CP v2

Tag: Europos kosmoso agentūra

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • ESA stabdo „Ariane 64 Block 3“: atskleidė, kodėl galingiausia Europos raketa taip ir nebus sukurta

    ESA stabdo „Ariane 64 Block 3“: atskleidė, kodėl galingiausia Europos raketa taip ir nebus sukurta

    Europos kosmoso sektoriuje priimtas sprendimas, kuris keičia tolesnę „Ariane 6“ raidos kryptį: Europos kosmoso agentūra nusprendė nebetęsti „Ariane 64 Block 3“ varianto kūrimo. Tai turėjo būti pati galingiausia Europoje sukurta šios šeimos raketos versija, tačiau programai pritrūko aiškaus poreikio ir politinio bei finansinio palaikymo.

    „Ariane 6“ šiandien laikoma pagrindine Europos sunkiosios klasės nešėja, skirta tiek instituciniams, tiek komerciniams kroviniams. ESA planuose „Ariane 64 Block 3“ turėjo suteikti didesnes galimybes, ypač dėl lengvesnio ir efektyvesnio viršutinio laipsnio koncepcijos, kuri buvo siejama su projektu ICARUS.

    Kam buvo planuota Block 3?

    Pagal ankstesnes diskusijas, „Ariane 64 Block 3“ buvo siejama su dviem ambicingomis kryptimis. Viena jų buvo tolimosios Saulės sistemos misijos idėja, siejama su Saturno palydovu Enceladu, kuris mokslo bendruomenei įdomus dėl po ledu galinčio slypėti vandenyno ir potencialiai gyvybei palankių sąlygų.

    Kita kryptis buvo mėnulio programų logistika, įskaitant Argonaut tipo nusileidimo aparatų siuntimą. Tačiau ESA vertinimu, šiam tikslui pakanka „Ariane 64 Block 2“ varianto, kuris gali būti modernizuojamas stipresniais varikliais, bet nereikalauja iš esmės keisti viršutinio laipsnio.

    Sprendimo priežastys ir finansai

    ESA argumentas buvo paprastas: nėra pakankamo programinio poreikio ir aiškaus pagrindimo, kad brangesnė „Ariane 64 Block 3“ versija atsipirktų. Tokie sprendimai tiesiogiai priklauso nuo valstybių narių įnašų, o šiuo atveju platesnio palaikymo tolesnei, dar galingesnei modifikacijai neužteko.

    Ministeriniu lygmeniu ESA patvirtintame finansavimo pakete „Ariane 6“ vystymui numatyta 145,94 mln. eurų suma. Tai reikšmingas finansavimas, bet jis yra mažesnis nei ankstesni agentūros poreikiai, todėl prioritetai buvo perskirstyti į realesnes ir greičiau įgyvendinamas kryptis.

    Europa ieško pigesnių alternatyvų

    Sprendimas atsisakyti „Block 3“ dera su platesne tendencija: Europa vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumui pasaulinėje paleidimų rinkoje. Pastaraisiais metais išryškėjo spaudimas mažinti vieno starto kainą, trumpinti laukimo eiles ir didinti startų dažnį, ypač augant palydovinių interneto ir Žemės stebėjimo projektams.

    Šiame kontekste ESA stiprina European Launcher Challenge iniciatyvą, kuriai numatytas didesnis nei 900 mln. eurų biudžetas. Tikslas yra paskatinti komercinių nešėjų vystymą, kad Europa turėtų daugiau pasirinkimų, greičiau reaguotų į paklausą ir mažiau priklausytų nuo brangių, lėčiau gaminamų tradicinių sistemų.

    „Ariane 6“ startai kol kas vyksta nedažnai, o vieno paleidimo kaina viešojoje erdvėje dažnai minima kaip didelė, be to, tai nėra daugkartinio naudojimo sistema. Todėl „Ariane 64 Block 3“ atsisakymas signalizuoja ne tiek technologinę nesėkmę, kiek pragmatišką pasirinkimą: ESA koncentruojasi į tai, kas reikalinga artimiausioms misijoms ir telpa į valstybių narių patvirtintus biudžetus.

  • Palydovai parodė šokiruojantį mastą: per 47 metus Žemė neteko 12 trln. tonų ledo

    Palydovai parodė šokiruojantį mastą: per 47 metus Žemė neteko 12 trln. tonų ledo

    Palydoviniai stebėjimai rodo, kad per 47 metus Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai kartu prarado daugiau kaip 12 trilijonų tonų ledo. Tokią išvadą pateikia tarptautinė 58 mokslininkų analizė, apjungusi dešimtmečius kauptus matavimus.

