Tag: Europos Sąjunga

  • ES nuo 2027 metų spalio uždraus kai kuriuos mikroplastiko turinčius šampūnus ir dušo gelius

    Nuo 2027 metų spalio 17 dienos Europos Sąjungoje bus uždrausta parduoti dalį kosmetikos priemonių, į kurių sudėtį mikroplastikas buvo įmaišytas sąmoningai. Pokytis palies šampūnus, dušo gelius ir kitas vandeniu nuplaunamas higienos priemones.

    Apie šį draudimą, remdamasis ES patvirtintu reglamentu, rašo ispanų leidinys Mundodeportivo. Akcentuojama, kad kalbama ne apie visus „plastikinius“ ingredientus, o apie tam tikras sintetinių polimerų daleles, kurios vandenyje neištirpsta ir aplinkoje suyra itin sunkiai.

    ES reglamentą, ribojantį tyčinį mikroplastiko naudojimą kai kuriuose produktuose, Sąjunga patvirtino 2023 metų rugsėjį. Vienas iš etapų – 2027 metais įsigaliosianti nuplaunamų kosmetikos priemonių dalies prekybos draudimo nuostata.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojams, norintiems toliau prekiauti ES rinkoje, teks keisti formules ir ieškoti alternatyvų ribojamoms mikroplastiko dalelėms.

    Kas tiksliai bus draudžiama

    Draudimas taikomas nuplaunamiems produktams – tai priemonės, kurios po naudojimo pašalinamos vandeniu. Tarp jų įvardijami šampūnai, dušo geliai ir kitos panašios kosmetikos priemonės, jei jų sudėtyje yra mikroplastiko dalelių, patenkančių į nustatytus ribojimus.

    Svarbu tai, kad reglamentas nukreiptas į mikrodaleles, kurios specialiai dedamos į sudėtį dėl technologinių priežasčių – pavyzdžiui, norint pakeisti tekstūrą, stabilizuoti formulę ar suteikti konkretų efektą. Kai tokios dalelės nuplaunamos, jos gali patekti į nuotekas ir galiausiai į aplinką.

    Ribojimai plėsis iki 2035 metų

    Tekste taip pat nurodoma, kad ateityje ES planuoja riboti mikroplastiko naudojimą ir kosmetikoje, kuri nėra nuplaunama, taip pat dekoratyvinėje kosmetikoje bei kai kuriose lūpų ir nagų priemonėse.

    Bendras ribojimų įgyvendinimo grafikas numatytas iki 2035 metų – iki tol gamintojai turėtų rasti mažiau aplinką teršiančius sprendimus ir palaipsniui keisti receptūras.

    Kodėl mikroplastikas kelia tiek problemų

    Mikroplastikas laikomas viena ryškiausių aplinkos taršos problemų, nes itin mažos plastiko dalelės aptinkamos vandenyje, dirvožemyje ir net maisto produktuose bei gėrimuose.

    Dalis mikroplastiko susidaro yrant didesnėms plastiko atliekoms, tačiau kita dalis į aplinką patenka tiesiogiai per kasdienius produktus. Nuplaunamos kosmetikos atveju dalelės kartu su vandeniu gali patekti į aplinką, o jas pašalinti vėliau yra sudėtinga.

  • Dekarbonizacija gali apsimokėti net ir brangiau: kodėl „žalioji priemoka“ jau nebelemia

    Dekarbonizacija gali apsimokėti net ir brangiau: kodėl „žalioji priemoka“ jau nebelemia

    Pramonės dekarbonizacija vis rečiau vertinama vien pagal tai, kiek brangiau kainuoja „švaresnė“ technologija. Vis dažniau įmonės skaičiuoja plačiau: nuo žaliavų ir energijos kainų svyravimų iki tiekimo grandinių saugumo ir reguliavimo pokyčių.

