CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pranešė nedalyvausiantis 61-osios Venecijos bienalės atidaryme, nes renginyje numatytas Rusijos paviljono sugrįžimas. Ministerija nurodė, kad ministras nevyks į Veneciją ir priešatidaryminėmis dienomis, o oficiali ceremonija suplanuota gegužės 9 dieną.

    Rusija Venecijos bienalėje nedalyvavo nuo 2022 metų, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiemet sprendimas atnaujinti paviljono programą, anot organizatorių, buvo priimtas gavus Venecijos bienalės fondo vadovybės pritarimą, tačiau jis sukėlė įtampą tiek Romoje, tiek Briuselyje.

    Nors paviljono sugrįžimas įtrauktas į renginio kontekstą, skelbiama, kad Rusijos Federacijos paviljonas lankytojams viso renginio metu bus uždarytas. Planuojama, kad jis galės būti pristatomas tik žiniasklaidai gegužės 6–8 dienomis, o bienalė vyks iki lapkričio 22 dienos.

    Įtampa Italijos politikoje

    Ministras Alessandro Giuli pastaraisiais mėnesiais viešai kritiškai vertino galimą Rusijos paviljono sugrįžimą. Kovo mėnesį jis ragino atsistatydinti Tamarą Gregoretti, Kultūros ministerijos atstovę Venecijos bienalės valdyboje, argumentuodamas, kad ši iš anksto neinformavo apie svarstomą Rusijos dalyvavimą ir tam neprieštaravo.

    Tamara Gregoretti atsisakė trauktis ir pabrėžė institucijos autonomiją bei tai, kad valdybos nariai nėra delegavusių institucijų atstovai politine prasme. Šis ginčas atskleidė ir platesnį nesutarimą valdančiojoje daugumoje, nes dalis politikų ragino bienalę išlaikyti atvirą formatą.

    Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini viešai rėmė idėją neeliminuoti šalių iš kultūrinių renginių, argumentuodamas, kad menas ir kultūra turi jungti. Toks požiūris konfliktuoja su Kultūros ministerijos laikysena, siekiančia, kad tarptautiniai renginiai nevirstų platforma valstybių, vykdančių agresiją, legitimizavimui.

    Bienalės argumentai ir Briuselio pozicija

    Venecijos bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco sprendimą aiškino institucijos tarptautiniu pobūdžiu, pabrėždamas, kad bienalė esą veikia kaip globali meno platforma, kurioje neturėtų būti atmetamos valstybės. Jis taip pat tvirtino, kad sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių taisyklių ir sutartinių įsipareigojimų.

    Europos Komisija anksčiau buvo pareiškusi, kad gali stabdyti ar panaikinti bienalei skirtą 2 000 000 eurų finansavimą, jei organizatorių argumentai dėl Rusijos paviljono nebūtų laikomi pakankamais. Briuselis akcentavo, kad institucijos ir organizacijos turi veikti derindamos savo sprendimus su Europos Sąjungos sankcijų logika ir vengti suteikti tribūną asmenims, aktyviai rėmusiems Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

    Be to, dalies Europos Sąjungos šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai viešai ragino persvarstyti Rusijos dalyvavimo klausimą. Šis spaudimas rodo, kad kultūros renginiai Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip meno, bet ir kaip reputacinės bei politinės atsakomybės erdvė.

    Žiuri sprendimas dėl apdovanojimų

    Šių metų Venecijos bienalės žiuri paskelbė precedento neturintį sprendimą eliminuoti Rusiją ir Izraelį iš apdovanojimų konkurso. Skelbiama, kad iš kovos dėl Auksinio liūto ir Sidabrinio liūto bus pašalintos šalys, kurių lyderiai šiuo metu siejami su Tarptautinio baudžiamojo teismo pareikštais kaltinimais dėl nusikaltimų žmoniškumui.

    Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Žiuri pareiškime pabrėžta, kad bienalės, kaip platformos, jungiančios meną ir šių laikų skubius klausimus, vaidmuo reiškia ir atsakomybę žmogaus teisių kontekste.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono dar kartą išryškino dilemą, su kuria susiduria tarptautinės kultūros institucijos: kaip išlaikyti atvirumo principą, bet kartu neužgožti politinės realybės, kai karas ir sankcijos keičia įprastas taisykles. Venecijos bienalės sprendimai šiemet tampa ne tik meninės programos, bet ir Europos vertybinės politikos išbandymu.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.

  • KE tiria Vengrijos ir Slovakijos degalų kainas: ar užsieniečiai priversti mokėti daugiau?

    Komisija pradėjo pažeidimo procedūras

    Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras prieš Vengriją ir Slovakiją dėl degalų kainodaros, kuri, įtariama, skirtingai taiko kainas pagal automobilio registracijos šalį. Komisijos vertinimu, tokia praktika gali diskriminuoti kitų ES valstybių vairuotojus ir iškraipyti vidaus rinką.

    Komisija nurodo, kad vienodosios rinkos taisyklės reikalauja nediskriminavimo principo, ypač kai kalbama apie prekių ir paslaugų judėjimą bei kelių transporto paslaugų teikimą. Jei skirtingos kainos priklauso nuo registracijos, vairuotojai ir verslai gali atsidurti nevienodose konkurencinėse sąlygose.

    Ką konkrečiai vertina Komisija?

    Slovakijoje buvo taikomas modelis, pagal kurį dyzelino kaina vairuotojams su užsienio numeriais reguliuojama ir periodiškai perskaičiuojama pagal kaimyninių šalių kainas. Tuo metu šalies viduje registruotų automobilių vairuotojai gali naudotis mažesnėmis kainomis, o priemonė, pradžioje planuota kaip laikina, buvo pratęsta.

    Vengrijoje, pasak Komisijos, nustatytos maksimalios degalų kainos transporto priemonėms su vengriškais numeriais, o kitų ES valstybių vairuotojams taikomos aukštesnės rinkos kainos. Komisija taip pat kelia klausimų dėl papildomų ribojimų, susijusių su naftos ir degalų produktų judėjimu.

    Kokios pasekmės gali laukti?

    Vengrija ir Slovakija turi maždaug du mėnesius pateikti atsakymą Komisijai ir paaiškinti, kaip jų priemonės dera su ES teise. Jei atsakymai Komisijos neįtikins, procedūra gali pereiti į kitą etapą, o galiausiai byla gali pasiekti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės gali ieškoti būdų, kaip mažinti energijos kainų spaudimą gyventojams, pavyzdžiui, per mokesčių politiką. Tačiau tokios priemonės neturi diskriminuoti kitų ES šalių piliečių ar silpninti vidaus rinkos vientisumo.

    Tokie ginčai dėl kainodaros degalinėse ypač aktualūs pasienio regionams ir tarptautiniam vežimui, nes net ir nedideli kainų skirtumai keičia maršrutus bei pildymosi įpročius. Jei Komisija įrodys diskriminaciją, šalims gali tekti keisti reguliavimą ir panaikinti skirtingas kainas pagal registraciją.

  • Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad bendrovė „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes nepakankamai užkerta kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Facebook“ ir „Instagram“.

    Komisija vertina, kad platformose nustatytas minimalus amžius realybėje ne visada užtikrinamas, o tai kelia papildomų rizikų vaikų saugumui internete ir didina spaudimą technologijų bendrovėms griežtinti kontrolę.

    Kas Komisijai užkliuvo

    Europos Komisijos teigimu, paskyros kūrimo metu nepilnamečiai gali įvesti neteisingą gimimo datą, o pateikti mechanizmai ne visada leidžia veiksmingai patikrinti, ar naudotojas iš tiesų atitinka amžiaus reikalavimą.

