CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    Įtampa dėl „Made in Europe“

    Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinė įtampa pastarosiomis savaitėmis didėja, Pekinui raginant ES valstybes peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą „Made in Europe“ kryptį. Kinijos pusė teigia, kad naujos taisyklės gali diskriminuoti jos bendroves.

    Europos Komisijos projekte numatoma griežtinti sąlygas užsienio įmonėms, norinčioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ar pasinaudoti investicijų galimybėmis. Tikslas – didinti Europos pramonės pajėgumus ir mažinti priklausomybes nuo išorės tiekėjų.

    Kinijos signalas: galimos atsakomosios priemonės

    Kinijos prekybos institucijos kritikuoja iniciatyvą ir perspėja, kad diskriminacinis požiūris į Kinijos įmones gali sulaukti atsakymo. Tai reiškia riziką, kad ginčas peraugs į platesnį ekonominį konfliktą su tarifais, ribojimais ar kitomis priemonėmis.

    ES sprendimus apsunkina ir bendra tarptautinės prekybos atmosfera, kurioje daugėja protekcionistinių priemonių, o tiekimo grandinių saugumas tampa politiniu prioritetu. Europai tenka ieškoti pusiausvyros tarp rinkos atvirumo ir strateginių sektorių apsaugos.

    Europos Parlamente – skirtingos strategijos

    Šią dilemą aptarė Europos Parlamento diskusijų laidoje The Ring susitikę europarlamentarai Sakis Arnaoutoglou iš Socialistų ir demokratų frakcijos bei Nicolás Pascual de la Parte iš Europos liaudies partijos. Abu pripažįsta, kad Kinija išlieka svarbi ekonominė partnerė, tačiau požiūriai į rizikų valdymą skiriasi.

    Arnaoutoglou ragino vengti eskalacijos ir siekti santykių, paremtų sąžiningumu bei abipusiškumu, pabrėždamas, kad tikslas neturėtų būti konfrontacija. Jo teigimu, Europa turi išlikti atvira bendradarbiavimui, bet negali būti naivi.

    De la Parte akcentavo, kad prekybos politika vis dažniau tampa geopolitiniu įrankiu, todėl ES reikia veikti apgalvotai. Jis išskyrė vadinamąjį rizikų mažinimą, kai ryšiai su Kinija nėra nutraukiami, tačiau priklausomybės jautriuose sektoriuose sąmoningai ribojamos.

    Diskusija parodė, kad ES kryptis greičiausiai suks link griežtesnių patikros ir atsparumo taisyklių, tačiau kartu bus ieškoma kelių išlaikyti prekybą ir investicijas ten, kur tai neprieštarauja saugumo ir konkurencingumo tikslams.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.

    Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.

    „Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.

    Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.

    Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.

    „Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.

    Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.

    Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.

    Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.

    Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.

  • ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, skirtą stiprinti Europos debesijos sektorių ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Vienas iš tikslų, apie kurį viešai kalba Komisijos pareigūnai, – neleisti Europai tapti technologijų kolonija, kai kritinės skaitmeninės paslaugos ir duomenys priklauso nuo ne Europoje valdomos infrastruktūros.

    Europos Komisijos Ateities tinklų direktorato vadovas Thibaut Kleineris pabrėžė, kad be kryptingų sprendimų Europa rizikuoja likti vartotoja, o ne kūrėja. Pasak jo, jei žemynas nesusitelks, ilgainiui gali nebesugebėti kurti nuosavų produktų ir sprendimų, o tai keltų grėsmių konkurencingumui, inovacijoms ir strateginiam savarankiškumui.

    Kas numatoma debesijos įstatyme

    Planuojamas Debesijos ir DI plėtros aktas yra siejamas su platesniu ES technologinio suverenumo paketu. Komisija šiuo keliu siekia skatinti europinę debesijos pasiūlą, duomenų saugumo standartus ir infrastruktūrą, kuri leistų verslui bei viešajam sektoriui patikimiau veikti Europos jurisdikcijoje.

    Pagal viešai aptariamą kryptį, vienas svarbiausių svertų gali būti viešieji pirkimai, nes būtent valstybės institucijos ir jų valdoma kritinė infrastruktūra generuoja didelę paklausą. Komisijoje svarstoma, kad viešasis sektorius turėtų atsakingiau vertinti, ar pasirenkami sprendimai užtikrina suverenumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinės atsparumo tikslus.

    Kodėl akcentuojama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų

    Diskusijose dėl debesijos vis dažniau keliami klausimai, ką reiškia priklausyti nuo ne Europos tiekėjų, kai kalbama apie valstybės duomenis, sveikatos sistemas, energetiką ar gynybos grandinę. Rizikos apima tiek geopolitinius scenarijus, tiek praktinius klausimus: nuo paslaugų tęstinumo iki galimybių audituoti sudėtingas technologijas ir tiekėjus.

