Tag: Europos Parlamentas

  • ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    Europos Sąjungos institucijų pareigūnai Briuselyje pradėjo mokytis kontržvalgybos principų – ne tik teorijoje, bet ir per praktinius, vaidmenų žaidimais paremtus mokymus.

    Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbuotojai dalyvauja pratybose, kurios parodo, kaip lengvai jautri informacija gali atsidurti ne ten, kur reikia, skelbia „POLITICO“, remdamasis trimis apie mokymus žinančiais asmenimis.

    Tokie mokymai rengiami tuo metu, kai Europoje auga susirūpinimas užsienio žvalgybų aktyvumu. Briuselyje įtampą dar labiau pakurstė viešumoje pasirodę teiginiai, kad Vengrijos žvalgybos pareigūnai galėjo siekti verbuoti informatorius ES institucijose.

    Vienas Europos Parlamento pareigūnas teigė buvęs įspėtas ir apie vadinamuosius „honeypot“ scenarijus, kai asmeniniai ar romantiniai ryšiai išnaudojami informacijai išgauti arba šantažui.

    „Tapk šnipu biure“: kaip veikia pratybos

    Su mokymais susipažinę šaltiniai pasakoja, kad vienas iš formatų – maždaug 45 minučių „Cyber Escape Game“, į kurį kviečiamos iki penkių žmonių komandos.

    Žaidime dalyviai gauna „ypatingą misiją“: įsivaizduodami esantys šnipai jie turi „įsilaužti“ į privatų kabinetą ir surinkti kuo daugiau užuominų apie taikinį.

    Vėliau, remdamiesi rastais daiktais ir detalėmis, mokymų dalyviai bando sudėlioti pakankamai informacijos, kad galėtų pasiekti taikinio internetines paskyras ir privačius duomenis.

    Vienas mokymuose dalyvavęs Parlamento pareigūnas teigė, kad pagrindinis tikslas – parodyti, kiek daug galima sužinoti sujungus internete randamą informaciją su detalėmis, aptiktomis biure ar net šiukšliadėžėje.

    Mokymai prieinami plačiam ratui darbuotojų

    Nors šie mokymai nėra visiškai nauji, iki šiol viešai apie juos nebuvo pranešta. Jie sukurti Europos Komisijos kibernetinio saugumo padalinyje DG DIGIT, atsakingame už skaitmenines paslaugas.

    Pasak su sistema susipažinusių šaltinių, mokymai pateikti vidinėje mokymosi platformoje ir yra prieinami ne tik nuolatiniams darbuotojams, bet ir laikiniems darbuotojams bei praktikantams.

    Ką pareigūnams patariama daryti kasdien

    Europos Parlamento Saugumo generalinis direktoratas pareigūnams taip pat akcentuoja praktinius dalykus: vengti kompromituojančių asmeninių situacijų ir išlikti budriems, jei kas nors pernelyg draugiškai domisi jų darbu ar detalėmis, kurios neturėtų išeiti už institucijos ribų.

    Be šių pratybų, atskirai kontržvalgybos grėsmių atpažinimo pristatymus ES pareigūnams rengia ir žvalgybos tarnybos, įskaitant Belgijos Valstybės saugumo tarnybą, perspėjančią apie užsienio žvalgybų keliamas rizikas.

    Bendras tokių mokymų tikslas – priminti, kad nutekėjimai dažnai prasideda nuo kasdienių smulkmenų: per daug atvirų pokalbių, neatsargiai paliktų dokumentų ar lengvai nuspėjamų skaitmeninių įpročių.

  • Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.

    Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.

    Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.

    „Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.

    Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų

    Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.

    Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

    Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas

    Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.

    Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.

    Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.

    Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.

    Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?

    Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.

    Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.

    Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.

    Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.

    Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.

    Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.

    Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.

    „Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.

  • ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    Didelis „Microsoft“ paslaugų sutrikimas, palietęs dalį pasaulio vartotojų, Europos Sąjungos institucijų darbo beveik nesutrikdė. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas penktadienį skelbė galėję tęsti veiklą įprastu režimu.