    Skaičiuojama, kad vien šis dviejų didžiausių ledo skydų tirpimas nuo 1979 metų pasaulinį jūros lygį pakėlė maždaug 31,4 milimetro. Nors skaičius gali atrodyti nedidelis, globaliai jis reiškia dažnesnį pakrančių užliejimą, didesnę audrų žalą ir spartesnę pakrančių eroziją.

    Kaip sudarytas patikimiausias įrašas

    Autoriai sujungė 42 atskiras ledo skydų apžvalgas, paremtas 27 palydovinėmis misijomis. Tokia sintezė leidžia suderinti skirtingus metodus, sumažinti atsitiktines paklaidas ir gauti vientisesnį vaizdą apie ilgalaikius pokyčius.

    Grenlandijos ledo skydo palydoviniai įrašai siekia 1972 metus, o Antarktidos – 1979 metus. Tyrėjai pabrėžia, kad vertintas būtent tas masės pokytis, kuris prisideda prie jūros lygio kilimo, todėl į skaičiavimus neįtraukti kai kurie procesai, pavyzdžiui, ledo lentynų plonėjimas ar atsitraukimas.

    Kodėl ledas nyksta sparčiau

    Mokslininkai vertina, kad apie 84 proc. ledo netekčių lemia ledynų dinamika, ypač vietose, kur ledynai susitinka su vandenynu. Kitaip tariant, didžioji dalis ledo ne ištirpsta paviršiuje, o greičiau „išstumiamas“ į vandenyną dėl spartėjančio ledynų slinkimo.

    „Daugiau nei keturi penktadaliai ledo buvo išnešta į vandenyną greičiau slenkančiais ledynais, o ne ištirpo paviršiuje – tai rodo, kad ilgalaikę kryptį lemia ledo skydų reakcija į šylantį vandenyną“, – sakė glaciologė Inès Otosaka.

    Likę maždaug 16 proc. siejami su atmosferos veiksniais, tokiais kaip paviršinis tirpsmas ir sniego kiekio pokyčiai. Šie procesai gali smarkiai svyruoti dėl konkrečių sezonų orų, tačiau ilgalaikė tendencija išlieka susijusi su šylančiais vandenyno vandenimis.

    Grenlandija ir Antarktida: skirtingi signalai

    Grenlandijoje vis dažniau minimas reiškinys, kai šiltesni Atlanto vandenys skverbiasi toliau į šiaurę ir pasiekia ledynų „vartus“ vandenyne. Tai didina povandeninį ledo ardymą, spartina ledynų slinkimą ir didina ledo masės nuostolius.

    Antarktidoje svarbų vaidmenį atlieka stiprėjantys vėjai ir kintančios srovės, kurios gali atnešti šiltesnį vandenį prie ledo. Pastaraisiais metais kai kuriuose regionuose trumpalaikiai rodikliai atrodė stabilesni, tačiau tai siejama su laikinomis meteorologinėmis sąlygomis, įskaitant neįprastai gausų sniegą Rytų Antarktidoje.

    Tyrėjai pažymi, kad po 1990 metų ledo netektys smarkiai paspartėjo ir kol kas nėra aiškių ženklų, jog ši kryptis keistųsi. Tokie duomenys svarbūs ne tik mokslui: jie naudojami tikslesnėms jūros lygio prognozėms, kurios reikalingos planuojant pakrančių apsaugą ir infrastruktūrą.

    „Šie rezultatai parodo, kokia svarbi tarptautinė mokslinė partnerystė, siekiant suprasti didžiausius mūsų laikų aplinkos pokyčius“, – sakė Europos kosmoso agentūros atstovas Diego Fernandez.

  • Po 387 mln. eurų investicijos „The Exploration Company“ laimėjo 760 mln. eurų ESA ALADDIN kapsulės konkursą

    Po 387 mln. eurų investicijos „The Exploration Company“ laimėjo 760 mln. eurų ESA ALADDIN kapsulės konkursą

    ESA pasirinko privačią kapsulę

    Europos kosmoso agentūra pasirašė paslaugų sutartį su „The Exploration Company“ dėl komercinės krovinių kapsulės, skirtos skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį. Bendra kontrakto vertė siekia apie 760 mln. eurų, o tai vienas didžiausių tokio tipo užsakymų Europoje.

    Sutartis numato 310 mln. eurų demonstracinei misijai ir iki 450 mln. eurų dar dviem papildomoms, pasirenkamoms misijoms, kurios bus tvirtinamos vėliau. Tai reiškia, kad galutinė apimtis priklausys nuo programos eigos ir poreikių artimiausiais metais.

