CP v2

Tag: Europos kosmoso agentūra

  • Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicuose uždaroma anglies kasykla „Wujek“ gali sulaukti netikėto antro gyvenimo: siūloma ją paversti Kosminio apgyvendinimo simuliacijų ir kosmoso technologijų centru. Idėją pristatė fondo „Nauka. To Lubię“ atstovai Tomasz Rożek ir Krzysztof Kurdyła, teigdami, kad požeminė infrastruktūra galėtų tapti unikaliu bandymų poligonu Europoje.

    Pagrindinė projekto kryptis – pereiti nuo anglies pramonės prie aukštųjų technologijų, išlaikant regiono kompetencijas. Koncepcijoje numatoma buvusiems kasyklos darbuotojams pasiūlyti persikvalifikavimo kelią į laboratorijų technikų, robotų operatorių ar infrastruktūros priežiūros specialistų roles.

    Autorių teigimu, vienas svarbiausių tikslų – sustabdyti jaunų specialistų migraciją iš regiono, sukuriant patrauklias darbo vietas vietoje. Kartu būtų kuriama erdvė mokslui ir verslui, kur galėtų kurtis startuoliai bei tyrimų komandos, dirbančios su robotika ir autonominėmis sistemomis.

    Požeminėse erdvėse siūloma įrengti analoginį habitatą, kuriame būtų galima imituoti izoliuotų kosminių misijų sąlygas. Tokia aplinka, kur trūksta ryšio, nėra GPS signalo, juntamas dulkėtumas ir ribotas priėjimas prie išorės, leistų realistiškiau testuoti įrangą ir žmogaus psichologinį atsparumą nei steriliuose laboratoriniuose kompleksuose.

    Plane numatyti ir požeminiai bandymų poligonai robotams bei transporto platformoms, skirtoms sudėtingam reljefui. Čia taip pat būtų vystomos technologijos, leidžiančios žaliavas išgauti ir panaudoti vietoje, nes tokie sprendimai laikomi esminiais ilgalaikėms Mėnulio ar Marso misijoms.

    Atskira kryptis – astrobiologijos ir uždarų ciklų žemės ūkio tyrimai: vertikalus auginimas ir hidroponika. Tokios sistemos kosminių programų kontekste svarbios dėl ribotų išteklių, vandens perdirbimo ir stabilaus maisto tiekimo, o jų pritaikymai vis dažniau perkeliami ir į miestų infrastruktūrą.

    Paviršiuje siūloma kurti hibridinę ekosistemą, apimančią švietimą, mokslą ir pramonę. Tarp idėjų minimas palydovų kūrimo ir bandymų centras su vibracinių, radiacinių ir terminio vakuumo bandymų infrastruktūra, taip pat mokslo centras, skirtas STEM sričių populiarinimui.

    Vienas ambicingiausių elementų – mikrogavitacijos bokštas, kurį siūloma įrengti panaudojant gilius šachtų šulinius. Skaičiuojama, kad taip būtų galima sukurti ilgesnes nesvarumo atkarpas ir net imituoti Mėnulio trauką, nors konkrečios techninės detalės dar turėtų būti pagrįstos išsamiais tyrimais.

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra galimybių studija, o įgyvendinimui reikėtų geologinių ir inžinerinių vertinimų. Kasykloje būtina spręsti drėgmės kontrolės, saugos ir kasybos palikimo iššūkius, o galimi uolienų sukrėtimai gali riboti itin jautrios įrangos panaudojimą.

    Kita vertus, seismiškumas projektuotojų vertinamas ir kaip privalumas, nes leistų bandyti konstrukcijų atsparumą bei vertinti žmogaus reakcijas į realistiškesnius veiksnius. Tokie bandymai aktualūs kuriant įrangą ir procedūras, kurias vėliau galima naudoti tiek kosmoso, tiek požeminėse ar pramoninėse aplinkose.