    Kaip rašo „POLITICO“, daugelyje šalių žmonės skundėsi nesklandumais naudojantis „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o gedimas prasidėjo dar ketvirtadienį. Tuo metu ES institucijos teigė, kad jų sistemos iš esmės liko nepaveiktos.

    „Microsoft“ penktadienio rytą nurodė, kad paslaugų atkūrimas vis dar vyksta netolygiai. Bendrovė taip pat pabrėžė, jog šiuo metu neturi įrodymų, kad incidentas susijęs su kenkėjiška veikla.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier sakė, kad poveikis Komisijoje buvo „labai ribotas“ ir netrukdė darbui: fiksuotas tik nedidelis poveikis kai kurioms programoms, pavyzdžiui, lėtesnis „SharePoint“ veikimas, o „Outlook“ ir „Teams“ esą veikė pilnai.

    Kaip reagavo Komisija, Taryba ir Parlamentas

    Europos Komisijoje akcentuota, kad incidentas neturėjo reikšmingos įtakos institucijos operacijoms. Pasak atstovo, problemos palietė tik ribotą skaičių programų ir paslaugų.

    ES Tarybos atstovas taip pat nurodė, kad jų pusėje „Outlook“ ir „Teams“ veikė. Detalių apie IT infrastruktūrą Taryba nepateikė.

    Europos Parlamento spaudos tarnyba pranešė, kad institucija nebuvo paveikta ir situaciją stebi prevenciškai. Tai, kad pagrindinės ES institucijos išvengė didesnių trikdžių, išsiskyrė bendrame sutrikimo fone.

    Sutrikimas vėl priminė priklausomybės nuo JAV technologijų rizikas

    Šis gedimas dar kartą išryškino, kiek daug tiek įmonės, tiek valstybinės institucijos priklauso nuo didžiųjų technologijų bendrovių paslaugų. Europoje jau kurį laiką diskutuojama apie poreikį išlaikyti daugiau kontrolės savo IT ir skaitmeninės infrastruktūros srityje.

    Tokios nuotaikos ypač sustiprėjo po panašių atvejų: pernai spalį gedimas buvo ištikęs ir „Amazon Web Services“ serverius, o tai paskatino kalbas apie būtinybę stiprinti Europos technologinį savarankiškumą.

    Pastaraisiais metais Europoje taip pat daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti vietinius konkurentus JAV „Big Tech“ įmonėms ir viešąsias paslaugas perkelti į europietiškas ar atvirojo kodo platformas. Vienas pavyzdžių – Vokietijos šiauriausios žemės Šlėzvigo-Holšteino sprendimas 2025 metais perkelti apie 40 000 pašto dėžučių iš „Microsoft Exchange“ ir „Outlook“ į atvirojo kodo alternatyvas.

    Šios žemės skaitmeninimo ministras Dirk Schrödter, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad tokie sutrikimai turi būti vertinami labai rimtai, nepriklausomai nuo to, ar naudojami atvirojo kodo sprendimai, ar vieno tiekėjo produktai. Jo teigimu, institucijos turi turėti galimybę pačios įsikišti ir spręsti problemas, kai jos kyla.

  • ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    Europos Komisija pristatė projektą, kuris turėtų smarkiai pakeisti tai, kaip Europos Sąjungoje veikia mokamos atsitiktinės žaidimų „lootboxų“ (dėžių su atsitiktiniu turiniu) sistemos. Numatyta, kad nepilnamečiai tokių dėžių pirkti nebegalėtų, o visi žaidėjai gautų aiškesnę informaciją apie šansus laimėti konkretų prizą.

    Svarbu tai, kad kol kas kalbama apie projektą, o ne galiojančią teisę – dokumentą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Vis dėlto kryptis aiški: „Digital Fairness Act“ planuojamas kaip reglamentas, o tai reiškia, kad priėmus jis būtų taikomas tiesiogiai visose ES šalyse.

    Europos Komisija aiškina, kad tokiomis praktikomis vartotojai ES kasmet praranda 10,3 mlrd. eurų. Paketą taikoma ne vien žaidimams: taikiklyje atsiduria ir sunkiai atšaukiamos prenumeratos, paslėpti mokesčiai bei kitos vartotoją klaidinančios priemonės.

