CP v2

Tag: Europos Sąjungos fondai

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonys atsinaujina ne tik turistams

    Marcinkonys Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje seniai traukia keliautojus, grybautojus ir etninės kultūros gerbėjus. Tačiau augant srautams vis dažniau keliami ir kasdieniai klausimai: kur palikti automobilį, kaip saugiai judėti pėsčiomis ir ar patogiai į kaimą pateks žmonės su negalia.

    Istorinis kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1604 metais, o didelį lūžį jam atnešė 1862 metais atidaryta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija. Šiandien Marcinkonys siekia suderinti paveldo saugojimą su šiuolaikiniais patogumais, kurie svarbūs tiek vietiniams, tiek lankytojams.

    Kas bus įrengta Miškininkų gatvėje

    Varėnos rajono savivaldybės administracija 2026 metų liepos 17 dieną pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“. Projektą parengė bendrovė „Inžinerinis projektavimas“, o darbai numatyti Marcinkonyse, Miškininkų gatvėje.

    Planuojama įrengti automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų takus, poilsio vietas, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir mažosios architektūros elementus. Teritorija bus apželdinta, numatant kalnines pušis, daugiametes gėles ir žolinius augalus.

    Akcentas prieinamumui ir saugumui

    Vienas iš numatytų takų sudarys patogesnę jungtį su bažnyčios teritorija, kuri iki šiol daugeliui pasiekiama tik laiptais. Tai aktualu žmonėms su judėjimo negalia, tėvams su vaikų vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams, kuriems laiptai dažnai tampa kliūtimi.

    Apšvietimas ir vaizdo stebėjimas paprastai siejami ne vien su saugumu, bet ir su tvarkos palaikymu intensyviai lankomose vietose. Tokie sprendimai dažnėja ir kituose turizmo traukos taškuose, kur savivaldybės sprendžia automobilių chaoso, pėsčiųjų srautų ir infrastruktūros nusidėvėjimo problemas.

    Projektas siejamas su atminties maršrutais

    Darbai vykdomi įgyvendinant projektą „Laisvės kovų maršruto plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“, finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Tokie maršrutai Lietuvoje vis dažniau jungiami su vietos turizmu, edukacija ir bendruomenių stiprinimu.

    Pagal sutartį rangos darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų sausio 28 dienos, tačiau tikimasi, kad realus terminas gali būti trumpesnis. Savivaldybė pabrėžia, jog atnaujinta erdvė turėtų tapti patogiu starto tašku pažinčiai su Marcinkonimis ir jų lankytinais objektais.

    Marcinkonių seniūnė Eglė Ikasalienė teigia, kad prieš rengiant projektą tartasi su bendruomene, VšĮ „Marcinkonys“, aplinkinių sodybų gyventojais ir parapijos klebonu Broniumi Krakevičiumi.

    „Savivaldybės specialistai ne kartą susitiko su bendruomene, kartu apžiūrėjome teritoriją, gyventojai išsakė idėjas, į kurias buvo atsižvelgta. Aikštė prie bažnyčios yra ypatinga, nes nuo jos daugelis pradeda pažintį su kaimu, todėl svarbu, kad ši erdvė būtų patogi ir tvarkinga“, – sakė E. Ikasalienė.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • Lenkija auga tris kartus greičiau nei euro zona: kas maitina šuolį ir kodėl jis gali greitai išblėsti

    Augimas ryškiai lenkia euro zoną

    Lenkijos ekonomikos plėtra pastaruoju metu aiškiai išsiskiria Europos Sąjungoje. Remiantis tarptautinių analitikų vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo apie 3,7 proc. per metus, kai euro zonos vidurkis, neįskaičiuojant Airijos, siekė maždaug 1,1–1,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad Lenkija augo maždaug tris kartus sparčiau nei euro zona. Tačiau prognozės rodo, kad šis tempas gali būti laikinas, o augimas artimiausiais metais turėtų lėtėti.

    Kas šiuo metu stumia ekonomiką į priekį?

