Tag: Europos Sąjungos fondai

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgių savivaldybę vasario 20 dieną pasiekė trys nauji elektriniai mokykliniai autobusai, skirti mokinių pavėžėjimui į ugdymo įstaigas ir atgal. Savivaldybė pabrėžia, kad transportas pritaikytas ir vaikams su negalia, o tai turėtų pagerinti kasdienių kelionių patogumą ir saugumą.

    Autobusai įsigyti įgyvendinant projektą Nr. 27-005-P-0002, kuriuo siekiama atnaujinti lengvai pritaikomų transporto priemonių parką. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Pagėgių savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Projekto finansavimo sutartis pasirašyta 2024 metų birželio 12 dieną tarp Pagėgių savivaldybės administracijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros. Bendra projekto vertė siekia 751 624,51 euro, iš jų 637 500 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 114 124,51 euro – savivaldybės biudžeto indėlis.

    Įsigyti trys 22 sėdimų vietų visiškai netaršūs elektriniai autobusai, numatyti mokinių pavėžėjimui ir pritaikyti vežti vaikus su negalia. Du autobusai perduoti Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijai, vienas – Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijai.

    Elektrinių autobusų įsigijimas siejamas ir su platesne viešojo transporto bei savivaldybių autoparko modernizavimo kryptimi, kai prioritetas teikiamas mažesnei taršai ir eksploatacijos kaštų stabilumui. Savivaldybės atstovai taip pat akcentuoja, kad naujesnės transporto priemonės dažnai reiškia ne tik mažiau išmetamųjų dujų, bet ir tylesnę, komfortiškesnę kelionę.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius teigė, kad naujos transporto priemonės yra svarbus žingsnis gerinant pavežėjimo paslaugą rajone.

    „Tai reikšmingas žingsnis gerinant vaikų pavežėjimo sąlygas mūsų savivaldybėje. Tikimės, kad naujieji elektrobusai suteiks daugiau laisvės, patogumo ir saugumo kasdien keliaujant į mokyklas ir iš jų“, – sakė meras.

  • Utenos savivaldybė ieško 4 trijų kambarių butų apsaugotam būstui: vienam skirs iki 80 000 eurų

    Kam skirti perkami būstai

    Utenos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti Utenos mieste įsigyti keturis trijų kambarių butus, kurie bus naudojami apsaugoto būsto paslaugai teikti. Ši paslauga numatyta iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ir jaunuoliams, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

    Savivaldybė nurodo, kad būstai bus perkami įgyvendinant institucinės globos pertvarką Utenos rajone. Tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms gyventi bendruomenėje, o prireikus gauti kasdienę pagalbą ir naudotis vietos paslaugomis, įskaitant dienos užimtumo veiklas.

    Kokie butai tinka ir kiek mokės

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, į dalis jis neskaidomas. Perkami trijų kambarių butai Utenos mieste, o vieno buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis nei 70 kvadratinių metrų.

    Maksimali suma, kuri gali būti skiriama vienam siūlomam būstui, siekia 80 000 eurų. Savivaldybė akcentuoja, kad perkami butai turi būti tinkami gyventi be papildomų remonto išlaidų, o jeigu pasiūlymo pateikimo metu būstas dar įrengiamas ar remontuojamas, jį iki sutarties pasirašymo pardavėjas turės sutvarkyti savo lėšomis.

    Esminiai reikalavimai pardavėjams ir terminai

    Siūlomi butai privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kartu su teisiškai įformintais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiais, jei jie yra. Taip pat keliami aiškūs reikalavimai dėl teisinės būklės: būstas negali būti areštuotas, įkeistas, tapęs ginčo objektu, o iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi būti atsiskaityta už komunalines paslaugas ir kitas su būstu susijusias prievoles.