    Žaidimų pasaulyje numatomos taisyklės paliestų ne tik pačias „lootboxų“ sistemas, bet ir virtualių valiutų parduotuves, kai pirmiausia perkami žaidimo pinigai (monetos, kristalai ar taškai), o tik tada jie išleidžiami prekėms ar paslaugoms.

    Ką siūloma keisti „lootboxuose“

    Projektas apima mokamas atsitiktinių apdovanojimų sistemas – situacijas, kai žaidėjas sumoka, o turinį pamato tik po to. Pagal siūlomą reguliavimą, žaidimų bendrovės turėtų aiškiai parodyti, kokius prizus galima gauti ir su kokia tikimybe.

    Taip pat numatytas lengvai pasiekiamas „išjungiklis“, leidžiantis atsisakyti mokamų atsitiktinių pirkimų. Ši galimybė būtų skirta ne tik vaikams, bet ir visiems žaidėjams.

    Nepilnamečiams siūlomos dar griežtesnės taisyklės. Įmonė negalėtų leisti tokių pirkimų, jei žaidimas nukreiptas į nepilnamečius arba jei bendrovė pakankamai užtikrintai žino, kad žaidžia nepilnametis.

    Projektas pabrėžia, kad pirkimai už anksčiau įsigytą virtualią valiutą taip pat laikomi pirkimu – tai reiškia, kad bandymai apeiti draudimą per „kristalus“ ar panašias valiutas neturėtų veikti.

    Daugiau skaidrumo dėl virtualios valiutos

    Kita svarbi kryptis – virtualių valiutų parduotuvės, kuriose realūs pinigai „paverčiami“ žaidimo taškais. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų rodoma ir reali vertė pinigais (bent jau apytikslė) ta valiuta, kuria vartotojas sumokėjo už paketą.

    Praktiškai tai reikštų, kad šalia kainos „keli šimtai kristalų“ žaidėjas matytų ir sumą realiais pinigais. Tokia taisyklė būtų aktuali net tiems, kurie „lootboxų“ niekada neperka, bet žaidimuose įsigyja kosmetinių ar kitų daiktų.

    Numatyta ir atskira taisyklė nepilnamečiams: pirkimai už virtualią valiutą jiems būtų išjungti pagal nutylėjimą, o įjungti galėtų tik tėvai ar globėjai. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra tas pats, kas leidimas pirkti atsitiktines dėžes – sutikimas dėl valiutos automatiškai neatvertų kelio „lootboxams“.

    Taikiklyje – „pay-to-win“ ir funkcijos, kurios „pririša“ prie ekrano

    Europos Komisija taip pat siūlo riboti „pay-to-win“ ir „pay-to-progress“ modelius – kai mokėjimai suteikia pranašumą arba leidžia greičiau progresuoti, ypač jei toks pirkimas pateikiamas kaip būtinas. Tokie pirkimai neturėtų būti prieinami nepilnamečiams.

    Dar viena paketo dalis apima funkcijas, kurios skatina kuo ilgiau likti prie ekrano: prisijungimo premijas, kasdienius apdovanojimus, begalinį slinkimą ar automatinį turinio paleidimą. Projektas numato, kad tokios funkcijos turėtų turėti galimybę jas išjungti, nors kaip tai būtų suderinama su žaidimais, kuriuose kasdieniai apdovanojimai yra pagrindinė mechanika, dokumente detaliai neaptariama.

    Kartu su „Digital Fairness Act“ pateiktas ir vartotojų apsaugos institucijų bendradarbiavimo (CPC) reglamento pakeitimo projektas. Europos Komisija siekia galėti pati imtis didelių bylų, kurios paveikia vartotojus daugelyje ES šalių, ir jose taikyti baudas iki 6 proc. metinės pasaulinės įmonės apyvartos (numatant, kad tai būtų riba rimčiausiais atvejais).