    „Šiandieninis susitarimas su „The Exploration Company“ rodo, kaip ESA gali veikti kaip pagrindinis klientas, stiprindama Europos komercinį kosmoso sektorių ir paversdama ambicijas realybe“, – sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

    Kas yra ALADDIN ir kodėl jis svarbus?

    ESA teigia, kad kontraktas priklauso ALADDIN programos antrajam etapui, kuriuo siekiama paspartinti autonominį susijungimą žemojoje Žemės orbitoje ir sukurti reguliarią krovinių logistiką į orbitines stotis. Ši kryptis tapo strategiškai svarbi Europai, nes kosmoso transporto paslaugų rinka sparčiai komercializuojama.

    Dar 2022 metais ESA valstybės narės pritarė LEO krovinių grąžinimo paslaugos koncepcijai, numatant konkurenciją tarp Europos pramonės dalyvių. Po 2025 metais priimto politinio patvirtinimo programa perėjo į antrą etapą, o 2026 metų kovą paskelbtas konkursas jau buvo orientuotas į pilnos sistemos užbaigimą ir demonstraciją orbitoje.

    „Nyx“: kapsulė, kuri turėtų grįžti su kroviniu

    „The Exploration Company“ kuria daugkartinio naudojimo kapsulę „Nyx“, kuri turėtų būti suderinama su sunkiosios klasės nešėjais, autonomiškai prisijungti prie stoties ir pargabenti į Žemę iki 3 000 kilogramų krovinio. Bendrovė teigia, kad vienas aparatas būtų pritaikytas iki 10 misijų.

    Įmonė kapsulės kūrimą vykdo keliose Europos vietose, įskaitant Miuncheną, Bordo ir Turiną, taip pat plečia veiklą Jungtinėse Valstijose ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kartu vystomi ir kiti komponentai, tarp jų daugkartinis didelės traukos raketinis variklis „Storm“.

    „Tai daugiau nei sutarties laimėjimas: tai atspindi pokytį, kaip Europoje kuriame kosmoso technologijas. „Nyx“ pradėjome vystyti tik privačiomis lėšomis, o dabar pasiekėme brandą, kurioje ESA ir valstybių narių finansavimas gali padėti užbaigti aparatą“, – sakė bendrovės įkūrėja ir vadovė Hélène Huby.

    Finansavimas ir startas su Ariane 6

    Kontraktas paskelbtas netrukus po to, kai bendrovė pritraukė apie 387 mln. eurų C serijos investicijų etapą. Šios lėšos, bendrovės teigimu, skirtos „Nyx“ galutiniam vystymui ir „Storm“ variklio darbų spartinimui.

    Pagal susitarimą demonstracinę misiją ESA ir „The Exploration Company“ finansuos kartu: bendrovė jau yra užsitikrinusi 40 proc. reikiamo finansavimo iš privačių investuotojų, o likusius 60 proc. padengs ESA. Be to, numatytas atskiras susitarimas su Arianespace dėl pirmosios „Nyx“ kapsulės paleidimo „Ariane 6“ raketa iš Europos kosmodromo Kuru mieste Prancūzijos Gvianoje.

    Platesniame kontekste šis sandoris rodo ESA kryptį vis dažniau pirkti paslaugą iš rinkos, o ne vien finansuoti technologijos kūrimą. Tokia „inkarinio kliento“ logika padeda pritraukti privatų kapitalą ir greitinti sertifikavimo procesus, kartu stiprinant Europos savarankiškumą kosmoso logistikoje.

  • ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris ragina Europos valstybes iki metų pabaigos apsispręsti, ar žengti link savarankiškos galimybės skraidinti astronautus į orbitą be JAV pagalbos. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos strateginę autonomiją sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

    Kalbėdamas prieš tarptautinį kosmoso susitikimą Paryžiuje, ESA vadovas pabrėžė, kad kalba eitų ne tik apie raketą, bet ir apie visą infrastruktūrą. Tai apimtų įgulos transporto aparatą, paleidimo ir operacines sistemas, skrydžių valdymą, mokslinę programą, nusileidimo ir įgulos paieškos bei gelbėjimo procedūras.

    „Norime sustiprinti savo autonomiją. Matomiausia dalis, kurią dabar svarstome, yra klausimas, ar turėtume sukurti europinę galimybę nugabenti astronautus į kosmosą savo priemonėmis“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Europa ilgą laiką prisideda prie JAV vadovaujamų misijų technika ir komponentais, tačiau žmonių skrydžiams į orbitą vis dar remiasi NASA. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Artemis“ Mėnulio programa, kuriai Europa tiekia svarbų modulį, užtikrinantį energiją, varą ir gyvybės palaikymui reikalingus resursus.

