CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

    Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

    Dalis pinigų gali „sudegti“

    Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

    Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

    Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

    Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

    „Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

    Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

    Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

    „Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

    Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.

  • Privatūs lėktuvai Europoje skraido vis dažniau: augant reaktyvinių degalų kainoms kyla įtampa

    Privatūs lėktuvai Europoje skraido vis dažniau: augant reaktyvinių degalų kainoms kyla įtampa

    Cannes kino festivalio savaitę į Prancūzijos Rivjerą vėl plūsta privatūs lėktuvai, nors Europoje stiprėja nerimas dėl reaktyvinių degalų brangimo ir tiekimo rizikų. Aplinkosaugininkai ragina įžymybes ir kino industriją rinktis reguliarius reisus, tačiau privataus skraidymo atstovai tikina, kad sektoriaus poveikis yra ribotas.

    Emisijų stebėsenos platformos „Carbon Sky Index“ duomenimis, balandį Europoje užfiksuota 23 462 privačių lėktuvų išvykimai, tai yra 10 proc. daugiau nei kovą. Platforma pažymi, kad augimą galėjo lemti sezoniškumas ir Velykų kelionės, kurios tradiciškai padidina skrydžių skaičių kurortiniuose regionuose.

    „Trumpalaikis savaitinis šuolis savaime nerodo struktūrinio paklausos augimo“, – sakė Europos verslo aviacijos asociacijos viešųjų reikalų direktorius Rómanas Kokas.

    Vis dėlto šie skaičiai pasirodo jautriu metu. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir laivybos trikdžių Hormūzo sąsiauryje degalų rinkoje išaugo svyravimai, o reaktyvinių degalų kainos Europoje pastaruoju metu buvo smarkiai pakilusios, palyginti su laikotarpiu iki konflikto eskalacijos. Investicinių bankų analitikai ir energetikos sektoriaus stebėtojai įspėja, kad atsargų lygis gali tapti kritiškai mažas, jei sutrikimai užsitęstų.

    Kai kurios didžiosios oro linijos jau anksčiau mažino skrydžių apimtis, siekdamos suvaldyti sąnaudas, tačiau privačios aviacijos segmentas, bent trumpuoju laikotarpiu, rodo didesnį atsparumą kainų šokams. Aplinkosaugos organizacijos tai sieja su tuo, kad paslaugos gavėjai yra mažiau jautrūs kainai, o sprendimą dažnai lemia patogumas ir laiko taupymas.

    „Tai prabangios kelionės per degalų ir klimato krizę, o toks elgesys yra neatsakingas“, – sakė kampanijos už mažesnį skraidymą atstovė Katie Thompson.

    „Carbon Sky Index“ skaičiuoja, kad balandžio privačių skrydžių augimas padidino su šiuo segmentu siejamas anglies dioksido emisijas iki 83 847 metrinių tonų, kai kovą jos siekė apie 80 000 metrinių tonų. Visos Europos aviacijos emisijų kontekste tai išlieka maža dalis, tačiau kritikai pabrėžia simbolinę reikšmę, kai daliai keleivių tenka taikstytis su brangstančiais bilietais ar galimais reisų ribojimais, o prabangus segmentas auga.

    Diskusiją kaitina ir reguliavimo klausimai. Aplinkosaugininkai ragina Europos Komisiją griežtinti taisykles pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, argumentuodami, kad dalis privačių skrydžių patenka į išimtis arba yra apmokestinami švelniau. Verslo aviacijos atstovai tam nepritaria ir pabrėžia, kad išimtys taikomos ne vien privačiam segmentui.

    Privatūs operatoriai tuo pat metu akcentuoja kitą kryptį: tvaresnių aviacijos degalų plėtrą. Tačiau ši rinka kol kas susiduria su ribota pasiūla ir aukštesnėmis kainomis, todėl artimiausiu metu ginčai dėl privataus skraidymo vaidmens klimato politikoje ir degalų trūkumo rizikų, tikėtina, tik stiprės, ypač per didelius tarptautinius renginius.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.

  • ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjungoje priimtas sprendimas nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti mėsos ir dalies gyvūninės kilmės produktų importą iš Brazilijos. Ribojimai siejami su ES reikalavimais dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, ypač tais atvejais, kai jos taikomos augimui skatinti.

    Apie šį žingsnį paskelbta po ES valstybių narių ekspertų balsavimo, o sprendimas apims ne tik jautieną ir paukštieną. Į sąrašą įtraukti ir gyvi maistui auginami gyvūnai bei iš jų gaunami produktai, tokie kaip kiaušiniai, akvakultūros produkcija ir medus.

