CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV liepos 4 dieną apsilankė Lampedūzoje – Italijos saloje, tapusioje vienu ryškiausių migracijos per Viduržemio jūrą simbolių. Tai pirmasis tokio masto pontifiko vizitas saloje nuo 2013 metų, kai ją kaip pirmąją apaštališką kelionę pasirinko popiežius Pranciškus.

    Pontifikas vizitą pradėjo Cala Pisana vietovėje esančiose vadinamosiose Bevardžių kapinėse, kur palaidoti jūroje žuvę migrantai. Ant dalies kapų stovi kryžiai, pagaminti iš sudužusių laivų medienos – tai tapo tyliu priminimu apie tragedijas jūros kelyje.

    Vėliau Leonas XIV nuvyko prie „Porta d’Europa“ monumento ir susitiko su migrantų šeima. Ten jam buvo perduotas vaiko laiškas, kuriame pasakojama apie atvykimą į Lampedūzą ir išgyvenimus, o kaip simbolinė dovana įteiktas futbolo kamuolys, turintis, pasak berniuko, pasiekti ir pradžiuginti kitą vaiką.

    Gestai, kurie kalba garsiau

    Vizito metu popiežius užsuko į Molo Favarolo prieplauką, kur dažnai išlaipinami išgelbėti žmonės, o jų laivai nutempiami į krantą. Čia jis atidengė ir palaimino atminimo lentą popiežiui Pranciškui, po kurios prieplauka vietos sprendimu pavadinta Molo Francesco.

    Pontifikas pasisveikino su į salą atgabentais migrantais ir aptarė situaciją priėmimo centre, kur, kaip skelbta, tuo metu buvo apgyvendinti 138 žmonės, tarp jų 51 nelydimas nepilnametis. Nurodyta, kad pastaruoju metu gelbėjimo operacijose iš jūros buvo ištraukti ir vaikai bei moterys.

    „Esu čia, kad pasakyčiau: Bažnyčia ir toliau eina kartu su jumis, palaiko ir drąsina“, – rašė popiežius Leonas XIV laiške Lampedūzos merui, pabrėždamas ryšį, kurį su sala buvo užmezgęs jo pirmtakas.

    Europa ir atsakomybė už migrantus

    Prieš šv. Mišias, kuriose, valdžios teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, popiežius pervažiavo Lampedūzos gatvėmis, sveikino susirinkusiuosius ir laimino vaikus. Savo kalboje jis pabrėžė, kad migracija nėra vien pakrančių regionų problema – tai visos Europos politinis ir moralinis išbandymas.

    Pasak pontifiko, mirtys jūroje yra ne tik atsitiktinių nelaimių pasekmė, bet ir sprendimų bei nesprendimų rezultatas. Jis kritikavo abejingumą, pabrėžė žmogaus orumo apsaugą ir ragino pereiti nuo vien krizių valdymo prie nuoseklių, ilgalaikių sprendimų, apimančių priėmimą, apsaugą ir integraciją.

    Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Lampedūzos paradoksą: sala priima ir poilsiautojus, ir žmones, bėgančius nuo karo, persekiojimo ar skurdo. Jo teigimu, Europa turi potencialą veikti nuosekliai, tačiau tam reikalinga politinė valia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas.

    Kalbėdamas apie migracijos priežastis, Leonas XIV minėjo veiksnius, kurie skatina žmones palikti gimtąsias šalis: skurdą, nestabilumą, smurtą, korupciją ir nusikalstamus tinklus, pasipelnius iš žmonių kančios. Jis ragino nepasiduoti baimei ir išankstinėms nuostatoms, o sprendimuose remtis solidarumu ir žmogaus teisių principais.

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Europa pramonė traukiasi, o Kinijos importas auga: ką tai reiškia ES ekonomikai ir rinkai

    Europos ekonomika susiduria su dviem susijusiais iššūkiais: spartėjančia deindustrializacija ir didėjančiu prekių importu iš Kinijos. Banko „Millennium“ valdybos narė Magdalena Zmitrowicz pabrėžia, kad tai jau daro apčiuopiamą poveikį investicijoms, darbo vietoms ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Pasak jos, Europa prieš kelis dešimtmečius uždarė dalį gamybos pajėgumų, o dabar vis dažniau jaučia tokio sprendimo kainą. Nors kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, turi daugiau paramos priemonių investicijoms skatinti, bendras žemyno pramonės konkurencingumas išlieka jautrus išorės sukrėtimams.

