CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius vėl atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos prekybinių ginčų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis įvesti 200 proc. muitą Prancūzijos vynui ir šampanui, jei Paryžius nepritars jo siūlomai Gazos „Taikos tarybai“.

    Europos gamintojai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra ne vien apie gėrimų pramonę. Pasak jų, tai geopolitinis spaudimas, galintis sukelti grandininį poveikį eksportui, investicijoms ir kainoms tiek JAV, tiek Europoje.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus interesus“, – teigiama Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacijos FEVS pareiškime.

    FEVS taip pat akcentuoja, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl reakcija turėtų būti koordinuota Briuselyje. Pramonės atstovai ragina ES kalbėti vienu balsu ir derėtis dėl sprendimų, kurie apsaugotų eksportuotojus nuo staigių tarifų šuolių.

    JAV išlieka svarbiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl bet koks papildomas muito didinimas smogtų ne tik didiesiems gamintojams, bet ir mažesniems ūkiams. Ekspertai primena, kad tarifai dažniausiai didina kainas vartotojams, o verslui reiškia neapibrėžtumą dėl užsakymų ir logistikos.

    Viltis dėl proveržio Davose

    Prancūzijos gamintojai šią savaitę daug vilčių sieja su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, kur planuojami JAV, Prancūzijos ir Europos politikų pokalbiai. Sektorius tikisi, kad aukšto lygio kontaktai padės sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujam tarifų etapui.

    „Šiuos JAV prezidento pareiškimus reikia vertinti rimtai, bet su ramybe“, – sakė FEVS prezidentas Gabrielis Picardas.

    Europos vyno kompanijų komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte pabrėžia, kad vynas yra išskirtinis, su regionais ir kilmės nuorodomis siejamas produktas, todėl dažnai tampa simboliniu taikiniu politiniuose ginčuose. Jo teigimu, vyno tema JAV ir ES santykiuose kartojasi todėl, kad tai lengvai atpažįstama ir ekonomiškai reikšminga kategorija.

    Kas jau padaryta ir ką rodo statistika

    Pastaraisiais metais ES ir JAV buvo pasiekusios susitarimų, kurie įtvirtino 15 proc. JAV tarifą daliai Europos prekių, o vynui ir stipriesiems gėrimams išimčių užsitikrinti nepavyko. Europos Komisija siekė specialaus režimo, tačiau sektorius liko bendrojo tarifo rėmuose.

    Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad eksporto dinamika tapo nepastovi: dalis JAV įmonių didino atsargas prieš galimus papildomus muitus, tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti. Eurostato duomenys rodo, kad ES stipriųjų gėrimų eksportas 2025 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, sumažėjo 25 proc.

    Įmonės perspėja, kad 200 proc. tarifas būtų išskirtinai agresyvus žingsnis, galintis praktiškai sustabdyti dalies produktų konkurencingumą JAV rinkoje. Tokiu atveju nuostoliai tikėtini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams bei restoranų sektoriui, o vartotojams tai reikštų ryškiai didesnes kainas arba siauresnį pasirinkimą.

    Kaip gali reaguoti Europos Sąjunga

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų asociacijos ragina sprendimus priimti europiniu lygiu, nes pavienės valstybės narės tarifų politikoje turi ribotas galimybes. Tikėtina, kad diskusijose bus svarstomi tiek diplomatiniai kanalai, tiek galimi atsakomieji prekybos instrumentai, jei grasinimai virstų realiais sprendimais.

    Tuo pat metu sektorius siekia išvengti eskalacijos, nes ilgalaikė tarifų spiralė paprastai baigiasi prekybos mažėjimu abiejose Atlanto pusėse. Gamintojai tikisi, kad artimiausios savaitės parodys, ar įtampą pavyks suvaldyti derybomis, ar Europa turės ruoštis naujam spaudimo etapui.

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Artėjant rudeniui vis dažniau kyla klausimas, kada bus grąžinamas žiemos laikas ir ar tai gali būti paskutinis kartas. 2026 metais laikrodžių sukimas vis dar numatytas, nors Europos Sąjungoje apie šios praktikos atsisakymą diskutuojama jau ne vienerius metus.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas 2026 metais įsigalios naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Trečią valandą ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal, į antrą valandą, todėl naktis taps viena valanda ilgesnė.

