CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Artėjant rudeniui vis dažniau kyla klausimas, kada bus grąžinamas žiemos laikas ir ar tai gali būti paskutinis kartas. 2026 metais laikrodžių sukimas vis dar numatytas, nors Europos Sąjungoje apie šios praktikos atsisakymą diskutuojama jau ne vienerius metus.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas 2026 metais įsigalios naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Trečią valandą ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal, į antrą valandą, todėl naktis taps viena valanda ilgesnė.

    Dauguma telefonų ir kompiuterių laiką atnaujina automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius ir kai kuriuos buities prietaisus dažnai tenka sureguliuoti ranka. Šis pokytis svarbus ir dirbantiems naktinę pamainą, nes daliai žmonių darbo laikas realiai pailgėja viena valanda.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, sezoninis laiko keitimas taikomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reguliavimas apima datas iki 2026 metų, todėl rudenį numatomas perėjimas į žiemos laiką yra paskutinis aiškiai įrašytas šiame kelių metų grafike.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo 2027 metų laiko sukimas automatiškai bus panaikintas. Vien tai, kad baigiasi dokumente numatytas terminų sąrašas, dar nereiškia politinio sprendimo atsisakyti sezoninių korekcijų, tam reikėtų naujų sprendimų ir suderinimo.

    Kodėl Europa vis dar nesusitarė?

    Diskusijos dėl laiko keitimo nutraukimo Europos Sąjungoje įsibėgėjo po to, kai Europos Parlamentas 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. Tačiau bendro sprendimo Europos Sąjungos Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti, todėl taisyklės realiai nepasikeitė.

    Esminė kliūtis yra koordinavimas tarp valstybių narių, nes skirtingai pasirinktas nuolatinis laikas galėtų sukelti praktinių problemų. Tai paliestų tarptautinį transportą, darbo grafikų planavimą, logistiką, verslo procesus ir paslaugas, kurios priklauso nuo suderintų laiko juostų.

    Kol nėra bendro europinio sutarimo, laikrodžių sukimas daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, išlieka realia kasmetine rutina. Todėl tikėtina, kad artėjant 2026 metų pabaigai vėl bus grįžtama prie klausimo, ar Europa pasirengusi galutinai apsispręsti dėl nuolatinio laiko.

  • Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    ES penkmetis, kurį sujaukė krizės

    2019–2024 metų Europos Sąjungos institucijų kadenciją pažymėjo viena po kitos užgriuvusios krizės: COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir rekordiškai įsibėgėjusi infliacija. Šie sukrėtimai privertė Briuselį per trumpą laiką peržiūrėti taisykles, kurios anksčiau atrodė nekintamos.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni situaciją apibūdino kaip du išskirtinai retus sukrėtimus iš eilės. Toks fonas tapo vienu svarbiausių klausimų artėjant Europos Parlamento rinkimams, kai rinkėjai vertina, ar ES sprendimai buvo pakankamai greiti ir veiksmingi.

    NextGenerationEU: istorinis posūkis

    Ryškiausias atsakas į pandemiją buvo NextGenerationEU planas, kurio apimtis siekė apie 800 mlrd. eurų. Pinigai skirti ekonomikos atsigavimui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, o esminis lūžis buvo pirmą kartą taip plačiai pritaikytas bendras skolinimasis ES lygiu.

    Tačiau kartu pandemija privertė laikinai atsitraukti nuo griežtų fiskalinių ribų. Dalis valstybių per kelerius metus smarkiai padidino skolos ir BVP santykį, o 2022 metais dėl energijos krizės ir infliacijos spaudimas biudžetams dar labiau išaugo.

    „Tai, kas prasidėjo nuo viruso, kurio akimis nepamatysi, virto ekonomikos krize, kurios nepastebėti neįmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Bendra skola: sėkmės receptas ar Pandoros skrynia?

    Po kelerių metų ginčas persikėlė į politinį lygmenį: ar bendras skolinimasis turėtų tapti nuolatiniu įrankiu, ar tai tik vienkartinė išimtis. Dalies europarlamentarų vertinimu, NextGenerationEU parodė, kad krizėse ES gali veikti greičiau, kai investicijos finansuojamos bendromis priemonėmis.

    „Niekada nebūtume pagalvoję, kad pirmą kartą istorijoje susitarsime dėl bendro skolinimosi“, – sakė europarlamentarė Stéphanie Yon-Courtin.