    Deindustrializacija ir konkurencingumas

    Deindustrializacija paprastai reiškia mažėjančią pramonės dalį ekonomikoje, kai gamyba ir kapitalas persikelia į kitus regionus, o vietoje auga paslaugų sektorius. Problema paaštrėja tuomet, kai pramonės nykimą lydi lėtesnės investicijos į technologinį atnaujinimą, o energijos ir reguliavimo kaštai tampa sunkiau pakeliami.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau kalba apie pramonės politiką, strateginių sektorių stiprinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Tačiau verslas dažnai akcentuoja, kad vien deklaracijų nepakanka, jei investicinė aplinka išlieka neapibrėžta, o sprendimai dėl paramos ar apsaugos priemonių užtrunka.

    Kinijos prekių srautas ir rinkos apsauga

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Europos gamintojams vis sunkiau konkuruoti, kai rinką sparčiai užpildo Kinijoje pagamintos prekės. Toks importo augimas ypač jautrus sektoriams, kuriuose kainos yra pagrindinis konkurencinis veiksnys, o gamybos sąnaudos Europoje didesnės.

    Rinkos apsauga šiuo atveju gali reikšti griežtesnę importo kontrolę, antidempingo priemones ar reikalavimus, susijusius su tvarumu ir kilmės grandinės skaidrumu. Tačiau priemonės turi būti suderintos taip, kad kartu būtų išsaugota konkurencija ir nenukentėtų vartotojai bei Europos įmonės, priklausomos nuo importuojamų komponentų.

    Energetinis saugumas kaip ekonomikos pamoka

    Zmitrowicz taip pat pabrėžia energetinės nepriklausomybės svarbą, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų metu. Energijos tiekimo sutrikimai ar logistinės krizės greitai persiduoda pramonei, didina gamybos kaštus ir mažina galimybes planuoti ilgalaikes investicijas.

    Jos vertinimu, Europa turi kryptingai diversifikuoti energijos šaltinius, plėsti atsinaujinančios energijos gamybą ir stiprinti infrastruktūrą, įskaitant dujų tiekimo alternatyvas. Tai ne tik energetikos, bet ir pramonės konkurencingumo klausimas, nes energijos kaina tampa vienu svarbiausių faktorių renkantis gamybos vietą.

    „Negalime leisti, kad pramonė Europoje išnyktų, o mes taptume priklausomi nuo importo iš JAV, Kinijos ar Artimųjų Rytų“, – sakė Magdalena Zmitrowicz.

    Ji akcentuoja, kad konflikto ar krizės metu priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tampa ypač rizikinga, todėl investicijos į gamybos bazę ir energijos atsparumą turi būti vertinamos kaip ilgalaikė strategija, o ne trumpalaikė reakcija.

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    Airija nuo liepos 1 dienos perima rotacinį ES Tarybos pirmininkavimą tuo metu, kai Briuselyje juntamas retas politinis pagreitis, bet laiko itin mažai. Dublinas siekia per šešis mėnesius pajudinti įstrigusius klausimus, tačiau Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant sprendimų erdvė gali greitai susiaurėti.

    Airijos tikslas ambicingas: derinti kompromisus dėl ES plėtros, Ukrainos integracijos tempo ir būsimo ilgalaikio biudžeto, kuris turėtų įsigalioti nuo 2028 metų. Diplomatų vertinimu, būtent artėjantys rinkimai Prancūzijoje gali tapti riba, po kurios Paryžius taps atsargesnis dėl politiškai jautrių sprendimų.

    „Matome, kaip veikia rinkimų ciklai, todėl aiškiai suprantame, kad šis laikas yra ribotas“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Plėtra grįžta į darbotvarkę

    Airija pirmininkavimą pradeda tuo metu, kai ES institucijose vėl stiprėja noras judėti į priekį su plėtros darbotvarke. Po ilgesnės pauzės, kai naujų narių priėmimas strigo dėl politinių veto ir reformų reikalavimų, Dublinas siekia išnaudoti momentą ir sutelkti valstybes nares į konkrečius žingsnius.