    Tokio priklausomumo pasekmė – ribotos galimybės daryti įtaką sprendimams net ir tuomet, kai Europa prisideda prie projektų inžinerine ar finansine prasme. ESA taip pat primena, kad didelių programų kryptys gali keistis vienašališkai, o tai reiškia riziką ilgalaikiams Europos įsipareigojimams ir planavimui.

    Aschbacheris nurodė, kad dėl mandato pradėti savarankiškų žmogaus skrydžių architektūros studijas būtų prašoma sprendimo tarpiniame ministrų susitikime Romoje gruodžio viduryje. Tai nebūtų signalas atsiriboti nuo JAV – ESA ir toliau nori dirbti kartu su NASA, tačiau siektų tvirtesnės derybinės pozicijos ir daugiau pasirinkimų.

    „Mes visada dirbsime su JAV kosmose. Tačiau tai, ką dabar tikrai norime pasiekti, yra stipresnė Europa“, – sakė ESA vadovas.

    Technologiniu požiūriu Europa nėra starto pozicijoje nuo nulio. Europos raketų programa vysto Ariane 6, o pramonės atstovai viešai akcentuoja, kad teoriškai ji galėtų būti pritaikyta įgulos skrydžiams, nors tai reikštų griežtesnius saugos reikalavimus, papildomą sertifikavimą ir nemažas investicijas.

    Tuo pačiu Europoje ryškėja komercinių startuolių proveržis: didesnė konkurencija ir bandymai vykdyti orbitinius paleidimus iš žemyninės Europos rodo, kad pramoninė bazė plečiasi. Vis dėlto žmogaus skrydžiai išlieka viena sudėtingiausių sričių, kurioje dominuoja kelios valstybės ir keli privatūs operatoriai.

    ESA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi tvirtas pozicijas navigacijoje ir Žemės stebėjime, tačiau atsilieka palydovinių ryšių srityje, kur rinkoje dominuoja „SpaceX“ masto sprendimai. Ši atotrūkio dinamika, pasak jo, didina spaudimą Europai stiprinti savus pajėgumus, jei ji nori išlikti konkurencinga ir mažiau pažeidžiama.

    Finansavimo klausimas, ESA vadovo teigimu, trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reikalautų papildomų lėšų: agentūra galėtų pradėti studijas perskirstydama dalį turimo biudžeto. ESA valstybės narės jau yra patvirtinusios rekordinį 22,1 milijardo eurų trejų metų biudžetą, kuris yra didesnis nei ankstesnis 17 milijardų eurų planas.

    Jei politinis sprendimas būtų palankus, realus kelias iki europinės astronautų skraidinimo sistemos galėtų užtrukti ne vienerius metus, nes reikėtų sukurti sertifikuotą įgulos kapsulę ar kitą transporto sprendimą, parengti saugos standartus ir užtikrinti nuolatinį skrydžių dažnį. Tačiau pati diskusija, ESA teigimu, signalizuoja siekį pereiti nuo priklausomybės prie partnerystės, kurioje Europa turi daugiau savarankiškų instrumentų.

  • Lenkų raketa PERUN vėl sėkmingai pakilo: po bandymo atskleidė, kas pasikeitė Ustkoje

    Lenkų raketa PERUN vėl sėkmingai pakilo: po bandymo atskleidė, kas pasikeitė Ustkoje

    Lenkijoje dar kartą sėkmingai išbandyta suborbitinė raketa PERUN, kurią kuria Gdynės bendrovė „SpaceForest“. Apie bandymą Centrinėje karinių oro pajėgų poligono bazėje Ustkoje pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, o viešai paskelbtame įraše matyti atgalinis skaičiavimas, startas ir skrydis.

    Pasak C. Tomczyk, šis bandymas patvirtino, kad pagrindinės sistemos veikia tinkamai, o po ankstesnių skrydžių įdiegtos modifikacijos pasiteisino. Ypač akcentuotas traukos vektoriaus valdymas, nuo kurio priklauso stabilumas ir gebėjimas tiksliau kontroliuoti trajektoriją.

    PERUN yra vienos pakopos, daugkartinio naudojimo suborbitinė raketa: ji yra maždaug 11,5 metro ilgio, apie 45 centimetrų skersmens, o starto masė siekia beveik 1 toną. Projektu numatyta, kad ateityje raketa galėtų pakelti iki 50 kilogramų naudingąją apkrovą į maždaug 150 kilometrų aukštį, tai yra virš vadinamosios kosmoso ribos, ir sudaryti kelias minutes mikrogravitacijai artimų sąlygų.

