CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    2026 metais balandžio 28–29 dienomis Olštyne, Lenkijoje, surengta tarptautinė „Regio-Silience“ konferencija Stronger and Safer Together – From Challenges to Opportunities. Renginys sutelkė dėmesį į Europos Sąjungos rytinių pasienio regionų atsparumą, saugumą ir plėtros galimybes.

    Konferencijoje susitiko regionų ir savivaldybių, ministerijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš kelių Europos valstybių. Diskusijose aptarta, kaip geopolitinės įtampos ir besikeičiančios ekonominės sąlygos keičia pasienio teritorijų prioritetus: nuo kasdienių paslaugų užtikrinimo iki kritinės infrastruktūros ir pasirengimo krizėms.

    Ko tikimasi iš naujo ES finansavimo

    Vienas pagrindinių konferencijos akcentų buvo būsimi Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir jų kryptys pasienio teritorijoms. Dalyviai svarstė, kaip paramą labiau orientuoti į atsparumą didinančias investicijas, kurios vienu metu sprendžia ir saugumo, ir ekonominio gyvybingumo klausimus.

    Praktiniame lygmenyje daug dėmesio skirta infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir inovacijoms, kurios gali padėti regionams pritraukti verslą bei išlaikyti gyventojus. Aptarta, kad pasienio savivaldybėms aktualūs ne tik keliai ar ryšiai, bet ir civilinės saugos sprendimai, energijos tiekimo patikimumas, sveikatos paslaugų pasiekiamumas.

    Švenčionių rajono dalyvavimas

    Švenčionių rajonui konferencijoje atstovavo savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Vaitkevičiūtė ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė. Delegacija akcentavo, kad tokie susitikimai padeda savivaldybėms geriau pasirengti naujiems kvietimams ir partnerystėms.

    Dalyvavimas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi su kitais regionais ir užmegzti kontaktus, kurie vėliau gali virsti bendrais projektais. Pranešimuose ir diskusijose kartota, kad pasienio teritorijoms svarbu ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus projektų portfelis, apimantis ekonomiką, turizmą, inovacijas ir paslaugas gyventojams.

    Bendras įsipareigojimas bendradarbiauti

    Konferencijos metu pasirašytas bendras įsipareigojimo pareiškimas, kuriuo dar kartą patvirtintas dalyvaujančių regionų siekis stiprinti bendradarbiavimą, atsparumą ir tvarią plėtrą Europos rytiniuose pasienio regionuose. Dokumentą pasirašė Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos atstovai.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad rezultatus lemia trys dalykai: kryptingos investicijos, bendri standartai pasirengimui krizėms ir reguliarus institucijų dialogas tarp regionų. Pasak jų, būtent ši kombinacija leidžia pasienio teritorijoms iš iššūkių pereiti prie galimybių ir išlaikyti konkurencingumą.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad atsparumo stiprinimas vis dažniau siejamas su inovacijomis, įskaitant DI taikymą planavime, rizikų vertinime ir viešųjų paslaugų organizavime. Tikimasi, kad artimiausiais metais tokie sprendimai taps reikšminga dalimi projektų, finansuojamų pagal tarpregioninio bendradarbiavimo programas.

  • Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Trys atkarpos Lazdijuose

    Lazdijuose įrengiamos ir atnaujinamos trys pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpos, kurios turėtų pagerinti susisiekimą mieste ir padidinti eismo saugumą. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta keliose Turistų gatvės vietose ir jungtyje tarp Turistų ir Vilniaus gatvių.

    Projektu siekiama, kad kelionės dviračiu ar pėsčiomis tarp gyvenamųjų kvartalų, paslaugų vietų ir pagrindinių gatvių būtų patogesnės, o judėjimas taptų aiškesnis visiems eismo dalyviams. Tokie sprendimai ypač aktualūs šiltuoju sezonu, kai dviratininkų srautai miestuose išauga.

    Naujas takas tarp Turistų ir Vilniaus gatvių

    Tarp Turistų ir Vilniaus gatvių įrenginėjama maždaug 400 metrų ilgio atkarpa. Numatyta atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfalto danga.