    Žaliųjų atstovai ir dalis socialdemokratų teigia, kad po 2026 metais numatomos NextGenerationEU pabaigos ES vis tiek reikės naujo investicijų mechanizmo. Jų argumentas paprastas: vien nacionalinių biudžetų gali nepakakti klimato pertvarkai, pramonei modernizuoti, skaitmenizacijai ir gynybos poreikiams.

    Tuo metu dalis dešiniųjų politikų bendrą skolą vadina rizikingu precedentu, galinčiu paskatinti pernelyg įsiskolinusias valstybes atidėti reformas. Jie pabrėžia, kad augančios palūkanų sąnaudos riboja ateities galimybes ir gali brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams.

    „Kaip galime dalyvauti pasaulinėse varžybose dėl švarių technologijų be nė vieno euro bendro finansavimo? Manau, tai neįmanoma“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Naujos fiskalinės taisyklės ir klausimas, kas mokės

    Atnaujintos ES fiskalinės taisyklės grąžina orientyrus, pagal kuriuos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3 proc., o skola neturėtų peržengti 60 proc. BVP ribos. Skirtumas tas, kad valstybėms numatyta daugiau lankstumo, kaip jos planuos skolos mažinimo trajektorijas.

    Didžiausia politinė įtampa kyla dėl to, kaip suderinti du tikslus: mažinti skolą ir kartu rasti lėšų investicijoms. Europos liaudies partijos atstovai pabrėžia, kad neribotas skolinimasis nėra išeitis, ypač kai palūkanų aplinka pasikeitė ir skolinimasis tapo brangesnis.

    „Niekas dabar tiksliai nežino, kaip bus apmokėtos palūkanos. Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti“, – sakė Manfred Weber.

    Santykiai su Kinija: tarp derisk ir rinkos gynybos

    Be vidaus finansų, ES vis ryškiau mato išorinius ekonominius iššūkius. Vienas jautriausių klausimų yra prekyba su Kinija, ypač dėl subsidijų strateginiams sektoriams ir ribotos prieigos prie Kinijos rinkos.

    Europos Komisija pastaraisiais metais akcentuoja derisk politiką, kuri reiškia priklausomybių mažinimą kritinėse tiekimo grandinėse, bet ne visišką atsitraukimą. Vieni europarlamentarai ragina elgtis griežčiau ir ginti ES rinką, kiti siūlo ieškoti pragmatiškų susitarimų, ypač žaliosios energetikos technologijų srityje.

    „Europos Sąjunga turi nustoti būti naivi. Santykiai turi būti partnerystė, paremta mūsų taisyklėmis“, – sakė Stéphanie Yon-Courtin.

    Diskusijoje ryškėja bendra kryptis: net ir išlaikant prekybą, ES sieks labiau subalansuoti santykius, kad vietos pramonė neatsidurtų nevienodose konkurencijos sąlygose.

    Ar artėja stabilizacija?

    Po infliacijos šuolio 2022 metais euro zonoje kainų augimas pradėjo slopti, o tai palaipsniui gerina namų ūkių perkamąją galią. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažėjanti infliacija ir atlyginimų prisivijimas gali tapti svarbiu vidaus paklausos varikliu, jei ekonominis neapibrėžtumas nepadidės.

    Kartu ES laukia sprendimas, kaip po 2026 metų finansuoti ilgalaikes programas, kai dalis atsigavimo lėšų baigsis. Dėl to rinkimų kampanijose vis dažniau skamba klausimas, ar bendra skola buvo vienkartinė priemonė, ar naujas europinės ekonomikos politikos standartas.

    „Reakcija į pandemiją ir į karą buvo precedento neturinti. Jei 2024 metais matysime veiklos pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiais sukrėtimais susitvarkėme teisingai“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Europos ekonomikos kryptis dabar priklausys nuo to, ar naujoji institucijų kadencija sugebės suderinti investicijas, fiskalinę drausmę ir konkurencingumą pasaulyje, kuriame vis daugiau valstybių remia savo pramonę protekcionistinėmis priemonėmis.

  • Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamentas Briuselyje surengė minėjimą, skirtą graikų reperiui ir antifašistinės scenos simboliui Pavlos Fyssui, nužudytam 2013 metais. Renginys vyko praėjus 13 metų nuo išpuolio, kuris Graikijoje tapo lūžio tašku kalbant apie kraštutinių dešiniųjų smurtą ir organizuotų grupių atsakomybę.

    Minėjimo centre buvo teatrinis monologas, kuriame aktorė Dora Chrysikou įkūnijo jaunos moters, mačiusios išpuolį ir vėliau liudijusios teisme, istoriją. Kūrinio tekstas parengtas remiantis realiais liudytojų parodymais, o pasakojimas apima ne tik patį nužudymą, bet ir vėlesnį teisinį procesą prieš „Auksinę aušrą“.

    Kodėl minėjimas vyko dabar

    Europos Parlamento nariai renginį siejo su pastaraisiais metais ryškėjančiu kraštutinių dešiniųjų stiprėjimu dalyje Europos valstybių. Organizatoriai pabrėžė, kad kultūra ir viešas atminties įprasminimas tampa būdu kalbėti apie politinį smurtą, radikalizaciją ir demokratijos apsaugą ne tik per rezoliucijas ar debatus.

    Graikijos europarlamentaras Nikolas Farantouris, inicijavęs kvietimą pristatyti kūrinį Europos Parlamente, ragino neperimti baimės politikos ir neteikti legitimumo jėgoms, kurios, jo teigimu, siekia ardyti demokratines institucijas.

    „Ne kraštutinių dešiniųjų darbotvarkei. Turime siūlyti sprendimus neįsitraukdami į dialogą su tais, kurie nori griauti demokratiją“, – sakė Nikolas Farantouris.

    Liudijimas kaip istorijos dalis

    Monologo herojė vaizduojama ne kaip idealizuotas simbolis, o kaip paprastas žmogus, kuriam tenka susidurti su baime ir spaudimu prieš duodant parodymus. Pasak kūrėjų, būtent tokia perspektyva leidžia aiškiau parodyti, kaip politinis smurtas paliečia ne vien aukas ar jų artimuosius, bet ir liudytojus, bendruomenes bei pačią visuomenės savijautą.

    Aktorė Dora Chrysikou yra sakiusi, kad P. Fyssas jai buvo bendraamžis, todėl 2013 metų rugsėjo 18 dienos įvykiai ir vėlesnis teismo procesas tapo asmeniškai svarbiu impulsu kurti spektaklį. Ji akcentavo ir šeimos vaidmenį, pabrėždama norą pasakoti istoriją su pagarba artimiesiems ir supratimu, kas buvo P. Fyssas kaip žmogus.

    „Dauguma mūsų įsivaizduoja, kad tai mūsų neliečia, kol žala nepasiekia slenksčio. Blogis dažnai būna arčiau, nei atrodo“, – sakė Dora Chrysikou.

    Bylos reikšmė platesniame kontekste

    P. Fyssas buvo nužudytas Pirejo regione, o byla tapo viena svarbiausių šiuolaikinės Graikijos politinio smurto istorijoje. Ji taip pat prisidėjo prie ilgo ir plačiai stebėto teisinio proceso, kuriame „Auksinė aušra“ siekta vertinti ne tik kaip politinė jėga, bet ir kaip struktūruota organizacija, susijusi su smurtiniais išpuoliais.

    Europos Parlamento minėjimas siunčia signalą, kad kova su politiniu smurtu ir neapykantos ideologijomis nėra vien nacionalinis klausimas. Pasak renginio dalyvių, demokratinės visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, ar valstybės institucijos, pilietinė visuomenė bei kultūros laukas geba laiku atpažinti radikalizacijos požymius ir reaguoti dar prieš smurtui tampant „naujaja norma“.

  • Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Europos Sąjungos šalių ambasadoriai atrinko Vokietijos policijos pareigūną Jürgeną Ebnerį į Europolo vykdomojo direktoriaus postą. Tai reiškia, kad ilgametis agentūros darbuotojas tapo pagrindiniu kandidatu vadovauti Hagoje įsikūrusiai ES teisėsaugos institucijai.

    Šis sprendimas dar nėra galutinis. Toliau J. Ebnerio kandidatūrą turės įvertinti Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, o po to sprendimą oficialiai priims ES Taryba.

    Kas yra Jürgenas Ebneris?