    Raketą varo „SpaceForest“ sukurtas hibridinis variklis SF-1000. Skelbiama, kad naudojamas modifikuotas parafinas, o oksidatorius yra azoto suboksidas, toks derinys dažnai pasirenkamas dėl paprastesnės eksploatacijos ir saugesnių bandymų procedūrų, palyginti su kai kuriomis skystojo kuro schemomis.

    PERUN startuoja iš mobilios paleidimo sistemos, o po variklio darbo fazės skrydį stabilizuoja šaltųjų dujų sistema. Po misijos konstrukcija nusileidžia parašiutais, todėl ją galima susigrąžinti ir naudoti pakartotinai, o tai mažina vieno bandymo kainą ir spartina testavimo ciklą.

    Ustka PERUN bandymams naudojama ne pirmą kartą. Ankstesni skrydžiai parodė, kad programa vystoma etapais: dalis misijų buvo nutraukiamos kontroliuotai dėl saugos reikalavimų, kai atsirasdavo rizika išeiti už poligono zonos ribų, tačiau raketa buvo susigrąžinama ir analizė panaudojama tolesniems patobulinimams.

    „Testas patvirtino teisingą svarbiausių sistemų darbą, įskaitant traukos vektoriaus valdymą, o po ankstesnių skrydžių įdiegti pakeitimai suveikė pagal planą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Bendrovė PERUN projektą vysto ir per Europos kosmoso agentūros iniciatyvas, skirtas komerciniams startuoliams ir naujiems nešėjams. Suborbitinių raketų segmentas Europoje pastaraisiais metais intensyviai auga, nes mokslui ir pramonei reikia greitų, palyginti nebrangių skrydžių eksperimentams, jutikliams bei prototipams realiomis vibracijų, perkrovų ir mikrogravitacijos sąlygomis.

    „SpaceForest“ taip pat siekia nuolatinės startų infrastruktūros Ustkoje, argumentuodama, kad vieta išsiskiria saugos zona, priėjimu prie jūros ir sukaupta patirtimi vykdant raketines operacijas. Planuojami tolesni bandymai turėtų parodyti, ar PERUN artėja prie reguliarių misijų režimo ir ar platforma taps patraukli tiek mokslo, tiek komerciniams užsakovams.

  • Lenkai vėl sužibėjo Marsui artimose varžybose: „AGH Space Systems“ įspūdingas šuolis

    Lenkai vėl sužibėjo Marsui artimose varžybose: „AGH Space Systems“ įspūdingas šuolis

    Rugsėjo 4–6 dienomis Krokuvoje, Akademijoje Górniczo-Hutniczoje, vyko tarptautinės planetinių visureigių varžybos European Rover Challenge. Į jas susirinko 25 komandos iš viso pasaulio, o net penkios atstovavo Lenkijos universitetams. Šiemet ant prizininkų pakylos vėl užlipo šeimininkai – „AGH Space Systems“.

    Varžybose studentų ir jaunųjų inžinierių sukurti marsaeigiai turėjo kuo tiksliau atlikti užduotis, paremtas realių NASA ir Europos kosmoso agentūros misijų logika. Vertinta ne tik technika, bet ir komandos analitiniai įgūdžiai, sprendimų pagrindimas bei pristatymas. Esminė rungčių dalis vyko specialiame marsietiškame poligone „Marsyard“.

    „Marsyard“ kasmet keičiamas, kad komandoms netektų kartoti tų pačių sprendimų ir jos būtų priverstos gerinti navigaciją, važiuoklę bei valdymo algoritmus. Organizatoriai poligoną formuoja taip, kad jis kuo tiksliau primintų konkrečius Marso regionus, įtraukiant kraterius, akmenynus ir birų gruntą. Dėl to net ir patyrę dalyviai turi iš naujo derinti sistemas.

    Hellas Planitia iššūkis

    Šių metų poligonas pirmą kartą perkeltas į pietinį Marso pusrutulį, į Hellas kraterio regioną, dar vadinamą Hellas Planitia. Tai didžiausias smūginis krateris Marse ir viena žemiausių jo vietų, todėl čia atmosferos slėgis didesnis nei daugelyje kitų planetos sričių. Mokslininkams tokios vietovės svarbios modeliuojant, kur teoriškai galėjo susidaryti sąlygos trumpalaikiam skysto vandens egzistavimui.

    Hellas Planitia kontekstas varžyboms suteikė papildomos prasmės: komandos turėjo dirbti su užduotimis, kurios primena realius sprendimus, reikalingus geologiniams ir cheminiams tyrimams. Praktikoje tai reiškė, kad marsaeigis turi ne tik važiuoti, bet ir stabiliai atlikti matavimus bei manipuliuoti įrankiais nelygioje aplinkoje. Tokios užduotys ypač jautrios vibracijoms, ryšio vėlavimui ir netikslumams.