    Svarbi sąlyga ir dėl faktinio perdavimo: likus 10 dienų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bute neturi galioti nuomos sutartys, o visi jame gyvenantys asmenys turi būti iškeldinti ir deklaravimo duomenys sutvarkyti. Savivaldybė taip pat nurodo pageidaujamus patogumus, tarp jų vandentiekį, kanalizaciją, centrinį šildymą, karštą vandenį, veikiančią santechniką ir tvarkingą elektros instaliaciją.

    Pasiūlymai priimami nuo 2026 metų gegužės 11 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17.00 valandos. Vokų su pasiūlymais atplėšimas numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 13.30 valandos Utenos rajono savivaldybės administracijoje.

    Teikiant pasiūlymą būtina pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, energinio naudingumo sertifikatą ir kitą savivaldybės prašomą informaciją. Visi dokumentai ir pasiūlymas turi būti pateikiami lietuvių kalba.

  • Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą premjeru: ar tai užbaigs politinį chaosą?

    Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą premjeru: ar tai užbaigs politinį chaosą?

    Naujas premjeras po krizių virtinės

    Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą naujuoju šalies ministru pirmininku, tikintis nutraukti užsitęsusį politinį nestabilumą ir paspartinti ekonomines reformas. Sprendimas priimtas po rinkimų, kuriuose R. Radevo vadovaujama politinė jėga iškovojo aiškią persvarą.

    Balsavime parlamente už jo kandidatūrą pasisakė 124 nariai, prieš buvo 70, dar 36 susilaikė. R. Radevas – 62 metų buvęs naikintuvo pilotas, vėliau ėjęs Bulgarijos prezidento pareigas, kurias paliko dar nepasibaigus kadencijai, kad galėtų siekti premjero posto.

    Kokias problemas įvardija pati valdžia

    Pristatydamas prioritetus, naujasis premjeras akcentavo iššūkius, su kuriais, jo teigimu, Vyriausybė susidurs nedelsdama. Tarp jų minimi augančios kainos, įtempta biudžeto situacija, stringančios reformos, pasaulinė energetikos krizė ir tarptautinių konfliktų eskalacija.

    „Neturime iliuzijų dėl krizių ir išbandymų, su kuriais susidurs Vyriausybė: sparčiai kylančios kainos, biudžetas, įstrigusios reformos, rimta pasaulinė energetikos krizė ir augantys konfliktai“, – sakė R. Radevas.

    Protestai, korupcijos tema ir skirtingi lūkesčiai

    Politinis lūžis įvyko po to, kai ankstesnė konservatyvi Vyriausybė žlugo kilus masinėms antikorupcinėms protesto akcijoms. Bulgarijoje korupcijos ir oligarchinės įtakos klausimai jau ne vienerius metus išlieka vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.

    R. Radevas kampanijos metu stiprino įvaizdį kaip kovos su įsitvirtinusiomis interesų grupėmis simbolis ir žadėjo keisti valdysenos modelį. Vis dėlto jo rėmėjų lūkesčiai nevienodi: dalis tikisi ryžtingos antikorupcinės darbotvarkės, kiti akcentuoja jo skeptiškesnę laikyseną Europos politikos klausimais ir palankesnius pareiškimus Rusijos atžvilgiu.

    ES parama ir reformų spaudimas

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Bulgarijos galimybes manevruoti riboja priklausomybė nuo Europos Sąjungos finansavimo ir poreikis atnaujinti reformas. Šaliai svarbu išlaikyti investuotojų pasitikėjimą, mažinti politinę riziką ir užtikrinti sklandų biudžeto planavimą.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, iš Bulgarijos naujosios Vyriausybės tikimasi sprendimų, kurie atvertų kelią maždaug 400 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar parlamente turima dauguma taps realiu instrumentu reformoms, ar nauja valdžia įklimps į senas politines įtampas.