    J. Ebneris šiuo metu yra Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valdymą, o nuo gegužės pabaigos ėjo laikinojo vadovo pareigas. Jis laikomas tęstinumo kandidatu, nes dirbo greta kadenciją baigusios belgės Catherine De Bolle ir buvo siejamas su pagrindiniais agentūros valdymo sprendimais.

    Karjerą Vokietijos policijoje J. Ebneris pradėjo 1988 metais ir vėliau dirbo Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje, kur ėjo įvairias operacines ir administracines pareigas. Į Europolą jis persikėlė 2019 metais, kai buvo paskirtas vykdomojo direktoriaus pavaduotoju.

    Konkurentai ir atrankos kontekstas

    Į finalinį atrankos trejetą, be J. Ebnerio, pateko Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė Alicia Malo ir Lietuvos teisėsaugos vadovas Linas Pernavas. ES sostinėse kelių savaičių diskusijos dėl kandidatūrų parodė, kad Europolo vadovo paskyrimas vertinamas kaip strategiškai svarbus sprendimas.

    Europolas pastaraisiais metais tapo matomesniu koordinavimo centru kovojant su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kibernetinėmis atakomis. Dėl to vadovo atranka dažnai siejama ne tik su profesine patirtimi, bet ir su platesniais valstybių interesais dėl agentūros krypties.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    J. Ebneris kandidatūrą perima tuo metu, kai Europos Komisija siūlo stiprinti Europolo pajėgumus, didinti technines galimybes ir plėsti vaidmenį reaguojant į kibernetines grėsmes bei hibridines atakas. Europolo reikšmė auga ir dėl nusikalstamų tinklų internacionalizacijos, kai verbavimas, sukčiavimo schemos bei pinigų plovimas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis platformomis.

    Jei Europos Parlamentas pateiks palankią nuomonę, o ES Taryba patvirtins sprendimą, J. Ebneris taps naujuoju Europolo vykdomuoju direktoriumi. Tai reikštų, kad agentūra tęstų dabartinę kryptį, tačiau kartu turėtų prisitaikyti prie spaudimo greičiau diegti pažangius analitinius ir skaitmeninius sprendimus.

  • Europos Parlamentas svarsto DI žalos atsakomybę: kas mokės, jei pažangūs modeliai sukels nuostolių?

    Europos Parlamentas svarsto DI žalos atsakomybę: kas mokės, jei pažangūs modeliai sukels nuostolių?

    Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją grįžti prie idėjos įtvirtinti aiškias atsakomybės taisykles, kai žalą sukelia dirbtinis intelektas. Tikslas – užpildyti spragas, kurias paliko 2024 metais priimtas DI aktas: jis daugiausia nustato, kaip valdyti rizikas, bet mažiau atsako į klausimą, kas atlygina jau padarytą žalą.

    Pagal parlamentarų siūlymą, atsakomybė galėtų labiau kristi ant pažangiausius modelius kuriančių ir tiekiančių bendrovių pečių, jei jų technologijos realiame pasaulyje būtų panaudotos nenumatytais būdais. Diskusijų centre atsiduria didieji DI tiekėjai, kurių modeliai diegiami tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

    Kas keistųsi nukentėjusiems

    Vienas svarbiausių svarstomų pokyčių – supaprastinti kelią nukentėjusiems gauti kompensaciją. Praktikoje tai galėtų reikšti mažesnes bylinėjimosi sąnaudas ir aiškesnį mechanizmą, kai žalos aplinkybės susijusios su sudėtingais modeliais, duomenimis ar automatizuotais sprendimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sistemų žala dažnai yra netiesioginė: nuo klaidingų rekomendacijų, diskriminacinių sprendimų ar netinkamos automatizacijos iki kibernetinių incidentų, kai DI įrankiai paspartina atakų vykdymą. Tokiose situacijose įrodyti priežastinį ryšį ir kaltę paprastam vartotojui ar mažai įmonei gali būti ypač sudėtinga.

    Kodėl DI aktas gali būti nepakankamas

    DI aktas nustato rizikos lygmenis ir pareigas kūrėjams bei diegėjams, tačiau jis nėra klasikinis žalos atlyginimo įstatymas. Be to, reguliavimas mažiau aprėpia etapą iki sistemų diegimo, kai modeliai mokomi ir testuojami, nors būtent šiame etape gali išryškėti pažeidžiamumai, vėliau išnaudojami realiose atakose ar piktnaudžiavime.

