CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Kas yra Europos egzaminas?

    Europos egzaminas – trumpa, įtraukianti viktorina apie Europos Sąjungą, skirta Europos dienai paminėti ir pasitikrinti žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra formalus testas, kuriam reikia iš anksto ruoštis ar mintinai mokytis datų.

    Iniciatyva orientuota į plačią auditoriją: dalyvauti kviečiami moksleiviai, šeimos, bendruomenės ir visi besidomintys Europos Sąjunga. Praktinis formatas paprastas – klausimai trumpi, o pats sprendimas neužima daug laiko.

    Kas organizuoja ir kada vyks?

    Europos egzaminą jau septynioliktus metus rengia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su LRT. Organizatoriai akcentuoja, kad tai tapo kasmetine Europos dienos iniciatyva, suburiančia dešimtis tūkstančių dalyvių.

    Egzaminas vyks 3 dienas – nuo gegužės 8 dienos ryto iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos. Dalyvavimas numatytas LRT portale, kur egzaminas pateikiamas kaip 10 informatyvių klausimų viktorina.

    Organizacijų iššūkis: kaip dalyvauti?

    Kartu vyksta ir organizacijų iššūkis, kuriame gali dalyvauti įmonės ir įvairios organizacijos. Registruojantis prašoma nurodyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą, kad dalyvis būtų priskirtas atitinkamai komandai.

    Gausiausiai dalyvavusi organizacija bus apdovanota specialiu Europos egzamino prizu. Organizatoriai tai pristato kaip progą prasmingai paminėti Europos dieną, stiprinti komandinę dvasią ir kartu atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos vertybes.

    Šiemet organizacijų kategorijoje numatytos trys grupės pagal darbuotojų skaičių: mažos įmonės iki 50 darbuotojų, vidutinės įmonės nuo 51 iki 200 darbuotojų ir didelės įmonės nuo 201 darbuotojo. Įmonės dydžio kategoriją dalyviai gali pasirinkti pildydami duomenis prieš sprendimą.

    Norintys prisijungti prie organizacijų iššūkio kviečiami registruotis iš anksto, kad gautų priminimą prieš gegužės 8 dieną ir pasirengimui naudingą informaciją. Dėl papildomų klausimų siūloma kreiptis į Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komandą.

  • ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    Vizitas Baku ir žinutė Briuseliui

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas gegužės 5 dieną lankėsi Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Derybose akcentuota, kad ES siekia stiprinti politinį dialogą, plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir ieško patikimesnių maršrutų prekybai bei logistikai.

    Po ankstesnio vizito Jerevane, kur vyko ES ir Armėnijos formato susitikimai, Kallas kelionė į Azerbaidžaną tapo platesnio ES įsitraukimo Pietų Kaukaze dalimi. Briuselis vienu metu bando išlaikyti ryšį su abiem šalimis, ieškodamas pragmatiško balanso tarp saugumo, energetikos ir regiono stabilumo.

    Energetika ir susisiekimas

    ES vizitą sieja su strateginiu interesu gerinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tokia kryptis ypač aktuali dėl pastaraisiais metais išaugusio poreikio diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti rizikas tradiciniuose tiekimo koridoriuose.

    Kallas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžanas išlieka svarbus partneris energetikoje, o derybų darbotvarkėje buvo ne tik energija, bet ir prekyba, transportas, skaitmeninis bendradarbiavimas bei platesnis regioninis junglumas. ES taip pat signalizuoja, kad yra pasirengusi kalbėti apie labiau struktūruotą santykių formatą, kuris apimtų daugiau nei iki šiol dominavusius energetikos ryšius.

    „Stiprinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos yra mūsų bendras strateginis interesas, todėl esame atviri aptarti labiau struktūruotą partnerystę su Azerbaidžanu“, – sakė Kaja Kallas.

    Taikos procesas ir žmogaus teisių klausimai

    Lygiagrečiai ekonominei darbotvarkei ES kelia ir politinius klausimus, susijusius su Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesu. Kallas šį procesą įvardijo kaip istorinę galimybę ir ragino išlaikyti derybų tempą, nes regiono saugumo stabilumas tiesiogiai veikia ir infrastruktūros, ir prekybos projektų perspektyvas.

    Vienas praktiškiausių ES indėlių, apie kurį kalbama viešai, yra parama pasitikėjimo stiprinimo priemonėms bei išminavimui. Minų problema regione išlieka ilgalaikė ir brangi, o išminavimas laikomas būtina sąlyga tiek civilių saugumui, tiek teritorijų atkūrimui bei infrastruktūros plėtrai.

