CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europarlamentas svarsto papeikimą Várhelyi: griežtas signalas Komisijai, bet postas kol kas saugus

    Europos Parlamento nariai šią savaitę balsuoja dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikštas papeikimas Europos Komisijos nariui Olivér Várhelyi. Pagrindas yra Biudžeto kontrolės komiteto ataskaita, kurioje minimi ilgalaikiai valdymo trūkumai ir klausimai dėl atsakomybės standartų.

    Ataskaitoje teigiama, kad ankstesnėje Várhelyi kadencijoje, kai jis buvo atsakingas už ES plėtrą, europarlamentarai galėjo būti klaidinami arba negaudavo pakankamai informacijos. Tekste pabrėžiama, kad tokia praktika esą nesuderinama su Europos Komisijos nariui keliamais atskaitomybės ir patikimumo reikalavimais.

    Diskusijas kaitina ir viešojoje erdvėje skambantys įtarimai dėl galimos šnipinėjimo veiklos, siejamos su Vengrijos atstovybe Briuselyje laikotarpiu, kai Várhelyi dar nebuvo Komisijos narys. Europos Komisija šiuos teiginius tiria, tačiau kol kas nėra paskelbusi išvadų ar aiškaus termino, kada jos pasieks Europos Parlamentą.

    „Nematau, kad tokia kalba apie einantį Komisijos narį būtų tapusi įprasta, todėl tai yra aiškus politinis signalas“, – sakė europarlamentaras Daniel Freund.

    Nepaisant griežtos formuluotės, rezoliucija pati savaime nereiškia automatinio Várhelyi pasitraukimo. Europos Parlamento įrankiai šiuo atveju dažniausiai apsiriboja politiniu spaudimu ir reputacine žala, o realius sprendimus dėl Komisijos sudėties priima Europos Komisijos pirmininkė.

    Dalies frakcijų atstovai pabrėžia, kad Várhelyi darbas sveikatos srityje vertinamas palankiai, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais išryškėjusias ES vaistų tiekimo sutrikimų rizikas. Jo iniciatyvos, susijusios su farmacijos sektoriaus stiprinimu ir vaistų trūkumo mažinimu, kai kuriems europarlamentarams atrodo svarbios, todėl jie nepritaria idėjai kelti klausimą dėl atsistatydinimo.

    Kartu kritikai akcentuoja, kad klausimas čia platesnis nei konkreti politika sveikatos srityje. Jų teigimu, kalbama apie valdymo kultūrą, skaidrumą ir tai, ar Komisijos narys laiku ir tiksliai informuoja Europos Parlamentą, kuris atlieka demokratinės kontrolės funkciją.

    Várhelyi ateitis labiausiai priklausys nuo to, kokias išvadas pateiks Europos Komisijos tyrimas dėl galimo šnipinėjimo skandalo. Jei išvados būtų nepalankios, tai galėtų pakeisti politinę pusiausvyrą ir sustiprinti raginimus imtis griežtesnių veiksmų, tačiau šiuo metu jo pozicijos Briuselyje išlieka gana tvirtos.

  • Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas balandžio 29 dieną Strasbūre pritarė taisyklei, pagal kurią europarlamentarės, susilaukusios kūdikio, galės laikinai perduoti savo balsą kitam Parlamento nariui. Sprendimas pristatomas kaip priemonė gerinti darbo ir šeimos derinimą, tačiau jau sulaukė kritikos dėl lyčių lygybės.

    Naujoji tvarka numato, kad europarlamentarė gali įgalioti kolegą balsuoti jos vardu iki trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos ir iki šešių mėnesių po gimdymo. Tai yra laikina išimtis iš įprastos praktikos, kai plenarinėse sesijose balsuojama asmeniškai.

    Iki šiol Europos Parlamente galiojo motinystės atostogų galimybė šešiems mėnesiams, tačiau balsavimo teisė tuo laikotarpiu praktiškai būdavo „įšaldoma“, nes balsų perduoti nebuvo galima. Dėl to daliai naujagimių susilaukusių europarlamentarių tekdavo rinktis tarp dalyvavimo balsavimuose ir kūdikio priežiūros.

    „Tris mėnesius buvau motinystės atostogose ir negalėjau balsuoti. Jei negali balsuoti, negali atstovauti žmonėms, kurie tave išrinko“, – sakė Prancūzijos socialistė Chloé Ridel.

    Balsavimas dėl pakeitimų Parlamente buvo itin užtikrintas: už balsavo 616 narių, prieš buvo 24, susilaikė 8. Kad taisyklės įsigaliotų, dar reikalingas valstybių narių nacionalinių parlamentų patvirtinimas, kaip numatyta ES sutarčių procedūrose.