    Kita problema – polinkis sureikšminti pačią technologiją, tarsi sprendimus priimtų autonomiškas veikėjas. Teisininkai pabrėžia, kad DI neturi būti traktuojamas kaip atsakomybę prisiimantis subjektas: vertinant incidentus svarbu identifikuoti konkrečius sprendimus priėmusius asmenis ir organizacijas, taip pat grandinę nuo kūrėjo iki diegėjo.

    Politinis kontekstas ir galimos kliūtys

    Ši iniciatyva politiškai jautri, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu vienu metu siekia ir griežtesnio skaitmeninių rizikų valdymo, ir reguliavimo supaprastinimo, kad būtų lengviau augti verslui. Be to, atsakomybės klausimai persidengia su atnaujintomis bendrosiomis produktų atsakomybės taisyklėmis, todėl reikėtų aiškiai atskirti, kas sprendžiama bendrai, o kas reikalauja DI specifinių nuostatų.

    Jei Europos Komisija ryžtųsi naujam teisėkūros paketui, jis galėtų tapti esminiu signalu rinkai: saugumo investicijos, testavimas, incidentų valdymas ir skaidrumas taptų ne tik reputacijos, bet ir tiesioginės finansinės rizikos klausimu. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą, tačiau kartu ir didesnes pareigas už tai, kaip pažangūs DI modeliai veikia realiose situacijose.

    „Dabartinis modelis iš esmės nepalieka aiškių teisių žmonėms, kurie nukenčia nuo dirbtinio intelekto, ir mažina kūrėjų paskatas investuoti į saugumą“, – sakė „Bruegel“ tyrėjas Mario Mariniello.

  • ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    Europos Sąjungos reikalų ministrai Briuselyje tęsia derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto, tačiau proveržis kol kas nepasiektas. Nors deklaruojama ambicija susitarti iki metų pabaigos, valstybių pozicijos išlieka iš esmės sustingusios.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas ministrams teigė, kad diskusijose jaučiasi pasikartojantis scenarijus, o dauguma argumentų nuspėjami iš ankstesnių ciklų. Jo vertinimu, dalis sostinių koncentruojasi į skaičiavimus, kurie turėtų parodyti, kad būtent jų įnašas didėja labiausiai, ir tai trukdo susitarti dėl bendro vaizdo.

    „Tai jau ketvirtos mano daugiametės finansinės programos derybos, ir kai kurios diskusijos kelia stiprų deja vu jausmą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Artimiausias politinis lūžio taškas numatomas spalio viduryje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Iki jo Airija, šiuo metu koordinuojanti valstybių narių derybas, ketina pateikti kompromisinį tekstą, kuris būtų tarpinis žingsnis prieš galutinį gruodžio susitarimą.

    Dvi stovyklos ir ta pati įtampa

    Derybose aiškėja dvi pagrindinės stovyklos. Viena jų, vadinama sanglaudos draugais ir vienijanti 17 valstybių, siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regionų plėtrai, kurie tradiciškai sudaro didelę ES išlaidų dalį.

    Kita grupė, kuriai dažniausiai priskiriamos Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, ragina biudžetą mažinti šimtais milijardų eurų ir daugiau lėšų nukreipti gynybai bei konkurencingumui. Šios šalys pabrėžia, kad kaip grynosios mokėtojos jos esą neproporcingai prisiima bendro biudžeto naštą.

    Kas stabdo susitarimą?

    Biudžeto ginčas nėra vien apie išlaidų prioritetus, bet ir apie tai, iš kur atsiras papildomos pajamos. Europos Komisija ir dalis valstybių narių kalba apie naujus ES nuosavus išteklius, tai yra papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, kurie leistų finansuoti ambicingesnes programas nemažinant tradicinių sričių.

    Tuo metu skeptiškesnės šalys akcentuoja, kad didesnė ES biudžeto dalis ir nauji pajamų mechanizmai gali reikšti didesnius mokėjimus jų mokesčių mokėtojams. Praktikoje derybos sukasi apie tai, kokia dalis valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų keliauti į ES biudžetą ir kokie nuosavi ištekliai galėtų padengti likusį finansavimo poreikį.

