CP v2

Tag: Europos Sąjungos fondai

  • Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija gegužės 22 dieną su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Europos geografinio centro pritaikymo turizmo poreikiams finansavimo sutartį. Numatyta, kad iki 2028 metų gegužės 31 dienos lankymui bus pritaikytas Girijos kraštovaizdžio draustinis ir jame esantis kultūros paveldo objektas – Bernotų piliakalnis su papiliu ir gyvenvietės papiliu.

    Projektas apima Europos geografinio centro teritoriją Girijos kaime (Nemenčinės seniūnija), kur siekiama pagerinti lankytojų patirtį ir užtikrinti patogesnį susisiekimą bei aiškesnę navigaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti vietovės, kaip regioninio traukos taško, vaidmenį ir prisidėti prie turizmo srautų augimo.

    „Europos geografinis centras yra išskirtinis mūsų savivaldybės ir visos šalies reprezentacinis objektas. Šis projektas yra viena iš trijų savivaldybės planuojamų investicijų, kuriomis Europos geografinio centro teritoriją siekiame paversti kokybišku regioniniu edukaciniu, turistiniu ir kultūriniu traukos objektu“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus darbus planuojama įrengti takus su lauko ekspozicijos aikštelėmis, suformuoti aikštelę su privažiavimo taku, pastatyti informacinį stendą projekto viešinimui ir įrengti informacines rodykles. Taip pat numatomi riboženkliai, teritorijos apšvietimas bei mažosios architektūros statiniai, kurie turėtų pagerinti patogumą ir saugumą skirtingais metų laikais.

    Planuojama, kad atnaujinta infrastruktūra sudarys prielaidas turizmo paslaugų plėtrai ir skatins privačias investicijas funkcinėje zonoje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai dažnai veikia kaip katalizatorius vietos verslams, ypač apgyvendinimo, maitinimo, gidų paslaugų ir edukacinių veiklų srityse.

    Bendra projekto vertė siekia 600 000 eurų. Iš jų 300 000 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 210 000 eurų – bendrojo finansavimo lėšos, o 90 000 eurų numatyta iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas finansuojamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Tokios investicijos Lietuvoje dažniausiai orientuotos į regionų konkurencingumo didinimą, vietos išteklių panaudojimą ir tvaresnį turizmo vystymą, kai lankymo infrastruktūra derinama su gamtos bei paveldo apsauga.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.

  • Kretingos rajone startuoja 10 elektrinių autobusų: 3,2 mln. eurų investicija ir atnaujinti maršrutai

    Nuo birželio 1 dienos Kretingos miesto ir rajono maršrutuose pradeda važiuoti 10 naujų UAB Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Tai didžiausia investicija per įmonės istoriją – beveik 3,2 mln. eurų, skirta viešojo transporto atnaujinimui ir paslaugų kokybei gerinti.

    Pasak savivaldybės, naujieji autobusai keičia iki šiol naudotą parką, kurio vidutinis amžius siekė apie 20 metų. Elektriniai autobusai laikomi vienu greičiausių būdų mažinti triukšmą miestuose ir lokalias išmetamąsias dujas, nes jie neturi išmetimo vamzdžio taršos ten, kur važiuoja.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Iš 10 įsigytų autobusų penki pritaikyti iki 56 keleivių, dar penki – iki 36 keleivių. Visuose numatytos vietos neįgaliojo ar vaiko vežimėliams, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, oro kondicionieriai, taip pat šildymo, vėdinimo sistemos.

    Vizualiai autobusai taip pat išsiskirs: juos puoš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenės kurti piešiniai, kuriuose stilizuotai vaizduojami Kretingos objektai ir gamtos motyvai. Ant autobusų bus ir užrašas Kretinga – žalias miestas.

    Maršrutai ir važiavimo pradžia

    Pirmosiomis birželio savaitėmis elektriniai autobusai kursuos skirtingais maršrutais, kad keleiviai juos pamatytų įvairiose rajono vietose. Nuo birželio vidurio dalis autobusų planuojama skirti reisams Palangos kryptimis per Birutės gatvės tiltą.

    Savivaldybė nurodo, kad maršrutas per Birutės gatvės tiltą bus atnaujintas laikinai – iki planuojamos tilto rekonstrukcijos darbų pradžios. Važiavimas vyks maršrutu, kuris galiojo iki praėjusių metų rugpjūčio.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Elektrinių autobusų įsigijimas kainavo beveik 3,2 mln. eurų, o įkrovimo stotelių įrengimas – daugiau nei 80 000 eurų. Projektas finansuotas Kretingos autobusų parko lėšomis ir Europos Sąjungos fondų parama.