    Kartu pabrėžiama, kad dialoge su Baku žmogaus teisių tema neišnyksta. ES diplomatinė linija remiasi nuostata, jog ekonominių projektų plėtra ir politinis suartėjimas turi būti lydimi atviro aptarimo apie teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių situaciją.

    Vidurinysis koridorius ir naujas santykių rėmas

    Pastaruoju metu ES strateginiuose svarstymuose vis dažniau minimas vadinamasis Vidurinysis koridorius, dar žinomas kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Tai geležinkelių ir jūrinių jungčių tinklas, jungiantis Aziją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau per Turkiją.

    ES signalizuoja, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris apimtų ne tik energijos tiekimą, bet ir transportą, skaitmeninę plėtrą, saugumą bei gynybą. Tokias nuotaikas anksčiau Baku buvo išsakęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, minėjęs ketinimus derėtis dėl platesnės partnerystės rėmo.

    Ši kryptis reikštų, kad santykiai su Azerbaidžanu galėtų tapti labiau instituciškai apibrėžti ir mažiau priklausomi nuo vienos srities, tačiau kartu pareikalautų aiškesnių susitarimų dėl skaidrumo, taisyklių ir politinių įsipareigojimų. Būtent tai ir bus vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklausys, ar „strateginės partnerystės“ idėja taps praktiniais sprendimais.

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.

  • Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    2026 metais balandžio 30 dieną Tauragės atvirame jaunimo centre surengti projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai mokymai, skirti jaunimo interesų atstovavimui. Į renginį susirinko Tauragės apskrities jaunimo reikalų tarybų nariai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs jaunuoliai.

    Mokymų esmė buvo praktinė: kaip aiškiai įvardyti jaunų žmonių poreikius, juos pagrįsti argumentais ir pristatyti sprendimų priėmėjams. Organizatoriai akcentavo, kad jaunimo tarybų darbas turi virsti ne vien nuomone, bet ir konkrečiais pasiūlymais, kuriuos savivaldybėms lengviau perkelti į sprendimus.

    Užsiėmimus vedė jaunimo srityje patirties turintis lektorius Nerijus Miginis. Mokymuose daug dėmesio skirta realių situacijų analizei, komunikacijai su skirtingomis auditorijomis ir tam, kaip pasiruošti susitikimams su politikais ar administracijos atstovais, kad pokalbis būtų dalykiškas ir kryptingas.

    Renginyje taip pat aptarta, kodėl jaunimo atstovavimas šiandien tampa vis svarbesnis savivaldos lygmeniu. Savivaldybėms planuojant paslaugas, užimtumą, neformalųjį ugdymą ar emocinės sveikatos stiprinimo priemones, jaunimo tarybos gali padėti greičiau identifikuoti realias problemas ir pasiūlyti sprendimus, paremtus kasdiene jaunų žmonių patirtimi.

    Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo ryšių kūrimas tarp skirtingų savivaldybių dalyvių. Dalyviai mezgė kontaktus ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, kurios regioniniu mastu gali padėti greičiau dalintis veikiančiomis iniciatyvomis bei stiprinti jaunimo organizacijų ir institucijų dialogą.

    Projektas TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis. Prie įgyvendinimo prisideda Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės.

  • Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Vizitas į pokonfliktinį Karabachą

    JAV ir Europos šalių diplomatai, akredituoti Azerbaidžane, savaitgalį lankėsi Karabacho regione ir apžiūrėjo pokonfliktinio atstatymo projektus. Delegacija vertino infrastruktūros ir gyvenviečių atnaujinimo eigą, kai taikos procesas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastaraisiais metais įgavo pagreitį.

    Vizitas vyko platesniame politiniame kontekste: po ilgus dešimtmečius trukusio konflikto abi šalys yra pasiekusios naujų susitarimų dėl santykių normalizavimo ir bendradarbiavimo. Azerbaidžanas akcentuoja, kad lygiagrečiai su diplomatiniais žingsniais regione kuriamas pagrindas ekonominiam atsigavimui.

    ES ir Nyderlandų signalai apie paramą

    Nyderlandų ambasadorė Marianne de Jong pabrėžė, kad diplomatai norėjo savo akimis pamatyti renovacijos pažangą ir aiškiau įvertinti, kokios pagalbos gali prireikti toliau. Pasak jos, Nyderlandai, kaip Europos Sąjungos dalis, remia Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymo procesą.

    Ambasadorė taip pat nurodė, jog Nyderlandai mato galimybių prisidėti prie regiono junglumo ir investicijų krypties. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį transporto koridoriams, logistikai, energetikos ir ryšių infrastruktūrai, kuri gali tapti pagrindu privačiam kapitalui.