    Tarp pažangiausių kandidačių dažniausiai minima Juodkalnija, kuri dėl dydžio ir derybų pažangos laikoma realiausia artimiausių metų sėkmės istorija. Tuo pat metu daug daugiau politinio ir finansinio svorio turintis Ukrainos kelias kelia sudėtingesnių klausimų dėl vieningo pritarimo, ES biudžeto perskirstymo ir karo sąlygų.

    „Dabar yra momentas, ir mes tikimės, kad pirmininkaujanti Airija darys viską, kad stojimas išliktų darbotvarkės viršuje“, – sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov.

    Kyjivas nori kuo greičiau atverti likusius derybų teminius blokus, nes derybų tempas tiesiogiai veikia ir vidaus reformų motyvaciją. Ukrainos argumentas paprastas: jei procesas stringa, politinis kapitalas reformoms Radoje senka, o tai ilgainiui silpnina ir ES reikalaujamų pokyčių įgyvendinimą.

    Biudžetas: ambicijos prieš taupumą

    Ne mažiau svarbi Airijos užduotis bus tarpininkauti diskusijose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselis vis garsiau kalba, kad vienu metu teks finansuoti gynybos stiprinimą, konkurencingumo programas, paramą Ukrainai ir pasirengimą plėtrai, tačiau tarp valstybių narių auga įtampa dėl to, kas už tai mokės.

    Šioje diskusijoje išryškėja dvi stovyklos: šalys, siekiančios didesnio bendro finansavimo, ir vadinamosios taupiosios valstybės, kurios nori riboti išlaidas. Airija mėgina išlaikyti neutralumo reputaciją ir veikti kaip sąžiningas tarpininkas, kad pirmininkavimo metu nebūtų įsprausta į vienos stovyklos rėmus.

    Diplomatai įspėja, kad Prancūzijos vidaus politika gali tapti lemiamu veiksniu: kuo arčiau rinkimų, tuo sunkiau Paryžiui remti sprendimus, kuriuos oponentai galėtų pateikti kaip per didelį Briuselio įtakos ar išlaidų augimą. Dėl to Airijai teks suderinti du tikslus: palaikyti ambiciją ir kartu neperžengti ribos, kuri išprovokuotų politinę reakciją svarbiausiose sostinėse.

    Airijos pirmininkavimas taip tampa lenktynėmis su laiku: jei kompromisai nebus pasiekti greitai, sprendimų priėmimas ES gali pereiti į atsargumo režimą. Tai ypač aktualu plėtrai ir biudžetui, kuriems reikalingas valstybių narių vieningumas ir jautrus politinis balansas.

  • Lenkija sukaupė daugiau nei 70 proc. dujų atsargų: ką tai reiškia žiemai ir regiono rinkai?

    Lenkija į žiemos sezoną žengia su vienais didžiausių gamtinių dujų rezervų regione. Dujų saugyklų, kurias valdo sistemos operatorius „Gas Storage Poland“, užpildymas liepos pradžioje perkopė 70 proc., nors tikslas šiam laikotarpiui buvo 60 proc.

    Operatoriaus duomenimis, 2026 metų liepos 1 dieną saugyklose buvo sukaupta apie 26,2 TWh gamtinių dujų. Toks energijos kiekis atitinka maždaug 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai rodo gerokai ankstesnį pasirengimą šaltajam sezonui nei įprasta.

    „Jau liepos mėnesį pasiektas aukštas užpildymo lygis patvirtina pažengusį pasirengimą žiemos sezonui ir stiprina šalies energetinį saugumą“, – sakė „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak.

    Įmonė pabrėžia, kad augantis rinkos poreikis saugojimo paslaugoms skatina planuoti pajėgumų plėtrą. Pasak operatoriaus, didesnė saugyklų talpa leistų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius, svyruojančias kainas ir tiekimo srautų pokyčius, taip pat lengvintų sistemos balansavimą.

