CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • EP valgykloje kilęs aštuonkojo skandalas: ispanų europarlamentaras grasina ginti Galisijos virtuvę

    EP valgykloje kilęs aštuonkojo skandalas: ispanų europarlamentaras grasina ginti Galisijos virtuvę

    Ispanijos europarlamentaras Adrián Vázquez Lázara sukritikavo Europos Parlamento valgykloje patiektą patiekalą, kuris buvo pristatytas kaip galisietiškas aštuonkojis. Politikas teigia, kad valgykloje pasiūlyta versija neatitinka tradicinio polbo á feira recepto ir esą klaidina lankytojus.

    Anot A. Vázquezo Lázaros, klasikinis patiekalas paprastai gaminamas iš virto aštuonkojo, pagardinamo alyvuogių aliejumi, paprika ir druska, o dažnai patiekiamas su bulvėmis. Jis pabrėžė, kad tradiciškai patiekalas pateikiamas ant medinės lentelės, o jo sudėtis yra aiški ir griežtai nusistovėjusi.

    Kas papiktino europarlamentarą?

    Europarlamentaras teigė, kad Parlamento valgykloje patiektame variante, jo žodžiais, atsirado ingredientų, kurių Galisijoje įprastame recepte nebūna. Dėl to jis šį patiekalą pavadino netikru ir nusprendė surengti vakarienę, kurioje svečiams būtų pristatyta autentiška versija.

    „Viskas buvo ne taip: tai nebuvo galisietiškas aštuonkojis, o tik jo imitacija“, – sakė Adrián Vázquez Lázara.

    Daugiau nei kulinarinis ginčas

    Šis epizodas, pasak politiko, yra ir proga atkreipti dėmesį į Galisijos žvejybos sektorių, kurį jis vadina vienu svarbiausių Europoje. A. Vázquez Lázara savo komunikacijoje akcentavo, kad regionui svarbu ne tik saugoti kulinarinį paveldą, bet ir nuolat priminti apie žvejybos pramonės reikšmę vietos ekonomikai bei darbo vietoms.

    Jo teigimu, autentiškų produktų ir tradicijų pristatymas tarptautinėje aplinkoje prisideda prie regionų įvaizdžio, o kartu tampa politinės diskusijos dalimi, kai kalbama apie ES žuvininkystės reguliavimą, kvotas ir sektoriaus ateitį.

    Maisto ginčai ES institucijose

    Tai nėra pirmas kartas, kai maistas ES institucijose tampa platesnių diskusijų priežastimi. Įvairiose situacijose darbuotojai ar politikai yra kritikavę meniu sprendimus ar produktų kokybę, o tokie konfliktai neretai įgauna simbolinę prasmę, susijusią su tradicijomis, tvarumu ar politiniais sprendimais.

    Šįkart aštuonkojo istorija, prasidėjusi nuo vieno patiekalo valgykloje, virto vieša žinute apie tai, kaip lengvai nacionalinės ir regioninės tradicijos gali būti supaprastinamos. A. Vázquez Lázara sako sieksiantis, kad Parlamento erdvėse būtų aiškiau atskiriama, kas yra autentiška virtuvė, o kas tik laisva interpretacija.

  • D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 25 proc. muitą iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams, o Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange įspėja, kad šis žingsnis gali būti nukreiptas pirmiausia prieš Vokietijos gamintojus. Pasak europarlamentaro, sprendimas neturi nei aiškaus teisinio, nei ekonominio pagrindo ir labiau primena politinį spaudimą.

    „Nėra nei teisinių, nei ekonominių priežasčių tokiems muitams. Tai iš esmės yra politiškai nukreipta prieš Vokietiją“, – sakė Berndas Lange.

    Diskusijos paaštrėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo JAV poziciją Irano atžvilgiu ir JAV karinius veiksmus regione. JAV prezidentas savo ruožtu kaltino kai kurias Europos valstybes nepakankamai prisidedant prie Vašingtono karinių operacijų ir pranešė apie planus iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių.

    Muitai gali griauti susitarimą

    Europos Parlamento atstovai primena, kad galimi 25 proc. muitai prieštarautų 2025 metų liepą paskelbtam ES ir JAV prekybos susitarimo principui, kuriame buvo numatyta 15 proc. riba automobilių tarifams. Pagal šią logiką naujas tarifas reikštų ne tik politinę eskalaciją, bet ir riziką sužlugdyti jau pasiektus įsipareigojimus.