    Institucijų lūkesčiai ir 2 trilijonų planas

    Europos Komisijos siūlomas kito laikotarpio biudžeto rėmas siejamas su maždaug 2 000 000 000 000 eurų apimtimi ir stipresniu dėmesiu konkurencingumui, saugumui ir gynybai. Šį poslinkį institucijos grindžia augančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, didesniais gynybos poreikiais ir poreikiu investuoti į strategines technologijas, įskaitant DI.

    Europos Parlamentas tuo pat metu signalizuoja, kad nepritaria giliems karpymams ir siekia didesnio finansavimo pagrindinėms biudžeto kryptims. Parlamentarai taip pat ragina atskirai spręsti ekonomikos gaivinimo plano paskolų grąžinimo klausimą, kad jis nesumažintų kasdienių ES programų finansavimo.

    „Jei mažinsime ES biudžetą, valstybės iššūkius spręs po vieną nacionaliniu lygiu ir greičiausiai tai kainuos brangiau“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas.

    Galutinis susitarimas priklausys nuo vienbalsio 27 valstybių pritarimo ir vėlesnio Europos Parlamento sutikimo. Jei kompromisas būtų pasiektas tik gruodį, didžioji dalis realių sprendimų, kaip ir ankstesniuose cikluose, persikeltų į paskutines savaites, kai spaudimas susitarti būna didžiausias.

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė siūlymą, kuriuo siekiama visoje Europos Sąjungoje riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų ir panašių interneto paslaugų. Iniciatyva atsirado augant tėvų, medikų ir psichikos sveikatos specialistų spaudimui dėl galimos platformų įtakos nepilnamečių savijautai.

    Pagal svarstomą ES masto modelį vaikams iki 13 metų būtų draudžiama savarankiškai kurti paskyras socialiniuose tinkluose ir vaizdo dalijimosi platformose, o 13–15 metų paauglių prieiga būtų smarkiai apribota. Tai reikštų, kad daliai paslaugų būtų taikomos griežtesnės tėvų kontrolės ir numatytos specialios nepilnamečiams skirtos paskyros.

    Kaip veiktų amžiaus patikra?

    Didžiausias iššūkis, kurį pripažįsta ir pati Europos Komisija, yra amžiaus patikros mechanizmas. Kad taisyklės būtų įgyvendinamos, platformoms tektų patikimai nustatyti vartotojo amžių, tačiau kartu nepažeisti privatumo ir nesukurti naujų duomenų rinkimo rizikų.

    Europos Komisijos pozicija tokia, kad amžiaus įrodymas internete turi būti paprastas ir atskleisti tik vieną faktą.

    „Amžiaus patvirtinimas turi neatskleisti nieko daugiau, išskyrus tai, kad žmogus yra tam tikro amžiaus“, – sakė už skaitmeninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Vis dėlto privatumo gynėjai perspėja, kad plačiai taikoma amžiaus patikra gali virsti infrastruktūra, kuri leistų sekti vartotojų elgseną arba taptų patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Kritikai taip pat akcentuoja riziką, kad vieną kartą sukurta tapatybės patvirtinimo sistema vėliau gali būti panaudota platesniems tikslams.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Siūlymui reikės Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, todėl tikėtinos ilgos derybos. Dalies sostinių pozicijos jau dabar skiriasi: vienos remia griežtesnę ribą, kitos pasisako už mažesnį ribojimą arba skeptiškai vertina pačią idėją.

    Diskusijose minimi skirtingi slenksčiai, pavyzdžiui, 13, 15 ar net 16 metų, o tai rodo, kad galutinė versija gali keistis. Be to, ES siekia suvienodinti praktiką, kuri šiuo metu kai kuriose šalyse jau yra pradedama formuoti nacionaliniais sprendimais.

    Kodėl tai ne tik apie socialinius tinklus?

    Siūlomas reguliavimas apimtų ne vien tradicinius socialinius tinklus. Akcentuojama, kad vaikų skaitmeninę aplinką sudaro ir vaizdo žaidimų platformos, ir įvairūs pokalbių robotai, kuriuose vis dažniau taikomas DI, todėl saugumo reikalavimai būtų platesni.

    Numatoma, kad paslaugos turėtų diegti saugumo pagal dizainą principus, kurie mažintų priklausomybę skatinančius sprendimus, pavyzdžiui, begalinį turinio slinkimą ar agresyvius pranešimus. Kartu pabrėžiama, kad vien taisyklių neužteks, jei platformos neskirs realių resursų jų įgyvendinimui.

