CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija paragino ES valstybes nares naudoti bendrą amžiaus patikros sprendimą, skirtą riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir kito amžiaus cenzą taikančio turinio. Briuselis teigia, kad įrankis jau parengtas pritaikyti nacionaliniams poreikiams, tačiau dalis sostinių žiūri atsargiai.

    Komisijos tikslas yra suvienodinti amžiaus patikros praktiką ES, kad vartotojams nereikėtų skirtingų procedūrų kiekvienoje šalyje. Kartu akcentuojama, kad sprendimas turėtų veikti taip, kad žmogus galėtų naršyti išsaugodamas privatumą, o vaikams būtų užkertamas kelias pasiekti netinkamą turinį.

    Kas kelia nerimą valstybėms?

    Skepticizmą kursto ankstesnės nepriklausomų ekspertų pastabos dėl galimų saugumo ir privatumo spragų bandomojoje versijoje. Kritikai baiminasi, kad net ir gerai suprojektuota amžiaus patikra gali tapti jautriu duomenų rinkimo tašku, jei įgyvendinimas skirsis tarp valstybių ar tiekėjų.

    Komisija savo ruožtu pabrėžia, kad kalbama apie toliau tobulinamą sprendimą ir atnaujinamą kodą, o pirminė versija buvo demonstracinė. Vis dėlto dalis šalių signalizuoja, kad norėtų remtis savo nacionaliniais sprendimais arba laukti platesnės europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros.

    Ryšys su skaitmenine tapatybe

    Rekomendacijose numatoma, kad amžiaus patikros priemonė galėtų veikti kaip atskira programėlė, o ilgesnėje perspektyvoje būti integruota į ES kuriamą skaitmeninės tapatybės ekosistemą. Tokia kryptis reiškia, kad amžiaus patvirtinimas galėtų tapti standartizuota paslauga, kurią būtų lengviau prižiūrėti ir audituoti.

    Kartu Komisija žada skelbti sąrašą sprendimų, atitinkančių nustatytus privatumo ir saugumo reikalavimus, taip pat kurti bendrą amžiaus patikros schemą su aiškiais reikalavimais tiek amžiaus įrodymo priemonėms, tiek patikros paslaugų teikėjams. Tai turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje įsitvirtins nesuderinami ar per daug duomenų renkantys sprendimai.

    Didžiosioms platformoms spaudimas didėja

    Amžiaus patikros klausimas tiesiogiai susijęs ir su didžiųjų platformų atsakomybe. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais griežtina toną dėl to, kaip platformos užtikrina, kad jaunesni nei minimalus amžius vartotojai nepatektų į ribojamas paslaugas, ir reikalauja keisti dizaino sprendimus, jei jie nepakankamai saugo nepilnamečius.

    Valstybėms sprendžiant, ar priimti bendrą europinį įrankį, svarbiausi kriterijai išliks trys: ar sprendimas patikimai patvirtina amžių, ar minimalizuoja renkamus duomenis ir ar yra atsparus piktnaudžiavimui. Nuo to priklausys, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą ir europiečių privatumo lūkesčius.

  • Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europos Parlamento nariai šią savaitę balsuoja dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikštas papeikimas Europos Komisijos nariui Olivér Várhelyi. Pagrindas yra Biudžeto kontrolės komiteto ataskaita, kurioje minimi ilgalaikiai valdymo trūkumai ir klausimai dėl atsakomybės standartų.

    Ataskaitoje teigiama, kad ankstesnėje Várhelyi kadencijoje, kai jis buvo atsakingas už ES plėtrą, europarlamentarai galėjo būti klaidinami arba negaudavo pakankamai informacijos. Tekste pabrėžiama, kad tokia praktika esą nesuderinama su Europos Komisijos nariui keliamais atskaitomybės ir patikimumo reikalavimais.

    Diskusijas kaitina ir viešojoje erdvėje skambantys įtarimai dėl galimos šnipinėjimo veiklos, siejamos su Vengrijos atstovybe Briuselyje laikotarpiu, kai Várhelyi dar nebuvo Komisijos narys. Europos Komisija šiuos teiginius tiria, tačiau kol kas nėra paskelbusi išvadų ar aiškaus termino, kada jos pasieks Europos Parlamentą.

    „Nematau, kad tokia kalba apie einantį Komisijos narį būtų tapusi įprasta, todėl tai yra aiškus politinis signalas“, – sakė europarlamentaras Daniel Freund.