    Šioje vietoje taip pat planuojamos poilsio zonos su suoliukais, apšvietimas ir sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia ne tik patogesnį pravažiavimą, bet ir didesnį saugumo jausmą tamsiu paros metu.

    Turistų gatvėje atnaujinamos dvi atkarpos

    Turistų gatvėje, šalia sodininkų bendrijos SB „Baltajis“, atnaujinama daugiau nei 800 metrų tako atkarpa. Skelbiama, kad bus tvarkoma sankasa, klojama nauja asfalto danga ir įrengiamas ženklinimas.

    Dar viena atkarpa Turistų gatvėje, apie 900 metrų ilgio, jungs žiedines sankryžas. Numatoma taką praplatinti, pakloti naują dangą ir atnaujinti ženklinimą, kad eismas būtų sklandesnis ir patogesnis prasilenkti.

    Iš viso darbai apima apie 2 100 metrų takų infrastruktūros. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turėtų sumažinti konfliktines situacijas, kai pėstieji ir dviratininkai dalijasi ta pačia erdve, ypač intensyvesnio judėjimo vietose.

    Darbai vykdomi pagal projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Bendra projekto vertė siekia beveik 779 000 eurų, iš jų 662 000 eurų skiria Europos Sąjunga, o apie 117 000 eurų prisideda Lazdijų rajono savivaldybė.

    Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus numatytus darbus mieste bus sudarytos geresnės sąlygos judėti be variklio transporto, o takai taps patogesni kasdieniams maršrutams.

  • Vaikų darbas, miškų naikinimas ir brangstantis kakavos pupelių auksas: tikrasis šokolado skonis?

    Vaikų darbas, miškų naikinimas ir brangstantis kakavos pupelių auksas: tikrasis šokolado skonis?

    Šokoladas Europoje dažnai pristatomas kaip nekaltas malonumas, tačiau jo kaina neretai slepia skaudžią realybę: vaikų darbą, ūkininkų išnaudojimą ir miškų naikinimą kakavos auginimo regionuose. Didžiausia pasaulio kakavos dalis užauginama Vakarų Afrikoje, ypač Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje, o būtent čia fiksuojamos didžiausios socialinės ir aplinkosaugos rizikos.

    Šias problemas viešai kelia ir šokolado gamintoja „Tony’s Chocolonely“, įkurta 2005 metais Nyderlanduose. Įmonės vadovas Douglasas Lamontas interviu Euronews teigė, kad tikslas nėra vien pardavimų augimas: didesnės apimtys, jo žodžiais, turi reikšti daugiau etiškai įsigytų pupelių ir realesnį pokytį ūkininkams vietoje.

    Kas vyksta kakavos tiekimo grandinėje

    Tarptautinės organizacijos jau ne vienerius metus perspėja, kad kakavos sektoriuje išlieka didelė vaikų darbo rizika, ypač ten, kur šeimos gyvena žemiau skurdo ribos ir neturi galimybių samdyti suaugusių darbuotojų. Skurdas tiesiogiai susijęs su tuo, kad ūkininkai už kakavą dažnai gauna per mažai, jog galėtų užtikrinti bazines šeimos išlaidas, įskaitant vaikų mokslą.

    „Tony’s Chocolonely“ teigia savo tiekimo grandinėje šią riziką sumažinusi iki maždaug 4 proc., kai platesniame sektoriuje problema išlieka reikšminga. Įmonė pabrėžia atsekamumą ir ilgalaikius ryšius su kooperatyvais, nes be aiškios kilmės duomenų sunku ne tik įvertinti rizikas, bet ir realiai jas mažinti.

    „Konkuruokime lentynoje, bet bendradarbiaukime tiekimo grandinėje“, – sakė Douglasas Lamontas.

    Kodėl šokoladas brango ir ką tai reiškia

    Pastaraisiais metais kakavos pupelių kainos patyrė didelius svyravų: derlių veikė ekstremalūs orai, ligos, senstantys kakavmedžių plantacijų plotai ir investicijų trūkumas ūkiuose. Dėl šių priežasčių šokolado produktų kainos daugelyje Europos rinkų kilo, o vartotojai vis dažniau pastebėjo, kad net įprasti batonėliai pabrango labiau nei daugelis kitų maisto prekių.