    Ekonomistai Lenkijos pagreitį sieja su plačiai išsisklaidžiusiais augimo šaltiniais. Didelę reikšmę turi vidaus vartojimas, viešosios išlaidos ir eksportas, o svarbų vaidmenį atlieka ir investicijų ciklas.

    Vienas iš ryškiausių faktorių yra Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Šios lėšos didina investicijų apimtis ir skatina privačius projektus, ypač infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo srityse.

    „Lenkija išlieka viena atspariausių ekonomikų Europoje: augimą palaiko vartojimas, investicijos, viešosios išlaidos ir eksportas“, – sakė EY vyriausiasis ekonomistas Europai dr. Marek Rozkrut.

    Regiono vaizdas nevienodas

    Panašų tempą dalyje Vidurio ir Rytų Europos demonstravo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Slovėnija, Bulgarija bei Lietuva, kurių plėtrą palaikė didėjančios pajamos, fiskalinė politika ir Europos fondai, taip pat augo maždaug 3–4 proc. tempu.

    Tuo pat metu kai kurios regiono ekonomikos augo lėčiau. Čekija, Kroatija ir Vengrija buvo arčiau 2 proc. ribos, Slovakija balansavo ties stagnacija, o Rumunija, anksčiau laikyta vienu regiono lyderių, fiksavo apie 2 proc. nuosmukį.

    Kodėl pagreitis gali neišsilaikyti?

    Analitikai pabrėžia, kad dabartinis augimo etapas gali susidurti su struktūriniais ribojimais. Prognozuojama, jog Lenkijos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki maždaug 2,7 proc., o 2028–2029 metais priartėti prie 2,5 proc.

    Viena ryškiausių ilgalaikių rizikų yra demografija. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Lenkijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti apie 23 proc., o tai reikštų mažesnę darbo jėgos pasiūlą, didesnį spaudimą atlyginimams ir lėtesnį potencialų ekonomikos augimą.

    Tokios tendencijos didina poreikį spartinti produktyvumo augimą, automatizaciją ir investicijas į technologijas, įskaitant DI sprendimus. Kartu tai kelia papildomų iššūkių viešiesiems finansams, nes senstanti visuomenė paprastai didina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos išlaidas.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.

  • Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Vilniaus rajono savivaldybė ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį projektui, kuriuo numatoma iš esmės atnaujinti ilgalaikės priežiūros paslaugas Riešėje. Kalinėje, Riešės seniūnijoje, planuojama statyti naują palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastatą.

    Projektu siekiama padidinti slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumą, nes šių paslaugų poreikis Vilniaus rajone auga. Savivaldybė pabrėžia, kad didėjant gyventojų skaičiui ir senėjant visuomenei, ilgalaikė priežiūra tampa vienu svarbiausių sveikatos sistemos iššūkių.

    „Augant gyventojų skaičiui, auga ir paslaugų poreikis. Ypač daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, todėl turime pasirūpinti, kad rajone būtų pakankamai vietų slaugai ir ilgalaikei priežiūrai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Numatyta, kad dabar veikiančios ligoninės teritorijoje bus nugriauti esami statiniai, o jų vietoje iškils šiuolaikiškas keturių aukštų pastatas. Tai leis atsisakyti infrastruktūros, kuri, savivaldybės teigimu, jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

    Planuojama, kad palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius padidės nuo 30 iki 62. Taip pat bus įrengti du skyriai senatvine demencija ir ar Alzheimerio liga sergantiems pacientams, iš viso numatant 22 lovas.

    Bus plečiamos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinių lovų skaičius turėtų augti nuo 7 iki 16. Dar 14 vietų planuojama paliatyviosios pagalbos dienos stacionarui, kad pagalba būtų lengviau pasiekiama ir tiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinio gulėjimo ligoninėje.

    Projekte numatyta įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir transporto priemonę. Tokie sprendimai svarbūs ne tik gydymo kokybei, bet ir paslaugų logistikai, kai reikia užtikrinti paciento pervežimą ar komandų mobilumą.

    Šiuo metu Riešės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė veikia sename pastate, kurio pagrindinis korpusas pastatytas iki 1940 metų. Savivaldybė nurodo, kad dalis konstrukcijų yra medinės, susidėvėjusios, todėl dabartinės sąlygos riboja paslaugų plėtrą ir komfortą pacientams.

