CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną „skubiai sugrįžti“ prie anksčiau sutartų ES ir JAV prekybos susitarimo sąlygų. Pasak Komisijos, kalbama apie 15 proc. bendrą muitų ribą, kuri turėtų galioti ES prekėms JAV rinkoje.

    Įtampa kilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis pagrasino ES automobiliams taikyti 25 proc. tarifą, nors susitarime buvo numatytas muitų „lubų“ principas. Susitarimas buvo pasiektas beveik prieš metus Turnberry mieste Škotijoje, siekiant išvengti plataus masto muitų karo.

    Europos Komisija nurodo, kad dabar JAV daliai ES prekių taiko papildomą 10 proc. tarifą, uždedamą ant anksčiau galiojusių muitų, todėl kai kurioms prekėms bendras apmokestinimas gali siekti iki 30 proc. Tai, anot Briuselio, viršija sutartą 15 proc. ribą, o tokia situacija didina neapibrėžtumą eksportuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kas stabdo susitarimo įgyvendinimą?

    Vašingtonas spaudžia Briuselį greitinti ES teisėkūros procesą, kuris reikalingas susitarimui įgyvendinti, įskaitant ES įsipareigojimą mažinti tarifus JAV pramoninėms prekėms iki nulio. Komisijos atstovas teigė, kad M. Šefčovičius susitikime išdėstė, kurioje įgyvendinimo stadijoje šiuo metu yra ES, ir siekė „išskaidrinti“ situaciją.

    Tuo pat metu derybos ES viduje išlieka įtemptos, nes Europos Parlamento nariai reikalauja papildomų saugiklių. Vienas pagrindinių EP siekių yra principas, kad ES muitų mažinimas JAV prekėms būtų aiškiai susietas su tuo, ar JAV laikosi savo susitarimo dalies.

    Europos Parlamentas nori „saugiklių“

    Europarlamentarai taip pat siekia vadinamosios galiojimo pabaigos nuostatos, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų aiškiai pratęstas. Tokia nuostata, EP vertinimu, sustiprintų ES derybinę poziciją ir sumažintų riziką, kad susitarimo sąlygos būtų vienašališkai keičiamos.

    Šiai linijai pritaria Prancūzija, o Vokietija ir dalis kitų valstybių narių labiau linkusios išsaugoti pirminę susitarimo architektūrą. Naujasis derybų raundas numatytas trečiadienio vakarą, o jo baigtis gali nulemti, ar abi pusės grįš prie 15 proc. „lubų“, ar konfliktas peraugs į platesnę muitų eskalaciją.

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Kas yra Europos egzaminas?

    Europos egzaminas – trumpa, įtraukianti viktorina apie Europos Sąjungą, skirta Europos dienai paminėti ir pasitikrinti žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra formalus testas, kuriam reikia iš anksto ruoštis ar mintinai mokytis datų.

    Iniciatyva orientuota į plačią auditoriją: dalyvauti kviečiami moksleiviai, šeimos, bendruomenės ir visi besidomintys Europos Sąjunga. Praktinis formatas paprastas – klausimai trumpi, o pats sprendimas neužima daug laiko.

    Kas organizuoja ir kada vyks?

    Europos egzaminą jau septynioliktus metus rengia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su LRT. Organizatoriai akcentuoja, kad tai tapo kasmetine Europos dienos iniciatyva, suburiančia dešimtis tūkstančių dalyvių.

    Egzaminas vyks 3 dienas – nuo gegužės 8 dienos ryto iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos. Dalyvavimas numatytas LRT portale, kur egzaminas pateikiamas kaip 10 informatyvių klausimų viktorina.

    Organizacijų iššūkis: kaip dalyvauti?

    Kartu vyksta ir organizacijų iššūkis, kuriame gali dalyvauti įmonės ir įvairios organizacijos. Registruojantis prašoma nurodyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą, kad dalyvis būtų priskirtas atitinkamai komandai.

    Gausiausiai dalyvavusi organizacija bus apdovanota specialiu Europos egzamino prizu. Organizatoriai tai pristato kaip progą prasmingai paminėti Europos dieną, stiprinti komandinę dvasią ir kartu atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos vertybes.