    T. Kleinerio teigimu, dalis įmonių jau įvardija, kad jų išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jos remiasi technologijomis, kurias pačios kontroliuoja. Tokia nuostata skatina poreikį didinti debesijos pajėgumus Europoje ir užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų kuriami bei prižiūrimi arčiau vartotojo, laikantis ES taisyklių.

    Kada sprendimai gali būti pristatyti

    Komisijos pareigūnai yra nurodę, kad pasiūlymas turėtų būti teikiamas kaip technologinio suverenumo paketo dalis, tačiau terminai jau buvo ne kartą koreguoti. Pabrėžiama, kad dokumentai parengti, tačiau galutinį politinį sprendimą dėl pateikimo laiko priima Europos Komisijos vadovybė.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad procesui įtakos gali turėti intensyvus lobizmas ir argumentai, jog atsitraukti nuo JAV technologijų būtų sudėtinga arba brangu. Vis dėlto Komisijos signalai rodo, kad siekis mažinti priklausomybes išlieka, o debesijos politika tampa viena centrinių temų, kai kalbama apie ES atsparumą ir konkurencingumą.

  • Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Europos Sąjungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologijų įmones. Tai pareiškė pagrindinė Europos Parlamento derybininkė dėl teisės akto peržiūros, Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová.

    Jos teigimu, taisyklės bus taikomos visiems tiekėjams, kurie veikia ES rinkoje, tačiau nesilaiko nustatytų reikalavimų. Europarlamentarė pabrėžė, kad įmonėms, kurios neįvykdys naujų prievolių, gali kilti realių pasekmių, įskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandinėse.

    Kas keistųsi pagal siūlymą

    Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas numato daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su trečiosiomis šalimis. Praktikoje tai reikštų, kad ES institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos galėtų sistemiškiau vertinti, ar konkrečios kilmės šalies tiekėjai kelia papildomų kibernetinio saugumo grėsmių.

    Pagal šią logiką valstybė gali būti įvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susirūpinimą, o joje įsikūrusios bendrovės būtų priskiriamos didelės rizikos tiekėjams. Tokia klasifikacija gali reikšti griežtesnius reikalavimus, papildomus auditų ir atitikties įrodymus arba ribojimus kritinės infrastruktūros ir viešųjų pirkimų grandinėse.

    Kodėl akiratyje atsiduria ir JAV

    Nors viešose diskusijose dažniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostinių vis dažniau kelia klausimą dėl priklausomybės nuo JAV bendrovių teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų. Tai apima debesijos infrastruktūrą, kibernetinio saugumo sprendimus, ryšių bei tapatybės valdymo sistemas, nuo kurių priklauso tiek valstybės institucijos, tiek strateginiai sektoriai.

    Šiame kontekste pabrėžiama ir geopolitinė rizika: jei teisinė ar politinė aplinka trečiojoje šalyje sudaro prielaidas priverstiniam duomenų atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali būti vertinama kaip sisteminis pavojus. Dėl to ES siekia turėti aiškesnį vertinimo mechanizmą ir daugiau svertų, jei rizika laikoma per didele.

    Signalas po DSA ir kryptis į europines alternatyvas

    Gregorová taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies JAV bendrovių santykis su ES reguliavimu nėra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, turėtų būti perspėjimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesnė patirtis, įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų aktą, rodo, jog atitiktis ES taisyklėms ne visada užtikrinama sklandžiai.

    Tuo pačiu ES valstybės narės vis aktyviau kalba apie poreikį stiprinti europines technologines alternatyvas, ypač ten, kur sprendimai tampa kritiškai svarbūs viešajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas šiame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti aiškesnes žaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiekėjams.

    Kol kas teisės akto peržiūra tebėra derybų etape, todėl galutinės formuluotės ir konkrečios priemonės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ES nori daugiau kontrolės vertinant tiekimo grandinių patikimumą, o didžiosioms technologijų bendrovėms tai gali reikšti naują atitikties kartelę Europoje.

  • Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, minint Europos dieną, tradiciškai kviečia laikyti Europos egzaminą – internetinę viktoriną apie Europos Sąjungą. Šiemet jis vyks tris dienas: nuo gegužės 8 dienos 8:00 valandos iki gegužės 10 dienos 23:59 valandos.

    Europos egzaminas bus laikomas internetu LRT portale. Organizatoriai pabrėžia, kad tai greitas ir paprastas būdas pasitikrinti žinias apie ES institucijas, piliečių teises, bendras politikas ir aktualijas, kurios daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

    Dalyviai gali pasiruošti iš anksto, išbandydami treniruotę ir susipažindami su mokomąja medžiaga. Toks formatas ypač patogus mokykloms, nes leidžia viktoriną spręsti klasėje arba nuotoliu, pasirenkant tinkamiausią laiką per visą savaitgalį.