    Vilniaus rajono savivaldybės pateikiamais duomenimis, 2020–2025 metais vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius rajone išaugo apie 45 proc. Kartu daugėja žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra ar paliatyvioji pagalba, todėl infrastruktūros plėtra siejama su augančiu realiu poreikiu.

    Remiantis 2025 metais Valstybinės ligonių kasos duomenimis ir taikomais normatyvais, Vilniaus rajone reikėtų 217 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, tačiau šiuo metu jų yra 129. Paliatyviosios pagalbos poreikiui patenkinti reikėtų 21 lovos, kai dabar jų yra 10.

    Bendra projekto vertė siekia apie 7,233 mln. eurų. Iš jų apie 2,567 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos fondų finansavimas, o apie 4,666 mln. eurų numatoma skirti iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos mėnesio iki 2029 metų liepos mėnesio. Vizualizacijų autorius – UAB „In Ace“.

  • Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagino savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo mieste bus įkurtas Vaikų raidos ir elgesio sutrikimų kompleksinės pagalbos ir paslaugų šeimai centras. Sutartis dėl projekto Nr. 29-413-P-0001 pasirašyta 2026 metais vasario 3 dieną, o veiklas numatyta baigti iki 2028 metais birželio 30 dienos.

    Projektas finansuojamas pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus. Bendra projekto vertė siekia 842 070 eurų, iš jų 715 667 eurai skiriami iš Europos Sąjungos fondų, o 126 403 eurus sudaro Visagino savivaldybės administracijos įnašas.

    Savivaldybė teigia, kad vaikų, turinčių raidos ar elgesio sutrikimų, skaičius auga, o švietimo įstaigose apie 10 proc. vaikų nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Praktikoje tai reiškia, kad šeimoms dažnai prireikia ne vienos, o kelių sričių specialistų pagalbos, nes sunkumai paliečia ir tėvus, ir kartu augančius brolius ar seseris.

    Numatoma, kad naujasis centras bus įkurtas Biudžetinės įstaigos Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro pastato atskirame sparne, taip išplečiant savivaldybėje teikiamų paslaugų spektrą. Partneriu įvardijamas Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras, kuris planuoja organizuoti paslaugų teikimą vaikams ir jų šeimoms.

    Centre planuojama teikti socialinės priežiūros paslaugas ir dienos socialinę globą. Paslaugas ketinama užtikrinti specialistų komanda, kurioje būtų socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojas, kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas arba ergoterapeutas, užimtumo specialistas ir psichologas.

    Infrastruktūra bus pritaikyta adresu Statybininkų g. 7, Visagine: numatyta remontuoti patalpas per du aukštus, apie 542,89 kv. m ploto. Patalpos planuojamos atskiroje pastato dalyje su atskiru įėjimu ir privažiavimo galimybe, taip siekiant patogesnio ir saugesnio paslaugų prieinamumo šeimoms.

    Projekto tikslas – sukurti vietą, kur vienoje sistemoje būtų organizuojama kompleksinė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia bei raidos ar elgesio sutrikimais. Tarp stebėsenos rodiklių numatyta 30 vietų naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje ir 65 paslaugas gaunantys asmenys per metus.

    Tokio tipo paslaugų plėtra savivaldybėse siejama su bendresne šalies tendencija stiprinti ankstyvosios pagalbos ir dienos paslaugas bendruomenėje, kad šeimos gautų paramą arčiau namų. Tikimasi, kad kompleksiškesnė pagalba prisidės prie vaikų integracijos ir mažins socialinės atskirties riziką.

  • Mazūriškiai laukia rugsėjo 1-osios: netrukus duris atvers naujas 150 vietų darželis

    Mazūriškiuose baigiami paskutiniai naujo darželio įrengimo darbai, o duris jis planuoja atverti nuo rugsėjo 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad įstaiga bus pritaikyta priimti iki 150 vaikų, todėl turėtų sumažinti vietų stygių sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje.