    R. Radevas turi ir tarptautinės patirties: jis yra baigęs strateginių studijų magistro programą Jungtinių Amerikos Valstijų Oro karo koledže, o vėliau vadovavo Bulgarijos karinėms oro pajėgoms. Tai, kokią kryptį jis pasirinks premjero poste, bus svarbu ne tik Sofijai, bet ir visai Europos Sąjungai.

  • Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu perka būstus socialinio būsto fondo plėtrai. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą 26-401-P-0002 Socialinio būsto prieinamumo didinimas Pakruojo rajono savivaldybėje.

    Iš viso planuojama įsigyti 16 būstų: 7 vieno kambario, 7 trijų kambarių ir 2 keturių kambarių butus. Pirkimas skaidomas į atskiras dalis, todėl kandidatai gali teikti pasiūlymą dėl vieno konkretaus būsto.

    Perkamų būstų paskirtis turi būti gyvenamoji, o siūlomi butai gali būti Pakruojo mieste ir Pakruojo, Sigutėnų, Jovarų bei Petrašiūnų kaimuose. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlomas būstas turi atitikti nustatytus reikalavimus, kurie detalizuoti pirkimo sąlygose.

    Finansavimas numatytas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir savivaldybės biudžeto. Tokiu modeliu savivaldybės siekia didinti socialinio būsto prieinamumą ir trumpinti laukiančiųjų eilę, ypač ten, kur rinkoje trūksta mažesnių ir vidutinio dydžio butų.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036, kuris nustato nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos tvarką. Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė vertina pateiktus pasiūlymus ir, esant poreikiui, derasi dėl sąlygų pagal pirkimo dokumentus.

    Vienas esminių reikalavimų siūlomiems būstams yra energinio naudingumo klasė, kuri negali būti žemesnė nei C. Taip pat nurodoma, kad būstas negali turėti įsipareigojimų kredito įstaigoms, susijusių su kredito lėšomis ir valstybės parama dėl namo atnaujinimo investicijų.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 21 dieną 17.00 valandos Savivaldybės administracijoje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 101 kabinete. Pasiūlymą galima pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti per kurjerį, o po termino gauti dokumentai nebus nagrinėjami ir bus grąžinami pateikėjui.

    Pirkimo dokumentus ir aktualius patikslinimus kandidatai gali gauti Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 120 kabinete. Dėl papildomos informacijos nurodomi kontaktai: tel. +370 421 69 070, el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt.

  • Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Paauglystė dažnai atneša daugiau įtampos, emocinių svyravimų ir klausimų apie save, todėl vis daugiau dėmesio skiriama socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui. Tauragėje startuoja nemokama grupė 12–16 metų paaugliams „Žvelgiant drąsiau“, kurioje dalyviai saugioje aplinkoje mokysis geriau suprasti save ir kitus.

    Užsiėmimų metu paaugliai bus kviečiami atpažinti ir įvardyti jausmus, kalbėti apie savivertę, asmenines ribas ir kasdienius sunkumus mokykloje ar bendraamžių rate. Praktinės veiklos orientuotos į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat į drąsos kurti sveikesnius santykius stiprinimą.

    Kas laukia užsiėmimuose?

    Grupė skirta jaunuoliams, kurie nori daugiau aiškumo savo emocijose, daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnio ryšio su bendraamžiais. Tokios programos paprastai remiasi emocijų atpažinimo, savireguliacijos ir konfliktų sprendimo principais, kurie padeda lengviau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad socialiniai ir emociniai gebėjimai svarbūs ne tik savijautai, bet ir mokymosi procesui bei elgesiui: gebėjimas nusiraminti, paprašyti pagalbos, susitarti su kitais mažina konfliktų tikimybę ir didina saugumo jausmą. Grupinis formatas ypač naudingas, nes leidžia patirti bendrystę ir praktiškai išbandyti naujus bendravimo būdus.

    Data, laikas ir registracija

    Organizatoriai nurodo, kad grupė startuoja 2026 metų birželio 2 dieną. Susitikimai vyks antradieniais nuo 15.00 iki 16.30 valandos, numatyti 5 kassavaitiniai užsiėmimai.