    Toks atnaujinimas atitinka bendrą Europos miestų kryptį, kai viešasis transportas vis dažniau elektrifikuojamas dėl klimato tikslų, mažesnio triukšmo ir didesnio komforto. Kretingos rajone tai turėtų tapti pradžia nuoseklesniam parko atnaujinimui ir maršrutų tinklo peržiūrai.

    „Naujieji elektriniai autobusai gerokai pagerins viešojo transporto paslaugų kokybę Kretingos rajone. Siekiame, kad Kretinga būtų žalias ir švarus miestas, tad įsigyti ekonomiški ir netaršūs autobusai yra svarbi investicija ne tik į viešąjį transportą, bet ir į žmonių gyvenimo kokybę“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

  • Birštonas imasi darnaus judumo projekto: per Nemuną planuojamas 309 metrų tiltas ir takų jungtys

    Birštono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“, kurio tikslas – sujungti trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas ir užtikrinti patogų, nenutrūkstamą judėjimą mieste.

    Pasak savivaldybės, pokyčiai svarbūs tiek Birštono gyventojams, tiek kurorto svečiams: tikimasi patogesnių maršrutų tarp miesto dalių, didesnio saugumo ir mažesnio transporto poveikio aplinkai.

    Pagrindinis akcentas – tiltas per Nemuną

    Viena didžiausių projekto dalių – pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statyba Birštone. Jis būtų įrengtas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės.

    Numatoma, kad projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Savivaldybė tikisi, kad tiltas taps svarbia jungtimi kasdieniams maršrutams ir turizmui, ypač šiltuoju sezonu, kai kurorte išauga pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Numatytos ir naujos takų jungtys

    Projektu taip pat planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų tako jungtį nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Šios jungties ilgis turėtų siekti apie 350 metrų.

    Tokios trūkstamos jungtys, savivaldybių praktikoje, dažnai yra kritinės: jos leidžia išvengti pavojingų atkarpų, kai pėstieji ar dviratininkai priversti dalintis kelkraščiu su automobilių srautu, ir sukuria logiškesnį maršrutų tinklą.

    Kaina ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 10 414 653,28 eurų. Iš jų 7 565 129,65 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 2 849 523,63 eurų – Birštono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir prisideda prie Darnaus judumo Birštono mieste plano įgyvendinimo.

    „Šiuo projektu siekiame užtikrinti nepertraukiamą darnaus judumo infrastruktūrą, įrengiant trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis“, – teigiama Birštono savivaldybės pranešime.

  • Varėnoje plečiamas atviras jaunimo centras: priestatas prie baseino ir vietos laikinam apgyvendinimui

    Varėnoje plečiamas atviras jaunimo centras: priestatas prie baseino ir vietos laikinam apgyvendinimui

    Varėnos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Atviro jaunimo centro paslaugų plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“. Jis finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės biudžeto lėšomis, pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų grupių gerovės skirtumus.

    Projekto tikslas – padidinti atviro jaunimo centro paslaugų prieinamumą Varėnos rajone ir sudaryti sąlygas jomis naudotis ir Alytaus rajono jaunuoliams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti jaunimo paslaugų tinklą visoje Alytaus regiono funkcinėje zonoje.

    Naujos erdvės prie baseino

    Planuojama statyti naują priestatą prie esamo baseino pastato J. Basanavičiaus gatvėje Varėnoje. Numatyta, kad atviras jaunimo centras įsikurs antrame ir trečiame aukštuose, o patalpos bus pritaikytos įvairioms veikloms ir pagalbai.

    Projektiniuose sprendiniuose numatytos salės, virtuvės erdvė, terapijos ir darbuotojų kabinetai, pagalbinės patalpos. Taip pat planuojamos erdvės laikinam apgyvendinimui, kurios gali tapti svarbia papildoma priemone jaunuoliams, susiduriantiems su nestabilia gyvenamąja situacija.

    Kam skirtas projektas?

