Tag: Europos kosmoso agentūra

  • Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europos Sąjunga spartina planus sukurti savo kosmoso saugumo ir Žemės stebėjimo pajėgumus, kad kritiškai svarbūs duomenys būtų prieinami nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Viena iš iniciatyvų – EOGS, kuri turėtų sujungti skirtingus palydovinių duomenų šaltinius į vieną valstybinėms reikmėms skirtą paslaugą.

    EOGS, arba Earth Observation Governmental Service, šiuo metu yra architektūrinės studijos etape. Projekto tikslas – sukurti europinį modelį, leidžiantį institucijoms greitai gauti patikimus palydovinius vaizdus ir analizę, kai to reikia saugumui ar krizių valdymui.

    Europos Komisija koordinavimo vaidmenį šiame procese patikėjo Europos kosmoso agentūrai. Tai reiškia, kad būtent agentūra turėtų derinti techninius reikalavimus, partnerių įtraukimą ir praktinį skirtingų technologijų sujungimą į veikiančią paslaugą.

    Konkurse dėl dalyvavimo EOGS paraišką pateikė Suomijos bendrovė „ICEYE“ kartu su jos padaliniu Lenkijoje, įsikūrusiu Varšuvoje. Įmonė žinoma dėl sintetinės apertūros radaro palydovų, kurie leidžia stebėti Žemę ir naktį, ir esant debesuotumui, todėl tokie duomenys ypač vertingi saugumo užduotims.

    „ICEYE“ savo technologijas jau yra tiekusi gynybos sektoriui, o tokio tipo radarinių palydovų duomenys paprastai naudojami žvalgybai, infrastruktūros stebėsenai ir situacijos vertinimui po stichinių nelaimių. Vis dėlto bendrovei tektų varžytis su kitais Europos tiekėjais, nes EOGS laikomas strategiškai svarbiu projektu.

    „Tokiose programose kaip EOGS didėja šansai įmonėms, kurios turi paruoštus sprendimus ir gali per trumpą laiką pateikti patikrintą produktą“, – sakė vienas „ICEYE“ įkūrėjų.

    Projekto kontekste ryškėja ir valstybių narių investicijų svarba: didesnės įmokos į Europos kosmoso agentūros programas dažnai reiškia ir didesnes galimybes nacionalinėms įmonėms dalyvauti bendruose Europos pirkimuose. Šis aspektas tampa ypač aktualus, kai Europa siekia stiprinti strateginę autonomiją kosmose, įskaitant žvalgybinių duomenų prieinamumą visą parą.

    EOGS planuojama aprėptis peržengia vien kosmoso sektorių, nes paslauga būtų skirta ir geopolitinių rizikų stebėsenai, ir krizių valdymui. Pagal svarstomus scenarijus, pilnas operacinis pajėgumas galėtų būti pasiektas iki 2028 metų, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo ir techninių sprendimų suderinimo.

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.

  • Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad dar šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl Europos kosmoso agentūros (ESA) centro vietos Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Impact’26“, pabrėždamas, kad šalis siekia ambicingesnio vaidmens aukštųjų technologijų srityse.

    Pasak ministro, kosmoso technologijos yra viena iš sričių, kurioje Lenkija nori matyti aiškų proveržį, susietą ir su nacionaliniu saugumu, ir su ekonomikos modernizavimu. Sprendimas dėl vietos, kaip teigiama neoficialiai, turėtų būti tarp Varšuvos ir Krokuvos.

    Sprendimas dėl vietos jau arti

    Ministras priminė, kad Lenkija 2025 metų lapkričio pabaigoje pasirašė su ESA ketinimų protokolą dėl naujo centro įkūrimo. Domańskis vadovauja tarpžinybinei grupei, kuri koordinuoja šį projektą ir rengia sprendimus dėl jo įgyvendinimo.

    „Kosmoso technologijos yra sritis, kurioje turime mąstyti ambicingai. Dar šią savaitę priimsime sprendimą dėl pirmojo ESA centro Lenkijoje“, – sakė A. Domańskis.

    Viešoje erdvėje aptariama, kad kartu su sprendimu dėl miesto gali būti paskelbta ir tikslesnė planuojamos investicijos vieta. Tokie projektai paprastai apima ne tik administracinę būstinę, bet ir infrastruktūrą tyrimams, duomenų apdorojimui bei tarptautinėms komandoms.

    Kuo užsiimtų ESA centras?

    Remiantis iki šiol skelbtais Lenkijos valdžios pranešimais, centras turėtų dirbti Žemės stebėjimo, palydovinių duomenų analizės ir kosmoso technologijų plėtros srityse. Šios kompetencijos vis dažniau laikomos kritiškomis civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir infrastruktūros stebėsenai.

    Žemės stebėjimo duomenys naudojami vertinant potvynių, gaisrų ar sausrų rizikas, stebint aplinkos pokyčius, taip pat planuojant teritorijų vystymą. Palydovinė analizė svarbi ir krizių metu, kai sprendimai turi būti priimami greitai, o informacija – patikima ir atnaujinama beveik realiu laiku.