    Tokią mintį komentare „Euronews“ dėsto „First Movers Coalition“ vadovas Noamas Boussidan. Jo teigimu, vadinamoji „žalioji priemoka“ (angl. green premium) išlieka svarbi, tačiau investicinius sprendimus vis labiau lemia komercinė realybė, geopolitika ir valstybės politika.

    „Žalioji priemoka“ – tai 2020 metais Billo Gateso išpopuliarintas terminas, apibūdinantis kainų skirtumą tarp produkto, kurio gamyba išskiria CO2, ir alternatyvos, kuri išmetimų nesukuria arba juos smarkiai sumažina. Autorius pabrėžia, kad ši sąvoka padeda matyti ekonomiką, bet neapima visų rizikų, su kuriomis susiduria verslas.

    Pasak N. Boussidan, net jei mažai anglies dioksido išskiriantis produktas šiandien kainuoja daugiau, jis gali būti „protingesnis“ pasirinkimas dėl atsparumo kainų šokams, galimybės užsitikrinti žaliavas, lengvesnio patekimo į rinkas ir geresnio pasirengimo būsimoms taisyklėms.

    Skirtingoms technologijoms – labai skirtinga „kaina“

    Autorius primena, kad išmetimų mažinimo kaštai įvairiuose sektoriuose gali skirtis kardinaliai. Pavyzdžiui, cemento gamyboje dalį emisijų – iki 50 proc. – galima sumažinti palyginti nedidelėmis sąnaudomis, pakeičiant klinkerį ar naudojant kitas priemones, tačiau vėlesni mažinimo žingsniai dažnai tampa gerokai brangesni.

    Tuo metu tvari aviacinė degalų alternatyva (SAF) gali kainuoti bent dvigubai daugiau nei iškastinis kuras, o pažangesnių technologijų „priemoka“ būna dar didesnė. Dėl to, anot autoriaus, vienodas požiūris į visus sektorius tik klaidina, nes skirtingos pramonės šakos susiduria su nevienodais barjerais.

    Šiame kontekste įmonės, investuodamos į mažai anglies išskiriančius sprendimus, vertina ne tik tiesioginę kainą, bet ir tai, ar pasirinkta kryptis užtikrins konkurencingumą bei augimą.

    Geopolitika parodė, kad „pigiau“ gali būti laikina

    Vienas svarbiausių argumentų – energetikos ir žaliavų rinkų nepastovumas. Autorius teigia, kad stabiliais laikais iškastinio kuro pagrindu gaminamos žaliavos ar energija gali atrodyti pigesnės, tačiau šis pranašumas greitai nyksta, kai sutrinka tiekimas arba staiga šokteli kainos.

    Kaip pavyzdį jis mini reaktyvinių degalų kainų šuolius, susijusius su konfliktu Artimuosiuose Rytuose: 2026 metų kovą kaina viršijo 220 JAV dolerių už barelį, o tų pačių metų rugsėjį vėl priartėjo prie 200 JAV dolerių už barelį.

    Autoriaus vertinimu, tokie epizodai parodo, ko neatskleidžia paprastas kainų palyginimas: investicijos į alternatyvas, tokias kaip SAF, gali mažinti priklausomybę nuo būsimų energijos šokų, jei gamyba ir tiekimas diversifikuojami, o bendradarbiavimas su gamintojais pradedamas anksčiau.

    Valstybės politika iš naujo perbraižo pramonės žemėlapį

    N. Boussidan taip pat pabrėžia, kad investicinius sprendimus vis labiau formuoja reguliavimas – standartai, subsidijos, leidimų išdavimas ir prekybos priemonės. Tai lemia, kurie produktai gali pretenduoti į viešą paramą, kurie projektai bus įgyvendinami greičiau ir kurios tiekimo grandinės išlaikys prieigą prie didelių rinkų.