    Brazilijos reakcija ir derybos

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguelis da Costa e Silva teigė, kad sprendimas Brazilijai buvo netikėtas, ir patvirtino, jog pradėtas techninis dialogas su Europos Komisija. Pasak jo, Brazilijos pusė siekia išsiaiškinti motyvus ir atkurti šalies statusą tarp valstybių, galinčių eksportuoti į ES.

    „Vakar priimtas sprendimas mums buvo netikėtas“, – sakė Pedro Miguelis da Costa e Silva.

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova nurodė, kad norint būti įtrauktai į leidžiamų eksportuotojų sąrašą, Brazilija turi užtikrinti ES reikalavimų laikymąsi dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo per visą gyvūnų gyvenimą, iš kurių kilę eksportuojami produktai. Komisija pabrėžia, kad, įrodžius atitiktį, eksportas galėtų būti atnaujintas.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Sprendimo laikas išsiskiria tuo, kad jis priimtas netrukus po to, kai laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur susitarimas, turintis liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais tarp ES ir Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus bei Argentinos. Dėl šio susitarimo Europoje jau kurį laiką verda politinės diskusijos, o dalis ūkininkų organizacijų perspėja apie konkurencinį spaudimą.

    ES ūkininkai ir kai kurios nacionalinės vyriausybės ne kartą kėlė klausimą, ar importuojamai produkcijai taikomi lygiaverčiai standartai, ypač dėl veterinarinės kontrolės, antibiotikų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo bei atsekamumo grandinėje. Todėl importo ribojimai Brazilijai gali tapti ir precedentu, kaip griežčiau bus vertinama atitiktis taisyklėms plečiantis prekybai.

    Praktiškai sprendimas reiškia, kad tiekėjai, importuotojai ir perdirbėjai Europoje turės iš naujo persidėlioti dalį tiekimo grandinių, ypač ten, kur Brazilijos kilmės žaliava buvo reikšminga. Tuo pat metu Brazilijai tai yra signalas, kad vien prekybos susitarimai neužtikrina patekimo į rinką, jei kyla klausimų dėl atitikties ES maisto saugos ir gyvūnų auginimo taisyklėms.

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.

    „Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką sako ekspertai?

    Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.

    Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.

    „Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.

    Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.

    Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.

    „Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.

    Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.

    Ką galvoja patys paaugliai?

    Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.

    Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.

    Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Bilietų kainos kai kur traukiasi

    Artėjant vasaros atostogoms dalis keliautojų Europoje pastebi kainų pokyčius: kai kuriuose maršrutuose skrydžių bilietai atpigo, nors aviacijos sektorių spaudžia brangstantys kaštai. Tai siejama su oro linijų pastangomis išlaikyti paklausą ir užpildyti lėktuvus intensyviausiu sezono metu.

    Remiantis „Financial Times“ analize, atlikta pagal „Google Flights“ platformoje skelbiamas pigiausias kainas, bilietai į populiarias Pietų Europos kryptis nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios kai kur atpigo. Skelbiama, kad dalyje krypčių kainos krito 10 proc. ar daugiau.

    Kainų mažėjimas fiksuotas, pavyzdžiui, skrydžiuose iš Londono Hitrou į Nicą, iš Mančesterio į Palmą ir iš Londono Getviko į Barseloną. Kai kur nuosmukis buvo dar ryškesnis: skrydžių tarp Milano ir Madrido kainos, vertinant pigiausius pasiūlymus, sumažėjo iki 44 proc.

    Kuro kaštai ir taisyklės dėl priemokų

    Šį sezoną aviacijos rinkoje įtampa nemažėja dėl reaktyvinių degalų tiekimo rizikų Europoje ir išaugusių kainų. Tokie veiksniai paprastai kelia spaudimą bilietų kainoms, tačiau oro linijos ne visada gali ar nori visą augimą perkelti keleiviams.

    Europos Komisija pastaruoju metu atkreipė dėmesį į praktiką, kai po bilieto įsigijimo bandoma pridėti papildomas degalų priemokas. Komisijos pozicija primena, kad keleiviui turi būti pateikiama galutinė mokėtina kaina, apimanti neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas.

    „Visi, kurie parduoda lėktuvų bilietus, privalo aiškiai rodyti galutinę kainą, kurią mokės keleivis“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Į ją turi įeiti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei papildomi kaštai, o degalų priemokos pridėjimas po pirkimo negali būti pagrįstas“, – teigė jis.

    Paklausa auga, bet skrydžiai karpomi

    Nepaisant antraščių apie trikdžius, europiečių noras keliauti išlieka didelis. Europos kelionių komisijos tyrimas rodo rekordinį susidomėjimą kelionėmis regione: šį sezoną keliauti planuoja 82 proc. europiečių.