    Europos Komisija siekia derybas užbaigti per 8–12 mėnesių, tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą įsigaliojimas greičiausiai nusikeltų į vėlesnį laiką dėl pereinamojo laikotarpio. Praktinis klausimas lieka tas pats: kaip apsaugoti vaikus, nepadarant amžiaus patikros priemone masiškam duomenų rinkimui.

  • Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre per metinę kalbą Europos Parlamente ragino europiečius telktis „didelio nesaugumo“ laikotarpiu. Jos žinutės ašis – didesnė Europos savarankiškumo kryptis, apimanti ekonomiką, gynybą ir technologijas.

    Kalboje nuskambėjo ir platesnė Europos samprata, akcentuojant solidarumą su Ukraina bei Grenlandija. Von der Leyen vengė tiesiogiai įvardyti konkrečias valstybes oponentes, tačiau pabrėžė, kad europiečių saugumas ir gerovė turi remtis pačios Europos sprendimais.

    Kanadai – naujas statusas?

    Vienas ryškiausių pareiškimų – idėja Kanadą pakviesti tapti pirmąja Europos Sąjungos asocijuota nare. Von der Leyen teigė norinti kelti ES ir Kanados santykius „į aukščiausią įmanomą lygį“, pabrėždama, kad tai nėra nukreipta prieš kitas šalis.

    Ši kryptis skamba kaip politinis signalas dėl glaudesnių partnerystių su artimiausiais sąjungininkais tuo metu, kai tarptautinėje prekyboje ir saugumo politikoje daugėja įtampos. Toks formatas, jei būtų plėtojamas, reikštų naują ES integracijos modelį už tradicinių plėtros rėmų.

    Klimatas: Europa šyla sparčiau

    Von der Leyen akcentavo klimato rizikas, primindama, kad Europa šyla maždaug dukart greičiau nei pasaulio vidurkis. Pastarųjų vasarų karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros, pasak jos, rodo, kad prisitaikymo priemonės turi tapti tokios pat svarbios kaip ir taršos mažinimas.

    Ji žadėjo ankstyvojo perspėjimo ir sveikatos parengties priemones, pristatydama planus dėl europinio karščio bangų plano. Taip pat buvo kalbėta apie naują vandens iniciatyvą, orientuotą į vandens trūkumą, žemės ūkio rizikų valdymą ir pramonės bei maisto saugumo užtikrinimą.

    DI: optimizmas su saugumo sąlyga

    Kalbėdama apie DI, Europos Komisijos pirmininkė save pavadino optimiste, bet perspėjo, kad technologija gali greitai atsidurti priešiškų veikėjų rankose. Jos siūloma kryptis – DI diegti realioje ekonomikoje ir viešosiose paslaugose: gamyboje, ligoninėse, energetikos tinkluose, tiksliame ūkininkavime, autonominiame vairavime ir gynyboje.

    Von der Leyen taip pat užsiminė apie ketinimą kviesti pažangiausių DI laboratorijų atstovus diskusijoms, kaip Europa galėtų paremti pramonės pastangas saugiai ir konkurencingai vystyti pažangiausias sistemas. Tai dera su platesniu ES siekiu derinti inovacijas, reguliavimą ir atsparumą, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.

    Kartu kalboje buvo juntamas vidaus politikos fonas: augantis radikalių politinių jėgų palaikymas dalyje valstybių ir visuomenės spaudimas spręsti pragyvenimo, saugumo bei migracijos klausimus. Von der Leyen bandė įtvirtinti mintį, kad atsakas į globalias grėsmes turi eiti kartu su apčiuopiama nauda žmonėms kasdienybėje.

    Jos siunčiama žinutė iš esmės aiški: Europa neturi prabangos delsti, kai vienu metu kinta geopolitinė aplinka, greitėja technologijų lenktynės ir auga klimato sukeliamų ekstremalių reiškinių kaina. Sprendimas, anot jos, turėtų būti ne užsidarymas, o tvirtesnės partnerystės ir didesnė europinė atsakomybė už savo ateitį.

  • Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente Strasbūre išdėstė kryptį, kaip Europos Sąjunga ruošis augančių grėsmių laikotarpiui: nuo karščio bangų ir vandens stygiaus iki hibridinių atakų, karo Ukrainoje ir migracijos spaudimo.