    Užduotys, kurios primena misijas

    Varžybų dalyviai turėjo atlikti kelias skirtingas rungtis: nuo servisinių darbų, kai robotinė ranka junginėja jungiklius ar sujungia kištukus, iki maršruto įveikimo, renkantis optimalų kelią tarp kliūčių. Dalis komandų rėmėsi autonominio valdymo sprendimais, kad marsaeigis pats planuotų judėjimą ir koreguotų trajektoriją. Tai laikoma viena svarbiausių krypčių, nes realiose misijose ryšys su Žeme neišvengiamai vėluoja.

    Buvo vertinama ir marsaeigio sąveika su dronu, kai du skirtingi įrenginiai turi veikti kaip viena sistema, renkant duomenis iš vietų, kur robotui sunkiau privažiuoti. Taip pat tikrinta geba manipuliuoti objektais judesyje, surasti tikslinius elementus, jų nepažeidžiant, ir pristatyti į nurodytą tašką. Atskirai skaičiuoti taškai už aplinkos analizę, kai renkama informacija apie gruntą, uolienas ir kitus elementus.

    Vienas svarbiausių etapų – užduotys, susijusios su galimų gyvybės pėdsakų paieška arba sąlygų gyvybei nustatymu. Tokiais atvejais robotas turi paimti mėginius ir atlikti jų analizę, o komanda privalo pagrįsti, kodėl pasirinko konkretų metodą. Papildoma kūrybiškumo rungtis išskyrė originaliausius techninius sprendimus, vertinant tiek atskiras detales, tiek visos sistemos darną.

    „AGH Space Systems“ kelias į antrą vietą

    Skirtingos komandos renkasi nevienodą konstravimo strategiją: vieni marsaeigį kuria iš esmės iš naujo kasmet, kiti renkasi iteracinį tobulinimą. „AGH Space Systems“ jau devynerius metus nuosekliai vysto savo platformą, po kiekvienų varžybų atlikdami detalią analizę ir spręsdami, kurias dalis modernizuoti pirmiausia. Toks požiūris leidžia stabiliai gerinti patikimumą ir mažinti riziką, kurią sukelia visiškai naujos konstrukcijos.

    „Konkursas gana tiksliai atspindi realias problemas, nes poligonas imituoja Marsui būdingą reljefą, o užduotys atitinka tai, ką tokie robotai daro arba darys ateityje, pavyzdžiui, tiriant skysčių pH ar analizuojant regolito mėginius“, – sakė Jakubas Bubakas, planetinio marsaeigio sekcijos sistemų inžinierius.

    Šių metų European Rover Challenge nugalėjo komanda „EPFL Xplore“, atstovaujanti Lozanos federaliniam technologijos institutui. Antrąją vietą užėmė varžybų šeimininkai „AGH Space Systems“, o trečioje liko Turino politechnikos komanda „DIANA“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis dalyvių technologinis lygis kasmet kelia kartelę aukščiau, todėl prizinės vietos darosi vis sunkiau pasiekiamos.

  • Vokietijos „Isar Aerospace“ raketa pasiekė orbitą: istorinis startas iš Europos žemyno

    Vokietijos „Isar Aerospace“ raketa pasiekė orbitą: istorinis startas iš Europos žemyno

    Vokietijos bendrovė „Isar Aerospace“ pranešė sėkmingai paleidusi raketą „Spectrum“ iš Andøya kosmodromo Norvegijoje ir iškėlusi naudingąją apkrovą į žemąją Žemės orbitą. Tai antrasis šios raketos skrydis: pirmasis bandymas 2025 metais baigėsi avarija netrukus po pakilimo.

    „Spectrum“ yra apie 28 metrų aukščio ir 2 metrų skersmens dviejų pakopų nešėja. Ji varoma 10 variklių, o pagal projekto tikslus turėtų galėti į žemąją orbitą iškelti iki 1 000 kilogramų krovinį, todėl orientuojasi į augančią mažųjų palydovų ir „CubeSat“ rinką.

    Šį kartą misija, pavadinta „Onward and Upward“, gabeno šešis komercinius ir edukacinius krovinius. Tarp jų buvo keli maži palydovai ir technologijų bandymai, skirti patikrinti naujus sprendimus kosmose bei suteikti studentams praktinės patirties.

    Žingsnis Europos kosmoso savarankiškumui

    Europos kosmoso agentūra šį pasiekimą įvardijo kaip svarbų lūžį Europos privačių nešėjų sektoriui. Agentūros vadovas Josefas Aschbacheris pabrėžė, kad tai istorinis atvejis, kai europinė konkurentė paleidimo paslaugų rinkoje pasiekė orbitą su savo sukurta raketa.

