CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.

  • Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio miesto centre, J. Basanavičiaus aikštėje, pristatytas naujas didelio formato gatvės meno kūrinys, atsiradęs ant buvusio pašto pastato sienos. Piešinyje šiuolaikine menine kalba pasakojama Vilkaviškio krašto istorija, sujungiant skirtingų laikotarpių žmones, įvykius ir simbolius.

    Atidengime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, projekto įgyvendintojai, kūrinio autoriai ir miesto bendruomenės nariai. Renginyje akcentuota, kad naujas akcentas papildo miesto centro veidą ir kuria papildomą traukos tašką lankytojams.

    Kūrinį sukūrė gatvės meno kūrėjai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas. Menininkai pasirinko sepijos atspalvių koloristiką, primenančią seną fotografiją, todėl istorinis pasakojimas organiškai įsilieja į aplinką ir pastato architektūrą.

    Monumentaliame piešinyje atgyja turgaus aikštės gyvenimas, matomi kasdienybės fragmentai, taip pat su kraštu siejamos asmenybės ir ženklai. Autoriai pabrėžia, kad tai nėra vieno konkretaus istorinio momento atkartojimas, o meninė interpretacija, paremtą tikrais faktais ir vietos tapatybės motyvais.

    „Naujasis kūrinys ne tik keičia miesto centro veidą, bet ir kviečia stabtelėti, įsižiūrėti bei iš naujo atrasti Vilkaviškio istoriją“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjunga

    Gatvės meno kūrinys sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvus architektūros ir istorijos pažinimas Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje“ (LTPL00434). Jį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras su partneriais vykdo pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas stiprinti kultūrinį bei pažintinį turizmą pasienio regione. Tokie sprendimai, kai viešosios erdvės papildomos profesionaliu menu, pastaraisiais metais vis dažniau naudojami miestų atnaujinimui, vietos identitetui ir lankytojų srautams skatinti.

  • Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Europos miestuose fiksuojama nauja, itin tyli įsilaužimų taktika, kai durų spyna įveikiama ne gręžiant ar laužant, o chemiškai pažeidžiant jos vidinius komponentus. Vokietijos kriminalistikos ekspertų bandymai rodo, kad dalį įprastų cilindrinių spynų taip pavyko atverti greičiau nei per pusvalandį.

    Metodas siejamas su azoto rūgštimi, kuri reaguoja su žalvariniais spynos mechanizmo elementais. Dėl reakcijos metalas pradeda irti, o tikslus kaiščių sureguliavimas prarandamas, todėl spyną vėliau galima pasukti paprastesniu įrankiu, pavyzdžiui, atsuktuvu.

    Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos biuro ekspertai Larsas Oliveris Meiselis ir Matthiasas Weberis šį veikimo principą išbandė su keturiomis standartinėmis cilindrinėmis spynomis. Tyrime nurodoma, kad trys spynos buvo įveiktos, o trumpiausias laikas iki patekimo į patalpas siekė 22 minutes.

    Pranešimai apie panašius atvejus Europoje pasirodė nuo 2023 metų, o pirmieji plačiau aprašyti incidentai fiksuoti Paryžiuje. Vėliau tokio pobūdžio įsilaužimai minėti ir kituose miestuose, tarp jų Stokholme, Vienoje bei Romoje, o teisėsauga tokias schemas sieja su organizuotomis grupėmis.

    Šis būdas išsiskiria tuo, kad išorinių įsilaužimo požymių gali būti mažiau nei įprastai, todėl kaimynai ar praeiviai ne visada supranta, kas vyksta. Vis dėlto cheminė reakcija gali palikti specifinių ženklų: drėgmės pėdsakus prie cilindro, neįprastą apnašą ar korozijos žymes aplink spyną ir apkaustus.

    Dalis specialistų atkreipia dėmesį ir į dar vieną požymį, kuris gali reikšti išankstinį žvalgymą: prie durų paliktas plonas siūlas ar plaušo tipo gija. Jei po kelių valandų ar paros ji lieka nepajudinta, nusikaltėliams tai gali būti signalas, kad bute nieko nėra.

    Azoto rūgšties prieinamumas Europos Sąjungoje yra ribojamas, nes ji priskiriama sprogmenų pirmtakams. Pagal ES reglamentą 2019/1148 mažmeninėje prekyboje ribojamas didesnės nei 3 proc. koncentracijos tirpalų pardavimas, todėl tyrėjams tai gali būti svarbi aplinkybė, rodanti neteisėtą įsigijimą arba tiekimo grandinės pažeidimus.

