CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija ragina Europos Sąjungą būsimame mobiliojo palydovinio ryšio dažnių paskirstyme numatyti aiškias nuostatas, kurios suteiktų pirmenybę ES įmonėms. Dviejų šalių iniciatyva vertinama kaip bandymas sumažinti ne ES žaidėjų, ypač Jungtinių Valstijų bendrovių, galimybes dalyvauti konkurse.

    Šis pasiūlymas įsilieja į platesnę Briuselio ir valstybių narių diskusiją apie technologinę priklausomybę nuo JAV ir Kinijos sprendimų. Pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir kritinės infrastruktūros kontrolę, o ryšių tinklai ir palydovinės paslaugos šiame kontekste laikomi strateginiais.

    Kas sprendžiama dėl 2 GHz juostos?

    2009 metais Europos Komisija suteikė leidimus 2 GHz dažnių juostose, kurios naudojamos mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms, dviem JAV bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“. Šių leidimų galiojimas baigiasi 2027 metais, todėl ES turi apsispręsti, ar juos pratęsti, ar rengti naują konkursą su naujomis dalyvavimo sąlygomis.

    Jei būtų pasirinktas naujas konkursas, svarbiausias klausimas taptų kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į šį spektrą. Prancūzija ir Ispanija siekia, kad palydovinio ryšio dažniai būtų įtraukti į bendresnę ES liniją, kuri kritiniuose sektoriuose teikia pirmenybę vietos technologijoms ir tiekėjams.

    Skaitmeninis suverenitetas ar rinkos uždarymas?

    Ispanijos skaitmeninės transformacijos ministras Óscar López kolegoms akcentavo, kad ryšio infrastruktūra yra kritinis turtas, jei ES nori realiai įgyvendinti skaitmeninio suvereniteto tikslus. Jo teigimu, sprendimas dėl dažnių turi būti priimamas taip, kad Europa mažiau priklausytų nuo išorės tiekėjų, o nacionalinės sostinės turėtų aktyviau dalyvauti formuojant taisykles.

    „Atėjo metas apsispręsti, ar norime stipresnio dangaus, ar priklausomybės“, – sakė Óscar López.

    Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen žurnalistams pažymėjo, kad dažnių paskirstymas bus bendras procesas, kuriame dalyvaus tiek Komisija, tiek ES šalys. Pasak jos, Briuselis baigia rengti pasiūlymą, kuris turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Diskusiją papildomai kaitina geopolitinė įtampa: Kinija pastaruoju metu yra perspėjusi apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei ES ribos Kinijos įmonių prieigą prie kritinių technologijų rinkos. Tuo pačiu Komisija pabrėžia, kad bet kokie apribojimai, jei jie būtų taikomi, turėtų būti pagrįsti rizikos vertinimu ir saugumo argumentais, o ne universaliu draudimu.

    Kontekstas: palydovai ir naujos ES taisyklės

    ES paraleliai svarsto, kaip reguliuoti palydovinių ryšių operatorius pagal naujas bendras taisykles, kurios reikštų didesnę priežiūrą visame bloke. Šiame fone dažniau minimos ir JAV bendrovės, tarp jų ir Elonui Muskui priklausanti „SpaceX“, kurios palydovinės paslaugos sparčiai plečiasi Europoje.

    JAV ryšių reguliuotojo vadovas Brendanas Carras anksčiau yra perspėjęs ES, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali tapti neproporcinga našta tarptautinėms bendrovėms. Europos pusė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo kriterijai ryšių infrastruktūroje yra teisėtas pagrindas nustatyti papildomas sąlygas.

    Artėjant 2027 metams, sprendimas dėl 2 GHz juostos gali tapti precedentu, kaip ES praktikoje derina rinkos atvirumą su strateginių technologijų apsauga. Nuo pasirinkto modelio priklausys, ar Europa labiau remsis pasauline konkurencija, ar stiprins vidaus pramonės pozicijas palydovinio ryšio grandinėje.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europos Sąjungoje bręsta didžiausia per dešimtmečius mokėjimų sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV kortelių milžinų „Visa“ ir „Mastercard“ vis labiau artėja prie sprendimų taško. Tačiau idėjai aštriai priešinasi dalis komercinių bankų ir mokėjimų rinkos dalyvių.