    Kalboje ryškėjo du leitmotyvai: didesnis atsparumas krizių akivaizdoje ir glaudesnis bendradarbiavimas su artimiausiais partneriais. Kartu ji leido suprasti, kad dalis temų stringa ne Briuselyje, o valstybių narių nesutarimuose.

    Saugumas ir nauji formatai

    Vienas daugiausia dėmesio pritraukusių pasiūlymų – idėja kurti Europos saugumo tarybą. Tokia struktūra, kaip pristatyta, galėtų suburti ES ir bendramintes šalis, tarp jų Jungtinę Karalystę, Kanadą, Ukrainą ir Norvegiją, siekiant greičiau derinti sprendimus dėl grėsmių.

    Kartu nuskambėjo ir siūlymas dėl naujo skubaus saugumo protokolo, kurį valstybės galėtų aktyvuoti kilus krizei, dar neperžengiančiai tiesioginio karinio užpuolimo ribos. Praktikoje tai būtų mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti veiksmus, kai grėsmės panašios į hibridines operacijas ar spaudimą pasienyje.

    Gynybos pramonės temoje ji pasiūlė sprendimą ir dėl nepanaudotų ES gynybos paskolų programos lėšų: jos galėtų virsti nauju instrumentu bendriems projektams su Ukrainos gynybos įmonėmis. Tokiu būdu ES siektų vienu metu stiprinti tiek tiekimo grandines, tiek integruoti Ukrainos sukauptą kovinę patirtį.

    DI, socialiniai tinklai ir vaikų apsauga

    Didelę vietą užėmė dirbtinis intelektas: von der Leyen akcentavo, kad technologijų plėtra turi vykti kartu su rizikų valdymu. Ji pakvietė didžiąsias DI laboratorijas atvykti į Briuselį diskusijoms, kaip suvaldyti vadinamosios pažangiausios DI plėtros tempą ir galimus padarinius.

    „DI yra galimybių ir rizikų pusiausvyra. Nespręsdami rizikų, neatskleisime DI galimybių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kalboje taip pat pasiūlyta griežčiau reguliuoti vaikų saugumą internete, įskaitant amžiaus ribas socialinių tinklų paskyroms ir reikalavimus platformoms taikyti saugesnį dizainą nepilnamečiams. Tai atspindi platesnę ES tendenciją griežtinti skaitmeninių platformų atsakomybę, ypač dėl nepilnamečių apsaugos.

    Klimatas, migracija ir ES vidaus nesutarimai

    Klimato dalyje dėmesys krypo ne į naujus taršos mažinimo tikslus, o į prisitaikymą prie neišvengiamų padarinių. Buvo įvardyti planai dėl Europos karščio bangų plano, vandens iniciatyvos ir klimato draudimo aljanso, nes vis dažnesnės karščio ekstremalijos kelia riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai.

    Migracijos srityje pristatyta idėja dėl europinio skubios reakcijos pagrindo, kuris leistų krizių metu laikinai taikyti aiškiai apibrėžtą lankstumą procedūrose. Kritikai tokį požiūrį sieja su siekiu greičiau grąžinti migrantus, o šalininkai pabrėžia, kad tai būtų priemonė staigiems srautams suvaldyti.

    Kalboje nuskambėjo ir vidaus politikos signalai: von der Leyen ragino valstybes nares vengti papildomo nacionalinio reguliavimo įgyvendinant ES teisę ir taip mažinti biurokratinę naštą. Ji taip pat priminė, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais ES išlieka susiskaldžiusi, o tai riboja realius veiksmus.

    Finansų tema buvo aptarta saikingai, tačiau ji dar kartą iškėlė būtinybę ieškoti naujų ES biudžeto pajamų šaltinių būsimo daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Tai viena jautriausių diskusijų, nes dalis sostinių skeptiškai vertina ES lygmens mokesčių ar naujų įmokų idėjas.

    Galiausiai ji pažymėjo ir ES santykių su Kinija problematiką, akcentuodama didelį prekybos disbalansą ir priklausomybes nuo kritinių žaliavų. Vis dėlto kalboje buvo vengiama skambių ultimatumų, labiau pabrėžiant, kad ES ketina naudoti turimas priemones santykiams subalansuoti.