    „Nesu tikras, kad galime taip tęsti“, – sakė Berndas Lange, vertindamas susitarimo ateitį.

    ES institucijose vis garsiau kalbama apie atsakomąsias priemones, jei JAV imtųsi vienašališkų sprendimų. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino vadinamąjį anti-prievartos priemonių rinkinį, kuris numato galimybes reaguoti į ekonominį spaudimą, įskaitant atsakomuosius muitus ar eksporto ribojimus.

    ES viduje – skirtingos stovyklos

    Pasak B. Lange, po kelių ankstesnių prekybinių ginčų ES nuotaikos tapo griežtesnės, o atsakomųjų veiksmų scenarijai dabar vertinami rimčiau. Tarp valstybių narių išlieka nesutarimų, kiek ryžtingai reikėtų spausti Vašingtoną ir kokias apsaugos priemones įrašyti į bendrus dokumentus.

    Europos Parlamente buvo siūlyta įtvirtinti papildomas saugiklines nuostatas, kad tarifų mažinimas įsigaliotų tik JAV vykdant įsipareigojimus, o pats susitarimas turėtų aiškią pabaigos datą 2028 metų kovą. Tačiau dalis ES šalių šias nuostatas vertino atsargiau, baimindamosi dar didesnės prekybos konfrontacijos.

    Vokietijai ši tema ypač jautri, nes automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių, o JAV rinka – reikšminga eksporto kryptis. Dėl to bet koks tarifų šuolis galėtų didinti kaštus tiek gamintojams, tiek pirkėjams, o kartu paaštrintų ir politinę įtampą tarp transatlantinių partnerių.

  • ES kritikuoja JAV planą didinti muitus automobiliams iki 25 proc.: Briuselis žada aiškų atsaką

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, vokiečių europarlamentaras Berndas Lange sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo planą padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Jo teigimu, toks žingsnis ES yra nepriimtinas ir kirstų per abiejų pusių prekybos santykių patikimumą.

    „JAV prezidento Donaldo Trumpo planas nustatyti 25 proc. muitus automobiliams iš ES yra nepriimtinas“, – sakė Berndas Lange.

    Pasak europarlamentaro, Europos Sąjunga akcentuoja įsipareigojimų laikymąsi, o Vašingtono veiksmai esą rodo priešingą kryptį. Jis priminė ankstesnius muitus plienui ir aliuminiui bei teigė, kad panašūs sprendimai, taikomi net partneriams, silpnina pasitikėjimą taisyklėmis grįsta prekyba.

    Berndas Lange pabrėžė, kad tokioje situacijoje ES turėtų aiškiai ir tvirtai komunikuoti savo poziciją. Jo vertinimu, automobilių muitai paliestų vieną jautriausių Europos pramonės sektorių, todėl reakcija turi būti vieninga ir greita.

    Donaldas Trumpas pranešė, kad kitą savaitę ketina padidinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. JAV prezidentas taip pat teigė, kad ES neva nesilaiko prekybos susitarimo su JAV, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokią jo dalį, JAV vertinimu, Briuselis būtų pažeidęs.

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius dar praėjusią savaitę po susitikimo Vašingtone su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė, kad JAV ketina laikytis 2025 metais su ES sudaryto susitarimo. Jame buvo numatyta, kad daugumai ES prekių, įskaitant automobilius, muitai neturėtų viršyti 15 proc.

    Situaciją komplikuoja ir JAV teisiniai sprendimai dėl ankstesnių tarifų. Skelbiama, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo panaikinta didelė dalis anksčiau taikytų muitų, iki liepos mėnesio taikomas 10 proc. tarifas, o vėliau, pasibaigus tyrimams dėl nesąžiningos prekybos praktikų, tarifai gali būti peržiūrėti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilių muitai dažnai tampa derybų svertu platesnėse prekybos diskusijose, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie didina neapibrėžtumą tiek gamintojams, tiek tiekimo grandinėms. ES ir JAV automobilių bei komponentų prekyba glaudžiai susijusi, todėl bet koks staigus tarifų šuolis gali atsiliepti kainoms, investicijų planams ir gamybos apimtims abiejose Atlanto pusėse.

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.

