Tag: Europos Sąjungos fondai

  • CPK projektui gali atsirasti dar vienas finansavimo šaltinis: svarstoma 500 mln. zlotų iš ES fondo

    Lenkijoje svarstoma, kad Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas dar šioje ES finansinėje perspektyvoje galėtų gauti papildomų lėšų iš Europos Sąjungos infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai skirto fondo. Kalbama apie 500 mln. zlotų.

    Apie tokią galimybę pranešta remiantis infrastruktūros viceministro ir vyriausybės įgaliotinio CPK klausimais Piotro Malepszako pasisakymais, kuriuos citavo portalas „money.pl“.

    Pasak jo, neatmetama ir dar viena kryptis – kad ES parama iš dalies galėtų apimti ir greitųjų geležinkelių (KDP) tunelio Lodzėje statybas. Kol kas tai įvardijama kaip galimas scenarijus, o ne patvirtintas sprendimas.

    Pusės milijardo zlotų injekcija CPK kontekste vertinama dvejopai: viena vertus, kai projektui pritrūko didesnio ES finansavimo, svarbi kiekviena papildoma suma; kita vertus, bendri investicijų poreikiai yra gerokai didesni.

    Kokio masto lėšų CPK reikia

    Pagal daugiametę CPK investicijų programą 2026 metų geležinkelių investicijoms buvo numatyta 10,4 mlrd. zlotų. Iš jų apie 9,45 mlrd. zlotų turėjo sudaryti finansavimas per iždo vertybinius popierius, o 965 mln. zlotų – ES lėšos.

    Programoje taip pat nurodyta, kad visas CPK finansavimas tais metais buvo planuojamas didesnis nei 14 mlrd. zlotų, todėl potencialūs 500 mln. zlotų iš papildomo fondo būtų tik dalis reikalingų sumų.

    Dar viena kryptis – BGK deklaruota parama

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo ir Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK) deklaracija apie galimą paramą investicijai. Minėta 20 mlrd. zlotų suma.

    Vis dėlto BGK atstovai pabrėžė, kad tai nėra galutinė skiriama suma – greičiau limitas, iki kurio bankas teoriškai galėtų prisidėti prie CPK finansavimo.

  • PKP Intercity gavo 512 mln zlotų: už juos pirks 70 vagonų ir 10 lokomotyvų

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja PKP Intercity iš ES fondų gaus 512 mln zlotų (apie 120 mln eurų) naujam riedmenų pirkimui. Už šias lėšas bendrovė planuoja įsigyti 70 vagonų ir 10 lokomotyvų.

    Apie pasirašytą finansavimo sutartį su Transporto ES projektų centru (CUPT) pirmadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos viceministras Jacekas Karnowskis. Pinigai skiriami iš programos FEnIKS (Europos fondai infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai).

    Pasak J. Karnowskio, per dabartinę ES finansinę perspektyvą Lenkijos geležinkelių sektorius iš FEnIKS fondo iš viso turėtų pritraukti 24,2 mlrd. zlotų. PKP Intercity jau yra gavusi finansavimą ir iš Lenkijos KPO (Nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano) – daugiau kaip 2,6 mlrd. zlotų, be kita ko, vagonų modernizavimui ir naujų lokomotyvų įsigijimui.

    Augantis finansavimas siejamas ir su sparčiai didėjančia keleivių paklausa. PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis teigia, kad bendrovė šiemet tikisi pervežti 97 mln keleivių.

    Kas bus perkama už ES lėšas?

    PKP Intercity vadovas J. Malinowskis patikslino, kad iš 70 vagonų 50 būtų antros klasės, 10 – pirmos klasės, dar 10 – gastronominiai vagonai.

    Bendrovės duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių PKP Intercity paslaugomis pasinaudojo 81 mln keleivių. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 97 mln.

    Planuoja 600 reisų per dieną

    PKP Intercity taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 13 dienos, įsigaliojus naujam traukinių tvarkaraščiui, kasdien vykdys po 600 tolimųjų reisų.

    Įmonė yra didžiausia Lenkijos tarpregioninio susisiekimo operatorė, jungianti didžiuosius miestus bei populiarius turizmo centrus, taip pat siūlanti keliones į kitas Europos šalis. Pernai PKP Intercity pervežė 89,2 mln keleivių.

  • Mogilne atidarytas 1,5 km pietinis aplinkkelis: tranzitas iškeliamas iš centro, kaina apie 17 mln eurų

    Naujas aplinkkelis mažins tranzitą

    Mogilne, Kujavijos Pamario vaivadijoje, atidarytas pietinis miesto aplinkkelis, skirtas iš centro nukreipti tranzitinį transportą. Naujoji trasa turėtų sumažinti eismą pagrindinėse gatvėse ir pagerinti gyvenimo kokybę gyventojams.