    Skaitmeninis euras būtų elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leistų ir užtikrintų Europos Centrinis Bankas, o jie veiktų greta banknotų ir komercinių bankų paslaugų. Europos Komisijos siūlymas numato skaitmeninę piniginę kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.

    Pagal planą būtų nustatyta ir laikymo ar išleidimo riba, nors jos dydis dar nėra galutinai apibrėžtas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdienės operacijos būtų kuo mažiau atsekamos, ypač kai atsiskaitoma neprisijungus.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Centrinio Banko duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro didžiąją dalį mokėjimo kortelėmis infrastruktūros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose jų vaidmuo dar ryškesnis. ES institucijos tai įvardija kaip strateginę priklausomybę, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų ir prekybos ginčų laikotarpiais.

    Diskusiją papildomai kaitina sparčiai auganti stabiliųjų kriptovaliutų rinka, kai dalį mokėjimų funkcijų perima privačiai leidžiamos, su valiutomis susietos skaitmeninės priemonės. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms aiškesnį reguliacinį statusą, o Kinija jau yra išplėtusi skaitmeninio juanio naudojimą, todėl Europa ieško savo kelio.

    ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje yra iškėlę tikslą teisėkūros procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Jei teisės aktai būtų priimti laiku, skaitmeninis euras mažmeniniams mokėjimams galėtų būti prieinamas apie 2029 metus.

    Bankai perspėja dėl pasekmių

    Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyrą tarp centrinio banko pinigų ir privačių bankų indėlių. Kritikai baiminasi, kad plačiai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai taptų tiesioginiu konkurentu bankų lėšoms, o tai galėtų keisti finansavimo struktūrą.

    Ypač daug diskusijų kelia teisėtos mokėjimo priemonės statusas, kuris reikštų pareigą prekybininkams priimti skaitmeninį eurą, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mokėjimų rinkos atstovai perspėja, kad tokia prievolė gali iškraipyti konkurenciją ir susilpninti privačias alternatyvas.

    „Mažmeninis skaitmeninis euras, kaip jis šiuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyrą, nes centrinio banko pinigus paverčia tiesioginiu komercinių bankų pinigų konkurentu“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vadovas Danielis Baalis.

    Idėjos šalininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra viešasis gėris, skirtas išlaikyti visuomenės galimybę naudotis valstybės garantuojamais pinigais ir skaitmeninėje erdvėje. Jų teigimu, be privalomo priėmimo jis nepasiektų masto, reikalingo realiai alternatyvai užtikrinti.

    „Tai panašu į ginčą, tarsi grynųjų nebūtų, o pramonė sakytų, kad tai nesąžininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokesčio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Finance Watch tyrėjas Peteris Norwoodas.

    Privatumas ir kontrolės baimės

    Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gynėjai ir decentralizacijos šalininkai perspėja, kad valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta teoriškai galėtų sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitymų stebėsenai ar net ribojimams, jei politinė kryptis pasikeistų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad siekiama priešingo tikslo: užtikrinti privatumo standartus ir riboti duomenų prieinamumą, ypač atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaugų teikėjais taptų komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie būtų kompensuojami už infrastruktūrą ir aptarnavimą.

    Praktinis klausimas, kuris taps vienu esminių, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo lūkesčius, kovos su pinigų plovimu reikalavimus, patogų naudojimą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis balansas nulems visuomenės pasitikėjimą.

    Kas stabdo procesą Parlamente?

    Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprendžiamas Europos Parlamente, kuriame derybos dėl galutinio teksto išlieka įtemptos. Vienu svarbiausių proceso veikėjų įvardijamas europarlamentaras iš Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su šiuo teisėkūros paketu.