    Kaip pavyzdį autorius mini Europos Sąjungoje svarstomą Pramonės akceleratoriaus aktą (Industrial Accelerator Act), kuriuo, be dekarbonizacijos, siekiama mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir didinti strateginės gamybos dalį Europoje nuo 14,3 proc. 2024 metais iki 20 proc. 2035 metais.

    Greta to jis išskiria ir jau galiojantį „Net Zero Industry Act“, kuris dekarbonizacijos tikslus sieja su supaprastintu leidimų derinimu ir greitesnėmis aplinkosauginėmis procedūromis.

    Galiausiai autorius daro išvadą, kad „žalioji priemoka“ gali būti tik pradinis orientyras, tačiau svarbiausias klausimas – ar atidėliojant dekarbonizaciją sutaupyti pinigai „išgyvens“ kitą energijos šoką, tiekimo sutrikimą ar politinį posūkį.

  • ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    Europos Sąjunga ir Jordanija siekia naujo lygio strateginės partnerystės, kuri, anot iniciatorių, galėtų tapti pagrindu didesnėms investicijoms ir stabilesniam Artimųjų Rytų regionui. Pabrėžiama, kad tvariam kapitalui reikia ne tik pinigų, bet ir patikimų partnerių bei prognozuojamos aplinkos.

    Tokias mintis bendrame komentare dėsto Europos Komisijos Viduržemio jūros reikalų komisarė Dubravka Šuica ir Jordanijos investicijų ministras Tareqas Abu Ghazaleh, publikuotame „Euronews“. Jų teigimu, Jordanija europiniam verslui gali tapti patikimais vartais į platesnį regioną.

    Autoriai akcentuoja, kad Jordanijos geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga ir prekybiniai ryšiai suteikia prielaidų Europos įmonėms plėsti veiklą bei diversifikuoti tiekimo grandines. Tai ypač aktualu Europai ieškant atsparesnių sprendimų globalių sukrėtimų fone.

    Praktinis šios partnerystės ramstis – ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės rėmai, pradėti 2025 metų sausį. Juose numatytas 3 mlrd. eurų paketas 2025–2027 laikotarpiui, apimantis dotacijas, lengvatinę makrofinansinę paramą ir papildomas mobilizuojamas investicijas.

    Jordanija siūlo bazę regiono rinkoms

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jordanijos pramonės eksportas pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų (6,2 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 8,9 proc. didesnis nei prieš metus. Taip pat nurodoma, jog 2025 metais Jordanijos pramonės produkcija pasiekė 150 pasaulio rinkų, tam pasitelkiant laisvosios prekybos susitarimų tinklą.

    Kitas argumentas – jau veikiančių Europos bendrovių pėdsakas Jordanijoje. Minimas ES „žemėlapio“ tyrimas, kuriame apžvelgtas 80 Europos įmonių indėlis: apie 2,5 mlrd. eurų metinės apyvartos, beveik 230 mln. eurų pelno mokesčių ir 22 000 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Autoriai pažymi, kad norint išnaudoti esamus pranašumus reikia komerciškai gyvybingų projektų, patikimos infrastruktūros, nuspėjamos verslo aplinkos ir prieigos prie finansavimo. Jordanija tai sieja su savo ekonomikos modernizavimo vizija, kurios tikslas – didinti gamybinius pajėgumus ir kurti kokybiškas darbo vietas.

    Taip pat pateikiami keli makroekonominiai rodikliai: 2026 metų antrąjį ketvirtį Jordanijos ekonomika augo 3 proc. per metus. Nurodoma ir tai, kad dinaro susiejimas su JAV doleriu, galiojantis nuo 1995 metų, veikia kaip pinigų politikos „inkaras“, o „Fitch“ 2026 metų gegužę patvirtino BB- reitingą su stabilia perspektyva.

    Atkreipiamas dėmesys, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Persijos įlankos šalių kapitalo valdomų užsienio įmonių registracijų augimas sudarė 23 proc., kai bendras registracijų augimas siekė 7 proc. Tai pateikiama kaip ženklas, kad investuotojai regione mato potencialą.