    Dauguma telefonų ir kompiuterių laiką atnaujina automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius ir kai kuriuos buities prietaisus dažnai tenka sureguliuoti ranka. Šis pokytis svarbus ir dirbantiems naktinę pamainą, nes daliai žmonių darbo laikas realiai pailgėja viena valanda.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, sezoninis laiko keitimas taikomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reguliavimas apima datas iki 2026 metų, todėl rudenį numatomas perėjimas į žiemos laiką yra paskutinis aiškiai įrašytas šiame kelių metų grafike.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo 2027 metų laiko sukimas automatiškai bus panaikintas. Vien tai, kad baigiasi dokumente numatytas terminų sąrašas, dar nereiškia politinio sprendimo atsisakyti sezoninių korekcijų, tam reikėtų naujų sprendimų ir suderinimo.

    Kodėl Europa vis dar nesusitarė?

    Diskusijos dėl laiko keitimo nutraukimo Europos Sąjungoje įsibėgėjo po to, kai Europos Parlamentas 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. Tačiau bendro sprendimo Europos Sąjungos Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti, todėl taisyklės realiai nepasikeitė.

    Esminė kliūtis yra koordinavimas tarp valstybių narių, nes skirtingai pasirinktas nuolatinis laikas galėtų sukelti praktinių problemų. Tai paliestų tarptautinį transportą, darbo grafikų planavimą, logistiką, verslo procesus ir paslaugas, kurios priklauso nuo suderintų laiko juostų.

    Kol nėra bendro europinio sutarimo, laikrodžių sukimas daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, išlieka realia kasmetine rutina. Todėl tikėtina, kad artėjant 2026 metų pabaigai vėl bus grįžtama prie klausimo, ar Europa pasirengusi galutinai apsispręsti dėl nuolatinio laiko.

  • „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    JK atvirosios bankininkystės infrastruktūros bendrovės „Yapily“ vadovas Stefano Vaccino sako, kad įmonė šiuo metu nesiruošia aktyviai dalyvauti rinkos konsolidacijoje. Pasak jo, „Yapily“ prioritetas yra organinis ir tvarus augimas, o ne įsigijimai ar susijungimai.

    Šie komentarai pasirodė paskelbus naujausius finansinius rezultatus, kurie rodo ryškų įmonės šuolį 2025 metais. „Yapily“ kuria technologinę infrastruktūrą, leidžiančią verslams, gavus vartotojo sutikimą, pasiekti banko sąskaitų duomenis ir inicijuoti mokėjimus per atvirosios bankininkystės sąsajas.

    2025 metais bendrovės apyvarta per metus išaugo nuo maždaug 7 900 000 eurų iki maždaug 19 700 000 eurų. Tuo pat metu „Yapily“ iš nuostolio perėjo į pelną: po maždaug 19 100 000 eurų nuostolio ankstesniais metais užfiksuotas maždaug 420 000 eurų pelnas.

    Vadovas geresnius rezultatus sieja su efektyvia sąnaudų kontrole ir didesnėmis pajamomis iš esamų klientų. Tarp įvardytų bendrovių, su kuriomis dirba „Yapily“, minimos Revolut, Intuit, Adyen ir „Google“.

    Pasak S. Vaccino, įmonė sąmoningai neskubėjo į naujus finansavimo etapus, nes norėjo įrodyti, kad atviroji bankininkystė gali būti pelningas ir ilgalaikis verslas. 2025 metų pabaigoje „Yapily“ dirbo 102 darbuotojai, o tai, vadovo teigimu, atspindi kryptį išlaikyti kompaktišką komandą ir aiškiai pamatuojamus prioritetus.

    Nors įmonė neatmeta galimybės ateityje pritraukti papildomą kapitalą, toks sprendimas būtų siejamas su poreikiu greitinti atvirosios bankininkystės plėtrą. „Yapily“ paskutinis finansavimo etapas buvo 2021 metais, kai bendrovė pritraukė apie 47 000 000 eurų.