    Idėja dera su Europoje stiprėjančia naujosios kosmoso ekonomikos kryptimi, kai daugiau vaidmens tenka privačioms iniciatyvoms, startuoliams ir dualios paskirties technologijoms. Tokiose ekosistemose vis didesnę reikšmę įgauna ir DI sprendimai, padedantys valdyti robotiką, prognozuoti gedimus ir optimizuoti uždaras gyvybės palaikymo sistemas.

    Jei projektas būtų išvystytas, Katovicų regionas galėtų sustiprinti pozicijas Vidurio Europoje kaip kosmoso technologijų bandymų ir edukacijos taškas. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo finansavimo, saugos reikalavimų, vietos valdžios prioritetų ir to, ar pavyks suderinti pramoninį paveldą su ilgalaike mokslo infrastruktūra.

  • Vokietija siunčia žinią Trumpui: be Europos technologijų JAV Mėnulio misijos stringa

    Vokietija siunčia žinią Trumpui: be Europos technologijų JAV Mėnulio misijos stringa

    Vokietija siunčia aiškią žinią Vašingtonui: JAV planai kosmose išlieka glaudžiai priklausomi nuo Europos technologijų ir pramonės. Vokietijos kosmoso ministrė Dorothee Bär interviu pabrėžė, kad Europos tiekėjų indėlis yra kritinis tiek dabartinėms, tiek būsimoms misijoms.

    Pasak ministrės, priklausomybė yra abipusė, tačiau JAV kosminėse programose yra konkrečių europietiškų „butelio kaklelio“ technologijų. Ji atkreipė dėmesį, kad tai suteikia Europai svertų naujose varžybose dėl kosmoso infrastruktūros, duomenų ir strateginių komponentų.

    Europos dalis „Orion“ programoje

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Europos aptarnavimo modulis, naudojamas NASA erdvėlaivyje „Orion“. NASA šį modulį apibūdina kaip erdvėlaivio „jėgainę“, nes jis tiekia elektrą, užtikrina varą, šiluminę kontrolę, taip pat prisideda prie gyvybės palaikymo sistemų.

    Modulis surenkamas Brėmene pagal Europos kosmoso agentūros programą, o grandinė apima daugybę tiekėjų visoje Europoje. Tokia struktūra reiškia, kad net ir turėdama didžiulius biudžetus JAV praktiškai negali greitai pakeisti kai kurių jau integruotų, sertifikuotų ir misijoms pritaikytų sprendimų.

    Technologijų suvereniteto įtampa

    Vokietijos žinutė skamba platesniame kontekste, kai Europa ir JAV vis dažniau diskutuoja apie kritinių technologijų kontrolę. Pastaraisiais metais įtampos ašis persikelia į debesiją, dirbtinį intelektą, mikroschemas ir duomenų centrus, kur priklausomybė nuo išorinių tiekėjų vertinama kaip rizika ekonominiam ir nacionaliniam saugumui.

    Vokietijos ministrė akcentavo, kad kosmose situacija analogiška: technologinės grandinės yra tarptautinės, o strateginės kompetencijos koncentruojasi keliuose regionuose. Tai didina politinę kainą bet kokiems ribojimams, nes jie gali smogti ir pačių ribojimų iniciatoriams.

    Naujos kosmoso lenktynės ir Europos dilema

    Pastaraisiais metais kosmoso konkurencija vėl įgavo pagreitį: valstybės ir privatūs žaidėjai kovoja dėl paleidimo pajėgumų, ryšių palydovų, žvalgybos duomenų ir potencialių kosmoso išteklių. JAV šioje srityje stipriai remiasi privačiu sektoriumi, tačiau Europai iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir reguliavimo greitis bei investicijų mastas.

    Ministrė kritikavo tendenciją dauginti reguliacinius reikalavimus, teigdama, kad tai gali slopinti Europos čempionų galimybes konkuruoti su JAV bendrovėmis. Ji nurodė, kad Vokietija rengia nacionalinį kosmoso teisės paketą, kurio tikslas būtų sumažinti biurokratiją ir pagreitinti technologijų diegimą.