    Pagrindinė tikslinė grupė – socialinę riziką patiriantys ir socialiai pažeidžiami Varėnos ir Alytaus rajono jaunuoliai, taip pat jų šeimos nariai ir vietos bendruomenė. Tokios atviros jaunimo erdvės paprastai orientuojasi į mažiau formalią aplinką, kur jauni žmonės gali gauti konsultacijas, įsitraukti į užimtumo veiklas ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau keliami lūkesčiai ne tik plėsti paslaugų spektrą, bet ir užtikrinti jų prieinamumą atokesnėse teritorijose. Todėl tarp savivaldybių koordinuojamas infrastruktūros panaudojimas laikomas būdu efektyviau pasiekti tikslines grupes ir sumažinti paslaugų dubliavimą.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 1 465 038,33 eurų. Europos Sąjungos fondų dalis sudaro 1 245 282,58 eurų, o savivaldybės biudžeto lėšos – 219 755,75 eurų.

    Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2029 metų gegužės mėnesio. Savivaldybė nurodo, jog rezultatas turėtų būti jaunimo centro veikloms pritaikytos patalpos, kurios pagerins paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros kokybę.

  • NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK kartu su Skaitmeninimo ministerijos ir Varšuvos miesto atstovais paskelbė apie naujo Kibernetinio saugumo centro statybas. Projektas pristatomas kaip viena didžiausių šalies investicijų, skirtų sustiprinti nacionalinę kibernetinę gynybą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.

    Naujas pastatas planuojamas Varšuvos Pragos-Puolnoc rajone, Lapkričio 11-osios gatvėje. Keturių aukštų centre numatytos biurų erdvės, auditorija, specializuotos laboratorijos ir analitinės patalpos, pritaikytos šimtams ekspertų darbui.

    Ką darys naujasis centras?

    Skelbiama, kad centro branduolį sudarys nacionaliniai duomenų atkūrimo ir operacinio kibernetinio saugumo padaliniai. Taip pat planuojamos modernios laboratorijos, kuriose būtų atliekami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto sistemų saugumu ir kibernetinio saugumo sertifikavimu.

    Projekte taip pat įvardijamos pažangios testavimo kryptys, tarp jų ir programinės įrangos patikros metodai, skirti pažeidžiamumams aptikti, bei kova su kenkėjiška programine įranga. Tokios kompetencijos ypač svarbios, kai daugėja atakų prieš kritinę infrastruktūrą, viešąjį sektorių ir tiekimo grandines.

    Akcentas – hibridinės grėsmės

    Skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis pabrėžė, kad kibernetinei erdvei apsaugoti reikia ne tik žmonių, bet ir tinkamos infrastruktūros, kuri didintų NASK ir CERT Polska darbo efektyvumą. Jo teigimu, investicija turi padėti geriau reaguoti į kibernetines atakas, dezinformaciją ir kitus hibridinio poveikio veiksmus.

    „Ultramodernus NASK kibernetinio saugumo centras yra dar vienas žingsnis saugant Lenkijos skaitmeninę erdvę. Reikia infrastruktūros, kad NASK ir CERT Polska ekspertai galėtų dirbti dar veiksmingiau“, – sakė Pawełas Olszewskis.

    Numatoma projekto vertė siekia 360 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų, o finansavimas planuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Tokios apimties investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje: kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė gynybos ir valstybės atsparumo dalis, reikalaujanti ilgalaikių pajėgumų, o ne vien pavienių technologinių sprendimų.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 metų funkcinės zonos strategija atnaujinama: kviečia teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros planavimo dokumentai koreguojami – parengti 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų projektai. Gyventojai, verslo atstovai ir organizacijos kviečiami susipažinti su siūlomais pakeitimais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas ar pasiūlymus.

    Pakeitimų projektai teikiami viešam aptarimui, kad regiono prioritetai ir planuojamos investicijos geriau atitiktų realius poreikius. Toks derinimas aktualus tiek savivaldybėms, tiek vietos bendruomenėms, nes strategija paprastai apibrėžia, kokie projektai laikomi svarbiausiais ir kokia kryptimi bus telkiami finansiniai bei administraciniai resursai.

    Kas numatoma strategijoje

    Įgyvendinant strategijoje suplanuotas priemones, Klaipėdos regione planuojama vystyti integruotą viešojo transporto sistemą. Tai siejama su patogesniu susisiekimu tarp savivaldybių, geresniu maršrutų suderinimu ir regiono mobilumo didinimu, ypač tiems gyventojams, kurie kasdien vyksta į darbą ar mokslus.