    Taip pat kritikuojamas nepilnamečių paskyrų pranešimo procesas: Komisija nurodo, kad jis gali būti sudėtingas ir reikalauti kelių veiksmų, o gavus pranešimą ne visada matomi pakankamai aiškūs ar greiti tolimesni veiksmai.

    „Meta“ nesutinka ir žada naujas priemones

    „Mes nesutinkame su šiomis preliminariomis išvadomis“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Jis pabrėžė, kad „Instagram“ ir „Facebook“ yra skirti 13 metų ir vyresniems, o bendrovė esą taiko priemones, skirtas aptikti ir šalinti paskyras, priklausančias jaunesniems naudotojams. „Meta“ taip pat nurodė investuojanti į technologijas, kurios padėtų tiksliau nustatyti amžių, ir artimiausiu metu ketina pristatyti papildomas priemones.

    Kokios gali būti pasekmės

    „Meta“ turi teisę susipažinti su preliminariomis išvadomis ir pateikti rašytinį atsakymą. Galutinį sprendimą Europos Komisija priims užbaigusi tyrimą.

    Jei preliminarios išvados pasitvirtintų, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą Komisija galėtų skirti baudą iki 6 proc. bendrovės metinės pasaulinės apyvartos. Tai vienas griežčiausių ES instrumentų, taikomų labai didelėms interneto platformoms.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga vis aktyviau reikalauja iš platformų ne tik deklaruoti taisykles, bet ir įrodyti, kad jos veikia praktikoje. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, įskaitant turinio rekomendacijas, privatumo nustatymus ir priemones, mažinančias priklausomybę skatinančių dizaino sprendimų poveikį.

    Technologijų sektoriuje amžiaus patikra laikoma viena sudėtingiausių užduočių, nes būtina suderinti vaikų apsaugą, privatumo reikalavimus ir vartotojų patogumą. Vis dažniau diskutuojama apie sprendimus, paremtus amžiaus įvertinimu įrenginyje, dokumentų patikra ar kitais metodais, tačiau nė vienas jų dar nėra tapęs universaliu standartu visoje rinkoje.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.

  • ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    Europos Komisija šią savaitę ragina valstybes nares naudoti naują programėlę, skirtą patikrinti interneto vartotojų amžių ir taip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo ar neteisėto turinio. Tačiau dalis sostinių į iniciatyvą žiūri atsargiai: vienos svarsto, kitos atvirai teikia pirmenybę saviems sprendimams.

    Diskusija įsibėgėja tuo metu, kai Europoje stiprėja spaudimas įvesti amžiaus patikras turiniui, kuris nepilnamečiams ribojamas, pavyzdžiui, pornografijai ar su alkoholiu susijusiai reklamai. Vis dažniau aptariama ir socialinių tinklų prieiga, nors bendrų taisyklių šioje srityje valstybės dar tik ieško.

    Vienas pagrindinių kliuvinių Komisijos siūlomai programėlei yra pasitikėjimas jos saugumu ir atsparumu apeinimui. Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl galimų pažeidžiamumų, kai kurios šalys pareiškė tai laikomos rimtu signalu, kad skubėti diegti bendro įrankio nereikėtų.

    „Kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos yra raudona vėliava ir dar labiau mažina tikimybę, kad svarstytume tokį sprendimą“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta.

    Kita svarbi priežastis, kodėl šalys neskuba perimti Komisijos siūlomo įrankio, yra jau vykdomos nacionalinės skaitmeninės tapatybės iniciatyvos. Valstybės, kurios jau investavo į savo programėles ir infrastruktūrą, linkusios amžiaus patikrą integruoti į platesnę nacionalinę ekosistemą, o ne keisti ją atskiru europiniu sprendimu.