  • Kanye West koncertas Italijoje kelia audrą: po atšaukimų Europoje raginama stabdyti ir šį

    Kanye West koncertas Italijoje kelia audrą: po atšaukimų Europoje raginama stabdyti ir šį

    Po atšauktų Kanye West, pasivadinusio Ye, koncertų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Šveicarijoje, spaudimas didėja ir dėl jo pasirodymo Italijoje. Kritikai teigia, kad šalies institucijos ir renginio organizatoriai per lengvai ignoruoja atlikėjo ankstesnius antisemitinius pareiškimus.

    Ye numatytas kaip pagrindinis „Hellwat Festival“ vardas, o koncertas planuojamas liepos 18 dieną RCF arenoje Reggio Emilia mieste, Šiaurės Italijoje. Skelbiama, kad iki šiol parduota apie 68 000 bilietų, tačiau dalis visuomenės ir politikų ragina renginį atšaukti.

    Prie raginimų prisideda vietos žydų bendruomenė, antifascistinės grupės, profesinės sąjungos ir dalis politikų. Jų teigimu, miesto deklaruojamos vertybės, ypač istoriškai akcentuojamas antifascizmas, nesuderinamos su atlikėjo viešais pasisakymais ir vėlesniais skandalais.

    Europos Parlamento vicepirmininkė ir Italijos Demokratų partijos politikė Pina Picierno paragino vyriausybę įsikišti. Politikė viešai lygino situaciją su kitomis Europos šalimis, kuriose, jos žodžiais, buvo imtasi veiksmų, kad koncertai neįvyktų.

    „Jungtinė Karalystė neišdavė vizos. Prancūzija faktiškai sustabdė Marselio koncertą. O Italija, nors parduota 68 000 bilietų, elgiasi taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – sakė Pina Picierno.

    Prie kritikos prisijungė ir Emilijos-Romanijos regiono darbuotojų konfederacijos atstovė Rosamaria Papaleo. Jos vertinimu, miestas, kuris ilgai formavo aiškų antifascistinį identitetą, rizikuoja reputacija, jei renginys įvyks be aiškios organizatorių ir valdžios pozicijos.

    „Atrodo prieštaringa, kad atlikėjas, garsėjęs antisemitiniais pareiškimais, gali būti priimamas mieste, kuris visada gynė antifascistines vertybes. Antifascizmas mums nėra užgaida, tai istorijoje įsišaknijusi vertybė“, – sakė Rosamaria Papaleo.

    Profesinė sąjunga ragina Reggio Emilia merą Marco Massari inicijuoti susitikimą, kuriame Ye galėtų tiesiogiai susitikti su vietos žydų bendruomenės atstovais ir atsakyti į klausimus dėl ankstesnių pasisakymų. Meras teigė atsiribojantis nuo atlikėjo elgesio ir pareiškimų, tačiau pabrėžė, kad sprendimai dėl asmens atvykimo į šalį priklauso Italijos Vidaus reikalų ministerijai.

    Tuo metu festivalio meno vadovas Victor Yari Milani viešai gynė sprendimą kviesti Ye, akcentuodamas meninės raiškos laisvę. Jis taip pat priminė, kad atlikėjas yra atsiprašęs dėl dalies ankstesnių pareiškimų ir teigė turintis bipolinį sutrikimą, nors oponentai pabrėžia, kad vien atsiprašymas nebūtinai panaikina atsakomybę už viešai skleistą neapykantą.

    Skandalų grandinė, susijusi su Ye, įsibėgėjo 2022 metais, kai jis socialiniuose tinkluose paskelbė virtinę antisemitinių pareiškimų. Vėliau nuo atlikėjo atsiribojo dalis partnerių ir talentų atstovų, o jo vieši pasisakymai ir simbolika ne kartą sukėlė naujas krizes koncertų organizatoriams bei valdžios institucijoms skirtingose šalyse.

    Diskusija Italijoje vyksta platesniame Europos kontekste, kuriame vis dažniau keliami klausimai dėl didelių renginių atsakomybės, neapykantos kalbos ribų ir reputacinių rizikų miestams bei arenoms. Tai ypač aktualu, kai renginiai pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių ir tampa tarptautine žinia apie šalies pasirinktas vertybines nuostatas.

    Kol kas skelbiama, kad likusios Ye turo datos Europoje apima koncertus Turkijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Vis dėlto po kelių atšaukimų iš eilės organizatoriams darosi vis sunkiau užtikrinti, kad planuota turo dalis Europoje vyks be naujų politinių ir visuomeninių kliūčių.

  • Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europos Sąjungoje bręsta didžiausia per dešimtmečius mokėjimų sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV kortelių milžinų „Visa“ ir „Mastercard“ vis labiau artėja prie sprendimų taško. Tačiau idėjai aštriai priešinasi dalis komercinių bankų ir mokėjimų rinkos dalyvių.

    Skaitmeninis euras būtų elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leistų ir užtikrintų Europos Centrinis Bankas, o jie veiktų greta banknotų ir komercinių bankų paslaugų. Europos Komisijos siūlymas numato skaitmeninę piniginę kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.

    Pagal planą būtų nustatyta ir laikymo ar išleidimo riba, nors jos dydis dar nėra galutinai apibrėžtas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdienės operacijos būtų kuo mažiau atsekamos, ypač kai atsiskaitoma neprisijungus.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Centrinio Banko duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro didžiąją dalį mokėjimo kortelėmis infrastruktūros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose jų vaidmuo dar ryškesnis. ES institucijos tai įvardija kaip strateginę priklausomybę, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų ir prekybos ginčų laikotarpiais.

    Diskusiją papildomai kaitina sparčiai auganti stabiliųjų kriptovaliutų rinka, kai dalį mokėjimų funkcijų perima privačiai leidžiamos, su valiutomis susietos skaitmeninės priemonės. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms aiškesnį reguliacinį statusą, o Kinija jau yra išplėtusi skaitmeninio juanio naudojimą, todėl Europa ieško savo kelio.

    ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje yra iškėlę tikslą teisėkūros procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Jei teisės aktai būtų priimti laiku, skaitmeninis euras mažmeniniams mokėjimams galėtų būti prieinamas apie 2029 metus.

    Bankai perspėja dėl pasekmių

    Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyrą tarp centrinio banko pinigų ir privačių bankų indėlių. Kritikai baiminasi, kad plačiai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai taptų tiesioginiu konkurentu bankų lėšoms, o tai galėtų keisti finansavimo struktūrą.

    Ypač daug diskusijų kelia teisėtos mokėjimo priemonės statusas, kuris reikštų pareigą prekybininkams priimti skaitmeninį eurą, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mokėjimų rinkos atstovai perspėja, kad tokia prievolė gali iškraipyti konkurenciją ir susilpninti privačias alternatyvas.

    „Mažmeninis skaitmeninis euras, kaip jis šiuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyrą, nes centrinio banko pinigus paverčia tiesioginiu komercinių bankų pinigų konkurentu“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vadovas Danielis Baalis.

    Idėjos šalininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra viešasis gėris, skirtas išlaikyti visuomenės galimybę naudotis valstybės garantuojamais pinigais ir skaitmeninėje erdvėje. Jų teigimu, be privalomo priėmimo jis nepasiektų masto, reikalingo realiai alternatyvai užtikrinti.

    „Tai panašu į ginčą, tarsi grynųjų nebūtų, o pramonė sakytų, kad tai nesąžininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokesčio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Finance Watch tyrėjas Peteris Norwoodas.

    Privatumas ir kontrolės baimės

    Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gynėjai ir decentralizacijos šalininkai perspėja, kad valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta teoriškai galėtų sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitymų stebėsenai ar net ribojimams, jei politinė kryptis pasikeistų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad siekiama priešingo tikslo: užtikrinti privatumo standartus ir riboti duomenų prieinamumą, ypač atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaugų teikėjais taptų komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie būtų kompensuojami už infrastruktūrą ir aptarnavimą.

    Praktinis klausimas, kuris taps vienu esminių, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo lūkesčius, kovos su pinigų plovimu reikalavimus, patogų naudojimą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis balansas nulems visuomenės pasitikėjimą.

    Kas stabdo procesą Parlamente?

    Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprendžiamas Europos Parlamente, kuriame derybos dėl galutinio teksto išlieka įtemptos. Vienu svarbiausių proceso veikėjų įvardijamas europarlamentaras iš Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su šiuo teisėkūros paketu.

    Šaltinių teigimu, už uždarų durų buvo svarstoma idėja skaitmeninį eurą apriboti vien neprisijungus atliekamais mokėjimais, kad jis mažiau konkuruotų su privačiais sprendimais. Vis dėlto tokia kryptis galiausiai buvo išbraukta, o tai laikoma reikšmingu postūmiu į priekį.