    Šiemet organizacijų kategorijoje numatytos trys grupės pagal darbuotojų skaičių: mažos įmonės iki 50 darbuotojų, vidutinės įmonės nuo 51 iki 200 darbuotojų ir didelės įmonės nuo 201 darbuotojo. Įmonės dydžio kategoriją dalyviai gali pasirinkti pildydami duomenis prieš sprendimą.

    Norintys prisijungti prie organizacijų iššūkio kviečiami registruotis iš anksto, kad gautų priminimą prieš gegužės 8 dieną ir pasirengimui naudingą informaciją. Dėl papildomų klausimų siūloma kreiptis į Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komandą.

  • Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Kas pateko į finalą

    Europos Komisija paskelbė 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų (EUSEW) finalininkus. Į finalą trijose kategorijose pateko devyni kandidatai ir projektai, atrinkti už pažangą energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse.

    Apdovanojimai kasmet išskiria sprendimus, kurie gali būti pritaikomi plačiau Europoje: nuo pastatų renovacijos finansavimo iki mažo anglies dioksido pėdsako šildymo ir vėsinimo. Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas realiai įgyvendintiems rezultatams, o ne vien idėjoms.

    Trys kategorijos ir jų akcentai

    Kategorijoje Mažos ir vidutinės įmonės, skatinančios energijos efektyvumą, vertinami inovatyvūs verslo ar finansavimo modeliai, padedantys diegti efektyvumo sprendimus pastatuose ir pramonėje. Tarp finalininkų minimos platformos ir iniciatyvos, kurios pritraukia gyventojų investicijas, siūlo pažangius vėsinimo sprendimus ar mažina energetinį skurdą, siejant būsto finansavimą su renovacijos konsultacijomis.

    Vietos energijos veiksmų kategorijoje dėmesys skiriamas bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvoms, kurios vietos lygmeniu spartina perėjimą prie švarios energijos. Į finalą pateko projektai, orientuoti į iškastinių dujų atsisakymą esamuose pastatuose, renovacijos bendradarbiavimo platformas ir energijos bendrijų bei vietos valdžios partnerystes.

    Kategorijoje Moterys energetikoje apdovanojamos lyderės, kurių veikla padeda į priekį stumti švarios energijos transformaciją ir lyčių lygybę sektoriuje. Finalininkių darbai apima piliečių atsinaujinančios energijos projektų telkimą ir finansavimą, lyderystę reguliavimo aplinkoje bei inovacijas, skatinančias mažo anglies dioksido pėdsako šilumos sprendimus.

    Kaip bus išrinkti nugalėtojai

    Nugalėtojus lems viešas balsavimas internetu, kuris vyksta iki gegužės 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti EUSEW apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje birželio 9 dieną.

    Šis formatas leidžia įsitraukti plačiajai visuomenei, tačiau kartu didina dėmesį projektų komunikacijai ir skaidrumui: rinkėjams svarbu suprasti, kokią apčiuopiamą naudą kandidatai sukuria gyventojams ir verslui. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija remti sprendimus, kurie mažina sąskaitas už energiją, didina atsparumą kainų svyravimams ir spartina renovaciją.

    Pats EUSEW renginys vyks hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu birželio 9–11 dienomis. Tai vienas didžiausių kasmetinių Europos renginių, skirtų atsinaujinančiai energijai ir efektyviam jos vartojimui, apimantis politikos konferenciją, apdovanojimus, energetikos mugę ir jaunųjų energetikos ambasadorių iniciatyvas.

  • Vašingtonas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Europos Komisija atmeta kaltinimus

    JAV administracija pareiškė ketinanti didinti muitus automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc., argumentuodama, kad Briuselis esą neįgyvendino anksčiau suderintų prekybos įsipareigojimų. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, pabrėžęs, jog sprendimas susijęs su derybose pasiektu, tačiau, Vašingtono vertinimu, stringančiu susitarimu.

    Pasak J. Greero, planuota, kad JAV sumažins tarifus europietiškiems automobiliams, o ES savo ruožtu priims sprendimus, kurie palengvintų prekybą ir sumažintų kliūtis amerikietiškam eksportui. JAV pusė teigia nematanti pakankamos pažangos, o Europos Parlamento teisėkūros tempą įvardija kaip pernelyg lėtą.