    Rinkoje tuo metu ryškėja priešinga tendencija: sandorių daugėja, o dalis žaidėjų jungiasi siekdami masto, platesnio produktų krepšelio ar tvirtesnių pozicijų skirtingose Europos rinkose. S. Vaccino prognozuoja, kad konsolidacijos procesas gali intensyvėti, tačiau „Yapily“ ketina išlaikyti pasirinktą strategiją.

    Vadovo teigimu, artimiausi keleri metai atvirosios bankininkystės sektoriui bus ypač reikšmingi dėl naujų technologinių ir reguliacinių pokyčių. Jis išskiria 2027 ir 2028 metus kaip laikotarpį, kai rinka gali sparčiau persigrupuoti, o nauji mokėjimų scenarijai taps labiau kasdieniai e. prekyboje.

    Viena iš krypčių yra komerciniai kintamos sumos periodiniai mokėjimai, kurie leidžia vartotojams suteikti leidimą įmonei reguliariai nuskaityti kintančias sumas iš banko sąskaitos. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes gali tapti alternatyva daliai kortelėmis paremtų periodinių atsiskaitymų, ypač ten, kur verslams aktualūs kaštai ir mokėjimo patvirtinimo kontrolė.

    Kita kryptis yra ES rengiamas Finansinių duomenų prieigos reglamentavimas, kuris turėtų išplėsti duomenų dalijimosi logiką už tradicinės atvirosios bankininkystės ribų. Rinkos dalyviai tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir standartizacija gali paskatinti naujų paslaugų kūrimą, tačiau kartu padidins konkurenciją tarp infrastruktūros tiekėjų.

    Šiame kontekste „Yapily“ teigia investuojanti į produktų vystymą ir inžinerines kompetencijas, kad būtų pasirengusi būsimam paklausos augimui. Įmonė pabrėžia, kad šiuo etapu jai svarbiausia ne sandoriai, o stabilus klientų bazės plėtimas ir tvari finansinė disciplina.

    „Šiuo metu labiau norime likti nuošalyje ir sutelkti dėmesį į organinį bei tvarų augimą“, – sakė Stefano Vaccino.

  • „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    DI pažadai ir smulkaus verslo skepticizmas

    Europos mažos ir vidutinės įmonės vis dažniau klausia, ar dirbtinis intelektas iš tiesų kuria vertę, ar tik kelia triukšmą. Praktikoje sprendimus lemia ne skambios deklaracijos, o tai, ar įrankiai padeda mažinti kaštus, klaidas ir riziką.

    Tiekimo grandinėse klaidos brangiai kainuoja, nes pasirinkimas priklauso ne vien nuo kainos. Verslui svarbūs ir kokybės rodikliai, atitiktis reikalavimams, logistikos patikimumas bei pristatymo terminai.

    „Alibaba.com“ DI: mažiau spėjimų, daugiau patikros

    „Alibaba.com“ prezidentas Kuo Zhang savo komentare teigia, kad platformos DI kuriamas remiantis realiais prekybos duomenimis, o ne bendrais interneto tekstais. Tokia kryptis siejama su mažesne klaidinančių atsakymų rizika ir didesniu sprendimų patikimumu B2B pirkimuose.

    Pasak jo, rekomenduodama tiekėją sistema tikrina sertifikatus ir dokumentus, vertina atitiktį reglamentams, skaičiuoja pilną įsigijimo kainą ir padeda su prekių kodais muitinei. Tai turėtų mažinti tikimybę, kad verslas pasirinks netinkamą partnerį ir vėliau patirs papildomų išlaidų.

    „Prekybos ateitis priklausys ne ryškiausiam modeliui, o patikimiausiam. Ir ta ateitis prasideda dabar“, – sakė Kuo Zhang.

    Kas yra „AI Mode“ ir kuo jis svarbus

    „Alibaba.com“ planuoja gruodį pristatyti naują funkciją „AI Mode“, kuri turėtų veikti agentinio DI principu. Tai reiškia, kad įrankis ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka kelis nuoseklius veiksmus: analizuoja techninius failus, lygina variantus ir pateikia labiausiai tinkančius sprendimus.

    Pavyzdžiui, pirkėjas galėtų natūralia kalba paklausti, kas pagamintų biologiškai suyrančią pakuotę su reikiamu sertifikatu ir pristatytų per nustatytą laiką. Sistema, kaip teigiama, palygintų kainodarą, gamybinius pajėgumus, terminus ir atitiktį reikalavimams.