    DI ir technologinė nepriklausomybė

    Kalbėdamas plačiau apie ekonomikos pokyčius, ministras akcentavo, kad pasaulyje vyksta lūžis, susijęs su dirbtiniu intelektu. Jo teigimu, didžiausią įtaką turės tos valstybės ir organizacijos, kurios kontroliuos duomenis, modelius ir intelektinę nuosavybę.

    Jis pabrėžė, kad Lenkija siekia neapsiriboti tik užsakomųjų paslaugų ar užsienyje sukurtų sprendimų diegimo vaidmeniu. Kaip pavyzdžius ministras minėjo Krokuvoje vystomą „AI Factory“ iniciatyvą ir Poznanėje kuriamą Piast centrą, kurie turėtų stiprinti vietines kompetencijas ir technologinį savarankiškumą.

    „Nenorime tik vykdyti kitų procesų. Mums reikia tikro technologinio suvereniteto“, – sakė A. Domańskis.

    Sprendimas dėl ESA centro vietos vertinamas kaip signalas, kokį vaidmenį Lenkija siekia užimti Europos kosmoso ir pažangių duomenų technologijų grandinėje. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali tapti traukos tašku mokslui, startuoliams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.

  • ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    Europa siekia daugiau autonomijos

    Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

    „Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

    Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

    ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

    Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

    Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

    Testai iki 1 600 laipsnių

    Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

    Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

    Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

    Kada realus pirmasis skrydis

    ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

    Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

    „Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.

  • Lenkiškas kosmoso sektorius auga, bet trūksta antrosios bangos: turime kelias žvaigždes, o kas toliau?

    Lenkija pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina Europos aviacijos ir kosmoso pramonėje: auga dalyvavimas Europos kosmoso agentūros projektuose, daugėja New Space krypties iniciatyvų, o vietos įmonės įsitraukia į vis sudėtingesnes tiekimo grandines.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad sparčiai augantis matomumas dar nereiškia tvarios ekosistemos. Didžiausias iššūkis išlieka per siaura įmonių bazė ir nepakankamai gausi naujų komandų karta, kuri leistų sektoriui augti ne pavienių lyderių, o visos rinkos mastu.

    Misijos efektas ir DI bandymai

    Diskusijose apie sektoriaus būklę daug dėmesio skiriama misijoms, kurios sukuria ilgalaikį technologinį impulsą. Lenkijos tyrimų grupės ir įmonės į kosmoso projektus atneša ne tik komponentus, bet ir eksperimentus, kurių rezultatai vėliau virsta duomenų analize, publikacijomis ir naujomis paslaugomis.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių siejamas su skaičiavimo sprendimais orbitoje, kai algoritmai tikrinami realiomis kosminėmis sąlygomis. Tokie bandymai svarbūs ne tik mokslui, bet ir komercijai, nes leidžia greičiau įrodyti technologijų patikimumą ir mažinti rizikas klientams.

    „Eksperimentai nesibaigia misijai pasibaigus. Daugeliui komandų tai tik pradžia: analizės, publikacijos ir naujų duomenų rinkimas vyksta toliau“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kalbėdamas apie ateities planus jis taip pat akcentavo ambiciją stiprinti institucinį pagrindą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų pritraukti projektus, talentus ir investicijas į regioną.

    „Koordinuoju Europos kosmoso agentūros padalinio kūrimą Lenkijoje. Tai būtų pirmasis ESA technologinis centras Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kelios stiprios įmonės, bet per mažai naujų

    Rinkoje veikia keli ryškūs žaidėjai, tačiau ekspertai pabrėžia, kad sektoriui trūksta platesnės kritinės masės. Kai kurių įmonių augimas užtruko daugiau nei dešimtmetį, todėl šiandien vis dažniau keliamas klausimas, kur yra nauja, pakankamai gausi antroji banga.

    Verslo atstovai šią situaciją lygina su sportu: turint kelias ryškias „žvaigždes“ sunku pasiekti stabilų rezultatą, jei nėra stiprios „lygos“ po jomis. Siauresnė startuolių pasiūla ir ribotas įmonių skaičius mažina masto efektą bei trukdo kurtis gilesnėms sinergijoms su kitomis pramonės šakomis.

    „Turime kelias žvaigždes, bet neturime stiprios antrosios ir trečiosios lygos. Kosmoso sektoriuje tai reiškia per mažai naujų įmonių, kurios galėtų augti į kitą kartą“, – sakė Justyna Redelkiewicz.

    Tuo pat metu tarptautinių korporacijų buvimas regione išlieka reikšmingas tiek technologijų perdavimui, tiek darbo vietų kūrimui. Tačiau vien didelių partnerių neužtenka, jei vietinė ekosistema neaugina pakankamai tiekėjų ir nišinių technologijų kūrėjų.

    Kadrų trūkumas: studijos gali būti per vėlu

    Augant projektų sudėtingumui, vis labiau ryškėja kitas sektoriaus ribojimas: patyrusių specialistų trūkumas. Mechanikos, elektronikos ir programinės įrangos inžinierių paklausa auga, o įmonės vis dažniau konkuruoja dėl tų pačių kandidatų.