    Šaltinių teigimu, už uždarų durų buvo svarstoma idėja skaitmeninį eurą apriboti vien neprisijungus atliekamais mokėjimais, kad jis mažiau konkuruotų su privačiais sprendimais. Vis dėlto tokia kryptis galiausiai buvo išbraukta, o tai laikoma reikšmingu postūmiu į priekį.

    „Atsiprašau, kad galbūt pradėjome ne nuo pačių skubiausių pastato dalių“, – sakė Fernando Navarrete Rojas, kalbėdamas apie skaitmeninio euro prioritetą.

    Procedūriškai procesas juda, tačiau terminai slenka. Komiteto balsavimas šiuo metu siejamas su birželio pabaiga, o vėliau turėtų sekti balsavimas plenarinėje sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybių narių bei Europos Komisijos.

    Jei politinis sutarimas būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos, Europa turėtų galimybę įgyvendinti vieną ambicingiausių pinigų ir mokėjimų projektų nuo euro įvedimo laikų. Tačiau iki to dar laukia susirėmimas dėl konkurencijos, privatumo ir to, kokią vietą skaitmeninėje ekonomikoje turi užimti valstybės leidžiami pinigai.

  • ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalių prekybos susitarimas nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinai, nors jo teisėtumas ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Sprendimas reiškia, kad dalis susitarimo nuostatų gali veikti dar nebaigus viso ratifikavimo proceso.

    „Mercosur“ bloką sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o derybos su ES truko daugiau nei 25 metus. Europos Komisijos teigimu, laikinas taikymas turėtų greičiau atnešti ekonominę naudą ir praktiškai parodyti, kaip veikia sutartos taisyklės.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį kelią pasirinko nepaisydama teisinio iššūkio ir politinių ginčų Europos Parlamente. Tai faktiškai leidžia pradėti vykdyti susitarimo dalis, apeinant balsavimą dėl galutinio ratifikavimo etapo tuo metu, kai tęsiasi teisminis vertinimas.

    „Laikinas taikymas parodys apčiuopiamą susitarimo naudą ir tai, kaip buvo atsižvelgta į jautrias sritis“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Susitarimu siekiama panaikinti muitus didžiajai daliai prekybos tarp ES ir Pietų Amerikos partnerių, taip sukuriant itin didelę laisvosios prekybos erdvę. Komisija pabrėžia, kad tai aktualu tiek eksportuojančioms įmonėms, tiek vartotojams, o ūkininkams žadamos naujos eksporto galimybės kartu numatant apsaugas jautriausiems sektoriams.

    Vis dėlto susitarimas išlieka vienas labiausiai skaldančių pastarųjų metų prekybos projektų Europoje. Kritikai įspėja, kad didesni importo srautai gali sustiprinti konkurencinį spaudimą ES žemės ūkiui, ypač galvijininkystės ir kai kurioms grūdų bei cukraus grandinėms, o aplinkosauginiai įsipareigojimai esą ne visiems atrodo pakankamai griežti.

    Prieštaravimų priešakyje ilgą laiką buvo Prancūzija, o dalis ūkininkų organizacijų įvairiose šalyse rengė protestus, reikalaudamos vienodų gamybos standartų ir veiksmingų saugiklių. Europos Parlamente oponentams pavyko sutelkti daugumą, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui įvertinti jo teisėtumą.

    Jei teismas nuspręstų, kad susitarime ar jo taikymo mechanizme yra esminių teisinių problemų, laikinas taikymas galėtų būti sustabdytas. Tuo pat metu kai kurios valstybės, tarp jų Vokietija ir Ispanija, viešai akcentuoja geoeconominės konkurencijos didėjimą ir argumentuoja, kad ES būtina užsitikrinti patikimesnę prieigą prie rinkų bei žaliavų.

    Kad laikinas taikymas būtų įmanomas, bent viena „Mercosur“ valstybė turi ratifikuoti susitarimą ir apie tai oficialiai pranešti. Skelbiama, kad tai jau padarė Brazilija, Argentina ir Urugvajus, o Paragvajus artimiausiu metu taip pat turėtų užbaigti procedūras.

