Tag: Europos Sąjungos fondai

  • Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose tęsiamos nemokamos atvejo vadybos paslaugos darbingo amžiaus gyventojams, turintiems psichikos ar intelekto negalią, taip pat jų artimiesiems ir globėjams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai pagalba, kuri prasideda nuo individualaus pokalbio ir realių sprendimų kasdienėse situacijose.

    Paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jo tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms kuo savarankiškiau gyventi bendruomenėje, mažinant poreikį ilgalaikei institucinei globai ir stiprinant pagalbos tinklą vietoje.

    Kas yra atvejo vadyba?

    Atvejo vadyba – tai individuali pagalba, kai su žmogumi dirbantis specialistas įvertina jo situaciją, padeda susidėlioti prioritetus ir koordinuoja paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti palydėjimą tvarkant dokumentus, sprendžiant socialinės paramos klausimus, ieškant užimtumo ar pagalbos sveikatos priežiūros sistemoje.

    Tokio darbo esmė – ne vien suteikti informaciją, bet padėti žmogui žingsnis po žingsnio susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Savivaldybė akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet žmogui svarbių sprendimų: drąsiau kreiptis pagalbos, išbandyti naujas veiklas, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    „Kiekvienas žmogus ateina su savo patirtimis, baimėmis, išgyvenimais. Todėl pirmiausia reikia laiko pažinti žmogų, išklausyti, sukurti pasitikėjimą. Tik tada galima kartu ieškoti sprendimų. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi priimtas, suprastas ir žinotų, jog pagalba yra šalia“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Neringa Dobravolskienė.

    Kiek žmonių jau pasinaudojo paslauga?

    Savivaldybės duomenimis, Druskininkuose atvejo vadybos pagalba jau pasinaudojo 26 žmonės. Nurodoma, kad paslaugos gali būti teikiamos iki trejų metų, todėl pagalba planuojama ne trumpam, o nuosekliai, atsižvelgiant į žmogaus situacijos pokyčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis palydėjimas ypač svarbus tuomet, kai žmogus susiduria su keliomis problemomis vienu metu: sveikatos, socialinės paramos, užimtumo ar artimųjų pagalbos trūkumu. Tokiais atvejais koordinuota pagalba padeda išvengti situacijų, kai žmogus pasimeta tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

    Kur kreiptis Druskininkuose?

    Dėl atvejo vadybos paslaugos kviečiama kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vasario 16-osios g. 7. Pasiteirauti galima telefonu +370 313 59 111.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa vienu svarbiausių socialinės pagalbos prioritetų, kai siekiama, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė inicijuoja 2024–2027 metų Kupiškio miesto vietos plėtros strategijos pakeitimus, kuriuose ryškiausiai akcentuojamas gyventojų saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Esminiai pakeitimai siejami su Europos Sąjungos 2021–2027 metų investicijų kryptimis, stiprinančiomis civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį.

    Pagal numatytą keitimą strategijoje formuojamas naujas tikslas, orientuotas į Kupiškio miesto gyventojų atsparumo didinimą ir praktinių įgūdžių stiprinimą. Daugiausia dėmesio planuojama skirti civilinei saugai, pirmajai pagalbai ir bendruomeninės savisaugos gebėjimams, kurie pastaraisiais metais vis dažniau įvardijami kaip kritiškai svarbūs savivaldybių lygmeniu.

    Numatytas naujas tikslas ir veiksmai

    Strategijoje atsiranda 2 tikslas, kuriuo siekiama didinti gyventojų saugumą, atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose. Kartu suformuojamas 2.1 uždavinys, numatantis stiprinti civilinės saugos žinias ir praktinius įgūdžius per tikslines švietimo veiklas.

    Konkrečiam veiksmui, orientuotam į civilinės saugos įgūdžių stiprinimą ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms didinimą, suplanuotas 100 000 eurų finansavimas. Iš šios sumos 95 proc. sudarytų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, o 5 proc. būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, tai yra 5 263 eurai.

    Ką dar keičia savivaldos planavimas?

    Keitimu koreguojamas ir strategijos finansinis planas, taip pat numatomi papildomi rodikliai, kurie turėtų tiksliau parodyti, kaip bus matuojama planuojamų veiklų nauda. Kupiškio miesto vietos veiklos grupė taip pat numato iki 17 proc. didinti strategijos administravimo lėšas, argumentuojant poreikiu užtikrinti sklandų įgyvendinimą.

    Kartu pratęsiamas strategijos įgyvendinimo laikotarpis: vietoje ankstesnio laikotarpio pabaigos numatoma, kad veiklos galėtų tęstis iki 2030 metų trečiojo ketvirčio. Praktikoje tai reiškia ilgesnį laiką projektų parengimui, atrankai ir įgyvendinimui, ypač jei dalis veiklų bus susieta su mokymais, praktinėmis pratybomis ar bendruomenės įtraukimu.

    Kvietimas teikti pastabas iki birželio 2 dienos

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė kviečia vietos bendruomenės narius susipažinti su numatytais strategijos pakeitimais ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas dėl esminio strategijos keitimo galima teikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės, planuodamos Europos Sąjungos investicijas, vis dažniau prioritetą teikia ne tik socialinei ar ekonominei plėtrai, bet ir praktiniam pasirengimui krizėms. Tai apima ir gyventojų mokymą, ir bendruomenių gebėjimą greičiau reaguoti, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė žmonių saugumui.

  • Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos svarbiausios investicijų kryptys ir temos, kurios regionui gali lemti didžiausią pridėtinę vertę po 2027 metų.