    Euronews pateikiama informacija rodo, kad 2025 metais vartotojų šokolado kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai didėjo apie 17,9 proc., o 2026 metais dalis spaudimo sumažėjo, pupelių kainoms kritus dėl geresnių derlių ir silpnesnės paklausos. Vis dėlto verslai ir nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad žemos žaliavos kainos nebūtinai yra gera žinia, jei jos reiškia dar mažesnes pajamas ūkininkams.

    „Mes nesidžiaugiame rinkoje nukritusiomis kainomis. Mums reikia nuoseklios, stiprios pragyvenimo pajamas užtikrinančios kainos ūkininkui“, – sakė Douglasas Lamontas.

    Naujos ES taisyklės ir atsekamumo spaudimas

    Vienu svarbiausių pokyčių laikomas Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas, kuriuo siekiama, kad į ES rinką nepatektų produktai, susiję su miškų naikinimu ar miškų degradacija. Kakava patenka į reglamento taikymo sritį, todėl įmonėms tenka pareiga įrodyti žaliavos kilmę ir pateikti patikrinamus duomenis apie tiekimo grandinę.

    Pramonėje tai reiškia papildomas sąnaudas ir procesus, tačiau kartu didesnį skaidrumą: kai įmonės privalo žinoti, iš kurių ūkių atkeliavo kakava, atsiranda daugiau galimybių identifikuoti rizikas, tiksliau nukreipti paramą ūkininkams ir mažinti spaudimą plėsti plantacijas miškų sąskaita.

    „Kai pažįsti savo ūkininką, atsiranda tiesioginis ryšys ir tampa aiškiau, kaip mokėti pragyvenimo pajamas užtikrinančią kainą“, – sakė Douglasas Lamontas.

    „Tony’s Chocolonely“ pavyzdys rodo, kad etiškesni sprendimai dažnai remiasi ne vien deklaracijomis, o ilgalaikiais kontraktais, kainų priedais ir aiškia atsekamumo sistema. Tačiau plačiajai rinkai tai tampa ne pavienių prekės ženklų pasirinkimu, o vis labiau privalomu standartu, kurį formuoja reguliavimas ir vartotojų lūkesčiai.

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.

  • Lenkijos kariuomenė treniruos nuosavą DI: „SAFE“ lėšomis planuoja įsigyti superkompiuterius

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos planuoja įsigyti superkompiuterius, kuriais būtų treniruojami nuosavi dirbtinio intelekto modeliai. Projektą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos saugumo ir gynybos investicijoms skirto mechanizmo SAFE lėšų, o tikslas – sukurti izoliuotą, visiškai kontroliuojamą skaičiavimo aplinką.

    Su šia kryptimi siejamos investicijos apimtų ne tik techninę infrastruktūrą, bet ir programinę įrangą bei didžiųjų duomenų apdorojimą. Lenkijos gynybos sektoriuje pabrėžiama, kad DI sprendimai gynyboje turi veikti patikimai, prognozuojamai ir pirmiausia saugiai, todėl prioritetas teikiamas vietinei, nuo išorinių tinklų atskirtai ekosistemai.

    Kodėl reikalingi nuosavi modeliai?

    Gynybos institucijos argumentuoja, kad bendros paskirties DI modeliai dažniausiai mokomi iš viešų šaltinių, o kariuomenei reikalingas mokymas su specializuotais duomenimis. Tai gali būti operacinė informacija, techninė dokumentacija ar medžiaga, kuriai taikomi skirtingi slaptumo režimai, todėl jos negalima apdoroti viešuose debesijos sprendimuose.

    Tokiu atveju superkompiuteriai tampa ne prabanga, o būdas užtikrinti, kad jautrūs duomenys liktų institucijos rankose, o pats DI mokymas vyktų atskirtoje infrastruktūroje. Praktikoje tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo komercinių platformų, daugiau kontrolės auditui ir didesnes galimybes pritaikyti modelius specifinėms užduotims.

    Nuo treniravimo iki prognozių realiuoju laiku

    Be modelių mokymo, numatoma plėtoti ir vadinamąsias inferencines aplinkas, kuriose jau apmokyti modeliai būtų paleidžiami analizuoti naujus duomenis ir generuoti prognozes realiuoju laiku. Tokie sprendimai gynybos srityje dažniausiai siejami su situacijos suvokimu, incidentų analizės automatizavimu ar sprendimų priėmimo parama.