    Vis dėlto planuojant atostogas išlieka svarbi rizika dėl tvarkaraščių pokyčių. Skelbiama, kad vien šį mėnesį pasaulio vežėjai atšaukė apie 13 000 suplanuotų skrydžių, o tai reiškia mažiau pasiūlos ir didesnę tikimybę, kad kelionės planus teks koreguoti.

    Europoje vienas didžiausių pavyzdžių – „Lufthansa Group“, kuri, siekdama mažinti reaktyvinių degalų kaštų poveikį, atšaukė 20 000 skrydžių. Apie maršrutų optimizavimą ar pajėgumų mažinimą pranešė ir kiti vežėjai, tarp jų Turkish Airlines, British Airways ir KLM.

    Tuo pat metu tolimesnėms kryptims kainų dinamika gali būti priešinga: konsultacijų bendrovės „Teneo“ apžvalgoje nurodoma, kad kai kuriuose maršrutuose, ypač tarp Europos ir Azijos, ekonominės klasės bilietų kainos vidutiniškai išaugo apie 24 proc., o tai – didžiausias šuolis per penkerius metus.

  • ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    Europos Komisija paskelbė sieksianti griežtinti anglies dioksido kainodarą aviacijoje ir svarsto apmokestinti ne tik skrydžius ES viduje, bet ir tarptautines kryptis, išskrendančias iš Europos. Toks žingsnis reikštų, kad daugiau oro linijų būtų įtrauktos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Šiuo metu ETS apima daugiausia skrydžius Europos Sąjungos viduje, o didelė dalis taršos, susijusios su skrydžiais į ne Europos kryptis, lieka už šios sistemos ribų. Komisija argumentuoja, kad toks išimtinis režimas nebeatitinka realių sektoriaus emisijų ir turi būti peržiūrėtas.

    Kas keistųsi oro linijoms

    Komisijos svarstomas modelis apimtų iš Europos išskrendančius reisus nepriklausomai nuo galutinės krypties, todėl poveikį pajustų tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjai. Pasak Komisijos atstovų, principas būtų vienodas visiems operatoriams tomis pačiomis kryptimis, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

    Diskusijose minima, kad išplėtus ETS tarptautiniams išvykstantiems skrydžiams biudžeto įplaukos iš aviacijos galėtų reikšmingai išaugti, palyginti su dabartiniu modeliu. Aplinkosaugos organizacijos teigia, kad tai sustiprintų kainos signalą rinkai ir paskatintų greičiau diegti mažesnės taršos sprendimus.

    Konflikto su JAV rizika

    Aviacijos sektoriaus atstovai perspėja, kad toks sprendimas gali atgaivinti senus tarptautinius nesutarimus. Jie primena, kad ankstesni bandymai taikyti ETS tarptautiniams skrydžiams sulaukė pasipriešinimo iš JAV, Kinijos ir Indijos, o JAV buvo priėmusi teisės aktus, numatančius priemones oro linijoms, paklususioms ES reikalavimams.

    „Raginame Europos Komisiją neplėsti ETS taikymo srities tarptautiniams skrydžiams“, – sakė aviacijos pramonės atstovas Vincentas De Vroey.

    Oro linijos taip pat akcentuoja, kad sektorius jau susiduria su padidėjusiomis sąnaudomis, o bet koks papildomas apmokestinimas gali atsispindėti bilietų kainose. Pramonės organizacijos ragina remtis pasauliniu mechanizmu, o ne kurti lygiagrečias regionines sistemas.

    Kaip tai derės su CORSIA

    Po ankstesnių ginčų tarptautiniu lygiu buvo sukurta Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sistema CORSIA, skirta tarptautinių skrydžių emisijų kompensavimui. Ši schema turėtų tapti privaloma nuo 2027 metais, tačiau ES vertina, ar jos ambicijos ir praktinis veikimas pakankami.

    Europos Komisija nurodo, kad peržiūrėdama ETS ketina įvertinti CORSIA rezultatą ir suderinti mechanizmus taip, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo už tas pačias emisijas. Vertinimo išvadų ir galimų sprendimų krypties laukiama artimiausioje ETS peržiūroje.

    Kol kas aišku viena: aviacijos taršos apmokestinimas tampa viena jautriausių klimato politikos temų, kur susiduria klimato tikslai, bilietų kainų spaudimas ir tarptautinės prekybos rizikos. Galutinis sprendimas lems, ar ES ryšis platesniam veiksmui, kuris gali turėti pasekmių santykiams su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.