    Statybvietėje jau nebedominuoja sunkioji technika, daugiau dėmesio skiriama apdailai, įrangos montavimui ir patalpų paruošimui ugdymo veikloms. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas orientuotas į jaunų šeimų poreikius, kai svarbiausia tampa ugdymo paslaugų prieinamumas arčiau namų.

    „Šis projektas nėra tik dar vienas pastatas – tai mūsų tiesioginis atsakas į jaunų šeimų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Numatyta, kad darželyje veiks aštuonios grupės, suplanuotos ir papildomos erdvės: aktų salė, sporto patalpos bei sensorinis kambarys. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi naujuose ugdymo pastatuose, nes leidžia lanksčiau organizuoti veiklas, o vaikams suteikia daugiau galimybių nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius.

    Įstaigoje taip pat suprojektuoti atskiri kabinetai papildomam ugdymui, todėl dalį veiklų bus galima vykdyti ne tik grupėse. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuolaikiškos patalpos svarbios ir darbuotojų sąlygoms, ir ugdymo kokybei, ypač kai daugėja vaikų, kuriems reikia individualizuoto dėmesio.

    Lauko erdvės taip pat jau beveik paruoštos: įrengta žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai, pastatytos pavėsinės. Tokia infrastruktūra leidžia daugiau laiko skirti veikloms lauke, o tai atitinka ikimokyklinio ugdymo kryptį stiprinti judėjimą ir kasdienę fizinę veiklą.

    „Liko tik baigiamieji potėpiai, ir šios naujos erdvės prisipildys vaikų klegesio“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio įrengimu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvų kelionės būtų sklandesnės ir saugesnės. Darbai vyksta Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat numatyti pokyčiai Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, kas turėtų pagerinti privažiavimą ir pėsčiųjų judėjimą.

    Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir savivaldybė. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai yra ES fondų lėšos, o 1 336 665 eurai skiriami iš savivaldybės biudžeto.

  • Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija gegužės 22 dieną su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Europos geografinio centro pritaikymo turizmo poreikiams finansavimo sutartį. Numatyta, kad iki 2028 metų gegužės 31 dienos lankymui bus pritaikytas Girijos kraštovaizdžio draustinis ir jame esantis kultūros paveldo objektas – Bernotų piliakalnis su papiliu ir gyvenvietės papiliu.

    Projektas apima Europos geografinio centro teritoriją Girijos kaime (Nemenčinės seniūnija), kur siekiama pagerinti lankytojų patirtį ir užtikrinti patogesnį susisiekimą bei aiškesnę navigaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti vietovės, kaip regioninio traukos taško, vaidmenį ir prisidėti prie turizmo srautų augimo.

    „Europos geografinis centras yra išskirtinis mūsų savivaldybės ir visos šalies reprezentacinis objektas. Šis projektas yra viena iš trijų savivaldybės planuojamų investicijų, kuriomis Europos geografinio centro teritoriją siekiame paversti kokybišku regioniniu edukaciniu, turistiniu ir kultūriniu traukos objektu“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus darbus planuojama įrengti takus su lauko ekspozicijos aikštelėmis, suformuoti aikštelę su privažiavimo taku, pastatyti informacinį stendą projekto viešinimui ir įrengti informacines rodykles. Taip pat numatomi riboženkliai, teritorijos apšvietimas bei mažosios architektūros statiniai, kurie turėtų pagerinti patogumą ir saugumą skirtingais metų laikais.

    Planuojama, kad atnaujinta infrastruktūra sudarys prielaidas turizmo paslaugų plėtrai ir skatins privačias investicijas funkcinėje zonoje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai dažnai veikia kaip katalizatorius vietos verslams, ypač apgyvendinimo, maitinimo, gidų paslaugų ir edukacinių veiklų srityse.

    Bendra projekto vertė siekia 600 000 eurų. Iš jų 300 000 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 210 000 eurų – bendrojo finansavimo lėšos, o 90 000 eurų numatyta iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas finansuojamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Tokios investicijos Lietuvoje dažniausiai orientuotos į regionų konkurencingumo didinimą, vietos išteklių panaudojimą ir tvaresnį turizmo vystymą, kai lankymo infrastruktūra derinama su gamtos bei paveldo apsauga.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.