Tag: Europos Sąjunga

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • Nuo 2026 metų birželio – naujos ES taisyklės medui: iš etikečių dings miglotos kilmės frazės

    Europos Sąjunga keičia maisto ženklinimo taisykles, siekdama sumažinti pirkėjų klaidinimo riziką ir užtikrinti didesnį skaidrumą. 2026 metų birželio 14 dieną turi pradėti galioti vadinamosios pusryčių direktyvos nuostatos, apimančios medų, sultis, džemus ir pieną.

    Didžiausi pokyčiai palies medų: gamintojai privalės aiškiai nurodyti, iš kokių šalių kilęs produkte esantis medus. Mišinių atveju etiketėje turės atsirasti ne tik šalys, bet ir kiekvienos kilmės medaus dalis proc., kad pirkėjas matytų realią sudėtį.

    Iki šiol rinkoje buvo paplitę labai bendri apibūdinimai, pavyzdžiui, kad tai mišinys iš ES ir ne ES šalių, neatskleidžiant konkrečių valstybių. Tokia praktika apsunkindavo kainos ir kokybės palyginimą, o kartu sudarydavo daugiau erdvės manipuliacijoms, kai pigesnis importas užmaskuojamas bendromis frazėmis.

    Naujos taisyklės taip pat susijusios su medaus autentiškumo tikrinimu. ES siekia riboti praktikas, kurios apsunkina kilmės nustatymą, įskaitant itin intensyvų filtravimą, nes jis gali pašalinti žiedadulkes ir kitus natūralius komponentus, padedančius laboratorijoms identifikuoti medaus kilmę.

    Vartotojams svarbu žinoti, kad įsigaliojus reikalavimams anksčiau į rinką pateiktos partijos galės būti parduodamos iki išpardavimo. Dėl to pereinamuoju laikotarpiu parduotuvėse dar gali pasitaikyti senesnio ženklinimo pakuočių, todėl verta atidžiau skaityti etiketes ir lyginti sudėtį.

    Specialistai primena, kad buitiniai medaus „testai“ ne visada patikimai parodo autentiškumą. Medaus tekėjimas nuo šaukštelio, tirpimas vandenyje ar ilgai išliekantis skystumas gali priklausyti ir nuo natūralių veiksnių, pavyzdžiui, augalų rūšies, drėgmės ar laikymo sąlygų, todėl tiksliausias vertinimas yra dokumentuota kilmė ir kontrolė grandinėje.

    ES pokyčiai turi platesnį tikslą – kad pirkėjui užtektų informacijos ant pakuotės, o ne spėliojimų namuose. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sustiprins sąžiningą konkurenciją ir leis lengviau atskirti vietos bitininkų produktus nuo mišinių, kurių kilmė anksčiau buvo slepiama po bendrais užrašais.

  • ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    Karui Ukrainoje įžengus į penktą vasarą, Europos Sąjunga vis dažniau susiduria ne tik su ilgalaikės paramos Kyjivui klausimu, bet ir su tiesioginiais saugumo incidentais prie savo sienų. Briuselyje aštrėja diskusija, ką realiai gali pasiekti ES diplomatija, kai Rusijos atakų padariniai vis dažniau persimeta į Europos oro erdvę.

    Pastarosiomis savaitėmis Rumunijoje fiksuoti atvejai, kai Rusijos dronai ar jų nuolaužos pateko į šalies teritoriją, vėl iškėlė klausimą dėl greitos ir aiškios reakcijos. Nors viešai skambėjo griežti pasmerkimai, praktiniai sprendimai dėl atgrasymo ir oro erdvės apsaugos vis dar stringa tarp skirtingų sostinių interesų.

    Oro erdvės pažeidimai ir atsakas

    Rytinio NATO ir ES sparno valstybės pabrėžia, kad pasikartojantys incidentai didina riziką civiliams ir testuoja Aljanso budrumą. Dėl to peržiūrimos gyventojų perspėjimo sistemos, priedangos infrastruktūra ir informavimo procedūros, ypač pasienio regionuose, kur reali grėsmė dažniausiai pasireiškia netikėtai.

    Politinis sunkumas slypi tame, kad daugelis šių įskridimų vertinami kaip šalutinis Rusijos atakų Ukrainoje poveikis, o ne sąmoningas smūgis NATO narėms. Todėl ir ES, ir NATO iki šiol vengė tokius atvejus traktuoti kaip tiesioginį pagrindą kolektyviniam kariniam atsakui, tačiau kantrybė dėl pasikartojimo senka.

    Ar daugiau gynybos išlaidų išspręs problemą?