    Jei prie durų pastebimi įtartini skysčio pėdsakai ar pažeidimai, rekomenduojama nedelsti ir informuoti policiją, o pačios medžiagos neliesti. Patekus rūgščiai ant odos, saugiausia nedelsiant ir gausiai skalauti vien vandeniu ir kreiptis į medikus, nes netinkamos priemonės gali sustiprinti cheminį nudegimą.

    Saugumo ekspertai primena, kad efektyviausiai riziką mažina aukštesnės saugumo klasės cilindrai su papildoma apsauga ir tvarkinga durų furnitūra, o ilgesnių išvykų metu verta paprašyti kaimynų stebėti laiptinę. Taip pat pravartu fiksuoti bet kokius įtartinus požymius nuotraukomis, nes tai gali padėti tyrėjams greičiau susieti atvejus.

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    Europos Sąjungos valstybės spartina karinės paramos tiekimą Ukrainai, augant Rusijos smūgių intensyvumui ir plečiantis fronto užduotims. Daugiausia dėmesio skiriama oro gynybai, ilgesnio nuotolio amunicijai ir šarvuotai technikai, nes būtent šios priemonės daro didžiausią įtaką civilių apsaugai ir logistikos stabilumui.

    Prancūzija paskelbė planuojanti perduoti Ukrainai dar du papildomus SAMP/T oro gynybos kompleksus ir paspartinti „Aster 30“ raketų tiekimą. Taip pat įvardyti Ukrainos planai įsigyti naujos kartos SAMP/T NG sistemas, kurios kuriamos su didesnėmis galimybėmis perimti, be kita ko, ir balistines raketas.

    Oro gynyba tampa svarbiausia

    Vokietija toliau didina paramą oro gynybos srityje ir praneša apie papildomas IRIS-T baterijas, kurias siekiama pristatyti iki metų pabaigos. Lygiagrečiai akcentuojamas gamybos pajėgumų didinimas, kad tiekimo tempai būtų stabilesni ir mažiau priklausytų nuo ilgos gamybos eilės.

    Berlynas taip pat sieja paramą su didesniais amunicijos užsakymais, įskaitant raketas sistemoms „Patriot“. Šios sistemos Ukrainoje vertinamos kaip vienos efektyviausių perimant sudėtingesnius taikinius, tačiau jų naudojimas reikalauja nuolatinio raketų papildymo.

    Naikintuvai ir šarvuota technika

    Belgija nurodė, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja perduoti septynis F-16 naikintuvus: dalį jų numatoma parengti kovinėms užduotims, o dalį skirti atsarginėms dalims. Tokie sprendimai laikomi praktiniais, nes leidžia greičiau palaikyti F-16 eksploataciją ir remonto grandinę.

    Švedija patvirtino planą perduoti „Gripen“ naikintuvus Ukrainai nuo 2027 metų pradžios, kartu aptariant ir papildomą ginkluotės paketą. Nors šie terminai yra ilgesni, Europoje vis dažniau pabrėžiama, kad svarbu ne vien vienkartiniai paketai, o kelių metų tęstinės programos.

    Tuo pat metu Vokietijoje su parama siejami ir pėstininkų kovos mašinų projektai, įskaitant „Rheinmetall“ planus dėl „Lynx KF41“. Tokia technika reikalinga manevrui ir karių apsaugai, ypač kai fronte vis dažniau naudojami dronai ir artilerija.

    Maskvos reakcija ir grasinimai

    Nauji pranešimai apie ES šalių ginklų tiekimą sukėlė griežtą Rusijos pareigūnų reakciją. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad papildomos ginklų siuntos esą yra „dar viena Pandoros skrynia“ ir kaltino Vakarus konflikto tęsimo skatinimu.

    „Tokie tiekimai, mūsų vertinimu, tik pratęsia konfliktą ir didina aukų skaičių“, – sakė Marija Zacharova.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva ketina griežtinti veiksmus prieš Vakarų paramos Ukrainai logistiką. Jo teigimu, bus siekiama ardyti tiekimo grandines, kurios, Rusijos vertinimu, palaiko Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

    „Smarkiai sugriežtinsime metodus, kad išardytume tai, kas maitina Kyjivo karo mašiną iš Vakarų, ir mes tai jau darome“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Europos sostinėse tokia retorika vertinama kaip informacinio spaudimo dalis, o prioritetu lieka oro gynybos stiprinimas ir amunicijos tiekimo užtikrinimas. ES institucijos ir valstybės narės vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikė parama bus siejama ir su Europos gynybos pramonės pajėgumų didinimu.