    Prie iniciatyvos kviečiami jungtis ir mokytojai, kurie gali tapti Europos egzamino ambasadoriais. Ambasadorių vaidmuo dažniausiai siejamas su egzamino sklaida mokyklose, mokinių įtraukimu ir pagalba planuojant dalyvavimą bendruomenėje.

    Šiemet numatytas specialus iššūkis organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms. Egzamine dalyvaujantys atstovai turės nurodyti organizacijos dydį pagal darbuotojų skaičių, o prizai bus skiriami skirtingų dydžių organizacijų dalyviams.

    Prizai numatyti ir individualiems dalyviams: juos gaus 100 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių. Taip pat bus apdovanota masiškiausiai dalyvavusi mokykla ir dar viena mokykla, atrinkta atsitiktine tvarka.

  • Europos egzaminas grįžta: Panevėžiečiai kviečiami per 10 minučių pasitikrinti ES žinias

    Gegužės 8 dieną prasidės jau 17-ąjį kartą rengiamas Europos egzaminas, į kurį kviečiami įsitraukti ir Panevėžio gyventojai. Tai trumpa internetinė viktorina, skirta Europos dienai paminėti, pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą ir sužinoti naujų faktų.

    Europos egzaminą bus galima laikyti iki gegužės 10 dienos 23.59 valandą, pasirinkus patogų laiką per nurodytą laikotarpį. Dalyviams pateikiama 10 klausimų su atsakymų variantais, o kiekvienam klausimui skiriama iki vienos minutės, todėl visa užduotis paprastai užtrunka iki 10 minučių.

    Organizatoriai primena, kad egzaminas pritaikytas ir moksleiviams, ir suaugusiesiems, todėl klausimai orientuoti į bendrąsias ES temas: institucijas, sprendimų priėmimą, bendrąją rinką, piliečių teises ir aktualijas. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su medijų raštingumo stiprinimu, nes žinios apie ES padeda lengviau atsirinkti informaciją ir suprasti, kaip sprendimai Briuselyje atsispindi kasdienybėje Lietuvoje.

    Prizai dalyviams ir mokykloms

    Pranešama, kad prizai atsitiktine tvarka bus išdalinti 100 individualių dalyvių, teisingai atsakiusių į visus klausimus. Tarp numatomų dovanų minimos kuprinės, stalo žaidimai „Eureka“, marškinėliai, medžiaginiai maišeliai ir kiti prizai.

    Dėmesio sulauks ir mokyklos: masiškiausiai dalyvavusi mokykla laimės žurnalisto Luko Pilkausko koncertą savo bendruomenei. Toks pat prizas numatytas ir vienai atsitiktinai atrinktai dalyvavusiai mokyklai, o papildomų paskatinimų gali sulaukti ir egzamine dalyvaujančios organizacijos.

    Kas organizuoja ir kaip pasiruošti

    Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Lietuvos radiju ir televizija. Projekto globėjas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, o partneriai prisideda per švietimo ir informavimo veiklas.

    Norintieji pasiruošti gali iš anksto pasitreniruoti ir susipažinti su egzamino informaciniais šaltiniais. Organizatoriai ragina dalyvauti ne tik dėl prizų, bet ir kaip progą trumpai, aiškiai ir be didelio laiko įsipareigojimo atnaujinti žinias apie Europos Sąjungą.

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.

  • „Itališkas“ triukas su lenkiškais numeriais: ministerija siūlo naują ginklą prieš fiktyvius patikrinimus

    Lenkijoje įsibėgėjęs vadinamasis itališkas triukas remiasi paprasta schema: Italijoje važinėjantys automobiliai ir motoroleriai įregistruojami Lenkijoje, nors realiai šios šalies kelių nė nemato. Taip savininkai siekia mokėti gerokai mažesnį privalomą civilinės atsakomybės draudimą nei Italijoje, ypač tokiuose regionuose kaip Neapolis.

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija svarsto pakeitimus, kurie turėtų apsunkinti fiktyvų techninių apžiūrų atlikimą. Ministerija nurodo, kad 2026 metų kovo 31 dieną kreipėsi dėl teisės akto projekto įtraukimo į Ministrų Tarybos teisėkūros darbų sąrašą, o vienas svarbiausių akcentų susijęs būtent su techninių apžiūrų tvarkos griežtinimu.

    Nuotraukos per apžiūrą ir duomenys registre

    Esminė planuojama naujovė yra prievolė techninės apžiūros metu parengti transporto priemonės fotodokumentaciją. Tokios nuotraukos turėtų patvirtinti, kad automobilis ar motoroleris realiai buvo atvykęs į apžiūrą, o ne „praėjo“ procedūrą tik dokumentuose.