    Grupę ves psichologė Doloresa Sergejevienė. Vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija, o registracija patvirtinama el. laišku susidarius grupei.

    Kas svarbu žinoti tėvams?

    Dalyvavimas grupėje nemokamas, tačiau dalyviai turės užpildyti dalyvio apklausos anketą. Tokia praktika dažnai taikoma siekiant geriau įvertinti dalyvių poreikius ir užtikrinti tinkamiausią pagalbą.

    Grupė organizuojama įgyvendinant projektą Kompleksinės paslaugos (KOPA), finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Kam skirtas projektas?

    Ignalinos rajone pradedamas įgyvendinti 18 mėnesių truksiantis projektas „neMATOMI“, orientuotas į 14–29 metų jaunuolius, kurie rečiau įsitraukia į bendruomenės veiklas ir dažniau lieka socialinėje atskirtyje. Projekto iniciatorė – mažoji bendrija „Picus Viridis“, dirbanti kartu su partneriais Ignalinos rajono mokinių asociacija ir Aukštaitijos motociklininkų asociacija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis jaunimo nuošalyje atsiduria ne dėl motyvacijos stokos, o dėl ribotų galimybių prasmingai veikti, išbandyti naujas patirtis ir saugiai reikšti save. Projektu siekiama sukurti neformalią, vertinimų nevaržomą erdvę, kur jaunuoliai galėtų jaustis priimti ir išgirsti.

    Ką jaunimas galės išbandyti?

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinant savivertę, ugdant socialinius įgūdžius ir skatinant bendruomeniškumą per įtraukiančias veiklas. Veiklos, kaip nurodo organizatoriai, buvo planuojamos atsižvelgiant į pačių jaunuolių išsakytus poreikius ir lūkesčius.

    Numatomi neformalūs susitikimai netradicinėse aplinkose, kur bus kuriamas pasitikėjimas ir kalbamasi apie emocinę savijautą, savivertę, priklausymo jausmą bei jaunimui aktualias galimybes Ignalinoje. Taip pat planuojamos teminės savaitgalio stovyklos merginoms ir vaikinams bei bendra iššūkių ir kaitavimo sporto stovykla su profesionaliais lektoriais ir mentoryste.

    Technika besidominčiam jaunimui numatyti saugaus elgesio su motorinėmis transporto priemonėmis mokymai, apimantys teoriją ir praktiką. Greta to vyks fotografijos mokymai, konkursas ir paroda – atrinkti darbai bus eksponuojami viešose Ignalinos erdvėse, siekiant suteikti jaunuoliams daugiau matomumo ir saviraiškos galimybių.

    Projekto pabaigoje planuojamas jaunimo festivalis, kuriame numatomi gyvi pokalbiai, susitikimai su įkvepiančiais žmonėmis, diskusijos, tinklalaidžių kūrimo veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir muzikiniai pasirodymai. Organizatoriai tikisi, kad tokia forma padės jaunuoliams ne tik įgyti įgūdžių, bet ir užmegzti tvirtesnius ryšius su bendraamžiais bei bendruomene.

    Apimtis ir finansavimas

    Projektą įgyvendinant numatyta savanorių komanda: penki savanoriai lydės dalyvius veiklų metu ir prisidės prie saugios aplinkos užtikrinimo. Skelbiama, kad į veiklas planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 jaunuolių, o dalyvavimas jiems bus nemokamas.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 660,08 eurų.

    Organizatoriai kviečia Ignalinos jaunimą sekti informaciją apie artimiausias veiklas ir aktyviai įsitraukti, ypač tuos, kurie iki šiol jautėsi esantys už bendruomeninio gyvenimo ribų. Tikimasi, kad nuoseklus dalyvavimas padės mažinti socialinę izoliaciją, stiprins pasitikėjimą savimi ir skatins jaunus žmones imtis iniciatyvų vietos bendruomenėje.