  • Plieno rinkos atsigavimas: „Bowim“ pirmąjį 2026 metų pusmetį nuostolį pavertė pelnu

    Lenkijos plieno gaminių platintoja „Bowim“ pranešė apie ryškų rezultatų pagerėjimą: 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksavo nuostolį. Bendrovės vertinimu, rezultatą labiausiai palaikė stabilizavęsis plieno gaminių poreikis ir kainos po ankstesnės rinkos korekcijos.

    Pajamos iš pardavimo per pusmetį siekė apie 195 mln. eurų ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo maždaug 12 mln. eurų. Tuo pačiu bendrovės veiklos pelnas augo iki maždaug 6,7 mln. eurų, o tai rodo, kad pelningumas gerėjo net ir esant kuklesnei apyvartai.

    „Rezultatams įtakos turėjo paklausos ir kainų stabilizacija po ankstesnės korekcijos“, – teigė „Bowim“.

    Bendrovė taip pat išskyrė vidines priemones, kurios padėjo didinti maržas: pirkimų optimizavimą, griežtesnę sąnaudų kontrolę ir operacinių procesų efektyvinimą. Praktikoje tai reiškia dėmesį atsargų valdymui ir greitesnį prisitaikymą prie kainų svyravimų, kurie plieno prekybos sektoriuje gali greitai „suvalgyti“ maržą.

    Reikšmingu veiksniu įvardijami ir reguliaciniai pokyčiai Europos Sąjungoje. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM), o nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo atnaujintos apsaugos priemonės, ribojančios pigų importą be muitų, kurios gali keisti konkurencines sąlygas plieno rinkoje.

    Vis dėlto „Bowim“ pabrėžia, kad aplinka išlieka permaininga. Rizikas ir toliau kelia energijos sąnaudos, lėtas paklausos atsistatymas plieną intensyviai naudojančiuose sektoriuose bei geopolitinis neapibrėžtumas, galintis paveikti tiek žaliavų kainas, tiek tiekimo grandines.

    Bendrovės vertinimu, laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir galiojančios prekybos taisyklės Europos Sąjungoje gali padėti stabilizuoti pardavimo apimtis ir kainodarą. „Bowim“ veikla apima plieno ir metalų didmeninę prekybą, armatūros paruošimą bei sunkiojo transporto paslaugas.

  • Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys sulygiuoja politiką

    Aštuonios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės sutiko savo nacionalinę politiką suderinti su naujausiais ES ribojimais Baltarusijai. Sprendimas siejamas su Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą ir rizika, kad Baltarusija gali prisidėti prie sankcijų apėjimo.

    Apie prisijungimą pranešta, kai ES Taryba 2026 metų liepos 23 dieną patvirtino papildomą ribojamųjų priemonių paketą. ES palankiai įvertino šių valstybių sprendimą, nes tai išplečia sankcijų taikymo geografiją ir mažina spragas regioninėje prekyboje.

    Kokios priemonės griežtinamos

    Pagal paskelbtą informaciją, naujausios priemonės sugriežtina prekybos ir technologijų apribojimus toms prekėms, kurios galėtų stiprinti Baltarusijos karinius, technologinius, gynybos ar saugumo pajėgumus. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę dvigubos paskirties įrangai, komponentams ir technologijoms.

    Taip pat numatyti papildomi ribojimai importui, kuris galėtų tapti alternatyviu Baltarusijos pajamų šaltiniu. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant mažinti režimo galimybes finansuoti valstybės aparatą ir su karu susijusius poreikius.

    Kriptoturto sektorius ir išimtys infrastruktūrai

    Pakete išskiriamas ir kriptoturto sektorius: išplečiami apribojimai Baltarusijos dalyvavimui ES veikiančiose kriptoturto paslaugose ir versluose. Tai atitinka bendrą ES kryptį griežtinti finansinių srautų kontrolę, kai ieškoma būdų ribojimams apeiti.

    Kartu numatytos išimtys, kad Baltarusiją pasiektų prekės ir paslaugos, būtinos viešosios interneto infrastruktūros palaikymui. Ši nuostata paprastai siejama su siekiu nekenkti bazinėms ryšio paslaugoms, kurios svarbios civiliams gyventojams ir informacijos prieigai.