    Smulkiam verslui tai aktualu dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Įmonėms, neturinčioms pirkimų specialisto, tokie sprendimai gali sutrumpinti tiekėjų atranką ir sumažinti riziką, tačiau galutinė atsakomybė už sprendimą vis tiek lieka verslui.

    Kontekstas Europoje taip pat keičiasi: Europos Sąjungoje įsigalioja DI aktas, o tai reiškia aiškesnes taisykles, kam ir kaip DI gali būti taikomas, kokie reikalavimai keliami rizikingoms sistemoms. Verslui tai svarbu dėl atitikties, duomenų valdymo ir atsakomybės klausimų.

  • Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Koridorius, kuriuo siekiama apeiti rizikas

    Europos Sąjungos remiamos šalys siekia, kad Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas taptų greitesnis ir labiau nuspėjamas. Pagrindinis tikslas – tranzito laiką, kuris šiandien dažnai siekia apie 35 dienas, sumažinti iki 15–20 dienų.

    Šis koridorius jungia Centrinę Aziją su Europa per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Tai mišrus maršrutas, kuriame turi tiksliai „susikalbėti“ geležinkeliai, keliai, uostai ir keltai, todėl net maži trukdžiai vienoje grandyje iškart išaugina viso kelio trukmę.

    Ne tik bėgiai ir uostai

    Temos aktualumą išryškino Taškente vykusi antroji nacionalinė Transkaspijos transporto koridoriaus konferencija, kurioje aptarti prioritetiniai projektai, logistika, skaitmeninimas ir spartesnės sienų procedūros. Susitikime dalyvavo Europos ir Uzbekistano pareigūnai, tarptautinės finansų institucijos bei transporto įmonės.

    TRACECA generalinis sekretorius Jasurbekas Choriyevas pabrėžė, kad maršrute vis dar esama infrastruktūros netolygumų, kuriuos būtina toliau finansuoti. Vis dėlto, jo teigimu, artimiausiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas vadinamajam minkštajam sujungiamumui.

    „Skaitmeninis sujungiamumas ir tarpvalstybinis procedūrų palengvinimas bei supaprastinimas bus svarbiausias prioritetas artimiausius ketverius metus“, – sakė J. Choriyevas.

    Nuspėjamumas logistikai svarbesnis už rekordus

    Europos Komisijos Tarptautinių partnerysčių generalinio direktorato atstovas Pēteris Ustubs akcentavo, kad koridorių būtina vertinti kaip vientisą sistemą. Jo teigimu, kritiškai svarbu kuo labiau pereiti prie elektroninių dokumentų ir maksimaliai suderinti muitinės procedūras visoje grandinėje.

    „Turime žiūrėti į koridorių kaip į visumą, užtikrinti, kad procedūros veiktų sklandžiai, dokumentai kuo labiau būtų elektroniniai, o muitinės tvarka – kiek įmanoma suderinta“, – sakė P. Ustubs.

    Logistikos bendrovėms vien kelionės sutrumpinimo neužtenka, nes kainodara ir kontraktai remiasi prognozuojamu terminu. Praktikoje konkurencingumą lemia tai, ar vežėjai gali patikimai žinoti, kada krovinys pasieks klientą, ir kiek realiai užtruks sienų kirtimas bei perkrovimai.

    „Transporto ir logistikos įmonėms reikia labai nuspėjamo grafiko, kad jos tiksliai žinotų, kada ir kaip judės kroviniai“, – pabrėžė P. Ustubs.

    Silpnos vietos: Juodoji jūra ir pralaidumas Vakaruose

    Koridoriaus greitį riboja ne tik biurokratija, bet ir fiziniai „kamščiai“ vakarinėje maršruto dalyje. TRACECA atstovai kaip pavyzdžius mini naujas geležinkelio jungtis Pietų Kaukaze ir Turkijoje, kurios galėtų sujungti didesnes maršruto atkarpas per palyginti trumpus trūkstamus segmentus.