    „Vokietija ir Europa suteikia kritines pagrindines technologijas JAV kosminėms misijoms, todėl galime tvirtai pasakyti: be mūsų to padaryti nepavyks“, – sakė Dorothee Bär.

    Tuo pat metu Berlynas pabrėžia ir geopolitinę motyvaciją: Europai svarbu išlaikyti stiprų transatlantinį ryšį, bet kartu užsitikrinti, kad strateginės kompetencijos neišslystų konkurentams. Ši įtampa, panašu, tik stiprės, nes kosmosas vis labiau tampa ir ekonomikos, ir saugumo politikos tąsa.

  • Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 raketa atliko rekordinį skrydį, kuris laikomas sunkiausio Europos istorijoje į kosmosą iškelto krovinio misija. Iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje raketa sėkmingai nugabeno į orbitą 36 „Amazon“ „Project Kuiper“ palydovus.

    Europos kosminių skrydžių rinka ilgą laiką atsiliko nuo JAV, tačiau Ariane 6 programa laikoma esminiu bandymu atkurti reguliarius paleidimus. Ši raketa pakeičia Ariane 5 ir turi užtikrinti, kad Europa galėtų patikimiau kelti komercinius bei institucinius krovinius.

    Tiksli šio skrydžio krovinio masė oficialiai nebuvo įvardyta, tačiau pagal ankstesnių „Project Kuiper“ misijų duomenis ją galima apytiksliai įvertinti. Anksčiau skelbta, kad 29 šios konstelacijos palydovai kartu svėrė apie 16,8 tonos, tad 36 palydovų krovinys galėjo siekti maždaug 20,8 tonos.

    Misijoje panaudota patobulinta Ariane 6 konfigūracija su atnaujintais P160C kietojo kuro greitintuvais. Europos kosmoso agentūros teigimu, šie greitintuvai, turintys daugiau kuro, gali padidinti sistemos našumą apie 10–15 proc., todėl atveria kelią sunkesniems ir lankstesniems kroviniams.

    Iki šiol Europos rekordas siejamas su Ariane 5: 2013 metais į orbitą buvo iškeltas apie 20 tonų krovinys, skirtas Tarptautinei kosminei stočiai aprūpinti. Naujas Ariane 6 pasiekimas rodo, kad Europa vėl artėja prie šio pajėgumo ribų ir ją peržengia.

    Ariane 6 kūrimas užtruko ilgiau nei planuota, o pirmasis skrydis įvyko tik 2024 metais. Stipriausia versija Ariane 64, turinti keturis šoninius greitintuvus, pirmą kartą pakilo 2026 metų vasarį, ir tuomet taip pat gabeno „Amazon“ konstelacijos palydovus.

    Komercinių palydovų konstelacijos, tokios kaip „Project Kuiper“, tampa vienu svarbiausių paleidimų rinkos variklių. Dėl augančios paklausos ryšio ir interneto paslaugoms žemojoje Žemės orbitoje didėja ir spaudimas Europos vežėjams siūlyti dažnesnius, patikimus ir konkurencingus startus.

  • Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    NASA paskelbė misijos „Artemis III“ įgulą, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu ruošiantis pirmajam per daugiau nei 50 metų žmonių sugrįžimui į Mėnulį. Šį kartą dėmesį traukia istorinis sprendimas: į įgulą pirmą kartą „Artemis“ programoje įtrauktas Europos kosmoso agentūros astronautas.

    Piloto pareigos patikėtos italui Luca Parmitano, o misijai vadovaus NASA astronautas Randy Bresnik. Įguloje taip pat numatyti du misijos specialistai Andre Douglas ir Frank Rubio, o atsarginiu įgulos nariu paskirtas Bob Hines.

    L. Parmitano yra vienas labiausiai patyrusių Europos astronautų: jis du kartus skrido į Tarptautinę kosminę stotį, o 2019 metais vadovavo 61-ajai ekspedicijai ir tapo vienu iš nedaugelio europiečių, vadovavusių stoties darbui. ESA pabrėžia, kad jo vaidmuo „Artemis III“ misijoje atspindi augančią tarptautinės partnerystės reikšmę siekiant ambicingų Mėnulio tyrimų tikslų.