    Komisijos siūloma programėlė pristatoma kaip tarpinis sprendimas iki platesnio masto skaitmeninių tapatybės piniginių, kurias ES siekia įdiegti visoje Bendrijoje. Pagal dabartinius planus, tokios skaitmeninės tapatybės piniginės turėtų tapti plačiai prieinamos iki 2026 metų pabaigos, o „mini“ versija amžiaus patikrai turėtų padėti greičiau spręsti nepilnamečių apsaugos klausimus.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad net ir turint bendrą europinį sprendimą, realybėje gali veikti keli lygiagrečiai naudojami įrankiai. Komisija teigia architektūrą kūrusi taip, kad nacionalinės programėlės galėtų sąveikauti tarpusavyje, o amžiaus patikra netaptų fragmentuota ir nepriklausoma nuo valstybės, kurioje žmogus gyvena.

    Vis dėlto politinis jautrumas išlieka didelis: amžiaus patikra paliečia privatumo, duomenų apsaugos ir prieigos prie informacijos klausimus, todėl bet kokiam sprendimui keliami aukšti reikalavimai. Artimiausiais mėnesiais lemiama taps tai, ar Komisija sugebės įtikinti valstybes, kad programėlė yra pakankamai saugi, privatumą užtikrinanti ir sunkiai apeinama, o jos nauda atsveria perėjimo kaštus.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.

  • Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes nustoti visą perteklinę biurokratiją priskirti Briuseliui. Pasak Komisijos, nemaža dalis naštos atsiranda ne dėl pačių ES taisyklių, o dėl to, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę.

    Šis akcentas nuskambėjo pristatant planus atnaujinti Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, kurios nustato, kaip ES institucijos rengia, vertina ir įgyvendina teisės aktus. Komisija teigia, kad būtent nacionaliniai „priedai“ dažnai pabrangina atitiktį ir apsunkina verslo veiklą.

    Kas yra „aukso danga“?

    Komisija daug dėmesio skiria vadinamajam taisyklių „pertekliniam išpūtimui“, kai valstybės narės į ES reikalavimus įrašo papildomas sąlygas, procedūras ar dokumentus. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kelia kliūčių, didina kaštus ir fragmentuoja bendrąją rinką.

    „Kai valstybės narės prie ES taisyklių prideda papildomų reikalavimų, tai kuria barjerus, didina sąnaudas ir skaldo bendrąją rinką“, – sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

    Verslo spaudimas ir konkurencingumo klausimas

    Pastaraisiais metais, po energetikos kainų šuolių ir lėtesnio augimo, verslo organizacijos vis aktyviau ragina mažinti administracinę naštą. Diskusijos apima platų spektrą nuo pramonės leidimų, atliekų ir taršos reikalavimų iki pesticidų bei skaitmeninio reguliavimo.

    Komisija pripažįsta, kad ES, ilgą laiką buvusi viena įtakingiausių pasaulio reguliavimo sistemų kūrėjų, dabar susiduria su politiniu spaudimu dėl konkurencingumo. Įmonės vis dažniau lygina ES aplinką su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kur kai kuriuose sektoriuose reguliavimas laikomas mažiau varžančiu.

    Pažadas mažinti naštą ir kritika dėl skubos

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įsipareigojusi mažinti biurokratiją verslui 25 proc. ir siekti, kad iki 2029 metų administracinės sąnaudos ES mastu sumažėtų maždaug 37,7 milijardo eurų per metus. Viena priemonių – vadinamieji omnibus pasiūlymai, kuriais peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir šalinami pertekliniai reikalavimai.

    Kartu Komisija nori peržiūrėti ir patį teisėkūros procesą, įskaitant poveikio vertinimų apimtį ir viešų konsultacijų trukmę. Tai kelia nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės nerimą, kad sprendimai gali tapti mažiau skaidrūs, o naujų taisyklių poveikis – išanalizuotas paviršutiniškiau.

    Komisija tikina į kritiką atsižvelgsianti ir žada vertinti kiekvieno atvejo skubą bei galimą žalą, jei sprendimai būtų atidėti. Tačiau pagrindinė žinutė valstybėms narėms išlieka aiški: jei nacionaliniu lygmeniu atsiranda papildomų „priedų“, atsakomybė dėl jų neturėtų būti automatiškai permetama Briuseliui.