    Papildoma rizika siejama su Juodosios jūros saugumu, nes pastaraisiais metais šiame regione fiksuojami išpuoliai prieš civilius prekybinius laivus ir smūgiai uostų infrastruktūrai. Dėl to koridoriui svarbios alternatyvos, kurios mažiau priklauso nuo nestabilių jūrinių atkarpų, o ten, kur jūra neišvengiama, itin svarbi keltų bei uostų pralaida.

    Uzbekistanui tai – išgyvenimo ekonomika

    Uzbekistanui šis maršrutas turi ypatingą ekonominę reikšmę, nes šalis yra dvigubai sausumos apsupta valstybė, o logistika sudaro reikšmingą prekių savikainos dalį. Valstybės tikslas – mažinti transporto kainą ir sutrumpinti kelią iki Europos rinkų, kad vietos eksportas taptų konkurencingesnis.

    Uzbekistano planuose įvardijamas dalyvavimas Kaspijos uostų infrastruktūros projektuose, keltų ar baržų pajėgumų didinimas, taip pat investicijos Azerbaidžane ir interesai Sakartvelo bei Juodosios jūros uostuose. Tokie sprendimai reikalingi tam, kad grandinė būtų ne tik greita, bet ir turėtų pakankamai pajėgumų augančiam srautui.

    Šalies viduje iššūkiu išlieka tai, kad dalimi geležinkelių tinklo naudojasi ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Planuojama atskira greitojo keleivinio susisiekimo linija tarp Taškento ir Samarkando galėtų sumažinti apkrovą ir atlaisvinti daugiau pralaidumo kroviniams.

    Strateginį koridoriaus augimą iš rytų pusės galėtų paskatinti Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas. Uzbekistano geležinkelių vertinimu, ilgainiui šia kryptimi būtų galima pervežti iki 15 mln. tonų krovinių per metus, kurių dalis natūraliai keliautų į Vakarus Transkaspijos koridoriumi.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais didžiausia konkurencija vyks ne dėl vieno uosto ar vienos linijos statybos, o dėl taisyklių suvienodinimo, duomenų mainų ir procedūrų automatizavimo. Jei šios dalys veiks, infrastruktūros investicijos duos greitesnį efektą, o koridorius taps patikima alternatyva prekybai tarp Europos ir Azijos.

  • Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Žirklių efektas žemės ūkyje

    Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos ūkininkai vidutiniškai gavo mažesnes kainas už savo produkciją, nors jų patiriamos sąnaudos augo. Toks kainų ir kaštų išsiskyrimas rinkoje dažnai vadinamas žirklių efektu, kai pajamos spaudžiamos žemyn, o išlaidos kyla.

    Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo 5,8 proc. Tai buvo jau trečias iš eilės ketvirtis, kai fiksuojamas metinis kainų kritimas, didinantis spaudimą ūkių pelningumui.

    Kas brango labiausiai?

    Tuo pat metu vidutinės žemės ūkyje naudojamų prekių ir paslaugų kainos, į kurias įeina energija, trąšos ir pašarai, pakilo 4,7 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net ir išlaikant panašius gamybos apimtis, bendros savikainos dalis didėjo.

    Ryškiausiai brango energija ir tepalai, kurių kainos šoktelėjo 22 proc. Trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės pabrango 13,4 proc., o tai ypač jautru ūkiams, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo tręšimo intensyvumo ir sezoniškumo.

    Smūgis pienui ir grūdams

    Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas pieno sektoriuje: vidutinė kaina, kurią gavo ūkininkai, buvo 16,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Grūdų kainos, Eurostato vertinimu, sumenko 5,6 proc., taip pat mažindamos augalininkystės ūkių pajamas.

    Valstybių pjūvyje produkcijos kainos krito 20 ES šalių. Didžiausias metinis nuosmukis fiksuotas Danijoje, kur jis siekė 17,2 proc., o Airijoje 16,2 proc., o tai rodo, kad spaudimas nėra lokalus ir apima skirtingas ūkininkavimo struktūras.