    Kitas planuojamas segmentas – DI veikimas galutiniame įrenginyje, vadinamasis Edge tipo diegimas. Tai ypač aktualu taktinėse grandyse, kai ryšys su centrine infrastruktūra gali būti nutrūkęs arba sąmoningai ribojamas dėl ryšio drausmės, o DI įrankiai vis tiek turi veikti vietoje.

    Kiek lėšų planuojama skirti?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, SAFE mechanizmo bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o Lenkijai numatyta didžiausia dalis iš valstybių, kurios kreipėsi dėl paskolų. Didžioji dalis lėšų turėtų būti nukreipta į tradicinius ginkluotės pajėgumus, tačiau atskira dalis planuojama ir naujosioms technologijoms.

    Gynybos ministerija yra numačiusi apie 1,2 mlrd. eurų paketą kibernetinėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir radioelektroninei kovai. Tarp su technologijomis siejamų projektų minimi saugaus duomenų apsikeitimo sprendimai tarp skirtingo slaptumo lygio valdymo sistemų, mobilus kriptografijos valdymo centras ir naujos kartos postkvantinis IP šifravimo sprendimas.

    Gynybos sektoriuje tikimasi, kad tokios investicijos ne tik paspartins DI diegimą, bet ir padės sukurti vientisą ekosistemą, kurioje skaičiavimo pajėgumai, duomenys ir modeliai būtų pasiekiami kariuomenei, tačiau išliktų jos kontrolėje. Tai laikoma esmine sąlyga, kad DI sprendimai taptų patikima operacine priemone, o ne tik pilotiniu eksperimentu.

  • Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Kovo 9–14 dienomis Pagėgiuose vyksta tarptautiniai Erasmus+ mokymo kursai „Food for Thought“, subūrę 28 jaunimo darbuotojus iš 7 Europos šalių. Mokymų tikslas – stiprinti specialistų kompetencijas, kaip su jaunimu kalbėti apie mitybą, gerovę ir sveikesnius kasdienius pasirinkimus aiškiai bei patraukliai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad ši tema tampa vis aktualesnė dėl informacijos pertekliaus socialiniuose tinkluose ir skirtingų mitybos madų, kurios dažnai pristatomos kaip universalūs sprendimai. Mokymuose dalyviai ieško būdų, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančių teiginių ir kaip šį gebėjimą ugdyti jaunų žmonių grupėse.

    Maisto raštingumas ir kritinis mąstymas

    Viena pagrindinių kursų krypčių – maisto raštingumas: gebėjimas suprasti, kas yra produkto sudėtyje, ką reiškia etiketėse nurodomi ingredientai ir maistingumo deklaracijos. Daug dėmesio skiriama praktiniams pavyzdžiams, kaip atpažinti stipriai perdirbtus produktus, paslėptas cukraus formas ir įvertinti porcijų dydžių įtaką kasdieniam racionui.

    Taip pat analizuojama, kaip rinkodara ir reklama formuoja pasirinkimus, ypač kai turinys pritaikomas jaunų žmonių auditorijai. Mokymų metu aptariama, kaip kalbėti apie mitybą ne moralizuojant, o kuriant suprantamą ryšį tarp kasdienių sprendimų, energijos lygio, nuotaikos ir bendros savijautos.

    Neformalus ugdymas ir praktiniai metodai

    Mokymo kursai orientuoti į jaunimo darbuotojų profesinį tobulėjimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, todėl daug laiko skiriama patirties mainams. Dalyviai atstovauja skirtingoms organizacijoms ir dirba su įvairiomis jaunimo grupėmis, tad mokymuose lyginami darbo kontekstai ir ieškoma metodų, kuriuos galima pritaikyti skirtingose bendruomenėse.

    Programoje taikomi neformaliojo ugdymo metodai, leidžiantys temą nagrinėti per patirtį: diskusijos, refleksijos, kūrybinės užduotys ir komandiniai iššūkiai. Toks formatas padeda išbandyti priemones praktiškai ir įsivertinti, kaip jas perkelti į kasdienį darbą su jaunimu, kai reikia kalbėti apie įpročius jautriai, be spaudimo ar stigmos.