    Europos Parlamente vis ryškiau matoma kryptis stiprinti oro gynybą rytiniame flange, daugiau investuoti į aptikimo, sekimo ir perėmimo pajėgumus. Kartu auga įtampa dėl to, kaip tokios investicijos turėtų būti finansuojamos ir kas konkrečiai laikytina prioritetu, kai valstybių biudžetai spaudžiami ir kitų krizių.

    Diskusijose vis dažniau skiriamos dvi linijos: techninis pajėgumų klausimas ir politinės valios klausimas. Net turint technologijas, sprendžiama, kokiomis taisyklėmis vadovautis perimant taikinius, kaip išvengti eskalacijos ir kaip užtikrinti, kad incidentai nebūtų normalizuoti kaip kasdienybė.

    Taika derybomis ir ES vaidmuo

    Kita kertinė tema yra galimybė pasiekti paliaubas ar derybinį susitarimą su Rusija. ES čia turi paradoksalią poziciją: ji yra vienas svarbiausių Ukrainos politinių ir ekonominių rėmėjų, todėl neutralios tarpininkės vaidmuo kelia abejonių, tačiau būtent europiečiams tektų didelė atsakomybė už bet kokį būsimos taikos architektūros įgyvendinimą.

    Europos Parlamento diskusijose dalyvauja skirtingų politinių krypčių atstovai, tarp jų Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Suomijos europarlamentarė Merja Kyllönen. Abi pabrėžia būtinybę stiprinti rytinio flango gynybą ir kurti aiškesnę, greičiau veikiančią reakcijos schemą, kai pažeidžiama Europos oro erdvė.

    „Turime gebėti aptikti, sekti ir perimti dronus, o rytiniam flangui reikia daugiau realios apsaugos, ne vien pareiškimų“, – sakė Rasa Juknevičienė.

    „Jei norime kalbėti apie diplomatiją, ji turi remtis patikimu atgrasymu ir civilinės saugos pasirengimu, nes kitaip rizika tik didės“, – sakė Merja Kyllönen.

    Akivaizdu, kad ši tema Briuselyje niekur nedings: tarp siekio išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva ir poreikio apginti ES teritoriją lieka vis mažiau erdvės dviprasmybėms. Kuo dažniau incidentai kartosis, tuo stipriau ES bus spaudžiama pereiti nuo reakcijų po fakto prie prevencijos ir aiškių veikimo taisyklių.

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.

  • Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Gegužės 11–16 dienomis trys Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio darbuotojos dalyvavo Erasmus+ programos mokymuose Ispanijoje, Tenerifėje. Vizitas vyko įgyvendinant projektą Kreatyvus mokytojas – kokybiškas ugdymas, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

    Mokymai buvo skirti patyriminiam mokymuisi, kai vaikai mokosi veikdami, tyrinėdami ir reflektuodami savo patirtį. Šis požiūris ypač svarbus ikimokykliniame ugdyme, nes padeda natūraliai stiprinti smalsumą, kalbą, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Ugdymas per gamtą ir patirtį

    Mobilumo veiklų metu pedagogės dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo išbandomi netradiciniai ugdymo metodai ir komandinis darbas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip ugdymo procese sudaryti daugiau erdvės vaikų iniciatyvai ir aktyviam įsitraukimui.

    Didelė mokymų dalis vyko lauko erdvėse, naudojant gamtines priemones ir antrines žaliavas kūrybinėms užduotims. Tokios veiklos padeda vaikams mokytis per pojūčius, o kartu skatina tvarumo nuostatas ir atsakingą santykį su aplinka.

    Emocinis saugumas ir bendradarbiavimas

    Mokymuose akcentuotas vaikų emocinis saugumas, kaip būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir bendravimui grupėje. Pedagogės gilinosi, kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiau reiškia mintis, lengviau įsitraukia į veiklas ir mokosi spręsti kasdienes situacijas.

    Dirbant grupėse buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir ieškoma praktinių sprendimų, kaip idėjas pritaikyti skirtingoms vaikų grupėms. Tokia patirtis primena, kad šiuolaikinis mokytojas vis dažniau tampa vaikų atradimų palydovu, o ne vien žinių perteikėju.

    Ką tai duos darželiui?

    Pasak projekto dalyvių, tarptautiniai mokymai suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas ir į kasdienį darbą pažvelgti plačiau. Parsivežtos idėjos siejamos su tikslais kurti įtraukesnį, įdomesnį ir vaikų poreikius labiau atliepiantį ugdymą Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje.

    Erasmus+ mobilumai švietimo bendruomenėse dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija: jie padeda atnaujinti metodus, stiprinti pedagogų kompetencijas ir kurti nuoseklesnę ugdymo kokybę. Šį kartą pagrindinis akcentas tenka patyriminiam mokymuisi, kuris vis dažniau tampa praktiniu atsaku į klausimą, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų natūralų norą tyrinėti.