    „Tai svarbus žingsnis kuriant įvairesnį ir savarankiškesnį Europos kosmoso sektorių“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Paleidimą rėmė ESA programa Boost!, skirta skatinti komercines kosminio transporto iniciatyvas. „Isar Aerospace“ taip pat buvo remta per agentūros verslo inkubavimo mechanizmus, o Vokietijos kosmoso agentūros DLR organizuotoje „Microlauncher“ iniciatyvoje buvo atrinkti dalis šiai misijai skirtų krovinių.

    „European Launcher Challenge“ kontekstas

    2025 metais „Isar Aerospace“ buvo atrinkta dalyvauti „European Launcher Challenge“ programoje, kuri siekia sustiprinti Europos gebėjimus savarankiškai iškelti krovinius į orbitą ir skatinti naujus komercinius tiekėjus. Vienas iš programos kriterijų – iki 2027 metų įrodyti gebėjimą atlikti orbitinį paleidimą, o šiuo skrydžiu bendrovė įvykdė pirmąjį esminį etapą.

    ESA kosminio transporto direktorė Géraldine Naja pažymėjo, kad šis rezultatas atveria kelią dažnesniems komerciniams paleidimams iš Andøya ir didesnei konkurencijai Europos paleidimų rinkoje. Pastaraisiais metais tai ypač aktualu dėl sparčiai augančio mažųjų palydovų skaičiaus, poreikio greičiau keisti žemų orbitų infrastruktūrą ir siekio mažinti priklausomybę nuo ne Europos nešėjų.

    Augantis mikronešėjų sektorius Europoje

    „Isar Aerospace“ sėkmė sutampa su platesne tendencija, kai Europa aktyviai kuria mikro ir lengvos klasės nešėjų ekosistemą. Tokie sprendimai patrauklūs įmonėms ir mokslo institucijoms, kurioms reikia greitesnių, lankstesnių paleidimų ir galimybės tiksliau parinkti orbitą, o ne prisitaikyti prie didelių raketų bendrų misijų grafikų.

    ESA pastaruoju metu pasirašo reikšmingus kontraktus ir su kitais regiono rinkos dalyviais, siekdama didinti paleidimų dažnį ir užsitikrinti Europos institucijų bei verslo poreikiams reikalingą prieigą prie orbitos. Tai laikoma vienu iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių, kai palydovai tampa kritiškai svarbūs ryšiui, navigacijai, Žemės stebėjimui ir saugumui.

  • Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Finansavimo etapas, kuris peržengė planą

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė PLD Space pranešė praplėtusi C serijos investicijų etapą ir papildomai pritraukusi apie 108 mln. eurų. Po šio pratęsimo visas C etapas išaugo iki maždaug 288 mln. eurų, o bendra iki šiol gauta suma siekia apie 488 mln. eurų.

    Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai PLD Space gavo apie 158,9 mln. eurų Europos kosmoso agentūros paramą pagal Europos nešėjų konkursą. Tokia kombinacija rodo, kad europinės paleidimų pajėgos tampa strateginiu prioritetu ne tik institucijoms, bet ir pramonei.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Kaip nurodo bendrovė, C serijos pratęsimui vėl vadovavo „Mitsubishi Electric Corporation“, o kartu dar kartą prisidėjo ir Ispanijos viešųjų fondų valdymo įmonė COFIDES. Prie naujų investuotojų taip pat prisijungė Endeavor Catalyst ir Ispanijos bei Omano privataus kapitalo fondas, valdomas MCH Private Equity.

    Sandorį konsultavo Banco Santander, o teisiniais klausimais bendrovei talkino „Deloitte“. Toks investuotojų ir patarėjų sąrašas paprastai reiškia ne vien kapitalą, bet ir griežtesnius lūkesčius dėl valdymo, rizikos kontrolės bei aiškaus kelio į komercines pajamas.

    „Šis žingsnis sustiprina mūsų galimybes pereiti į globalų komercinių paleidimų tiekėją, išlaikant griežtą operacinę ir finansinę drausmę“, – sakė PLD Space vykdomasis prezidentas Ezequiel Sánchez.

    MIURA 5 ir Europos paleidimų rinka

    PLD Space nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas MIURA 5 industrializacijai, gamybos ir bandymų pajėgumams, paleidimų infrastruktūrai bei perėjimui prie tvaraus komercinių operacijų modelio. Mažųjų palydovų rinka Europoje auga, tačiau iki šiol itin priklausė nuo neeuropinių paleidimų paslaugų, todėl vietinių alternatyvų stiprinimas tampa ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Įmonė akcentuoja vertikalią integraciją, kai inžinerija, testavimas, gamyba ir operacijos sutelkiamos į vieną struktūrą. Tokia strategija kosmoso sektoriuje dažnai pasirenkama siekiant mažinti tiekimo grandinės rizikas ir trumpinti ciklą nuo prototipo iki skrydžio.