  • ES biudžeto kova įkaista: Europos Parlamentas siekia daugiau nei 2 trln. eurų, Vokietija stabdo

    ES biudžeto kova įkaista: Europos Parlamentas siekia daugiau nei 2 trln. eurų, Vokietija stabdo

    Europos Parlamentas pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos daugiametis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiui viršytų 2 trilijonus eurų. Tačiau Vokietija ir vadinamosios taupiosios valstybės jau signalizuoja, kad tokį didinimą bandys blokuoti derybose.

    Ši priešprieša reiškia, kad prasideda vienas sudėtingiausių politinių etapų Briuselyje: valstybės narės nenori didinti įnašų, o Europos Parlamentas spaudžia finansuoti gynybą, konkurencingumą ir kitas naujas ES ambicijas. Derybos dėl pinigų ir prioritetų paprastai tampa testu, kiek ES gali reaguoti į krizes neprarasdama valstybių narių paramos.

    Kas siūloma ir kodėl kyla ginčas

    Europos Komisijos pradiniuose planuose buvo numatyta apie 1,8 trilijono eurų išlaidų dalis programoms, o papildomai apie 165 milijardai eurų būtų skirti grąžinti bendrą skolą, susijusią su po pandemijos finansuotu atsigavimo paketu. Europos Parlamentas ragina didinti bendrą „voko“ dydį dar maždaug 200 milijardų eurų ir taip peržengti 2 trilijonų eurų ribą, neskaičiuojant skolų grąžinimo.

    Kritikai, ypač fiskalinės drausmės šalininkai, teigia, kad siūlomi prioritetai pernelyg remiasi senesnėmis biudžeto tradicijomis, o kartu siekiama dar didesnio finansavimo. Vokietija, kaip didžiausia įmokų mokėtoja, pabrėžia, kad daug valstybių pačios vykdo griežtą biudžeto konsolidaciją, todėl ES lygmens išlaidų augimas politiškai sunkiai parduodamas.

    Nauji mokesčiai ir skolos grąžinimo atidėjimas

    Europos Parlamentas taip pat kelia idėją stiprinti ES „nuosavus išteklius“, kad biudžeto didinimas nebūtų tiesioginis spaudimas nacionaliniams biudžetams. Tarp svarstomų krypčių minimi platesni ES masto mokesčiai, kurie paliestų dideles skaitmenines platformas ir kai kurias sparčiai augančias rinkas, pavyzdžiui, kriptoturtą.

    Tuo pat metu dalis valstybių narių svarsto, ar nereikėtų lanksčiau tvarkyti maždaug 165 milijardų eurų skolos grąžinimo grafiko, kad daugiau lėšų liktų einamosioms programoms. Ši idėja laikoma politiškai jautria: vienos sostinės ją mato kaip būdą sustiprinti investicijas, kitos – kaip riziką fiskalinei drausmei ir precedentą ateičiai.

    Kas sprendžia ir kada laukti atomazgos

    Nors Europos Parlamentas formaliai neturi lemiamo balso nustatant bendrą biudžeto dydį, jo pritarimas galutiniam susitarimui yra būtinas, o pastaraisiais metais Parlamentas vis dažniau demonstruoja norą derėtis kietai. Tai didina neapibrėžtumą: net jei valstybės narės susitars tarpusavyje, galutinis paketas gali įstrigti, jei Parlamentas pareikalaus daugiau finansavimo ar aiškesnių prioritetų.

    Derybų tempas jau greitėja, o politinis spaudimas didės artėjant neoficialiam terminui, kai ES lyderiai sieks užtvirtinti susitarimą. Kuo arčiau finalo, tuo labiau išryškės esminis klausimas: ar ES turi daugiau daryti su didesniu biudžetu, ar prisitaikyti prie griežtesnių nacionalinių finansų realijų.