    Kas bus bandoma skrydžio metu?

    Pagal dabartinį planą „Artemis III“ startas numatomas 2027 metų pabaigoje, o pati misija turėtų trukti apie dvi savaites. Skrydis bus vykdomas su erdvėlaiviu „Orion“, kurį į kosmosą iškels raketa SLS iš Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje.

    Numatyta, kad misija daugiausia dėmesio skirs sudėtingoms dokavimo ir sistemų suderinamumo procedūroms su komerciniais mėnulio nusileidimo moduliais. Teigiama, kad bus treniruojamasi su „Blue Origin“ kuriamu „Blue Moon“ ir „SpaceX“ vystomu „Starship“ – tikrinant mechanines ir elektrines jungtis, programinę įrangą, variklines sistemas bei ryšio procedūras.

    Kodėl europiečio dalyvavimas svarbus?

    Europos indėlis „Artemis“ programoje nėra vien simbolinis: ESA prisideda prie „Orion“ europinio aptarnavimo modulio, kuris užtikrina esmines funkcijas, susijusias su varomąja sistema, energijos tiekimu ir gyvybės palaikymu. Būtent todėl europiečio įtraukimas į įgulą vertinamas kaip logiška tarptautinio pasidalijimo atsakomybėmis tąsa.

    NASA ir partneriai pabrėžia, kad „Artemis“ tikslas nėra vienkartinis nusileidimas. Programa siekia sukurti tvarią infrastruktūrą Mėnulio apylinkėse ir jo paviršiuje, o įgytos technologijos laikomos būtinu tiltu į būsimas pilotuojamas misijas į Marsą.

    Šiuo metu pirmasis pilotuojamas nusileidimas Mėnulio pietų ašigalyje planuojamas 2028 metais. Jei tvarkaraštis nesikeis, „Artemis III“ taps vienu svarbiausių bandymų, turinčių sumažinti rizikas prieš realų nusileidimą ir ilgalaikės veiklos Mėnulyje pradžią.

  • Lenkai kuria Europos kosminį laivą, o „Sener Polska“ gavo kritinę užduotį: kas bus 2027 metais?

    Lenkai kuria Europos kosminį laivą, o „Sener Polska“ gavo kritinę užduotį: kas bus 2027 metais?

    „Sener Polska“ atrinkta kurti pažangias prisijungimo prie orbitinių stočių sistemas europiniam daugkartinio naudojimo kosminiam laivui Nyx. Ši įranga laikoma viena jautriausių visos misijos grandžių, nes nuo jos priklauso saugus priartėjimas, susijungimas ir atsijungimas orbitoje.

    Nyx vysto bendrovė „The Exploration Company“, siekianti sukurti europietišką krovinių gabenimo į žemąją Žemės orbitą sprendimą. Pagrindinė kryptis – logistikos misijos į Tarptautinę kosminę stotį, o vėliau platformą planuojama pritaikyti ir ambicingesnėms programoms.

    Du prisijungimo mazgai dviem etapais

    Lenkijos inžinierių komandai patikėta suprojektuoti, pagaminti, integruoti ir išbandyti dvi prisijungimo sistemas, atitinkančias Europos kosmoso agentūros reikalavimus. Pirmasis sprendimas numatytas misijai 2027 metais, antrasis – 2028 metais, kai Nyx programos bandymai turėtų pereiti į kitą brandos lygį.

    Prisijungimo sistemos kosmose turi veikti itin tiksliai ir patikimai, nes menkiausia klaida gali lemti konstrukcijų pažeidimus ar nutrauktą misiją. Dėl to didelė dalis darbo paprastai skiriama bandymams, tolerancijų patikrai, programinės ir mechaninės įrangos suderinimui bei saugos scenarijams.