    Galutinio įsigaliojimo dar teks palaukti: projektą dar derins Europos Parlamentas ir ES Taryba, o jo turinys derybose gali keistis. Tekste minima, kad „Digital Fairness Act“ gali nepradėti galioti iki 2028 metų pabaigos – iki tol „lootboxai“ ir virtualios valiutos žaidimuose veiktų pagal dabartines taisykles.

  • Meghan Markle atsisakė kalbos Europos Parlamente po žinios apie sulaikytą tėvą

    Meghan Markle ir princas Harry turėjo kartu pasisakyti Europos Parlamente vaikų saugumo internete tema, tačiau galiausiai Sasekso hercogienė savo kalbos atsisakė. Į renginį ji atvyko palaikyti vyro, o kalbą sakė tik princas Harry.

    Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, planai pasikeitė po to, kai policija JAV sulaikė Meghan tėvą Thomasą Markle’ą vyresnįjį. Anot poros aplinkos žmogaus, hercogienei šiuo metu esą per sunku emociškai kalbėti viešai.

    Pora turėjo pasirodyti per „The Lost Screen Memorial“ atidarymą Europos Parlamente. Ši iniciatyva skirta pagerbti jaunus žmones, kurie, kaip teigiama, prarado gyvybę dėl su socialiniais tinklais susijusios žalos.

    Skelbta, kad Meghan ir Harry buvo suplanavę maždaug 20 minučių trukmės kalbą apie vaikų saugumą internete, o dėmesys turėjo krypti į šeimų patirtis ir deklaracijų pavertimą realiais veiksmais.

    Harry kalbėjo vienas

    Meghan, nors ir nedalyvavo kaip pranešėja, renginyje pasirodė ir palaikė princą Harry. Jis kalbą sakė vienas.

    Poros bičiulis buvo užsiminęs, kad princas ketina akcentuoti vaikų saugumą internete, o jo žodžius esą galima suprasti įvairiai.

    Meghan tėvas sulaikytas Floridoje

    Thomas Markle’as vyresnysis praėjusią savaitę buvo sulaikytas savo namuose Tampoje, Floridoje. Pranešta, kad į vietą atvyko daugiau nei tuzinas pareigūnų.

    Tekste nurodoma, jog jis buvo surakintas antrankiais ir išvestas iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Sulaikymas siejamas su įtarimais dėl medžiagos, vaizduojančios seksualinį vaikų išnaudojimą.

    Pats Markle’as teigė, kad jam metami kaltinimai yra „sergančios melagystės“.

    Taip pat primenama, kad Meghan ir princas Harry su Thomasu Markle’u ryšio nepalaiko, o jis nėra susitikęs su poros vaikais – septynerių Archie ir penkerių Lilibet.

  • ES šalys sutarė atidėti metano reglamento reikalavimus: sprendimas dėl termino dar derinamas

    Europos Sąjungos valstybės narės pritarė idėjai metano reglamento reikalavimus importuotojams atidėti vieniems metams. Galutinis terminas dar nėra nustatytas – dėl jo bus deramasi su Europos Parlamentu.

    Kaip nurodoma, kalbama apie naujus įpareigojimus, susijusius su metano emisijų ataskaitomis ir reikalavimais importuojamiems energijos ištekliams bei žaliavoms. Europos Komisija siūlo, kad pareigos neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną, o būtų nukeltos 12 mėnesių.

    Diskusijos dėl atidėjimo siejamos su nuogąstavimais dėl žaliavų tiekimo saugumo ir energijos kainų stabilumo Europoje. Pats reglamentas įsigaliojo 2024 metais kaip vienas iš Europos žaliojo kurso elementų.

    Pagal reglamentą nuo 2027 metų pradžios importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sutartyse dėl tokių žaliavų kaip nafta ar dujos numatyta, jog kuras pagamintas laikantis griežtų ES standartų.

    Ką numato Europos Komisijos siūlymas

    Europos Komisija atidėjimą pasiūlė spalio 14 dieną. Tai reikštų, kad metano emisijų ataskaitų teikimo pareiga importuotojams neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną ir būtų perkelta į 2028 metus.

