvendinimu. Komisija taip pat leidžia suprasti, kad teisinį pasiūlymo vertinimą pateiks tik pasibaigus valstybių narių politinėms konsultacijoms.

    Tuo metu Ukraina akcentuoja, kad strateginis tikslas nesikeičia. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tarpiniai modeliai gali būti svarstomi tik kaip priemonės, bet ne kaip pilnavertės narystės pakaitalas.

    „Galima ieškoti formatų, kurie priartina prie narystės, bet jie negali pakeisti mūsų strateginės pozicijos siekti pilnavertės narystės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

    Plėtros derybos ir politinis blokavimas

    Merzo laiškas Europos lyderiams pasirodė tuo metu, kai ES bando atgaivinti Ukrainos stojimo procesą, pastaraisiais metais strigusį dėl Vengrijos taikytų blokavimo sprendimų. Briuselis tikisi, kad artimiausiais mėnesiais gali atsirasti galimybė atverti pirmąjį derybų etapą, dažniausiai vadinamą pagrindų arba fundamentų klasteriu.

    Šis derybų blokas paprastai apima teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija, viešojo administravimo ir pagrindinių teisių klausimus. Būtent čia ES dažniausiai kelia griežčiausius reikalavimus ir tikrina, ar reformos nėra vien formaliai paskelbtos, bet realiai įgyvendintos.

    Diskusija dėl asocijuotos narystės dabar tampa platesnio klausimo dalimi: kaip suderinti politinį norą greičiau priartinti Ukrainą prie ES su ilgais, teisiškai apibrėžtais stojimo kriterijais. Nuo to, kuria kryptimi pasuks valstybių narių sprendimai, priklausys, ar tarpinis statusas bus laikinas tiltas, ar naujas „laukiamojo“ modelis be aiškios pabaigos.

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    Europos Sąjungoje artėjant diskusijoms dėl konkurencingumo ir energetinio saugumo, vis dažniau keliama rizika, kad naujos metano emisijų taisyklės gali turėti netikėtų pasekmių energijos tiekimui. Didžiausias nerimas siejamas su 2027 metais įsigaliosiančiais reikalavimais importuojamai naftai ir dujoms, kurie gali sumažinti tiekėjų ratą.

    Pagal tarptautinės energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ vertinimą, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomo patikrinimo reikalavimai gali lemti, kad dalis tiekėjų tiesiog nespės prisitaikyti. Tokiu atveju Europa rizikuotų prarasti reikšmingą dalį dujų ir naftos pasiūlos, nes ne visi tiekėjai turės reikiamas sertifikavimo ir verifikavimo sistemas.

    Kur slypi pagrindinė problema?

    Esminė kritika nukreipta ne į pačią metano mažinimo kryptį, o į tai, kad iki 2027 metų reikalavimai labiau orientuoti į matavimo ir atskaitomybės standartus, o ne į faktinį metano mažinimą. Metano mažinimo tikslai pagal šią logiką tampa įgyvendinami vėliau, tačiau prekybos ir importo apribojimai gali atsirasti anksčiau.

    Energetikos rinkoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei dalis žaliavos tampa „neatitinkanti“ dėl dokumentacijos ir patikros grandinės, reali pasiūla sumažėja net ir tuo atveju, kai fizinių išteklių pasaulyje netrūksta. Mažesnė pasiūla paprastai didina kainas, o tai tiesiogiai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    Kainų ir konkurencingumo rizika

    „Wood Mackenzie“ analizėje nurodoma, kad degalų kainos teoriškai galėtų augti dviženkliu tempu, jei rinka susidurtų su tiekimo apribojimais ir papildomomis atitikties sąnaudomis. Konkrečios kainų prognozės priklausytų nuo alternatyvių tiekimo maršrutų, pasaulinės paklausos ir atsargų lygio, tačiau pati kryptis aiški: didesnės reguliavimo sąnaudos dažnai persiduoda vartotojui.

    Didelę įtampą tai keltų energijai imlioms šakoms, tokioms kaip chemijos pramonė, metalo gamyba ar didelės apimties gamyba. Aukštos energijos kainos šiuose sektoriuose mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, o investicijos ir gamyba lengviau persikelia ten, kur sąnaudos mažesnės ir reguliacinė aplinka aiškesnė.

    Ar įmanoma išvengti tiekimo šoko?

    Įmonės, dirbančios su energijos ištekliais, argumentuoja, kad didžiausias iššūkis yra laikas ir vienodų taisyklių taikymas. Jei importuotojams numatomos didelės baudos už neatitiktį, dalis jų gali iš anksto atsitraukti nuo rizikingų tiekimo grandinių, net jei vėliau taisyklės būtų sušvelnintos ar paaiškintos.