  • Marijampolės meno mokykloje atgims palėpė: kameriniams renginiams ir geresniam prieinamumui

    Marijampolės meno mokykloje atgims palėpė: kameriniams renginiams ir geresniam prieinamumui

    Marijampolės savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo siekiama išplėsti Meno mokyklos paslaugas ir pagerinti jų prieinamumą. Pagrindinis pokytis numatytas pastate Seminarijos gatvėje: šiuo metu nenaudojama didelė palėpė turėtų tapti nauja erdve ugdymui ir renginiams.

    Planuojama, kad palėpė bus pritaikyta netradicinėms veikloms, kurios iki šiol mokykloje turėjo mažiau galimybių vykti. Čia numatomi kameriniai koncertai, parodos, kūrybiniai užsiėmimai ir kiti bendruomenei atviri renginiai.

    Nauja erdvė ne tik pamokoms

    Projekte akcentuojama, kad unikali stogo konstrukcija leistų sukurti nuo įprastos koncertų salės besiskiriančią aplinką. Tokia erdvė, pasak planuotojų, galėtų tapti ne tik scena pasirodymams, bet ir vizualiniu akcentu, tinkamu instaliacijoms bei edukacijoms.

    Numatoma išryškinti ir autentiškus pastato elementus, kurie suteiktų patalpai išskirtinį charakterį. Savivaldybė tikisi, kad tai paskatins platesnį renginių spektrą ir sudarys daugiau progų mokiniams pristatyti savo kūrybą.

    Didesnis dėmesys prieinamumui

    Kartu su naujos erdvės įrengimu planuojami infrastruktūros sprendimai, orientuoti į patogesnį naudojimąsi mokyklos paslaugomis. Numatoma įrengti liftą ir keltuvus, pritaikyti dalį patalpų bei sanitarinių mazgų, kad erdvės būtų pasiekiamos ir judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Taip pat planuojama atnaujinti ugdymo aplinką: įsigyti muzikos instrumentų, baldų ir reikalingos įrangos. Savivaldybė nurodo, kad tai turėtų prisidėti prie kokybiškesnio ugdymo ir šiuolaikiškesnių mokymosi sąlygų.

    Investicija, kurią turėtų pajusti bendruomenė

    Šiuo metu Meno mokyklą lanko apie 680 mokinių, o savivaldybė pažymi augantį susidomėjimą meniniu ugdymu. Tikimasi, kad atnaujinimai padės geriau atliepti poreikį ir praplės galimybes organizuoti veiklas ne tik mokiniams, bet ir miesto bendruomenei.

    Bendras projekto biudžetas siekia beveik 1 000 000 eurų. Didžioji dalis lėšų numatoma iš Europos Sąjungos fondų, likusią dalį finansuoja Marijampolės savivaldybė.

    Pranešama, kad įgyvendinimo procedūros jau pradėtos, o artimiausiu metu planuojama startuoti su darbais. Jei procesai vyks pagal grafiką, pirmieji pokyčiai mokykloje turėtų būti matomi maždaug po mėnesio.

  • Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais gegužės 1 dieną. Ši data žymi strateginį valstybės pasirinkimą būti bendros Europos politikos, ekonomikos ir vertybių erdvėje.

    Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai suteikė ne tik simbolinę priklausymo Vakarams prasmę, bet ir konkrečias teisines bei finansines priemones. Per du dešimtmečius jos poveikis labiausiai matomas kasdieniuose sprendimuose: nuo kelių ir viešųjų paslaugų iki darbo galimybių užsienyje.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien?

    Europos Sąjunga Lietuvai reiškia dalyvavimą bendroje rinkoje, kurioje galioja vienodos konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tai padėjo verslui lengviau eksportuoti, o gyventojams paprasčiau keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse.