    Nepaisant griežtos formuluotės, rezoliucija pati savaime nereiškia automatinio Várhelyi pasitraukimo. Europos Parlamento įrankiai šiuo atveju dažniausiai apsiriboja politiniu spaudimu ir reputacine žala, o realius sprendimus dėl Komisijos sudėties priima Europos Komisijos pirmininkė.

    Dalies frakcijų atstovai pabrėžia, kad Várhelyi darbas sveikatos srityje vertinamas palankiai, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais išryškėjusias ES vaistų tiekimo sutrikimų rizikas. Jo iniciatyvos, susijusios su farmacijos sektoriaus stiprinimu ir vaistų trūkumo mažinimu, kai kuriems europarlamentarams atrodo svarbios, todėl jie nepritaria idėjai kelti klausimą dėl atsistatydinimo.

    Kartu kritikai akcentuoja, kad klausimas čia platesnis nei konkreti politika sveikatos srityje. Jų teigimu, kalbama apie valdymo kultūrą, skaidrumą ir tai, ar Komisijos narys laiku ir tiksliai informuoja Europos Parlamentą, kuris atlieka demokratinės kontrolės funkciją.

    Várhelyi ateitis labiausiai priklausys nuo to, kokias išvadas pateiks Europos Komisijos tyrimas dėl galimo šnipinėjimo skandalo. Jei išvados būtų nepalankios, tai galėtų pakeisti politinę pusiausvyrą ir sustiprinti raginimus imtis griežtesnių veiksmų, tačiau šiuo metu jo pozicijos Briuselyje išlieka gana tvirtos.

  • ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    Europos Sąjungai nuo 2028 metų gali prireikti daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių, tai yra mokesčių ir rinkliavų, kurie keliauja tiesiai į bendrą ES biudžetą, o ne atkeliauja iš valstybių narių įnašų. Tokį akcentą Strasbūre išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie artėjančias derybas dėl kito daugiametės finansinės programos laikotarpio.

    ES iki 2027 metų pabaigos turi susitarti dėl 2028–2034 metų ilgalaikio biudžeto, nors politinis tikslas yra susitarimą pasiekti anksčiau, iki 2026 metų pabaigos. Derybos, kaip įprasta, žada būti įtemptos, nes dalis šalių siekia mažinti nacionalines įmokas, o Europos Parlamentas tuo pat metu ragina didinti bendrą biudžeto apimtį.

    Naujas spaudimas biudžetui

    Papildomą įtampą kuria tai, kad ES artimiausiais metais turės pradėti grąžinti bendrą skolą, prisiimtą finansuojant pandemijos laikotarpio ekonomikos gaivinimo priemones. Tai reiškia, kad biudžete teks rasti lėšų ir skolai aptarnauti, ir tradicinėms politikos kryptims, tokioms kaip parama ūkininkams bei sanglaudos investicijos regionams.

    U. von der Leyen pabrėžė, kad be naujų nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai aiškus: arba didesni valstybių narių įnašai, arba mažesnės ES išlaidos. Pasak jos, tai reikštų mažiau Europos ten, kur jos reikia daugiau, ypač kalbant apie konkurencingumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir saugumą.

    Kokie mokesčiai svarstomi?

    Europos Komisija yra pristačiusi priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti nuosavų išteklių dalį. Tarp siūlymų minimi su anglies dioksido emisijomis susiję mechanizmai, taip pat rinkliavos už neperdirbtas atliekas ir kiti vartojimo ar rinkos pagrindu skaičiuojami šaltiniai, kurie galėtų stabiliau papildyti ES biudžetą.

    Europos Parlamentas savo ruožtu ragina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siūlo įtraukti sritis, susijusias su skaitmenine ekonomika, internetinėmis paslaugomis ir kriptoturtu. Vis dėlto bet kokie sprendimai šioje srityje tradiciškai susiduria su valstybių narių atsargumu, nes mokesčių politika laikoma viena jautriausių nacionalinio suvereniteto sričių.

    Kas toliau?

    Praktiškai naujų ES nuosavų išteklių įvedimui reikalingas platus politinis sutarimas, todėl derybose svarbiausias klausimas bus, kaip suderinti augančius poreikius su valstybių narių nenoru didinti įnašų. Kartu tai tampa ir testu ES gebėjimui finansuoti ilgalaikius prioritetus neperkeliant visos naštos nacionaliniams biudžetams.

    Šiuo metu ES nuosavi ištekliai jau apima, pavyzdžiui, muitus ir tam tikras įmokas, susietas su plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau, didėjant bendriems įsipareigojimams, Briuselis vis atviriau signalizuoja, kad vien tradicinių šaltinių gali nebeužtekti.

  • Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pranešė nedalyvausiantis 61-osios Venecijos bienalės atidaryme, nes renginyje numatytas Rusijos paviljono sugrįžimas. Ministerija nurodė, kad ministras nevyks į Veneciją ir priešatidaryminėmis dienomis, o oficiali ceremonija suplanuota gegužės 9 dieną.

    Rusija Venecijos bienalėje nedalyvavo nuo 2022 metų, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiemet sprendimas atnaujinti paviljono programą, anot organizatorių, buvo priimtas gavus Venecijos bienalės fondo vadovybės pritarimą, tačiau jis sukėlė įtampą tiek Romoje, tiek Briuselyje.

    Nors paviljono sugrįžimas įtrauktas į renginio kontekstą, skelbiama, kad Rusijos Federacijos paviljonas lankytojams viso renginio metu bus uždarytas. Planuojama, kad jis galės būti pristatomas tik žiniasklaidai gegužės 6–8 dienomis, o bienalė vyks iki lapkričio 22 dienos.

    Įtampa Italijos politikoje

    Ministras Alessandro Giuli pastaraisiais mėnesiais viešai kritiškai vertino galimą Rusijos paviljono sugrįžimą. Kovo mėnesį jis ragino atsistatydinti Tamarą Gregoretti, Kultūros ministerijos atstovę Venecijos bienalės valdyboje, argumentuodamas, kad ši iš anksto neinformavo apie svarstomą Rusijos dalyvavimą ir tam neprieštaravo.

    Tamara Gregoretti atsisakė trauktis ir pabrėžė institucijos autonomiją bei tai, kad valdybos nariai nėra delegavusių institucijų atstovai politine prasme. Šis ginčas atskleidė ir platesnį nesutarimą valdančiojoje daugumoje, nes dalis politikų ragino bienalę išlaikyti atvirą formatą.

    Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini viešai rėmė idėją neeliminuoti šalių iš kultūrinių renginių, argumentuodamas, kad menas ir kultūra turi jungti. Toks požiūris konfliktuoja su Kultūros ministerijos laikysena, siekiančia, kad tarptautiniai renginiai nevirstų platforma valstybių, vykdančių agresiją, legitimizavimui.

    Bienalės argumentai ir Briuselio pozicija

    Venecijos bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco sprendimą aiškino institucijos tarptautiniu pobūdžiu, pabrėždamas, kad bienalė esą veikia kaip globali meno platforma, kurioje neturėtų būti atmetamos valstybės. Jis taip pat tvirtino, kad sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių taisyklių ir sutartinių įsipareigojimų.

    Europos Komisija anksčiau buvo pareiškusi, kad gali stabdyti ar panaikinti bienalei skirtą 2 000 000 eurų finansavimą, jei organizatorių argumentai dėl Rusijos paviljono nebūtų laikomi pakankamais. Briuselis akcentavo, kad institucijos ir organizacijos turi veikti derindamos savo sprendimus su Europos Sąjungos sankcijų logika ir vengti suteikti tribūną asmenims, aktyviai rėmusiems Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

    Be to, dalies Europos Sąjungos šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai viešai ragino persvarstyti Rusijos dalyvavimo klausimą. Šis spaudimas rodo, kad kultūros renginiai Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip meno, bet ir kaip reputacinės bei politinės atsakomybės erdvė.

    Žiuri sprendimas dėl apdovanojimų

    Šių metų Venecijos bienalės žiuri paskelbė precedento neturintį sprendimą eliminuoti Rusiją ir Izraelį iš apdovanojimų konkurso. Skelbiama, kad iš kovos dėl Auksinio liūto ir Sidabrinio liūto bus pašalintos šalys, kurių lyderiai šiuo metu siejami su Tarptautinio baudžiamojo teismo pareikštais kaltinimais dėl nusikaltimų žmoniškumui.

    Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Žiuri pareiškime pabrėžta, kad bienalės, kaip platformos, jungiančios meną ir šių laikų skubius klausimus, vaidmuo reiškia ir atsakomybę žmogaus teisių kontekste.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono dar kartą išryškino dilemą, su kuria susiduria tarptautinės kultūros institucijos: kaip išlaikyti atvirumo principą, bet kartu neužgožti politinės realybės, kai karas ir sankcijos keičia įprastas taisykles. Venecijos bienalės sprendimai šiemet tampa ne tik meninės programos, bet ir Europos vertybinės politikos išbandymu.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.