    Aplinkkelis perima srautus nuo vaivadijos kelio Nr. 254, kuriuo per miestą važiuodavo ir sunkiasvorės transporto priemonės. Tokie projektai Lenkijoje dažniausiai vertinami kaip būdas didinti saugą ir mažinti triukšmą bei taršą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Kas pastatyta per 1,5 km

    Atidarytas ruožas yra 1,5 kilometro ilgio, jame įrengta žiedinė sankryža ir estakada virš vietos upės. Estakados ilgis siekia apie 220 metrų, o sprendiniai parinkti taip, kad kelias atlaikytų intensyvų eismą.

    Skelbiama, kad dėl silpnų gruntų statybose prireikė papildomo pagrindo sutvirtinimo poliais. Tokios priemonės kelių infrastruktūroje taikomos siekiant išvengti sėdimų ir deformacijų, kurios vėliau brangiai kainuoja eksploatacijos metu.

    Finansavimas ir darbų apimtis

    Projekto vertė siekė apie 17 mln eurų, o darbus vykdė bendrovė „Strabag“. Investicija bendrai finansuota ir Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų regioninę programą, skirtą Kujavijai ir Pamariui.

    Kartu su keliu įrengta ir papildoma infrastruktūra, reikalinga saugiam eismui ir vandens nuvedimui. Taip pat numatyti sprendiniai, mažinantys poveikį aplinkai, įskaitant želdinimą šalia naujos trasos.

    Ne pirmas aplinkkelis Mogilne

    Tai jau antrasis Mogilno aplinkkelio etapas: ankstesnė, šiaurės rytinė miesto apylanka, buvo atidaryta 2013 metais. Tuomet nutiestas 5,3 kilometro ruožas, kuris tapo svarbia jungtimi aplink miestą.

    Pietinis aplinkkelis papildo esamą tinklą ir padeda nuosekliai perkelti tranzitą nuo miesto gatvių į išorines jungtis. Savivaldybėms tokie sprendimai dažnai leidžia atlaisvintas centrines atkarpas pritaikyti vietiniam eismui, pėstiesiems ir dviratininkams.

  • Elektriniams autobusams meta dešimtis milijonų: kurios savivaldybės gaus naujus 51

    Susisiekimo ministerija papildomai skyrė beveik 10 mln. eurų Lietuvos viešojo transporto parkams atnaujinti. Už šias lėšas 10 savivaldybių netrukus turėtų pradėti kursuoti 51 naujas elektrinis autobusas.

    Ministerija taip pat skelbia, kad po ankstesnių kvietimų vertinimų liko daugiau kaip 27 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Jas planuojama paskirstyti dviem naujais kvietimais, skirtais netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti.

    Kur važiuos elektriniai autobusai

    Nauji autobusai numatyti Ignalinos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių ir Plungės rajonų savivaldybėse. Taip pat Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

    Pasak Susisiekimo ministerijos, tikslas yra, kad šiuolaikiškas viešasis transportas pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir regionus. Tai turėtų sumažinti senų dyzelinių autobusų naudojimą ir su tuo susijusią taršą.

    „Elektriniai autobusai jau pakeliui į dešimt šalies savivaldybių, kuriose jie pakeis senas ir aplinką teršiančias transporto priemones“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau

    Finansavimas skiriamas iš 2021–2027 metais Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų, kurios yra Darnaus judumo fondo dalis. Pagal šį kvietimą teigiamai įvertinta 11 projektų įgyvendinimo planų, kurių bendra suma siekia beveik 10 mln. eurų.

    Likę daugiau nei 27 mln. eurų susidarė Centrinei projektų valdymo agentūrai baigus vertinimus pagal pirmuosius tris kvietimus ir fiksavus sutaupytas, nepaskirstytas lėšas. Nauji kvietimai bus skirti vežėjams, turintiems keleivių vežimo sutartis su Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų bei Sostinės regiono savivaldybėmis.

    Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad bendrai viešojo transporto parkų atnaujinimui konkursinių kvietimų būdu iš šios programos gali būti skirta 60 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad elektrifikavimas paprastai siejamas ne tik su mažesne oro tarša, bet ir tylesniu važiavimu bei didesniu komfortu keleiviams.

  • Plikiuose kuriamas naujas centras: vienoje vietoje pagalba vaikams su negalia ir dienos užimtumas

    Plikiuose netrukus prasidės naujo centro kūrimas, kuris turėtų reikšmingai palengvinti kasdienybę šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir suteikti daugiau galimybių suaugusiesiems su negalia. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą, kuriuo bus steigiamas Kompleksinių paslaugų vaikams su negalia ir dienos užimtumo centras.