    Ne mažiau svarbi ir politinė narystės pusė: sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia nacionalinius teisės aktus, nuo aplinkosaugos iki skaitmeninės rinkos. Todėl narystė kasmet vis labiau siejama ne su švente, o su kasdieniais pasirinkimais ir atsakomybe.

    Investicijos regionuose ir infrastruktūroje

    Vienas apčiuopiamiausių narystės rezultatų yra Europos Sąjungos fondų investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir regionų plėtrą. Daugelyje savivaldybių tai reiškė atnaujintus kelius, modernizuotas mokyklas, darželius, kultūros ir sporto erdves.

    Tokios investicijos dažnai tampa ilgalaikiu pagrindu pritraukti naują verslą ir išlaikyti gyventojus regionuose. Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: projektai turi atitikti skaidrumo, tvarumo ir viešųjų pirkimų standartus.

    Laisvė judėti ir iššūkiai darbo rinkai

    Laisvas asmenų judėjimas atvėrė galimybes studijuoti ir dirbti užsienyje, o daliai žmonių tai tapo realiu finansiniu šuoliu. Kartu Lietuva susidūrė su emigracijos ir darbo jėgos trūkumo problema, kuri ypač paveikė regionus ir kai kurias profesijas.

    Pastaraisiais metais ši dinamika keičiasi: dalis žmonių grįžta, o į Lietuvą atvyksta dirbti ir kurti gyvenimą kitų šalių piliečiai. Narystė Europos Sąjungoje daro šiuos procesus labiau reguliuojamus, bet kartu reikalauja sprendimų dėl integracijos ir socialinių paslaugų.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė Europos Sąjungoje nėra vien istorinė data kalendoriuje. Tai nuolatinis dalyvavimas bendruose sprendimuose, kurie lemia Lietuvos saugumą, ekonomikos kryptį ir kasdienį žmonių gyvenimą.

  • Molėtų taryba pritarė 2 000 000 eurų paskolai ir projektams: kas keisis 2026–2029 metais?

    Balandžio 30 dieną vykusiame Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai apsvarstė 34 klausimus – nuo finansinių sprendimų ir strateginių ataskaitų iki turto valdymo, švietimo ir infrastruktūros projektų. Dalis sprendimų tiesiogiai siejami su 2026–2029 metų investicijomis ir savivaldybės paslaugų kokybės gerinimu.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės punktų – tarybos pritarimas imti 2 000 000 eurų paskolą 10 metų laikotarpiui iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos. Numatyta, kad 650 000 eurų bus skiriama anksčiau investicijoms paimtų paskolų 2026 metų daliai grąžinti, o 1 350 000 eurų – 2026 metų strateginiame veiklos plane suplanuotiems projektams.

    Sprendime pabrėžta, kad prioritetas teikiamas projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos parama. Tai įprasta savivaldybių praktika, nes ES lėšoms dažnai būtinas savivaldybės prisidėjimas, o iš anksto suplanuotas finansavimas leidžia projektus vykdyti pagal nustatytus terminus.

    Didžiausios investicijos – švietimui ir viešosioms paslaugoms

    Taryba pritarė projektui Molėtų vandens pažinimo centro įkūrimui ir įsipareigojo prisidėti prie jo finansavimo. Projektas rengiamas pagal 2024–2029 metų funkcinės zonos Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybėse strategiją, o planuojamas įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų trečiojo ketvirčio iki 2029 metų trečiojo ketvirčio.

    Planuojama projekto vertė siekia 8 391 691,59 euro, iš kurių 7 132 937,85 euro sudarytų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos, o 1 258 753,74 euro – pareiškėjo dalis. Numatyta, kad centre veiktų eksperimentų erdvės, laboratorijos, mokymų salės, erdvė mažiesiems, gamtos takas ir administracinės patalpos.