    Informaciją parengė V. Miskelovič, A. Račkovska ir S. Grečnienė.

    Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tekstas atspindi autorių nuomonę, o Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už pateiktą informaciją.

  • Lazdijuose finišo tiesioji: daugiau nei 2 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų jau netrukus

    Lazdijuose finišo tiesioji: daugiau nei 2 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų jau netrukus

    Lazdijų mieste artėja prie pabaigos pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo darbai – netrukus gyventojai ir miesto svečiai galės naudotis kiek daugiau nei 2 km naujai įrengtų ir atnaujintų atkarpų. Savivaldybė skelbia, kad dalyje ruožų jau paklota nauja asfalto danga, o likusiose vietose telieka baigiamieji darbai.

    Turistų gatvėje darbai, pradėti palyginti neseniai, jau pasiekė finišo tiesiąją: šiuo metu tvarkomas gerbūvis ir diegiamas horizontalus bei vertikalus ženklinimas. Tai reiškia, kad pagrindiniai infrastruktūros sprendiniai jau įgyvendinti, o teritorija pritaikoma patogiam kasdieniam naudojimui.

    Naujas asfaltas jau įrengtas šalia sodų bendrijos „Baltajis“ – daugiau nei 800 metrų ilgio tako atkarpoje. Taip pat atnaujintas apie 900 metrų ilgio takas, jungiantis žiedines sankryžas, kad pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas būtų tolygesnis ir aiškesnis intensyvesnėse miesto vietose.

    Dar viena svarbi atkarpa įrengiama tarp Turistų ir Vilniaus gatvių. Čia numatyta atskirti dangas pagal eismo dalyvius: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfaltuota tako dalis, kad skirtingi srautai nekirstųsi ir būtų patogiau važiuoti bei eiti.

    Projekte taip pat suplanuotos poilsio vietos su suoliukais, modernus apšvietimas bei sprendiniai, gerinantys prieinamumą žmonėms su negalia. Tokie elementai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui tamsiuoju paros metu, ypač ten, kur takais naudojamasi kasdien keliaujant į darbą, mokyklą ar paslaugų vietas.

    Šie darbai vykdomi įgyvendinant projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis, o bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Kiaušiniai šaldytuve ar ant stalo? Ekspertai paaiškino, kada rizikuojate salmonelėmis

    Dalis europiečių kiaušinius parduotuvėse randa lentynose, o ne šaldytuvuose, todėl kyla klausimas, ar tikrai būtina juos laikyti šaltai. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne tiek nuo įpročių, kiek nuo to, kas su kiaušiniu buvo padaryta iki jam patenkant į jūsų virtuvę.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose kiaušiniai prieš parduodant paprastai plaunami, o tai sumažina nešvarumų ir paviršiaus taršos kiekį. Tačiau kartu nuplaunamas ir natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule, kuris užsandarina tūkstančius mikroskopinių lukšto porų, todėl tokie kiaušiniai vėliau turi būti laikomi šaldytuve.

    Kodėl vienur šaldo, kitur ne?

    Europos Sąjungoje mažmeninėje prekyboje kiaušinių plovimas paprastai ribojamas, nes tai gali pažeisti kutikulę. Vietoje to daugiau dėmesio skiriama prevencijai ūkiuose: biosaugai, pulkų kontrolei, higienai ir stebėsenai, todėl kiaušiniai neretai parduodami nešaldomi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad temperatūros svyravimai yra viena didžiausių rizikų. Jei kiaušiniai atšaldomi ir vėliau sušyla, ant lukšto gali susidaryti kondensatas, o drėgmė padeda bakterijoms lengviau patekti per poras.

    Kada kiaušinius būtina laikyti šaldytuve?

    Jei perkate įprastus, komercinėje grandinėje parduodamus kiaušinius, saugiausia taisyklė paprasta: laikykite juos šaldytuve ir stenkitės užtikrinti pastovią temperatūrą. Kiaušinių ir patiekalų iš kiaušinių nereikėtų palikti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

    Taip pat rekomenduojama vengti kiaušinių laikymo šaldytuvo durelėse, nes ten temperatūra dažniau svyruoja. Geriau palikti originalioje dėžutėje, kuri saugo nuo kvapų, dūžių ir padeda išlaikyti drėgmės balansą.

    O ką daryti su naminiais kiaušiniais?

    Jeigu gaunate šviežių, neplautų kiaušinių iš nedidelio ūkio ar laikote vištas patys, situacija gali būti kitokia, nes jų kutikulė dažnai būna nepažeista. Tokius kiaušinius galima laikyti vėsioje, stabilios temperatūros vietoje, tačiau svarbu, kad lukštas būtų švarus ir sausas.