    Į pasitarimą susirinko visų Utenos regiono savivaldybių atstovai, siekę suderinti pozicijas ir išgryninti bendrus prioritetus. Toks derinimas svarbus todėl, kad dalis ES lėšų planuojama ir vertinama regioniniu principu, o pavieniai projektai dažnai konkuruoja dėl tų pačių finansavimo priemonių.

    Diskusijų metu savivaldybės pristatė savo siūlomus prioritetus ir ieškojo sprendimų, kurie veiktų ne vienos savivaldybės, o viso regiono mastu. Galutinis tikslas yra suformuoti aiškias Utenos regiono plėtros kryptis, kurias planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai.

    Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas, pristatęs, kaip nacionaliniu lygmeniu vyksta pasirengimas naujam finansavimo etapui. Taip pat aptarti programavimo principai ir praktiniai žingsniai, kaip savivaldybėms laiku pasiruošti, kad projektų idėjos būtų paremtos duomenimis, partneryste ir aiškiais rezultatais.

    Molėtų rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, mero patarėjas Valentinas Stundys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė bei Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė. Taip pat dalyvavo Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas ir administracijos ekspertė Daiva Karvelienė.

    Pasitarimo metu diskusijos vyko pagal temines sritis, vertinant regionui aktualiausius iššūkius ir galimas investavimo kryptis. Savivaldybėms svarbu iš anksto susitarti ne tik dėl projektų idėjų, bet ir dėl rodiklių, partnerių bei tęstinumo, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ir po finansavimo pabaigos.

  • Švenčionių miesto strategijoje – esminiai pokyčiai: siūloma įtraukti civilinės saugos veiklas 2023–2027 m.

    Švenčionių miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminį Švenčionių miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos keitimą. Pagrindinis tikslas – papildyti strategiją naujomis veiklomis civilinės saugos srityje ir taip stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Keitimas pradedamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 metų balandžio 20 dieną patvirtinta tvarka, reglamentuojančia vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimą, sąlygas ir terminus. Tai reiškia, kad strategijos atnaujinimas turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti derinamas su finansavimo bei įgyvendinimo logika.

    Kokias sritis siekiama stiprinti?

    Numatomi pakeitimai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis, orientuotomis į civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį. Dėmesys skiriamas dvejopo naudojimo sprendimams, kurie praverčia tiek kasdienėje infrastruktūroje, tiek krizės metu.

    Taip pat akcentuojamas civilinės parengties įgūdžių stiprinimas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų atnaujinimą pagal besikeičiančius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Praktikoje tai dažnai reiškia labiau pritaikomus mokymus, aiškesnę informacijos sklaidą ir realių situacijų simuliacijas bendruomenėms.

    Ką planuojama organizuoti gyventojams?

    Strategijos papildyme numatoma organizuoti gyventojams skirtas veiklas: mokymus, praktinius užsiėmimus, informacinius renginius ir kitas iniciatyvas. Siekiama, kad žmonės įgytų žinių bei praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti nelaimių, sutrikimų ar kitų grėsmių atvejais.

    Tokios programos dažniausiai apima asmens ir šeimos pasirengimą, pirmuosius veiksmus krizių pradžioje, informacijos patikrinimo principus, bendruomenės tarpusavio pagalbos organizavimą. Stiprėjant regioniniam saugumo kontekstui, savivaldybių lygmens pasirengimas ir gyventojų įgūdžiai tampa vis svarbesne atsparumo dalimi.

    Iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymų dėl strategijos pakeitimų laukiama iki 2026 metų gegužės 20 dienos. Švenčionių miesto vietos veiklos grupė nurodo, kad visi gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

    Galutinė strategijos redakcija turėtų aiškiau apibrėžti planuojamas civilinės saugos veiklas, jų apimtis ir tikslines grupes, kad priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir duotų apčiuopiamą naudą miesto bendruomenei.

  • Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose pradedamas projektas, kurio miestas laukė ne vienus metus: Taikos gatvėje 12 planuojama statyti naują daugiabutį. Savivaldybė pabrėžia, kad tai bus vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių plečiant socialinio būsto pasiūlą rajone.

    Numatyta, kad naujasis gyvenamosios paskirties pastatas turės 12 butų ir bus skirtas socialiniam būstui, pirmiausia gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Bendras pastato plotas sieks 1 069,07 kv. m, o pats projektas turėtų prisidėti prie didesnio būsto prieinamumo pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Finansavimas ir terminai

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2027 metų spalio mėnesį. Bendra statybos darbų vertė siekia 1 837 393,47 eurų.

    Didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų – 1 561 784,44 eurų, o likusi suma, 275 609,03 eurų, numatyta iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos priemonę, orientuotą į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimą.

    Kodėl socialinis būstas svarbus?

    Socialinio būsto plėtra savivaldybėse paprastai siejama su praktiniu poreikiu trumpinti laukiančiųjų eiles ir pasiūlyti tinkamas gyvenimo sąlygas šeimoms, kurios rinkoje būsto išsinuomoti ar įsigyti negali. Tokie projektai dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija į socialinę atskirtį mažinančią infrastruktūrą, ypač mažesniuose miestuose.

    Įgyvendinus šį etapą, Zarasų rajono savivaldybėje socialinio būsto fondas turėtų augti, o gyventojams, laukiantiems būsto, atsirastų daugiau realių galimybių gauti šeimos poreikiams pritaikytą, saugią ir stabilias gyvenimo sąlygas užtikrinantį būstą.

    Projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė, kuri nurodo, kad tai bus reikšmingas postūmis ne tik socialinio būsto srityje, bet ir bendram miesto gyvenamosios aplinkos atnaujinimui.