    JAV ir Ukrainos akcentai: teisė ir konkretūs veiksmai

    Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev taikos procesą Pietų Kaukaze įvardijo kaip pavyzdį, kaip ilgalaikis konfliktas gali būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės. Jo teigimu, tokie procesai svarbūs ne tik regionui, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai.

    JAV ambasados Baku misijos vadovo pavaduotoja Amy Carlon akcentavo Vašingtono vaidmenį ir sakė, kad Baku ir Vašingtonas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti taiką ir dvišalę partnerystę. Diplomatiniame lygmenyje tai paprastai apima politinį tarpininkavimą, dialogo kanalų palaikymą ir praktinių bendradarbiavimo sričių paiešką.

    Augant taikos proceso pagreičiui, atstatymo darbai Karabache tampa vienu iš matomiausių pokyčių ženklų. Infrastruktūros projektai regione formuoja naują vystymosi etapą, tačiau jo tvarumas priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų įgyvendinimo ir saugumo situacijos stabilumo.

  • Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 60 mokinių dalyvavo mokymuose, skirtuose atpažinti dezinformaciją ir stiprinti kritinį mąstymą. Užsiėmimai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugus ir pasirengęs!“.

    Mokymus vedė žurnalistas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius. Pasak organizatorių, programa orientuota į 8–15 metų vaikus, kuriems medijų vartojimo įpročiai formuojasi greitai, o informacijos patikra dažnai lieka antrame plane.

    Kodėl dezinformacija taikosi į jaunimą?

    Mokyklinio amžiaus vaikai didelę dalį informacijos gauna per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur turinys plinta greitai, o emocijos dažnai nugali faktus. Tokiose erdvėse lengva supainioti nuomonę su naujiena, o iš konteksto ištraukti teiginiai gali atrodyti kaip patikimi argumentai.

    Dezinformacija ypač veikia tuomet, kai ji siejama su tapatybe, priklausymu grupei ar baime būti atstumtam. Mokymų metu akcentuota, kad manipuliuojantis turinys gali ne tik klaidinti, bet ir mažinti pasitikėjimą institucijomis, didinti susipriešinimą bei skatinti rizikingą elgesį.

    „Šiandien visi vaikai gyvena ne tik mokykloje, šeimoje ar kiemo aplinkoje. Jie visi turi išmaniuosius įrenginius, o visas pasaulis jiems atsiveria vienu paspaudimu. Todėl geriausia kovos su dezinformacija priemonė yra stiprus imunitetas melui“, – sakė Dainius Radzevičius.

    Nuo hibridinių grėsmių iki praktinių simuliacijų

    Mokymų ciklą sudarė šeši teminiai užsiėmimai, kuriuose derinta teorija ir praktika. Mokiniai susipažino su hibridinių grėsmių logika, informacinio poveikio priemonėmis ir tuo, kaip kuriami naratyvai, skatinantys priešpriešą tarp „mes“ ir „jie“.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktikai: mokiniai analizavo situacijas, ieškojo patikimų šaltinių, mokėsi atpažinti emocinius kabliukus, vertinti antraštes, nuotraukų kontekstą ir informacijos pateikimo intenciją. Taip pat buvo taikomi simuliaciniai ir komandiniai metodai, kurie padeda suprasti, kaip grupėje plinta klaidingi įsitikinimai.

    Užsiėmimų pabaigoje vyko refleksija, kur mokiniai pristatė išvadas ir aptarė, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai. Tokia dalis svarbi tam, kad įgūdžiai persikeltų į kasdienį informacijos vartojimą, o ne liktų vien teorinė žinių patikra.

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“: platesnė nei vien medijų tema

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“ apima ne tik medijų raštingumo veiklas, bet ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Numatyta, kad dalyviai gaus daugiau nei 15 praktinių užsiėmimų, orientuotų į kasdienius įgūdžius ir bendruomenės atsparumą.

    Be dezinformacijos atpažinimo, projekte numatytos civilinės saugos ir pirmosios pagalbos veiklos, savanorystės skatinimas, taip pat infrastruktūriniai sprendimai bendruomenei. Projekto tikslas įvardijamas kaip socialinės atskirties mažinimas Visagine ir vaikų pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

    Projektą įgyvendina Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla kartu su Visagino nevyriausybiniu socialinės pagalbos centru. Organizatoriai pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijoms šiandien tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir svarbia visuomenės saugumo dalimi.

  • Marijampolėje sparčiai įrenginėjamas socialinių paslaugų centras: aišku, kokias paslaugas teiks

    Marijampolėje sparčiai įrenginėjamas socialinių paslaugų centras: aišku, kokias paslaugas teiks

    Projektas pereina į finišo etapą

    Marijampolėje įgyvendinamas nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektas Draugystės gatvėje artėja prie pabaigos. Savivaldybė praneša, kad didžioji dalis statybos ir inžinerinių darbų jau atlikta, o objektas pereina į vidaus apdailos ir galutinio įrengimo etapą.

