CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą

    Belgijos oro bendrovė „Brussels Airlines“ tikina, kad kol kas neplanuoja atšaukti skrydžių, nors rinkoje daugėja nuogąstavimų dėl galimų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų. Nerimą kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, susijusios su strateginiu Hormūzo sąsiauriu.

    Bendrovės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkaraščiai nekeičiamai vykdomi, o situacija vertinama nuolat. Vis dėlto aviacijos sektorius pripažįsta, kad geopolitiniai sukrėtimai greitai persiduoda degalų kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Ką reiškia 80 proc. užtikrinto kuro?

    „Brussels Airlines“ skelbia, kad 2026 metų iki metų pabaigos yra padengusi apie 80 proc. savo reaktyvinių degalų poreikio. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė fiziškai sandėliuose turi tokį kiekį žibalo.

    Didelė dalis šios apsaugos pasiekiama per vadinamąsias išankstines kainos fiksavimo priemones, kai finansiniais instrumentais užrakinama degalų kaina. Tokia praktika aviacijoje paplitusi, nes padeda planuoti sąnaudas, tačiau ji neapsaugo nuo realaus fizinio tiekimo trūkių, jei jie atsirastų.

    „Svarbu suprasti, kad tai yra finansinis instrumentas: kaina nustatyta iš anksto, bet tai nėra fizinis žibalo įsigijimas čia ir dabar“, – sakė „Brussels Airlines“ atstovas.

    Degalų pirkimą ir rizikos valdymą centralizuotai koordinuoja „Lufthansa Group“, kuriai priklauso ir „Brussels Airlines“. Grupė teigia artimiausioms maždaug šešioms savaitėms nematanti ženklų, kad tiekimas galėtų sutrikti, nes tiekėjai įprastai pateikia tiekimo informaciją kelioms savaitėms į priekį.

    Keleiviams jaučiamas poveikis

    Nors skrydžiai kol kas neatšaukiami, bendrovės jau ieško būdų kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Brussels Airlines“ yra paskelbusi pokyčius trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžiuose: baziniame biliete ateityje numatomas tik vienas mažas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kompiuterio krepšys ar nedidelė kuprinė.

    Keleiviams, norintiems į saloną įsinešti standartinį rankinį bagažą iki 8 kilogramų, tektų primokėti papildomai. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos aviacijos tendenciją, kai dalis paslaugų perkeliama į papildomų mokesčių modelį, siekiant amortizuoti nepastovias degalų ir veiklos sąnaudas.

    Europos Komisijos pozicija ir force majeure riba

    Europos Komisija viešai laikosi pozicijos, kad ES mastu apie faktinį reaktyvinių degalų trūkumą šiuo metu nepranešama. Tuo pačiu institucijos pripažįsta, kad jei geopolitiniai sutrikimai užsitęstų, gali būti svarstomi koordinuoti sprendimai dėl strateginių atsargų panaudojimo.

    Komisija taip pat skiria brangių degalų ir degalų trūkumo situacijas. Aukštos kainos savaime paprastai nėra laikomos pagrindu atšaukti skrydžius kaip išimtines aplinkybes, tačiau realus degalų trūkumas, jei jis būtų įrodytas, galėtų būti vertinamas kitaip.

    „Jei susidarytų situacija, kai oro uostai ar oro bendrovės patiria reaktyvinių degalų trūkumą, tai gali būti laikoma išimtine aplinkybe“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Praktikoje keleiviams svarbiausias klausimas išlieka paprastas: ar skrydžiai bus vykdomi. Oro bendrovės kol kas ramina, tačiau rinkos nepastovumas reiškia, kad vasaros sezonui artėjant gali daugėti kainodaros pokyčių ir papildomų mokesčių, net jei masinių atšaukimų pavyktų išvengti.

  • „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ paskelbė suteiksianti Europos Sąjungai prieigą prie naujo kibernetiniam saugumui skirto dirbtinio intelekto modelio, o „Anthropic“ kol kas neskuba atverti savo modelio „Mythos“ peržiūrai Bendrijoje. Žinia pasirodė tuo metu, kai ES vis griežčiau akcentuoja didelės rizikos DI sistemų skaidrumą ir kontrolę.

    Pasak „OpenAI“, prieiga būtų suteikta Europos partneriams, tarp jų verslui, valdžios institucijoms, kibernetinio saugumo tarnyboms ir ES institucijoms, įskaitant ES DI biurą. Kalbama apie „OpenAI“ „GPT-5.5-Cyber“ – bendrovės teigimu, tai naujausio modelio variacija, pritaikyta kibernetinės gynybos scenarijams.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier teigė, kad tarp ES ir „OpenAI“ jau įvyko apsikeitimas informacija ir suplanuotos tolesnės diskusijos dėl prieigos sąlygų.

    „Tai leis mums labai atidžiai stebėti modelio diegimą ir spręsti saugumo klausimus“, – sakė Thomas Regnier.

    „OpenAI“ anksčiau nurodė, kad modelis diegiamas ribotos peržiūros režimu patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Toks etapas paprastai reiškia, kad prieiga suteikiama tik atrinktoms organizacijoms, o naudojimas ir rezultatai stebimi siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas.

    Kontekstas ypač jautrus, nes DI pajėgumai kibernetinėje srityje kelia dvilypį efektą: jie gali padėti aptikti pažeidžiamumus, automatizuoti incidentų analizę ir stiprinti gynybą, bet taip pat gali sumažinti barjerus atakų planavimui, socialinei inžinerijai ar kenkėjiško kodo adaptavimui. Dėl to institucijos vis dažniau reikalauja aiškių saugiklių, audito galimybių ir atsakomybės mechanizmų.

    Tuo metu „Anthropic“ modelis „Mythos“, apie kurį pastarosiomis savaitėmis kilo diskusijų dėl galimos įtakos kibernetinėms grėsmėms, ES institucijoms peržiūrai dar nebuvo pateiktas. Thomas Regnier patvirtino, kad ES derasi su „Anthropic“, tačiau pabrėžė, kad šios derybos yra kitoje stadijoje nei su „OpenAI“.

    Pasak Komisijos atstovo, su „Anthropic“ jau buvo surengti keturi ar penki susitikimai, bet sprendimas dėl prieigos dar nėra pasiektas. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją, kai reguliuotojai siekia ankstyvos prieigos prie pažangių DI modelių, kad galėtų įvertinti rizikas dar prieš platesnį diegimą rinkoje.

    „OpenAI“ savo ruožtu pabrėžia, kad kibernetinis atsparumas neturėtų priklausyti vien nuo technologijų laboratorijų sprendimų, o reikalauja patikimų partnerių darbo kartu. Bendrovė taip pat teigia, kad pažangios kibernetinės DI galimybės turi būti prieinamos ne tik siauram ratui, bet ir platesniam patikimų Europos gynėjų tinklui.

    Jei ES institucijos realiai gaus galimybę artimai stebėti tokio tipo modelių diegimą, tai gali tapti precedentu, kaip Bendrija ateityje derins inovacijų skatinimą su nacionalinio ir regioninio saugumo interesais. Kartu tai didina spaudimą kitoms DI bendrovėms aiškiau apibrėžti, kokiomis sąlygomis jos suteikia prieigą prie didelės rizikos funkcijų turinčių modelių.

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.