    „Prisijungimo sistemos yra vienas kritiškiausių bet kurios kosminės misijos elementų: nuo jų priklauso ir operacijų sauga, ir resursų perdavimo tęstinumas“, – sakė „Sener Polska“ projekto vadovas Mateuszas Krakowczykas.

    Kiek krovinių turėtų gabenti Nyx?

    Projekto vystytojai skelbia, kad Nyx galėtų iškelti iki keturių tonų krovinį į orbitą ir pargabenti į Žemę iki trijų tonų medžiagų. Tokie parametrai svarbūs ne tik reguliariam tiekimui į orbitines stotis, bet ir moksliniams eksperimentams, kuriems būtina grąžinti mėginius.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija ieškoti savarankiškesnių kosminių logistikos pajėgumų ir daugiau darbų patikėti regiono tiekėjams. Tokie projektai kaip Nyx didina konkurenciją, skatina standartizaciją ir kuria prielaidas atsirasti naujai privačių misijų rinkai, kurioje svarbi ne vien technologija, bet ir patikimi tiekimo terminai.

    „Technologijas kurti taip, kad jos būtų pritaikomos daugeliui scenarijų, o ne vienai programai, šiandien yra esminis principas“, – sakė „Sener Polska“ generalinis direktorius Jakubas Pierzchała.

    Kodėl tai svarbu Europos kosmoso sektoriui?

    Prisijungimo mazgai – tai daugiau nei mechaninė jungtis: jie užtikrina sandarumą, energijos ir duomenų perdavimą bei suderinamumą su stoties standartais. Jeigu Nyx sėkmingai pasieks planuojamus etapus 2027–2028 metais, tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant Europos galimybes savarankiškai organizuoti krovinių pristatymą į orbitą.

    Ilgesnėje perspektyvoje Nyx platforma minima ir kaip potencialiai plečiama į misijas už žemosios Žemės orbitos ribų. Tai reiškia, kad dabar kuriami sprendimai gali tapti pagrindu vėlesnėms modifikacijoms, jei Europa spartins Mėnulio programų ir infrastruktūros planus.

  • Europa kuria savo kosminį lėktuvą VORTEX: prilygs NASA šatlams ir startuos jau 2027 metais?

    Europa kuria savo kosminį lėktuvą VORTEX: prilygs NASA šatlams ir startuos jau 2027 metais?

    Europa siekia daugiau savarankiškumo

    Prancūzija ir Vokietija vysto daugkartinio naudojimo kosminio lėktuvo projektą VORTEX, kuris iš pirmo žvilgsnio primena buvusius NASA daugkartinius šatlų tipo aparatus. Sumanymo tikslas – sustiprinti Europos savarankiškumą kosminio transporto srityje, ypač kai konkurencija su JAV ir Kinija sparčiai auga.

    VORTEX pavadinimas yra trumpinys iš prancūziško apibūdinimo, reiškiančio daugkartinio naudojimo orbitinę transporto ir tyrimų priemonę. Projektas siejamas su platesnėmis Europos pastangomis turėti ne tik paleidimo, bet ir grįžimo iš orbitos galimybes, reikalingas mokslui, pramonei ir saugumo užduotims.

    Kas kuria VORTEX ir kuo jis ypatingas

    Technologinę kryptį ir integratoriaus vaidmenį projekte prisiėmė „Dassault Aviation“, o prie darbų prisijungė ir Vokietijos įmonė OHB. Skelbiama, kad OHB planuoja prisidėti kuriant aptarnavimo modulį vienai iš VORTEX versijų, orientuotų į autonomines misijas.

    Viešai pateikiamose vizualizacijose matyti šatlui būdinga forma ir centrinė krovininė erdvė su atveriamu dangčiu. Pagal koncepciją VORTEX artimas ir JAV kuriamam „Dream Chaser“ tipo aparatui – tokie sprendimai patrauklūs, nes leidžia grąžinti krovinius į Žemę labiau kontroliuojamai ir su mažesnėmis apkrovomis nei tradicinės kapsulės.