    Taip pat numatoma atskirose regiono savivaldybėse įrengti infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti. Praktikoje tai gali reikšti pramonės ar paslaugų plėtrai pritaikytas teritorijas, susisiekimo sprendinius, inžinerinių tinklų plėtrą ar kitas sąlygas, kurios verslui mažina įsikūrimo ir veiklos kaštus.

    Turizmo kryptis ir atvykstamasis srautas

    Kitas akcentas – Klaipėdos regiono patrauklumo stiprinimas kaip turistinės vietovės ir atvykstamojo turizmo skatinimas. Pastaraisiais metais regionai vis dažniau konkuruoja ne tik dėl vietos lankytojų, bet ir dėl užsienio turistų, todėl svarbūs tampa infrastruktūros sprendimai, maršrutų plėtra, paslaugų kokybė ir sezoninio turizmo mažinimas.

    Strategijoje numatyti veiksmai siejami ir su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetais, kurie orientuoti į integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę plėtrą. Tai reiškia, kad planuojami projektai turėtų derinti ekonominį augimą su įtrauktimi, kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu, darniu turizmu bei saugumo stiprinimu.

    Kaip pateikti pastabas

    Pastabos ir pasiūlymai dėl strategijos bei veiksmų plano pakeitimų priimami iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant siūlymus svarbu aiškiai įvardyti, kurią projekto dalį siūloma koreguoti, kokį pokytį siūloma įtraukti ir kuo jis pagrįstas, kad vertinimas būtų kuo tikslesnis ir skaidresnis.

    Viešas derinimas laikomas vienu esminių etapų, nes leidžia iš anksto identifikuoti galimas spragas, dubliavimus ar neįvertintus poreikius. Kuo tikslesnės korekcijos pateikiamos šiame etape, tuo mažesnė rizika, kad vėliau įgyvendinant projektus kils nenumatytų kliūčių ar bus prarastos finansavimo galimybės.

  • Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose tęsiamos nemokamos atvejo vadybos paslaugos darbingo amžiaus gyventojams, turintiems psichikos ar intelekto negalią, taip pat jų artimiesiems ir globėjams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai pagalba, kuri prasideda nuo individualaus pokalbio ir realių sprendimų kasdienėse situacijose.

    Paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jo tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms kuo savarankiškiau gyventi bendruomenėje, mažinant poreikį ilgalaikei institucinei globai ir stiprinant pagalbos tinklą vietoje.

    Kas yra atvejo vadyba?

    Atvejo vadyba – tai individuali pagalba, kai su žmogumi dirbantis specialistas įvertina jo situaciją, padeda susidėlioti prioritetus ir koordinuoja paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti palydėjimą tvarkant dokumentus, sprendžiant socialinės paramos klausimus, ieškant užimtumo ar pagalbos sveikatos priežiūros sistemoje.

    Tokio darbo esmė – ne vien suteikti informaciją, bet padėti žmogui žingsnis po žingsnio susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Savivaldybė akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet žmogui svarbių sprendimų: drąsiau kreiptis pagalbos, išbandyti naujas veiklas, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    „Kiekvienas žmogus ateina su savo patirtimis, baimėmis, išgyvenimais. Todėl pirmiausia reikia laiko pažinti žmogų, išklausyti, sukurti pasitikėjimą. Tik tada galima kartu ieškoti sprendimų. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi priimtas, suprastas ir žinotų, jog pagalba yra šalia“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Neringa Dobravolskienė.

    Kiek žmonių jau pasinaudojo paslauga?

    Savivaldybės duomenimis, Druskininkuose atvejo vadybos pagalba jau pasinaudojo 26 žmonės. Nurodoma, kad paslaugos gali būti teikiamos iki trejų metų, todėl pagalba planuojama ne trumpam, o nuosekliai, atsižvelgiant į žmogaus situacijos pokyčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis palydėjimas ypač svarbus tuomet, kai žmogus susiduria su keliomis problemomis vienu metu: sveikatos, socialinės paramos, užimtumo ar artimųjų pagalbos trūkumu. Tokiais atvejais koordinuota pagalba padeda išvengti situacijų, kai žmogus pasimeta tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

    Kur kreiptis Druskininkuose?

    Dėl atvejo vadybos paslaugos kviečiama kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vasario 16-osios g. 7. Pasiteirauti galima telefonu +370 313 59 111.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa vienu svarbiausių socialinės pagalbos prioritetų, kai siekiama, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.