    „Nėra nieko geriau, kaip tikėti demokratija, daugiašališkumu ir pagarbiu valstybių bendradarbiavimu“, – sakė Luizas Inácio Lula da Silva.

    Susitarime nedalyvavo naujausia „Mercosur“ narė Bolivija, tačiau ateityje ji galėtų prisijungti prie jo nuostatų, jei bus suderinti reikiami teisiniai ir politiniai žingsniai. Artimiausiais mėnesiais daugiausia dėmesio kryps į teismo procesą ir į tai, kaip praktiškai veiks numatytos apsaugos priemonės jautriems sektoriams.

  • ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    Europos Sąjunga sutiko su Jungtinėmis Valstijomis pradėti naują skaitmeninių taisyklių dialogą, tačiau pabrėžia, kad savo teisės aktų perrašyti neketina. Tai po kelių dienų derybų Vašingtone pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV spaudė Briuselį švelninti ES skaitmeninį reguliavimą, kurį Vašingtonas vertina kaip kliūtį JAV technologijų bendrovėms veikti Europoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tokios taisyklės skirtos vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

    Skaitmeninės taisyklės liks galioti

    M. Šefčovičius teigė, kad abi pusės mato prasmę kalbėtis apie praktinius klausimus, tokius kaip vaikų saugumas internete ir konkurencijos užtikrinimas skaitmeninėse rinkose. Vis dėlto jis akcentavo, jog dialogas nereiškia, kad ES atsisakys pamatinių reikalavimų, įtvirtintų Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte.

    „Negalime atiduoti nieko, kas susiję su mūsų teisės aktais, bet esame pasirengę kalbėtis. Mums abiem reikia skaitmeninio dialogo“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Komisija pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia bendradarbiavimo kryptį, o ne vien baudų ir sankcijų logiką. Toks tonas laikomas bandymu sumažinti įtampą transatlantiniuose santykiuose, ypač kai skaitmeninės ekonomikos klausimai persipina su platesnėmis prekybos derybomis.

    Plieno ir aliuminio tarifai lieka skaudžiausia vieta

    Nors vasarą abi pusės buvo pasiekusios platesnį susitarimą dėl prekybos sąlygų daugeliui prekių, plienas ir aliuminis į jį nepateko. JAV šiems produktams taiko 50 proc. tarifą, galiojantį nuo 2025 metų birželio, o Europos pramonė jį vadina iš esmės ribojančiu eksportą.

    Vašingtonas ne kartą siejo tarifų mažinimą su ES skaitmeninių taisyklių švelninimu, tačiau kol kas, pasak M. Šefčovičiaus, proveržio plieno ir aliuminio klausimu nėra. „Vis dar turime problemą. Tai labai aišku“, – sakė jis.

    Bendra grėsmė – pasaulinė perteklinė gamyba

    Europos Komisijos atstovas taip pat pabrėžė, kad tiek ES, tiek JAV labiausiai neramina pasaulinė plieno ir aliuminio perteklinė gamyba, kuri spaudžia kainas ir iškreipia konkurenciją. Jo teigimu, globali plieno gamybos perteklinė galia siekia apie 720 milijonų tonų, kai Europos suvartojimas yra apie 140 milijonų tonų.

    Šiame kontekste Kinija dažnai įvardijama kaip didžiausias perteklinės pasiūlos šaltinis, o tai buvo vienas svarbiausių argumentų, kai JAV apsisprendė taikyti plačius muitus plieno ir aliuminio importui. M. Šefčovičius teigė, kad ES taip pat ėmėsi priemonių ir per tarifus bei kvotas importą į Bendriją sumažino perpus.

    ES prekybos vadovas Vašingtone dar kartą kėlė vadinamojo plieno žiedo idėją, kuri reikštų glaudesnį ES ir JAV koordinavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos poveikio. Jo vertinimu, abipusė prekyba plienu nėra pagrindinė problema, todėl sprendimo reikia ieškoti kartu.

    „Turėtume dirbti kartu“, – sakė M. Šefčovičius.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.