    Vis dėlto esminė taisyklė išlieka: jei kiaušinis jau buvo atšaldytas, jį reikėtų ir toliau laikyti šaldytuve. Nuolatinis nešiojimas iš šaldytuvo ant stalo ir atgal didina kondensato riziką ir, atitinkamai, mikrobiologinio užterštumo tikimybę.

    Gaminant skonis ir tekstūra dažniausiai labiau priklauso nuo šviežumo nei nuo to, ar kiaušinis laikytas šaltai. Tačiau kai kuriems receptams, pavyzdžiui, kepiniams, gali prireikti kambario temperatūros kiaušinių, todėl juos patariama trumpam palaikyti išimtus iš šaldytuvo ir sunaudoti nedelsiant.

  • Vaikai tai valgo kasdien: pavojingi transriebalai dar slepiasi užrašų smulkiu šriftu

    Transriebalai – tai riebalų rūgščių forma, kuri dažniausiai susidaro pramonėje apdorojant augalinius aliejus arba ilgai kaitinant riebalus labai aukštoje temperatūroje. Jie vertinami dėl ilgesnio galiojimo, stabilesnės tekstūros ir „traškumo“, tačiau sveikatos požiūriu laikomi vienu žalingiausių mitybos komponentų.

    Didžiausia problema ta, kad transriebalai didina mažo tankio cholesterolio kiekį ir mažina didelio tankio cholesterolį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai taip pat rodo sąsajas su lėtiniu uždegimu ir didesne 2 tipo diabeto tikimybe, ypač kai jų vartojama reguliariai.

    Kaip jie atsiranda maiste

    Pramonėje transriebalai dažniausiai atsiranda dalinai hidrintuose augaliniuose aliejuose, kai skystas aliejus paverčiamas labiau kietu ir patogiu naudoti kremuose, glaistuose ar tešlose. Kaitinant riebalus daug kartų, pavyzdžiui, gruzdintuvėse, taip pat gali didėti nepageidaujamų junginių kiekis, ypač jei aliejus naudojamas ilgai.

    Nors anksčiau dalinai hidrinti riebalai buvo itin paplitę, pastarąjį dešimtmetį jų vartojimas Europoje mažėja dėl griežtesnės kontrolės ir gamintojų receptūrų pokyčių. Vis dėlto vartotojui svarbu suprasti, kad riziką lemia ne vien etiketė, bet ir dažnas itin perdirbtų produktų pasirinkimas.

    Ką riboja Europos Sąjunga

    Europos Sąjungoje nuo 2021 metų balandžio 2 dienos įsigaliojo taisyklė, kad pramoniniu būdu pagamintų transriebalų kiekis maiste negali viršyti 2 gramų 100 gramų visų produkte esančių riebalų. Tai reikšmingai sumažino didžiausių kiekių tikimybę masinėje prekyboje, tačiau nereiškia, kad problema visiškai išnyko.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad transriebalų dalis racione neviršytų 1 proc. bendro paros energijos kiekio. Ši riba svarbi dėl to, kad net mažos, bet nuolat gaunamos dozės, ypač iš itin perdirbtų produktų, ilgainiui didina neigiamą poveikį sveikatai.

    „Transriebalų vartojimas turėtų būti kuo mažesnis, o mitybos pagrindą turėtų sudaryti nesočiosios riebalų rūgštys“, – pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija.

    Kur transriebalai slepiasi dažniausiai

    Dažniausi šaltiniai kasdienėje mityboje – pigesni konditerijos gaminiai, vafliai, sausainiai, glaistai, kai kurie saldumynai, greitas maistas ir gruzdintos bulvytės, ypač jei aliejus kaitinamas pakartotinai. Dalis rizikos tenka ir užkandžiams bei pusgaminiams, kurių sudėtyje daug riebalų ir kurie gaminami taip, kad ilgai išliktų stabilūs.

    Transriebalų nedideliais kiekiais gali būti ir gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, piene ar mėsoje, tačiau šie kiekiai paprastai yra gerokai mažesni nei pramoniniu būdu susidarantys. Praktikoje didžiausią naudą sveikatai dažniausiai duoda ne vieno produkto atsisakymas, o nuoseklus itin perdirbtų užkandžių ir greito maisto retinimas.

    Ekspertai pataria dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą ir atidžiai skaityti sudėtį, ypač perkant produktus vaikams. Jei mityboje dominuoja namuose gaminami patiekalai, žuvis, ankštiniai, daržovės, riešutai ir nerafinuoti aliejai, rizika viršyti rekomenduojamas ribas paprastai ženkliai sumažėja.