    Lenkijos dujų atsargų lygis išsiskiria ir Europos mastu. Skelbiama, kad 2026 metų birželio 30 dieną vidutinis Europos Sąjungos saugyklų užpildymas siekė apie 49 proc., o Lenkijos rodiklis buvo gerokai aukštesnis ir lenkė praėjusių metų tempą.

    Praėjusiais metais, 2025 metų liepos 1 dieną, Lenkijos saugyklų užpildymas siekė apie 64 proc., tad šiemet atsargų kaupimas vyksta sparčiau. Tokia dinamika rodo, kad rinka aktyviai naudojasi saugyklomis ne tik kaip atsarga žiemai, bet ir kaip priemone valdyti kainų riziką bei tiekimo neapibrėžtumą.

    Lenkija, anot operatoriaus, pagal atsargų lygį šiuo metu patenka tarp Europos lyderių kartu su Portugalija, Ispanija ir Italija. Didesnis užpildymas vasaros pradžioje paprastai reiškia mažesnę tikimybę, kad žiemą prireiks skubiai pirkti dujas nepalankiomis kainomis.

    „Gas Storage Poland“ yra Lenkijos dujų saugojimo sistemos operatorius, atsakingas už saugyklų pajėgumų ir galių siūlymą rinkos dalyviams bei efektyvų jų panaudojimą. Bendrovė priklauso „Gaz-System“, kuris valdo dujų perdavimo tinklą ir yra vienas svarbiausių šalies energetinės infrastruktūros operatorių.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • Naujas ES mokestis pigioms siuntoms iš Kinijos: nuo 2026 metų papildoma rinkliava už prekių kategorijas

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje startuos pereinamasis laikotarpis, kuris keis pigių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimą. Pagal naują tvarką planuojama taikyti fiksuotą muitinę rinkliavą mažos vertės siuntoms, dažniausiai atkeliaujančioms iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.

    Svarbiausia detalė vartotojams yra tai, kad mokestis būtų siejamas ne su pačia siunta kaip pakuote, o su joje esančių prekių rūšių skaičiumi. Kitaip tariant, mokėtumėte už skirtingas prekių kategorijas, todėl vienoje siuntoje sudėjus daugiau skirtingų daiktų galutinė suma gali išaugti.

    Pagal aptariamą modelį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2028 metų liepos 1 dienos būtų taikoma 3 eurų rinkliava už kiekvieną prekių poziciją pagal muitinės klasifikaciją. Jei siuntoje būtų vienos rūšies prekės, rinkliava būtų viena, tačiau skirtingų kategorijų atveju ji daugėtų.

    Europos Komisija šį pokytį sieja su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų srautais ir administracine našta muitinėms. Pastaraisiais metais į ES kasmet patenka milijardai tokių siuntų, o didelę jų dalį sudaro drabužiai, telefonų priedai, smulki elektronika ir įvairios buities prekės.

    Formaliai muitinės skolininku dažniausiai būtų laikomas pardavėjas arba prekybos platforma, tačiau praktikoje kaštai paprastai persikelia į galutinę kainą. Tai reiškia, kad dalis iki šiol „impulsinių“ pirkinių, kai prekė kainuoja kelis eurus, o pristatymas būna minimalus, gali tapti mažiau patrauklūs.

    Taip pat svarbu, kad ši rinkliava nepakeistų pridėtinės vertės mokesčio taisyklių: PVM ir toliau būtų taikomas pagal galiojančią tvarką. Vartotojams tai reikštų, kad galutinę kainą gali sudaryti keli komponentai, o skaidrumas priklausys nuo to, kaip platformos pateiks mokesčius pirkimo metu.

    Pokyčiai labiausiai paliestų platformas, kurios dažnai siunčia prekes tiesiai iš sandėlių už ES ribų, tarp jų „AliExpress“, „Temu“, „Shein“, „Banggood“ ir „Alibaba“. Norint sumažinti galimas papildomas išlaidas, pirkėjams vis svarbesnis taps siuntimo pasirinkimas iš ES sandėlių, jei tokia alternatyva siūloma.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.