    Penktadienį valstybės narės šiai krypčiai pritarė, tačiau jos taip pat nori papildomos peržiūros. Numatyta, kad iki kitų metų rugsėjo pabaigos Komisija turėtų įvertinti, ar yra visos būtinos sąlygos reglamentui įgyvendinti vėlesniu laiku.

    Tarp praktinių klausimų įvardijamas nepriklausomų subjektų, galinčių tikrinti ir verifikuoti metano emisijas, prieinamumas.

    Europos Parlamentas siūlo ilgesnį atidėjimą

    Toliau pozicijų derinimas persikels į derybas su Europos Parlamentu, kuriame nuomonė griežtesnė. Parlamentas, savo poziciją priėmęs spalio 22 dieną, pasisako už trejų metų atidėjimą.

    Skirtingi terminai reiškia, kad galutinis sprendimas bus pasiektas tik po tarpinstitucinių derybų, kurias valstybių narių vardu ves Airijos pirmininkavimas.

  • Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Suomijos europarlamentarė Aura Salla ragina Europą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, teigdama, kad Ukrainoje „Starlink“ paslaugų ribojimai turėjo tragiškų pasekmių fronte.

    Ketvirtadienį „European Pulse Seminar“ renginyje ji pareiškė aiškią žinutę: „Nustokite naudoti JAV technologijas.“ Interviu POLITICO Salla sakė, kad praėjusį mėnesį taikytas greičio apribojimas „SpaceX“ karinei „Starshield“ paslaugai Ukrainoje buvo „dar vienas „išjungimo jungiklio“ pavyzdys“.

    Politikės teigimu, tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti mūšio lauko situaciją ir lemti žmonių žūtis. Ji pabrėžė, kad tai esą susiję ne tik su Ukraina, bet ir su Europos saugumu, nes gynyba šiandien vis labiau priklauso nuo technologijų.

    Salla savo pasisakymą siejo ir su platesne diskusija Briuselyje apie dirbtinį intelektą: ar Europai labiau koncentruotis į DI diegimą, ar pačiai kurti pažangiausius, vadinamuosius „frontier“ modelius.

    Diskusija dėl Europos krypties DI srityje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 dieną savo metiniame pranešime yra sakiusi, kad Europa neprivalo pati kurti pažangiausių technologijų, jog galėtų iš jų išgauti didžiausią vertę.

    Tačiau Salla su tuo nesutinka ir tvirtina, kad be nuosavų pažangiausių DI modelių Europa turės mažiau svertų derybose dėl DI raidos krypties ir saugumo taisyklių.

    Panašias rizikas yra įvardijusi ir Prancūzijos pažangių DI modelių laboratorija „Mistral“, perspėjusi, kad Europa gali būti nustumiama į šalį formuojant pasaulines DI žaidimo taisykles, jei neturės stipraus žaidėjo pačioje kūrimo viršūnėje.

    Ką, Sallos teigimu, Europa turėtų keisti

    Kalbėdama apie sąlygas tokioms įmonėms ir technologijoms atsirasti, Salla akcentavo kapitalo ir labiau integruotos rinkos svarbą.

    Ji paragino siekti suderintų bankroto ir mokesčių taisyklių bei skatinti tarpvalstybines pensijų fondų investicijas. Kaip pavyzdį ji paminėjo Danijos fondus, finansuojančius ginklų kūrimą Rumunijoje.

    Europarlamentarės žinutė iš esmės remiasi argumentu, kad technologinė priklausomybė nuo išorės tiekėjų gynybos ir saugumo srityse gali tapti kritiniu pažeidžiamumu, kai paslaugos gali būti ribojamos arba keičiamos be tiesioginės Europos kontrolės.

  • ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    Europos Parlamento narių delegacija vizito Pekine metu paragino Kiniją riboti pigaus eksporto srautus į Europos Sąjungą ir persvarstyti ekonomikos modelį, paremtą sparčiu pardavimų į užsienį augimu. Pasak europarlamentarų, toks modelis ES tampa vis sunkiau pakeliamas dėl poveikio darbo vietoms ir pramonės konkurencingumui.