    Sveika gyvensena plačiau nei mityba

    Mokymuose sveika gyvensena nagrinėjama plačiau nei vien maisto pasirinkimai, įtraukiant fizinį aktyvumą, emocinį valgymą, streso poveikį sprendimams ir bendrą emocinę gerovę. Dalyviai aptaria, kaip atpažinti situacijas, kai maistas tampa emocijų reguliavimo priemone, ir kaip tokiomis temomis kalbėti saugiai bei atsakingai.

    Mokymų pradžioje dalyviai susitiko su Pagėgių savivaldybės vicemere Greta Bušniauskaite ir mero patarėja Viktorija Ūseliene. Susitikimo metu pristatytos dalyvaujančių organizacijų veiklos kryptys, pasidalinta patirtimi dirbant su jaunimu ir įvardytos aktualiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimo darbuotojai skirtingose šalyse.

    Projektas orientuotas į tęstinumą: numatoma parengti sklaidos medžiagą ir praktinius išteklius, kurie būtų naudojami pasibaigus mobilumui partnerių organizacijose. Kursai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

  • UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjunga užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl vyresnio amžiaus vairuotojų sveikatos patikrų ir pasirinko kompromisinį kelią. Privalomų medicininių testų vien pagal amžių nenumatoma, tačiau keičiama pati vairuotojo pažymėjimų sistema.

    Naujoji kryptis numato, kad visoje ES palaipsniui neliks neterminuotų vairuotojo pažymėjimų. Vietoje jų bus taikomas ribotas galiojimo terminas, o dokumentą reikės periodiškai atnaujinti.

    Neterminuotoms teisėms – pabaiga

    Pagal politiniu lygmeniu suderintą ES reformos modelį, B kategorijos (lengvųjų automobilių) ir A kategorijos (motociklų) pažymėjimai turėtų galioti iki 15 metų. Ši logika būtų taikoma ne tik naujai išduodamiems dokumentams, bet ir anksčiau išduotiems neterminuotiems.

    Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tai reikštų, kad daliai vairuotojų ateityje teks pasikeisti seną pažymėjimą į naują su galiojimo pabaigos data. ES siekia suvienodinti praktiką, kad skirtingų šalių dokumentai būtų lengviau administruojami ir atitiktų tas pačias taisykles.

    Ar reikės sveikatos patikros?

    ES nenumatė vieno privalomo medicininio patikrinimo modelio visoms šalims, todėl sprendimas dėl reikalavimų atnaujinant pažymėjimą liks valstybėms narėms. Kitaip tariant, viena šalis gali rinktis medicininę pažymą, o kita gali apsiriboti vairuotojo deklaracija.

    Diskusijose taip pat svarstyta idėja griežčiau trumpinti pažymėjimų galiojimą vyresniems nei 70 metų vairuotojams, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įtvirtintas. Tai reiškia, kad vien amžius savaime neturėtų tapti pagrindu atskiroms, griežtesnėms taisyklėms.

    Skaitmeninės teisės ir pokyčiai jauniems vairuotojams

    Reformos pakete numatyta ir ES mastu pripažįstama skaitmeninė vairuotojo pažymėjimo versija. Tai turėtų palengvinti dokumento naudojimą keliaujant, taip pat sudaryti sąlygas greičiau atnaujinti duomenis ir mažinti administracinę naštą.

    Be to, siūloma peržiūrėti taisykles pradedantiesiems vairuotojams, ypač pirmaisiais metais po teisių gavimo. Skirtingose šalyse tai gali virsti griežtesniais reikalavimais dėl eismo taisyklių laikymosi, pavyzdžiui, greičio viršijimo tolerancijos.

    Galutinės detalės dar turės būti patvirtintos ES teisėkūros procedūrose, o vėliau perkeltos į nacionalinę teisę. Todėl konkretūs terminai, mokesčiai ir tai, ar Lietuvoje bus reikalaujama medicininės pažymos, paaiškės tik priėmus galutinius įgyvendinimo sprendimus.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.