    Pirmasis skrydis – su sumažintu demonstratoriumi

    Plėtra numatyta etapais, o pirmasis jų – VORTEX-D demonstratorius, kurį planuojama pagaminti maždaug 1:3 masteliu. Pagrindinis šio etapo tikslas – praktiškai patikrinti svarbiausias technologijas, susijusias su valdymu, šilumine apsauga ir sugrįžimu į atmosferą.

    Jeigu grafikas nesikeis, demonstratorius galėtų pakilti iki 2027 metų pabaigos. Kaip paleidimo platforma įvardijama „Rocket Lab“ raketa „Electron“, galinti į žemąją orbitą iškelti iki maždaug 300 kilogramų krovinį, todėl ir pats bandomasis aparatas būtų palyginti nedidelis.

    Projektu domisi ir Europos kosmoso agentūra, nes jis dera su strateginiu tikslu turėti nepriklausomą kosminio transporto sistemą Europai. 2023 metais agentūra paskelbė iniciatyvą, skirtą žemosios orbitos krovinių grąžinimo paslaugai sukurti, o VORTEX koncepcija siejama būtent su tokio tipo gebėjimais.

    Kosminės technologijos vis dažniau vertinamos ir kaip saugumo infrastruktūra, todėl daugkartinio naudojimo aparatai laikomi galimu sprendimu tiek civilinėms, tiek su gynyba susijusioms užduotims. JAV jau daugelį metų naudoja daugkartinį kosminį lėktuvą X-37B, o Kinija taip pat vysto savo programą, todėl Europa ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

  • Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danijos žemės ūkio technologijų startuolis „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų investicijų, kad sparčiau diegtų DI kamerų ir jutiklių sistemą traktoriams. Bendrovė teigia, jog sprendimas leidžia ūkiams tiksliau purkšti laukus, mažinti chemikalų naudojimą ir didinti pelningumą.

    Finansavimo raunde dalyvavo privatūs verslo angelai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai, o papildomai projektą remia Danijos eksporto ir investicijų fondas. Taip pat nurodoma, kad „Perplant“ yra gavusi projektinių dotacijų iš Europos kosmoso agentūros ir Danijos inovacijų fondo.

    „Kai mūsų DI važiuoja per lauką, jis fiksuoja lauko skirtumus, kiekvieną augalą ir gruntiniam vandeniui jautrias zonas. Tai sumažina biurokratiją ūkininkui ir leidžia išjungti purkštuvą virš jautrių vietų centimetro tikslumu“, – sakė „Perplant“ vadovas ir vienas įkūrėjų Rasmusas Emilis Hansenas.

    „Perplant“ įkurta 2022 metais, ją įkūrė Rasmusas Emilis Hansenas ir Sumodas Nandanwaras. Įmonė kuria realaus laiko lauko stebėsenos ir tikslaus purškimo infrastruktūrą, paremtą ant traktorių montuojamais kraštinės kompiuterijos DI jutikliais.

    Pasak bendrovės, ant traktoriaus stogo tvirtinama dėžė su kameromis ir skaičiavimo įranga, o DI lauke identifikuoja, kur tiksliai reikia purkšti. Tokiu būdu purškiama tik ten, kur būtina, o tai padeda mažinti pesticidų ir trąšų perteklių bei tiksliau valdyti sąnaudas.

    „Perplant“ skaičiuoja, kad technologija gali sumažinti herbicidų naudojimą iki 90 proc., o trąšų poreikį iki 30 proc. Bendrovė pateikia ir ekonominį pavyzdį: vidutiniam 200 hektarų ūkiui tai esą galėtų reikšti apie 36 000 eurų didesnį metinį pelną, o investicija atsipirktų per pirmą sezoną.

    Vienas esminių argumentų – raiška ir duomenų patikimumas. Nors palydoviniai vaizdai dažnai suteikia 10–30 metrų skiriamąją gebą, „Perplant“ nurodo, kad jų jutikliai gali pasiekti 2–10 centimetrų lygį ir fiksuoti realias nuotraukas, leidžiančias tiksliau vertinti situaciją kiekviename lauko metre.