    Numatoma, kad fotodokumentacija būtų perduodama į centrinę transporto priemonių apskaitą, kad ją galėtų matyti teisėtą prieigą prie apžiūrų duomenų turinčios institucijos. Ministerija vertina, jog tai gali tapti viena priemonių, ribojančių atvejus, kai techninė apžiūra įforminama be faktinio transporto priemonės patikrinimo.

    „Projektas numatys taisyklių pakeitimus, įskaitant pareigą apžiūros metu parengti fotodokumentaciją, kuri patvirtintų transporto priemonės buvimą apžiūroje“, – teigė ministerijos atstovai.

    Kodėl schema patraukli Neapolyje?

    Schema ypač paplitusi ten, kur draudimas brangiausias. Skaičiuota, kad vien Neapolio regione tokių transporto priemonių gali būti apie 35 000, o sutaupymas draudimui tampa pagrindine paskata ieškoti tarpininkų ir registruoti transportą užsienyje.

    Lenkijos draudikų rinkos atstovai yra viešai įspėję, kad tokie piktnaudžiavimai ilgainiui kelia bendras sistemos sąnaudas. Tai reiškia, kad didesnė rizika ir nuostoliai gali atsispindėti kainodaroje, o dalį naštos netiesiogiai gali pajusti sąžiningi vairuotojai.

    Techninės apžiūros pertvarka ir ES kryptis

    Platesnė techninių apžiūrų reforma Lenkijoje aptariama jau ne pirmus metus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra įkainių peržiūra, griežtesnės sankcijos už pradelstas apžiūras ir sprendimai, mažinantys galimybę formaliai „sutvarkyti“ dokumentus be realios patikros.

    Pokyčių fone diskutuojama ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Komisija yra pateikusi idėjų, kaip modernizuoti techninių patikrų sistemą, daugiau dėmesio skiriant eismo saugai ir šiuolaikinių pagalbinių sistemų būklei, o dalis iniciatyvų susijusios ir su skirtingų šalių procedūrų suderinamumu.

  • ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    Kas įstrigo Briuselyje

    Europos Sąjungos šalys narės tebėra susiskaldžiusios dėl planų labiau suvienodinti kapitalo rinkų priežiūrą. Briuselis siekia greitesnės integracijos, tačiau dalis valstybių nenori perleisti daugiau galių ES lygmeniui.

    Nesutarimai išryškėjo finansų ministrų diskusijose Briuselyje, kur proveržio kol kas nepasiekta. Diplomatinių šaltinių teigimu, viltys susitarti iki birželio išlieka, bet techniniu lygmeniu pažanga menka.

    Ko siekia Europos Komisija

    Europos Komisija siūlo labiau harmonizuoti taisykles ir sustiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį. Ši institucija koordinuoja ES finansų rinkų priežiūrą, o dalis kompetencijų, Komisijos manymu, turėtų persikelti iš nacionalinių priežiūros institucijų.

    Pagrindinis tikslas yra mažinti rinkų fragmentaciją, kai vienodos ES taisyklės skirtingose šalyse taikomos nevienodai. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria papildomų kaštų ir neapibrėžtumo įmonėms bei investuotojams.

    Kodėl kapitalo rinkos taip svarbios

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės, gyventojai ir valstybės pritraukia ir investuoja lėšas, pavyzdžiui, per akcijas ar skolos vertybinius popierius. Gilesnė integracija, šalininkų teigimu, galėtų palengvinti finansavimą ir atpiginti kapitalą, ypač augančioms bendrovėms.

    ES konkurencingumo darbotvarkėje kapitalo rinkų integracija laikoma vienu svarbiausių svertų, siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos finansavimo ekosistemų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, vidiniai barjerai bendrojoje rinkoje prilygsta 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES biržų kapitalizacija siekė apie 73 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV rodiklis buvo apie 270 proc. Šie skirtumai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Europa sunkiau augina dideles, globaliai konkurencingas įmones.

    Kas toliau ir kokia rizika

    Priešinimasis didesniam priežiūros centralizavimui ES lygmeniu yra pasikartojanti tema teisėkūros derybose, ypač ten, kur paliečiami nacionaliniai įgaliojimai. Kritikai baiminasi, kad papildomos ES institucijų galios mažintų valstybių kontrolę ir didintų reguliacinę naštą.

    Jei susitarimas dėl priežiūros modelio užsitęs, tai gali stabdyti platesnį kapitalo rinkų sujungimo projektą ir atidėti konkurencingumo priemones. Verslui ir investuotojams tai reikštų lėtesnį vienodų taisyklių diegimą, o taupytojams ir fondams mažiau galimybių paprasčiau investuoti per sienas.