    „Atsiprašau, kad galbūt pradėjome ne nuo pačių skubiausių pastato dalių“, – sakė Fernando Navarrete Rojas, kalbėdamas apie skaitmeninio euro prioritetą.

    Procedūriškai procesas juda, tačiau terminai slenka. Komiteto balsavimas šiuo metu siejamas su birželio pabaiga, o vėliau turėtų sekti balsavimas plenarinėje sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybių narių bei Europos Komisijos.

    Jei politinis sutarimas būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos, Europa turėtų galimybę įgyvendinti vieną ambicingiausių pinigų ir mokėjimų projektų nuo euro įvedimo laikų. Tačiau iki to dar laukia susirėmimas dėl konkurencijos, privatumo ir to, kokią vietą skaitmeninėje ekonomikoje turi užimti valstybės leidžiami pinigai.

  • ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalių prekybos susitarimas nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinai, nors jo teisėtumas ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Sprendimas reiškia, kad dalis susitarimo nuostatų gali veikti dar nebaigus viso ratifikavimo proceso.

    „Mercosur“ bloką sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o derybos su ES truko daugiau nei 25 metus. Europos Komisijos teigimu, laikinas taikymas turėtų greičiau atnešti ekonominę naudą ir praktiškai parodyti, kaip veikia sutartos taisyklės.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį kelią pasirinko nepaisydama teisinio iššūkio ir politinių ginčų Europos Parlamente. Tai faktiškai leidžia pradėti vykdyti susitarimo dalis, apeinant balsavimą dėl galutinio ratifikavimo etapo tuo metu, kai tęsiasi teisminis vertinimas.

    „Laikinas taikymas parodys apčiuopiamą susitarimo naudą ir tai, kaip buvo atsižvelgta į jautrias sritis“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Susitarimu siekiama panaikinti muitus didžiajai daliai prekybos tarp ES ir Pietų Amerikos partnerių, taip sukuriant itin didelę laisvosios prekybos erdvę. Komisija pabrėžia, kad tai aktualu tiek eksportuojančioms įmonėms, tiek vartotojams, o ūkininkams žadamos naujos eksporto galimybės kartu numatant apsaugas jautriausiems sektoriams.

    Vis dėlto susitarimas išlieka vienas labiausiai skaldančių pastarųjų metų prekybos projektų Europoje. Kritikai įspėja, kad didesni importo srautai gali sustiprinti konkurencinį spaudimą ES žemės ūkiui, ypač galvijininkystės ir kai kurioms grūdų bei cukraus grandinėms, o aplinkosauginiai įsipareigojimai esą ne visiems atrodo pakankamai griežti.

    Prieštaravimų priešakyje ilgą laiką buvo Prancūzija, o dalis ūkininkų organizacijų įvairiose šalyse rengė protestus, reikalaudamos vienodų gamybos standartų ir veiksmingų saugiklių. Europos Parlamente oponentams pavyko sutelkti daugumą, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui įvertinti jo teisėtumą.

    Jei teismas nuspręstų, kad susitarime ar jo taikymo mechanizme yra esminių teisinių problemų, laikinas taikymas galėtų būti sustabdytas. Tuo pat metu kai kurios valstybės, tarp jų Vokietija ir Ispanija, viešai akcentuoja geoeconominės konkurencijos didėjimą ir argumentuoja, kad ES būtina užsitikrinti patikimesnę prieigą prie rinkų bei žaliavų.

    Kad laikinas taikymas būtų įmanomas, bent viena „Mercosur“ valstybė turi ratifikuoti susitarimą ir apie tai oficialiai pranešti. Skelbiama, kad tai jau padarė Brazilija, Argentina ir Urugvajus, o Paragvajus artimiausiu metu taip pat turėtų užbaigti procedūras.

    „Nėra nieko geriau, kaip tikėti demokratija, daugiašališkumu ir pagarbiu valstybių bendradarbiavimu“, – sakė Luizas Inácio Lula da Silva.

    Susitarime nedalyvavo naujausia „Mercosur“ narė Bolivija, tačiau ateityje ji galėtų prisijungti prie jo nuostatų, jei bus suderinti reikiami teisiniai ir politiniai žingsniai. Artimiausiais mėnesiais daugiausia dėmesio kryps į teismo procesą ir į tai, kaip praktiškai veiks numatytos apsaugos priemonės jautriems sektoriams.