    Kur matomos bendros kryptys

    Tarp sektorių, kuriuose, autorių nuomone, Jordanijos stiprybės galėtų susitikti su Europos patirtimi, minimi atsinaujinanti energetika ir vandens infrastruktūra, skaitmeninės technologijos, logistika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba. Teigiama, kad ES instrumentai – dotacijos, garantijos ir partnerystės su plėtros finansavimo institucijomis – gali mažinti investavimo rizikas ir padėti pritraukti papildomą kapitalą.

    Tekste taip pat įvardijama konkreti proga šias idėjas paversti projektais – Jordanijos ir ES investicijų konferencija, kuri numatyta 2026 metų lapkričio 19 dieną Negyvosios jūros regione. Joje, kaip teigiama, bus pristatytas ir Europos indėlis į Jordanijos Nacionalinį vandens tiekimo (National Conveyance) projektą, siejamą su ilgalaikiu vandens saugumu.

    Autoriai pateikia ir pavyzdį, kaip partnerystė gali virsti konkrečiais rezultatais – ES remiamą Akabos skaitmeninį centrą (Aqaba Digital Hub). Nurodoma, kad projektas siejamas su duomenų centrų pajėgumų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra, taip pat planais steigti akademiją, kuri ugdytų IT ir kibernetinio saugumo įgūdžius.

    Pagrindinė komentaro žinutė – Europa ir Jordanija, sujungusios investuotojus, vietos verslą ir projektų vystytojus, gali kurti ilgalaikę ekonominę vertę abiem pusėms. Jordanija pristatoma ne tik kaip stabili investicijų kryptis, bet ir kaip patikimas Europos „vartų“ taškas į platesnius Artimuosius Rytus.

  • Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Penktadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės lyderiai ruošiasi pristatyti ambicingą santykių „perkrovimą“ po „Brexit“, tačiau nutekintas susitikimo išvadų projektas atskleidžia ir aiškias šio atšilimo ribas.

    Dokumentą, su kuriuo susipažino „Euronews“, Europos vyriausybėms antradienio vakarą išplatino derybininkai. Jame matyti, kad abi pusės siekia glaudesnio bendradarbiavimo prekybos, gynybos, energetikos ir kitose srityse – labiausiai nuo 2020 metų, kai JK paliko Bendriją.

    Susitikimas vyksta Europai patiriant spaudimą labiau rūpintis savo saugumu ir konkurencingumu, todėl politinis interesas „užversti“ ilgus ginčų metus atsirado abiejose Lamanšo pusėse.

    Vis dėlto projektas rodo, kad prieš pat viršūnių susitikimą tebėra keli politiškai jautrūs klausimai, dėl kurių derybos dar nebaigtos – nuo jaunimo mobilumo iki sąlygų patekti į ES elektros rinką.

    Dėl ko susitarimai jau arti

    Beveik baigtas susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų (agrifood) standartų suvienodinimo. Jei jis įsigaliotų, nuo 2028 metų kovo 1 dienos būtų atsisakoma dabar galiojančių sienos kontrolės ir sertifikavimo reikalavimų „didžiajai daugumai“ gyvūninės ir augalinės kilmės prekių, kuriomis prekiaujama tarp JK ir ES.

    Taip pat tikimasi patvirtinti sandorį, susiejantį JK ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (ETS). Tokiu atveju tarpusavio prekybai nebereikėtų anglies pasienio mokesčių, nors projekte nenurodoma, kada susitarimas realiai būtų pradėtas taikyti.

    Energetika ir skaitmena: kur dar stringa

    Vienas sudėtingiausių klausimų – JK integravimas į ES elektros rinką. Nutekintame tekste nurodoma, kad abi pusės įsipareigoja derybas užbaigti 2027 metais, tačiau nesutarimai išlieka: Briuselis sieja priėjimą su finansiniu įnašu į ES fondus, o Londonui svarbu mažinti aukštas energijos kainas.