    Į Kiniją vyko 12 Europos Parlamento narių, o pagrindinė žinutė Kinijos pareigūnams buvo aiški: po neseniai pasiekto susitarimo dėl kiniškų hibridinių automobilių importo reikia analogiškų sprendimų ir kituose sektoriuose. Briuselis siekia, kad prekybos santykiai būtų labiau subalansuoti, o konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, europarlamentarų teigimu, pasiekė rekordinius 360 milijardų eurų ir toliau didėja. ES institucijos akcentuoja, kad dalis kiniškos produkcijos į Europą patenka itin konkurencingomis kainomis, o tai didina spaudimą Europos gamintojams ir jų tiekimo grandinėms.

    Susitarimas dėl hibridų – tik pradžia

    Pagal spalį pasiektą susitarimą ES turėtų taikyti šaliai specifines kvotas, kurios leistų per metus į ES rinką įvežti iki 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių. Numatyta, kad toks režimas galiotų ketverius metus, o metinis koregavimas būtų 6 proc., siekiant amortizuoti staigius importo šuolius.

    Vis dėlto europarlamentarai pabrėžia, kad vien automobilių sektoriaus sureguliavimas esminio prekybos disbalanso neišspręs. Dėl to keliami lūkesčiai, kad panašūs instrumentai gali būti taikomi ir kitoms pramonės šakoms, kuriose Europos įmonės jaučia augantį spaudimą.

    Įvardytos rizikos darbo vietoms

    Vokietijos socialistų europarlamentaras Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento prekybos komitetui, po susitikimų Pekine teigė, kad susitarimas dėl hibridų yra atspirties taškas siekiant sąžiningesnės prekybos. Pasak jo, ES aiškiai signalizavo, kad tikisi tokio pat požiūrio ir kituose sektoriuose.

    „Susitarimas dėl hibridinių automobilių importo yra geras atspirties taškas stabilizuojant sąžiningą prekybą ir kuriant naudą žmonėms, tačiau tikimės, kad ateityje tuo pačiu keliu eis ir daugiau sektorių“, – sakė Berndas Lange.

    Prancūzijos liberalų europarlamentaras Pascalis Canfinas, Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas prekybos santykių su Kinija klausimais, taip pat akcentavo, kad dabartinė dinamika kelia struktūrinių grėsmių. Jo teigimu, ES siekia aiškesnių įsipareigojimų, kurie sumažintų pramonės išstūmimo ir darbo vietų praradimo riziką.

    „Kinijos eksporto modelis Europos Sąjungai tiesiog nėra tvarus“, – sakė Pascalis Canfinas.

    ES ruošia ir politinius svertus

    ES institucijos pripažįsta, kad tradicinės prekybos priemonės ne visada spėja su rinkos pokyčiais, todėl didėja politinio lygmens sprendimų svarba. Europos Komisijai duotas politinis mandatas svarstyti vienašales kvotas ir tarifus chemijos bei pramonės įrangos importui, kai kurių valstybių vertinimu, labiausiai pažeidžiamose srityse.

    Kartu tęsiamos derybos su Kinija, kurios, pagal dabartines gaires, turėtų vykti bent iki 2027 metų kovo, kai ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius planuoja susitikti su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. ES taip pat toliau remiasi tikslinėmis, produktas po produkto vykdomomis priemonėmis, tačiau dalis valstybių narių tai laiko nepakankamu atsaku į plataus masto konkurencinį spaudimą.

    Po susitikimo su 27 ES prekybos ministrais Marošas Šefčovičius akcentavo, kad lyderiai nerimauja dėl galimų didelių darbo vietų praradimų. Jo teigimu, vien ekonominių argumentų nebeužtenka, todėl sprendimai vis labiau įgauna geopolitinį ir pramonės politikos matmenį.

    „Turime veikti ne tik tradicinėmis prekybos priemonėmis, bet ir taikyti aiškiai politinį požiūrį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

  • „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    Europos Komisijos pasiūlyta „EU Inc“ iniciatyva, dar vadinama 28-uoju režimu, turėjo supaprastinti startuolių plėtrą bendrojoje rinkoje. Tačiau projektas įstrigo Europos Parlamente, kur politinės frakcijos ir profesinės sąjungos nesutaria dėl darbuotojų teisių apsaugos.