    Sąnaudų kainos augo visose ES valstybėse narėse. Didžiausi šuoliai, lyginant 2026 metų antrąjį ketvirtį su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuoti Lietuvoje, kur augimas siekė 16,4 proc., ir Rumunijoje, kur jis sudarė 11,7 proc.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    ES žemės ūkio ministrai, susitikę rugsėjo 28 dieną, akcentavo aukštas gamybos sąnaudas, ypač trąšų ir energijos, bei mažesnes produkcijos kainas, kurios mažina ūkių maržas. Tokia kombinacija dažniausiai greitina sprendimus mažinti investicijas, atidėti technikos atnaujinimą ar riboti gamybą.

    Europos Komisija liepos 17 dieną paskelbė 540 mln. eurų paramos paketą, skirtą kompensuoti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams ekonominius nuostolius, siejamus su išaugusiomis trąšų ir energijos sąnaudomis. Prancūzijai numatyta apie 107,1 mln. eurų, Ispanijai 50,2 mln. eurų, o tikslines išmokų schemas nustato nacionalinės institucijos.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES ministrai aptarė Europos Komisijos trąšų veiksmų planą, paskelbtą gegužę, kuriuo siekiama gerinti trąšų prieinamumą ir įperkamumą bei stiprinti vidaus tiekimo atsparumą. Šios priemonės aktualios ir Baltijos regionui, nes trąšų kainų svyravimai tiesiogiai persiduoda savikainai ir konkurencingumui bendroje rinkoje.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydovinės nuotraukos vis ryškiau parodo, kokio masto sugriovimai per pastaruosius mėnesius ištiko Gazos ruožą. Ypač dideli nuostoliai fiksuojami Rafaho, Beit Lahijos, Beit Hanuno, Džabalijos ir Šudžajos rajonuose, kur anksčiau tankiai apgyvendintos teritorijos vietomis virto vientisais griuvėsių laukais.

    Rafaho apylinkėse palydoviniai kadrai rodo ištisas kvartalų atkarpas, kuriose pastatų kontūrai beveik išnykę. Tuo pat metu pajūrio juostoje matyti išaugę laikinų palapinių ir improvizuotų prieglobsčių telkiniai, dalis jų įrengti vos keli metrai nuo jūros.

    Žala fiksuojama ir infrastruktūrai: Gazos uostas, kuris iki karo buvo svarbus vietos žvejams, daug kur išlieka smarkiai apgadintas. Tokie vaizdai atspindi ne pavienes sugriovimų vietas, o viso kraštovaizdžio pokytį, kai gyvenamosios teritorijos vietomis praranda įprastą urbanistinę struktūrą.

    Jungtinių Tautų vertinimai šią vizualią informaciją pagrindžia skaičiais: skelbiama, kad apgadinta apie 82 proc. visų Gazos ruožo statinių, o tai sudaro daugiau kaip 200 000 pastatų. Maždaug du trečdaliai pažeistų objektų įvardijami kaip visiškai sugriauti, o sugriovimų dalis, palyginti su laikotarpiu iki 2025 metų spalį įvardytų paliaubų, išaugo apie 9 proc.

    Humanitarinės ir saugumo problemos siejamos ne vien su pačiais pastatais, bet ir su griuvėsių kiekiu. Jungtinės Tautos nurodo, kad Gazos ruože susikaupė apie 61 mln. tonų statybinių atliekų, o Jungtinių Tautų aplinkos programa pabrėžia, jog po griuvėsiais gali būti žmonių palaikų, nesprogusių šaudmenų ir pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą.

    Didėjant sugriovimų mastui, auga ir atkūrimo poreikiai. Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendra 2026 metų balandį paskelbta vertinimo ataskaita dešimtmečio atkūrimo ir ekonomikos gaivinimo kaštus įvertino apie 66 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau kaip 371 000 būstų buvo sugriauti arba apgadinti, o daugiau nei pusė ligoninių nefunkcionuoja. Dėl to net ir prasidėjus atstatymo planavimui, praktiniai darbai susiduria su saugumo, logistikos, atliekų tvarkymo ir esminės infrastruktūros atkūrimo barjerais.

    Palydoviniai vaizdai šioje situacijoje tampa svarbiu įrankiu: jie leidžia nepriklausomai įvertinti sugriovimų geografiją ir pokyčius laike. Vis dėlto net ir tikslūs kadrai neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai galima užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas civiliams, kai didelė dalis žmonių telkiasi laikinuose būstuose, o miestų audinys daug kur yra suardytas.