  • „Lufthansa“ įvedė mažiausią nemokamo rankinio bagažo normą Europoje: ką gaus keleiviai

    „Lufthansa“ įvedė mažiausią nemokamo rankinio bagažo normą Europoje: ką gaus keleiviai

    „Lufthansa“ pristatė naują ekonomiškų skrydžių tarifą „Economy Basic“, skirtą keliaujantiems su minimaliu bagažu ir neplanuojantiems keisti kelionės datos. Bendrovė šį variantą orientuoja į trumpas išvykas ir komandiruotes, kai svarbiausia yra maža pradinė bilieto kaina.

    Nuo 2026 metų balandžio šis tarifas siūlomas pasirinktuose trumpųjų ir vidutinių nuotolių maršrutuose „Lufthansa“ grupės oro linijose, skrydžiams nuo gegužės 18 dienos. Esminė sąlyga keliautojui paprasta: bilietai neperrašomi ir negrąžinami, o dauguma įprastų paslaugų iš bazinės kainos išimtos.

    „Lufthansa“ nurodo, kad „Economy Basic“ neapima nei rankinio lagamino, nei registruoto bagažo, nei vietos salone pasirinkimo. Visus šiuos priedus keleivis gali įsigyti atskirai, todėl galutinė kelionės kaina priklausys nuo to, kiek papildomų paslaugų prireiks.

    Į bazinį tarifą įtrauktas tik vienas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kuprinė ar rankinė, kurio maksimalūs matmenys 40 x 30 x 15 cm. Būtent šis apribojimas ir kelia daugiausia diskusijų, nes pagal viešai skelbiamas taisykles tai yra viena mažiausių nemokamų salono bagažo normų Europoje.

    Kaip tai atrodo kitų vežėjų fone?

    Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jau seniai taiko modelį, kai į bazinę kainą įtraukiamas tik mažas asmeninis krepšys. Abiejų bendrovių nemokamo daikto matmenys dažniausiai siekia iki 40 x 30 x 20 cm, o didesnis rankinis ar registruotas bagažas apmokestinamas papildomai.

    Tuo metu „easyJet“ standartiniuose tarifuose paprastai leidžia didesnį krepšį salone, iki 45 x 36 x 20 cm, nors už vietos pasirinkimą ar registruotą bagažą taip pat tenka primokėti. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingų vežėjų baziniai tarifai vis labiau panašėja į kainodarą, kurioje pigiausia kaina suteikia tik minimalų kelionės „branduolį“.

    Kai kurios tradicinės oro linijos taip pat siūlo bazinius ekonominės klasės tarifus, tačiau dažnai palieka daugiau keliautojui įprastų elementų. Pavyzdžiui, „British Airways“ „Euro Traveller“ baziniame variante leidžiamas asmeninis daiktas 40 x 30 x 15 cm, bet papildomai suteikiamas ir rankinis lagaminas viršutinėje lentynoje, todėl bendras patogumas išlieka didesnis.

    Kas gali keistis dėl ES taisyklių?

    Šiuo metu Europos Sąjungoje bendros, visoms oro linijoms privalomos vienodos salono bagažo matmenų normos nėra, o konkrečias taisykles nusistato patys vežėjai. Dėl to keleiviai, pirkdami bilietus skirtingose bendrovėse, susiduria su nevienodomis sąlygomis ir skirtingais mokesčiais.

    2026 metų sausį Europos Parlamentas pritarė pozicijai, kuria siekiama sustiprinti keleivių teises ir aiškiau apibrėžti, koks bagažas turėtų būti įtrauktas į bazinę bilieto kainą. Siūlyme numatyta teisė be papildomo mokesčio į lėktuvą pasiimti vieną asmeninį daiktą ir vieną mažą rankinį bagažą, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo tolesnių derybų su ES valstybėmis.

    Pramonės atstovai tokias iniciatyvas vertina nevienareikšmiškai, argumentuodami ribota vieta salone ir galimu įlaipinimo lėtėjimu, jei visi keleiviai atsineštų daugiau daiktų. Keliautojams tai signalas atidžiau tikrinti tarifų sąlygas dar prieš perkant bilietą, nes skirtumas tarp bazinės kainos ir galutinės sumos dažnai paaiškėja tik pridėjus bagažą bei vietos pasirinkimą.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.