    Dokumente taip pat numatoma ankstyvuoju 2027 metų laikotarpiu pradėti skaitmeninę partnerystę, apimančią saugų ryšį, dirbtinį intelektą ir skaitmenines tapatybes. Tiesa, iš projekto, kaip teigiama, išbrauktas įsipareigojimas pagal Vindzoro susitarimą Šiaurės Airijoje taikyti ES Dirbtinio intelekto aktą ir Kibernetinio atsparumo aktą.

    Jaunimo mobilumas ir gynyba – politinės įtampos taškai

    Jaunimo mobilumo klausimas projekte įvardijamas kaip vienas ginčytiniausių. ES valstybės siekia, kad jų studentams JK universitetuose būtų taikomos tokios pačios sąlygos, ypač dėl studijų kainos, o Londonas pabrėžia, kad studentų srautai yra nelygūs.

    Studijų įmokų tema nukeliama į atskirą susitarimą, kuriame kol kas paliekami du variantai: arba vienodas režimas ES piliečiams, arba „reikšmingai sumažintos bakalauro studijų įmokos“.

    Kartu projekte nurodoma aiški „Youth Experience Scheme“ (TES) laiko juosta: schema leistų jaunimui iki trejų metų gyventi kitos pusės teritorijoje ir ten dirbti ar studijuoti. Tikslas – susitarimą pasiekti vėliausiai iki 2028 metų, o schemą pradėti taikyti nuo 2030 metų sausio.

    Gynybos pramonės bendradarbiavimas taip pat išlieka jautrus – ypač dėl kai kurių ES valstybių noro riboti britų įmonių prieigą prie ES gynybos iniciatyvų. Vis dėlto dokumente akcentuojama, kad dabartinis saugumo kontekstas skatina ieškoti glaudesnės integracijos, įskaitant bendrus sprendimus dėl trūkstamų karinių pajėgumų, pavyzdžiui, oro gynybos, dronų ar amunicijos.

    Be šių temų, projekte minima ir ekonominio saugumo darbotvarkė (eksporto kontrolė, technologijų nutekėjimo rizikos, tiekimo grandinių trikdžiai), taip pat bendradarbiavimas vidaus reikalų bei migracijos srityse, įskaitant informacijos apsikeitimo gerinimą kovojant su migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis.

  • ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės antradienį atidėjo balsavimą dėl draudimo importuoti brazilišką vištieną panaikinimo. Sprendimas nukeltas po to, kai dalis šalių paprašė Europos Komisijos papildomų paaiškinimų apie Brazilijos atitiktį ES taisyklėms dėl antimikrobinių medžiagų.

    Kaip praneša „Euronews“, kai kurios valstybės siekia aiškiau įvertinti, ar Brazilija laikosi ES reikalavimų, susijusių su antimikrobinių medžiagų naudojimu. Dėl šių klausimų planuojama grįžti prie temos per naują susitikimą gruodžio pradžioje.

    Balsavimas buvo numatytas po to, kai ES rugsėjį uždraudė importuoti brazilišką mėsą dėl Brazilijoje taikomos praktikos – antimikrobines medžiagas naudoti gyvūnų augimui skatinti. Toks draudimas tapo dar vienu jautriu klausimu santykiuose su Brazilija.

    Draudimas apima ne vien vištieną: jis taikomas jautienai, paukštienai, kiaušiniams ir medui. Vis dėlto ankstyvą rugsėjį atliktas ES auditas nustatė, kad Brazilijos paukštienos kontrolės sistema veikė efektyviai.

    Komisija žada atsakyti į klausimus

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova teigė, kad „kai kurios valstybės narės paprašė papildomų paaiškinimų apie Brazilijoje įdiegtą sistemą“. Pasak jos, Komisija skirs laiko atsakyti į pateiktas pastabas ir klausimus.