    „Europos pusė iš esmės neįgyvendino to, dėl ko buvo sutarta, todėl prezidentas nusprendė, kad JAV taip pat neprivalo vykdyti susitarimo visa apimtimi“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau užsiminė, kad naujieji tarifai galėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, nors viešojoje erdvėje akcentuojama, kad formalūs sprendimai dar turi būti įtvirtinti dokumentais. Neapibrėžtumas dėl įsigaliojimo datos kelia papildomą įtampą rinkoms ir automobilių tiekimo grandinėms, kuriose kainodara dažnai planuojama mėnesiams į priekį.

    Vašingtonas taip pat signalizuoja, kad automobilių muitai yra tik dalis platesnio prekybinio konflikto su ES. JAV prekybos atstovo biuro komunikacijoje pabrėžiama, kad vykdomi tyrimai dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų, o jų išvados galėtų tapti pagrindu platesniems tarifų paketams vėlesniu laikotarpiu.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo Europos Komisija, atmesdama kaltinimus, jog ES nevykdo įsipareigojimų. Briuselio pozicija išlieka tokia, kad ES yra patikimas prekybos partneris, o įgyvendinant bendrus susitarimus laikomasi nuoseklumo ir teisinio tikrumo principų.

    „Kai pasirašai susitarimą su Europos Sąjunga, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko sutarei, todėl nuo pirmos dienos įgyvendiname bendrą pareiškimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat pabrėžia turinti priemonių ginti ES interesus, jei JAV žingsniai virs realiais tarifais. Praktikoje tai gali reikšti atsakomąsias priemones, derybų intensyvinimą arba ginčų sprendimo mechanizmų taikymą pagal tarptautines taisykles, priklausomai nuo to, kokios apimties ir kokioms prekių grupėms muitai būtų pritaikyti.

    Tokie pareiškimai ypač jautrūs Europos automobilių sektoriui, kuris yra vienas didžiausių ES eksportuotojų ir darbdavių, o JAV rinka daugeliui gamintojų išlieka strategiškai svarbi. Net ir be galutinio sprendimo dėl įsigaliojimo, vien tarifų grėsmė paprastai didina verslo kaštus, nes įmonės pradeda perskaičiuoti kainas, peržiūri tiekimo maršrutus ir atsargų planavimą.

    Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į tai, ar Vašingtonas pateiks galutinius dokumentus dėl 25 proc. muitų ir kokią konkrečią apimtį jie turės. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks atnaujinti derybas taip, kad būtų išvengta platesnio masto tarifų spiralės, kuri galėtų paveikti tiek gamintojus, tiek vartotojus abipus Atlanto.

  • Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europos Parlamento narė prancūzė Aurore Lalucq pareiškė, kad Europos Sąjunga neturėjo pasirašyti prekybos susitarimo su JAV administracija, kuria, jos teigimu, neįmanoma pasitikėti. Politikė vadovauja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, todėl jos kritika Briuselyje vertinama kaip reikšmingas signalas.

    Įtampa atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungos automobiliams. Tai viršytų 15 proc. ribą, kuri, pasak straipsnyje aptariamo susitarimo logikos, turėjo būti „lubos“ ir verslui suteikti daugiau apibrėžtumo.

    „Nesuprantu, kaip galima sudaryti sandorį su administracija, kuri nesilaiko savo žodžio“, – sakė Aurore Lalucq.

    Susitarimas, apie kurį kalbama, buvo pasiektas 2025 metais per JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą Škotijoje. Juo Europos Sąjunga būtų sumažinusi muitus daliai JAV prekių iki nulio, o pati būtų susidūrusi su 15 proc. tarifais ir įsipareigojimais dėl didesnių investicijų JAV.

    Šis modelis sulaukė kritikos ir dėl asimetrijos, ir dėl to, kad tarifai tapo politinio spaudimo priemone. Straipsnyje minima, kad anksčiau susitarimas buvo sustabdytas Europos Parlamento narių, kai tarifų grėsmės esą buvo naudotos kaip svertas spaudžiant dėl Grenlandijos klausimo.