    Taip pat pritarta projektui Alantos miestelyje gerinti viešąją infrastruktūrą. Preliminari vertė – 62 000 eurų, iš jų 20 000 eurų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, o 42 000 eurų sudarytų savas įnašas, įskaitant partnerio Aukštaitijos profesinio rengimo centro dalį.

    Regioniniu lygmeniu taryba pritarė ir Anykščių, Molėtų bei Utenos savivaldybių jungtinės veiklos sutarčiai, numatančiai bendrus veiksmus įgyvendinant funkcinės zonos investicinius ir neinvesticinius sprendimus. Tokie susitarimai leidžia savivaldybėms koordinuoti projektus, kurių poveikis apima ne vieną teritoriją, ir efektyviau planuoti infrastruktūrą bei paslaugų prieinamumą.

    Sprendimai dėl įmonių, turto ir kelių

    Posėdyje priimtas sprendimas investuoti 546 993,94 euro savivaldybės biudžeto lėšų į UAB „Molėtų vanduo“ ir didinti įmonės įstatinį kapitalą tokia pačia suma. Nurodyta, kad lėšos būtų naudojamos projekto, susijusio su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Molėtų rajone, įgyvendinimui.

    Infrastruktūros klausimuose išsiskyrė sprendimas pritarti bendradarbiavimo sutarčiai dėl vietinės reikšmės kelio ruožo remonto Suginčių seniūnijoje. Numatyta, kad apie 300 metrų kelio ruožą gyventojas savo lėšomis sutvarkytų įrengdamas asfalto dangą, o savivaldybė įformintų bendradarbiavimo sąlygas.

    Taryba taip pat sprendė turto ir žemės klausimus: pritarė pirkti trijų kambarių butą Giedraičiuose savivaldybės nuosavybėn, numatė viešojo konkurso būdu nuomoti savivaldybės atrakcionų parką penkeriems metams, priėmė sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygų ir terminų, taip pat perėmė savivaldybės nuosavybėn dalį valstybės turto.

    Švietimas, sveikata ir jaunimas: tvarkos ir finansavimo pokyčiai

    Posėdyje patvirtintas savivaldybės sveikatos projektų finansavimo tvarkos aprašas, kuris apima sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, prevenciją ir psichikos sveikatos stiprinimą. Savivaldybė nurodo siekianti aiškesnių taisyklių paraiškų teikimui, vertinimui, sutarčių sudarymui ir kontrolei.

    Taip pat pakeistas trūkstamų specialistų pritraukimo į švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašas: vietoje kompensavimo už praėjusius metus numatytas finansavimas einamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad parama galėtų būti teikiama stipendijos forma kas mėnesį arba apmokant studijų kainą po įstojimo į valstybės nefinansuojamas studijas kiekvieną semestrą.

    Molėtų rajono trūkstamų specialistų sąrašas papildytas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybe Alantos gimnazijoje. Taryba koregavo ir mokinių skatinimo už pasiekimus tvarką, tiksliau apibrėždama, kokiuose konkursuose ir olimpiadose pasiekti laimėjimai suteikia pagrindą piniginiams prizams.

    Dar vienas pokytis – pripažintas netekusiu galios jaunimo savanoriškos tarnybos projektų finansavimo tvarkos aprašas. Nurodyta, kad koordinavimo paslaugos būtų perkamos viešųjų pirkimų būdu, o veikla organizuojama pagal nacionalinę programą; savivaldybės biudžete programai numatyta 4 200 eurų, o papildomą 1 260 eurų finansavimą skiria Jaunimo reikalų agentūra.

    Posėdyje taip pat patvirtintos kontrolės ir audito, strateginio planavimo ataskaitos, priimti sprendimai dėl socialinio būsto nuomos mokesčio mažinimo konkrečiu atveju, perduotas savivaldybės turtas patikėjimo teise įstaigoms bei suteikti nauji gatvių pavadinimai Luokesos ir Dubingių seniūnijų teritorijose.