    Kodėl tai kritikuojama?

    Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad balsavimo perdavimas numatytas tik moterims, nors tėvystės ir tėvų atostogų tema Europos Sąjungoje pastaraisiais metais nuosekliai siejama su lygiaverčiu vaikų priežiūros pasidalijimu. Kritikai pabrėžia, kad išskirtinė taisyklė moterims gali įtvirtinti prielaidą, jog vaikų priežiūra pirmiausia yra motinos pareiga.

    Europos Parlamentas turi bendresnes tėvystės ir tėvų atostogų nuostatas, tačiau naujasis balsavimo mechanizmas į jas neįtrauktas. Dėl to vyrai europarlamentarai, net ir pasirinkę vaiko priežiūros atostogas, analogiškos galimybės perduoti balsą negaus.

    „Įtraukti balsavimo per įgaliotinį galimybę tėvams buvo neįmanoma dėl vyraujančio, vyrų dominuojamo požiūrio į tėvystę“, – sakė Italijos žaliųjų atstovė Cristina Guarda.

    Kairiųjų frakcijos bandė derinant pakeitimus išplėsti tvarką visiems tėvams, tačiau tam pritrūko paramos iš kitų politinių grupių. 2025 metų lapkritį Europos Parlamentas atmetė siūlymą įtraukti ir tėvus, o balsavimas nebuvo vardinis, todėl nebuvo viešai įvardyta, kurie nariai pasisakė prieš.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Sprendimas palengvina situaciją toms europarlamentarėms, kurios dėl kūdikio priežiūros negali keliauti į Strasbūrą plenarinėms sesijoms, o ypač toms, kurios po gimdymo dar tik atgauna fizines jėgas. Kita vertus, taisyklių taikymas tik moterims gali tapti precedentu, kuris ateityje skatins naują diskusiją dėl vienodų sąlygų visiems tėvams.

    Platesniame ES kontekste tai siejasi su pastangomis modernizuoti politinio darbo organizavimą, didinti institucijų patrauklumą jaunesnėms šeimoms ir mažinti kliūtis moterų politinei karjerai. Vis dėlto Europos Parlamento pasirinktas modelis rodo, kad tarp deklaruojamos lyčių lygybės ir konkrečių procedūrinių sprendimų vis dar išlieka įtampa.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.

  • ES biudžeto kova įkaista: Europos Parlamentas siekia daugiau nei 2 trln. eurų, Vokietija stabdo

    ES biudžeto kova įkaista: Europos Parlamentas siekia daugiau nei 2 trln. eurų, Vokietija stabdo

    Europos Parlamentas pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos daugiametis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiui viršytų 2 trilijonus eurų. Tačiau Vokietija ir vadinamosios taupiosios valstybės jau signalizuoja, kad tokį didinimą bandys blokuoti derybose.

    Ši priešprieša reiškia, kad prasideda vienas sudėtingiausių politinių etapų Briuselyje: valstybės narės nenori didinti įnašų, o Europos Parlamentas spaudžia finansuoti gynybą, konkurencingumą ir kitas naujas ES ambicijas. Derybos dėl pinigų ir prioritetų paprastai tampa testu, kiek ES gali reaguoti į krizes neprarasdama valstybių narių paramos.

    Kas siūloma ir kodėl kyla ginčas

    Europos Komisijos pradiniuose planuose buvo numatyta apie 1,8 trilijono eurų išlaidų dalis programoms, o papildomai apie 165 milijardai eurų būtų skirti grąžinti bendrą skolą, susijusią su po pandemijos finansuotu atsigavimo paketu. Europos Parlamentas ragina didinti bendrą „voko“ dydį dar maždaug 200 milijardų eurų ir taip peržengti 2 trilijonų eurų ribą, neskaičiuojant skolų grąžinimo.

    Kritikai, ypač fiskalinės drausmės šalininkai, teigia, kad siūlomi prioritetai pernelyg remiasi senesnėmis biudžeto tradicijomis, o kartu siekiama dar didesnio finansavimo. Vokietija, kaip didžiausia įmokų mokėtoja, pabrėžia, kad daug valstybių pačios vykdo griežtą biudžeto konsolidaciją, todėl ES lygmens išlaidų augimas politiškai sunkiai parduodamas.

    Nauji mokesčiai ir skolos grąžinimo atidėjimas

    Europos Parlamentas taip pat kelia idėją stiprinti ES „nuosavus išteklius“, kad biudžeto didinimas nebūtų tiesioginis spaudimas nacionaliniams biudžetams. Tarp svarstomų krypčių minimi platesni ES masto mokesčiai, kurie paliestų dideles skaitmenines platformas ir kai kurias sparčiai augančias rinkas, pavyzdžiui, kriptoturtą.