    Toks sprendimas reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis brazilinės paukštienos importo situacija nesikeis, o galutinis sprendimas bus priimamas vėliau – po papildomų konsultacijų ir paaiškinimų.

    Ginčai dėl „Mercosur“ susitarimo

    Braziliškos mėsos importas ES viduje išlieka skaldantis klausimas, ypač platesniame „Mercosur“ prekybos susitarimo kontekste. Kelioms valstybėms, tarp jų ir Prancūzijai, šis susitarimas kelia didelį pasipriešinimą.

    ES ūkininkai baiminasi, kad dėl skirtingų gamybos standartų gali didėti spaudimas vietos rinkai – ypač dėl sveikatos ir fitosanitarinių taisyklių taikymo. Šios baimės dažnai tampa pagrindu reikalauti griežtesnių apsaugos priemonių.

    Siekiant sušvelninti įtampą, į susitarimą įtrauktos kvotos jautriems žemės ūkio produktams. Pavyzdžiui, jautienos importas ribojamas iki 99 000 tonų per metus su sumažintu 7,5 proc. tarifu, o paukštienos – iki 180 000 tonų per metus.

    Vis dėlto susitarimo ratifikavimas užsitęsė po to, kai Europos Parlamentas jį perdavė nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, suabejojęs jo teisėtumu. Europos Komisija galiausiai nusprendė gegužę susitarimą laikinai įgyvendinti, kol bus sulaukta teismo išaiškinimo.

  • JT įspėja: kasdieniuose daiktuose aptinkamos hormonų veiklą trikdančios medžiagos kelia vis didesnę grėsmę

    JT įspėja: kasdieniuose daiktuose aptinkamos hormonų veiklą trikdančios medžiagos kelia vis didesnę grėsmę

    Jungtinės Tautos perspėja, kad kasdieniuose produktuose aptinkamos medžiagos, galinčios trikdyti organizmo hormonų veiklą, tampa vis didesne grėsme žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Kaip skelbia „Euronews“, JT nurodo, jog mokslininkai šiandien geriau supranta, kokią žalą gali sukelti vadinamieji endokrininę sistemą trikdantys cheminiai junginiai.

    Šios medžiagos gali paveikti hormonus, kurie reguliuoja daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – nuo vystymosi ir reprodukcijos iki medžiagų apykaitos bei elgesio. JT pabrėžia, kad dalis poveikio gali būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais – negrįžtamas.

    Ypač nerimą kelia tai, kad tokių junginių aptinkama motinos piene ir virkštelės kraujyje, o ankstyvas poveikis – kartais dar iki kūdikiui gimstant – gali turėti pasekmių smegenų vystymuisi, augimui ir reprodukcinei sveikatai.

    Kur randamos šios medžiagos

    Endokrininę sistemą trikdančios medžiagos aptinkamos įvairiuose kasdieniuose gaminiuose: plastiko produktuose, asmens higienos priemonėse, vaistuose, žaisluose, buities prekėse, elektronikoje ir pesticiduose.

    JT ataskaitoje teigiama, kad šie junginiai siejami su plataus spektro sveikatos problemomis – nuo vaisingumo ir reprodukcinės raidos sutrikimų iki poveikio smegenų vystymuisi, neurologinei funkcijai bei skydliaukės ir kitų hormonų reguliacijai.

    Taip pat minimos sąsajos su medžiagų apykaitos pokyčiais, imuninės sistemos ir širdies bei kraujagyslių sveikatos problemomis. JT pabrėžia, kad tai rizikos, kurios svarbios ne tik žmonėms, bet ir laukinei gyvūnijai.

    Kodėl JT ragina veikti skubiau

    Naujoje ataskaitoje dvi JT institucijos ragina imtis skubaus, koordinuoto tarptautinio veikimo. Anot jų, dabartinės politikos priemonės ir reguliavimas, skirtas mažinti plačiai paplitusį gyventojų kontaktą su šiomis medžiagomis, išlieka fragmentiškas ir nepakankamas.