    Planuojama, kad paslaugos vienoje vietoje sumažins būtinybę vykti į skirtingas įstaigas ar miestus, o pagalbos paieška taps paprastesnė ir greitesnė. Socialinės apsaugos srityje vis labiau akcentuojamas paslaugų prieinamumas arčiau namų, todėl tokie regioniniai centrai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti atskirtį ir stiprinti šeimų atsparumą.

    Kas keisis Plikiuose?

    Centras įsikurs Plikiuose, Klaipėdos g. 12, o pastate numatytas kapitalinis remontas ir pritaikymas žmonių su negalia poreikiams. Kartu bus įsigyti reikalingi baldai ir įranga, kad paslaugos galėtų startuoti nuo pirmos dienos pilna apimtimi.

    Numatyta, kad centre veiks dvi pagrindinės kryptys: kompleksinės paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimoms bei dienos užimtumo paslaugos suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia. Toks modelis atitinka pastarųjų metų kryptį socialinėse paslaugose, kai labiau orientuojamasi į ilgalaikį savarankiškumo stiprinimą ir pagalbą šeimai, o ne vien pavienes konsultacijas.

    Pagalba vaikams ir jų artimiesiems

    Vaikams su negalia ir jų šeimoms centre bus teikiamos kompleksinės socialinės, ugdymo, terapinės ir konsultacinės paslaugos. Tai turėtų tapti vieta, kur vaikai galės nuosekliai lavinti gebėjimus, o artimieji gaus specialistų konsultacijas bei praktinę pagalbą sprendžiant kasdienius iššūkius.

    Planuojama, kad vienu metu paslaugos bus prieinamos iki 10 vaikų su negalia, o per metus jomis galės pasinaudoti ne mažiau kaip 40 vaikų su negalia ir jų šeimų. Toks planuojamas mastas svarbus ir dėl to, kad ankstyva, nuosekli pagalba dažnai lemia geresnius vaiko raidos ir įtraukties rezultatus, o šeimai sumažina perdegimo riziką.

    Dienos užimtumas suaugusiesiems

    Suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia centre bus organizuojamas dienos užimtumas, orientuotas į socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Tokios paslaugos paprastai padeda išlaikyti dienos ritmą, stiprina savarankiškumą ir didina dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Numatyta, kad vienu metu dienos užimtumo paslaugas galės gauti 15 suaugusiųjų, o per metus ne mažiau kaip 17 asmenų. Savivaldybės teigimu, tikimasi, kad naujasis centras prisidės prie didesnio žmonių su negalia aktyvumo ir mažesnės socialinės izoliacijos.

    „Šiandien šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, neretai tenka ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose, vykti į skirtingus miestus ar ilgai laukti reikalingų paslaugų. Norime, kad tokių rūpesčių būtų kuo mažiau“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1 196 410,56 euro. Iš jų 814 802,75 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 381 607,81 euro bus skiriama iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto vykdytoja yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o įgyvendinimą numatoma užbaigti iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra paprastas: kad reikalinga pagalba būtų arčiau namų, o paslaugos būtų lengviau pasiekiamos tiek vaikams, tiek jų šeimoms, tiek suaugusiesiems su negalia.

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonys atsinaujina ne tik turistams

    Marcinkonys Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje seniai traukia keliautojus, grybautojus ir etninės kultūros gerbėjus. Tačiau augant srautams vis dažniau keliami ir kasdieniai klausimai: kur palikti automobilį, kaip saugiai judėti pėsčiomis ir ar patogiai į kaimą pateks žmonės su negalia.

    Istorinis kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1604 metais, o didelį lūžį jam atnešė 1862 metais atidaryta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija. Šiandien Marcinkonys siekia suderinti paveldo saugojimą su šiuolaikiniais patogumais, kurie svarbūs tiek vietiniams, tiek lankytojams.

    Kas bus įrengta Miškininkų gatvėje

    Varėnos rajono savivaldybės administracija 2026 metų liepos 17 dieną pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“. Projektą parengė bendrovė „Inžinerinis projektavimas“, o darbai numatyti Marcinkonyse, Miškininkų gatvėje.

    Planuojama įrengti automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų takus, poilsio vietas, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir mažosios architektūros elementus. Teritorija bus apželdinta, numatant kalnines pušis, daugiametes gėles ir žolinius augalus.

    Akcentas prieinamumui ir saugumui

    Vienas iš numatytų takų sudarys patogesnę jungtį su bažnyčios teritorija, kuri iki šiol daugeliui pasiekiama tik laiptais. Tai aktualu žmonėms su judėjimo negalia, tėvams su vaikų vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams, kuriems laiptai dažnai tampa kliūtimi.