    „ExxonMobil“ viešai pabrėžia, kad remia metano mažinimo tikslus ir diegia nuolatinės stebėsenos sprendimus, įskaitant jutiklius, kameras, aviacinius ir palydovinius stebėjimo būdus bei DI taikymą nuotėkių aptikimui. Bendrovė kartu įspėja, kad praktinis įgyvendinimas, ypač sertifikavimo ir patikros grandinėje, daugelyje šalių gali nespėti subręsti iki 2027 metų.

    „Mes remiame ES siekį mažinti metaną, tačiau įgyvendinimo terminai ir reikalavimų apimtis šiuo metu atrodo sunkiai suderinami su realiomis tiekimo grandinėmis“, – sakė bendrovės atstovai, komentuodami reguliavimo poveikį importui.

    Europos Komisijai ir valstybėms narėms artimiausiais mėnesiais teks atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip suderinti ambiciją mažinti metano emisijas su realistišku, aiškiu ir visiems tiekėjams įgyvendinamu atitikties mechanizmu. Priešingu atveju rizika, kad metano taisyklės taps papildomu energijos kainų spaudimu, išliks didelė.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Ar Lenkija praras DI gigafabriką? Čekija jau stato, o Europos Komisijos konkursas dar pakeliui

    Pasaulinės varžybos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros pasiekė etapą, kuriame lemia ne vien talentai ar idėjos, o labai konkreti skaičiavimo galia. JAV ir Kinija didina investicijas ir spartina naujų duomenų centrų plėtrą, o Europa vis dar ieško pusiausvyros tarp reguliavimo, finansavimo ir strateginės autonomijos.

    Šiame kontekste vis dažniau minimos DI gigafabrikos – itin didelės apimties skaičiavimo centrai, skirti kurti, treniruoti ir diegti pažangius DI modelius. Tokia infrastruktūra laikoma kritiniu resursu, nes nuo jos priklauso, ar valstybės ir įmonės galės kurti konkurencingus sprendimus, ar taps priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

    Skaičiavimo galia tampa strategine

    Diskusijose apie Europos atsilikimą dažnai kaltinamos taisyklės, tačiau ekspertai vis dažniau akcentuoja ir gilesnes priežastis: rizikos kapitalo struktūrą, lėtesnį sprendimų priėmimą bei ribotą mastelio finansavimą. Net ir turint stiprius tyrėjus bei augantį startuolių skaičių, be prieinamos skaičiavimo galios DI projektai sunkiau pereina iš eksperimentų į realų, plačiai naudojamą produktą.

    Ne mažiau svarbi ir organizacinė pusė: verslui DI diegimas dažnai reiškia procesų, duomenų valdymo ir darbuotojų kompetencijų transformaciją, o ne vien naujo įrankio įsigijimą. Dėl to investicijos į infrastruktūrą neatsiejamos nuo investicijų į žmones ir gebėjimą DI pritaikyti praktikoje.

    Kiek kainuotų gigafabrika ir kas ją finansuotų

    Europos Komisija planuoja atrinkti kelias DI gigafabrikų vietas, kurios turėtų tapti regioniniais skaičiavimo galios centrais. Aptariama, kad kiekvieno tokio objekto mastas siektų maždaug 3 milijardus eurų, o infrastruktūra būtų orientuota į didelio našumo grafinių procesorių panaudojimą.

    Numatoma, kad dalis lėšų ateitų iš viešojo sektoriaus, o likusi dalis – iš privačių investuotojų ir partnerių. Šalims kandidatėms tai reiškia būtinybę pateikti ne tik techninį projektą, bet ir aiškų finansavimo modelį bei argumentus, kaip centras būtų panaudotas ekonomikai, viešajam sektoriui ir saugumui.

    Lenkija laukia, Čekija jau juda

    Lenkijoje DI gigafabrikos idėja vertinama kaip galimas proveržis, galintis sustiprinti šalies pozicijas skaitmeninėje ekonomikoje ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau esminis lūžio taškas siejamas su europiniu konkursu, kurio paskelbimo laukiama artimiausiu metu, o iki tol išlieka neapibrėžtumas dėl grafiko ir galutinės atrankos kriterijų.

    Tuo metu Čekija pasirinko kitą strategiją – pradėti savo projektą nelaukiant galutinio Europos Komisijos sprendimo. Tokia taktika gali sutrumpinti laiką iki realaus pajėgumų sukūrimo, tačiau kartu reiškia ir didesnę riziką, jei europinis finansavimas atitektų kitoms vietoms arba būtų mažesnis nei tikėtasi.

    Diskusijoje vis dažniau skamba ir pragmatiška mintis, kad absoliuti technologinė suverenystė trumpuoju laikotarpiu sunkiai pasiekiama. Realistiškesnis kelias – diversifikacija ir lankstumas, leidžiantis per gana trumpą laiką persijungti tarp skirtingų infrastruktūros tiekėjų, platformų ar sprendimų, kai geopolitika ar tiekimo grandinės ima riboti pasirinkimus.