    Ataskaitoje pažymima, kad nors nuo 2012 metų mokslo įrodymai smarkiai pasistūmėjo į priekį, reguliavimas dažnai nespėja šių žinių paversti realiais veiksmais.

    JT teigimu, sprendimų yra: egzistuoja saugesnės alternatyvos, tačiau politikos formuotojų užduotis – užtikrinti, kad jos būtų diegiamos plačiau, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų ir visos planetos sveikatą.

    Kaip endokrininę sistemą trikdantys junginiai reguliuojami ES

    Europos Sąjungoje endokrininę sistemą trikdantys junginiai reguliuojami keliuose teisės aktuose – tiek bendrojoje cheminių medžiagų sistemoje, tiek atskirų sektorių taisyklėse, pavyzdžiui, dėl pakuočių, pesticidų ar biocidinių produktų.

    Vis dėlto kritikai teigia, kad dabartinis teisinis karkasas ne visada užtikrina pakankamą apsaugą nuo poveikio žmonėms ir aplinkai.

    Ataskaitoje nurodoma, kad ES 231 medžiaga yra oficialiai identifikuota kaip endokrininę sistemą trikdanti, o dar 121 šiuo metu vertinama.

    Problemą apsunkina ir mastas pasauliniu lygiu: JT primena, kad visame pasaulyje užregistruota daugiau kaip 350 000 cheminių medžiagų ir jų mišinių, tačiau didžioji dalis jų niekada nebuvo įvertintos dėl galimų endokrininę sistemą trikdančių savybių.

    Kokius žingsnius siūlo JT

    JT teigimu, reguliuotojai turėtų siekti geriau apsaugoti pažeidžiamiausias grupes – ypač nėščiąsias, kūdikius ir vaikus – bei stiprinti poveikio stebėseną ir gerinti supratimą apie realų gyventojų kontaktą su šiomis medžiagomis.

    Tarp rekomenduojamų veiksmų minima ir spartesnė identifikacija bei testavimas, poveikio kaštų įvertinimas bei griežtesnės taisyklės, kurios leistų pereiti nuo reagavimo po fakto prie prevencijos.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į „kurmio daužymo“ problemą, kai iš rinkos pašalinus vieną medžiagą ji pakeičiama kita, panašios struktūros arba dar nepakankamai ištirta, todėl rizika gali išlikti.

  • Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

    Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

    Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

    Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

    DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

    P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

    Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

    Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

    Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

    Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

    Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

    P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

    Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

    P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

    Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

    DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija siekia, kad Europos Sąjunga jau iki kito mėnesio įvestų sankcijas Iranui dėl, kaip teigiama, įsilaužimų į prekybos centrų šaldymo įrangą.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį, ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje, pareiškė kolegoms pateiksiantis įrodymų, kad Iranas buvo susijęs su spalį įvykdytomis atakomis, apie kurias rašo „Politico“.

    Anot ministro, tuomet nuotoliniu būdu buvo įsilaužta į šaldytuvus 700 Prancūzijos prekybos centrų: pakilo temperatūra, o dėl to sugedo dideli maisto kiekiai.

    Praėjusią savaitę Prancūzija oficialiai apkaltino Irano Revoliucinę gvardiją, konkrečiai – padalinį „Shahid Kaveh“, kuris, kaip nurodoma, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Barrot: pateiksiu įrodymus ir prašau sankcijų

    „Atvykau čia, kad pateikčiau kolegoms įrodymus“, – sakė Jean-Noël Barrot. Pasak jo, Prancūzija prašo europinių sankcijų pagrindiniams asmenims ir subjektams, atsakingiems už šią ataką.

    Ministras teigė sulaukęs plataus palaikymo, todėl tikisi, kad sankcijos bus įvestos iki kito ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje gruodžio viduryje.