    „Sankcijų suderinimas su ES yra svarbus žingsnis mažinant galimybes Baltarusijai prisidėti prie agresijos ir apeiti ribojimus“, – teigiama ES pozicijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad sankcijų efektyvumą vis labiau lemia ne tik naujų draudimų apimtis, bet ir įgyvendinimas: muitinės kontrolė, galutinių gavėjų patikra, finansinių grandinių skaidrinimas ir tarptautinis koordinavimas. Kuo daugiau valstybių taiko suderintas taisykles, tuo mažiau lieka alternatyvių maršrutų sankcionuotoms prekėms ir kapitalui.

  • Parduodant naudotą automobilį teks įrodyti jo tinkamumą važiuoti: ką keičia naujos ES taisyklės

    Naudoto automobilio pardavimas artimiausiais metais gali tapti labiau reglamentuotas: Europos Sąjungoje svarstomos ir derinamos naujos taisyklės, skirtos aiškiau atskirti naudotas transporto priemones nuo eksploatuoti nebetinkamų, vadinamųjų utilizuotinų, automobilių. Pagrindinis pokytis paprastas: keičiantis savininkui gali tekti pateikti įrodymą, kad automobilis yra techniškai tinkamas dalyvauti eisme.

    Tokia kryptis siejama su siekiu mažinti atvejus, kai į rinką grįžta eismo saugumo ar aplinkosaugos reikalavimų nebeatitinkantys automobiliai, taip pat su noru suvienodinti praktiką tarp skirtingų ES valstybių. Praktikoje tai gali reikšti daugiau dokumentų pardavėjui ir daugiau aiškumo pirkėjui, ypač perkant senesnį ar po remonto parduodamą automobilį.

    Ko gali būti prašoma pardavėjui

    Numatoma, kad pagrindinis tinkamumo įrodymas būtų galiojantis dokumentas, patvirtinantis automobilio techninę būklę ir teisę dalyvauti eisme. Daugelyje šalių tai atitinka periodinės techninės apžiūros rezultatą, todėl realiausias scenarijus pirkimo–pardavimo metu yra prašymas pateikti galiojančią techninę apžiūrą.

    Jei tokio dokumento nėra, gali atsirasti pareiga atlikti papildomą techninį įvertinimą. Jo esmė būtų ne formalus patikrinimas, o sprendimas, ar transporto priemonė laikytina naudota ir tinkama eksploatuoti, ar jau turėtų būti priskirta prie eksploatuoti nebetinkamų ir nukreipta utilizuoti.

    Kada automobilis gali būti laikomas nebetinkamu

    Reglamentavimo logika remiasi laipsnišku vertinimu: pirmiausia tikrinami kriterijai, kurie, jei nustatomi, gali automatiškai lemti priskyrimą eksploatuoti nebetinkamai transporto priemonei. Jei tokių požymių nėra, vertinami papildomi, orientaciniai kriterijai, kurie gali reikšti, kad reikia dar detalesnės apžiūros ir sprendimo dėl remonto.

    Jeigu nustatoma, kad automobilis atitinka bent vieną iš privalomų netinkamumo požymių, jis gali nebegalėti būti parduodamas kaip įprastas naudotas automobilis. Tokiu atveju savininkui iš esmės liktų pasirinkimas investuoti į remontą ir susitvarkyti dokumentus arba transporto priemonę utilizuoti.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Pirkėjams griežtesni reikalavimai teoriškai palankūs, nes mažėja rizika nusipirkti automobilį, kuris realiai nebetinkamas saugiai eksploatuoti, bet iki šiol dar patekdavo į skelbimus. Tai ypač aktualu senesnių automobilių segmente, kuriame būklės skirtumai tarp panašios ridos modelių gali būti milžiniški.

    Pardavėjams tai gali reikšti papildomas išlaidas ir daugiau pasirengimo prieš sudarant sandorį. Rinkoje tikėtinas efektas, kad dalis prastesnės būklės automobilių bus rečiau „perleidžiami“ iš rankų į rankas, o dažniau keliaus į remontą arba utilizavimą, todėl skelbimuose gali sumažėti pigiausių, bet rizikingiausių variantų.

    Norint išvengti nesklandumų, parduodant naudotą automobilį verta iš anksto pasirūpinti galiojančia technine apžiūra ir aiškia automobilio būklės istorija. Pirkėjams rekomenduojama dar prieš pasirašant sutartį įsitikinti, kad pateikiami dokumentai galioja, o automobilis realiai atitinka deklaruojamą būklę.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.