    Šią problemą gilina demografiniai ir struktūriniai veiksniai: dalis aviacijos ir kosmoso srities darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o tuo pat metu didėja tiek civilinės aviacijos, tiek kosmoso programų apimtys. Tai reiškia, kad personalo rengimą tenka spartinti, o vien universitetų priėmimo didinimo gali nepakakti.

    „Jeigu augs paklausa ir kartu didelė dalis darbuotojų pasieks pensinį amžių, sektoriui tai taps rimtu iššūkiu. Reikės intensyvinti rengimą ir planuoti ilgalaikį talentų srautą“, – sakė Jarosław Kozuba.

    Mokslo komunikatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kosmosu dažnai gimsta labai anksti, tačiau mokyklose jam trūksta sisteminio palaikymo. Anot jų, realus sprendimas yra nuoseklesnis gamtos mokslų stiprinimas, geriau parengti mokytojai ir modernesnė metodinė bazė, kad vaikai ir paaugliai išlaikytų motyvaciją rinktis inžineriją.

    „Inžinierius ir mokslininkus ugdome ne universitete, o daug anksčiau. Jei norime daugiau stiprių specialistų, turime plačiau ir nuosekliau ugdyti susidomėjimą mokykloje“, – sakė Tomasz Rożek.

    Bendra tendencija Europoje rodo, kad New Space rinka plečiasi, o palydovų ir duomenų paslaugos tampa vis svarbesnės ir gynybai, ir civiliniams sektoriams. Todėl šalys, kurios šiandien investuoja į talentus, tiekimo grandines ir praktinį technologijų bandymą, rytoj turi didesnę tikimybę tapti ne tik rangovėmis, bet ir sprendimų kūrėjomis.

  • Mokslininkai prašo jūsų pagalbos: „Euclid“ duomenyse ieško galaktikų, lenkiančių šviesą

    Mokslininkai prašo jūsų pagalbos: „Euclid“ duomenyse ieško galaktikų, lenkiančių šviesą

    Europos kosmoso agentūros teleskopas „Euclid“ paskelbė itin didelės apimties naują stebėjimų rinkinį, o astronomai kviečia visuomenę prisidėti prie paieškų. Tikslas – atpažinti gravitacinius lęšius, kai masyvios galaktikos ar jų spiečiai iškreipia tolimesnių objektų šviesą.

    Šis reiškinys kyla dėl to, kad masė iškreipia erdvėlaikį, todėl šviesa keliauja „užlinkusiu“ keliu. Kai objektai išsidėsto beveik idealiai vienoje linijoje, teleskopuose matomi švytintys lankai ar net vadinamieji Einšteino žiedai – tai ne iliuzija, o realus šviesos nukrypimas.

    Ieškoma per piliečių mokslo projektą „Space Warps“, vykdomą „Zooniverse“ platformoje. Dalyviams nereikia nei teleskopo, nei fizikos išsilavinimo: užtenka peržiūrėti pateiktus vaizdus ir pažymėti įtartinus išlinkimus, kurie gali rodyti gravitacinį lęšį.

    „Euclid“ šioje duomenų laidoje apima apie 72 000 000 galaktikų – tai maždaug 30 kartų daugiau nei ankstesniame pradiniame rinkinyje. Kadangi tokios apimties medžiagos vien profesionalų komandai peržiūrėti neįmanoma, į darbą įtraukiami savanoriai, o automatizuoti modeliai padeda atsirinkti kandidatus.

    DI jau atrinko apie 300 000 galimų atvejų, kuriuos verta tikrinti detaliau, tačiau žmogaus akis vis dar išlieka labai stipri atpažįstant netaisyklingus, subtilius lankus. Astronomai tikisi, kad ši kampanija gali atnešti daugiau nei 10 000 naujų gravitacinių lęšių – tai būtų daugiau, nei jų buvo aptikta per visą ankstesnę astronomijos istoriją.

    Tokie radiniai svarbūs ne tik dėl įspūdingų vaizdų: gravitaciniai lęšiai veikia kaip natūralios „svarstyklės“, leidžiančios įvertinti galaktikų bendrą masę, įskaitant tamsiąją medžiagą. Sukaupus dideles tokių sistemų imtis skirtingais Visatos raidos etapais, galima tiksliau tirti, kaip augo kosminės struktūros ir kaip su Visatos plėtra siejama tamsioji energija.

    Projektų kūrėjai pabrėžia, kad piliečių mokslas jau ne kartą įrodė savo vertę, kai didelės apimties duomenyse reikia greitai atpažinti pasikartojančius, bet ne visada taisyklingus raštus. „Euclid“ atveju kiekvienas pažymėtas kandidatas tampa papildomu tašku, padedančiu sudaryti tikslesnį gravitacinių lęšių katalogą ateities tyrimams.

    Prisijungti gali kiekvienas norintis: užtenka smalsumo ir kelių minučių per dieną. Mokslininkai tikisi, kad būtent visuomenės įsitraukimas padės greičiau „išsijoti“ duomenis ir surasti rečiausias, didžiausią mokslinę vertę turinčias sistemas.