    Pasak jo, sankcijoms pritaria „labai didelė dauguma“ ES valstybių narių, o tai didina tikimybę, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

    Dėl vėlesnių atakų kaltininkas dar nenurodytas

    Kol kas nė viena šalis nėra oficialiai priskyrusi Iranui (ar kam nors kitam) vėlesnių atakų, įvykusių po dviejų savaičių, kai šaldymo įranga prekybos centruose buvo atakuota jau visoje Europoje.

    Tekste taip pat pažymima, kad šis atvejis gali tapti svarbiu lūžio tašku diskusijose apie dirbtinio intelekto panaudojimą kibernetinėse atakose.

    Tuo pačiu ES dėmesio centre atsidūrė ir Maskvoje įsikūrusi įmonė, kurią Bendrija sieja su didelio masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektais.

    Nors ekspertai tarp pagrindinių įtariamųjų dėl atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas mini Maskvą, nacionalinės institucijos kol kas nėra įvardijusios konkretaus kaltininko.

  • ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    Europos Sąjungos valstybės pirmadienį sutarė įvesti sankcijas Rusijos bendrovei, siejamai su dezinformacijos kampanijomis, ir vienai geriausiai žinomų prorusiškų programišių grupuočių.

    Europos Sąjungos Taryba paskelbė sankcionuojanti Maskvoje įsikūrusią „Social Design Agency“ ir 24 jos darbuotojus, praneša „Politico“. Bendrovė apibūdinama kaip vykdanti plataus masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektus.

    Pasak Tarybos, ši agentūra yra finansuojama, koordinuojama ir prižiūrima Rusijos valdžios. Nurodoma, kad ji organizavo dezinformacijos kampanijas, nukreiptas į ES valstybes, institucijas ir Europos paramą Ukrainai.

    Agentūra anksčiau buvo siejama su dideliu internetinės dezinformacijos tinklu „Doppelganger“, kuris, kaip skelbiama, taikėsi į 2024 metų Europos Parlamento rinkimus ir vykdė atskiras operacijas prieš tokias ES šalis kaip Vokietija ir Prancūzija.

    Sankcijos ir programišiams: kuo kaltinama „NoName057(16)“

    Be dezinformacijos vykdytojų, ES šalys pritarė sankcijoms ir programišių grupei „NoName057(16)“. Ji įvardijama kaip taikiusis į valdžios institucijas, kritinę infrastruktūrą bei privačias įmones ES, Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Grupuotė labiausiai žinoma dėl vadinamųjų paskirstytųjų paslaugos trikdymo (DDoS) atakų, kuriomis siekiama laikinai paralyžiuoti svetaines ir padaryti jas nepasiekiamas.

    Tekste taip pat primenama, kad pernai Europos teisėsaugos operacija buvo nukreipta prieš šią grupę, siekiant apriboti jos veiklą.

    Kelionių draudimai ir turto įšaldymas propagandistams

    Be sankcijų įmonėms ir programišiams, ES taip pat pritaikė priemones ir Rusijos propagandistams. Tarp jų – kelionių draudimai ir turto įšaldymas.

    ES jau yra priėmusi ne vieną sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos dezinformacijos veiklą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Plateksnis kontekstas: hibridinės grėsmės ir kibernetinės atakos

    Publikacijoje taip pat minima, kad ši nauja sankcijų banga gali sutapti su diskusijomis apie didėjančius kibernetinių atakų mastus ir jų metodus.

    Tekste pateikiami ir atskiri pareiškimai apie galimus išpuolių vykdytojus, tačiau pažymima, jog nacionalinės institucijos ne visuomet įvardija konkrečius kaltininkus.

    Taip pat užsimenama apie galimą ryšį su pastaruoju metu fiksuota kibernetinių atakų banga, nukreipta į prekybos centrų šaldymo įrangą įvairiose Europos šalyse.