    Apšvietimas ir vaizdo stebėjimas paprastai siejami ne vien su saugumu, bet ir su tvarkos palaikymu intensyviai lankomose vietose. Tokie sprendimai dažnėja ir kituose turizmo traukos taškuose, kur savivaldybės sprendžia automobilių chaoso, pėsčiųjų srautų ir infrastruktūros nusidėvėjimo problemas.

    Projektas siejamas su atminties maršrutais

    Darbai vykdomi įgyvendinant projektą „Laisvės kovų maršruto plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“, finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Tokie maršrutai Lietuvoje vis dažniau jungiami su vietos turizmu, edukacija ir bendruomenių stiprinimu.

    Pagal sutartį rangos darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų sausio 28 dienos, tačiau tikimasi, kad realus terminas gali būti trumpesnis. Savivaldybė pabrėžia, jog atnaujinta erdvė turėtų tapti patogiu starto tašku pažinčiai su Marcinkonimis ir jų lankytinais objektais.

    Marcinkonių seniūnė Eglė Ikasalienė teigia, kad prieš rengiant projektą tartasi su bendruomene, VšĮ „Marcinkonys“, aplinkinių sodybų gyventojais ir parapijos klebonu Broniumi Krakevičiumi.

    „Savivaldybės specialistai ne kartą susitiko su bendruomene, kartu apžiūrėjome teritoriją, gyventojai išsakė idėjas, į kurias buvo atsižvelgta. Aikštė prie bažnyčios yra ypatinga, nes nuo jos daugelis pradeda pažintį su kaimu, todėl svarbu, kad ši erdvė būtų patogi ir tvarkinga“, – sakė E. Ikasalienė.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • Lenkija auga tris kartus greičiau nei euro zona: kas maitina šuolį ir kodėl jis gali greitai išblėsti

    Augimas ryškiai lenkia euro zoną

    Lenkijos ekonomikos plėtra pastaruoju metu aiškiai išsiskiria Europos Sąjungoje. Remiantis tarptautinių analitikų vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo apie 3,7 proc. per metus, kai euro zonos vidurkis, neįskaičiuojant Airijos, siekė maždaug 1,1–1,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad Lenkija augo maždaug tris kartus sparčiau nei euro zona. Tačiau prognozės rodo, kad šis tempas gali būti laikinas, o augimas artimiausiais metais turėtų lėtėti.

    Kas šiuo metu stumia ekonomiką į priekį?

    Ekonomistai Lenkijos pagreitį sieja su plačiai išsisklaidžiusiais augimo šaltiniais. Didelę reikšmę turi vidaus vartojimas, viešosios išlaidos ir eksportas, o svarbų vaidmenį atlieka ir investicijų ciklas.

    Vienas iš ryškiausių faktorių yra Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Šios lėšos didina investicijų apimtis ir skatina privačius projektus, ypač infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo srityse.

    „Lenkija išlieka viena atspariausių ekonomikų Europoje: augimą palaiko vartojimas, investicijos, viešosios išlaidos ir eksportas“, – sakė EY vyriausiasis ekonomistas Europai dr. Marek Rozkrut.

    Regiono vaizdas nevienodas

    Panašų tempą dalyje Vidurio ir Rytų Europos demonstravo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Slovėnija, Bulgarija bei Lietuva, kurių plėtrą palaikė didėjančios pajamos, fiskalinė politika ir Europos fondai, taip pat augo maždaug 3–4 proc. tempu.

    Tuo pat metu kai kurios regiono ekonomikos augo lėčiau. Čekija, Kroatija ir Vengrija buvo arčiau 2 proc. ribos, Slovakija balansavo ties stagnacija, o Rumunija, anksčiau laikyta vienu regiono lyderių, fiksavo apie 2 proc. nuosmukį.

    Kodėl pagreitis gali neišsilaikyti?

    Analitikai pabrėžia, kad dabartinis augimo etapas gali susidurti su struktūriniais ribojimais. Prognozuojama, jog Lenkijos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki maždaug 2,7 proc., o 2028–2029 metais priartėti prie 2,5 proc.

    Viena ryškiausių ilgalaikių rizikų yra demografija. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Lenkijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti apie 23 proc., o tai reikštų mažesnę darbo jėgos pasiūlą, didesnį spaudimą atlyginimams ir lėtesnį potencialų ekonomikos augimą.

    Tokios tendencijos didina poreikį spartinti produktyvumo augimą, automatizaciją ir investicijas į technologijas, įskaitant DI sprendimus. Kartu tai kelia papildomų iššūkių viešiesiems finansams, nes senstanti visuomenė paprastai didina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos išlaidas.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.