    Skilimas tarp socialistų

    A. Lalucq pozicija išryškino nesutarimus Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuri yra antra pagal dydį Europos Parlamente. Kita įtakinga šios frakcijos figūra, prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange, esą ragino judėti į priekį, bet siekti papildomų saugiklių.

    Šis nesutarimas atspindi platesnę tendenciją, kai šalių pozicijas formuoja jų ekonominiai interesai. Valstybės, kurių eksportas į JAV didesnis ir kurios jautriau reaguoja į tarifų riziką, dažniau renkasi mažiau konfrontacinę liniją, net jei viešai pabrėžia griežtesnių garantijų poreikį.

    Kas toliau: saugikliai ir terminas

    Europos Sąjungoje aptariami keli galimi mechanizmai, kurie turėtų apriboti riziką, jei Vašingtonas nukryptų nuo susitarimo. Tarp svarstomų idėjų minimas principas, kad tarifų mažinimas JAV pramonės prekėms galėtų įsigalioti tik tada, jei JAV pilnai laikysis susitarimo sąlygų.

    Taip pat aptariama vadinamoji saulėlydžio nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų atnaujintas. Tuo pat metu ES sostinės išlieka pasidalijusios: straipsnyje teigiama, kad Vokietija ir Italija labiau linksta išsaugoti pirminį Europos Komisijos išderėtą variantą.

    Europos pareigūnai tikisi įtampą sumažinti per numatytą ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir JAV prekybos atstovo Jamiesono Greer susitikimą Paryžiuje. Po paskutinio grasinimo muitais daugelis ES lyderių viešai reagavo atsargiai, siekdami neeskaluoti situacijos.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija – finišo tiesiojoje: Lenkija gali būti pirmoji ES

    Lenkija gali tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, su kuria Europos Komisija pasirašys paskolos sutartį pagal SAFE programą. Apie artėjantį pasirašymą Varšuvoje agentūrai PAP nurodė du šaltiniai Europos Komisijoje.

    Skelbiama, kad sutartį penktadienio rytą sostinėje turėtų pasirašyti du Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos Vyriausybės atstovai. Lenkijos pusėje parašus planuoja dėti vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    SAFE programa numato galimybę šalims gauti paskolas, skirtas gynybos pajėgumams stiprinti ir susijusioms investicijoms finansuoti. Pastaraisiais metais šis klausimas ES darbotvarkėje išaugo dėl saugumo situacijos regione ir poreikio spartinti bendrus pajėgumų projektus.

    Pasak šaltinių, Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius po vizito Varšuvoje vyks į Vilnių. Tai leidžia manyti, kad Lietuva taip pat gali būti tarp pirmųjų valstybių, kurios pereis prie praktinio SAFE lėšų įsisavinimo etapo.

    Lenkija laukia maždaug 6,5 mlrd. eurų dydžio avanso. Galutinis išmokėjimas siejamas su Europos Komisijos vidinių procedūrų užbaigimu ir formaliu paskolos sutarties įsigaliojimu.

    Kas toliau po pasirašymo?

    Europos Komisijos šaltinių teigimu, kad lėšos galėtų pasiekti Lenkiją, pirmiausia turi būti užbaigtos institucijos vidaus derinimo procedūros. Šis etapas paprastai apima teisinius ir finansinius patikrinimus, užtikrinančius, kad sutartys atitinka programos taisykles.

    „Siekiame, kad visos formalios procedūros būtų parengtos iki penktadienio“, – sakė ES institucijų šaltinis.

    Šiuo metu paskolos sutarčių pagal SAFE laukia 19 ES valstybių. Tai rodo, kad artimiausiu metu gali daugėti analogiškų pasirašymų, o konkurencija dėl ankstyvųjų išmokų taps svarbiu veiksniu planuojant gynybos pirkimus ir projektų grafikus.

    Jei Lenkija išties bus pirmoji, tai gali tapti precedentu, kaip greitai valstybės gali pereiti nuo politinių sprendimų prie realaus finansavimo. Praktiniu požiūriu tai reikštų spartesnį investicijų startą ir aiškesnį planavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.