    Pagal Komisijos sumanymą „EU Inc“ būtų pasirenkama įmonės forma greta 27 nacionalinių sistemų. Registracija būtų skaitmeninė ir galėtų trukti iki 48 valandų, o administraciniai kaštai siektų iki 100 eurų, nenumatant minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

    Diskusijų centre atsidūrė darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme ir atstovavimas, kai bendrovė veiktų keliose šalyse. Kritikai baiminasi, kad įmonės galėtų registruotis ten, kur taikomi silpnesni darbuotojų atstovavimo mechanizmai, ir taip apeiti griežtesnius standartus kitose valstybėse.

    „Jei įmonės galės rinktis registracijos šalį vien pagal silpniausias taisykles, tai taps spaudimu žemyn darbuotojų apsaugai“, – sakė darbuotojų teisių stiprinimą remiantys europarlamentarai ir profesinių sąjungų atstovai.

    Verslui palankiau nusiteikę politikai oponuoja, kad bandymas priversti vienu metu taikyti kelių šalių sistemas tik dar labiau komplikuotų idėją, kuri ir taip siekia mažinti biurokratiją. Dėl šių nesutarimų spalį buvo atšaukti du Teisės reikalų komiteto balsavimai.

    Startuolių bendruomenė ir „EU-INC“ kampanija, teigianti turinti daugiau nei 26 000 rėmėjų, tikina matanti kitą riziką: kad planas bus ištuštintas iki simbolinės priemonės. Jie kritikuoja siūlymus atsisakyti centrinio ES registro ir riboti suvienodintas darbuotojų akcijų opcionų taisykles, kurios ypač svarbios greitai augančioms įmonėms.

    Europos Komisijos nariai yra pabrėžę, kad be akcijų opcionų suvienodinimo režimas gali prarasti didelę dalį praktinės naudos. Daugelyje Europos startuolių akcijų opcionai laikomi esmine priemone konkuruoti dėl talentų su JAV ir kitomis rinkomis, ypač DI ir finansinių technologijų srityse.

    Naujas balsavimas komitete preliminariai numatytas lapkričio 5 dieną, o pirmasis balsavimas plenariniame posėdyje galėtų vykti lapkričio 12 dieną, tačiau datos dar gali keistis. Kol kas „EU Inc“ iniciatyva nėra palaidota, tačiau vyksta kova dėl to, kiek realių supaprastinimų ir harmonizavimo joje galiausiai liks.

  • ES startuolių planas EU Inc braška: kas stabdo 28-ąjį režimą ir kodėl verda kova dėl teisių

    ES startuolių planas EU Inc braška: kas stabdo 28-ąjį režimą ir kodėl verda kova dėl teisių

    Kas yra EU Inc ir ką žada

    Europos Komisijos iniciatyva EU Inc, vadinama 28-uoju režimu, turėjo tapti pasirenkama visos Europos bendrovės forma startuoliams. Idėja paprasta: mažiau skirtingų nacionalinių taisyklių, greitesnis įsteigimas ir lengvesnis verslo plėtimasis per sienas.

    Pagal siūlymą įmonę būtų galima registruoti per bendrą ES sąsają per 48 valandas, numatant simbolinį 1 euro įstatinį kapitalą. Procesai, įskaitant dokumentų teikimą, valdymo sprendimus, akcijų išleidimą ar likvidavimą, būtų maksimaliai skaitmeniniai.

    Komisija pabrėžia, kad ši forma nekeistų valstybių narių mokesčių rezidavimo, socialinio draudimo ar nacionalinių darbo teisės sistemų. Įmonės ir toliau būtų apmokestinamos ten, kur yra jų faktinio valdymo vieta, o socialinis draudimas sietųsi su realia darbuotojų darbo vieta.