    Tuo pat metu dalis valstybių narių svarsto, ar nereikėtų lanksčiau tvarkyti maždaug 165 milijardų eurų skolos grąžinimo grafiko, kad daugiau lėšų liktų einamosioms programoms. Ši idėja laikoma politiškai jautria: vienos sostinės ją mato kaip būdą sustiprinti investicijas, kitos – kaip riziką fiskalinei drausmei ir precedentą ateičiai.

    Kas sprendžia ir kada laukti atomazgos

    Nors Europos Parlamentas formaliai neturi lemiamo balso nustatant bendrą biudžeto dydį, jo pritarimas galutiniam susitarimui yra būtinas, o pastaraisiais metais Parlamentas vis dažniau demonstruoja norą derėtis kietai. Tai didina neapibrėžtumą: net jei valstybės narės susitars tarpusavyje, galutinis paketas gali įstrigti, jei Parlamentas pareikalaus daugiau finansavimo ar aiškesnių prioritetų.

    Derybų tempas jau greitėja, o politinis spaudimas didės artėjant neoficialiam terminui, kai ES lyderiai sieks užtvirtinti susitarimą. Kuo arčiau finalo, tuo labiau išryškės esminis klausimas: ar ES turi daugiau daryti su didesniu biudžetu, ar prisitaikyti prie griežtesnių nacionalinių finansų realijų.

  • „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ atsidūrė Europos Sąjungos institucijų dėmesio centre po pranešimų apie galimus darbo teisės pažeidimus statant gamyklą Vengrijoje. Įtarimus viešai iškėlė nevyriausybinė organizacija China Labor Watch, o klausimas pasiekė ir Europos Komisiją.

    Organizacijos teigimu, dalis rangovų esą taikė praktiką, kai darbuotojai dirbo septynias dienas per savaitę, o pamainos galėjo viršyti 12 valandų. Taip pat kelti klausimai dėl sutarčių, atlygio sulaikymo ir su įdarbinimu susijusių mokesčių, kurie, pasak tyrėjų, galėjo riboti darbuotojų galimybes laisvai nutraukti darbą.

    Kas minima tyrime?

    China Labor Watch nurodo apklaususi 50 darbuotojų ir kelis kartus apsilankiusi statybų aikštelėje, o surinktą medžiagą perdavė ES atstovams. Po to keli Europos Parlamento nariai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti situaciją ir galimą ES teisės pažeidimų riziką.

    Vengrijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodė, kad nuo vasario 1 dienos į gamyklos statybvietę buvo kviesta 12 kartų, fiksuota viena mirtis. Tyrėjai taip pat kėlė klausimą, ar visi darbuotojai turėjo tinkamus leidimus dirbti ir su tuo susijusią sveikatos draudimo apsaugą.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Ši istorija išryškėjo tuo metu, kai ES siekia didinti elektromobilių gamybą Bendrijos viduje, o Vengrija tapo viena pagrindinių Kinijos automobilių pramonės investicijų krypčių Europoje. Tokios investicijos žada darbo vietas ir technologijų perkėlimą, tačiau kartu didina spaudimą užtikrinti, kad veikla atitiktų darbo teisės ir žmogaus teisių standartus.

    „BYD“ pastaraisiais metais sparčiai augino pardavimus Europoje, o pramonės statistikoje fiksuojamas ženklaus registracijų šuolio efektas. Tai didina ir politinį jautrumą: ES vis dažniau reikalauja, kad tiekimo grandinės ir rangovų praktikos būtų skaidrios, o darbas nebūtų paremtas priverstinio darbo požymiais.

    Gamyklos planai ir ankstesnis fonas

    Gamyklos projektas Vengrijoje siejamas su ambicingais gamybos pajėgumais, kurie ilgainiui galėtų siekti šimtus tūkstančių automobilių per metus, nors tikslus įsibėgėjimo grafikas viešai įvardijamas nevienareikšmiškai. Vietos žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų apie bandomosios gamybos startą.

    Tyrime taip pat minimas rangovas, siejamas su įmone, kuri anksčiau figūravo su darbo sąlygomis susijusiuose skandaluose už Europos ribų. Šis kontekstas stiprina ES institucijų norą įvertinti ne tik vieną statybvietę, bet ir rangovų grandinę bei kontrolės mechanizmus.

    „BYD“ ir tyrime minimi rangovai į paklausimus viešai neatsakė. Vengrijos atsakinga institucija, prižiūrinti užsieniečių įdarbinimo ir buvimo klausimus, nurodė atlikusi veiksmus savo kompetencijos ribose ir pradėjusi vertinimus pagal gautą medžiagą.