    Kas yra PLD Space

    PLD Space įkurta 2011 metais, o ją įsteigė Raúl Torres ir Raúl Verdú. Bendrovė kuria raketų MIURA šeimą ir vysto LINCE kapsulės koncepciją, siekdama aptarnauti skirtingo tipo misijas bei didinti Europos technologinį savarankiškumą kosmoso transporto srityje.

    Pasak bendrovės, joje dirba daugiau nei 500 žmonių, o infrastruktūra išsidėsčiusi keliuose taškuose: Elčėje ir Teruelyje Ispanijoje, Kurū Prancūzijos Gvianoje bei Dukme Omane. Toks geografijos derinys leidžia derinti gamybą, bandymus ir prieigą prie paleidimų vietų, tačiau kartu kelia ir aukštesnius reikalavimus koordinacijai bei kaštų kontrolei.

  • NASA į kosmosą kelia teleskopą Nancy Grace Roman: misija gali atverti kelią iki 100 tūkst. egzoplanetų

    NASA planuoja į kosmosą iškelti Nancy Grace Roman kosminį teleskopą, kuris, mokslininkų vertinimu, gali padėti aptikti iki 100 000 egzoplanetų. Startas numatytas iš Kenedžio kosminio centro Floridoje, o į orbitą observatoriją turėtų iškelti „Falcon Heavy“ raketa.

    Nancy Grace Roman teleskopas laikomas viena svarbiausių artimiausių metų NASA astronomijos misijų. Pagrindinis jo tikslas bus plataus lauko dangaus apžvalgos, leidžiančios vienu metu stebėti didelius žvaigždynų plotus ir sistemingai rinkti duomenis apie milijonus žvaigždžių.

    Ši misija išsiskiria tuo, kad egzoplanetų ieškos ne vienu metodu. Didelė dalis kandidatų gali būti aptikta stebint žvaigždžių šviesio pokyčius, kai planeta praeina priešais savo žvaigždę ir trumpam susilpnina jos šviesą.

    Kita svarbi kryptis bus gravitacinis mikrolęšiavimas, kai planetos ir ją turinčios žvaigždės gravitacija trumpam sustiprina fone esančios žvaigždės šviesą. Šis metodas ypač naudingas ieškant planetų tolesnėse orbitose ir mažesnių kūnų, kuriuos kitais būdais aptikti sudėtingiau.

    NASA pabrėžia, kad būtent mikrolęšiavimas gali atverti galimybę rasti ir į Žemę panašaus dydžio planetų, įskaitant ir tokias, kurios primena Marsą. Tokie radiniai svarbūs ne tik dėl potencialaus gyvybei tinkamų sąlygų paieškų, bet ir dėl to, kad leidžia geriau suprasti, kaip formuojasi planetų sistemos.

    Roman teleskopo pagrindinis veidrodis bus 2,4 metro skersmens, toks pat kaip Hablo teleskopo, tačiau jo plataus lauko optika leis dangų „aprėpti“ gerokai didesniu plotu per vieną stebėjimą. Dėl to tikimasi spartesnio duomenų rinkimo ir didesnės statistinės imties, kuri reikalinga patikimesnėms išvadoms apie planetų paplitimą Galaktikoje.

    Be egzoplanetų, misija bus skirta ir fundamentaliems kosmologijos klausimams, ypač tamsiosios energijos tyrimams. Plataus lauko apžvalgos leis tiksliau matuoti galaktikų pasiskirstymą ir jų formų iškraipymus, susijusius su gravitaciniu lęšiavimu, o tai yra vienas kelių aiškinantis Visatos plėtimosi istoriją.

    Projektas tarptautinis: tarp pagrindinių partnerių minimos Europos kosmoso agentūra, Japonijos JAXA, Prancūzijos CNES ir Maxo Plancko astronomijos institutas. Tokia partnerystė reiškia ne tik dalijimąsi technologijomis, bet ir platesnį mokslininkų ratą, kuris galės greičiau analizuoti misijos surinktus duomenis.

    Jei prognozės pasitvirtins, Roman teleskopo surinkti duomenys gali tapti vienu didžiausių egzoplanetų katalogų istorijoje. Tai pakeistų dabartinį vaizdą, kai patvirtintų egzoplanetų skaičius skaičiuojamas tūkstančiais, ir leistų daug tiksliau įvertinti, kokios planetos Visatoje yra dažniausios.