    Derybos strigo dėl darbuotojų apsaugos

    Europos Parlamento Teisės reikalų komitete ne kartą nepavyko surinkti daugumos balsuojant dėl projekto ataskaitos, todėl derybos įstrigo. Viena didžiausių įtampų ašių tapo darbuotojų teisių garantijos ir rizika, kad nauja forma skatins taisyklių pasirinkimą pagal patogiausią režimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija perspėja, kad be aiškių saugiklių atsirastų paskata registruoti įmones ten, kur darbuotojų atstovavimas ar kolektyvinės derybos silpnesnės. Tokiu atveju, anot jų, būtų lengviau apeiti darbuotojų informavimo ir konsultavimo praktikas.

    „Greitis gali mažinti administracinę naštą, tačiau jis negali būti darbuotojų reikalavimų ir kreditorių teisių sąskaita“, – sakė europarlamentaras René Repasi.

    Dar viena ginčų kryptis siejasi su greitesnėmis skaitmeninėmis procedūromis, įskaitant likvidavimą. Kritikai baiminasi situacijų, kai įmonė būtų uždaroma nespėjus užtikrinti neišmokėtų atlyginimų, išeitinių ar socialinio draudimo įmokų patikrinimo.

    Startuoliai įspėja: esmė skiedžiama

    Tuo pat metu iniciatyvos rėmėjai iš startuolių ekosistemos teigia, kad ilgos derybos silpnina tai, kas turėjo būti proveržis. EU Inc kampaniją palaikantys steigėjai ir investuotojai viešai įspėjo, kad kompromisai pamažu kuria ne vieną europinį standartą, o skirtingas jo versijas.

    Vienas jautriausių klausimų yra centralizuotas europinis registras, kuris, pasak verslo atstovų, būtų kritiškai svarbus bankams, investuotojams ir atitikties procedūroms. Be vieningos informacijos infrastruktūros, net ir turint bendresnes steigimo taisykles, praktikoje galėtų išlikti brangi ir lėta tarpvalstybinė biurokratija.

    Ne mažiau aštrios diskusijos kyla dėl darbuotojų akcijų opcionų. Viena vertus, tai laikoma svarbiu talentų pritraukimo instrumentu, ypač kai startuoliai konkuruoja su didelėmis bendrovėmis. Kita vertus, profesinės sąjungos reikalauja aiškiai užkirsti kelią praktikai, kai opcionai taptų atlyginimo ar socialinių garantijų pakaitalu.

    „Norime priemonių, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui, tačiau tai neturi virsti naujos formos ištuštinimu“, – sakė EU Inc kampanijos bendraįkūrėjas Simon Schaefer.

    Kur slypi pagrindinė rizika ir ką tai reikštų rinkai

    EU Inc sumanymas gimė sprendžiant realią problemą: Europos bendroji rinka verslui vis dar išlieka fragmentuota, o įmonėms, siekiančioms augti keliose valstybėse, tenka derinti 27 skirtingus režimus. Tai didina teisinius kaštus, ilgina investicijų sandorius ir apsunkina darbuotojų pritraukimą tarptautiniu mastu.

    Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad vien skaitmeninis steigimas ir supaprastintos procedūros negarantuoja kokybiškesnės verslo aplinkos, jei nebus suvaldytos sukčiavimo, fiktyvių įmonių ir pinigų plovimo rizikos. Dalis valstybių narių ir profesinių bendruomenių ragina stiprinti tapatybės patikrą ir teisines saugumo priemones.

    Derybų baigtis lems, ar EU Inc taps realiu vieningu įrankiu startuoliams, ar tik dar viena forma su daugybe nacionalinių išimčių. Jei kompromisai išplės variantų skaičių, kyla rizika, kad vietoje vienos europinės platformos rinka gaus 27 skirtingas interpretacijas, o tai sumažintų planuoto supaprastinimo efektą.

    Sprendimas taip pat svarbus signalas investuotojams: aiškumas dėl registravimo, informacijos skaidrumo, opcionų taisyklių ir darbuotojų apsaugos nulems, ar Europa gebės lengviau išlaikyti greitai augančias įmones. Kol kas akivaizdu tik viena: projekto likimą nulems pusiausvyra tarp greičio, saugiklių ir realaus suvienodinimo.