    Planinės apžiūros metu įvertinta darbų eiga, sprendinių įgyvendinimas ir tai, kaip pastatas bei teritorija bus pritaikyti kasdieniam centro darbui. Apžiūroje dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto atstovai, Marijampolės socialinės pagalbos centro vadovė, rangovo ir techninės priežiūros specialistai.

    Kokios paslaugos bus teikiamos?

    Skelbiama, kad centre veiks kelios skirtingos kryptys, orientuotos į kasdienę pagalbą, užimtumą ir šeimų stiprinimą. Pirmame korpuse planuojama įrengti 30 vietų dienos socialinės globos paslaugas suaugusiems asmenims su intelekto ir ar psichikos negalia, taip pat 10 vietų socialines dirbtuves.

    Antrame korpuse numatytas psichosocialinių paslaugų skyrius, pagalbos šeimai erdvės ir globos centras. Šios paslaugos dažniausiai apima konsultacijas, mokymus, emocinės ir praktinės pagalbos teikimą šeimoms bei globėjams, kai sprendžiami kasdieniai rūpesčiai ar krizės situacijos.

    Akcentas – prieinamumas ir realus kasdienis patogumas

    Lygiagrečiai su vidaus įrengimu vertinama ir išorės aplinka: privažiavimai, įėjimai, judėjimo patogumas, sprendiniai žmonėms su negalia. Tokie elementai kaip patogūs takai, aiškūs patekimai į pastatą ir saugi teritorija praktikoje lemia, ar paslaugos bus lengvai pasiekiamos tiems, kam jų labiausiai reikia.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šis projektas skirtas ne vien naujoms patalpoms sukurti, bet ir paslaugų kokybei didinti: kad žmonės galėtų greičiau gauti pagalbą, turėtų daugiau užimtumo galimybių, o šeimos ir globėjai rastų aiškesnę atramą vienoje vietoje.

    Patikslintas projekto biudžetas siekia daugiau nei 4 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų sudaro Europos Sąjungos finansavimas, o 15 proc. prisideda Marijampolės savivaldybė.

  • Europos diena Marijampolėje: orientacinės varžybos suvienijo bendruomenę ir miesto svečius

    Europos diena Marijampolėje: orientacinės varžybos suvienijo bendruomenę ir miesto svečius

    Marijampolėje Europos diena šiemet buvo minima aktyviai: miesto erdvės trumpam virto pažintiniu maršrutu, o dalyviai varžėsi orientacinėse varžybose „Pažink Europą – atrask savo miestą“. Renginys subūrė bendruomenę ir pakvietė Europą pažinti ne per formalias kalbas, o per judėjimą, komandą ir užduotis.

    Orientacinį žaidimą surengė EUROPE DIRECT Alytaus ir Marijampolės apskritys. Komandos keliavo po skirtingas Marijampolės vietas, sprendė klausimus apie Europos Sąjungą, jos vertybes ir valstybes nares, o kartu turėjo greitai priimti sprendimus ir pasiskirstyti vaidmenimis.

    Užduotys, kurios tikrina ne tik žinias

    Organizatorių sumanymas buvo paprastas, bet veiksmingas: užduotys turėjo ir edukacinį, ir praktinį tikslą, todėl dalyviams reikėjo ne tik atsakyti teisingai, bet ir rasti reikiamas vietas mieste. Tokia forma ypač patraukli šeimoms ir jaunimui, nes leidžia mokytis per patirtį ir bendradarbiavimą.

    Europos dienos renginiai Lietuvoje kasmet ieško naujų būdų įtraukti žmones, o orientacinės varžybos tapo viena populiariausių formų regionuose. Jos leidžia kalbėti apie pilietiškumą, europinę tapatybę ir bendras taisykles kasdieniame, miestui artimame kontekste.

    Prizus įteikė vicemeras

    Renginyje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Jis geriausiai pasirodžiusioms komandoms įteikė prizus ir padėkojo už aktyvų įsitraukimą, pabrėždamas, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir skatina domėtis tuo, kas vyksta Europoje.

    Renginio atmosferą papildė muzika ir galimybė gyvai išvysti Marijampolės rožinį chorą. Organizatoriai džiaugėsi, kad į kvietimą buvo atsiliepta gausiai, o miestas vienai dienai tapo erdve, kurioje Europa pristatoma per veiksmą, smalsumą ir gerą nuotaiką.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.