    Bendrovė teigia jau sužemėlavusi daugiau kaip 200 000 hektarų Europoje, o sukaupti duomenys, anot jos, tampa vertingi ne tik ūkininkams, bet ir institucijoms bei finansų rinkos dalyviams. „Perplant“ akcentuoja, kad tokia dokumentacija gali būti naudinga atsiskaitymui dėl aplinkosauginių įsipareigojimų, taip pat bendraujant su bankais ar draudikais.

    Šiuo metu „Perplant“ dirba 15 žmonių, o veikla vykdoma Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Airijoje ir Čilėje. Įmonė nurodo planuojanti plėtrą į JAV, o tarp investuotojų mini „Antler“, „The Footprint Firm“ ir strateginius verslo investuotojus.

  • ESA vadovas įspėja: Europa turi sparčiai keistis, jei nori konkuruoti su JAV kosmose

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.

    Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.

    „Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.

    Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.

    Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.

    Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.

    Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.

    ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.

  • Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europos Sąjunga spartina planus sukurti savo kosmoso saugumo ir Žemės stebėjimo pajėgumus, kad kritiškai svarbūs duomenys būtų prieinami nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Viena iš iniciatyvų – EOGS, kuri turėtų sujungti skirtingus palydovinių duomenų šaltinius į vieną valstybinėms reikmėms skirtą paslaugą.

    EOGS, arba Earth Observation Governmental Service, šiuo metu yra architektūrinės studijos etape. Projekto tikslas – sukurti europinį modelį, leidžiantį institucijoms greitai gauti patikimus palydovinius vaizdus ir analizę, kai to reikia saugumui ar krizių valdymui.

    Europos Komisija koordinavimo vaidmenį šiame procese patikėjo Europos kosmoso agentūrai. Tai reiškia, kad būtent agentūra turėtų derinti techninius reikalavimus, partnerių įtraukimą ir praktinį skirtingų technologijų sujungimą į veikiančią paslaugą.

    Konkurse dėl dalyvavimo EOGS paraišką pateikė Suomijos bendrovė „ICEYE“ kartu su jos padaliniu Lenkijoje, įsikūrusiu Varšuvoje. Įmonė žinoma dėl sintetinės apertūros radaro palydovų, kurie leidžia stebėti Žemę ir naktį, ir esant debesuotumui, todėl tokie duomenys ypač vertingi saugumo užduotims.

    „ICEYE“ savo technologijas jau yra tiekusi gynybos sektoriui, o tokio tipo radarinių palydovų duomenys paprastai naudojami žvalgybai, infrastruktūros stebėsenai ir situacijos vertinimui po stichinių nelaimių. Vis dėlto bendrovei tektų varžytis su kitais Europos tiekėjais, nes EOGS laikomas strategiškai svarbiu projektu.

    „Tokiose programose kaip EOGS didėja šansai įmonėms, kurios turi paruoštus sprendimus ir gali per trumpą laiką pateikti patikrintą produktą“, – sakė vienas „ICEYE“ įkūrėjų.

    Projekto kontekste ryškėja ir valstybių narių investicijų svarba: didesnės įmokos į Europos kosmoso agentūros programas dažnai reiškia ir didesnes galimybes nacionalinėms įmonėms dalyvauti bendruose Europos pirkimuose. Šis aspektas tampa ypač aktualus, kai Europa siekia stiprinti strateginę autonomiją kosmose, įskaitant žvalgybinių duomenų prieinamumą visą parą.

    EOGS planuojama aprėptis peržengia vien kosmoso sektorių, nes paslauga būtų skirta ir geopolitinių rizikų stebėsenai, ir krizių valdymui. Pagal svarstomus scenarijus, pilnas operacinis pajėgumas galėtų būti pasiektas iki 2028 metų, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo ir techninių sprendimų suderinimo.

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.